Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-14][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-1555-872-2021].docx
Bylos nr.: eI2-1555-872/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 304157094 atsakovas
UAB „Kulpės slėnis“ 133190113 pareiškėjas
"Lex Baltica" 148332045 pareiškėjas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                              Administracinė byla Nr. eI2-1555-872/2021

                                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04196-2020-7

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pareiškėjos individualios įmonės „Lex Baltica“ skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo (pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kulpės slėnis“, trečiasis suinteresuotas asmuo V. M.).

 

Teismas 

 

n u s t a t ė:

 

        Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, AVNT) ir pareiškėja individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Lex Baltica“ kreipėsi į teismą su skundais, kuriuose prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2020-11-23 sprendimo Nr. 21R-908 (AG-785/05-2020) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kulpės slėnis“ kreipimąsi (kuriuo buvo prašoma įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus, nepriimant kreditorinio reikalavimo iš pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“, IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Atsakovė paaiškina, jog 2020-07-24 UAB „Kulpės slėnis“ direktorius elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl nemokumo administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ ir nemokumo administratoriaus V. M., kuris yra paskirtas IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriumi (toliau – ir administratorius), veiksmų. Prašė pakeisti IĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso statusą duomenų bazėse; įvertinti administratoriaus A. S. veiksmus; įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus nepriimant kreditorinio reikalavimo iš UAB „Kulpės slėnis“, IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo; įvertinti galimus teisės aktų trūkumus. Taip pat pareiškėja klausė, kodėl Tarnyba imasi aiškinti teismo nutartį vietoje to, kad įvykdytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pareigą interneto svetainėje paskelbti nemokumo byloje įsiteisėjusius teismo sprendimo ir nutartį.

        Tarnyba 2020-09-09 priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog dėl administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ nusprendė atlikti neplaninį patikrinimą, tuo tarpu dėl trečiojo asmens V. M. neplaninio patikrinimo nusprendė nepradėti. Tarnyba nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 priėmė sprendimą (civilinė byla Nr. e2-202-241/2020), pagal kurį įmonės bankroto byla yra baigta, bankroto procesas neatnaujintas, todėl UAB „Kulpės slėnis“ skundas dalyje dėl kreditorinio reikalavimo nenagrinėtinas.

        Nesutinka su Komisijos 2020-11-23 Sprendimo dalimi, kuria Tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ kreipimąsi (kuriuo buvo prašoma įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus, nepriimant kreditorinio reikalavimo iš pareiškėjos, IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

        Tarnybos nuomone, Komisija Sprendime neatsižvelgė į faktą, jog pareiškėja su 2020-07-24 skundu kreipėsi į Tarnybą po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 sprendimu jau buvo panaikinęs IĮ „Lex Baltica“ 2019-06-21 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl neteisminio bankroto nutraukimo, taigi, Tarnyba neturėjo pareigos vertinti, ar administratorius tinkamai atliko savo pareigas teikdamas pranešimus Tarnybai ir VĮ Regisrų centrui. Pažymi, jog Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) atskirai nėra nustatytas priimamų kreditorių susirinkimo sprendimų įsigaliojimo terminas, todėl daro išvadą, jog kreditorių susirinkimo priimti nutarimai įsigalioja nuo jų priėmimo momento. Minėtą faktą patvirtina ir gausi teismų praktika, kurioje akcentuojama bankroto administratoriaus ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo pareiga atlikti kreditorių priimtų sprendimų teisėtumo kontrolę, t. y. bankroto administratoriui suteikiama teisė kreiptis dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais (kaip ir kreditoriams ĮBĮ 24 str. 5 d.) per 14 dienų nuo dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio nutarimo priėmimą, o teismui – stabdyti minėtų nutarimų vykdymą ir galiojimą. Teigia, kol kreditorių susirinkimo nutarimo atžvilgiu nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir (ar) priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas nėra panaikintas teismo sprendimu, tol jis privalo nemokumo administratoriaus būti vykdomas. Todėl nesutinka su Komisijos argumentu, jog Tarnyba šiuo atveju nevertino, ar kreditorių susirinkimo nutarimams esant apskųstiems teismui (taigi jiems neįsiteisėjus), administratorius turėjo teisę juos vykdyti, juolab ne taip, kaip buvo nuspręsta kreditorių.

        Pažymi, jog neplaninis nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimas gali būti pradėtas ir atliekamas dėl prašyme (skunde) nurodytų nemokumo administratoriaus galimai padarytų teisės aktų pažeidimų tik atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją. Ginčo atveju, Tarnyba, įvertinusi tiek pareiškėjo, tik administratoriaus pateiktus paaiškinimus ir dokumenus, neturėjo jokio faktinio pagrindo pateikti kitokio atsakymo.

        Dėl Komisijos sprendime išreikštos pozicijos dėl dokumentų perdavimo nutraukus bankroto bylą, kad: „akivaizdu ir logiška, jog dokumentai turėtų būti perduoti tam asmeniui, iš kurio jie buvo gauti“, Tarnyba sutinka, jog situaciją vertinant sistemiškai ir logiškai, administratorius, nutraukus bankroto bylą, vykdomąjį raštą turėjo grąžinti antstoliui, tačiau ĮBĮ nesant išsamiam ir aiškiam reglamentavimui kaip tokiu atveju turi elgtis administratorius, tokius administratoriaus veiksmus belieka vertinti tik per profesionalumo prizmę. Tačiau Tarnyba negalėjo tokių veiksmų įvertinti, kadangi nuo 2020-01-01 Tarnybos kompetencija yra vertinti konkrečius administratorių veiksmus, pasireiškusius Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimus, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu (JANĮ 136 str. 1 d.). Administratorius Tarnybai nurodė, kad visus IĮ „Lex Baltica“ dokumentus, nutraukus minėtą neteisminį bankroto procesą perdavė IĮ „Lex Baltica“ savininkui.

         Pažymi, jog pareiga kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso, nuo JANĮ įsigaliojimo (2020-01-01) yra nustatyta naujai įsteigtiems Nemokumo administratorių rūmams (JANĮ 142 str. 3 p.). Teigia, jog skundo perdavimas Nemokumo administratorių rūmams esamoje situacijoje laikytina viešojo administravimo procedūra, kuri Tarnybos nuomone, neturėtų ir negali būti laikoma vienu iš pagrindų panaikinti individualų administracinį aktą, t. y. Tarnybos sprendimą. Gauto skundo nepersiuntimas kitai institucijai nedaro priimto sprendimo kitais klausimais negaliojančiu, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų pasekmių pareiškėjai, tik šiuo atveju prailgina pareiškėjo 2020-07-24 skunde nurodytų aplinkybių vertinimo procesą.

        Pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) „Lex Baltica“ pateiktame teismui skunde paaiškina, jog J. G. yra IĮ „Lex Baltica“ savininkas, šią aplinkybę nustatė ir Komisija. Sutinka su Komisijos argumentu, jog Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ne visus IĮ „Lex Baltica“ bankroto bylos aspektus ir kai kurių aplinkybių, susijusių su V. M. veiksmais, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pažymi, jog paskutiniai administratoriaus V. M. veiksmai buvo atlikti 2019-07-10, tuo tarpu UAB „Kulpės slėnis“ skundas Tarnyboje buvo gautas tik 2020-07-24, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinių V. M., kaip IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriaus, atliktų veiksmų, todėl Tarnybai pagrindas atsisakyti pradėti neplaninį administratoriaus patikrinimą buvo ir Taisyklių 37.2 papunktis (kad nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai). 

        Taip pat paaiškina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9583-488/2020 pagal ieškovo UAB „Kulpės slėnis“ pareikštą ieškinį atsakovui V. M. dėl nuostolių administruojant IĮ „Lex Baltica“ atlyginimo, o tai sudaro savarankišką pagrindą Tarnybai atsisakyti pradėti neplaninį administratoriaus patikrinimą (patikrinimo Taisyklių 37.1 papunktis).

        Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė palaikanti IĮ „Lex Baltica“ skunde pateiktus argumentus, pakartodama savo skunde išdėstytus teiginius dėl ginčijamo Komisijos Sprendimo dalies panaikinimo.

        Pareiškėja UAB „Kulpės slėnis“ pateiktame atsiliepime į atsakovės Tarnybos skundą nesutinka su atsakovės argumentais ir prašo skundo netenkinti.

        Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 sprendimu nustatė, kad 2019-06-21 kreditorių susirinkimo nutarimai nutraukti IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą ne teismo tvarka ir nesvarstyti UAB „Kulpės slėnis“ pareikšto kreditorinio reikalavimo yra neteisėti, todėl konstatavo esant pagrindą juos panaikinti. Atitinkamai liko galioti 2019-01-31 IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, administratoriumi paskiriant V. M., kurio įgaliojimai iki šiol nėra panaikinti nei kreditorių sprendimu, nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl vykdytini pilna apimtimi. 2019-06-21 IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo sprendimo 2.1 dalyje nedviprasmiškai nurodyta: „gautus vykdomuosius raštus grąžinti antstoliams, įmonės savininko kreditoriams išaiškinant, kad jiems išlieka galimybė išieškoti skolas iš IĮ „Lex Baltica“ savininko J. G. antstolių pagalba“. ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p. numatė, kad administratorius vykdo kreditorių susirinkimo sprendimus (atitinkamai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 d. 13 p. numato nemokumo adminstratoriaus pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus), todėl atsakovo teiginys, jog „ĮBĮ nesant išsamiam ir aiškiam reglamentavimui kaip tokiu atveju turi elgtis administratorius, tokius Administratoriaus veiksmus belieka vertinti tik per jo profesionalumo prizmę“ yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

 

            Teismas 

 

k o n s t a t u o j a:

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020-09-09 sprendimo Nr. (10.4.E) D2-2257 dalyje dėl pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ kreipimosi, kuriuo buvo prašoma įvertinti administratoriaus V. M. veiksmus, nepriimant kreditorinio reikalavimo iš pareiškėjos; IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo,  teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2019-01-31 protokolu kreditorių susirinkimas nusprendė IĮ „Lex Baltica“ kelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Įmonės administratoriumi buvo paskirtas V. M.. Administratorius 2019-06-26 Tarnybai pateikė duomenis (2019-06-21 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 išrašą) apie įmonės bankroto bylos ne teismo tvarka nutraukimą. Be to, 2019-07-02 administratorius Juridinių asmenų registrui pateikė prašymą dėl teisinio statuso „bankrutuojantis“ netekimo. 2019-07-10 įmonės statusas „bankrutuojantis“ – panaikintas. VĮ Registrų centras 2020-02-04 IĮ „Lex Baltica“ teisinį statusą iš „neįregistruotas“ pakeitė į „bankrutuojantis“ ir įrašė duomenis apie administratorių.

 

          Pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ direktorius 2020-07-24 elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl nemokumo administratoriaus UAB „Nemokumas LT“ ir nemokumo administratoriaus V. M., kuris yra paskirtas IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriumi, veiksmų. Prašė pakeisti IĮ „Lex Baltica“ bankroto proceso statusą duomenų bazėse; įvertinti administratoriaus A. S. veiksmus; įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus nepriimant kreditorinio reikalavimo iš UAB „Kulpės slėnis“, IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo; įvertinti galimus teisės aktų trūkumus. Taip pat pareiškėja klausė, kodėl Tarnyba imasi aiškinti teismo nutartį vietoje to, kad įvykdytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pareigą interneto svetainėje paskelbti nemokumo byloje įsiteisėjusius teismo sprendimo ir nutartį (LAGK b. l. 7).

        Tarnyba ginčijamo 2020-09-09 sprendimo dalimi priėmė sprendimą neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo pagal skunde nurodytas aplinkybes nepradėti. Nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas jau yra priėmęs sprendimą dėl UAB „Kulpės slėnis“ kreditorinio reikalavimo, todėl skundas šioje dalyje nenagrinėtinas. Taip pat pažymėjo, jog nei ĮBĮ (galiojęs iki 2019-12-31), nei kiti nemokumą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė nemokumo administratoriui pareigų, taip pat ir dokumentų perdavimo, nutraukus įmonės bankroto bylą (LAGK b. l. 8-10).

        Pareiškėja pateikė skundą LAGK dėl Tarnybos 2020-09-09 sprendimo dalies (LAGK b. l. 1-6). Komisija  2020-11-23 sprendimu (LAGK b. l. 108-118) nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą pateikti teisingą ir tikslią informaciją svetainėje apie nebaigtą IĮ „Lex Baltica“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Kitą bylos dalį tenkino ir panaikino Tarnybos 2020-09-09 sprendimo Nr. (10.4E) D2-2257 antrą dalį bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos kreipimąsi (kuriuo buvo prašoma įvertinti administratoriaus V. M. veiksmus, nepriimant kreditorinio reikalavimo iš pareiškėjos; IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

        Atsakovė ir pareiškėja IĮ „Lex Baltica“ iš dalies nesutinka su Komisijos priimtu Sprendimu ir prašo jį panaikinti.

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-03-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020 pažymėjo, kad teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas Komisijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.).

        Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (akto redakcija galiojanti nuo 2020-01-01) (toliau – ir JANĮ, Įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020-07-07 įsakymu Nr. V1-86 patvirtintos Taisyklės dėl Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų (akto redakcija galiojanti nuo 2020-07-09) (toliau – ir Taisyklės).

        Pagal JANĮ 132 straipsnio 1 dalį Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Įstatymo 132 str. 2 d.).

        Pagal 136 straipsnio 1 dalį Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Pagal 136 straipsnio 2 dalį Priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. igu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:
1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Pagal 136 straipsnio 7 dalį, jeigu priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, ji perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.

        Pagal Taisyklių 29 punktą neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, AVNT veiksmus pirmiausiai nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą. Neplaninis patikrinimas AVNT vadovo sprendimu gali būti atliekamas: 30.1. AVNT gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti administratoriaus veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (toliau – prašymas);
30.2. AVNT gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą (toliau – skundas) dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu. 

        Taisyklių 32 punkte numatyta, jog AVNT, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl paaiškinimų pateikimo. Terminas paaiškinimams pateikti, įvertinus prašyme (skunde) keliamų klausimų apimtį, sudėtingumą, kitas reikšmingas aplinkybes, paprastai negali būti trumpesnis kaip 7 dienos ir ilgesnis kaip 14 dienų. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į objektyvias atsakymo pateikimo galimybes, paaiškinimui pateikti gali būti nustatytas trumpesnis atsakymo pateikimo terminas, bet ne trumpesnis nei 2 dienos. Pagal 33 punktą prašymo (skundo) vertinimas atliekamas atsižvelgiant į galimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus, rizikos teisės normų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybę, galimos žalos dydį ir (arba) mastą.

        Taisyklių 37 punkte numatyta, jog prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu: 37.1. teismas ar AVNT jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą;
37.2. nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

        Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020 išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019-10-17 sprendimo, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2019-06-21 IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju (įskaitant abi jo dalis) ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, kuriais nuspręsta: atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi – bankrutuojančia individualia įmone (toliau – BIĮ) „Max Trade“ bei išregistruoti statusą „bankrutuojantis“ ir nutraukti bankroto bylą, nebesvarstyti UAB „Kulpės slėnis“ kreditorinio reikalavimo įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sąrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 sprendimu panaikino Panevėžio apygardos teismo 2019-10-17 sprendimą iš dalies. Sprendimo dalį, kuria pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmestas, panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – panaikino atsakovės IĮ „Lex Baltica“ 2019-06-21 kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus antruoju (įskaitant abi jo dalis) ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. 

              Lietuvos apeliacinis teismas sprendimo 36 punkte nurodė, jog bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdomos vadovaujantis ĮBĮ normomis. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus, kuris skiria teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto, yra tai, kad ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-686/2016).           Be to, pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratorius V. M. 2020-02-07 bei suinteresuotas asmuo J. G. 2020-02-11 pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymus išaiškinti, ar pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-28 sprendimą IĮ ,,Lex Baltica“ bankroto procesas turi būti tęsiamas (atnaujinamas). Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-14 nutartimi netenkino prašymų išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-28 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-202-241/2020. Teismas nurodė, jog, atsižvelgdamas į bankroto proceso ne teismo tvarka specifiką, susiklosčiusią faktinę situaciją, apeliantės pasirinkto teisės gynybos būdo pobūdį ir teismo kompetenciją, nusprendė, kad apeliantės reikalavimas dėl šalių grąžinimo į prieš 2019-06-21 vykusio IĮ „Lex Baltica“ kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą buvusią padėtį ir įpareigojimo IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratorių, savininką ar kreditorių susirinkimą patvirtinti pareiškėjos reikalavimą ir įtraukti ją į kreditorių sąrašą negali būti tenkinamas (sprendimo 49 punktas). Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 sprendimo 48 punkte nurodė, kad bankroto procesas ne teismo tvarka yra pradedamas, vykdomas ir baigiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių sutarimu ir teismas šiame procese nedalyvauja. Be to, šio sprendimo 38 punkte teismas nurodė, kad vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus.

            Kaip minėta, Taisyklių 37.1 punkte yra numatyta, jog prašyme (skunde) nurodyti faktai ir (ar) aplinkybės nenagrinėjami, jeigu teismas ar AVNT jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir prašymą (skundą) pateikęs asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą tuo pagrindu, jog Lietuvos apeliacinis teismas jau yra nagrinėjęs klausimą dėl UAB „Kulpės slėnis“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Sprendžiant šį ginčą, pagal įstatymo analogiją taikytina ir Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, suteikianti prioritetą teismui dėl individualaus administracinio akto priėmimo procedūroje reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-389-442/2019, kt.). Be to, kaip yra nurodyta LVAT praktikoje - atsakovas, vykdydamas bankroto procedūras vykdančio asmens kontrolę, negali kištis į pačias bankroto procedūras, kurios vykdomos remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka, atsakovas gali tik patikrinti ar savo veikla bankroto administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-919/2011). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ prašymą, remdamasi Taisyklių 37.1 punkto nuostatomis.

             Be to, pritartina pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ argumentui, jog pagal pateiktus duomenis paskutiniai administratoriaus V. M. veiksmai buvo atlikti 2019-07-10, tuo tarpu UAB „Kulpės slėnis“ skundas Tarnyboje buvo gautas tik 2020-07-24, t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo paskutinių V. M., kaip IĮ „Lex Baltica“ bankroto administratoriaus, atliktų veiksmų, todėl Tarnybai pagrindas atsisakyti pradėti neplaninį administratoriaus patikrinimą buvo ir Taisyklių 37.2 papunktis (kad nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų paaiškėjimo ar turėjimo paaiškėti asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai).

              Paminėtina, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ 2020-04-17 skundą, kuriuo ji prašė ištaisyti Juridinių asmenų registre esančią klaidą, t. y. atkurti IĮ „Lex Baltica“ statusą į „teisinis statusas neįregistruotas“. Regionų apygardos administracinis teismas 2020-11-05 sprendimu išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ skundą atsakovui VĮ Registrų centrui, dėl sprendimo panaikinimo, pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas buvo apskųstas LVAT ir šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.

              Nesutiktina su pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ teiginiu, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9583-488/2020 pagal ieškovo UAB „Kulpės slėnis“ pareikštą ieškinį atsakovui V. M. dėl nuostolių administruojant IĮ „Lex Baltica“ atlyginimo, o tai sudaro savarankišką pagrindą Tarnybai atsisakyti pradėti neplaninį administratoriaus patikrinimą (Taisyklių 37.1 papunktis), kadangi pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, jog civilinė byla Nr. e2-9583-488/2020 pradėta nagrinėti vėliau (2020-10-07) nei priimtas ginčijamas Sprendimas (2020-09-09).

                 Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (galiojęs iki 2019-12-31), nei kiti nemokumą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė nemokumo administratoriui pareigų, taip pat dokumentų perdavimo, nutraukus įmonės bankroto bylą. Remdamasi Tarnybai pateiktu 2019-07-10 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Tarnyba nurodė, jog administratorius įmonės dokumentus perdavė įmonės savininkui J. G. (LAGK b. l. 9). Pažymėtina, jog pareiškėja su 2020-07-24 skundu kreipėsi į Tarnybą po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-28 sprendimu jau buvo panaikinęs IĮ „Lex Baltica“ 2019-06-21 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus dėl neteisminio bankroto nutraukimo, taigi, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai teigia neturėjusi pareigos vertinti, ar administratorius tinkamai atliko savo pareigas teikdamas pranešimus Tarnybai ir VĮ Registrų centrui (JANĮ 132 straipsnio 1 dalis).

              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnyba, priimdama ginčijamą Sprendimą veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl konstatuotina, jog atsakovės Tarnybos ir pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ prašymas panaikinti Komisijos 2020-11-23 sprendimo Nr. 21R-908 (AG-785/05-2020) dalį, kuria Tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ kreipimąsi (kuriuo buvo prašoma įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus, nepriimant kreditorinio reikalavimo iš pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“, IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą yra pagrįstas ir tenkintinas. 

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir pareiškėjos IĮ „Lex Baltica“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-11-23 sprendimo Nr. 21R-908 (AG-785/05-2020) dalį, kuria Tarnyba buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ kreipimąsi (kuriuo buvo prašoma įvertinti nemokumo administratoriaus V. M. veiksmus, nepriimant kreditorinio reikalavimo iš pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“, IĮ „Lex Baltica“ statuso „bankrutuojantis“ išregistravimo ir vykdomojo dokumento antstoliui negrąžinimo) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjos UAB „Kulpės slėnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                   Fausta Vitkienė

 


Paminėta tekste:
  • e2-202-241/2020
  • 3K-3-316-686/2016
  • A-389-442/2019