KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“ atstovui adv. pad. E. B.,

atsakovui K. B. ir jo atstovui adv. V. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus kėbulų remontas“ atstovams adv. pad. J. A. ir adv. R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“ ieškinį atsakovams K. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Marimotorai“ (toliau – ir UAB „Marimotorai“ ), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo:

1.1.       priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus kėbulų remontas“ (toliau – ir UAB „Alytaus kėbulų remontas“) ir K. B. ieškovei UAB „Marimotorai“ atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ neteisėtai gautą naudą – bendrąjį pelną – už 3 metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuris preliminariai sudaro 235 055 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už šioje civilinėje byloje priteistą sumą nuo šios civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1.       UAB „Marimotorai“ buvo įsteigta 1996 m. liepos 4 d., veiklos pobūdis – „Ford“ ir kitų markių automobilių priežiūra ir remontas, remonto paslaugos. Ieškovės buveinės adresas visą veiklos laikotarpį buvo (duomenys neskelbtini), Alytus, ieškovė aptarnavo didžiausias Alytaus miesto ir apskrities bendroves. Atsakovas K. B. pradėjo dirbti ieškovės įmonėje nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. serviso priėmėjo-detalių pardavėjo pozicijoje. Nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. sausio 6 d. K. B. ėjo serviso konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigas. Atsakovo K. B. pareiginiuose priėmėjo-pardavėjo nuostatuose buvo nustatyta pareiga saugoti įmonės komercines paslaptis. 2015 m. spalio 1 d. pasikeitus ieškovės įmonės direktoriui, bendrovėje atlikus auditą ir įmonėje ėmus pertvarkyti įmonės veiklą, atsakovas K. B. reiškė pasipiktinimą. Ėmė grasinti įkurti konkuruojančią savo įmonę, pervilioti geriausius klientus bei darbuotojus, ir taip sužlugdyti ieškovės įmonę.

2.2.       Atsakovas K. B. abipusiu susitarimu atleistas 2016 m. sausio 6 d. Praėjus 6 dienoms nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo, jau 2016 m. sausio 15 d. atsakovas K. B., būdamas vienintelis akcininkas ir direktorius, įsteigė konkuruojančią bendrovę – UAB „Alytaus kėbulų remontas“, kurios veiklos pobūdis visiškai identiškas ir analogiškas ieškovės veiklos pobūdžiui – „Ford“ markės ir kitų markių automobilių priežiūra ir remontas, remonto paslaugos. Atsakovas K. B. perviliojo ilgamečius ieškovės bendrovės darbuotojus – serviso meistrą I. P., serviso techniką A. K., vyr. buhalterę A. M.. Pirmaisiais savo veiklos mėnesiais atsakovai perėmė šiuos buvusius ieškovės įmonės nuolatinius klientus: UAB ,,Parama“, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB ,,Dzūkijos statyba“, UAB ,,Saulmega“, KB ,,Dzūkijos pienas“, UAB ,,Autodeta ir Ko“, UAB ,,Grindalita“, UAB „Jdc prekyba“, UAB ,,Fht konstruktion“, UAB „Eimija“, UAB „Vektrona“, MB „Alytausgidas.lt“, UAB „Kadastras“, UAB „Dzūkijos dujos“, UAB „Saugios geroves garantas“, UAB „Studija plius baltija“, UAB „Rosveda“, MB „Agera grupė“, UAB „Lankava“, B. G., UAB „Transaibė“, ŽŪB „Kalnas“, M. J., UAB „Stora enso lietuva“, UAB „Agrosac“, UAB „Alrodis“, UAB „Sinerta LDC“, UAB „Juspa“, AB „Snaigė“, UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Vita baltic international“, UAB „Inti“, UAB „Dzūkijos mediena“, UAB „Ordo“, UAB „Kortas“, B. individuli įmonė. Beveik visos atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pajamos yra generuojamos iš buvusių nuolatinių ieškovės klientų. Atsakovas K. B. neįrodė savo teiginių apie tai, kad reklamavo savo įmonę ir taip surado savo klientus, kad ieškovės įmonėje buvo nepalankios darbo sąlygos, vėlavo atlyginimai darbuotojams.

2.3.       Atsakovui K. B. pagal jo ieškovės įmonėje užimamas ilgalaikes pareigas buvo žinoma informacija ne tik apie ieškovės klientus, bet ir konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, mokumas, finansinė būklė, patikimumas, konkrečiam klientui teikiamas paslaugų komplektas, sąlygos ir kainos. Informacija apie klientų aptarnaujamų automobilių remonto istoriją yra svarbi, leidžia patirti mažiau kaštų identifikuojant naujus gedimus. Atsakovų veikloje buvo pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, t. y. užsakymų ir pardavimų duomenimis, klientų serviso istorija. Šia informacija disponavo atsakovas K. B., ji autoservisų versle yra laikoma komercine paslaptimi. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad palikdamas ieškovės įmonę atsakovas K. B. kartu su buvusia vyr. buhaltere nukopijavo ir ieškovės įmonėje buvusios apskaitos sistemos ECount (klientų duomenys, jų automobilių sąrašai, remonto istorija) duomenis ir juos persikėlė į atsakovų veikloje taip pat naudojamą ECount sistemą. Priėjimas prie ieškovės ECount apskaitos programos nebuvo viešas, jį turėjo tik ieškovės įmonės darbuotojai, įsipareigoję saugoti ieškovės įmonės komercines paslaptis.

2.4.       Nors veiksmus, pažeidžiančius ieškovės interesus atliko atsakovas K. B., tačiau būtent atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ veikla ir jos konkuravimas su ieškove nulėmė žalos atsiradimą, todėl žalos atlyginimas iš atsakovų priteistinas solidariai. Atsakovai bendrais veiksmais atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnį.

2.5.       Nagrinėjamu atveju, ieškovei reiškiančiai reikalavimą priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautą naudą, tenka pareiga įrodyti tik atsakovų gautą bendrąjį pelną. Atsižvelgiant į UAB „Alytaus kėbulų remontas“ bendrojo pelno rodiklius už 2016, 2017, 2018 metus, ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas yra 235 055 Eur. Atsakovų K. B. ir UAB „Alytaus kėbulų remontas“ veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti, konkrečiai įvardijant iš kiekvieno jų priteistinos žalos dydžio sumą, todėl nurodyta 235 055 Eur nuostolių suma iš atsakovų priteistina solidariai.

2.6.       Atsakovų byloje pateikta 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „Apskaitos ir audito paslaugos“ išvada dėl UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gauto grynojo ir bendrojo pelno apskaičiavimo yra visiškai nepagrįsta ir akivaizdžiai klaidinga, todėl teismas neturėtų ja remtis. Apskaičiuojant UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gautą grynąjį ir bendrąjį pelną, teismas turėtų remtis ne pateikta specialisto išvada, o būtent atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktomis Pelno (Nuostolių) ataskaitomis, kuriose matyti UAB „Alytaus kėbulų remonto“ bendrasis pelnas už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. Minėtoje specialisto išvadoje visiškai nepagrįstai, skaičiuojant atsakovės bendrąjį pelną, eliminuota 11 523,50? Eur suma, kuri sudaro kėbulo remonto darbų pajamas. Specialisto išvadoje visos UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pardavimo ir bendrosios bei administracinės sąnaudos nepagrįstai priskirtos pardavimo savikainai. Vadovaujantis Verslo apskaitos standarto (toliau – ir VAS) 23 straipsniu, sąnaudos, nepriskirtos konkrečioms paslaugoms ar prekėms, negali būtų įtraukiamos į pardavimo savikainą. Pateikdami tokią klaidingą ir akivaizdžiai neteisingą specialisto išvadą, atsakovai visiškai neįvykdė savo pareigos (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą ) įrodyti, kad jų gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti.

3.       Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ su ieškiniu nesutiko visiškai ir prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad:

3.1.       UAB „Alytaus kėbulų remontas“ juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. sausio 15 d. Šios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovas K. B.. Pagrindinė įmonės veikla – automobilių remontas, automobilių detalių prekyba bei prekyba automobiliais. Visą ginčo laikotarpį atsakovės gautos pajamos buvo gautos teisėtai, o ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, nes: 1) nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gautas bendrasis pelnas, apskritai, nėra neteisėtų veiksmų, t. y. nesąžiningos konkurencijos, rezultatas; 2) ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo (CK 1.116 straipsnis), kadangi pagal skirtingą šalių veiklos profilį, pačios veiklos specifiką (atsitiktinį paslaugų poreikį), ieškovė nepatyrė jokių praradimų ir neigiamų pasekmių.

3.2.       Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl specifinio veiklos pobūdžio atsakovė objektyviai negalėjo pervilioti klientų. Paslaugų poreikis klientams yra atsitiktinis, nulemtas automobilių gedimų, eismo įvykių ir pan., kurio automobilių servisas iš anksto negali numatyti. Atsakovė niekada klientams neteikė automobilių priežiūros paslaugų. Pirmaisiais metais nuo UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimo didžioji dauguma klientų kreipėsi tik dėl kėbulo darbų remonto (po eismo įvykių), o atsiradus atitinkamos srities specialistams, atsakovė remontuoja automobilių gedimus, kurie niekaip nesusiję su eksploataciniu einamuoju remontu.

3.3.       Ieškovės konkuravimo metodai yra teisėti. Atsakovė dėjo dideles pastangas, siekiant pritraukti naujų klientų: reklamavo savo teikiamas paslaugas interneto portaluose www.alytausgidas.lt. ir www.autoalytus.lt. Platino reklamines skrajutes ant automobilių priekinių stiklų automobilių detalių parduotuvėse: A. Š. firma „Detava“, A. B. IĮ, UAB „Inter cars Lietuva“, UAB „Juta“. Atsiradus poreikiui, klientai kiekvienu atskiru atveju patys ieško paslaugų tiekėjo, atsižvelgiant į įvairius kriterijus (gedimo pobūdį, paslaugos įvykdymo terminus, kainą ir kt.).

3.4.       Šalių interesai susipriešino tik dėl 10 klientų. Ieškinyje ieškovė įrodinėjo, kad neva buvo pervilioti 19 klientų. Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme buvo ištirta ir nustatyta, kad ieškovė prie ginčo klientų nepagrįstai priskyrė ir tas bendroves, kurioms atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ niekada nesuteikė jokių paslaugų ir prekių. Byloje nustatyta, kad atsakovė neturėjo jokių komercinių ryšių su šiomis ieškovės nurodytomis bendrovėmis: UAB „Moller Auto Alytus“, UAB „Savos girios“, UAB „Salgina“, UAB „BMC service“, UAB „Cozyhouses“, Valkininkų miškų urėdija, UAB „MK tekstilė“ (K. K. IĮ), UAB „Medinės sijos statyba“, MB „Alymont“. Iš ieškovės nurodytų 19 klientų, atsakovės automobilių servise lankėsi tik 10 klientų: UAB „Parama“, UAB „Dzūkijos statyba“, KB „Dzūkijos pienas“, Alytaus apskrities VPK, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB „Saulmega“, UAB „Autodeta ir Ko“, UAB „Grindalita“, UAB „JDC prekyba“, UAB „FHT konstruktion“. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kokio pobūdžio komerciniai santykiai siejo ieškovę ir minėtus ginčo klientus, ar šiuos klientus galima laikyti išimtinai tik ieškovės klientais. Ieškovė su ginčo įmonėmis nebuvo sudariusi nuolatinių automobilių aptarnavimo sutarčių.

3.5.       Ieškovės į bylą pateikta 2012–2017 m. UAB „Marimotorai“ pardavimų suvestinė aiškiai atspindi išrašytų sąskaitų - faktūrų kiekį ginčo klientams (šioje suvestinėje pati ieškovė pateikia duomenis tik apie 10, o ne 19 klientų). Iš minėtos suvestinės matyti, kad iš beveik visų ginčo klientų gaunamos pajamos išnyko ne per 2016 m. t. y. ne tada, kada pradėjo veikti UAB „Alytaus kėbulų remontas“, tačiau 2017 m., t. y. praėjus vieneriems metams po atsakovės bendrovės įsteigimo. Ieškovės pardavimų pajamos iš lentelėje nurodytų klientų pradėjo tendencingai mažėti 2015 m. (lyginant su 2014 m.), t. y. dar iki atsakovės įsteigimo.

3.6.       UAB „Alytaus kėbulų remontas“ buvo įsteigtas turint tikslą sąžiningai konkuruoti su kitomis panašią veiklą vykdančiomis įmonėmis. Ieškovės teiginiai, kad atsakovui dirbant ieškovės bendrovėje buvo žinomos ieškovės ūkinės komercinės paslaptys liko neįrodyti, taip pat neįrodyti teiginiai, kad atsakovė pasinaudojo kokia nors ieškovės konfidencialia informacija.

3.7.       Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ bendrąjį pelną už 2016–2018 m. laikotarpį nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (už 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d. žalos nereikalauja). Ieškovė net neįrodinėja jokių civilinės atsakomybės sąlygų bei neargumentuoja, dėl kokių veiksmų ieškovei papildomu laikotarpiu atsirado žala. Skaičiavimo pradžios terminas buvo nulemtas būtent atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimo, tačiau nėra aišku, kuo yra grindžiamas reikalavimo pabaigos terminas.

3.8.       Ieškovė neįrodė, kad objektyviai iš ginčo klientų būtų gavusi pelną, t. y., kad turėjo reikiamą personalą, įrangą (kėbulų remonto), ir būtų galėjusi aptarnauti ginčo klientus. Iš ieškovės bendrovės dėl nepakeliamų darbo santykių, nuolatinių konfliktų išėjo didžioji dauguma darbuotojų, kurie būtų galėję atlikti ginčo klientams suteiktas paslaugas. Atsakovės gauta iš ginčo klientų nauda neatitinka ieškovės patirtų nuostolių.

4.       Atsakovas K. B. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino bei procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

4.1.       Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1–2 dalys, taip pat 3 straipsnio 4 dalies normos taikytinos ūkio subjektams. Atsakovas nelaikytinas ūkio subjektu konkurencijos įstatymo prasme, nes nėra nei juridinis asmuo, nei fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą ar išsipirkęs verslo liudijimą, bet yra buvęs ieškovo įmonės darbuotojas – fizinis asmuo. 

4.2.       Ieškovė savo darbo nesėkmę bando sugretinti su atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ darbo sėkme. Pati ieškovė pripažįsta, kad per savo 21 veiklos metus tokių pajamų kaip atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ niekada neturėjo (pradinio patikslinto ieškinio 12 punktas). Patikslintame ieškinyje minimos atsakovės gautos pajamos per darbo laikotarpį apima ne tik tas įmones, apie kurių perviliojimą kalba ieškovė, bet visus iki vieno atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ klientus. Akivaizdžiai neteisinga iš visų atsakovės klientų gautas pajamas prilyginti ieškovės negautoms pajamoms. Nesąžiningos konkurencijos atveju kalbėti galima tik apie perviliotų nuolatinių klientų netekimą ir dėl to atsakovės gautą gryną pelną be pridėtinės vertės mokesčio ir išminusavus sąnaudas, sumokėtus mokesčius, tačiau ne apie visas atsakovės gautas pajamas iš visų kitų klientų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas turėtų nustatyti visas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti, o tik po to spręsti apie ieškovės patirtos žalos dydį, vadovaujantis būtent grynojo pelno kriterijumi, bet ne visomis (tikėtinomis) pajamomis, kurias ieškovė galbūt būtų gavusi.

4.3.       Ieškovė nepateikė teismui savo buvusių klientų ilgalaikių sutarčių, rašytinių įrodymų apie iš šių klientų gautų pajamų dydį. Ieškinio teiginiai nėra pakankami spręsti dėl priežastinio ryšio tarp visos ieškovės nurodytos patirtos žalos ir atsakovų veiksmų. Ieškovei neįrodžius, kokią žalą atsakovo K. B., kaip buvusio darbuotojo, veiksmai jai sukėlė ir jos kilimo teisinio bei faktinio pagrindo, turėtų būti apsiribojama atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gautu grynuoju pelnu (o tiksliau jo dalimi, kuri būtų susieta su neva iš perviliotų klientų gautos naudos) ir ne daugiau kaip už vienerius metus, pagrindus visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas K. B. jokio pelno / naudos sau negavo, todėl negali būti reikalaujama kitų asmenų naudos dydžio žalos iš atsakovo K. B..

4.4.       Atsakovas su ieškove buvo sudaręs darbo sutartį ir nuo 2003 m. rugpjūčio 12 d. dirbo serviso priėmėjo-detalių pardavėjo pareigose, o nuo 2013 m. gegužės 13 d. – serviso konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigose. Darbo sutartyje nebuvo įrašyta jokių papildomų įsipareigojimų dėl konfidencialumo ar komercinės paslapties laikymosi. Su atsakovu nebuvo sudaryta jokia kita atskira sutartis, išskyrus visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kas rodo, kad darbo sutarties turinys yra bendro pobūdžio ir deklaratyvus, o atsakovas nebuvo įsipareigojęs saugoti komercines paslaptis atskiru susitarimu, nebuvo supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu. Informacija, kuria atsakovas K. B. disponavo dirbdamas pas ieškovę, buvo būtent tik ta informacija, kuri buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Ji nebuvo įvardinta kaip slapta, konfidenciali. Atsakovas K. B. nesudarinėjo sutarčių su klientais, nesitarė dėl vienokių ar kitokių sutarčių sąlygų, o sąskaitose-faktūrose nėra rašoma slapta ar konfidenciali informacija, kad galėtų sukelti nesąžiningos konkurencijos kilimo galimybę ateityje.

4.5.       Svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovas K. B. ilgą laiką turėjo ir šiuo metu turi įmonę UAB „AutoAlytus“, kuri veikė tose pačiose patalpose, kaip ir ieškovės įmonė, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, ieškovės minimi klientai buvo iš tikrųjų atsakovo įmonės UAB „AutoAlytus“ klientai, žinantys atsakovą K. B. įmonės veikloje jau daugelį metų. Atsakovui, kaip įmonės UAB „AutoAlytus“ vadovui, tokie klientai buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo K. B. įmonės klientai, kurių duomenys (kontaktiniai tel. Nr., automobilių remonto istorija) žinomi būtent dėl to, kad šiuos klientus aptarnavo kaip savo įmonės UAB „AutoAlytus“ klientus. Dalis UAB „Alytaus kėbulų remontas“ klientų yra tie patys, kaip ir buvo įmonėje UAB „AutoAlytus“, nauji klientai atsirado reklamos ir rekomendacijų būdu.

4.6.       Atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ veikla yra automobilių remontas, techninė priežiūra, automobilių nuomos paslaugos. Tuo tarpu ieškovė užsiima išskirtinai vienos markės automobilių (FORD) priežiūros ir remonto paslaugomis. Ieškovės visi neva prarasti klientai akivaizdžiai naudojasi ir kitų servisų paslaugomis. Bylos duomenimis, ieškovės klientų netenkino aptarnavimas ieškovės įmonėje, darbų kokybė ir kt., o tokios įmonės kaip Alytaus apskrities VPK, paslaugas perka viešųjų pirkimų būdu. Ieškovė taip pat nepateikė tęstinio vykdymo sutarčių kopijų, iš kurių būtų matyti, kad ji turėjo konkrečius ilgamečius nuolatinius klientus.

4.7.       Didžiausią įtaka darbuotojų išėjimui iš darbo turėjo ieškovės įmonės vadovų pasikeitimas, kas įtakojo blogą atmosferą, nuolatinę įtampą, priekaištus daugumos darbuotojų atžvilgiu. Akivaizdu, kad dėl tų pačių priežasčių, ieškovė galimai sumažino ir darbų apimtis, kas sąlygojo ir pajamų mažėjimą.

4.8.       Asmeniui, įgijusiam ar naudojusiam komercinę paslaptį, tačiau nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Nagrinėjamoje byloje fizinio asmens civilinė atsakomybė turi būti vertinama tik pagal CK 1.116 straipsnio nuostatas, o juridinio asmens ir pagal konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. 

4.9.       Ieškovė teigia, kad žala padaryta bendrais kelių subjektų veiksmais. Todėl reikia nustatyti kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas – pagal CK 1.116 straipsnį ir KĮ 15 straipsnį. Teisinių pasekmių aspektu pagal bendrąją taisyklę turi būti taikomas CK 6.5 straipsnyje įtvirtintas principas – dalinė atsakomybė. Akivaizdu, kad atsakovas K. B. neveikė kaip verslo subjektas, naudos negavo, todėl jam taikyti solidariosios atsakomybės negalima apskritai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Byloje nustatytos aplinkybės

5.       Ieškovė UAB „Marimotorai“ (buvusi UAB „Alytaus Vista“) teikia specializuotas FORD automobilių serviso paslaugas – originalios FORD automobilių detalės, FORD Motorcraft programa, saugoma automobilio remonto istorija, suteikiami pakaitiniai automobiliai, specializuotos bendrosios automobilių remonto paslaugos, automobilio paruošimas ir pateikimas techninei apžiūrai, automobilių draudimas, automobilių plovykla.

6.       A. K. įmonėje UAB „Alytus Vista“ dirbo automobilių techniku laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. Atsakovas K. B. UAB „Alytaus Vista“ pradėjo dirbti 2003 m. rugpjūčio 12 d. serviso priėmėjo-detalių pardavėjo pareigose, nuo 2013 m. gegužės 3 d. dirbo serviso konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigose, darbo sutartis nutraukta 2016 m. sausio 6 d. šalių susitarimu. A. M. (P.) įmonėje UAB „Alytaus Vista“ dirbo buhalterės pareigose nuo 2002 m. sausio 2 d. iki 2016 m. liepos 1 d. I. P. UAB „Alytaus Vista“ dirbo serviso meistro-konsultanto pareigose nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d.

7.       UAB „Alytaus Vista“ priėmėjo-priėmėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. 4, patvirtintų UAB „Alytus Vista“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-10, 38 punktas numato, kad priėmėjas-pardavėjas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant UAB „Alytaus Vista“. Analogiška sąlyga numatyta automobilių techniko pareiginių nuostatų Nr. 9, patvirtintų UAB „Alytaus Vista“ 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DS-50, 37 punkte, vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų Nr. 1, patvirtintų 2005 m. rugsėjo 1 d. UAB „Alytaus Vista“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-10, 41 punkte, serviso meistro pareiginių nuostatų Nr. 7, patvirtintų 2005 m. rugsėjo 1 d. UAB „Alytaus Vista“ direktoriaus įsakymu Nr. DS-10, 41 punkte.

8.       Byloje yra pateiktas Darbuotojo visiško materialinės atsakomybės sutarties Nr. 65/1 pirmojo lapo tekstas, kuriame matyti, kad serviso priėmėjas-detalių pardavėjas K. B. prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam darbdavio patikėtą turtą centriniame sandėlyje ir už automobilius (el. bylos kopija, b. l. 42, 1 t.).

9.       Į bylą pateiktos ieškovės UAB „Marimotorai“ (buvusi UAB „Alytaus Vista“) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (el. bylos kopija, b. l. 75–150, 2 t., b. l. 1–161, 3 t., b. l. 1–85, 4 t., el. byla 9 tomas), pardavimų žurnalas (el. bylos kopija, b. l. 86–145, 4 t., el. byla, 9 tomas), pardavimų žurnalas (el. byla, b. l. 99–122, 11 t.), pardavimo operacijų sąrašas (el. byla, b. l. 124–176, 11 t.). Byloje pateikta ieškovės UAB „Marimotorai“ pajamų suvestinė 2014–2016 metų laikotarpiu ir 2012–2017 metų laikotarpiu suvestinė (el. bylos kopija, b. l. 44, 164 1 t.) patvirtina, kad ieškovės pajamos iš jos veiklos kito netolygiai. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas periodiškai. Nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. įmonėje iš viso buvo atleista 19 darbuotojų, atleidimo pagrindas – darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Byloje pateiktas UAB „Marimotorai“ balansas ir pelno-nuostolių ataskaita už 2015 metus (el. bylos kopija, b. l.  102–104, 6 t.), kuriuo nustatyta, kad įmonė 2015 metais turėjo 34 966 Eur nuostolių, ilgalaikio turto įmonė turėjo už 21 658 Eur, trumpalaikio – už 179 723 Eur, nuosavo kapitalo – už 201 381 Eur, iš jų – 188 735 Eur per vienerius metus ieškovės mokėtinos sumos. Pelno-nuostolių ataskaita už 2016 metus nustatyta, kad UAB „Marimotorai“ 2016 metais turėjo 88 414 Eur nuostolių (el. bylos kopija, b. l. 110, 6 t.).       

10.       Ginčas taip pat vyksta dėl duomenų nukopijavimo iš ieškovės į atsakovės duomenų bazę, naudojant tą pačią „ECount“ programą. Verslo apskaitos programa „ECount“ – įrankis pritaikytas įmonių verslo ir buhalterinei apskaitai. Joje galima fiksuoti automobilio remonto istoriją, planuoti serviso darbus, paraiškas, darbo produktyvumo rodiklius, detalės paiešką pagal automobilį. Ieškovė pateikė duomenis, jog prie šios sistemos prisijungti galima tik su slaptažodžiu, pateikė tipinį kliento duomenų įrašo sistemoje pavyzdį (el. bylos kopija, b. l. 73–75, 6 t.). Iš pateikto pavyzdžio matyti, jog sistemoje galima registruoti bendro pobūdžio informaciją – perkamų paslaugų, teikiamų paslaugų katalogus, išpardavimo akcijų nuolaidas ir kainas, kiekio nuolaidas ir kt. (el. byla, b. l. 192, 7 t.), duomenis apie pardavimus ir pirkimus, atsiskaitymą su pirkėjais ir tiekėjais, pirkėjų skolas ir skolas teikėjams (el. byla, b. l. 194, 7 t.), pardavimų, apmokėtų pardavimų kompleksines suvestines, pirkėjų ir tiekėjų atsiskaitymo kompleksines suvestines, pirkėjų skolų ir tiekėjų skolų kompleksines suvestines (el. byla, b. l. 193, 7 t.) ir individualizuotą pirkėjo informaciją – atliktus darbus, taikytas nuolaidas, apmokėjimo informaciją ir kt. (el. byla, b. l. 195–196, 7 t.).

11.       Kartu su rašytiniais paaiškinimais (Nr. DOK–17053) atsakovė pateikė UAB „Insolita“ atsakymą apie tai, kad ši įmonė neatliko jokio duomenų importo ar perkėlimo iš kitų klientų į UAB „Alytaus kėbulų remontas“ programos ECount duomenų bazę. Jiems buvo paleista programa su tuščia standartine duomenų baze. Jei teoriškai būtų pasisavinti ir panaudoti duomenys, tik pirkėjų ir automobilių sąrašai, nes kiti duomenys, tokie kaip remonto istorija, remonto paraiškos, darbo laiko kalendorius, užsakymai (pirkėjų ir tiekėjams) skolos ir kiti buhalteriniai duomenys teoriškai negali būti įdėti į ECount duomenų bazę dėl jos vidinės struktūros ryšių. Patikrinus klientų paraiškos spausdinimo formas, buvo rastos tik 2 UAB „Insolita“ standartinės, su programa patiekiamos, formos, t. y. nieko negalėjo būti nukopijuota. Atlikus pirkėjų lentelės analizę, sprendė, kad pirkėjai buvo vedami į programą laipsniškai. Didžiausias per vieną dieną įvestų pirkėjų skaičius yra 9, sekantis 7 ir po to ne daugiau 3–4 per dieną. Programa nefiksuoja klientų automobilių sąrašo įvedimo į programą datos, fiksuojama tik paskutinio redagavimo/keitimo data, todėl nėra galimybės pateikti tikslių duomenų.

12.       Viešai skelbiamais www.rekvizitai.lt duomenimis, Alytuje veikia 14 automobilių serviso paslaugas teikiančių įmonių. Internete viešai skelbiama informacija patvirtina, kad UAB „AutoAlytus“ teikia automobilių nuomos ir automobilių serviso paslaugas: stabdžių sistemos, greičių dėžės, važiuoklės, variklio remonto, kėbulo remonto darbus, elektros sistemos ir diagnostikos paslaugas, įmonė veikia adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje.

13.       Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. sausio 15 d., įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas atsakovas K. B.. Viešai internete skelbiamais duomenimis įmonė veikia adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovė pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad įmonė neturi sudariusi ilgalaikių automobilių remonto paslaugų teikimo sutarčių. Įmonė darbuotojams moka minimalų darbo užmokestį (el. bylos kopija, b. l. 36–38, 2 t.).

14.       Byloje pateikti atsiliepimai apie atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ suteiktas paslaugas, kuriuose nurodyta, jog šią įmonę klientai sužinojo iš interneto svetainės www.alytausgidas.lt, įmonę rekomendavo automobilių prekių parduotuvėje. Nurodė, kad įmonę pasirinko dėl kokybiškai atliekamų darbų, gero kainos ir kokybės santykio. UAB „Parama“ nurodė, kad keletą kartų naudojosi UAB „Alytaus kėbulų remontas“ paslaugomis. Iki tol naudojosi UAB „Alytaus Vista“ (šiuo metu UAB „Marimotorai“) paslaugomis, tačiau bendradarbiavimą nutraukė dėl pasikartojančių galimai nesąžiningų ir galimai nusikalstamų veiksmų.

15.       Alytaus apskrities VPK viešųjų pirkimų suvestinė už 2016 metus patvirtina, kad ši institucija automobilių transportavimo paslaugas pirko iš UAB „Alytaus autoklubo įmonė“, IĮ „Milčija“, transporto priemonių techninės apžiūros ir aptarnavimo paslaugas, detalių pirkimą – iš UAB „Skirlita“, UAB „SDG motors“, D. B. IĮ „Parabolika“, AB „Alytaus chemija“, automobilių remonto ir priežiūros paslaugas – iš UAB „Autodeta ir Ko“, UAB „Moller Auto Alytus“, UAB „Kemi Service“, UAB „Intersera“, UAB „Autovytaras“, K. R. IĮ, G. M., V. S. IĮ, AB „Variklio galvučių remonto centras“, dviejų automobilių išorinio dažymo darbus pirko iš atsakovės UAB „Alytaus kėbulo remontas“. Įstaiga nurodė, kad nėra pasirašiusi transporto priemonių remonto sutarties su UAB „Alytaus kėbulų remontas“. VSAT Pagėgių rinktinė nurodė, kad iš UAB „Alytaus kėbulų remontas“ nepirko ir neperka autoserviso paslaugų.

16.       Byloje kartu su atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ rašytiniais paaiškinimais (DOK–3617) pateiktos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad ginčo klientai automobilių remonto paslaugų kreipiasi ne tik į ieškovės ar atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ serviso įmones. Aplinkybė, jog įmonės neturi nuolatinio automobilio remonto serviso neturi ir servisą renkasi pagal poreikį, nurodyta ir įmonių raštu teismui pateiktuose paaiškinimuose (el. byla, b. l. 32–33, 12 t.).

17.       Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pateikė į bylą PVM sąskaitas-faktūras (el. bylos kopija, b. l. 2–158, 5 t., b. l. 1–40, 6 t.), PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenis (el. bylos kopija, b. l. 41–56, 6 t., b. l. 80–95, 6 t.). Balanso už 2016 metus duomenimis ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2016 metus duomenimis UAB „Alytaus kėbulų remontas“ turėjo turto už 37 002 Eur ir gavo 14 880 Eur pelno (el. bylos kopija, b. l. 33–34, 2 t.). Pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis UAB „Alytaus kėbulų remontas“ 2017 metais gavo 24 237 Eur pelno (el. byla, b. l. 595, 9 t. ), 2018 metais – 30 336 Eur pelno (el. byla, b. l. 105, 10 t.). Įmonė 2018 metais turėjo ilgalaikio turto už 166225 Eur, trumpalaikio – už 53010 Eur, įmonės (per vienerius metus ir po vienerių metų) mokėtinos sumos sudarė 147 988 Eur.      

18.       Atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pateikta 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 01, kurią atliko UAB „Apskaitos ir audito paslaugos“ (el. byla, b. l. 52–55, 11 t., el. bylos kopija, b. l. 16–122, 9 t.) nurodyta, kad pagal specialistui pateiktus UAB „Alytaus kėbulų remontas“ buhalterinės apskaitos duomenis ir atlikus aukščiau pateiktus apskaičiavimus, iš klientų MB „Agera grupė“, UAB „Agrosac“, Alytaus apskrities policija, MB „Alytausgidas.lt“, UAB „Alrodis“, UAB „Autodeta ir Ko“, B. G., A. B. IĮ, UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Dzūkijos dujos“, UAB „Dzūkijos mediena“, KB „Dzūkijos pienas“, UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Eimija“, UAB „FHT konstruktion“, UAB „Grindalita“, UAB „Inti“, UAB „JDC prekyba“, UAB „Juspa“, UAB „Kadastras“, ŽŪB „Kalnas“, UAB „Kortas“, UAB „Lankava“, M. J., UAB „Ordo“, UAB „Parama“, UAB „Rosveda“, UAB „Saugios gerovės garantas“, UAB „Saulmega“, UAB „Sinerta LDC“, AB „Snaigė“, UAB „Stora Enso Lietuva“, UAB „Studija plius Baltija“, UAB „Transaibė“, UAB „Vektrona“, UAB „Vita Baltic International“, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gavo bendrojo pelno 2016 m. – 8 667 Eur, 2017 m. – 12 234 Eur, 2018 m. – 16 193 Eur, iš viso per nagrinėjamą laikotarpį – 37 094 Eur, grynojo pelno (gauta nauda) 2016 m. – 7 536 Eur, 2017 m. – 10 615 Eur, 2018 m. – 13 736 Eur, iš viso per nagrinėjamą laikotarpį –31 887 Eur.

19.       Ieškovės pateiktas UAB „Marimotorai“ pajamų pokytis iš, ieškovės teigimu, perviliotų klientų 2016, 2017 ir 2018 metais patvirtina, kad ieškovės pajamos iš jos veiklos 2016 metais ženkliai sumažėjo. Tačiau ši suvestinė patvirtina ir atsakovų nurodytą aplinkybę, jog ieškovės pajamos dėl kai kuriems klientams suteiktų paslaugų ženkliai sumažėjo ir 2015 metais.

III.                      Teismo argumentai ir išaiškinimai

20.       ieškinys atmestinas.

Dėl nesąžiningos konkurencijos

21.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės atstovas nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė konkuruojančio subjekto – UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įsteigimu, darbuotojų ir klientų neteisėtu perviliojimu į konkuruojantį subjektą, komercinės paslapties atskleidimu.

22.       Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinką, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys). Būtina prielaida sąžiningai konkurencijai, kaip vienai iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

23.       Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas ir kt. (Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Minėtas įstatymas nustato veiksmus, kurie draudžiami, tačiau nereglamentuoja kokie reikalavimai keliami informacijai, kad ją būtų galima kvalifikuoti kaip komercinę paslaptį. Teismas šiuo atveju turi nustatyti ar atsakovų veikla gali būti laikoma kaip komercinės paslapties atskleidimas, naudojimas, perdavimas.

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–4, 6 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

25.       Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taigi, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, o šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

26.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, jų atstovų paaiškinimai, leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė ir atsakovė dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra ūkio subjektai ir konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas nėra neteisėta veika. Draudžiami ir civilinės atsakomybės požiūriu neteisėti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nustatyti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, kaip verslo laisvės suvaržymas. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

27.       Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovas K. B. su ieškove buvo sudaręs darbo sutartį ir nuo 2003 m. rugpjūčio 12 d. dirbo serviso priėmėjo-detalių pardavėjo pareigose, o nuo 2013 m. gegužės 13 d. – serviso konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigose. Darbo sutartyje nebuvo įrašyta jokių papildomų įsipareigojimų, tokių kaip konfidencialumo, komercinės paslapties ar pan. laikymasis. Su juo nebuvo sudaryta jokia kita atskira sutartis, išskyrus visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 65/1 (pateikta byloje), kas rodo, kad darbo sutarties turinys yra standartinio pobūdžio.

28.       Ieškovės pateikti priėmėjo-pardavėjo pareiginiai nuostatai Nr. 4 numato priėmėjo-pardavėjo atsakomybę už jam pavestų užduočių vykdymą, už įmonės komercinių paslapčių saugojimą, už materialinių vertybių saugojimą, už padarytą žalą ir kt., tačiau teismo įsitikinimu, tai negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas K. B. yra pasirašęs ir supažindintas su įmonės komercinėmis paslaptimis, kad jam nurodyta kas įmonėje konkrečiai yra komercinė paslaptis ir ką jis turėtų saugoti. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog būtų supažindinęs jį su komercinių paslapčių sąrašu ir draudimu jas naudoti ir kad ieškovės įmonėje buvo komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašai ir jos saugojimo taisyklės. Teismas sprendžia, kad ieškovė nesiėmė protingų pastangų bendrovės komercinėms paslaptims įvardinti ir jas apsaugoti.

29.       Iš serviso meistro pareiginių nuostatų Nr. 7 matyti, jog einant šias pareigas, meistras įsipareigoja neatskleisti pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas ar ji jam tapo prieinama ir žinoma dirbant pas ieškovą (41 punktas). Iš tokios formuluotės teismas daro išvadą, kad darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti ir aiškiai nurodyti darbuotojui, kokia informacija laikoma įmonės komercine paslaptimi, kur ir kada galima tokią informaciją naudoti ir kur bei kada draudžiama.

30.       Taigi byloje ypač svarbu nustatyti, ar sudarant darbo sutartį ir supažindinant darbuotoją su jo pareiginiais nuostatais, konfidencialumo susitarimas, informacijos, kuri bus laikoma komercine, dalykine, finansine ir negali būti naudojama kitur, išskyrus darbovietę, šalių buvo diskutuota ir aiškiai aptarta. Teismas daro išvadą, kad toks neapibrėžtas įsipareigojimas  prisiimtas kaip savanoriškas ir sutartinis negali būti laikomas sąžiningai įrašyta sąlyga. Tik aiškiai įformintos lokaliuose ieškovo teisės aktuose ir šalių sutartyse sąlygos gali rodyti, kokie reikalavimai išsaugoti konkrečią informaciją darbuotojui iš anksto žinomi šiuos dokumentus pasirašant, o šios pareigos nesilaikymo padarinius turi prisiimti darbdavys.

31.       Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Tačiau kas konkrečiai įmonėje laikoma komercine paslaptimi turi būti aiškiai įvardinta ir įforminta vidiniu įmones dokumentu, o darbuotojai, atsakingi už šios informacijos naudojimą, privalo aiškiai ir nedviprasmiškai žinoti, kokia konkreti informacija yra laikoma būtent komercine paslaptimi, būti su ja supažindinti pasirašytnai. Kitu atveju darbdaviui būtų paliekama terpė manipuliuoti bet kuriuo darbuotoju ir bet kuria informacija kuomet ta pati informacija vienu atveju gali būti laikoma komercine paslaptimi, o kitu - ne, ir tai spręstų tik pats darbdavys po to kai kiltų ginčas.

32.       Taigi, darytina išvada, kad informacija, kuria atsakovas K. B. disponavo dirbdamas pas ieškovą, buvo ta informacija, kuri buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Ji nebuvo įvardinta kaip slapta, konfidenciali, todėl ši informacija, nežinant, kad ją įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, ja netapo, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi, todėl teismo įsitikinimu, darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo, neteikti konkuruojančioms bendrovėms.

33.       Tas pats pasakytina ir apie darbo vietoje gaunamą informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-6- 706/2016).

34.       Tai rodo, kad pareiga saugoti tiek konfidencialią informaciją, tiek komercinę paslaptį egzistuoja, kai ji pirmiausia įvardinta ir įforminta atskiroje darbuotojo ir darbdavio sutartyje, o po to tokia pareiga gali kilti papildomai ir iš įstatymo.

35.       Taigi, bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Tik nustačius informacijos statusą, galima kalbėti apie sekančias aplinkybes. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad ieškovės nurodyta ir atsakovo žinota informacija buvo ieškovės saugoma, darbuotojams išėjus iš darbo draudžiama ją naudoti, šią aplinkybę teismas laiko neįrodyta (CPK 177, 178 str.).

36.       Svarbu nustatyti ne tik faktą, kokie duomenys atsakovo K. B. darbo laikotarpiu pas ieškovę buvo laikomi konfidencialia informacija, bet ir įsitikinti, kad šia informacija disponavo tik tie asmenys, kuriems ji buvo skirta, jog prie šių duomenų niekas kitas be suteikiamų individualių slaptažodžių ar panašių apsaugos priemonių negalėjo prieiti, o šie duomenys apie klientus galėjo būti sužinoti tik iš darbo funkcijų vykdymo.Priešingu atveju, pats duomenų apie klientus disponavimo faktas tokia informacija, kaip sąskaitų išrašymas ir jų turinio žinojimas, skirtingiems klientams skirtingų mokėjimo terminų žinojimas, kontaktinio asmens ir jo telefono numerio žinojimas ir pan. negali būti laikomas konfidencialia informacija, nes ši informacija prieinama visiems, kas savo rankose turi dokumentą – sąskaitą-faktūrą, t. y. ją parengęs asmuo, ją pasirašęs asmuo, ją perdavęs asmuo. 

37.       Kaip savo jurisprudencijoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011).

38.       Šiuo atveju ieškovė ne tik nenurodė, kokios būtent konkrečios informacijos, kurią ieškovė buvo patikėjusi atsakovui, žinojimas, yra konfidenciali informacija, bet ir nenurodė savo įdėtų protingų pastangų išsaugoti tos konkrečios informacijos slaptumą. Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą. Tačiau tokios sutarties ieškovė neteikė ir nesiūlė pasirašyti, dėl to ginčo nekyla.

39.       Taip pat labai svarbu pažymėti, kad K. B., ilgą laiką turėjo ir iki dabar turi bendrovę UAB „AutoAlytus“, kuri veikė tose pačiose patalpose, kaip ir ieškovės bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, t. y. naudojosi tomis pačiomis patalpomis kaip ieškovė, vykdant veiklą (dėl to ginčo taip pat nekyla), todėl tikėtina atsakovo K. B. paaiškinimais, kad ieškovės minimi klientai buvo ir jo bendrovės UAB „AutoAlytus“ klientai, žinantys atsakovą įmonės veikloje jau daugelį metų. Atitinkamai jam, kaip įmonės UAB „AutoAlytus“ vadovui, tokie klientai buvo žinomi ne tik kaip ieškovės, bet ir kaip jo įmonės klientai, kurių duomenys (kontaktiniai telefonų numeriai, automobilių remonto istorija) žinomi ne dėl to, kad K. B. dirbo pas ieškovę, bet ir dėl to, kad šiuos klientus jis aptarnavo kaip savo bendrovės UAB „AutoAlytus“ klientus ir duomenys yra prieinama ir iš kitų šaltinių nei nurodo ieškovė – būtent iš UAB „AutoAlytus“ veiklos, vykdytos įmonėje UAB „AutoAlytus“. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms labiau tikėtina, kad informaciją apie klientus atsakovas K. B. dubliuotai turėjo ir dirbant UAB „AutoAlytus“.

40.       Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga, todėl būtent ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Jam tenka pareiga susieti reikalavimus ir jų dydį su savo paties galimybėmis gauti tokią naudą.

41.       Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimas, priimtas byloje C- 49/92 P, 1999 m. liepos 8 d. sprendimas, priimtas byloje C-199/92 P, 2009 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas byloje C-8/08 ir minėtuose sprendimuose nurodyta Teisingumo Teismo praktika; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. Al-686/2006).

42.       Teismas nustatė, kad šiuo atveju, naujos įmonės įsteigimas nebuvo orientuotas į ieškovo įmonės žlugdymą, klientų viliojimą, vartotojų klaidinimą ir pan. Tai yra dar vienas ūkio subjektas, teikiantis panašias paslaugas kaip ir daugelis šiame regione teikiančių ūkio subjektų, tame tarpe ir ieškovas. O kiekvieno naujo ūkio subjekto atsiradimas yra natūrali konkurencija tarp jų pačių, kuri nėra draudžiama, yra netgi skatinama, kadangi tai reguliuoja paslaugų kokybę, savalaikiškumą ir kainas rinkoje.

43.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad K. B. siūlė klientams pirkti analogiškas autoserviso paslaugas iš naujosios bendrovės, šmeižė ieškovės teikiamas paslaugas, skatino ilgamečius klientus nusigręžti nu ieškovės, teigė, jog ieškovės įmonėje neliko profesionalių darbuotojų, skleidė paskalas, jog neva ieškovės įmonėje kainos yra visiškai nepagrįstos, didesnės nei pas atsakovus“ todėl teismas jais nesivadovauja.

Dėl atsakovų bei jų solidariosios atsakomybės

44.       Ieškovė pareiškė ieškinį nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą priteisti solidariai iš atsakovų (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; kt.). Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).

45.       Ieškovė pateikė ieškinį tiek juridiniam asmeniui UAB „Alytaus kėbulų remontas“, tiek fiziniam asmeniui – buvusiam darbuotojui K. B., kuris kėlė klausimą dėl jo, kaip fizinio asmens atsakomybės, nes sutinkamai su Konkurencijos įstatymo nuostatomis, jis nėra ūkio subjektas. Šioje byloje reikalinga nustatyti, kas laikoma ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme, nustatant, ar fizinis asmuo šioje byloje gali būti tinkamas atsakovas.

46.       Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Konkurencijos įstatymas pagal bendrąją taisyklę yra skirtas ūkio subjektų, taip pat viešojo administravimo subjektų elgesiui reglamentuoti. Ūkio subjekto sąvoka įtvirtinta analizuojamos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalies, kur numatyta, kad ūkio subjektas – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

47.       Konkurencijos įstatyme įtvirtintų fizinio asmens, kaip ūkio subjekto, sampratos formaliųjų požymių būtinasis elementas yra atitinkamo asmens konkurencinis savarankiškumas. Toks asmens konkurencinis savarankiškumas visų pirma gali būti nukreiptas į faktinį ūkinės veiklos vykdymą arba galimybę tokią ūkinę veiklą vykdyti savarankiškai, atitinkamam fiziniam asmeniui nesant susaistytam darbo ar kitokiais teisiniais santykiais su kitu subjektu, kurio valia, naudai ir interesais toks fizinis asmuo veikia. Fizinio asmens konkurencinis savarankiškumas reikalingas ir kalbant apie realią ar potencialią galimybę atlikti veiksmus, turinčius įtakos ūkinei veiklai Lietuvoje, – šiuo atveju asmuo privalo turėti galimybę savo veiksmais realizuoti savo paties valią. Taigi nesant konkurencinio savarankiškumo, asmuo negali būti pripažįstamas ūkio subjektu Konkurencijos įstatymo prasme. Tačiau tai savaime nereiškia, kad fiziniams asmenims negali kilti atsakomybė, jei jie atlieka neteisėtus veiksmus ir paviešina komercines paslaptis, nes pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką yra pripažįstama, jog fiziniai asmenys, kurie siekdami konkuruoti ir atlikdami nesąžiningos konkurencijos veiksmus įsteigia įmonę, atsako su naujai įsteigtu juridiniu asmeniu, nes tokiu atveju taikytina CK 1.116 straipsnio 4 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

48.       Todėl šioje byloje, įvertinus tai, kad kalbama apie atsakovą fizinį asmenį, kuris įsteigė naują juridinį asmenį, užsiimantį automobilių remontu, fizinis asmuo gali būti solidarus atsakovas byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės ne tik dėl nesąžiningo konkuravimo, bet ir komercinių paslapčių panaudojimo.

Dėl komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos, klientų viliojimo 

49.       Šioje byloje ginčas kilęs dėl nesąžiningos konkurencijos atlikimo, konfidencialią, komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo siekiant neteisėtai konkuruoti. Pažymėtina, kad ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė konkrečiai, kokią informaciją ji laiko konfidencialia, kokią komercine paslaptimi. Iš esmės ieškovė konfidencialia informacija, o kartu ir komercine paslaptimi nurodė bet kokią informaciją apie klientus, t. y. informaciją apie ieškovės klientus, konkrečius kiekvieno kliento poreikius, mokumą, finansinę būklę, serviso istoriją, patikimumą, teikiamą paslaugų komplektą, sąlygas, kainas ir t.t. Byloje kilęs klausimas ir ginčas dėl ieškovės nurodomos informacijos kvalifikavimo, t. y. ar ji šioje byloje nurodytų ir ištirtų aplinkybių kontekste laikytina konfidencialia, komercine paslaptimi. Tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti dėl jos neteisėto įgijimo ir panaudojimo, kvalifikuojant veiksmus atitinkamai kaip sąžiningą ar nesąžiningą konkuravimą, iš ko atitinkamai kyla arba nekyla civilinė atsakomybė.

50.       Terminai „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ neretai vartojami kaip sinonimai, tačiau šių informacijos rūšių santykis ir atribojimas reikšmingas sprendžiant dėl padarinių, jeigu jie atsirado tokią informaciją paviešinus ar panaudojus. Pažymėtina, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Taip pat gali būti specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.

51.       Komercinės paslaptys - konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. 

52.       Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Pažymėtina, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius.

53.       Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. sausio 15 d., įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas atsakovas K. B.. Atsakovas K. B. neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu dėl panašios komercinės veiklos nevykdymo, kurios atveju yra numatyta atitinkama kompensacija už laisvės pasirinkti darbą suvaržymus. Darbdavys yra laisvas pasirinkti, mokėti kompensaciją buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių suvaržymus, ar jos nemokėti ir taip galbūt konkuruoti su buvusiu darbuotoju atitinkamoje verslo srityje. Taigi verslo subjektas turi teisę pasirinkti ir netaikyti susitarimo dėl nekonkuravimo bei nemokėti kompensacijų darbuotojui, o darbuotojas tokiu atveju tampa laisvas pasirinkti savo veiklą ar darbą ir jam netaikoma jokių suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-121/2008).

54.       Tokioje situacijoje, kai pasikeitus direktoriui, tolimesnis darbas ieškovės įmonėje atsakovui tapo nepriimtinas, vien ta aplinkybė, kad jis, išėjęs iš darbo ieškovės įmonėje, pradėjo savarankišką konkurencinę veiklą, savaime neduoda pagrindo teigti, jog jis veikė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Atsakovo K. B. ilgametės patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas realizuojant konstitucinę ūkinės veiklos laisvę steigti įmonę ir veikti toje pačioje rinkoje kaip ieškovė, nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, savaime sąlygojančiais ieškovės nuostolius. Šiame kontekste pažymėtina kasacinio teismo pozicija, kad, pavyzdžiui, informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo, o pasibaigus darbo santykiams jie gali be jokių apribojimų naudoti tokią informaciją savo naudai ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

55.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo tokiose bylose ypatumai išsamiai atskleisti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Tačiau įrodinėjimas pačios informacijos gavime ir panaudojime nereiškia, kad ieškovas yra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos dėl pačios informacijos statuso ir jos reikšmingumo jam kaip informacijos savininkui, nes, kaip minėta, informacijos buvimas komercine paslaptimi yra ieškovo kaip jos savininko įrodinėjimo pareiga.

56.       Šioje byloje, kaip minėta, ieškovė nepateikė jokių duomenų dėl konkrečios informacijos laikymo konfidencialia, taip pat nepateikė duomenų dėl konkrečios informacijos laikymo komercine, t. y. iš esmės vartojo tiek konfidencialios, tiek komercinės informacijos sąvoką kalbėdama apie informaciją apie klientus, kurią įvardijo kaip nurodomos informacijos draudžiamumą naudoti ir naudojimą, siekiant konkuruoti ir gauti naudos, jos neatribodama ir neišskirdama.

57.       Teismas pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, jog savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo, t. y. kad buvo sureguliuoti komercinės paslapties teisiniai apsaugos mechanizmai, neįrodinėjo galimai neteisėtai atskleistos tokios informacijos komercinės vertės (CPK 12 ir 178 straipsniai). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog nei vienas iš atsakovų neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu. Dėl darbuotojų pareigos saugoti konfidencialią informaciją ir pasibaigus darbo santykiams be jokių apribojimų naudoti tokią informaciją savo naudai ir interesais, teismas jau pasisakė analizuodamas K. B. veiksmų (ne)teisėtumą, o pateiktos nuostatos taikytinos ne tik K. B. bet ir kitos atsakovės atžvilgiu. Todėl nėra ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad naujai įsteigtoje bendrovėje (UAB „Alytaus kėbulų remontas“) atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovės konfidencialia informacija ir/ar komercine paslaptimi, t. y. neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės darbuotojais ir klientais, kuris šiuos duomenis panaudojo juos viliojant (CPK 185 straipsnis).

58.       Informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

59.       Kaip minėta, ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu konkrečiai nenurodė, kokia konkreti informacija turi esminę komercinę reikšmę, ir kaip ją atsakovai galimai panaudojo, o apsiribojo tuo, kad nurodė, jog pagal teisminę praktiką informacija apie klientus laikytina komercine paslaptimi, su kuo teismas galimai sutinka, t. y. sutiktina, kad informacija apie klientus, jei ji atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, gali būti laikoma komercine paslaptimi, tačiau tai savaime nereiškia jos komercinės reikšmės konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste ir nereiškia žalos atsiradimo ieškovei fakto, nes tai turi būti pagrįsta.

60.       Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad tam tikra informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tuo tarpu nei K. B. darbo sutartis, nei su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 65/1 neįtvirtino atsakovo pareigos saugoti konfidencialią informaciją po darbo sutarties nutraukimo ir nepateikė tokios informacijos apibrėžimo. Priėmėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. 4 punkte 38 abstrakčiai numatyta, kad priėmėjas-pardavėjas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant UAB „Marimotorai“. Taigi K. B. buvo privalu saugoti nuostatų 38 punkte lakoniškai įvardintą informaciją, tačiau nuostatuose taip pat nėra pateiktas nei konfidencialios informacijos apibrėžimas, nei prie konkrečių II skirsnyje išvardintų priėmėjo-pardavėjo pareigų nėra įtvirtinta atsakovo pareiga saugoti tokią informaciją. Be to teismo įsitikinimu bet kokios informacijos saugojimas atsakovui buvo numatytas tik dirbant pas ieškovę, o ne nutraukus darbo sutartį. Kaip tokia informacijas turi būti naudojama ar saugoma nutraukus darbo sutartį šalys nebuvo susitarę, juolab nebuvo įpareigojimo iš ieškovės pusės atsakovui saugoti tokią informaciją nutraukus darbo sutartį, nebuvo tokio įsipareigojimo ir iš atsakovo K. B. pusės. Nors atsakovo pareigos bendrovėje keitėsi nuo 2013 m. gegužės 3 d., tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo, kaip konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigas. Nėra duomenų, kad ieškovė nustatė minėtų pareiginių nuostatų 38 punkte paminėtos informacijos naudojimo tvarką, paskyrė asmenis, atsakingus už komercinių paslapčių naudojimą ar nustatė paslapčių apsaugos taisykles, ėmėsi tinkamų priemonių apsaugoti informaciją, jos nuomone, sudarančią komercinę paslaptį. K. B. nebuvo supažindintas nei su naujos pareigybės nuostatais, nei su komercinių paslapčių sąrašu.

61.       Ieškovė nepaneigė atsakovų atsikirtimų, kad su darbuotojais nebuvo sudaryti nekonkuravimo susitarimai, nepagrindė argumento, kad K. B. buvo neatsakingas už prisijungimus prie „ECount“, „Ford Ecat“ programų, ir, kad su buvusia vyr. buhaltere A. M. nukopijavo ieškovės įmonėje buvusios apskaitos sistemos „ECount“ klientų duomenis ir konkrečias remonto istorijas bei persikėlė į atsakovų veikloje taip pat naudojamą „ECount“ sistemą. Nėra pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog jis, būdamas serviso priėmėjas-detalių pardavėjas, vėliau konsultantas-dalių prekybos vadovas, programoje „ECount“ turėjo teisę tik atlikti detalių pirkimą-pardavimą, suvedinėti sąskaitas, kadangi tokia jo pareigų apimtis, kurią nurodė ieškovės direktorius J. J., nebuvo įtvirtinta nei atsakovo darbo sutartyje, nei teismui pateiktuose pareigybės nuostatuose Nr. 4. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė informaciją apie klientus, kaip ji nurodė, laikė programoje „ECount“. Ieškovė pati nurodė, kad didžiausią priėjimą prie šios sistemos turėjo buhalterė. 

62.       Taigi darytina išvada, kad „ECount“ yra programa, skirta įmonės kasdieniai apskaitos veiklai, o ne klientų duomenų bazei formuoti, kuriai buvo taikoma atskira apsauga. Duomenų byloje, kad buvo sudaromi, kuriami konkretūs klientų sąrašai, jie skirstomi pagal mokumą ar taikant kitokius kriterijus, kuriais remiantis atliekamas klientų išlaikymas, aptarnavimas, ieškovė nepateikė, rėmėsi tik bendra teismų praktika, kad duomenys apie klientus gali būti pripažinti konfidencialia informacija. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvairūs ieškovės darbuotojai turėjo nevienodas prisijungimo galimybes prie šios programos, tačiau bendros įmonės veiklos informacijos apsauga ir komercinės paslapties turinčios informacijos apsauga yra skirtingi dalykai. Šiuo atveju matyti, kad ieškovė saugojo ne komercines paslaptis, o įmonės informaciją, siekiant, kad skirtingas pareigas užimantys darbuotojai nedisponuotų visos įmonės veiklos informacija, kas yra natūralu, nes kiekvieno darbuotojo darbo užmokestis yra konkretaus darbuotojo reikalas ir jo neturi viešinti. Tačiau ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kad tikslas buvo saugoti būtent komercines paslaptis. Šį faktą patvirtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad, pvz., 1) buvo nustatytas ne tik komercinių paslapčių sąrašas, kuris savaime nėra būtinas komercinių paslapčių buvimui ir saugojimui nustatyti, tačiau turi reikšmės įrodinėjimui; 2) buvo patvirtinta saugojimo tvarka ir kt., t. y. nepateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės nurodomos informacijos kaip komercinės paslapties, o ne kaip įmonės veiklos informacijos, kurios dėl įmonės vidinių santykių nenorima atskleisti visiems įmonės darbuotojams, saugojimo tikslo buvimas, nepagrindžiant informacijos vertingumo.

63.       Svarbu ir tai, kad pasirinktas apsaugos būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Todėl galimai ieškovės nurodyta informacija atitinka konfidencialios informacijos sampratą, kuri susijusi su darbuotojų įgyjamais gebėjimais ir žiniomis, bei tampa jų dalimi, vadybos metodais. Taip pat svarbu šiame kontekste, kad atsakovas K. B. tose patalpose taip pat turėjo bendrovę, kurioje vykdė veiklą susijusią su automobiliais ir dirbdamas pas atsakovę,, ko pasėkoje kaip jis minėjo irgi žinojo informaciją apie klientus.

64.       CK 1.116 straipsnio 4 dalyje skiriama keletas savarankiškų su komercinių paslapčių teisiniais santykiais susijusių neteisėtų veikų sudėčių – įgijimas ir panaudojimas. „Įgijimas“ aiškintinas, kaip apimantis visus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą, kuris pasireiškia atskleidimu ar perdavimu arba abiem šiais veiksmais. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai perduoda tretiesiems asmenims. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą, už kurį atsako ir juridiniai, ir fiziniai asmenys (tiek esami, tiek buvę darbuotojai, kiti fiziniai asmenys), skirtingai negu Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris skirtas „ūkio subjektų“ tarpusavio santykiams reguliuoti.

65.       Esminis momentas yra tai, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti įgyjama ar naudojama turint tikslą nesąžiningai konkuruoti arba neturint tikslo nesąžiningai konkuruoti, kas lemia ir teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę, taikymą, t. y. asmeniui, įgijusiam ar naudojusiam komercinę paslaptį, tačiau nesiekusiam nesąžiningai konkuruoti, teisinė atsakomybė kyla tik CK 1.116 straipsnio 4 dalies pagrindu, o tais atvejais, kai ūkio subjektas, įgijęs ar naudojantis komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekia nesąžiningai konkuruoti, be CK 1.116 straipsnio 4 dalies, taip pat taikomas ir Konkurencijos įstatymas, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

66.       Ieškovė ieškinyje konkrečiai neišskyrė ir neatribojo konkrečių atsakovų veiksmų, jų atskirai neįrodinėjo, t. y. neįrodinėjo, ar atsakovai atliko visus aukščiau nurodytus veiksmus, ar konkrečiai tik kai kuriuos, o apsiribojo teiginiais, kad atsakovas įkūrė naują su ieškove konkuruojančią įmonę praėjus vos 6 dienoms nuo atsakovo K. B. darbo sutarties su ieškove nutraukimo, ir kad atsakovas K. B. su buvusia ieškovės vyr. buhaltere nukopijavo iš ieškovės įmonėje buvusios apskaitos sistemos „ECount“ duomenis ir juos persikėlė į atsakovės veikloje naudojamą „ECount“ sistemą bei duomenis naudojo persiviliojant klientus, nes akivaizdu, kad tokie klientai kaip UAB „Parama“, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, VSAT Lazdijų rinktinė ar UAB „Dzūkijos mediena“ nebūtų perėję pas atsakovę, jei atsakovas nežinotų/neturėtų informacijos apie šių įmonių transporto priemonėms atlikto remonto istoriją ir ankstesnius užsakymus, detalių nusidėvėjimą ir pan.

67.       Teismas mano, kad tokie abstraktūs teiginiai nepatvirtina nei informacijos įgijimo, nei naudojimo fakto, nes, byloje esant informacijai, kad iš „ECount“ programos galimybė kopijuoti duomenis yra, atsakovė pateikė įrodymus, kad informacija kopijuota nebuvo, (Nr. DOK–17053) atsakovė pateikė UAB „Insolita“ atsakymą apie tai, kad ši įmonė neatliko jokio duomenų importo ar perkėlimo iš kitų klientų į UAB „Alytaus kėbulų remontas“ programos ECount duomenų bazę. Tai reiškia, kad kopijuota nebuvo, kas paneigia ieškovės teiginius dėl duomenų įgijimo. Sutiktina, kad atsakovas K. B., kaip ilgametis ieškovės darbuotojas, žinojo tam tikrą informaciją apie klientus, tačiau šios informacijos, įvertinus ieškovės poziciją ir byloje nustatytas aplinkybes, kvalifikavimas kaip komercinės paslapties yra negalimas, veikiau kaip konfidencialios informacijos, atsižvelgiant į darbuotojo kvalifikaciją ir su ja susijusią informaciją, kuri savaime, nesant visų kriterijų, nesudaro komercinės paslapties turinio.

68.       Dėl informacijos panaudojimo svarbus ir klientų pastovumo, nuolatinumo kriterijus, kuriuo remiasi ieškovė, teigdama, kad atsakovai nuviliojo jos pagrindinius ir ilgamečius, pastovius klientus. Byloje vadovautasi ir apklaustų liudytojų parodymais. Posėdyje liudijęs UAB „Grindalita“ atstovas nurodė, kad sprendimą, kur remontuoti automobilius, lemia priėmimo laikas, o ne servisas, t. y. kur yra galimybė norimu laiku susiremontuoti automobilį, ten ir vykstama, kas paneigia ieškovės teiginius dėl klientų nuolatinumo ir pastovumo. Pažymėtina, kad šiuo aspektu, ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jos ieškinyje nurodomi klientai, kuriuos įvardija kaip atsakovų perviliotus asmenis, dėl ko kilo žala, būtų ilgamečiai ir pastovūs ieškovės klientai, t. y. pvz., nuolatinio paslaugų teikimo sutarčių; kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad per ieškovės 21 metų veiklos istoriją, šie klientai būtų buvę ieškovės nuolatiniais klientais didžiąją dalį ieškovės ar jų veikimo laiką. Tokių duomenų ieškovė nepateikė, nors turėjo visas galimybes, nes tik ieškovei tokie duomenys ir yra prieinami.

69.       Taip pat akivaizdu, kad, kad tokie klientai kaip Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuris nėra privatus verslo subjektas, negalėtų rinktis kurio nors vieno serviso, kadangi vadovaujantis teisės aktais pirkimai turi būti vykdomi skelbiant viešuosius konkursus ir sudarant sutartis su laimėtojais. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kad atsakovai būtų atlikę kokius nors nesąžiningus viliojimo veiksmus klientų atžvilgiu. Skelbimų talpinimas ir skrajučių dalijimas teismo vertinami kaip sąžiningi konkurencijos veiksmai.

70.       Be to, motyvai, kad klientai perėjo pas atsakovus dėl jų automobilių remonto istorijos, niekaip neįrodyti byloje. Byloje neatmestina tikimybė ir teismas laiko labiau tikėtinu, kad klientai perėjo pas atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“ patys ieškodami geresnių sąlygų, kadangi kaip minėta, ir ginčo dėl to byloje nėra, kad per trumpą laiką iš ieškovės išėjo 19 darbuotojų, o teismo vertinimu, tiesioginis vartotojo kontaktas su seniai dirbančiu patikimus darbuotoju ir jo neberandant darbo vietoje, suponuoja ieškoti kito paslaugos tiekėjo arba susižinoti kur įsidarbino senieji darbuotojai ir kreiptis į juos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad klientai daugiau nesinaudoja ieškovės paslaugomis, t. y. jie galėjo naudotis tiek ieškovės, tiek ir atsakovės, tiek trečiųjų įmonių paslaugomis, ką iš dalies patvirtino ir UAB „Grindalita“ atstovas, nurodęs, jog įmonėje serviso nuolatinumo kriterijus netaikomas, o lemia aptarnavimo laikas, t. y. kuris servisas reikiamu momentu gali atlikti remonto paslaugą. Šių duomenų ieškovė nepaneigė. Be to, byloje esantys su atsakove UAB „Alytaus kėbulų remontas“ 2017 m. balandžio 13 d. atsiliepimu pateikti įmonių atsiliepimai apie ieškovę ir atsakovę taip pat patvirtina, kad klientai servisą renkasi ne dėl atsakovų viliojimo veiksmų. Šių duomenų ieškovė nepaneigė. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė klientų viliojimo fakto.

Dėl darbuotojų perviliojimo

71.       Objektyviai įmonės gebėjimą sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektą (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau išauga konkurento galimybės. Kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmas, siūlymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. Neieškoma tinkamų, bet galbūt dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos. Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, tai gali būti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesąžininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos <...> teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

72.       Vertindamas darbuotojų darbo santykių su ieškove – UAB „Marimotorai“ nutraukimo 2016 metais priežastis, teismas laiko pagrįsta atsakovų poziciją, kad darbo santykių pabaigą galėjo sąlygoti sumaištis įmonėje dėl pasikeitusio vadovo. Tai, kad pasikeitus įmonės vadovui ne visi darbuotojai norėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos, patvirtino ir pati ieškovė procesiniuose dokumentuose ir atsakovai, teismas vertina, kad ieškovės bendrovėje tvyrojo įtempta atmosfera.

73.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai atliko veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. perviliojo ieškovės darbuotojus: serviso meistrą I. P., pas ieškovę dirbusį nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d., serviso techniką A. K., pas ieškovę dirbusį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., vyr. buhalterę A. M., pas ieškovę dirbusią nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šie asmenys patvirtino, kad juos pakvietė atsakovas K. B. dirbti pas jį, ir tokiu būdu jie buvo pervilioti dirbti pas atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“. Tačiau nurodyti darbuotojai teisme paaiškino, kad jie iš ieškovės įmonės išėjo dėl nepalankių darbo sąlygų, konfliktiškų santykių su darbdaviu ir blogos darbo atmosferos. I. P. nurodė, kad viskas tapo blogai, kai atėjo J. J., o su jo paskirtu serviso vadovo Manto atėjimu prasidėjo dar didesnės bėdos, ir jis iš darbo išėjo dėl neteisingo serviso vadovas Manto elgesio jo atžvilgiu. A. K. nurodė, kad išėjo, nes buvo kaltinimas, jog nori visus darbuotojus pakeisti. A. M. nurodė, kad išėjo iš darbo, nes jai buvo priekaištaujama dėl vaiko ligos, jog dažnai serga, kad po J. J. atėjimo buvo kalbama, jog senus darbuotojus reikia pakeisti naujais. Pats atsakovas K. B. išėjimo priežastimi  J. J. (2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 01:36:02). Tai, kad darbuotojai masiškai išėjo iš darbo (išėjo 19 darbuotojų panašiu laikotarpiu) paskyrus naują vadovą neginčija ir ieškovė. Pažymėtina, kad J. J. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog jis pas ieškovę ir pradėjo dirbti dėl to, kadangi įmonėje nebuvo gera situacija. Jis nustatė naujas darbo tvarkas, kurios darbuotojams netiko, jie neprisitaikė prie jų ir išėjo iš darbo. Šiais paaiškinimais patvirtino, kad jo įvesta nauja tvarka netiko darbuotojams, todėl jie ir išėjo, o ne dėl atsakovų viliojimo, kaip buvo ieškovės teigiama anksčiau. Šį faktą patvirtina ir tai, kad iš dirbančių darbuotojų tik 2 yra likę seni darbuotojai, kiti priimti naujojo ieškovės vadovo, taip pat aplinkybė (kurios neginčijo ir su kuria sutiko ieškovė), kad aukščiau nurodytiems darbuotojams pas atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“ mokamas mažesnis darbo užmokestis. Todėl nėra tikėtina, kad darbuotojai būtų suvilioti mažesnio darbo užmokesčio. Kitų galimų suviliojimo ir darbuotojų išėjimo iš darbo aplinkybių, kaip teigė ieškovė, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl tokie deklaratyvūs ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 177, 178 straipsniai).

74.       Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad būtent atsakovai būtų teikę aiškius ir konkrečius siūlymus ieškovės darbuotojams nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti į atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Paminėtos įstatymo nuostatos plačiai aptariamos ieškinyje, cituojama kasacinio praktika, tačiau faktinės aplinkybės dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra deklaratyvios ir abstrakčios.

75.       Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaip jau minėta, panašiu laikotarpiu ieškovės bendrovę paliko 19 darbuotojų, o atsakovės bendrovėje įsidarbino tik 3 darbuotojai. Teismo vertinimu akivaizdu, kad tiek darbuotojų vienu laiku palikus įmonę jie visi galėjo įsidarbinti ieškovei konkurencingose bendrovėse ir tai jiems nėra draudžiama ar traktuojama kaip nesąžininga konkurencija sudaroma ieškovei. Teismo vertinimu, susiklosčiusi darbuotojams nepalanki situacija įmonėje, kai iškilo daugybė klausimų dėl ateities perspektyvų, laikytina svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Darbuotojai siekė užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus, materialinę gerovę bei ateitį ieškantis naujo darbo, naujo pragyvenimo šaltinio.

76.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir remdamasis faktų tikėtinumo pusiausvyros taisykle, teismas daro išvadą, kad neįrodyta atsakovų valia nesąžiningai konkuruoti su ieškove – UAB „Marimotorai“, perviliojant dalį jos darbuotojų, tokiu būdu siekiant sau naudos gavimo ieškovės sąskaita.

77.       Be to, ieškovė neįrodė, kad tik K. B. darbo metu sužinota konkreti informacija leido atsakovės bendrovei įeiti į rinką pasinaudojant ieškovės įdirbiu.

78.       Kaip neįrodyti ir paneigti ieškovės teiginiai dėl jos darbuotojų viliojimo iš atsakovų pusės atmetami, nes teismas laiko įrodyta atsakovų bei jų  atstovų poziciją, kad ieškovės darbuotojai iš darbo išėjo dėl naujo vadovo naujos jo įvestos įmonėje tvarkos (CPK 177, 178 straipsniai).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir nuostolių

79.       Pripažinęs, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), teismas sprendžia, jog nėra ir kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovų kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nes šis civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas egzistuoja tik tiek nustačius neteisėtus veiksmus, tiek ir nuostolius (CK 6.247–6.248 straipsniai). Nustatęs, kad ieškovė neįrodė pirmiau nurodytų privalomų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, teismas plačiai nepasisako dėl ieškovės įrodinėtos žalos ir jos dydžio, nes, nesant įrodytų prieš tai aptartų civilinės atsakomybės sąlygų (bent vienos iš jų), civilinės atsakomybės taikymas savaime tampa negalimas.

80.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti dvejopa: tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Cituotos teisės normos 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dar vieną kompensuotinų nuostolių formą - kito asmens gautą naudą iš savo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2004). Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; kt.). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

81.       Ieškovė, įrodinėdama byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinį pagrindą, neapsiribojo aplinkybėmis, susijusiomis tik su ieškovės darbuotojų perviliojimu, bet nurodo ir kitas kur kas platesnio pobūdžio aplinkybes, susijusias su visuma neteisėtų atsakovų konkuravimo veiksmų, pasinaudojant komercine paslaptimi.

82.       Bendrovėms veikiant tame pačiame rajone ir ne itin plačioje rinkoje, tiek ieškovės, tiek atsakovės bendrovių veikloje gali būti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai, tačiau tai savaime nereiškia nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus perimant ieškovės klientus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalimi prasme bei žalos padarymo šiais veiksmais dėl neteikimo paslaugų įstaigoms, kurios paslaugas perka per viešuosius pirkimus (kaip jau minėta dalis įvardintų nuviliotų klientų paslaugas pirko per viešuosius pirkimus). Viena vertus, byloje ieškovė, kaip jau yra konstatuota, nenurodė ir neįrodinėjo, jog savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo, t. y. kad buvo sureguliuoti komercinės paslapties teisiniai apsaugos mechanizmai, neįrodinėjo galimai neteisėtai atskleistos tokios informacijos komercinės vertės. Kaip minėta darbuotojai išėjo dirbti už mažesnį atlyginimą, ko irgi negalima įvardinti kaip perviliojimo argumentu. Kaip jau minėta byloje pakanka įrodymų, kad bendrovę paliko didžioji dauguma darbuotojų ir tik 3 įsidarbino pas atsakovą. Taigi teismo įsitikinimu darbuotojai išėjo dėl pasikeitusių darbo sąlygų ir naujojo vadovo vadovavimo ypatumų.

83.       Be to byloje kaip jau minėta nustatyta, kad K. B. tose pat patalpose kaip ir ieškovė nuomojosi patalpas ir turėjo įmonę UAB „AutoAlytus“, kuri veikė tose pačiose patalpose, kaip ir ieškovės įmonė, adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, teikė automobilių nuomos ir automobilių serviso paslaugas: stabdžių sistemos, greičių dėžės, važiuoklės, variklio remonto, kėbulo remonto darbus, elektros sistemos ir diagnostikos paslaugas, įmonė veikia adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, todėl tikėtina, kad ieškovės minimi klientai buvo ir atsakovo įmonės UAB „AutoAlytus“ klientai, žinantys atsakovą K. B. įmonės veikloje jau daugelį metų. Jie buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo K. B. įmonės klientai, kurių duomenys (kontaktiniai tel. Nr., automobilių remonto istorija) žinomi būtent dėl to, kad šiuos klientus aptarnavo kaip ir savo įmonės UAB „AutoAlytus“ klientus. Dalis UAB „Alytaus kėbulų remontas“ klientų yra tie patys, kaip ir buvo įmonėje UAB „AutoAlytus“.

84.       Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina. Tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kelių subjektų veiksmais, reikia nustatyti kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Atsižvelgiant į CK 1.116 straipsnio 4 d. nuostatas, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, ir CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, už tokių pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui.

85.       Šioje byloje ieškovė prašė priteisti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, todėl ieškovė turėjo pagrįsti ir savo reikalavimus, ko nepadarė. Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais (11 t. b. l. 183) pateikė lentelę, kurioje nurodo, jog atsispindi ieškovės pajamų pokytis po atsakovės bendrovės įkūrimo. Ieškovės pateiktoje lentelėje pajamų pokytis yra lyginamas su 2015 m., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokias pajamas iš savo klientų gavo ieškovė lyginamuoju laikotarpiu. Byloje pateikta ieškovės PVM sąskaitos faktūros nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenų apie 2015 m. visas gautas pajamas iš visų ginčo klientų nepateikta, todėl tokiais skaičiavimais grindžiami skaičiai nėra objektyvūs. Ieškovė nurodo, kad senieji klientai ginčo laikotarpiu pas ją lankėsi bet tik epizodiškai , dėl specializuotų Ford automobilių paslaugų, tačiau apie ieškovės gautas pajamas iš visų ginčo klientų nurodomu laikotarpiu nėra pateikta, todėl ieškovės teiginiai niekuo nėra pagrįsti. 1 t. b. l . 45-93 sąskaitos pateiktos apie 19 klientų iš kurių atsakovės servise lankėsi tik 10, be to ieškovė nepateikė duomenų apie pajamas ir iš kitų įmonių, kurias nurodo kaip perviliotas, todėl teiginiai apie pastovių klientų perviliojimą nėra įrodyti. Ieškovės teiginiai, kad ir toliau atsakovų pervilioti klientai visas paslaugas perka tik pas atsakovę taip pat nėra niekuo pagrįsti, teismas laiko juos deklaratyviais. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų faktūrų ginčo klientams – KB „Dzūkijos pienas“, UAB „Dzūkijos mediena“, UAB „Dzūkijos dujos“ matyti, kad tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir vėliau, nurodyti juridiniai asmenys savo automobilius remontuodavo ne tik ieškovės ir atsakovės bendrovėse, tačiau ir kituose automobilių servisuose(UAB „Alkesa“, MB „Autorėjas“, UAB „Sostena“, UAB „JMA Kaunas“, UAB „Moller Autoalytus“, UAB „Automedika“, Lipeikio įmonė „Egzotika“, UAB „Vivatrans“), tai tao pat patvirtina, kad automobilius remontuojantiems subjektams nėra būdingas nuolatinumo kriterijus.

86.       Ieškovė teigia, kad pajamų iš ginčo klientų pokytį lėmė būtent atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimas, ginčo klientams perėjus pas atsakovę. Šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Iš ieškovės pateiktos lentelės matyti, kad iš ginčo klientų dalies gaunamos pajamos padidėjo, o ne mažėjo (pajamos ženkliai didėjo iš UAB „Agrosac“, UAB „Alrodis“. UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Lankava“, AB „Snaigė“). Taip pat ieškovės pateiktoje lentelėje daugeliu atveju nurodoma, kad ieškovė ginčo laikotarpiu iš kai kurių klientų prarado pajamas, tačiau analizuojant lentelės turinį, matyti, kad ieškovės daromos išvados yra klaidingos, kadangi iš tam tikrų klientų gautos pajamos iki atsakovės įkūrimo buvo itin mažos, neatspindi pajamų praradimo. Pavyzdžiui, nurodoma, kad ieškovė iš UAB „Studijaplius Baltija“ 2016 metais neteko 79,32 % pajamų, o vėlesniais 2017 ir 2018 metais 100 % pajamų, lyginant su 2015 metais. Tačiau kaip matyti, lyginamaisiais 2015 metais, nuo kurių ieškovė skaičiuoja pajamų sumažėjimą, iš minėtos bendrovės gavo tik 73,73 Eur pajamų, o 2014 metais negavo pajamų. Analogiška situacija yra ir dėl kitų kai kurių bendrovių, iš kurių 2015 m. gautos pajamos buvo nedidelės, kas paneigia ieškovės įvardijamą klientų nuolatinumo faktą (MB„Ageragrupė“, UAB „Sinerta LDC“). Be to ieškovės pateiktoje lentelėje kartu yra pateikti duomenys apie gautas pajamas iš ginčo klientų 2014 metais. Kaip matyti iš UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Dzūkijos dujos“, B. G., UAB „Eimija“, UAB „Grindalita“, UAB „Rosveda“, UAB „Studija plius Baltija“, UAB „Transaibė“ 2014 metais ieškovė negavo jokių pajamų, o iš UAB „Alrodis“, B. IĮ, UAB „Dzūkijos statyba“, M. J., UAB „Saulmega“, UAB „Stora Enso Lietuva“, UAB „Vita Baltic International“, VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinė ieškovė vėlesniais 2015 m. gavo mažiau pajamų, nei 2014 m., tuo tarpu atsakovės bendrovė buvo įkurta tik 2016 m. Taigi iš byloje pateiktos lentelės bei duomenų matyti, kad nurodytų klientų ieškovės gaunamos pajamos pradėjo mažėti dar iki atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimo.

87.       Tai, kad ieškovės pajamų iš daugelio ginčo klientų sumažėjimas nėra susijęs su atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimu, patvirtina yra byloje esantys rašytiniai įrodymai apie bendrą ieškovės finansinių rodiklių pasikeitimą. Iš byloje esančių finansinės atskaitomybės dokumentų akivaizdžiai pastebimas ieškovės pajamų ir pelningumo tendencingas kritimas, prasidėjęs kelis metus iki atsakovės įsteigimo. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 metus matyti, jog dar 2014 finansiniais metais ieškovės pardavimų pajamos sudarė 1 534 388 Eur, grynasis pelnas 127 188 Eur, tuo tarpu 2015 metais pajamos sudarė 676 680 Eur, grynasis pelnas neigiamas (-34 966 Eur), 2016 metais pajamos sudarė 410 294 Eur, grynasis pelnas neigiamas (-88 414 Eur). Taigi, kaip matyti pastaraisiais metais ieškovė veiklą vykdė nuostolingai. Įvertinus ieškovės nurodomą žalos pagrindimą bei tai, kad ieškovė jau anksčiau ėmė patirti nuostolių akivaizdu, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė žalos, kuri kiltų konkrečiai dėl atsakovų atliktų veiksmų, t. y. būtų jų pasekmė bei kaltė.

88.       Teismo įsitikinimu ieškovės darbo apimčių sumažėjimą lėmė tikėtina vidinės problemos ieškovės bendrovėje. Byloje ieškovės pateikta darbuotojų sąrašo lentelė (t. 2, b. l. 189) įrodo, kad laikotarpiu nuo 2001 m. ieškovės bendrovėje iš viso buvo įdarbinti 27 asmenys, iš kurių ieškovės bendrovę laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. paliko net 19 darbuotojų, kas tikėtina tikrai lėmė verslo nuosmukį ir neprisidėjo prie jo klestėjimo. Tokia didelė darbuotojų kaita ir išėjimas dėl konfliktų bei nesutarimų bendrovės viduje, nors to ir neįvardijama raštu nutraukiant sutartis (ko neneigia abi šalys), patvirtina, kad įmonės veiklos nuosmukis buvo susijęs su įmonės vidaus veikla (vadovo pasikeitimu, įvedimu naujų tvarkų ir pan.)  ir tai nėra susiję su atsakovų veikla.

89.       Be to ieškovės patikslintame ieškinyje minimos atsakovės bendrovės gautos pajamos per ginčo laikotarpį apima ne tik tas įmones ir bendroves, apie kurių perviliojimą kalba ieškovė bet ir visus atsakovės bendrovės klientus, kas yra akivaizdžiai neteisinga, ieškovė negautų pajamų sumą galėtų susieti tik su buvusiais nuolatiniais perviliotais klientais, jei tai būtų nustatyta. Ieškovė nepateikė ilgalaikių sutarčių su buvusiais klientais, duomenų apie iš šių klientų gautų pajamų dydį. Nors teisės aktais nustatyta, jog nuostolių dydį gali nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas išanalizavęs visus įrodymus daro išvadą, kad pateiktų byloje įrodymų nepakanka spręsti dėl priežastinio ryšio tarp visos ieškovės nurodytos patirtos žalos ir atsakovų veiksmų (CPK 177, 178 straipsniai). Šiuo aspektu teismas taip pat pasisako dėl ieškovo reikalavime preliminariai prašomos priteisti sumos, nurodant kad nuotolių, žalos dydį gali nustatyti pats teismas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi.

90.       Teismas pažymi, kad įvertinus jau išdėstytas aplinkybes dėl komercinės paslapties, klientų ir darbuotojų perviliojimo, ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos. Taip pat teismas, nenustačius prieš tai nurodytų požymių nenustatė ir atsakovų kaltės dėl ieškovės patirto finansinio nuosmukio, todėl negali būti priteisiama ir prašoma žala (CPK 177, 178 straipsniai).

91.       Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas bei neįrodytas, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio todėl jos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

92.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

93.       Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams ir valstybei, (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str., 98 str.). 

94.       Priteistina atsakovui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“, j. a. k. 153698051, 1 740 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

95.        Priteistina atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“, j. a. k. 304164167, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“, j. a. k. 153698051, 6 928 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

96.       Priteistina iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“, j. a. k. 153698051, valstybei 24,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :        

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“, j. a. k. 153698051, 1 740 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimties Eur 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“, j. a. k. 304164167, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“, j. a. k. 153698051, 6 928 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių Eur 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“, j. a. k. 153698051, valstybei 24,95 Eur (dvidešimt keturis eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.