Civilinė byla Nr. 2-62-371/2017
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01314-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.
ŠALČININKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Šalčininkai
Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėja J. B.,
sekretoriaujant J. K.,
dalyvaujant ieškovės J. R. atstovui advokatui J. B.,
atsakovei V. P.,
trečiajam asmeniui D. J.,
vertėjai M. A.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį, pareikštą atsakovei V. P., tretiesiems asmenims D. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) dėl bendraturčio sutikimo nustatymo teismine tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
I. J. R. pagal pateiktą ieškinį prašo teismo tvarka išduoti Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatytą sutikimą, kurį atsakovė V. P. atsisakė duoti, dėl ginčo statinio - garažo, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
I. J. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo posėdyje dalyvauja jos atstovas advokatas J. B., prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama iš esmės ieškovei nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Trečiojo asmens VTPSI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės trečiajam asmeniui nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
I. J. R. ieškinyje nurodė ir jos atstovas advokatas J. B. teisme paaiškino, kad šiuo metu ieškovė nuosavybės teise valdo 829/1842 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo po senelės V. L., mirusios 2011 m. balandžio 3 d., mirties. VTPSI Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 21 d. surašė savavališkos statybos aktą V. L., o 2010 m. balandžio 22 d. davė V. L. nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir pareikalavo statinį, t.y. garažą nugriauti, taip pat buvo pateiktas ieškinys teisme dėl šio statinio nugriovimo. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo tuo metu mirusios V. L. teisių perėmėją J. J. (dabar – R), t.y. ieškovę per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J. rašytinius sutikimus garažo statybai bendrame žemės sklype, nes priešingu atveju, remiantis Statybos įstatymo 28 str. 9 d., garažas bus nugriautas statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014 m. vasario 24 d. gavo bendraturtės D. J. sutikimą dėl garažo statybos, tačiau atsakovė V. P. sutikimą duoti atsisakė. Pirminė statytoja V. L. garažo statybą pradėjo 2006 metais, o V. P. bendraturte dėl žemės sklypo su V. L. tapo 2007 metais ir iki 2010 metų pretenzijų dėl garažo nereiškė. 2014 m. birželio 16 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę V. P. dėl sutikimo gavimo, tačiau pastaroji 2014 m. birželio 25 d. pareiškimu sutikimą duoti atsisakė. 2014 m. birželio 17 d. antstolė T. G. surašė aktą, kuriame konstatavo, kad ieškovė J. R. neįvykdė 2012 m. gruodžio 31 d. teismo sprendime nurodyto įpareigojimo. 2014 m. lapkričio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino J. R., D. J. ir V. P. taikos sutartį, pagal kurią buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir ginčo garažas yra ieškovės J. R. žemės sklypo dalyje. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką gauti V. P. sutikimo dėl garažo statybos nereikia. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad taikos sutartimi patvirtinus žemės sklypo naudojimosi ribų tvarką, ginčo statinys (garažas) yra žemės sklypo dalyje, priklausančioje J. R., ir atskiras sutikimas dėl garažo įteisinimo nereikalingas. Tokiu būdu faktiškai buvo konstatuota, kad J. R. įvykdė 2012 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimą dėl įpareigojimo gauti bendraturčių sutikimus dėl garažo statybos. Tačiau Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) 2016 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies panaikino įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo antstolės T. G. pareiškimą dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes. Todėl iki šios nutarties priėmimo ieškovė sąžiningai klydo, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiromis sklypo dalimis nebereikia bendraturčio sutikimo dėl jos sklypo dalyje esančių statinių. Be to, ieškovės teisinė padėtis yra specifinė, nes savavališką statybą pradėjo jos senelė V. L., po kurios mirties ji (ieškovė) tapo mirusios V. L. teisių ir pareigų perėmėja. Ieškovės J. R. atstovas advokatas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės V. P. nurodytas 53 cm atstumas nuo garažo iki jos naudojamos žemės sklypo dalies, yra nagrinėjamu atveju neaktualus, kadangi žemės sklypas yra vienas, o bendraturčių dalys neatskirtos, dėl to atitinkami įstatymo apribojimai dėl statinių atstumo nuo sklypo ribų netaikytini. Atsakovė nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, kodėl ji neduoda sutikimo ginčo garažo statybai, kuris jau daug metų pastatytas bendrame sklype ieškovės žemės sklypo naudojamoje dalyje. Atsakovės argumentas dėl sklypo užstatymo intensyvumo nėra pagrįstas, kadangi vietos šiame sklype ir kitiems statiniams yra pakankamai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
A. V. P. nepripažįsta ieškinio, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teisme paaiškino, kad 2006 metais kai buvo pradėta garažo statyba ginčo žemės sklypas priklausė valstybei, savo žemės sklypo dalį iš valstybės išpirko 2007 m. rugsėjo 17 d., o kiti bendraturčiai sklypo dalis išpirko taip pat ne anksčiau 2007 metų. Išperkant žemės sklypą iš valstybės, ginčo garažas sklype jau stovėjo, tačiau nepamena, ar jo statyba buvo užbaigta. Žemės sklype esantį namą ji paveldėjo 2006 m. vasario 23 d. ir nuo to laiko yra ginčo sklype esančio namo bendrasavininkė. Tarp jos ir kitų žemės sklypo bendrasavininkių V. L. ir D. J. jokių ginčų nebuvo. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo tik tuomet, kai po V. L. mirties jos turtą paveldėjo J. J. (R.), kuri nedavė jai savo sutikimo nei dėl namo rekonstrukcijos, nei dėl tvoros įrengimo, todėl ji buvo priversta su ieškove dėl šių dalykų bylinėtis. Pirmą kartą dėl garažo statybų neteisėtumo ji į VTPSI kreipėsi 2008-2009 metais, kai negavo ieškovės sutikimo dėl namo rekonstrukcijos ir norėdama įsitikinti, jog atsakovė yra tinkamai įforminusi savo garažo statybą. Ieškovė J. R. nepagrįstai aiškina, kad įvykdė 2012 m. gruodžio 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo sprendimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovės teiginiai, kad ji (atsakovė) dėl garažo nereiškė pretenzijų taip pat neatitinka tikrovės, nes būtent ji kreipėsi į VTPSI dėl garažo savavališkos statybos. Prasidėjus ginčui dėl savavališkos garažo statybos, ieškovė visus priimtus sprendimus skundė. Be to, ieškovė J. R. ir trečiasis asmuo D. J. eilę metų nepagrįstai trukdė teisėtiems jos, atsakovės V. P. veiksmams, dėl namo rekonstrukcijos, dėl ko vyko teisminis procesas Šalčininkų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės teiginį, jog taikos sutartimi patvirtinus žemės sklypo nuomojimosi ribų tvarką, ginčo statinys (garažas) yra žemės sklypo dalyje, priklausančioje ieškovei, ir atskiras sutikimas dėl garažo statybos įteisinimo nereikalingas, yra paneigtas Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuo pastatyto garažo sienos iki jos žemės sklypo ribos yra tik 53 cm., t. y. nesilaikyta įstatymuose reikalaujamo atstumo, todėl nuo garažo stogo lyjant lietui, vanduo nuteka į jos žemės sklypą, žiemą nuo stogo krenta sniegas taip pat į jos žemės sklypą, dėl to sukelia nepatogumus. Ieškovė, prašydama jos sutikimo garažo statybai, nepateikė jokios dokumentacijos. Savavališkos statybos įteisinimas iš esmės pažeistų jos teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Statybos įstatyme numatytas vienerių metų terminas pretenzijoms pareikšti jai atnaujintas teismine tvarka nebuvo.
Trečiasis asmuo D. J. atsiliepime į ieškinį nurodė ir teisme paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise ji valdo kartu su ieškove J. R. ir atsakove V. P.. V. L. savo žemės sklypo dalį iš valstybės išsipirko 2006 metais ir tais pačiais metais pasistatė joje garažą. Ji bei atsakovė V. P. savo žemės sklypo dalis išsipirko 2007 metais. Vėliau V. L. sunkiai susirgo, jos sveikata pablogėjo, todėl pabaigto garažo taip ir neįregistravo. Atlikinėjant geodezinius matavimus garažas jau buvo pastatytas, visos bendrasavininkės jį matė, sutiko su žemės sklypo ribomis. V. P. į VTPSI kreipėsi tik 2010 metais dėl neva J. R. neteisėtos garažo statybos, tokiu būdu kerštaudama dėl to, kad ji su J. R. nedavė sutikimo dėl atsakovei priklausančios namo dalies rekonstrukcijos. Joms pavyko susitarti ir 2014 metais teismo nutartimi patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka, ginčo statinys - garažas pastatytas J. R. priklausančioje žemės sklypo dalyje, jis nedaro jokios įtakos statybos ar kitiems procesams, kurie ateityje galėtų vykti atsakovės V. P. sklypo dalyje, šiame plane nurodytas garažas, esantis būtent 53 cm nuo V. P. ribos, tvora ir kiti statiniai. V. P. su pasiūlyta naudojimosi tvarka sutiko, todėl šiuo metu pretenzijas reiškia nepagrįstai. Pati V. P. yra be kitų bendrasavininkių leidimo pasistačiusi malkinę, atlikinėjusi kitus veiksmus, tačiau visiškai neatsižvelgia į kitų bendrasavininkių interesus.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus motyvus. Atsiliepime nurodė, kad LAT sutiko su VTPSI argumentais, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka neatstoja rašytinio sutikimo, kuris privalomas siekiant įgyvendinti teisę į statybą. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo ieškovė J. R. įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra įvykdytas. Ieškovei gavus tik vieno iš sprendimo rezoliucinėje dalyje asmens – D. J., rašytinį sutikimą, pagrindo konstatuoti sprendimo įvykdymą nėra. Pažymėjo, kad nors ir ne ieškovė pradėjo savavališkos statybos darbus, tačiau ji buvo šių teisių perėmėja, t. y. perėmė visas teises ir pareigas, kurias turėjo pirminė statytoja V. L.. Todėl pagrindo sutikti, jog ieškovės padėtis yra specifinė ar išskirtinė, nėra. Ieškovė nepagrįstai remiasi Statybos įstatymo 23 str. 25 d. teigdama, kad bendraturtė V. P. praėjus vieneriems metams nuo statybos pradžios negalėjo reikšti pretenzijų dėl garažo statybos teisėtumo. Rašytinius sutikimus garažo statybai gauti ieškovę įpareigojo teismas įsiteisėjusiu sprendimu, todėl byloje nėra pagrindo taikyti šią įstatymo normą.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011 m. balandžio 3 d. mirusios V. L. teisių perėmėja, ieškovė J. J. , trečiasis asmuo D. J. ir atsakovė V. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų 2006 metais šiame bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype V. L. savavališkai pastatė ūkio pastatą – garažą. 2012 m. gruodžio 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas sprendimu (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) įpareigojo V. L. teisių perėmėją, t.y. ieškovę J. R. per 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą bendrame žemės sklype, o šio teismo reikalavimo neįvykdžius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalimi, garažą nugriauti statytojos (jos teisių perėmėjos) lėšomis. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2014 m. vasario 24 d. bendraturtė D. J. davė ieškovei J. R. sutikimą dėl garažo statybos, tačiau atsakovė V. P. sutikimą duoti atsisakė. Tokiu būdu teismo sprendime nurodytas įpareigojimas įvykdytas nebuvo, todėl išieškotoja VTPSI perdavė vykdyti antstolės T. G. šiuo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. 2014 m. lapkričio 12 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patvirtinta surašyta tarp J. R., D. J. ir V. P. taikos sutartis, pagal kurią buvo nustatyta bendro žemės sklypo naudojimo tvarka, savavališkai pastatytas garažas yra J. R. naudojamoje bendro sklypo dalyje. 2014 m. birželio 19 d. antstolė T. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) išieškotojos VTPSI naudai skirti skolininkei J. R. už teismo sprendimo nevykdymą iki 1000 Lt (289 Eur) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą dieną nuo 2014-03-31, t. y. nuo teismo sprendimu nustatyto termino, per kurį skolininkė buvo įpareigota gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus statyti garažą, pabaigos dienos, iki leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dienos; 2) leisti taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, t. y. garažą nugriauti skolininkės J. R. lėšomis. 2015 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) antstolės T. G. pareiškimo netenkino nurodydamas, kad savavališkai pastatytas statinys (garažas) yra J. R. naudojamoje žemės sklypo dalyje, nustatytoje bendraturčių susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, dėl to buvo būtina kreiptis su prašymu dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo išaiškinimo, ar esant nustatytai ir įregistruotai VĮ Registrų centre žemės sklypo naudojimosi tvarkai, J. R. vykdant statybas savo žemės sklypo dalyje, reikalingas bendraturtės V. P. raštiškas sutikimas, ar tokios tvarkos nustatymas laikomas teismo sprendimo įvykdymu. Vilniaus apygardos teismas (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), išnagrinėjęs antstolės T. G. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino 2015 m. kovo 13 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atmestas antstolės T. G. pareiškimas dėl leidimo taikyti teismo sprendime nurodytas savavališkos statybos pasekmes ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria nurodyta pirmosios instancijos nutarties dalis palikta nepakeista bei perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad vienam bendraturčiui bendrame sklype pastačius statinį, nepriklausomai nuo to, ar sklypo dalis paskirta naudotis šiam bendraturčiui, tai gali turėti įtakos visų bendraturčių teisėms ir interesams: pasikeičia galimybės ateityje sklype statyti kitus statinius, nes padidėja sklypo užstatymo tankis, statinys gali lemti insoliacijos sumažėjimą ir kitas neigiamas pasekmes, dėl to, nors bendraturtės sutarė dėl bendro sklypo naudojimo tvarkos, tai neatleidžia statytojos nuo pareigos, įgyvendinant teisę į statybą, savo privatų interesą suderinti su bendraturčių teisėmis ir teisėtais interesais, joms kartu bendradarbiaujant.
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendime nurodė, kad šiuo metu garažo statybos įteisinimui statytojui reikalingas tik žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, nes šiame žemės sklype garažo statyba yra galima ir neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Be to, teismas konstatavo, kad ši statyba nesukėlė neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra būtinumo griauti šio garažo, nes yra galimybė kitais būdais pašalinti šios savavališkos statybos padarinius, dėl to įpareigojo statytoją per nustatytą terminą gauti žemės sklypo bendraturčių V. P. ir D. J., rašytinius sutikimus garažo statybai bendrame žemės sklype. Bendraturtė D. J. davė ieškovei savo rašytinį sutikimą, tačiau atsakovė V. P. tai daryti atsisako iki šiol. Tokiu būdu šioje byloje ieškovė J. R., kaip mirusiosios V. L. teisių perėmėja, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius bei įvykdyti teismo sprendimą, siekia teismo tvarka įgyvendinti įstatyme nustatytą teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, t.y. atsakovės V. P. sutikimą, kurį žemės sklypo bendraturtė V. P. atsisako duoti. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Atsakovė V. P., atsisakydama duoti sutikimą, nurodo, jog garažo statyba yra savavališka, statinys pastatytas nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų per arti jos naudojamos žemės sklypo dalies, atstumas sudaro tik 53 cm, nuo garažo stogo lyjant lietui, vanduo nuteka į jos žemės sklypą, žiemą nuo stogo krenta sniegas taip pat į jos žemės sklypą, todėl sukelia akivaizdžius nepatogumus ir pažeidžia jos teises bei interesus, ieškovė, prašydama jos sutikimo garažo statybai, nepateikė jokios dokumentacijos, taip pat ieškovė praeityje nėra davusi atsakovei sutikimo rekonstruoti jos dalį bendrame sklype esančio gyvenamojo namo.
Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo garažas buvo pastatytas 2006 metais, todėl 2007 metais atsakovė išsipirkdama žemės sklypą iš valstybės jau žinojo apie šį statinį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovei pasunkėjo galimybė naudotis savo žemės sklypo dalimi. Pagal bylos duomenis atsakovė garažo statybai neprieštaravo iki 2010 metų, t. y. tik praėjus 4-5 metams nuo ginčo garažo pastatymo kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl įstatyme nustatytos bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarkos pažeidimo. Be to, atsakovė V. P. tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje nurodė, kad priežastis neduoti sutikimo ieškovei įteisinti savavališką statybą yra ankstesnis ieškovės atsisakymas duoti analogišką sutikimą jai rekonstruoti gyvenamąjį namą. Iš to matyti, kad atsakovės nesutikimas dėl ginčo garažo statybos grindžiamas ne objektyviomis priežastimis, o yra tarp šalių kilusio asmeninio pobūdžio konflikto pasekmė. Atsakovė taip pat žinojo, kad ginčo garažas jau yra pastatytas ieškovės J. R. naudojamoje žemės sklypo dalyje, sudarydama taikos sutartį dėl naudojimosi tvarkos bendruoju žemės sklypu nustatymo. Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, prie teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuriame buvo nurodyti visi sklype esantys statiniai (įskaitant ir ginčo garažą), taip pat nurodytos bendraturčių naudojamų dalių ribos. Atsakovė V. P. pati sutiko su šalių sutarta naudojimosi tvarka, teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi, todėl šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog statinys (ginčo garažas) yra per arti atsakovės naudojamos žemė sklypo dalies. Kitus atsakovės nurodytus nepatogumus dėl sniego ir lietaus pašalinti galima įteisinant atlikus statybos darbus, juos patikrinus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, pvz. įrengiant sniego užtvaras bei lietvamzdžius. Tokiu būdu atsakovė neįrodė, kad yra esminių jos kaip bendraturtės teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, sudarančių pagrindą jai atsisakyti duoti sutikimą ieškovei atlikti garažo statybą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir ieškovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) duodamas Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatytas sutikimas, kurį atsakovė V. P. duoti atsisakė, dėl ginčo statinio – garažo, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Duoti ieškovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatytą sutikimą, kurį atsakovė V. P. duoti atsisakė, dėl ginčo statinio – garažo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.
Teisėja J. B.