Baudžiamoji byla Nr. 1-13-334 / 2021
Proceso numeris 1-01-1-55066-2016-4
Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos :
(S)
1.1.7.2.5;1.1.7.2.2;1.1.10.1;1.2.14.6.2;
1.2.18.8.1;1.2.18.10;2.1.15.3.3.2;1.1.9.8;
2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui,
kaltinamiesiems J. N., A. N., V. V.,
jų gynėjams advokatams Giedriui Danėliui, Vytautui Bučiui, Dovilei Užkurėnei,
civilinio ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Aidui Vaidinauskui, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Pauliui Galubickui, Mariui Tamošiūnui,
specialistei Nijolei Leonavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį 24 straipsnio 3 dalį 24 straipsnio 4 dalį 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-11-29), 183 straipsnio 2 dalį,
A. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį,
V. V. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą ten pat, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį,
Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, jos įrodymus teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis J. N., siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesams, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį (duomenys neskelbtini) turtą (pajamas, išlaidas, pelną), organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai yra:
laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-12-13, būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), vykdančios alaus ir salyklo gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą alumi) (toliau Bendrovė), pagrindiniu akcininku ((duomenys neskelbtini) procentai akcijų) ir generaliniu direktoriumi, bei padedant apskaitininkėms (atsakingoms už Bendrovės apskaitos dokumentų- PVM sąskaitų- faktūrų išrašymą klientams): R. M. (laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2015-04-30), kurios atžvilgiu 2019-02-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR 212 str. 1 d. 6 p., V. A. (laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2016-09-13), kurios atžvilgiu 2019-02-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR 212 str. 1 d. 6 p., J. V. (laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2016-12-08), kurios atžvilgiu 2019-02-19 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR 212 str. 1 d. 6 p., L. T. (laikotarpiu nuo 2015-02-05 iki 2015-07-23), kurios atžvilgiu 2019-02-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR 212 str. 1 d. 6 p., bei R. Ž. (2015-06-18), nežinančiai apie jų daromą nusikalstamą veiką, taip pat sandėlininkams (atsakingiems už produkcijos- alaus apskaitą, priėmimą, pajamavimą bei išdavimą ir su apskaita susijusių buhalterinių dokumentų- vidinių produkcijos pajamavimo važtaraščių vedimą): A. K. (laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-09-27), kurio atžvilgiu 2019-02-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR 212 str. 1 d. 6 p., ir G. K. (laikotarpiu nuo 2010-08-08 iki 2016-05-03), kurio atžvilgiu 2019-02-21 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR 212 str. 1 d. 6 p., tyčia organizavo ir vykdė Bendrovės apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
žinodamas, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatą- už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas,
pažeisdamas:
2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
-6 str. 2d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu;
-12 str. 4d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau, kaip per 4 mėnesius;
2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus- ir kasininkas, kad priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas;
pagal jo parengtą planą, jis, susitaręs su A. N., naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, gamino neužpajamuotą produkciją- alų, kurį, perdavus į sandėlį, A. K. ir G. K. sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2015 metų) ir „(duomenys neskelbtini) ( nuo 2015 metų) jį užpajamuodavo (užpildydamas vidinius pajamavimo važtaraščius) ir paruošdavo produkciją išvežimui, o, pagal A. N. nurodymą ir pateiktus duomenis, apskaitininkės R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž. išrašydavo tam alui PVM sąskaitas- faktūras.
Po to, pagal apskaitininkių išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, realizavus šį alų pirkėjams, A. N., R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž., A. K. ir G. K. vykdant jo- J. N. nurodymus, sunaikinus šias PVM sąskaitas- faktūras, po ko jo ir A. N. nurodymu apskaitininkės R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž., sunaikintų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, nurodant tas pačias šių sąskaitų serijas ir numerius, atspausdindavo naujas PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodydavo (pagal A. N. pateiktą informaciją) visai kitus duomenis: ženkliai mažesnį produkcijos- alaus kiekį, nei buvo realiai parduotas, kitą produkcijos pirkėją ir, kartais, kitą sąskaitos- faktūros išrašymo datą, bei pateikdavo įtraukimui į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra:
V. A.
- 2010-06-11 Bendrovei pardavus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 794,98 Lt (tame tarpe PVM 137,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. M. įmonei už 26,50 Lt (tame tarpe PVM 4,60 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-06-12;
- 2010-06-19 Bendrovei pardavus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 794,98 Lt (tame tarpe PVM 137,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama. kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. įmonei už 1 069,10 Lt (tame tarpe PVM 185,54 Lt);
- 2010-10-05 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4 181,76 Lt (tame tarpe PVM 727,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. K. įmonei už 618,79 Lt (tame tarpe PVM 107,39 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-10-06;
- 2010-10-05 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 425,52 Lt (tame tarpe PVM 594,52 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įmonei už 798,60 Lt (tame tarpe PVM 138,60 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-10-06;
- 2010-11-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 696,97 Lt (tame tarpe PVM 120,97 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. K. įmonei įmonei už 1 126,75 Lt (tame tarpe PVM 195,55 Lt);
- 2011-07-21 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 361,25 Lt (tame tarpe PVM 236,25 Lt), išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini) įmonei už 133,10 Lt (tame tarpe PVM 23,10 Lt);
- 2011-07-21 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 872,00 Lt (tame tarpe PVM 672,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. K. įmonei už 199,65 Lt (tame tarpe PVM 34,65 Lt);
- 2011-09-22 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 8 240,10 Lt (tame tarpe PVM 1 430,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 94,02 Lt (tame tarpe PVM 16,32 Lt);
- 2011-10-10 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. K. padruotuvei už 95,33 Lt (tame tarpe PVM 16, Lt);
- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 173,59 Lt (tame tarpe PVM 203,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. M. įmonei už 177,88 Lt (tame tarpe PVM 30,88 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-19;
- 2012-01-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 934,36 Lt (tame tarpe PVM 162,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 103,90 Lt (tame tarpe PVM 18,04 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-01-12;
- 2012-02-24 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 214,60 Lt (tame tarpe PVM 210,80 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. Č. įmonei už 232,64 Lt (tame tarpe PVM 40,38 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-27;
- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 999,05 Lt (tame tarpe PVM 694,05 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 1 025,62 Lt (tame tarpe PVM 178,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;
- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 2 250,37 Lt (tame tarpe PVM 390,57 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 268,79 Lt (tame tarpe PVM 46,65 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;
- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 814,16 Lt (tame tarpe PVM 314,86 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. įmonei už 1 022,28 Lt (tame tarpe PVM 177,42 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;
- 2012-05-31 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 10 530,63 Lt (tame tarpe PVM 1 827,63 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 496,71 Lt (tame tarpe PVM 496,71 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-06-01;
- 2012-07-12 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 12 881,66 Lt (tame tarpe PVM 2 235,66 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 268,79 Lt (tame tarpe PVM 46,65 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-07-13;
- 2012-11-02 Bendrovei pardavus E. B. IĮ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4320,06 Lt (tame tarpe PVM 749,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą E. B. IĮ alus parduotas už 1432,47 Lt (tame tarpe PVM 248,61 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-11-02;
- 2013-03-07 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 6 327,09 Lt (tame tarpe PVM 1 098,09 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-03-08;
- 2013-06-07 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 435,32 Lt (tame tarpe PVM 943,32 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 449,35 Lt (tame tarpe PVM 77,99 Lt);
- 2013-06-07 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2 686,20 Lt (tame tarpe PVM 466,20 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. IĮ už 144,47 Lt (tame tarpe PVM 25,07 Lt);
- 2013-09-05 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 172,75 Lt (tame tarpe PVM 897,75 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 72,60 Lt (tame tarpe PVM 12,60 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-09-06;
- 2014-04-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 182,17 Lt (tame tarpe PVM 205,17 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 185,85 Lt (tame tarpe PVM 32,25 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-04-25;
- 2014-07-18 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 173,96 Lt (tame tarpe PVM 897,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 869,29 Lt (tame tarpe PVM 150,87 Lt);
- 2015-09-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 372,87 EUR (tame tarpe PVM 238,27 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. IĮ įmonei už 20,33 EUR (tame tarpe PVM 3,53 EUR);
- 2015-10-30 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 388,41 EUR (tame tarpe PVM 67,41 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 55,18 EUR (tame tarpe PVM 9,58 EUR);
- 2015-11-05 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 203,34 EUR (tame tarpe PVM 35,29 EUR);
- 2015-11-13 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 825,22 EUR (tame tarpe PVM 143,22 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 9,08 EUR (tame tarpe PVM 1,58 EUR);
- 2015-11-20 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 825,22 EUR (tame tarpe PVM 143,22 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 24,83 EUR (tame tarpe PVM 4,31 EUR);
- 2015-12-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 859,10 EUR (tame tarpe PVM 149,10 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. S. TŪB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 31,65 EUR (tame tarpe PVM 5,49 EUR);
- 2015-12-31 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 416,24 EUR (tame tarpe PVM 72,24 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas B. B. IĮ įmonei už 56,48 EUR (tame tarpe PVM 9,80 EUR);
- 2016-01-15 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 408,38 EUR (tame tarpe PVM 70,88 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 74,49 EUR (tame tarpe PVM 12,93 EUR);
- 2016-02-11 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 848,21 EUR (tame tarpe PVM 147,21 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 96,80 EUR (tame tarpe PVM 16,80 EUR);
- 2016-02-19 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 827,64 EUR (tame tarpe PVM 143,64 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 106,31 EUR (tame tarpe PVM 17,93 EUR);
- 2016-04-14 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 847,00 EUR (tame tarpe PVM 147,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) įmonei už 664,82 EUR (tame tarpe PVM 107,78 EUR);
- 2016-04-21 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 837,32 EUR (tame tarpe PVM 145,32 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. B. IĮ įmonei už 283,05 EUR (tame tarpe PVM 43,29 EUR);
- 2016-05-13 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 936,54 EUR (tame tarpe PVM 162,54 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. J. IĮ įmonei už 43,56 EUR (tame tarpe PVM 7,56 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-05-14;
- 2016-05-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 901,45 EUR (tame tarpe PVM 156,45 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 42,54 EUR (tame tarpe PVM 7,38 EUR);
- 2016-08-03 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 875,43 EUR (tame tarpe PVM 151,93 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 129,95 EUR (tame tarpe PVM 22,55 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-05-24;
- 2016-09-13 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 848,21 EUR (tame tarpe PVM 147,21 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 241,48 EUR (tame tarpe PVM 41,08 EUR);
R. M.:
- 2010-06-03 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 662,48 Lt (tame tarpe PVM 114,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 727,58 Lt (tame tarpe PVM 473,38 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-06-04;
- 2010-06-17 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 662,48 Lt (tame tarpe PVM 114,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. įm. už 223,85 Lt (tame tarpe PVM 38,85 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-06-18;
- 2010-11-11 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 4 323,95 Lt (tame tarpe PVM 750,45 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 289,40 Lt (tame tarpe PVM 50,24 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-11-12;
- 2011-08-11 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 9 220,20 Lt (tame tarpe PVM 1 600,20 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 659,45 Lt (tame tarpe PVM 114,45 Lt);
- 2011-08-31 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2 160,74 Lt (tame tarpe PVM 375,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. M. IĮ už 149,84 Lt (tame tarpe PVM 26,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-09-01;
- 2011-09-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 703,40 Lt (tame tarpe PVM 1 163,40 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 117,25 Lt (tame tarpe PVM 20,35 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-09-02;
- 2011-09-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 210,00 Lt (tame tarpe PVM 210,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas L. L. valgyklai už 603,88 Lt (tame tarpe PVM 104,80 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-09-03;
- 2011-09-10 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 041,08 Lt (tame tarpe PVM 180,68 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. M. kirpyklai už 177,58 Lt (tame tarpe PVM 30,82 Lt);
- 2011-09-24 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas K. K. IĮ už 1 312,68 Lt (tame tarpe PVM 227,82 Lt);
- 2011-10-01 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. R. įmonei už 261,36 Lt (tame tarpe PVM 45,36 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-03;
- 2011-10-11 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 914,76 Lt (tame tarpe PVM 158,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įmonei už 532,40 Lt (tame tarpe PVM 92,40 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-12;
- 2011-10-13 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 749,38 Lt (tame tarpe PVM 1 171,38 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama,kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 124,87 Lt (tame tarpe PVM 21,67 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-14;
- 2011-10-26 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2236,08 Lt (tame tarpe PVM 388,08 Lt), ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1757,21 Lt (tame tarpe PVM 304,97 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-27;
- 2011-10-27 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 264,99 Lt (tame tarpe PVM 45,99 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 152,46 Lt (tame tarpe PVM 26,46 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-11-28;
- 2011-11-04 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 433,91 Lt (tame tarpe PVM 75,31 Lt), ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. įmonei už 112,02 Lt (tame tarpe PVM 19,44 Lt);
- 2011-11-04 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6897 Lt (tame tarpe PVM 1197 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas J. K. įmonei už 137,94 Lt (tame tarpe PVM 23,94 Lt);
- 2011-11-04 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6897 Lt (tame tarpe PVM 1197 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. įmonei už 1103,81 Lt (tame tarpe PVM 191,56 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-11-05;
- 2011-12-07 Bendrovei pardavus (duomenys neskelbtini) įmonė pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 499,49 Lt (tame tarpe PVM 86,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. įmonei už 1 042,05 Lt (tame tarpe PVM 180,85 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;
- 2011-12-08 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 934,36 Lt (tame tarpe PVM 162,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. įm. už 728,03 Lt (tame tarpe PVM 126,35 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;
- 2011-12-08 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 529,98 Lt (tame tarpe PVM 91,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įm. „(duomenys neskelbtini)“ už 108,98 Lt (tame tarpe PVM 18,92 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;
- 2011-12-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 784,47 Lt (tame tarpe PVM 1 177,47 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 350,08 Lt (tame tarpe PVM 60,76 Lt);
- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 316,60 Lt (tame tarpe PVM 55,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 45,74 Lt (tame tarpe PVM 7,94 Lt);
- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 894,75 Lt (tame tarpe PVM 328,85 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 256,65 Lt (tame tarpe PVM 44,55 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-17;
- 2011-12-29 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3159,55 Lt (tame tarpe PVM 548,35 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. B. IĮ už 940,75 Lt (tame tarpe PVM 163,27 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-30;
- 2012-01-26 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 990,58 Lt (tame tarpe PVM 692,58 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. V. IĮ įmonei už 340,13 Lt (tame tarpe PVM 59,03 Lt);
- 2012-02-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 309,35 Lt (tame tarpe PVM 574,35 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 121,00 Lt (tame tarpe PVM 21,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-03;
- 2012-02-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 4878,7 Lt (tame tarpe PVM 846,72 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 161,25 Lt (tame tarpe PVM 27,99 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-03;
- 2012-02-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3512,68 Lt (tame tarpe PVM 609,64 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 406,56 Lt (tame tarpe PVM 70,56 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-17;
- 2012-02-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 752,21 Lt (tame tarpe PVM 651,21 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 554,95 Lt (tame tarpe PVM 96,31 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-17;
- 2012-03-12 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 385,21 Lt (tame tarpe PVM 240,41 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 121,97 Lt (tame tarpe PVM 21,17 Lt);
- 2012-03-29 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 639,27 Lt (tame tarpe PVM 1 152,27 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. M. kirpyklai už 125,39 Lt (tame tarpe PVM 21,77 Lt);
- 2012-03-29 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3512,68 Lt (tame tarpe PVM 609,64 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 813,12 Lt (tame tarpe PVM 141,12 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-03-28;
- 2012-05-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2 072,46 Lt (tame tarpe PVM 359,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 11 151,36 Lt (tame tarpe PVM 1 935,36 Lt);
- 2012-07-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2 077,81 Lt (tame tarpe PVM 360,61 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini), UAB už 7 850,09 Lt (tame tarpe PVM 1 362,41 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-07-03;
- 2012-07-26 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 10 631,06 Lt (tame tarpe PVM 1 845,06 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 1 219,69 Lt (tame tarpe PVM 211,69 Lt);
- 2012-08-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 426,31 Lt (tame tarpe PVM 1 115,31 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 1 580,87 Lt (tame tarpe PVM 274,37 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-08-03;
- 2012-09-27 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 7 901,91 Lt (tame tarpe PVM 1 371,41 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 3 252,48 Lt (tame tarpe PVM 564,48 Lt);
- 2012-11-08 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 749,66 Lt (tame tarpe PVM 1 303,66 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 177,87 Lt (tame tarpe PVM 30,87 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-11-09;
- 2012-11-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 4 201,12 Lt (tame tarpe PVM 729,12 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. IĮ įmonei už 72,60 Lt (tame tarpe PVM 12,60 Lt);
- 2012-11-22 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 4 083,75 Lt (tame tarpe PVM 708,75 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 11 425,50 Lt (tame tarpe PVM 1 982,94 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-11-23;
- 2013-01-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 269,55 Lt (tame tarpe PVM 914,55 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 296,31 Lt (tame tarpe PVM 51,43 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-01-25;
- 2013-02-07 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 785,01 Lt (tame tarpe PVM 1 004,01 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) įmonei už 79,86 Lt (tame tarpe PVM 13,86 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-02-08;
- 2013-03-21 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 369,44 Lt (tame tarpe PVM 1 105,44 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 367,35 Lt (tame tarpe PVM 63,75 Lt);
- 2013-05-07 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1976,9 Lt (tame tarpe PVM 343,1 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 121 Lt (tame tarpe PVM 21 Lt);
- 2013-05-09 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 059,96 Lt (tame tarpe PVM 183,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 19 403,72 Lt (tame tarpe PVM 3 340,88 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-10;
- 2013-05-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 10 441,09 Lt (tame tarpe PVM 1 812,09 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. IĮ įmonei už 79,86 Lt (tame tarpe PVM 13,86 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-17;
- 2013-05-23 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 059,96 Lt (tame tarpe PVM 183,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 795,52 Lt (tame tarpe PVM 658,72 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-24;
- 2013-05-23 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 400,10 Lt (tame tarpe PVM 590,10 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 321,40 Lt (tame tarpe PVM 55,78 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-24;
- 2013-06-27 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 7 739,16 Lt (tame tarpe PVM 1 343,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 894,43 Lt (tame tarpe PVM 155,23 Lt);
- 2013-07-04 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 920,21 Lt (tame tarpe PVM 159,71 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 169,16 Lt (tame tarpe PVM 29,36 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-07-05;
- 2013-07-04 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 155,91 Lt (tame tarpe PVM 894,91 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. M. IĮ įmonei už 254,68 Lt (tame tarpe PVM 44,20 Lt);
- 2013-07-18 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 7 823,86 Lt (tame tarpe PVM 1 357,86 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-07-19;
- 2013-08-22 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 909,51 Lt (tame tarpe PVM 678,51 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-08-23;
- 2013-08-29 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5239,30 Lt (tame tarpe PVM 909,30 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-08-30;
- 2013-09-26 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 10 426,57 Lt (tame tarpe PVM 1 809,57 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. IĮ įmonei už 399,31 Lt (tame tarpe PVM 69,31 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-09-27;
- 2013-10-31 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 974,85 Lt (tame tarpe PVM 689,85 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 330,94 Lt (tame tarpe PVM 57,44 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-11-01;
- 2013-11-21 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 251,40 Lt (tame tarpe PVM 911,40 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) už 29,91 Lt (tame tarpe PVM 5,19 Lt);
- 2013-12-12 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 233,25 Lt (tame tarpe PVM 908,25 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-12-13;
- 2014-01-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2 607,55 Lt (tame tarpe PVM 452,55 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas T. D. IĮ įmonei už 1 004,78 Lt (tame tarpe PVM 174,38 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-01-25;
- 2014-02-06 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 3 933,71 Lt (tame tarpe PVM 682,71 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 418,75 Lt (tame tarpe PVM 72,67 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-02-07;
- 2014-04-03 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 187,27 Lt (tame tarpe PVM 900,27 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 351,63 Lt (tame tarpe PVM 61,03 Lt);
- 2014-05-15 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 4 074,07 Lt (tame tarpe PVM 707,07 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 654,71 Lt (tame tarpe PVM 113,63 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-05-16;
- 2014-05-22 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 362,72 Lt (tame tarpe PVM 930,72 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 126,32 Lt (tame tarpe PVM 21,92 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-05-23;
- 2014-05-29 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 8 136,04 Lt (tame tarpe PVM 1 412,04 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 352,84 Lt (tame tarpe PVM 61,24 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-05-30;
- 2014-07-03 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 394,18 Lt (tame tarpe PVM 936,18 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 383,32 Lt (tame tarpe PVM 66,52 Lt);
- 2014-07-10 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 6 773,58 Lt (tame tarpe PVM 1 175,58 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 121,00 Lt (tame tarpe PVM 21,00 Lt);
- 2014-11-06 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 2 897,95 Lt (tame tarpe PVM 502,95 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas T. Č. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonei už 159,36 Lt (tame tarpe PVM 27,66 Lt);
- 2014-12-18 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 5 458,31 Lt (tame tarpe PVM 947,31 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. B. IĮ įmonei už 294,76 Lt (tame tarpe PVM 51,16 Lt);
- 2015-02-26 Bendrovei pardavus S. S. IĮ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 450,35 EUR (tame tarpe PVM 70,35 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 44,07 EUR (tame tarpe PVM 7,65 EUR);
-2015-02-26 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 516,86 EUR (tame tarpe PVM 263,26 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 44,07 EUR (tame tarpe PVM 7,65 EUR);
- 2015-03-13 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 129,66 EUR (tame tarpe PVM 196,06 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 125,16 EUR (tame tarpe PVM 21,73 EUR);
- 2015-04-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 713,90 EUR (tame tarpe PVM 123,90 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 479,16 EUR (tame tarpe PVM 83,16 EUR);
- 2015-04-23 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 904,60 EUR (tame tarpe PVM 157,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 142,05 EUR (tame tarpe PVM 24,65 EUR);
- 2015-04-30 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 744,63 EUR (tame tarpe PVM 129,23 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas N. S. IĮ įmonei už 435,00 EUR (tame tarpe PVM 76,32 EUR);
L. T.:
- 2015-02-05 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 825,23 EUR (tame tarpe PVM 143,23 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 43,40 EUR (tame tarpe PVM 7,53 EUR);
- 2015-03-26 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 197,90 EUR (tame tarpe PVM 207,90 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 22,80 EUR (tame tarpe PVM 3,96 EUR);
- 2015-05-07 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 181,69 EUR (tame tarpe PVM 205,09 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. S. IĮ "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 46,46 EUR (tame tarpe PVM 8,06 EUR);
- 2015-05-15 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 580,99 EUR (tame tarpe PVM 274,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. K. IĮ įmonei už 91,60 EUR (tame tarpe PVM 15,90 EUR);
- 2015-05-28 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 577,24 EUR (tame tarpe PVM 273,74 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 82,33 EUR (tame tarpe PVM 14,29 EUR);
- 2015-06-05 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 886,08 EUR (tame tarpe PVM 153,78 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. T. IĮ įmonei už 282,99 EUR (tame tarpe PVM 49,11 EUR);
- 2015-06-25 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 805,86 EUR (tame tarpe PVM 139,86 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. G. "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 21,78 EUR (tame tarpe PVM 3,78 EUR);
- 2015-07-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 543,96 EUR (tame tarpe PVM 267,96 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. B. IĮ įmonei už 18,59 EUR (tame tarpe PVM 3,23 EUR);
- 2015-07-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 565,38 EUR (tame tarpe PVM 271,68 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 496,58 EUR (tame tarpe PVM 86,18 EUR);
- 2015-07-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 161,60 EUR (tame tarpe PVM 201,60 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 12,52 EUR (tame tarpe PVM 2,17 EUR);
- 2015-07-23 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 171,89 EUR (tame tarpe PVM 203,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. M. IĮ įmonei už 116,16 EUR (tame tarpe PVM 20,16 EUR);
R. Ž.:
- 2015-06-18 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 144,54 EUR (tame tarpe PVM 198,64 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 50,38 EUR (tame tarpe PVM 8,74 EUR);
J. V.:
- 2015-07-30 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 103,04 EUR (tame tarpe PVM 191,44 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas L. B. IĮ įmonei už 625,81 EUR (tame tarpe PVM 108,61 EUR);
- 2015-08-06 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 523,15 EUR (tame tarpe PVM 264,35 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. G. IĮ įmonei už 62,80 EUR (tame tarpe PVM 10,90 EUR);
- 2015-09-24 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 187,13 EUR (tame tarpe PVM 206,03 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 381,15 EUR (tame tarpe PVM 66,15 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2015-09-22;
- 2015-12-04 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 388,41 EUR (tame tarpe PVM 67,41 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas B. M. IĮ įmonei už 25,41 EUR (tame tarpe PVM 4,41 EUR);
- 2016-01-22 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 400,51 EUR (tame tarpe PVM 69,51 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. IĮ įmonei už 124,15 EUR (tame tarpe PVM 21,55 EUR);
- 2016-04-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 1 221,50 EUR (tame tarpe PVM 212,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. IĮ įmonei už 93,94 EUR (tame tarpe PVM 16,30 EUR);
- 2016-04-08 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 808,89 EUR (tame tarpe PVM 140,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. V. IĮ įmonei už 113,98 EUR (tame tarpe PVM 19,78 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-04-09;
- 2016-11-23 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 871,20 EUR (tame tarpe PVM 151,20 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonei už 156,09 EUR (tame tarpe PVM 27,09 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-11-22;
- 2016-12-08 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) alaus už 876,04 EUR (tame tarpe PVM 152,04 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. V. įmonė įmonei už 153,41 EUR (tame tarpe PVM 23,81 EUR);
Taip pat A. N., savo kabinete esančiu kompiuteriu, surašiusi PVM sąskaitas- faktūras dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamo neužpajamuoto alaus, po alaus pristatymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas nepateikdama į Bendrovės buhalterinę apskaitą- sunaikino, tokiu būdu:
-2013-08-08 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 2 922,15 Lt (tame tarpe PVM 507,15 Lt), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 2 922,15 Lt (tame tarpe PVM 507,15 Lt) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr(duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2013-08-15 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 7264,84 Lt (tame tarpe PVM 1260,84 Lt), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 7264,84 Lt (tame tarpe PVM 1260,84 Lt) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2014-05-08 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 6813,51 Lt (tame tarpe PVM 1182,51 Lt), ji surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 6813,51 Lt (tame tarpe PVM 1182,51 Lt) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-04-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 748,99 EUR (tame tarpe PVM 129,99 EUR), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 748,99 EUR (tame tarpe PVM 129,99 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-02 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 549,46 EUR (tame tarpe PVM 95,36 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 549,46 EUR (tame tarpe PVM 95,36 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 782,14 EUR (tame tarpe PVM 135,74 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 782,14 EUR (tame tarpe PVM 135,74 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-15 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 448,67 EUR (tame tarpe PVM 77,87 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 448,67 EUR (tame tarpe PVM 77,87 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-16 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 340,01 EUR (tame tarpe PVM 59,01 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 340,01 EUR (tame tarpe PVM 59,01 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-23 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 785,29 EUR (tame tarpe PVM 136,29 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 785,29 EUR (tame tarpe PVM 136,29 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-27 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 392,04 EUR (tame tarpe PVM 68,04 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 392,04 EUR (tame tarpe PVM 68,04 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-12-11 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 401,72 EUR (tame tarpe PVM 69,72 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 401,72 EUR (tame tarpe PVM 69,72 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-12-18 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 762,30 EUR (tame tarpe PVM 132,30 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 762,30 EUR (tame tarpe PVM 132,30 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-06-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 750,50 EUR (tame tarpe PVM 157,61 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 750,50 EUR (tame tarpe PVM 157,61 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-06-08 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 919 EUR (tame tarpe PVM 159,50 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 919 EUR (tame tarpe PVM 159,50 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-06-15 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 786,51 EUR (tame tarpe PVM 136,51 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 786,51 EUR (tame tarpe PVM 136,51 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 790,14 EUR (tame tarpe PVM 137,14 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 790,14 EUR (tame tarpe PVM 137,14 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-11 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 837,92 EUR (tame tarpe PVM 145,42 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 837,82 EUR (tame tarpe PVM 145,42 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-27 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 877,25 EUR (tame tarpe PVM 152,25 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 877,25 EUR (tame tarpe PVM 152,25 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-08-11 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 849,42 EUR (tame tarpe PVM 147,42 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 849,42 EUR (tame tarpe PVM 147,42 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-08-25 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 876,65 EUR (tame tarpe PVM 152,15 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 876,65 EUR (tame tarpe PVM 152,15 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-11-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 807,91 EUR (tame tarpe PVM 140,21 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ alaus už 807,91 EUR (tame tarpe PVM 140,21 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikino;
Po to, A. K. ir G. K., vykdydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. N. ir A. N. nurodymus, sunaikino sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2015 metų) ir „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2015 metų) vidinius pajamavimo važtaraščius dėl tikro pagaminto alaus kiekio užpajamavimo, bei surašė naujus, suklastotus, vidinius pajamavimo važtaraščius, juose nurodydamas duomenis pagal Bendrovės apskaitininkių suklastotas PVM sąskaitas- faktūras, kuriose parduotos produkcijos- alaus kiekis buvo nurodytas mažesnis nei realiai parduotas (tuo išlygindamas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagaminto ir realizuoto alaus kiekį).
Tokiu būdu jis, sąmoningai apgaulingai organizavo ir vykdė AB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko Bendrovės vardu pardavus neužpajamuoto alaus už 195135 € (su PVM), gautų pinigų už parduotą alų neįnešė į Bendrovės kasą, dėl ko buvo iškraipytas Bendrovės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra ir negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už 2010-2016 metus.
Po to kaltinamasis J. N., siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai- mokesčių sumokėjimo valstybei, žinodamas, kad jo nurodymu yra sunaikintos PVM sąskaitos- faktūros dėl realaus produkcijos kiekio pardavimo, o į Bendrovės apskaitą yra įtrauktos sąskaitos- faktūros su jose nurodytu ženkliai mažesniu produkcijos- alaus kiekiu, nurodė Bendrovės vyr. buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu užpildyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas PVM, akcizo ir pelno deklaracijas, o Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterės (atitinkamai laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2015-07-08 V. P., laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-08-06 laikinai einanti vyr. buhalterės pareigas S. K., nuo 2015-08-06 iki 2016-03-29 J. G. ir laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2017-02-28 R. Ž.), nesuvokdamos jo (J. N.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų- faktūrų pagrindu:
1. pažeisdamos Lietuvos Respublikos 2001m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimus, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, pateikė neteisingas pelno mokesčio deklaracijas valstybės įgaliotoms institucijoms:
- V. P. 2011-04-22, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2010 metus, kurioje deklaravus 374682 Lt apmokestinamojo pelno ir 35261 Lt pelno mokesčio, nors turėjo deklaruoti 394373 Lt apmokestinamojo pelno ir 38215 Lt pelno mokesčio, bei pateikus ją VĮ Registrų centras Panevėžio filialo Biržų skyriui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 2954 Lt (856 €) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;
- V. P. 2013-06-03, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2012 metus, kurioje deklaravus 14224 Lt apmokestinamojo pelno ir 2134 Lt pelno mokesčio, nors turėjo deklaruoti 141896 Lt apmokestinamojo pelno ir 21285 Lt pelno mokesčio, bei pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 19151 Lt (5547 €) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;
- V. P. 2015-06-01, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2014 metus, kurioje deklaravus 28082 Lt nuostolį, nors turėjo deklaruoti 23980 Lt apmokestinamojo pelno ir 3597 Lt pelno mokesčio, bei pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 3597 Lt (1042 €) pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;
- R. Ž. 2016-06-06, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašius Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2015 metus, kurioje deklaravus 1601 € apmokestinamojo pelno ir 240 € pelno mokesčio, nors turėjo deklaruoti 30510 € apmokestinamojo pelno ir 4577 € pelno mokesčio, bei pateikus ją Panevėžio AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 4337 € pelno mokesčio sumokėjimo valstybei;
Viso jis išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės- 11782 € pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.
2. pažeisdamos Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 14 str. 2 d. reikalavimą, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 80 str. 1 d. reikalavimus, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas;
laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2017-02-28, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM, bei jas pateikė Panevėžio AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra:
2.1. V. P.:
-2010-07-26 į PVM deklaraciją už 2010m. birželio mėnesį neįtraukus 5678 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1193 Lt (345 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2011-01-04 į patikslintą PVM deklaraciją už 2010m. spalio mėnesį neįtraukus 6287 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1320 Lt (382 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010m. lapkričio mėnesį neįtraukus 7726 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1622 Lt (470 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2011-08-08 į PVM deklaraciją už 2011m. liepos mėnesį neįtraukus 5612 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1178 Lt (341 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2011-09-26 į PVM deklaraciją už 2011m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 11980 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2516 Lt (729 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2011-10-25 į PVM deklaraciją už 2011m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 14858 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3120 Lt (9049 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2011-11-25 į PVM deklaraciją už 2011m. spalio mėnesį neįtraukus 20828 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4374 Lt (1267 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2011-12-27 į PVM deklaraciją už 2011m. lapkričio mėnesį neįtraukus 16446 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3454 Lt (1000 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-01-25 į PVM deklaraciją už 2011m. gruodžio mėnesį neįtraukus 22928 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4815 Lt (1395 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-02-27 į PVM deklaraciją už 2012m. sausio mėnesį neįtraukus 7299 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1533 Lt (444 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-03-26 į PVM deklaraciją už 2012m. vasario mėnesį neįtraukus 20435 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4291 Lt (1243 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-04-25 į PVM deklaraciją už 2012m. kovo mėnesį neįtraukus 13539 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2843 Lt (823 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-05-25 į PVM deklaraciją už 2012m. balandžio mėnesį neįtraukus 10517 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2209 Lt (640 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-06-25 į PVM deklaraciją už 2012m. gegužės mėnesį neįtraukus 12989 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2728 Lt (790 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-08-27 į PVM deklaraciją už 2012m. liepos mėnesį neįtraukus 26885 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 5446 Lt (1635 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-09-25 į PVM deklaraciją už 2012m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 11744 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2466 Lt (714 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-10-17 į PVM deklaraciją už 2012m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 7623 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1601 Lt (464 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-11-26 į PVM deklaraciją už 2012m. spalio mėnesį neįtraukus 3570 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 750 Lt (217 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2012-12-27 į PVM deklaraciją už 2012m. lapkričio mėnesį neįtraukus 13071 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2745 Lt (795 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-02-25 į PVM deklaraciją už 2013m. sausio mėnesį neįtraukus 4355 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 915 Lt (265 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-03-25 į PVM deklaraciją už 2013m. vasario mėnesį neįtraukus 4781 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1004 Lt (291 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-04-25 į PVM deklaraciją už 2013m. kovo mėnesį neįtraukus 10493 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2204 Lt (638 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-05-27 į PVM deklaraciją už 2013m. balandžio mėnesį neįtraukus 1110 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 233 Lt (67 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-06-25 į PVM deklaraciją už 2013m. gegužės mėnesį neįtraukus 14825 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3113 Lt (902 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-07-25 į PVM deklaraciją už 2013m. birželio mėnesį neįtraukus 13108 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2753 Lt (797 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-08-26 į PVM deklaraciją už 2013m. liepos mėnesį neįtraukus 11488 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2412 Lt (699 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-09-25 į PVM deklaraciją už 2013m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 15980 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3359 Lt (972 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-10-25 į PVM deklaraciją už 2013m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 12892 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 2707 Lt (784 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-11-25 į PVM deklaraciją už 2013m. spalio mėnesį neįtraukus 3285 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 690 Lt (200 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-12-23 į PVM deklaraciją už 2013m. lapkričio mėnesį neįtraukus 4340 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 911 Lt (264 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2013-12-23 į PVM deklaraciją už 2013m. gruodžio mėnesį neįtraukus 6845 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1437 Lt (416 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2014-02-25 į PVM deklaraciją už 2014m. sausio mėnesį neįtraukus 2155 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 453 Lt (7131 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2014-03-25 į PVM deklaraciją už 2014m. vasario mėnesį neįtraukus 3251 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 683 Lt (199 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2014-05-26 į PVM deklaraciją už 2014m. balandžio mėnesį neįtraukus 5264 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1105 Lt (320 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2014-06-25 į PVM deklaraciją už 2014m. gegužės mėnesį neįtraukus 20154 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 4232 Lt (1226 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2014-08-25 į PVM deklaraciją už 2014m. liepos mėnesį neįtraukus 14332 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 3010 Lt (872 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2014-12-29 į PVM deklaraciją už 2014m. lapkričio mėnesį neįtraukus 2395 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 503 Lt (146 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-01-26 į PVM deklaraciją už 2014m. gruodžio mėnesį neįtraukus 4511 Lt pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 947 Lt (274 €) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-07-22 į PVM deklaraciją už 2015m. birželio mėnesį neįtraukus 2344 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 492 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
2.2. J. G.:
-2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015m. vasario mėnesį neįtraukus 2271 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 477 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015m. kovo mėnesį neįtraukus 1924 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 404 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015m. balandžio mėnesį neįtraukus 2572 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 540 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015m. gegužės mėnesį neįtraukus 3587 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 753 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015m. liepos mėnesį neįtraukus 5410 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 1136 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-09-24 į PVM deklaraciją už 2015m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 1259 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 264 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-10-21 į PVM deklaraciją už 2015m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 2116 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 444 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-11-24 į PVM deklaraciją už 2015m. spalio mėnesį neįtraukus 2722 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 572 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2015-12-23 į PVM deklaraciją už 2015m. lapkričio mėnesį neįtraukus 2368 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 497 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2015m. gruodžio mėnesį neįtraukus 2337 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 491 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-02-25 į PVM deklaraciją už 2016m. sausio mėnesį neįtraukus 1332 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 280 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-03-24 į PVM deklaraciją už 2016m. vasario mėnesį neįtraukus 1385 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 291 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
2.3. R. Ž.:
-2016-05-24 į PVM deklaraciją už 2016m. balandžio mėnesį neįtraukus 3070 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 645 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-06-23 į PVM deklaraciją už 2016m. gegužės mėnesį neįtraukus 1519 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 319 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-07-20 į PVM deklaraciją už 2016m. birželio mėnesį neįtraukus 2032 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 460 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-08-24 į PVM deklaraciją už 2016m. liepos mėnesį neįtraukus 2720 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 571 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-09-22 į PVM deklaraciją už 2016m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 2150 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 452 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 701 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 147 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2016-12-22 į PVM deklaraciją už 2016m. lapkričio mėnesį neįtraukus 1388 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 292 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
-2017-02-28 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016m. gruodžio mėnesį neįtraukus 1468 € pardavimo pajamų, jis išvengė Bendrovės naudai 308 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;
Viso neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 161242 € apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei- 33894 € PVM sumokėjimo.
3. pažeisdamos 2010-04-01 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-722 2 str. 1 p. reikalavimus, kad “Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 str. Pagal minėto minėto įstatymo 2 str. 8 p- “Alus” ir 11 str. reikalavimus “Mokėtinos Lietuvos Respublikos akcizų sumos apskaičiavimas”, kuriame nurodyta, kad už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną.
laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2017-01-12,
Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), surašė akcizų deklaracijas (forma FRO630) už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimus ir mokėtiną akcizą, bei jas pateikė Panevėžio AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra:
3.1. V. P.:
-2010-07-15 į akcizų deklaraciją už 2010m. birželio mėnesį neįtraukus 1972 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1972 Lt (571,13 € ) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2010-11-15 į akcizų deklaraciją už 2010m. spalio mėnesį neįtraukus 1565,79 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1565,79 Lt (453,19 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2010-12-15 į akcizų deklaraciją už 2010m. lapkričio mėnesį neįtraukus 1998,79 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1998,79 Lt (578,70 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2011-08-16 į akcizų deklaraciją už 2011m. liepos mėnesį neįtraukus 1368,50 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1368,50 Lt (396,34 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2011-09-15 į akcizų deklaraciją už 2011m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 2844,87 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2844,87 Lt (823,93 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2011-10-17 į akcizų deklaraciją už 2011m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 3633,33 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3633,33 Lt (1052,29 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2011-11-15 į akcizų deklaraciją už 2011m. spalio mėnesį neįtraukus 5710,90 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 5710,90 Lt (1653,99 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2011-12-15 į akcizų deklaraciją už 2011m. lapkričio mėnesį neįtraukus 4855,37 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 4855,37 Lt (14062,21 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-01-16 į akcizų deklaraciją už 2011m. gruodžio mėnesį neįtraukus 7277,12 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 7277,12 Lt (2107,60 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-02-15 į akcizų deklaraciją už 2012m. sausio mėnesį neįtraukus 2034,99 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2034,99 Lt (589,37 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-03-15 į akcizų deklaraciją už 2012m. vasario mėnesį neįtraukus 6955,47 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 6955,47 Lt (2014,44 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-04-16 į akcizų deklaraciją už 2012m. kovo mėnesį neįtraukus 4072,35 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 4072,35 Lt (1179,43 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-05-15 į akcizų deklaraciją už 2012m. balandžio mėnesį neįtraukus 2756,31 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2756,31 Lt (798,28 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-06-15 į akcizų deklaraciją už 2012m. gegužės mėnesį neįtraukus 3438,94 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3438,94 Lt (995,99 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-08-16 į akcizų deklaraciją už 2012m. liepos mėnesį neįtraukus 6282,44 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 6282,44 Lt (1819,52 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-09-17 į akcizų deklaraciją už 2012m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 3540,59 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3540,59 Lt (1025,43 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-10-15 į akcizų deklaraciją už 2012m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 2827,27 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2827,27 Lt (818,83 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-11-15 į akcizų deklaraciją už 2012m. spalio mėnesį neįtraukus 1183,20 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1183,20 Lt (342,68 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2012-12-17 į akcizų deklaraciją už 2012m. lapkričio mėnesį neįtraukus 3801,20 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3801,20 Lt (1100,90 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. sausio mėnesį neįtraukus 1032,41 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1032,41 Lt (299 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. vasario mėnesį neįtraukus 1046,10 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1046,10 Lt (302,97 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. kovo mėnesį neįtraukus 2483,45 akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2483,45 Lt (719,26 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. balandžio mėnesį neįtraukus 382,48 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 382,48 Lt (110,77 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. gegužės mėnesį neįtraukus 3489,68 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3489,68 Lt (1010,68 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. birželio mėnesį neįtraukus 1924,07 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1924,07 Lt (557,25 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-08-16 į akcizų deklaraciją už 2013m. liepos mėnesį neįtraukus 2626,89 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2626,89 Lt (760,80 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-09-16 į akcizų deklaraciją už 2013m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 3645,58 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3645,58 Lt (1055,83 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-10-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 2860,42 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 2860,42 Lt (828,43 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-11-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. spalio mėnesį neįtraukus 758,89 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 758,89 Lt (219,79 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2013-12-16 į akcizų deklaraciją už 2013m. lapkričio mėnesį neįtraukus 1018,56 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1018,56 Lt (295 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2014-01-15 į akcizų deklaraciją už 2013m. gruodžio mėnesį neįtraukus 1789,25 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1789,25 Lt (518,20 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2014-02-17 į akcizų deklaraciją už 2014m. sausio mėnesį neįtraukus 512,13 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 512,13 Lt (148,32 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2014-03-17 į akcizų deklaraciją už 2014m. vasario mėnesį neįtraukus 835,52 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 835,52 Lt (241,98 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2014-05-16 į akcizų deklaraciją už 2014m. balandžio mėnesį neįtraukus 1211,53 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1211,53 Lt (350,88 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2014-08-18 į akcizų deklaraciją už 2014m. liepos mėnesį neįtraukus 3262,32 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 3262,32 Lt (944,83 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2014-12-15 į akcizų deklaraciją už 2014m. lapkričio mėnesį neįtraukus 580,17 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 580,17 Lt (168,03 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-01-15 į akcizų deklaraciją už 2014m. gruodžio mėnesį neįtraukus 1072,82 Lt akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1072,82 Lt (310,71 €) akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-04-29 į akcizų deklaraciją už 2015m. vasario mėnesį neįtraukus 608,63 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 608,63 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-04-15 į akcizų deklaraciją už 2015m. kovo mėnesį neįtraukus 539,69 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 539,69 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-05-15 į akcizų deklaraciją už 2015m. balandžio mėnesį neįtraukus 733,17 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 733,17 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-06-15 į akcizų deklaraciją už 2015m. gegužės mėnesį neįtraukus 977,76 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 977,76 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
3.2. S. K.:
-2015-07-15 į akcizų deklaraciją už 2015m. birželio mėnesį neįtraukus 676,85 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 676,85 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
3.3. J. G.:
-2015-08-14 į akcizų deklaraciją už 2015m. liepos mėnesį neįtraukus 1535,72 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 1535,72 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-09-15 į akcizų deklaraciją už 2015m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 406,76 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 406,76 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-10-14 į akcizų deklaraciją už 2015m. rugsėjo mėnesį neįtraukus 638,57 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 638,57 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-10-10 į akcizų deklaraciją už 2015m. spalio mėnesį neįtraukus 729,48 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 729,48 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2015-12-09 į akcizų deklaraciją už 2015m. lapkričio mėnesį neįtraukus 694,78 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 694,78 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-01-14 į akcizų deklaraciją už 2015m. gruodžio mėnesį neįtraukus 675,35 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 675,35 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
3.4. R. Ž.:
-2016-05-06 į akcizų deklaraciją už 2016m. sausio mėnesį neįtraukus 382,70 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 382,70 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-05-11 į akcizų deklaraciją už 2016m. vasario mėnesį neįtraukus 402,75 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 402,75 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-05-13 į akcizų deklaraciją už 2016m. balandžio mėnesį neįtraukus 908,04 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 908,04 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-06-23 į akcizų deklaraciją už 2016m. gegužės mėnesį neįtraukus 437,30 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 437,30 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-06-13 į akcizų deklaraciją už 2016m. birželio mėnesį neįtraukus 645,29 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 645,29 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-08-10 į akcizų deklaraciją už 2016m. liepos mėnesį neįtraukus 799,18 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 799,18 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-09-14 į akcizų deklaraciją už 2016m. rugpjūčio mėnesį neįtraukus 598,51 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 598,51 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-10-11 į akcizų deklaraciją už 2016m. Rugsėjo mėnesį neįtraukus 200,81 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 200,81 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2016-12-08 į akcizų deklaraciją už 2016m. lapkričio mėnesį neįtraukus 389,66 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 389,66 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
-2017-01-12 į akcizų deklaraciją už 2016m. gruodžio mėnesį neįtraukus 236,84 € akcizo mokesčio, jis išvengė Bendrovės naudai 236,84 € akcizo mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą;
O, neįtraukus į Bendrovės akcizų deklaracijas 43143 € apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei- 43143 € akcizų mokesčių sumokėjimo.
Viso laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2017-02-28 jis Bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės valstybei- 88819 eurų mokesčių sumokėjimo.
Kaltinamieji J. N. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), vykdančios alaus ir salyklo gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą alumi) (toliau Bendrovė), pagrindiniu akcininku (77,31 procentai akcijų) ir generaliniu direktoriumi, ir A. N., būdama atsakinga Bendrovėje už alaus gamybą, veikdami bendrininkų grupe laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-12-13, pasisavino jiems patikėtą, didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, J. N. nurodžius, o A. N. pagaminus neužpajamuotą produkciją- alų, bei jį realizavus per 204 atvejus J. N. surastiems produkcijos pirkėjams, bei sunaikinus ir į Bendrovės apskaitą neįtraukus PVM sąskaitų- faktūrų dėl šio alaus pardavimo, bei J. N. ir A. N. už šią realizuotą produkciją iš pirkėjų gavus pinigus ir jų neįnešus į Bendrovės kasą, pasisavino svetimą, jiems patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą- 161242 €.
Kaltinamasis V. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), reg. adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrovė) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, Bendrovės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-03-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:
1. pažeidė LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574:
-6str. 2d. reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
-kadangi jis, 4 atvejais, įsigijęs alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal PVM sąskaitas- faktūras:
-2011-12-29 PVM sąskaita- faktūra BIRAL (duomenys neskelbtini) už 3159,55 Lt (tame tarpe 548,35 Lt PVM);
-2012-02-02 PVM sąskaita- faktūra BIRAL (duomenys neskelbtini) už 4878,72 Lt (tame tarpe 846,72 Lt PVM);
-2012-02-16 PVM sąskaita- faktūra BIRAL (duomenys neskelbtini) už 3512,68 Lt (tame tarpe 609,64 Lt PVM);
-2012-03-29 PVM sąskaita- faktūra BIRAL (duomenys neskelbtini) už 3512,68 Lt (tame tarpe 609,64 Lt PVM);
įsigyto alaus neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bei neapskaitė jo pardavimo už 18076,45 Lt (5235,3 €);
-12str. 1d. reikalavimus, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”;
nes Bendrovei grynais gavus pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, jis gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė įmonės kasoje neįtraukė į 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario-kovo mėn. pinigines apyskaitas;
-12str. 4dalies reikalavimus, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“,
nes Bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu 2011-12-01 iki 2012-03-31 ūkinio įvykio dienomis 4 atvejais neužregistravo apskaitos dokumentuose bei registruose ūkinių operacijų apie įsigytą alų už 15063,63 Lt (4362,73 €) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktiškai gautų pajamų 18076,45 Lt (5235,30 €) už parduotą alų;
2. Pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“;
nes gavęs grynais 18076,45 Lt (5235,30 €) pajamų neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus.
Kaltinamasis J. N. kaltę pripažįsta iš dalies dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir mokesčių nemokėjimo, dėl turto pasisavinimo neprisipažįsta. Sutinka, kad galėjo būti vykdoma prekyba alaus produkcija, bet tikrai ne tokiais kiekiais, kurie yra nurodyti. Su bendrovėmis – IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. L. valgykla, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. P. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. individualia įmone, S. S. individualiaįmone,UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių nelegalių sandorių nebuvo vykdoma. Nepasisavino bendrovės turto. Bendrovės gautos pajamos už neapskaitytą alų buvo panaudotos išimtinai bendrovės interesams. 2013-11-07 buvo sudaryta sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), dėl alaus išpilstymo įrangos įsigijimo už 296 000 eurų be PVM, kadangi iš užsienio. Tai buvo pilstymo linija. Pagal sutartį įrangą turėjo pristatyti 2014-03-31. 2013 metais bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėtas 88 800 eurų avansas, 2014 metais – 90 000 eurų. Po to buvo daug derinama, kodėl vėluoja, nes 2014 metų sezonui viskas turėjo būti paleista, bet niekas nevyko, buvo apgaudinėjama, manipuliuojama. Vėliau sužinojo, kad ši įmonė bankrutuoja. Nusprendė, kad reikia važiuoti, tartis. Po to paskambino A. iš Lietuvos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad jam įmonė „(duomenys neskelbtini)“ už pasterizatorių nesumokėjo. Po to jis organizavo vykimą į Vokietiją, ten surado tokį vadybininką, vardas V., skrido su inžinieriumi į Vokietiją, paskui išsiaiškino, kad gamyba vyksta ne Vokietijoje, o Slovėnijoje. Tada važiavo į Slovėniją, kur atrado pliką stalą su keturiomis kojomis, jokios įrangos, nieko ten nebuvo. Ten vyko labai karštos derybos, ir su direktoriumi E. R.. Buvo ir F., kaip pardavimų vadovas. Buvo prieita išvados, kad jie sumažins kontrakto sumą, jei pradžioje jis duos 50 štukų. Buvo išsiderėta nubraukti 29 600 eurų, bet juos reikėjo kažkaip paduoti. Jis pinigus atidavė slovėnams. Tada slovėnai tą įrangą, vėluodami, 2014 metų rudenį, pateikė, ko pasekoje įmonė prarado absoliučiai visą sezoną, atsiliepė pardavimams ir t.t. Galimai jis padarė nusikaltimą tuos pinigus mokėdamas, bet kitu atveju būtų pradingę keli šimtai tūkstančių. Buvo priimtas nepopuliarus sprendimas kaip gelbėti, nes nenorėjo įsivelti į tarptautinius teismus, arbitražus. Visgi ta suma buvo sumokėta, už kontraktą ji buvo nubraukta, daugiau jokių pavedimų nebuvo mokėta. Tą parodo visi buhalteriniai duomenys. Jis skrido su L. B.. Dėl paties pinigų perdavimo fakto, tai viskas buvo kalbama akis į akį, nesiviešino. Bendrovės alaus produkcijos gamybos procese yra naudojama labai daug vamzdžių, kilometrais. Jie darė cechą išplėstinį fermentacijos, 2010-2011 metais, o tie vamzdžiai yra gana brangūs. Jų buvo nupirkta dabar tiksliai nepamena už kokią sumą, bet buvo nupirkta 6-7 šimtai metrų. Kad tie vamzdžiai buvo atvežti, irgi jokių dokumentų nėra. Jie buvo nupirkti pigiau, nes pinigų labai trūko, bankai nebeskolino, nes investicijos į įmonę buvo daromos didelės. Bendrovė nuolat organizuodavo darbuotojų išvažiavimą, darydavo kalėdinius vakarėlius, gavo skatinamuosius priedus, konkrečiai pardavimo vadovas, buhalterė, visą laiką jubiliejaus proga mokėjo žmonėms po 100-200 eurų. Buvo gerinamas įmonės gerbūvis, buvo išasfaltuota aikštelė, prie upės sudėti bortai, kas akivaizdžiai matosi. Jokių sąskaitų nėra. Bendrovė turėjo daug su ūkine komercine veikla tiesiogiai susijusių išlaidų, kurias apmokėjo jis grynais pinigais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad lėšos buvo pasisavintos.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo duodamas alus, jos savininkas pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jis žinojo visus niuansus ir jį terorizuodavo. Sakydavo, kad jei jis jam neduos, tai jam pigiau iš (duomenys neskelbtini) atveš. Už alų atsiskaitydavo grynais, dažniausiai pinigus paimdavo jis pats. Daugiau niekas iš R. Š. pinigų neimdavo. Jis ėmė pinigus iš R. Š. už tą „juodą“ alų. Buhalterijoje tai neatsispindėjo. Vežant alų kelyje buvo rašoma kažkas, nežino kaip po to tvarkėsi, jis į tą procesą kišosi minimaliai. Buvo sakęs A. N., kad jeigu alaus prašys UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai duos to alaus. Jokių buhalterinių forminimų nebuvo. A. N., kaip gamybos meistrei, buvo pasakyta, jeigu R. prašys tiesiogiai, kad įpiltų alaus kažkiek. Vežimui sąskaitą-faktūrą išrašydavo apskaitininkės, nežino kieno nurodymu, gal A. N. galėjo nurodyti, kad reikia išrašyti, jis pats neliepė išrašyti sąskaitą. Negali atsakyti kieno nurodymu apskaitininkė išrašydavo sąskaitą „juodo“ alaus vežimui. Grynus pinigus už „juodą“ alų iš R. Š. paimdavo jis, o iš G. įmonės pinigus palikdavo pas A. N..
G. įmonė iki akcizų pakėlimo visą laiką pirko neva savo reikmėms, per firminę parduotuvę. Tai galima patikrinti per kasos aparatą, yra visi duomenys, visos knygos. Parduotuvėje akcizas buvo ženkliai mažesnis. Po to, kai buvo padidintas akcizas, buvo tik keli kartai, kad jis gavo to alaus, bet tokių kiekių, apie kuriuos kalbėjo G., K., kurie iš jo vogė, nebuvo. Ir šiai dienai užsakymai užrašomi ant lapo, lapas su magnetu yra prisegamas prie pakavimo linijos, kad žinotų koks yra užsakymas. S. taip pat yra akcizinis sandėlis, ten yra iki 4 laipsnių šilumos, ir reikia atlaisvinti kai kuriuos tankus gyvo alaus, jeigu reikia daryti alaus filtraciją, o liko tankelyje (tanklelis yra talpa), 1,5 tonos, o liko 200 litrų alaus, tai jie tą alų išsipilsto į kegus ir pasistato tame pačiame akciziniame sandėlyje, nes paprastai sandėlyje yra +12-14 laipsnių, alus kitu atveju nebegalios, nes galiojimas 2-3 paros. Todėl nieko čia nusikalstamo nemato. Gamyboje irgi visko būna. Trūkus vamzdžiui, ieško per pažįstamus šaltkalvio, moka jam grynais. Sumoka paėmęs ir iš savo piniginės, nes reikia paleisti liniją.
Nevedė jokios apgaulingos buhalterinės apskaitos. Buvo tik vienetiniai išvežimai. Nebuvo didelių kiekių. Pripažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejį. G. įmonė atsirado paskutiniu metu.
Dėl iš to išplaukiančių nesumokėtų mokesčių, PVM akcizų, pelno mokesčio – tokių kiekių, kokie nurodyti kaltinime, nebuvo, tokie pelnai – mistiniai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduodama be PVM, dar žemesne kaina negu sąskaitoje be PVM. Neturi tokios mašinos, kuri veža tokį tonažą, po šimtą bačkų. Liudytojai G., K., K., K. apkalba jį. A. N. yra susidariusių aplinkybių auka. Jai buvo pasakyta, kad jeigu reikės, vieną kitą kartą susitvarkytų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galbūt ir be jo žinios kažkas galėjo būti. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. įmone, tai buvo jo nurodymas. Civilinių ieškinių nepripažįsta. 29 600 eurų atidavė už įrenginius grynais, kad sumažintų kontrakto kainą. Dėl to, kad sumažino kontrakto kainą, niekas jokių dokumentų neišrašė, nes ta įmonė buvo ant bankroto slenksčio, jau buvo įstačius bankrotą vienai kazachų firmai, ir „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nukentėjęs. Jie taip pat būtų praradę virš 200 000 eurų. Tuos dalykus sutarė Slovėnijoje ir buvo per pora kartų atiduota, Jis buvo pastatytas prieš faktą. Jie turėjo rangovus, slovėnai gamino įrangą. Kai jie nuvažiavo į Slovėniją, atidavė grynais. Pinigus atidavė direktoriui E. R.. Pinigus atidavė per du kartus. Vieną kartą pinigus padavė būdamas Slovėnijoje, kitą kartą – Lietuvoje. Dabar tiksliai neatsimena kokiomis sumomis. Jokio dokumento neišrašė. Tai buvo 2014 metų vidurvasaris, tiksliai datos neatsimena. Nepripažįsta pasisavinimo, nes tuos pinigus investavo įmonės reikmėms. Dokumentų jokių nebuvo. Įrengimų, kuriuos pristatė, kaina buvo 29 600 Eur sumažinta. Viskas buvo pagal pavedimus. Tie 29 600 Eur, kuriuos nuėmė, buhalterijoje neapskaityti. Tokios sumos neturėjo, todėl tuos pinigus jis pasiskolino, nes yra (duomenys neskelbtini), priklauso klubui, turi gerų draugų, o paskui atidavė juos iš juodo alaus pinigų.
Nepripažįsta, kad apgaulingai vedė įmonės buhalterinę apskaitą. Iš dalies pripažįsta, kad valstybinėms institucijoms pateikė neteisingus duomenis. Pripažįsta, kad alus buvo parduotas be dokumentų. Nepripažįsta, kad pasisavino. Kontraktas su Vokiečių įmone, kuris buvo 2013 metais, kontrakto suma 296 000 eurų. Pavedimai buvo atlikti 2013-11-08 – 88 800, 2014 metais – 90 000, 2014 m. birželio 26 d. – 72 800, rugsėjo 13 d. – 14 800. Bendroje sumoje – 266 400. Bankiniais pavedimais sumokėjo apie 266 000. Ta įranga yra įtraukta įmonės balansą, ne didesnė nei 266 000. Kiek išleido darbuotojų skatinimui tokios apskaitos nevedė, darydavo balius, kalėdinius vakarėlius, reikėjo ir valgyti, ir išgerti, bendrovė oficialiai per buhalteriją renginiams, skatinimui pinigų neišskirdavo, apskaitoje to nefiksavo. Aikštelę asfaltavo ir Panevėžio keliai, ir kita įmonė, neatsimena kuriais metais. Už aikštelės remontą sumokėjo apie 10-12 tūkstančių litų. Negali pasakyti, kuriais atvejais sąskaitos buvo koreguojamos, bet yra daug klientų ir todėl padaroma klaidų. Įmonėje buvo tokia P. metodika – klientui yra išrašoma sąskaita, klientas nesumoka pagal tą sąskaitą pinigų, tada sąskaita anuliuojama ir ant jos išrašoma kita sąskaita. Gali būti, kad tokiu pačiu būdu buvo ir su R. Š..
Jis mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ alų pardavė pagal tai, kas yra įtraukta į apskaitą, o ne į K. pateiktame sąsiuvinyje įtrauktai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nepažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. Nežino, kodėl buvo taisyta sąskaita. Jam inkriminuoja, kad pasisavino visas lėšas, kurios buvo gautos pardavus neapskaitytą alų. Tam neapskaitytam alui pagaminti įmonė patyrė sąnaudas, jam pagaminti reikia žaliavų. Anksčiau dirbo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, bet jų salyklo kokybė buvo labai prasta, dabar kelinti metai dirba su (duomenys neskelbtini), iš „(duomenys neskelbtini)“ jiems trūkdavo salyklo. Jam yra tekę pirkti tonas salyklo, iš tų pačių pinigų, kad atstatyti. Bet tai nėra didelis kiekis, tik kelios tonos. Už nerūdijančio plieno vamzdžius galėjo būti sumokėta litais, per keletą kartų sumokėjo virš 10-15 000 litų. Dirbo A. S., A., jiems davė grynais neapskaitytų pinigų už atliktus vamzdelių įrengimo darbus. Yra daug smulkmenų, už kurias mokėjo grynais, bet dėl kurių nevedė jokio sąsiuvinio.Į policiją kreipėsi dėl R. G. veiksmų, kad jis pasisavino pinigus iš seifo. Po to R. G. pradėjo šantažuoti, gąsdinti. A. N. keletą kartų yra jam perdavusi pinigus dėl G. įmonės paimto alaus. Pinigai buvo atnešti grynaisiais. A. buvo pasakyta, kad jeigu G. reikės kiekio, kad įpiltų alaus. Sumos juokingos – kelis kartus po 300 eurų, neatsimena kiek kartų, gal du kartus. A. jo pavedimu įpildavo to alaus. A. už tokį darbą neduodavo nuo tos sumos nieko. Tarp jo ir V. V. nebuvo susitarimo dėl neapskaityto alaus tiekimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo jokio susitarimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. V. pažįsta tik tiek, kad kažkada buvo susitikę (duomenys neskelbtini) šventėje, (duomenys neskelbtini) saloje. Vadybininkas U. tuo kartu juos suvedė, jį pristatė kaip UAB „“(duomenys neskelbtini)“ klientą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadą. Daugiau nebuvo susitikę. Jis nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė, ar galėjo tiekti, neapskaitytą alų į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. G. pareiškimą, kad neapskaitytą alų vežė K. įmonei. Pagal sąskaitas, tuo metu G. įmonėje net nedirbo. „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti vairuotoju (duomenys neskelbtini), o ten buvo jo liudijimas, kad 2013 metais vežė K. įmonei juodą alų.
Kaltinamoji A. N. kaltę pripažįsta iš dalies ir parodė, kad stengėsi įmonės naudai. Sau naudos negavo jokios. Dėl pasisavinimo neprisipažįsta. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2005 metais, pradžioje – žaliavų vadybininke, paskui – gamybos meistre. Pagrindinis darbas buvo gamyboje, t.y. išpilstymas, filtracija, žaliavų užsakymas. Užsakymus dienos bėgyje pateikdavo vadybininkai, o iš ryto sandėlininkai jau padėdavo ant lapukų surašytus užsakymus. Neatsimena tiksliai gal 2010-2011 metais, direktorius pasakė, kad reikalinga keliems žmonėms įpilti alaus. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, 2016 metų vasarą, G. įmonei. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Š. skambindavo jai tiesiogiai, užsakinėdavo kokio reikia alaus, kartais ji jam paskambindavo, pora kartų į mėnesį, kiekiai siekdavo nuo 1 iki 2 tonų, ne daugiau. Visas tas kiekis priklausė ir nuo sezoniškumo, vasarą gali būti du kartai, žiemą visai neužsakinėdavo jokio alaus. Pinigų ji neimdavo, tik du kartus padavė G. įmonė, jų niekada neperskaičiuodavo, visus atiduodavo direktoriui ir jo apie nieką neklausinėdavo. Jeigu būdavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymas, ji sandėlininkui pasakydavo, kad tai alus įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Apie pajamavimą nežino, nes ji į buhalterinę apskaitą nesikišo. Tuo metu, kai pradėjo dirbti, kaip nurodė liudytoja M., kad ji liepė kažką pataisyti, tai ji negalėjo liepti, nes ji neturėjo supratimo apie buhalteriją ir apskaitas. Ji tik 2016 metų vasarą sužinojo apie apskaitą, kai pati nusprendė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti krovinio važtaraštį. Tada sužinojo pagal kokią formulę skaičiuoja ir iš savo kompiuterio kelis kartus įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė važtaraštį, sąskaitą. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų netvarkė. Tik mėnesio gale darydavo kaip ataskaitą pagal tokį principą – koks buvo alaus likutis mėnesio pradžiai, kiek išpilstė ir koks liko mėnesio pabaigai. Tuos duomenis ji perduodavo buhalterei. Tuo metu jos pareigos buvo gamybos vadovė. Pačiam alaus virimui daugiau vadovavo technologė, o jos darbas – vadovauti tos srities žmonėms, sustatyti darbo pamainas, o ką virs, kiek virs, ką pilstys, ko reikia, viskam vadovavo technologė. Ataskaita buvo bendra, jai duodavo duomenis kiek kokio alaus išvirta, ji suvesdavo į kompiuterį ir perduodavo buhalterei. Visur būdavo normos, nurašymai, atitikimai. PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo apskaitininkės. Buvo tik keli atvejai, kuomet ji išrašė iš savo kompiuterio tas kelias sąskaitas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Gamybos žmogui pasakydavo kiek alaus reikia, jis pripildavo tą kiekį, tada atvažiuodavo G. ir išsiveždavo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininkui pasakydavo, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ alus. Toliau jai nežinoma, kas atvažiuodavo ir išsiveždavo. Tiksliai negali pasakyti, ar sąskaitos buvo išrašomos, nes ji su sąskaitomis nedirbo, nežino kaip jas rašė. Apie sąskaitų koregavimus nieko negali pasakyti, tik anksčiau yra girdėjusi, kaip minėjo ir direktorius J. N., kad jeigu grįždavo neparduotas alus, arba už jį nesumokėjo pinigų, tai jį perkeldavo į neakcizinį sandėlį ir sąskaitą užkeldavo kitai įmonei ant viršaus. Apie sąskaitų naikinimą žino iš kalbų, kad buvo liepta jas suplėšyti ar jas atiduoti apskaitininkei, ar jas pasilikdavo „(duomenys neskelbtini)“. Tas kalbas girdėjo iš vairuotojų, dažniausiai kalbėjo R. G.. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ užsakymai vasaros laiku būdavo 1-2 į mėnesį, žiemą visai nebūdavo, arba tik kartą. Per saikininką alus kitiems asmenims nebuvo perduodamas. Saikininkas – tai tokia patalpa, kaip akcizinis sandėlis, kuris yra apskaitytas, ir jeigu tikrina VMI, jame turi būti visi atitikimai. Nors jis stovi išpilstytas į bačkas, bet jis skaitosi kaip nebaigtos gamybos alus. Po to jį sandėlininkas užpajamuoja, uždeda datą ir priduoda. „Juodam“ alui laikyti saikininkas nebuvo naudojamas. Nebent jeigu G. reikėjo dviejų bačkų alaus, tai galėjo padėti toje patalpoje, o paskui atvažiavo ir išsivežė. G. už alų yra atsiskaitęs, pora kartų yra padavęs jai pinigus. Ji pinigų neskaičiuodavo, jis paduodavo pinigus sulenktus, ji įdėdavo juos į stalčių, po to pinigus atiduodavo direktoriui J. N.. Suprato apie tokius atsiskaitymus grynais, bet buvo tos nuomonės, kad nuo 2010-2011 metų įmonė pradėjo gana sparčiai tobulėti, atsinaujino įrangą, manė, tie pinigai ėjo įmonei. Ji iš to jokios naudos neturėjo, jai už tai niekas nemokėjo. Jokio atlygio negavo. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes apie akcininkus ji nieko nežinojo. Patvirtina savo parodymus, duotus teisėjai ikiteisminio tyrimo metu. Nebuvo taip, kad išverdi tik „juodą“ alų. Tiesiog išverdi kažkokį kiekį reikiamos rūšies ir jį pilstai. Mėnesio gale padarydavo ataskaitą, kuri turėjo sutapti, įtilpti į tuos procentus. Ant lapelių rašė kiek reikia išpilstyti, o virimą kuravo D. R.. Neapskaitytas alus buvo vežamas G. įmonei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tas alus buvo verdamas bendra tvarka. Tas išpilstytas alus buvo pajamuojamas. Išpilstytą alų pajamuodavo sandėlininkai. Nežino, kaip tas kiekis dingdavo iš to pajamavimo, ką darydavo sandėlininkai, kai tas nepajamuotas alus buvo išvežamas R. Š.. Žino, kad atvykęs R. Š. padavė voką ir liepė jį perduoti direktoriui, nesakė kas tame voke. Voko turinio nežino, vokas buvo užklijuotas. Paskui tą voką perdavė direktoriui. Lapeliai dėl išpylimų buvo rašomi visą laiką, ne tik tai, kas buvo susiję su „juodu“ alumi. Lapelius, kiek reikia išpilstyti, rašydavo sandėlininkai. Ji rašydavo tuomet, kai skambindavo vadybininkai tiesiogiai jai. Skambučių dėl G.nebuvo, tik R. Š. skambindavo, ji užrašydavo ant lapelio. Apie tai, kad neapskaitytas alus galėjo būti vežamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai neteko girdėti. Jokių nurodymų niekam, jokiems vairuotojams, nuvežti alų, nėra davusi. Nėra davusi jokių nurodymų nei apskaitininkams, nei sandėlininkams. Gamybos proceso metu būdavo nuostolių. Pamiršdavo užsukti kraną po giros pylimo, atsisukdavo alaus talpą ir gira subėgdavo į alaus talpą, tokiu atveju tas visas alaus kiekis reikėdavo išpilti į kanalizaciją. Filtracijos metu reikėdavo iš vamzdyno išstumti alų su vandeniu, būdavo dideli kiekiai. Tai dideli filtracijos nuostoliai. Nežino kaip buvo apskaitomi tokie nuostoliai. Būdavo savaitgalinių užsakymų. Sandėlininkas sakydavo, kad iš vadybininkų atėjo užsakymas, nes pirmadieniais važiuodavo į Kauną, o sandėlyje trūksta alaus, klausdavo, ar yra galimybė, kad sekmadienį ateitų gamybos žmogus ir galėtų įpilti 5-6 bačkas iš rūsio, o jie užpajamuos ir išveš. Konkrečiai įmonių nepamena. Kitos įmonės, kurios yra išvardintos specialisto išvadoje (13 lentelė), jai nėra žinomos, kad į jas buvo vežamas alus be apskaitos dokumentų. Tvirtina savo parodymus duotus 2016-12-13 ikiteisminio tyrimo metu pas teisėją ir perskaitytus (t. 41 b.l. 94-95). Dėl to labai gailisi. Buvo dar kartą apklausta 2019-05-07 d., jos parodymai tokie patys, nieko nekeitė ir neslėpė.
Kaltinamasis V. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir jis buhalterinės apskaitos netvarko, jis yra įmonės vadovas. Jo įmonė pirkdavo alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvežimo kiekius ir terminus nustatydavo kiekviena parduotuvė individualiai, parduotuvės vedėjas arba pardavėjos. Užvažiavus vadybininkui jos užsisakydavo alų, kuris buvo pristatomas tiesiai į parduotuvę. Jis tame procese nedalyvavo. Dokumentai likdavo parduotuvėje. Pardavėjai arba vedėjai buvo nurodyta suskaičiuoti kiek gauna alaus, patikrinti galiojimą, po to pasirašyti ant sąskaitos-faktūros, kuri po to yra buhalterinės apskaitos dalimi. Tuo metu, t.y. 2011-2012 metais, dirbo R. L., kuri tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus. Kiekviena parduotuvė apyskaitas pateikdavo mažiausiai kartą į savaitę, atveždavo tiekėjas, kuris važiuodavo pro parduotuves, visas sąskaitas, gautas iš parduotuvės, įvesdavo į buhalterinės apskaitos programą. A. N. iš viso nebuvo matęs, o J. N. yra matęs du kartus, dar iki to periodo, šventėje (duomenys neskelbtini) buvo susitikę atsitiktinai, po to nėra su juo bendravęs. Tų sąskaitų nėra matęs. Tyrėja jam parodė tas sąskaitas. Su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių susitarimų, kad paimti didesnį kiekį, ar tartis dėl kainos. Užsakymus vykdė parduotuvės vedėjas. Pirkimo-pardavimo sutartis ir su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė jis. Sutartis buvo atvežta į buhalteriją, pasirašant sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nebendravo, sutartį atvežė vadybininkas. 2010-2012 metais bendrovė turėjo apie 10 parduotuvių. Tai mažos parduotuvės iki 100-150 kvadratų, t.y. kaimo parduotuvės, kuriose dirba 3-4 darbuotojai. Į parduotuves alus buvo vežamas pagal jo sudarytas sutartis. Be jo sutarčių, parduotuvėje dirbantys asmenys, alaus nepriimdavo. Į parduotuvę veža alų pasiskambinus vadybininkui, arba iš gamyklos, ir užsisakius tam tikrą kiekį. Kiekviena parduotuvė atskiros sutarties neturi. Kiekvienos parduotuvės darbuotojai žino, jie yra informuojami, su kuo yra sudarytos sutartys ir iš ko galima imti alų. Su J. N. niekada nėra bendravęs dėl alaus atvežimo. Jis pats niekada nėra daręs užsakymo. Kiekviena parduotuvė užsakymus vykdo individualiai. Tariamai išrašytose sąskaitose-faktūrose, pinigine išraiška už 3 000 ir 5 000 litų, tai labai dideli kiekiai, kurie jo parduotuvėms yra nesuvokiamai dideli, nežino kaip būtų galima juos laikyti ir realizuoti. Sausis-vasaris yra patys blogiausi mėnesiai, kada alaus parduodama mažiausiai. Per vasario mėnesio keturiolika dienų parduoti (duomenys neskelbtini) už 5 000 litų sumą yra įspūdinga. Sandėliuoti gal ir tilptų. Už 5 000 litų buvo galima nusipirkti labai daug alaus, keletą palečių. Vienoje paletėje telpa daug blokų, vienoje paletėje po kelis šimtus butelių. Nerealu yra realizuoti tokį kiekį per parduotuvę. Negali atsakyti kokį kiekį alaus galėjo realizuoti 2011 metų sausio-vasario mėnesį, bet daug kartų mažiau. Su A. N. nėra bendravęs.
Apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ar turtą
pateikimas. Turto pasisavinimas
Įrodymai
Liudytoja J. V. parodė, kad ji kaltinamąjį J. N., A. N. pažįsta, nes dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2015-2016 metais, apskaitininke. Apskaita buvo susijusi su sąskaitų-faktūrų išrašymu visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė raštiškus parodymus. Prašo remtis jos duotais parodymais. Buvo išrašomos sąskaitos, po to jos perkeliamos, naikinamos. Bendravo su sandėlininku A. K., jai teko dirbti vienoje pamainoje. Iš jo sužinojo, kad reiks išrašinėti fiktyvias sąskaitas, kad vykdomas neužpajamuotos produkcijos pardavimas. Iš jo žinojo, kad taip gali būti, iki kol negavo tiesioginio nurodymo išrašinėti sąskaitas iš J. N.. Sužinojo pradėjusi dirbti, po mėnesio darbo įmonėje. Ji nenorėjo tų sąskaitų rašyti, ir jeigu nebūtų gavusi tiesioginių nurodymų, tikrai nebūtų rašiusi nei vienos sąskaitos. Yra tekę rašyti fiktyvias sąskaitas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo pagal suminę darbo laiko apskaitą, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežama savaitės pabaigoje. Keisdavosi, todėl tekdavo išrašyti kelis kartus jai, kelis kartus kitai apskaitininkei. Buvo eiliškumas, lygtai kartą per savaitę, savaitės pabaigoje. Kiekių jau nebeatsimena, nes toje įmonėje dirbo trumpai, apie pusantrų metų, nuo 2015 iki 2016 metų. Tokių sąskaitų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašė apie 20, tiksliai neatsimena. Galėjo būti, kad rašė ir kitoms įmonėms, bet dabar tų įmonių neatsimena. Pačios sąskaitos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nerašydavo, o pateikdavo sąskaitą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais. Vairuotojas veždavo ne tai, kas iš tikrųjų buvo vežama. Sąskaitoje nurodytas kiekis nebuvo toks, koks buvo iš tikrųjų. Nepamena ar tas kiekis sąskaitose buvo didesnis, ar mažesnis. Visas tas sąskaitas atiduodavo sandėlininkui. Po to vairuotojai kraudavosi produkciją, sandėlininkas surinkdavo užsakymus pagal sąskaitas, pagal kryptis, ir tas sąskaitas atiduodavo vairuotojui. Išrašydavo sąskaitos du egzempliorius, vienas egzempliorius grįždavo. Ant tų pačių sąskaitų (su tais pačiais numeriais, datomis) programoje buvo perkeliami kiti duomenys. Tai atsispindėjo programoje koreguojant tą pačią išrašytą sąskaitą. Buvo išrašoma sąskaita tam tikram kiekiui, tada tą sąskaitą buvo galima pakoreguoti, buvo programoje tokia funkcija, buvo galima pakeisti klientą, pakeisti alaus kiekius, t,y. anuliuoti prieš tai buvusią sąskaitą. Taip elgtis tekdavo dažnai, ir ne tik dėl to, kad kažką suklastoti, o kad ištaisyti savo padarytas klaidas, arba paskambindavo klientas, kad pakeisti kiekius, dėl žmogiškų priežasčių. Pakoreguota sąskaita keliaudavo į buhalteriją. Visas sugrįžusias sąskaitas tvarkė buhalterija. Ji pas save apskaitos, kiek alaus išleisdavo, nevedė, viskas matėsi buhalterinėje programoje. Rašyti fiktyvias sąskaitas jai liepė J. N., o su A. N. tuo klausimu jai nėra tekę bendrauti. J. N. jai kategoriškai pasakė, kad jeigu ji nori dirbti šioje įmonėje, tai turi rašyti sąskaitas. Direktorius pasikvietė ją į A. N. kabinetą, kabinete buvo ir A. N. ir pasakė jai apie tai. Nurodė, kad turi taip dirbti, nes kitaip neišsaugos savo darbo vietos šioje įmonėje. Jokio papildomo atlyginimo jai niekada nesiūlė ir jokių papildomų pajamų iš to negavo. Jai, kaip apskaitininkei, kokį kiekį alaus išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kalbant tiesiog apie užsakymus, nurodydavo patys klientai, vadybininkai. Apie vežamą alaus kiekį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nurodydavo sandėlininkas. Pirminį kiekį nurodydavo arba pats savininkas, t.y. klientas, arba vadybininkas, dėl kokio kiekio buvo išrašoma tikroji sąskaita. Tas sąskaitas atiduodavo sandėlininkui. Kad reikia koreguoti tą sąskaitą, tokių paliepimų nebuvo, viskas buvo suprantama savaime. Kad reikia sąskaitą koreguoti, ji jau žinojo, nes gamybos meistrė A. N. atnešdavo lapuką ir palikdavo pas sandėlininką ant stalo, kur buvo viskas nurodyta. Jame buvo parašyta kokią sąskaitą reikia išrašyti. Tame lapuke buvo parašyta kokį alų sandėlininkui reikia pakrauti ir kokią sąskaitą jai reikia išrašyti. Pasitaikydavo, kad pagal lapuke išrašytas sąskaitas kelis kartus teko koreguoti. Pagal jos atneštą lapuką pakoreguodavo sąskaitą. Tikrąjį kiekį nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, jo pavardės neatsimena. Jai yra tekę dirbti su visais trimis sandėlininkais, bet didžiąją darbo laiko dalį dirbo su A. K.. Pradėjo dirbti 2015 metų birželį-liepą, dirbo iki 2016 metų vasaros. Ji netikrino ar tas kiekis, dėl kurio išrašydavo sąskaitą, išvažiuodavo. Sandėlis nebuvo jos tiesioginės funkcijos. Kiek sandėlininkas pasakydavo, tam kiekiui ji išrašydavo. Netgi jis ir nesakydavo, būdavo tas lapukas, kuriame būdavo informacija, kokį pirminį kiekį reikia išrašyti. Sąskaitą išrašydavo dviem egzemplioriais. Visas išrašytas sąskaitas atiduodavo sandėlininkui. Pirmos išrašytos sąskaitos sugrįždavo, sugrįždavo tik tikrosios sąskaitos. Tos netikrosios sąskaitos būdavo rašomos labai retai. Per dieną realiai buvo išrašoma apie 200 sąskaitų, iš jų visos sugrįždavo, o ta netikroji sąskaita pasitaikydavo labai retai. Blogos sąskaitos egzempliorius pas ją negrįždavo. Nežino kur ji likdavo. Išrašiusi sąskaitą reikiamam kiekiui ir atidavusi ją sandėlininkui, pati ją pakoreguodavo. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą iš karto pasikoreguodavo, nes turėdavo sekančios dienos užsakymus, koks bus vežamas alus. Išrašiusi vieną sąskaitą, iš karto pakoreguodavo ir išrašydavo antrą sąskaitą, kurią iš karto atspausdindavo. Kaip ir visas kitas sąskaitas, tą pakoreguotą sąskaitą, arba kitaip vadinamą antrą tos sąskaitos versiją, atspausdindavo dviem egzemplioriais, ir jas atiduodavo sandėlininkui, kaip ir visas kitas. Nebeatsimena, ar vienu metu sandėlininkui atiduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas keturias sąskaitas (dvi geros, ir dvi negeros), ar dvi. Nežino kokią sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitraukdavo į savo apskaitą, nežino, kur likdavo ta bloga sąskaita. Nežino koks kiekis išvažiuodavo iš sandėlio ir pagal kurią sąskaitą. Tais koregavimo atvejais įmonei „(duomenys neskelbtini)“ alaus išveždavo daugiau, į apskaitą įtraukdavo mažesnius kiekius. Kiek pamena, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas labai keisdavo užsakymus, tai jam vežti, tai nebevežti tą dieną, arba tiesiog jam netilpdavo į mašiną pasikrauti jo norimi kiekiai. Tuomet jis sakydavo, kad vežtų sekančią dieną, nes į Vilnių mašinos važiuodavo 3-4 kartus per savaitę. Dirbo apie metus su trupučiu laiko. Tuo laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jokių renginių nebuvo, niekur išvažiavusi nebuvo. Jubiliejaus proga darbuotojai nebuvo sveikinami
Liudytojas V. J. parodė, kad jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo keturis metus, vairuotoju, vežiodavo alų. Pažįsta A. N., J. N.. J. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, A. N. – gamybos meistrė. Dirbo laikotarpiu nuo 2013 iki 2017 metų. Sąskaitas išrašydavo sąskaitininkė, o pagal sąskaitas pakraudavo alų ir ryte išvažiuodavo į taškus. Apie tas „juodas“ sąskaitas nieko nežinojo, tiesiog veždavo ir viskas. Apie tas „juodas“ sąskaitas sužinojo prieš du metus. Alų nuveždavo pagal sąskaitose nurodytus adresus, ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sandėlininkas išduodavo kiekį, jis pasikraudavo, išvažiuodavo, sąskaitos grįždavo atgal, jis jas surinkdavo ir parveždavo, bet nežinojo ar jos buvo fiktyvios ar ne. Nuvežęs alų iškraudavo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, ant sąskaitų pasirašydavo, vieną sąskaitą jam gražindavo, ją atveždavo atgal į sandėlį. Kiekiai buvo tvarkingi, viskas pagal sąskaitas. Jis pats tą „juodą“ alų vežė su sąskaitomis, be sąskaitų alaus neveždavo. Kad vyksta tokie reikalai jis sužinojo per kitus vairuotojus. Jie sakė, kad nuvežus alų, jį iškrovus, viena sąskaita buvo atiduodama, ji grįždavo, o kita sąskaita buvo suplėšoma, kai išvažiuojama iš teritorijos. Taip išeina, kad tokiu atveju tas alus buvo nebeužpajamuojamas. Apie tokį dalyką jam sakė anksčiau bendrovėje dirbęs vairuotojas M., R. G.. Į „(duomenys neskelbtini)“ įmonę alų veždavo antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Sakydavo, kad be sąskaitų veždavo ketvirtadieniais. Jis pats tokio alaus, t.y. be sąskaitų, nėra vežęs. Alų veždavo ir į kitas įmones. Nuvežus alų į kitas įmones nieko panašaus su sąskaitų suplėšymu nebuvo. Tik pas R. nuvežto alaus sąskaitos buvo suplėšomos. Kiek žino, vairuotojas R. tų sąskaitų neplėšydavo, pasilikdavo jas. Atvežęs sąskaitas palikdavo sandėlyje, nes grįždavo apie 11-12 nakties. Ryte atėjusi apskaitininkė sąskaitą pasiimdavo ir ją nunešdavo į buhalteriją. Nuvežęs alų iš klientų pinigus surinkdavo ir parvežęs juos palikdavo seife pas sargus. Ryte ateidavo ir iš sargų pasiimdavo buhalterės. Paimant pinigus buvo išrašomas kvitas. Kvitus jiems duodavo buhalterija. Iš klientų pinigus surinkdavo patys vairuotojai. Jam nėra buvę, kad rinktų pinigus be kvitelių. Pinigus sudėdavo į maišelį ir parvežęs juos palikdavo pas sargus, įdėjęs į seifą. Ryte juos pasiimdavo buhalterė. Sąskaitas paimdavo iš sandėlio. Jose buvo parašytas kiekis, nurodyta kam vežti, adresai. Visais atvejais vežė tiek alaus, kiek buvo išrašyta sąskaitoje. Nuvežus užsakovui, alų išsikraudavo, klientas patikrindavo ar tikrai yra tas kiekis alaus, pasirašydavo ir jis išvažiuodavo. Viena sąskaita likdavo pas jį, ją palikdavo sandėlyje. Vežant alų į „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo liepiama palikti abiejų sąskaitų egzempliorių, jis prašydavo, kad vieną sąskaitą jam atiduotų. Kasininkė R.yra sakiusi bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ palikti abu sąskaitos egzempliorius, jei savininkas R. jų nepaims, kad jas suplėšytų. Sau nebuvo pasilikęs nei vienos sąskaitos. Buvo išsaugojęs tas sąskaitas, kurias turėjo suplėšyti, jų buvo penkiolika. Jas atidavė R. G.. Pagal tas penkiolika sąskaitų-faktūrų vežė visą alaus kiekį, kuris buvo nurodytas sąskaitoje. Vadybininkė jo neprašė nuvežti alų be dokumentų.
R. G. 2016 metais su vadovybe labai pykosi. 2016 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų vagystės, trūkumo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą. Pareiškimas buvo dėl to, kad R. pasisavino kažkiek pinigų. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teisėsi dėl kompensacijos. Jis pats yra suplėšęs apie 20 sąskaitų-faktūrų, tik R. įmonės sąskaitų. Sąskaitų plėšymas vyko tik ketvirtadieniais, tais metais kada dirbo, nuo 2015 metų, iki kol prasidėjo ikiteisminis tyrimas, t,y. iki 2016 metų. Dviejų metų laikotarpyje apytiksliai suplėšė 20 sąskaitų. Per visą tą laikotarpį apytiksliai galėjo būti kiekis apie 1,5 -2 tonas. Suplėšytų sąskaitų skaičius yra už visą tą laikotarpį, kurį jam teko dirbti. Jo vežto alaus sąskaitos atsidūrė pas R. G., vietoje to plėšymo jis paprašė perduoti jam. Kas antrą ketvirtadienį sąskaitas duodavo R.. 2015-2016 metų laikotarpiu buvo apie 35 negeras sąskaitas. Bendras blogo alaus kiekis iki 2 tonų, su 35 sąskaitomis. Kita sąskaita, vietoje suplėšomos arba atiduodamos R. G., tam alui nebuvo išrašoma. Nei „(duomenys neskelbtini)“, nei „(duomenys neskelbtini)“ kitos sąskaitos neišrašydavo. Įmonė galėjo sau leisti pagaminti 2 tonas neužpajamuoto alaus. Jam apie tai papasakojo R. G. ir kitas vairuotojas, kurio pavardę užmiršo. Jie minėjo tik apie R.. Su pačia gamybos meistre A. N. dėl alaus vežimo jam bendrauti neteko. R. G. paprašė iš jo tų sąskaitų, nes su generaliniu direktoriumi jis buvo piktuoju, galėjo tas sąskaitas priduoti mokesčiams. Jo buvo toks tikslas. Dvi tonos alaus buvo išvežtos su dokumentais, kuriuos jis suplėšė. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais alų vežė su PVM sąskaitomis-faktūromis. Išvažiuojant iš gamyklos teritorijos patikrindavo jo mašiną, atidarydavo, pažiūrėdavo pagal sąskaitas vizualiai, nežino kaip sargai skaičiuodavo, ar alaus kiekis atsitinka sąskaitoje-faktūroje išrašytą kiekį. Perskaičius V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-13 d. (t.3, b.l. 46-48), jis parodė, kad viskas surašyta teisingai, pasakė teisybę, savo parodymus tvirtina. Tokių pristatymų be sąskaitų buvo tiek, kiek pasakė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsino teismas.
Liudytoja V. A. parodė, kad ji pažįsta J. N., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis – direktorius. A. N. buvo gamybos vadovė. Dirbo laikotarpiu nuo 2007 iki 2017 metų, apskaitininke. Išrašydavo sąskaitas išvežamai produkcijai ir priiminėdavo užsakymus. Akcizo apskaičiavimas būna nurodytas sąskaitoje. Buvo vežamas neapskaitytas alus, pataisydavo sąskaitas tam tikram kiekiui. Sandėlininkas paduodavo lapelį, kuriame buvo užrašyta kokį kiekį reikia išrašyti ir po to pataisydavo į kitokį kiekį. Tokia operacija nuo seno buvo direktoriaus žinioje, ir su paliepimu, o po to tik su sandėlininku. Iš sandėlininko gaudavo lapelį, ant kurio buvo parašytas alaus kiekis, alaus galiojimo data. Tam kiekiui turėdavo išrašyti sąskaitą. Daugiausia taip buvo išrašoma įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai alų nuveždavo, paskambindavo, kad alus gautas, ir sąskaitą pataisydavo į kitą, kad nesimatytų to kiekio. Taisydavo ant tos pačios sąskaitos, su tuo pačiu numeriu, nurodant kitą įmonę, kitą kiekį, galima buvo palikti net kitai datai. Ankstesnė sąskaita išnykdavo, jos nebelikdavo, į apskaitą ji nebepatekdavo. Pradžioje tokį nurodymą taip elgtis davė direktorius, o paskui jau įsivažiavo ir tai dirbo kaip darbą. Dažniausiai taip buvo vežama įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo vežama kartą į savaitę, kartais rečiau. Vasarą šiek tiek dažniau. Alaus kiekiai tų sąskaitų, kurios išnykdavo, būdavo įvairūs. Būdavo 10 statinių, kurios vienoje telpa 30 arba 50 litrų. Sąskaitas, išrašytas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, perduodavo vairuotojams, kad turėtų kelyje kaip pagrindą, kad veža alų. Pagrinde ji buvo skirta gabenimui, kad pateisintų krovinio gabenimą. Kai vairuotojas nuveždavo alų, tada sandėlininkas sakydavo pataisyti tą sąskaitą ir jis panaikindavo pajamavimą iš sandėlio. Ji dirbo su sandėlininku G. K.. Jis sandėlyje tą alų irgi užsipajamuodavo, po to irgi taisydavo, jis turėdavo išnykti iš sandėlio apskaitos, kad tiktų kiekiai. Sąskaitoje būdavo parašyta kiek grąžinama taros, ji išminusuodavo iš taros sąskaitos. Ji nevedė grįžtamų statinių apskaitos, jas kažkada parveždavo. Sakydavo, kad tas sąskaitas, su kuriomis vairuotojas alų nuveždavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, arba parveždavo, arba sakydavo, kad kažkur paliko, arba išmetė, suplėšė – įvairiai. Jai tik reikėdavo atsiminti kurią būtent sąskaitą reikia pataisyti. Netikros sąskaitos buvo sunaikinamos. Negali pasakyti, kiek tiksliai kartų buvo rašomos tokios sąskaitos, žiemą rečiau, vasarą dažniau. Negali pasakyti, ar būdavo tokių atvejų, kad „(duomenys neskelbtini)“ savininkas atvažiuotų pats pasiimti alaus, yra mačiusi jį vieną kartą. Anksčiau jis būdavo vadybininkas, atvažiuodavo dažniau. Nežino tokių atvejų, kad alus buvo vežamas ir visiškai be dokumentų. Apie atsiskaitymus jai nežinoma, nesidomėjo ir negirdėjau kur tie pinigai lieka. Iš pradžių buvo tik užsakymų priėmėja, paskui, apie devynis metus, dirbo apskaitininke. Tas dalykas su tomis sąskaitomis truko apie penkis metus. Iš pradžių direktorius nurodė, kad reikia pardavinėti neapskaitytą alų, o paskui nurodymų nebedavė, įsivažiavo ir dirbo pagal sistemą. Nežino kaip grįždavo pinigai už nepajamuotą alų. Jokio atlygio už sąskaitų taisymą asmeniškai negaudavo. Pirmas išrašytas sąskaitas, prieš pakoregavimą, vairuotojas kartais neparveždavo, kartais sunaikindavo ji pati. Minties, kad tokias sąskaitas reikia saugoti, nebuvo. Dirbo apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“, ja buvo išrašytos šitos sąskaitos. Tarp sąskaitos išrašymo ir jos pakoregavimo būdavo pusę dienos, beveik dienos laikotarpis. Tokia sąskaita sistemoje savaitę laiko tikrai nekabojo. Tas laikotarpis, kurio metu buvo koreguojamos tos sąskaitos, nežino kiek laiko truko. Tai buvo su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Dar buvo su V., K. įmonėmis. Nieko nežino apie V. ar K. įmonių vadovų bendravimą su direktoriumi J. N.. Apie grynųjų pinigų apyvartą nieko nežino, nematydavo tų pinigų. Per tą laiką, kiek dirbo įmonėje, dalyvavo darbovietės išvykoje į observatoriją, gal šeši metai atgal. Organizavo direktorius, darbuotojams. Važiavo bendrai, autobusu. Neprisimena kiek darbuotojų važiavo, gal dvidešimt. Už kelionę turbūt apmokėjo įmonė. Kalėdų proga būdavo paskatinimas, darbuotojams duodavo po pakuotę alaus. Jokių išmokų grynais nebuvo. Nepamena kolegų sveikinimų jubiliejaus proga. Būdavo darbiniai susirinkimai, kitų kolektyvo pramogų nebuvo. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ L. T. pradėjo dirbti nuo tada, kai ji susirgo, galėjo būti nuo 2014 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesio. Nedirbo laikotarpiu nuo 2014 metų rugpjūčio iki 2015 metų rugpjūčio, kuomet turėjo biuletenį vienuolika mėnesių ir dar mėnesį atostogavo.
Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sandėlininku, nuo 2008-2009 metų iki 2016 metų. Į darbą jį priėmė direktorius J. N.. Priimant aptarė darbo sąlygas. Buvo materialiai atsakingas. Į sandėlį priimdavo pagamintą produkciją. Pajamuodavo alų. Apie neužpajamuotą alų ikiteisminio tyrime metu davė parodymus. Teismo prašo remtis jo duotais parodymais. Dirbant sandėlyje jokių priemonių įmonė neduodavo, turėdavo savo pieštukus, sąsiuvinius. Priimdavo iš gamybos alų, užsipajamuodavo ir paskui alų atkraudavo pagal sąskaitų suvestinę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos procesui vadovavo A. N.. Kokį kiekį alaus pasiimdavo į sandėlį, tiek pats užsipajamuodavo. Kiek pasiimdavo, rašydavo į savo sąsiuvinius, paskui suvesdavo į kompiuterį. Sandėlyje buvo kompiuteris. Kompiuterio programoje įvesdavo matomą pagamintą alaus rūšį ir ją užpajamuodavo. Būdavo išrašomos sąskaitos koks kiekis ir kam bus vežamas. Jas išrašydavo apskaitininkės. Iš tokių dešimt sąskaitų padarydavo suvestinę, jis pagal tas suvestines atkraudavo alų. Apskaitininkė ir jis sėdėdavo ne viename kabinete, juos skyrė durys. Vienas įėjimas, praeinant pro jį. Paruošus atkrovimui, sąskaitą-faktūrą kelionei vairuotojas pasiimdavo tiesiogiai iš apskaitininkės. Jis turėdavo tik suvestinę atkrautam alui. Pas save kompiuteryje neatsižymėdavo kiek alaus yra atkrauta, jam to nereikėdavo. Grįžę vairuotojai jam asmeniškai sąskaitų negrąžindavo, jie pas jį atnešdavo ir palikdavo sąskaitas dėl „juodo“ alaus, pagrinde iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Kad reikės vežti neužpajamuotą alų, nurodydavo J. N., kai kada – A. N.. Gauto į sandėlį ir išvežto iš sandėlio alaus kiekis buvo koreguojamas sąskaitomis. Sąskaitas koreguodavo apskaitininkė. Jis pas save pakoreguodavo išpilstymą. Jis pajamuodavo gautą į sandėlį alų. Kaip pavyzdys, gavęs į sandėlį 100 litrų alaus užsipajamuodavo, išrašydavo 100 litrų sąskaitą, kai alų nuvežė, paskui sąskaitą pakoreguoja ir parodo, kad buvo išvežta 80 litrų. Tą 20 litrų ištaisydavo pas save kompiuteryje, programoje, kiekį sumažindavo. Koregavimas tęsėsi ilgai. Didžiausias kiekis buvo vežamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, per vieną reisą virš 100 statinių, žiemos metu mažiau – apie 80-90 statinių. Jis tuos kiekius užsirašydavo sąsiuvinyje. Nuo 2012 metų į sąsiuvinius pradėjo žymėti kiek alaus buvo išvežta. Keli sąsiuviniai prapuolė, kai viskas prasidėjo, kelis likusius pateikė ikiteisminio tyrimo metu. R. Š. anksčiau dirbo vadybininku bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Paskui jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir imdavo alų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Dar buvo kitos įmonės, kurioms buvo vežamas neužpajamuotas alus. Tai – G. įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), K. įmonė, kitų įmonių neprisimena. Tikro kiekio pirminės sąskaitos, išrašytos prieš koregavimą, su kuriomis buvo vežamas „juodas“ alus, jos buvo naikinamos. Jeigu vairuotojai tas sąskaitas atiduodavo, buvo pasilikęs tų sąskaitų, kitas sunaikindavo patys vairuotojai. Tas išsaugotas sąskaitas pasiėmė ir jas atidavė ikiteisminio tyrimo metu. „Juodas“ alus ir neužpajamuotas alus yra tas pats. Tam „juodam“ alui išrašydavo sąskaitą, kad būtų galima jį vežti kelyje. Nuvažiavus ta sąskaita buvo naikinama, ant viršaus tos sąskaitos buvo „užkeliama“ kita įmonė, su visai kitu kiekiu, t,y. sąskaita buvo koreguojama. Toje kitoje sąskaitoje stipriai skirdavosi alaus statinių kiekis. Nežino tikslaus kiekio tokiu būdu neįtraukto į apskaitą. 2015 metais įmonėje buvo pakeista išpilstymo įranga. Nežino apie tą įrangą, nežino ar 2014 metais buvo išasfaltuota aikštelė šalia įmonės. Neatsimena ar kartu su kolektyvu jam teko būti išvykoje į observatoriją. Direktorius mėgdavo gerti vienas, pasislėpęs, be kolektyvo renginių. A. N. atnešdavo lapelį, kur užrašyta įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta alaus rūšis ir kiekis. Ir jau žinodavo, kas ta „(duomenys neskelbtini)“. Tą alaus kiekį laikydavo atskirai, kad nesimaišytų su visu alumi, jį dėdavo į sandėlio kampą, o paskutiniu metu nebeleido išpilstytojams jo ten laikyti, tai jie laikydavo ceche ir tą alų išduodavo tiesiai iš cecho. Tada jie laukdavo kol jie baigs darbą, ir atvažiavusiems patys atiduodavo. Iki tol jis kraudavo vadinamą „juodą“ alų. Tame lapelyje buvo netikras alaus kiekis. Užsakymus, ko reikia turėti sandėlyje, darydavo jis. To „juodo“ alaus užsakymas ateidavo iš kitur, dėl jo kiekių jis nežinodavo, jis nebendravo su „(duomenys neskelbtini)“ savininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „juodą“ alų imdavo kas savaitę stabiliai, jeigu trūkdavo, tai ir du kartus į savaitę. Imdavo ir apskaitytą, ir neapskaitytą alų. Į savaitę tas lapelis būdavo tiksliai kartą, kartais ir du kartus. Kiekiai skyrėsi, žiemą būdavo mažiau, vasarą daugiau. Vienu metu pakrovė 104 statines vien tik įmonei „(duomenys neskelbtini)“ to „juodo“ alaus. Buvo daug tokių atvejų. Sąsiuvinyje, kurį atidavė tyrėjams, yra viskas surašyta, kiekviena diena, kas kiek vežė, kokiomis dienomis. Tokia tvarka buvo nusistovėjusi, niekam nebereikėjo nieko aiškinti, apskaitininkės irgi žinojo ką daryti su tomis sąskaitomis, nurodymų nebuvo, bet buvo tas „stebuklingas“ lapelis, kuriame nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, K. ir kitos įmonės. Nuo 2012 metų pradėjo vesti sąsiuvinius, kuriuose žymėdavo „juodo“ alaus kiekius, nors sąsiuvinius vedė iš karto, kai tik pradėjo dirbti. Pradžioje susirašydavo į sąsiuvinį, o paskui, kai turėdavo laisvo laiko, suvesdavo į kompiuterį. Neprisimena nuo kada tiksliai pradėjau vesti sąsiuvinius, galėjo būti ir anksčiau, išliko nuo 2012 metų vedami sąsiuviniai, ankstesni prapuolė iš jo stalčiuko. Tuose sąsiuviniuose prie išvežto kiekio rašydavo ir užsakovą, raudonai pabraukdavo dieną, kas reiškia, kad ta sąskaita naikindavosi, koks kiekis buvo vežamas. Įrašus apie alaus kiekius darydavo, kai alų gaudavo iš gamybos į sandėlį. Su J. N. jo santykiai yra geri. Buvo kelis kartus susipykę, kai pasakė, kad baigtų vežti „juodą“ alų. Tuomet nebevežė jo pamainomis, vežė kitomis pamainomis, kai jis nedirbo. Kai buvo pradėtas pardavinėti neužpajamuotas alus, jam, kaip sandėlininkui, disponuojančiam tuo pagamintu alumi, nekilo noras jį pardavinėti kažkam, tik viskas buvo daroma su jo žinia. Be A. N. ir J. N. žinios niekam nėra pardavęs neužpajamuoto alaus. Už tai, kad dalyvavo neužpajamuoto alaus pardavime, papildomai jokio atlygio nėra gavęs. Sąsiuviniuose, kurie yra pateikti tyrimui, visos operacijos atvaizduotos teisingai. Žymėdavo teisingą ir neteisingą pylimą. Jam girdėta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti, kad sąsiuvinyje buvo pažymėti pardavimai ir įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Teisingo pylimo duomenis jis žinojo, nes pats jį užsakydavo, o su „neteisingo“ pylimo duomenimis būdavo tas lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, ir kt. įmonė, tame lapelyje dar buvo nurodyta alaus rūšis, kiekis. „(duomenys neskelbtini)“ programa kompiuteryje darydavo tik pajamavimą. Važtaraščių naikinimo nedarydavo. Apskaitininkės naikino. Jis sąskaitų nerašydavo. Pajamavimą koreguodavo per kompiuterį. Gavęs iš apskaitininkių duomenis, kad alus jau nuvažiavo į vietą, koregavimą atlikdavo, nes netiks sandėlyje. Išėjo iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nes kelis metus direktorius jo neleido atostogų, mažino jam atlyginimą, pridėdavo daug darbų, darydavo psichologinį smurtą, surengdamas sandėlio patikrinimą, nors niekada nerado jokių klaidų. Iš darbo išėjo savo noru. Parašė pareiškimą darbo inspekcijai, kad jo neišleidžia atostogų. Vykdydamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. N. ir A. N. nurodymus, sunaikino sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vidinius pajamavimo važtaraščius dėl tikro pagaminto alaus kiekio ir pajamavimo, ne jis sugalvojo „juodą“ alų išvežti. Kompiuteryje keitė pajamavimą, nes kitaip jam nebūtų tikęs kiekis sandėlyje. „Juodo“ alaus užsakymą duodavo ne apskaitininkės, jis būdavo duodamas pagal tuos lapelius. Perskaičius liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-08 d., pas ikiteisminio tyrimo teisėją. (t. 4, b.l. 164-166), jis parodė, kad jo parodymai užrašyti teisingai, tvirtina juos. Jo nuomone, V. J. tik gyrėsi, jog jis asmeniškai vežė pinigus J. N. į namus. Sumų nesakė. Jis pats iš sistemos sąskaitų niekados nespausdino. Tame lapelyje viskas būdavo surašyta, iš kurio apskaitininkės žinojo kiek reikia iškoreguoti. Tas lapelis keliaudavo per visur – jis nueidavo į gamybą, ateidavo iki jų, iki apskaitininkių.
Liudytojas A. B. parodė, kad jis pažįsta J. N., buvo direktorius, jo darbdavys, kai dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015 metų sausio iki 2017 metų gegužės mėnesio. Į jo pareigas įėjo produkcijos išvežiojimas po prekybos taškus. Pažįsta A. N.. V. V. nepažįsta. Atvykę į darbą gaudavo dokumentus, t.t. sąskaitas pas apskaitininkes, sandėlininkas atkraudavo produkciją, kurią pasikraudavo ir išvežiodavo į prekybos taškus. Vežant alų važtaraščiai visada būdavo, o ar jie buvo suklastoti jis nežino. Išvežant, sąskaitų-faktūrų egzempliorių turėjo tiek vienetų, į kiek prekybos taškų buvo išvežama. Vienam prekybos taškui reikėjo vienos sąskaitos. Vieną sąskaitos egzempliorių, pasirašytą užsakovo, parveždavo į įmonę. Kitą sąskaitos egzempliorių palikdavo klientui. Vieną egzempliorių parvežę atiduodavo apskaitai su kliento pasirašyta, kad prekės pristatytos. Pinigus rinkdavo, turėjo kvitukus, būdavo nurodyta iš ko paimti pinigus. Kvitus pasiimdavo iš buhalterijos. Išrašydavo orderį. Atvežę pinigus iš pradžių nešdavo į buhalteriją arba, jeigu grįždavo vėlai, pinigus palikdavo seife pas sargus. Grynų pinigų be kvito neteko vežti. Į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ vežė alų kaip ir visiems. Sąskaitos būdavo. Palikdavo sąskaitos vieną egzempliorių gavėjui. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jam nėra davęs parvežti pinigų. Nežino ar pats įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra vežęs alų. R. Š. pažinojo, nes kartą į savaitę atvažiuodavo, todėl pažįsta iš matymo. Žino, kad jis anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje buvo kalbama, kad egzistuoja „juodas“, t.y. nepajamuotas alus. Kad toks alus egzistuoja kalbėjo sandėlininkai, kolegos vairuotojai – V. J., R. G.. Jis nežino ar jam pačiam teko tokį alų vežti, nes jis veždavo pagal dokumentus. Dokumentus gaudavo iš tuo metu dirbusių apskaitininkių. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.3, b.l. 14-18). Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežama su dviem sąskaitomis. Viena sąskaita buvo alaus bačkoms, antra – stiklui, petai, o realiai vežė tai, kas buvo nurodyta sąskaitose. Vežė ir statines, ir pet butelius. Buvo kokie trys tokie atvejai, bet jam tai nesukėlė įtarimo. Bendrovėje nebedirba, išėjo. Bendrovėje dirbo du metus ir tris mėnesius. Per savo darbo laiką jam neteko vežti į barus ir siūlyti alaus be dokumentų. Tose nurodytose sąskaitose alaus kiekis atitiko jo vežamą alaus kiekį. Tiesiog vienam klientui buvo dvi sąskaitos. 2016 metais R. G. santykiai su įmonės administracija buvo tokie, kad jis daugiau reikalavo, norėjo daugiau, nei kiti vairuotojai. Žino apie 2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl pinigų dingimo. R. G. sakė, kad pinigus parvežė, padėjo į seifą, tačiau seife tų pinigų nebuvo. Administracija dėl to kreipėsi į atitinkamas instancijas, dėl to įvykio visi buvome apklausti. Kai važiuodavo su produkcija, visais atvejais lydėdavo PVM sąskaita-faktūra. Pažįsta A. N. pagal darbą. Ji su vairuotojais mažiau bendraudavo, daugiau bendraudavo su gamyba. Vairuotojų buvo paprašoma įmonei parvežti reikalingų papildomų prekių, pvz. klijų, kitais klausimais su ja nebendraudavo. Dėl alaus gamybos, dėl alaus išvežimo su A. N. nebendraudavome. Jis bendraudavo su apskaitininkėmis, sandėlininku, vadybininku. Vieno darbuotojo prašymu į Vilnių vežė alų dvi bačkas, bet už tai susimokėjo. Už šešias bačkas sumokėjo D. K., jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos procese, filtruotoju. Toms bačkoms vežti nebuvo išrašyti dokumentai. Sąskaitos nebuvo išrašytos. Tas šešias alaus bačkas į Vilnių vežė D. K. nurodymu. Jas paėmė iš sandėlininko.
Liudytojas A. G. parodo, kad kaltinamojo V. V. nepažįsta. Pažįsta kaltinamuosius J. N., A. N., jie buvo jo vadovai. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos ceche, pylėju. J. N. buvo įmonės direktorius, A. N. buvo gamybos direktorė. Buvo pavaldus A. N.. Jis turėjo pilstyti alų į tarą – pūsles, stiklą, bačkas. Nurodymus dėl užsakymų duodavo A. N.. Sandėlininkai duodavo užsakymą, o A. N. tą užsakymą papildydavo, jeigu reikėdavo. Užsakymą ji papildydavo žodžiu arba atnešdavo paprastą raštelį. Jame buvo nurodytas alaus kiekis, kiek kokios talpos, kokios rūšies reikia. Tą kiekį supilstydavo ir atiduodavo į sandėlį. Sandėlininkas irgi užsakydavo, jis palikdavo raštelį iš vakaro, jį rasdavo atėjęs dirbti nuo ryto. Tame lapelyje pirkėjas nebuvo nurodytas. Nežinodavo kam bus tiekiamas tas alus. Statinės buvo 15, 30 ir 50 litrų talpos. Statines irgi pasiimdavo į sandėlį, teko jas palikti ir saikininkuose, ir ceche. Kaip pasakydavo A. N., tiek alaus reikėdavo palikti sandėlyje, tiek ceche arba saikininkuose. Nepaaiškindavo kodėl reikia taip palikti. Saikininkas – šalta patalpa, kurioje stovi filtruotas nepilstytas alus. Po to jį supilsto į tarą, į talpas po 40 tonų. Saikininkuose buvo laikomas ir suruoštas alus statinėse, kad atiduoti užsakovui. Nežinojo kam jis buvo skirtas. A. N. yra pora kartų sakiusi, kad atvažiuos toks žmogus, kad reikės jam paduoti tą alų. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ eidavo atskiras užsakymas, saikininkuose būdavo paliktas bačkose suruoštas alus išvežti į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, arba jai skirtą alų palikdavo ceche. Nežino, ar tas alus, paliktas saikininkuose, buvo užpajamuotas, atrodo, kad nebuvo užpajamuotas. Jis su dokumentais nedirbo. jam A. N. nieko nebuvo sakiusi apie nepajamuotą alų. Yra tekę būti pagalbiniu vairuotoju, kai buvo labai didelis tonažas, nėra kam padėti, teko važiuoti į reisus, kad padėtų vairuotojui išsikrauti. Tuomet alų vežė po (duomenys neskelbtini) rajoną, į (duomenys neskelbtini), ir į „(duomenys neskelbtini)“. Yra tekę vežti alų į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Nuvežė daug statinių, jie patys jas išsikrovė, dar buvo kelis stikliniai buteliai, o pagal sąskaitą-faktūrą buvo užrašyta, kad nuvažiavo tik stikliniai buteliukai. Alaus statinėms sąskaitos nebuvo. Dėl atsiskaitymo nieko nežino, buvo tik pagalbinis. Buvo tik tas vienas kartas, kad nuvežė be dokumentų ir išsikrovė. Neatsimena kiek buvo to kiekio, gal 20-30 bačkų po 50 litrų talpos. Vežė tą vieną kartą. Dabar nedirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Išėjo savo noru. Dirbdamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis pats asmeniškai nepajamuoto alaus niekam neparduodavo. Kai išpilstydavo alų, alus buvo vežamas į sandėlį, į saikininką, ir dalis buvo paliekama ceche. Nežino kaip buvo apskaitomas tas alus, kuris buvo vežamas į sandėlį. Į saikininką vežamas alus nebuvo apskaitomas. Nežino kur dingdavo ceche paliktas išpilstytas alus, gal sandėlininkas pasiimdavo. Neteko iš saikininko alų krauti ir vežti tiesiai, apeinant sandėlį. Yra buvę tokių atvejų, kada matė klientų, kuriems buvo ridenamas alus iš saikininkų (t.2, b.l. 122-127). Ant to alaus, laikomo saikininkuose, galiojimo laikas nebūdavo nurodytas, būdavo nurodyti tik pavadinimai. Galiojimą uždėdavo tada, kai pasakydavo A. N. kokią datą uždėti. Galėjo būti koreguojamas ir alaus galiojimo laikas. Tas produkcijos judėjimas iš gamybos į sandėlį buvo produkcijos judėjimas įmonės viduje. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 ar 2015 metų. Jo darbo laikotarpiu išpilstymo įranga bendrovėje keičiama nebuvo. Prie jo jokia įmonės aikštelė nebuvo išasfaltuota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Yra kartą tekę dalyvauti vežant alų. Vieną kartą, prieš akcizo kilimą, yra tekę vežti ne mažai alaus, šiai bendrovei vežė labai didelį kiekį alaus. Buvo atvežta daugiau produkcijos, nei buvo užfiksuota dokumentuose, ir apie tai kalbėjosi su vairuotoju A.. Apie pačią sąskaitą nelabai prisimena. Apie Š. ir „juodą“ alų nelabai ką atsimena. Ėjo kalbos, kad Š. ima „juodą“ alų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kad jis buvo draugas su J. N.. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vežant į tą pusę produkciją, visada buvo užvežama alaus, ir daug, o į Š. parduotuvę, kuri yra netoliese, ir patogesnėje geografinėje padėtyje, kartais iš viso nereikėdavo užsukti (t.2, b.l. 122-127). Tokie buvo jo pastebėjimai, kurie užrašyti. Padarė tokią prielaidą, kad Š. pats galėjo atvykti į alaus daryklą ir pasiimti „juodą“ alų, bet pats jo nėra matęs (t.2, b.l. 122-127).
Dienos bėgyje galėjo papildyti užsakymus. Vieną važtaraštį, kuris buvo skirtas dėl stiklo, matė, o kitos sąskaitos nematė. Vairuotojas paklausė kiek reikia išsikrauti, jis surado sąskaitą su kuria važiavo, pažiūrėjo ką reikės iškrauti. Nežino kur ji buvo padėta, gal jos visai nebuvo. Važiuoti kartu su vairuotojais ir jiems padėti, tokius nurodymus duodavo L. B. ir A. N.. Dažniausiai nurodymus duodavo L. B., nes jis buvo tiesioginis vairuotojų vadovas. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.2, b.l. 122-127) patvirtino, kad taip būdavo, kad matė, kaip iš saikininkų buvo ridenamas alus, nes į saikininkus einama per jo cechą, kuriame jis dirbo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 124-125), patvirtino, kad sąskaita būdavo padėta. Jis išridendavo ant rampos ir palikdavo. Į pirktus iš „(duomenys neskelbtini)“ butelius jis tik pilstė. Jis buvo parduodamas be direktoriaus žinios. Tame „reikale“ dalyvavo jis, sandėlininkas, filtruotojas, bačkų užpylėjas. Nežino kas išveždavo. Jis tik pripildydavo. Tai buvo tik pora kartų. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pirko gal du pakus, po 162 butelius, vieno litro talpos. Alaus rūšies neprisimena.
Liudytojas R. Č. parodė, kad jis iš kaltinamųjų pažįsta direktorių J. N. ir A. N., kaip darbuotoją. V. V. nepažįsta. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos proceso specialistu, virėju-pylėju. Dirbti pradėjo prieš šešis metus, apie 2014 metus. Pilsto alų į statines. Užsakymus pylimui duodavo sandėlis, tai pačiai dienai. Užsakymus pateikdavo sandėlininkas. Buvo sandėlininkas A., sandėlininkas G.. Buvo pateikiamas lapelis, ant kurio buvo surašyta kokios rūšies alaus, kiek, į kokias talpas turi supilti. Supiltą į taras alų pasiimdavo sandėlininkas, arba jie nuveždavo į sandėlį. Jis pats niekur, jokiuose dokumentuose, neregistruodavo kiek alaus pripylė ir kiek jo atiduodavo į sandėlį. Nežino ar sandėlininkas pajamuodavo alų, turbūt. Tą pačią dieną kartais būdavo papildomų užsakymų. Būdavo, kad papildomai pripilti alaus nurodymus duodavo meistrė A. N., kartais ir ji atnešdavo tą užsakymų lapelį. Alų pristatydavo ir į saikininkus. Būdavo nurodoma, kokios rūšies, kokį kiekį alaus padėti į saikininkus. Į saikininkus padedamas alus buvo sužymimas, galiojimo laiką kartais dėdavo, kartais ne. Jis nežinodavo kam konkrečiai buvo skirtas tas alus. Savaitgaliais, vasarą, jeigu pritrūksta alaus, iš saikininkų alų paimdavo į firminę parduotuvę. Jeigu po savaitgalio, atėjus pilstyti alų, saikininkuose statinės dar buvo likę, tai pirmadienį jas atiduodavo į sandėlį. Saikininkuose stovi visas filtruotas alus, kurį pilsto. Dalį alaus iš karto paimdavo į sandėlį, kaip užsakymą, o kažkiek padėdavo į saikininkus, bet ne kiekvieną pylimą. Kartais būdavo padėtas alus į saikininkus konkrečiam atvejui, nežino kam. Dėl į sandėlį, į saikininkus patiekiamo alaus kiekių problemų neiškildavo. Pildavo tiek, koks buvo dienos užsakymas. Jokių apskaitos dokumentų jis nematydavo – nei kam jis skirtas, nei kas jį išsiveža. Supilstydavo pagal sandėlininko užsakymą iš lapelio, o kartais užsakymą duodavo pati meistrė. Pildavo į 15, 30 ir 50 litrų talpos statines. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ žino iš kalbų, kad tokia yra. Turbūt ji pirkdavo alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sakydavo, kad ji veža. Nežino ar į saikininkus patenkantis alus buvo kur nors pajamuojamas. Gamyboje dirba ne vienas, pačiame pilstyme dirba dviese. Tuo momentu dirbo dviese. Dabar liko vienas, statinių pilstytojo pareigose. Užsakymas dėl išpilstymo buvo duodamas visiems, kas pilstė. Nuo jo darbo pradžios iki 2016 metų užsakymus pateikdavo sandėlininkas A. K.. Papildomas išpilstymas buvo atliekamas tokia pačia tvarka, kaip ir dienos pradžioje. Alaus padėjimas į saikininką reiškia alaus, supilstyto į statines, padėjimą į tą patalpą. Pats padėjimas į saikininką jam nepasirodė įtartinas. Alaus, kuris buvo padedamas į saikininką, statinės nebuvo kitaip žymimos, žymimos taip pat, kaip ir tos, kurios buvo padedamos į sandėlį. Bendrovės „(duomenys neskelbtini) firminė parduotuvė yra toje pačioje gamyklos teritorijoje. Firminėje parduotuvėje yra prekiaujama „(duomenys neskelbtini)“ produkcija. Jis su paskaita nesusijęs, jokių apskaitos dokumentų neteikė. Sandėlyje ir saikininkuose yra temperatūrų skirtumas. Gal ir dėl to alus buvo padedamas saikininkuose. Nefiltruoto alaus galiojimo terminas yra mėnuo, puse mėnesio. Saikininkuose patalpos temperatūra minus 5-6 laipsnių temperatūra. Saikininkų patalpa yra šaltesnė nei sandėlio. Saikininkuose likęs likutis nefiltruoto alaus būdavo išpilstomas į statines ir paliekamas saikininkuose, kad negestų. Būdavo tokių situacijų, kad žinant, jog sekančią dieną nevyks pilstymas į statines, alaus likutis buvo paliekamas saikininkuose, kad sandėlininkas galėtų iš jo pasiimti ir užsipajamuoti.
Liudytojas M. K. parodė, kad jis kaltinamojo V. V. nežino. Kaltinamuosius J. N. ir A. N. pažįsta iš darbinių santykių. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prieš du-tris metus. Iš darbo išėjo, kai prasidėjo tyrimas, sausio mėnesį. Dirbdamas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jis prižiūrėjo pylimo įrangą ir pylė alų į plastikinę ir stiklinę tarą. Buvo gamybos proceso specialistas. Prižiūrėjo visą pylimo procesą. Ateidavo iš ryto, gaudavo lapelį, ant kurio buvo surašyta kiek ir kokio alaus reikia išpilstyti. Tai buvo jo dienos darbo planas. Lapelis buvo iš ryto atnešamas ir padedamas. Nematydavo kas tą lapelį atnešdavo. Tą užsakymą ant lapelio surašydavo arba A. N., arba D., kuri tikrindavo visą švarą, prižiūrėjo galiojimo laiką. Gavus užsakymą vykdydavo darbą. Kai suruošdavo tą užsakymą, t.y. pripildavo, supakuotus ir sudėtus ant palečių, sandėlininkai nusiveždavo į sandėlį. Į sandėlį nusiveždavo pats sandėlininkas. Su sandėlininku jie atsiskaitydavo, kiek yra padaryta, sandėlininkas susiskaičiuodavo kiek yra pripilta, kiek užpildyta palečių, ir išsiveždavo. Jis buvo prie pylimo, kitas žmogus prie pakavimo, kuris supilstytą alų dėdavo ant paletės, A. G.. Po to, kai sandėlininkas pasiimdavo tą alų, jis persijungdavo pilstyti kitos rūšies alų. Jis pats jokių apskaitos dokumentų nepildė, nevedė jokios apskaitos, kiek priduodavo į sandėlį. Jis ant to paties užsakymo lapelio parašydavo, kiek realiai supilstė į tarą. Tas lapelis toliau eidavo pas A.. Jis jį turėdavo. Į saikininko patalpą jis eidavo tik su tikslu persijungti alų. Ten stovėjo vadinami tankai, kur buvo laikomas atskiras alus, kuris vamzdžiais ateina į pilstymo cechą. Į saikininko patalpą išpilstyto alaus neveždavo. Saikininko patalpoje stovėdavo alaus tankai, kiekvienoje toje talpoje yra laikomas skirtingas alus, ir saikininkas yra šalta patalpa. Jam į saikininką nueiti reikėdavo tik dėl to, kad persijungti vamzdžius. Brokuotas alus eidavo išpylimui. Į butelius brokuoto alaus nepildavo. Etiketes dėdavo aparatas. Jis pats nėra matęs, kad kiti asmenys, pirkėjai patys krautųsi alų ir išsivežtų iš teritorijos, nelabai turėjo laiko vaikščioti po teritoriją. Tokie asmenys atvažiuodavo prie firminės parduotuvės, užsisakydavo alų, ir su važtaraščiu pasiimdavo. Neatsimena, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog pradėjęs dirbti, apie 20 val., matė atvažiavusį baltos spalvos autobusiuką, lygtai Ford Transit, į kurį gerą alų su etiketėmis iš saikininko krovė atvykęs asmuo su dviem darbininkais, kurie matėsi, kad yra išgeriantys (t. 2, b.l. 118-120), bet galėjo taip būti (t.2, b.l. 118-120). Apie „(duomenys neskelbtini)“ barą (duomenys neskelbtini) yra girdėjęs. Ikiteisminiame tyrime duodamas parodymus sakė tiesą. Apskaitos dokumento arba važtaraščio alaus judėjimui, iš pilstymo patalpos į sandėlį, nerašydavo. A. G. jam padėdavo prie pakavimo aparato. Jo pareigų nežino. Saikininko patalpų temperatūra nuo gamybos patalų temperatūros skiriasi, saikininkuose šalčiau, nes gamybinėse patalpose buvo radiatoriai, šildymas. E. F. buvo gamybos specialistas. Nežino apie alų, imamą be apskaitos dokumentų. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimą nieko nežino. Užsakymas ant lapelio ateidavo iš sandėlininko. Lapelį gaudavo iš sandėlininko A., arba Dž.. Tai nebuvo D.. Matė, kad krovėsi alų, nes būdavo, kad dirbdavo ir ilgiau, darbą baigdavo ir pusę dešimt. Jeigu alų pilstydavo iki septynių vakaro, tai aparatų plovimas užtrukdavo iki trijų valandų.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius J. N. ir A. N.. V. V. nepažįsta. J. N. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pradžioje jis buvo komercijos direktorius, paskui tapo bendrovės direktoriumi. A. N. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos meistrė. Jis pats dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ apie 30 metų, joje pradėjo dirbti nuo tada, kai J. N. dar nedirbo, galėjo būti nuo 1987 m., kai dar vadinosi „(duomenys neskelbtini)“. Išėjo 2016 metų gegužės mėnesį. Buvo akcininku, turėjo vieną procentą akcijų. Akcijas pardavė panevėžiečiams, jokiu būdu nebūtų pardavęs J. N.. Iš pradžių dirbo kroviku, paskui brigadininku, filtruotoju, paskui juos visus padarė gamybos proceso specialistais, kad galėtų eiti iš vienos vietos į kitą. Dirbo alaus gamyboje. Dalyvavo alaus filtracijoje ir bačkų užpylime, kartais dalyvavo prie pilstymo į plastikinę tarą, jeigu trukdavo žmonių. Kiekvieną rytą atnešdavo lapelį, kuriame buvo surašyta kokio alaus, kiek statinių reikės pripildyti. Galbūt tai suderindavo su sandėlininku ar užsakymų skyriumi. Sandėlininkas žinodavo kokio alaus trūkumas, kiek panašiai yra užsakymų. Jis gaudavo surašytą lapelį. Tą lapelį pateikdavo gamybos meistrė A. N.. Kartais lapelį pateikdavo gal ir sandėlis, bet tiksliai neatsimena. Sandėlis jį pateikdavo retai, nes A. N. buvo atsakinga už gamybos procesą. Ji atnešdavo lapelį arba jis pats nueidavo į kabinetą ir paimdavo. Tada pagal jį pilstydavo alų, prisijungdavo prie saikininkų ir išpilstydavo kiek reikia, eiliškumu nuo silpniausio alaus iki stipriausio. Supilstytą ir ant padėklų padėtą alų nuveždavo į sandėlį. Jis stovėdavo eilėmis, sandėlininkas atlaisvindavo vietos, kad šviežiai supilstytas alus stotų į sandėlio galą, pagal datas, kuo senesnis pylimas, tuo anksčiau reikia išvežti. Skiriasi kiekvienos produkcijos galiojimas. Per visą jo darbo laiką dirbo daug sandėlininkų, ilgiausiai ir paskutiniais sandėlininkais, kurie dirbo jam esant, dirbo A. K. ir G. K.. Iš gamybos meistrės buvo nurodymai, pridėti pliusai dėl „juodo“ alaus. Gaudavo lapelį, ant kurio iš pradžių surašyta kiek faktiškai kokio alaus reikia ir pliusu pažymėtas „juodas“ alus. Sandėlyje „juodą“ alų kraudavo atskirai, vienoje vietoje, nežiūrint į rūšį, kad sandėlininkui nesimaišytų. Tie kiekiai „plius“ pažymėto alaus kiekvieną kartą buvo skirtingi, vasarą daugiau, žiemą mažiau, nuo 20 iki 60 bačkų, jų talpos dabar nepasakys, įvairiai, tie „pliusai“ buvo vieną du kartus į savaitę. Jo kiekis priklausė nuo sezono, žiema ar vasara. Ir sandėlininkas sakydavo, kad tai „juodas“ alus. Visi dėl tokio alaus pykdavo, nes jį išpilstant nesiskaitydavo, kad žmogus dirba, o dirbti jį išpilstant reikia, tačiau už šį darbą nebuvo mokama, lygtai jo nebūtų. Ir šiaip neaišku kaip buvo apskaičiuojamas jų atlyginimas, jį daugiau mokėdavo priklausomai nuo direktoriaus nuotaikos. Dažniausiai tas „juodas“ alus išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), visi žinojo, kad tas alus išvažiuoja į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Dar tokį į bačkas supilstytą alų įvarydavo į saikininką, būdavo, kad iš ten tą alų imdavo ekskursijoms, būdavo, kad jį reikia pakrauti J. N., šone stovėdavo jo mašina. Jam pakraudavo ir į pūsles, ir į bačkas supilstytą alų. Nežino kur jis tą alų išveždavo. J. N. alų pakraudavo tik tada, kai liepdavo jam pakrauti. Ir jis pats liepdavo, kitą kartą paprašydavo meistrė, kad pakrauti direktoriui tiek bačkų, tiek pakų alaus. Kraudavo į jo mašiną džipą, jis tuo automobiliu važinėdavo kaip asmeniniu. Nežino kur jis išvažiuodavo su pakrautu alumi. Jis pats jokių apskaitos dokumentų netvarkė, tik jiems reikėdavo užpildyti sąsiuvinį, kaip špargalką, ko ir kiek pripylė tą dieną, kiek kėgių, kokio alaus užpildė, įrašydavo ir tą alų su „pliusu“, dar reikėdavo skaičiuoti tuščias statines. Tai buvo paprastas sąsiuvinis. Jame atžymėdavo, kiek alaus supilstė per dieną ir dar įrašydavo tą pliusą. Pasibaigus vienam sąsiuviniui, atnešdavo kitą. Gamybos meistrė A. N. tvarkė, žiūrėjo tuos sąsiuvinius, jai reikėjo žinoti kiek pagaminta, kiek išpilstyta alaus, ji kontroliavo ir spręsdavo kiek filtruoti kokio alaus. Kai alus išvažiuodavo į sandėlį, kiek žino iš sandėlininkų žodžių, tuos kiekius užfiksuodavo, o kai paskambindavo, reikėdavo tą alų ištrinti iš sąskaitos, kaip klaidą, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Žino, kad vienas sandėlininkas specialiai neištrindavo, dėl to jam būdavo blogai. Jeigu sąskaitų neiškoreguosi, tas alus lieka nebe „juodas“ alus, jis prapuola, nes koreguoti buvo galima tik per dieną. Kitą dieną koreguoti nebebuvo galima. Vairuotojai gaudavo tokius pat dokumentus, tik gaudavo komandą dokumentus sunaikinti, bet daugiausia dokumentus jie pasilikdavo, nes J. N. niekas nepasitikėdavo. Vairuotojams duodavo komandą nuvežus alų pranešti ir dokumentus sunaikinti. Ne visi naikino, nes gali būti problemų, nes vairuotojai tokį alų veždavo ne savo noru, tai buvo kaip įrodymas, kad ne pats susigalvojai ir išsivežei alų. Už tą papildomai pagamintą alų niekas nemokėjo, nes jo niekur nesimatė. Tą „juodą“ alų slėpdavo, nerodydavo apskaitoje, ir kad mokesčių nemokėti, ir kad apgauti akcininkus, kuriems nuo pelno būtų reikėję sumokėti. Be J. N. buvo ir kitų akcininkų, kitus 20 procentų akcijų turi kiti asmenys, kuriems yra sakoma, kad nėra pelno. Pradžioje, kai jie dirbo, o J. N. dar nebuvo, kiekvienais metais būdavo tokia alaus apyvarta, kad išeidavo milijonas litų gryno pelno į metus, atskaičiavus visus mokesčius. O įsidarbinus J. N., pelnas sumažėjo iš karto 300 000 litų. Toliau kiekvienais metais tas pelnas tik mažėjo, kol galiausiai pradėjo eiti į minusą. Kuo toliau, tuo jie darydavo daugiau alaus, bet kiekvienais metais daugiau ėjo į minusą. Kaip akcininkas dalyvaudavo akcininkų susirinkimuose, kuriuose sakydavo, kad pelnas mažėja, labai didelė konkurenciją, nors faktiškai alaus pagamindavo daugiau. Pradėjome pilstyti ne tik į statines, bet ir į pūsles, užsakymų buvo tiek, kad tik spėk pilti. Be „(duomenys neskelbtini)“ kitų klientų nežino, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastovus klientas. Buvo ir kitų klientų. Į tą sąsiuvinį žymėdavo, kiek alaus išpilstė. Tą sąsiuvinį paduodavo kiekvieną dieną, meistrė žinojo realų tos dienos išpilstyto alaus į tarą kiekį. Vairuotojai alų kartais veždavo su dviem skirtingomis sąskaitomis-faktūromis. Jis pats alaus neveždavo, bet apie tai girdėdavo. Jo santykiai su J. N. buvo darbiniai, kaip direktoriaus su pavaldiniu. Vienu metu jis buvo profsąjungos pirmininkas, kovojo dėl darbuotojų gerovės. Iki tol buvo pats geriausias alus Lietuvoje, o dabar liko tik vidutiniokas. Iš darbo išėjo 2016 metais, nes susirado geriau apmokamą darbą ir geresnes darbo sąlygas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad direktorius pradėjo nesiskaityti su darbuotojais, darbuotojus laikė vergais, buvo nepakeliamos darbo sąlygos. Tai taip pat įtakojo jo apsisprendimą pakeisti darbovietę. Jo parodymų niekas neįtakoja. „Juodas“ alus reiškia alų, kuris nėra niekur fiksuojamas, be sąskaitų. Tai darbuotojų toks žargonas. Sandėlyje „juodas“ alus buvo padedamas toje vietoje, kurią parodydavo sandėlininkas, arba kur atsirasdavo vietos, kad jam būtų lengviau krauti, kad nesimaišytų. Jis parodydavo ir kampą, kur padėti alų, skirtą, įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ važiuodavo „juodas“ alus. Specifinės, pastovios vietos sandėlyje „juodo“ alaus laikymui nebūdavo, kur atsirasdavo vietos, ten padėdavo. 20-60 statinių per vieną pylimą. Žiemą būdavo ir 13 statinių, vasarą ir virš 60 statinių. Naudodavo nuo 50 litrų iki 15 litrų talpos statines. Bet į 15 litrų talpos statines dažniausiai pilstydavo pradedantiems dirbti taškams arba ekskursijoms. Supildavo į 20-60 statinių per vieną pylimą, 30-50 litrų talpos. Jo atlyginimas nebuvo fiksuotas, mokėjo pagal darbo valandas, bet ir tai nevienodai, daugiau priklausė nuo vadovo nuotaikos. Sandėlininkams išrašydavo dokumentus, paskui ištrindavo iš kompiuterio, o vairuotojams buvo duota komanda naikinti tuos važtaraščius. Sąskaitas išrašydavo apskaitininkės. Sandėlininkams galbūt buvo duoti nurodymai kuriuos važtaraščius reikia naikinti, tuos važtaraščius jie naikindavo kompiuteryje, o išrašytus važtaraščius turėdavo sunaikinti vairuotojai. Kompiuterių darbo sistemos nežino. Negali konkrečiai pasakyti ką ištrindavo iš kompiuterio, tik žino, kad trindavo. Apie tai yra sakę sandėlininkai, tai buvo vieša paslaptis, apie tai žinojo visi darbininkai. Girdėjo iš G. ir A.. Yra sakę patys asmeniškai. Ir vairuotojai tą patį sakė, tų vairuotojų buvo daug, jie keitėsi. Pasikalbėdavo su vairuotoju R. G. (T.2, b.l. 33-37). Legalus alus yra visas alus be pliusiuko, tas, kurio sąskaitos nenaikinamos, kuris lieka kompiuteryje, ir už kurį yra mokami mokesčiai. Tuos sąsiuvinius pildydavo tas, kas tą dieną alų pilstydavo į statines, dar pildavo D. K. ir R.. Visi trys pilstytojai pildydavo tą sąsiuvinį. Jie ant to lapelio pasirašydavome tik pliusą, kad to alaus pripildyta, gale darbo surašydavo į sąsiuvinį, o tą sąsiuvinį paimdavo vakare arba kitą rytą. Tas sąsiuvinis buvo padėtas ceche ant stalo. Sąsiuvinį pildydavo tik tas, kas pilstydavo alų. Nežino ar sandėlininkai pildydavo kokius nors sąsiuvinius. Žino, kad sandėlininkai pildydavo kompiuteryje. Su sandėlininkas matydavosi dažnai, o vairuotojo kartais ir savaitę nematydavo, todėl ir sunku prisiminti, apie ką kalbėjosi su vairuotojais. Už „juodo“ alaus išpilstymą, kurį atliko, ir kuris yra valandinis darbas, jam niekas nemokėjo. Kartą paklaustas direktorius jam atsakė, kad 320 eurų alga kaip specialistui yra gera. Tada jis pradėjo ieškotis darbo, ir kai po pusės metų atsirado darbas, išėjo tą pačią dieną iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas M. K. parodė, kad jis V. V. nepažįsta. Su J. N., A. N. dirbo vienoje įmonėje. Dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, galėjo būti laikotarpiu nuo 2010 iki 2015 metų. Į jo pareigas įėjo išvežioti prekes, t.y. alų. Pasikraudavo alų pagal sąskaitas ir veždavo į pardavimo taškus pagal adresą. Nuvežęs alų į pardavimo tašką jį atiduodavo, gavėjas pasirašydavo ant dokumentų, sąskaitų, kurias paskui parveždavo atgal. Parveždavo sąskaitas su parašais. Yra tekę vežti grynus pinigus, su mokėjimo kvitu. Paimant pinigus, išrašydavo pajamų orderį. Yra vežęs alų į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Vežė tokia tvarka, kaip ir visur kitur. Alų nuveždavo su sąskaita-faktūra. Alų priimdavo tą dieną dirbantys darbuotojai, būdavo priimdavo ir R.. Į tą įmonę yra tekę vežti alų su dviem sąskaitom, ir dabar tenka vežti su dviem sąskaitom, jeigu klientas užsisako alų, o paskui dar papildo. Tokiu atveju jam išrašo papildomą sąskaitą. Jam nėra buvę, kad nuvežus alų sąskaitą reikėtų sunaikinti arba atiduoti kažkam parvežus. Alaus kiekiai visada sutapdavo. Jokių įtarimų nebuvo. Sąskaitos būna dvi, ir skirtingais numeriais, pagal jas išsikraudavo. Būdavo, kad klientas alaus užsisako papildomai ir tada buvo išrašoma papildoma kita sąskaita. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra davusi grynų pinigų. R. yra davęs pinigus, bet tokiu atveju išrašydavo kvitą. Neatsimena kiek tokių kartų yra buvę. Į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ alų vežė ir bačkomis, ir pakais, kiekių nebeatsimena pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T.2, b.l. 49-52) , juos tvirtina. Pagrinde alus būdavo vežamas statinėmis, nei pakais. Būdavo, kad atgal vežė tuščią tarą. Važtaraščiuose tai atsispindėdavo. Ne visada atiduodavo tuščias statines, visaip buvo. Grąžinamą tarą sandėlis sutikrindavo. Parvežęs sąskaitas padėdavome į stalčių-dėžutę, padėtą ant stalo apskaitoje. Parvežtus pinigus nunešdavo arba pas buhalterę, arba padėdavo pas sargus į specialų seifą. Turėdavo nuo seifo raktą. Būdavo kiekvienam atskiri maišeliai, kaip banke, užplombuodavo. Seifą saugodavo sargas. Sargas žiūrėdavo kaip dėdavo pinigus. Apie „juodą“ alų šnekų buvo daug, girdėjo. Nieko konkrečiau pasakyti negali. Išvežant alų iš teritorijos išvežamą kiekį tikrindavo sargai. Jie pagal lapą pažiūrėdavo kiek ko pakrauta, kažkiek skaičiuodavo. Nežino kaip suskaičiuodavo pakrautą pilną mašiną. Pažiūrėdavo vizualiai. Išvežimui iš teritorijos atskiro dokumento nebuvo. Buvo viena išklotinė, kurioje užrašytas bendras kiekis, skirta sargams. Palikdavo sargams. Ir dabar dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo išėjęs, ir vėl ten dirba. Alų vežioja po visą Lietuvą, ne tik į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Vežant į kitas vietas, apart „(duomenys neskelbtini)“, gal ir būdavo atvejų, kad buvo išrašomos dvi sąskaitos-faktūros, gerai nebeatsimena. Tos dvi sąskaitos būdavo ir tokiu atveju, kada pirkėjas turėjo dvi parduotuves. Tos dvi sąskaitos atitikdavo realų kiekį. Nebuvo taip, kad tam pačiam alui išrašytos dvi sąskaitos. Nebežino kaip vadinosi ta išklotinė, ar ji vadinosi važtaraščiu. Vairavo įvairius automobilius. Tikrindamas automobilį sargas bačkų nekilodavo, bet įlipdavo, pažiūrėdavo. Ir dabar dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Dabar sargų nebėra. Išvežamą alų kontroliuoja sandėlininkas.
Liudytojas V. T. parodė, kad jis J. N. ir A. N. pažįsta, nes dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. V. V. nežino. Dabar toje bendrovėje nebedirba. Buvo teritorijos apsaugos darbuotojas ir katilų operatorius. Jį atleido prieš metus laiko, pagal etatų mažinimą, 2018-01-04. Toje bendrovėje išdirbo 15 metų. Kaip apsaugos darbuotojui jam reikėdavo tikrinti automobilius, kurie veža alų, į teritoriją įvažiuojančių mašinų netikrindavo. Dar prižiūrėjo katilinę. Buvo keičiantis grafikas, buvo keturiese, dirbo pagal grafiką dvi dienos, dvi naktys. Į teritoriją automobilius įleisdavo pagal nurodymą. Į teritoriją galėjo įvažiuoti klientai, kuriuos jau žinojo ir iš matymo, ir bendrovės transportas arba pagal direktoriaus nurodymą ką konkrečiai įleisti į vidų. Būdavo žiūri sąskaitas-faktūras automobiliui išvažiuojant iš teritorijos. Įvažiuojančių automobilių neregistruodavo. Būdavo sąsiuvinis, kur registruodavo išvežamą alų su sąskaitomis. Atskiras sąsiuvinis, į kurį registruodavo įmonės transportą, statines, pakus. Išvežamą alų tikrindavo pagal sąskaitas-faktūras. Statines dar buvo įmanoma suskaičiuoti, o kito ne. Pažiūrėdavo iš akies. Nuolatinius klientus jau pažinojo iš matymo. Žinojo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovą R, „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nežino. Pažinojo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovą G, tokį G. G. turėjo „(duomenys neskelbtini)“ barą (duomenys neskelbtini). Yra buvę nurodymų, kad netikrinti kai kurių klientų išvežamo alaus. Tokį nurodymą duodavo direktorius.
Iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (T. 2, b.l. 56-59), patvirtino parodymus. Apie G, turintį barą (duomenys neskelbtini), nurodė parodymuose. Yra buvę, kad A. N. buvo nurodžius jo netikrinti. Iš to suprasdavo, kad jis veža „juodą“ alų. Toks būdavo nurodymas. Būdavo, kad G alų išveždavo be dokumentų. Direktorius yra davęs nurodymų, kad automobilio netikrinti ir leisti išsivežti alų be dokumentų, jis tą suprasdavo, kad alaus reikia draugams, tokį alų išveždavo be dokumentų. Negalėjo prieštarauti, būtų nedirbęs. Būdavo ir lengvųjų išvažiuojančių mašinų, kurias direktorius nurodė netikrinti. Būdavo, pasak direktoriaus, kad išvažiuoja „dovanėlė“. Į „(duomenys neskelbtini)“ R alų išsiveždavo ir su dokumentais, ir be dokumentų. Negali pasakyti kaip dažnai atvažiuodavo R, nes jų grafikas slenkantis. Susitikdavo, jeigu sutapdavo darbo grafikas. „(duomenys neskelbtini)“ netikrindavo. Būdavo nurodymų, kad nereikia jo tikrinti. R ir pats yra atvažiavęs alaus. Savaitės dienų neįsidėmėjo. Yra buvę, kad jis yra atvažiavęs ir po pietų. Apie išvežamą „juodą“ alų, be dokumentų, žino, kad jis buvo išvežamas su bačkomis. Kitais atvejais jiems pateikdavo sąskaitas-faktūras. Apie pinigų vagystes, kad buvo dingę pinigai, kažkokios kalbos buvo. Pas juos būdelėje stovėdavo seifas, vairuotojai turėjo raktą nuo seifo ir jame padėdavo pinigus. Raktą turėdavo kiekvienas vairuotojas. Sargai rakto nuo seifo neturėdavo. Matydavo kaip vairuotojai padėdavo, atidaro seifą, padeda, nežiūrėdavo kiek tiksliai pinigų padėdavo. Ne vienas vairuotojas seifu naudojosi. Prašymą kartais netikrinti duodavo pats direktorius. Kuomet buvo prašoma netikrinti, nebuvo konkrečiai pasakyta, kad važiuoja alus be apskaitos dokumentų. Buvo pasakymas praleisti, netikrinti, nežiūrėti, bet apie dokumentus niekas nieko nesakė. Tiek įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tiek G. alų išduodavo sandėlininkai. Nežino ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir G. už alų apmokėdavo sąskaitomis. Tas prašymas netikrinti reiškė alaus išvežimą be apskaitos dokumentų. Apskaitos dokumentų jis nematė. Jis nežino ar įmonė vėliau apmokėjo už tą alų. Bendrovės alus iš teritorijos buvo išvežamas krovininiu transportu, buvo MAN modelis. Automobilis būdavo pakraunamas įvairiai – ir pilnai užkraunamas, ir iš dalies. Kad suskaičiuoti statines, reikėjo įlipti į priekabą, galėjo ir apsirinkti, jeigu buvo pilnai prikrauta. Išvežamą produkciją tikrindavo pagal sąskaitas-faktūras. Buvo, kad su vienu vilkiku važiuodavo ir pagal 20 sąskaitų-faktūrų. Suvestinė – visą vilkiko krovinį apibūdinantis vienas dokumentas, viename lape. Tikrindavo sąskaitą-faktūrą, jam būdavo paduodamas vienas bendras lapas, koks bendras svoris važiuoja. Visų sąskaitų-faktūrų netikrindavo. Vairuotojai, kad ir parodys sąskaitas, pilnos mašinos nepatikrinsi. Tikrindavo atspausdintą dokumentą, kuris būdavo pas juos. Yra buvę, kad A. N. yra nurodžiusi netikrinti „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R.. Tikriausiai direktoriaus nurodymu. Sakydavo netikrinti, užtvarą pakelti ir išleisti. Nurodymas buvo pateikiamas žodžiu, su A. N. susitikdavo įmonės teritorijoje. Jam yra tekę keletą kartų išleisti „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R.. A. N. prašymas buvo netikrinti. Jis pagalvojo, kad alus bus vežamas be sąskaitų. Yra matęs ir jam pačiam yra tekę krauti alų į direktoriaus automobilį, į džipą (duomenys neskelbtini). Yra krovę ir statines, ir butelius, ir plastikinę tarą. Nežino ar direktorius sumokėjo už tas pakrautą alų.
Liudytojas E. S. parodė, kad jis pažįsta J. N., A. N., V. V. nepažįsta. Su J. N. ir A. N. kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo pastatų apsaugoje ir katilinės operatoriumi. J. N. buvo direktorius, o A. N. buvo gamybos meistrė. Dirbo laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2019-01-04. Pagal pareigybės nuostatus saugojo teritoriją, pastatus, kūreno katilinę. Priklausė transporto priemonių įleidimas, išleidimas iš teritorijos. Dirbo pamainomis. Žiūrėjo kas ką įveža, ką išveža. Išvažiuojanti mašina paduodavo važtaraštį, praktiškai pakuočių suskaičiuoti nebuvo įmanoma, tik statines suskaičiuodavo. Turėjo pasitikėti dokumentu. Jiems paduodavo vieną važtaraštį, vieną bendrą sąrašą-suvestinę, kiek pakrauta į mašiną. Jie žiūrėjo bendrą kiekį, o ne kiek skirta kiekvienam klientui atskirai. Prekių pakrovime į transporto priemonę jis nedalyvavo, pakraudavo vairuotojai su sandėlininku. PVM sąskaitų-faktūrų nematydavo. Iš patirties žinojo, kad didesnius kiekius veža į Vilnių, į Kauną. Konkrečių pirkėjų nežinojo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo. Tos įmonės direktorių yra matęs vieną kartą. Nežino ar įmonės vairuotojai veždavo alų į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Prie jo vieną kartą išviežti alaus yra atvažiavęs pats įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Išvažiuodamas produkciją vežėsi, bet jokio dokumento jam nepateikė. Jam paskambino iš sandėlio, kad jį išleisti, ir išleido. Paskambino sandėlininkas, bet neprisimena kuris. Tuo metu pamainomis sandėlininkais dirbo K. ir K.. Nežiūrėjo kiek jis veža to alaus, nežino kiek alaus buvo pakrauta. Vežėsi savu transportu, mikroautobusiuku. Tokį G. žinojo. Jis atvažiuodavo į sandėlį, pasikraudavo vieną dvi statines ir išleisdavo jį be dokumentų. Arba atvažiuodavo jis pats, arba dar kažkoks žmogus. Išleisdavo be dokumentų, tokį nurodymą jo netikrinti duodavo A. N.. čia konkrečiu G. atveju. O dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ su sandėlininku, viskas būdavo po darbo, po 17 valandos. Jo pamainoje toks atvejis buvo vienas. O su G. buvo apie pora kartų. G. atvažiuodavo lengvuoju automobiliu, galbūt Opel Astra markės. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gali būti, kad buvo atvykęs pora kartų. Jis kaip apsaugos darbuotojas, iš kolegų kalbų žinojo apie „juodą“ alų. Kalbėjo ir vairuotojai, ir sandėlininkai. Tiksliai dabar neįvardins, kurie vairuotojai, kas tuo metu dirbo. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.2, b.l. 63-66), tvirtina juos. Vairuotojais tuo metu dirbo G., J., K., B.. Girdėjo iš sandėlininko G. K., A. K., tuo metu dirbusių. Suprato, kad „juodas“ alus yra neapskaitytas alus. Smulkiau, kaip buvo tvarkomi „juodo“ alaus dokumentai, jam nėra žinoma. Išleisdami automobilius rašydavo į sąsiuvinį, kokie automobiliai išvažiuoja, koks vairuotojas išvyksta ir kokį kiekį išveža nurašydavo nuo suvestinės. Kartu rašydavo ir tarą. Vairuotojai iš pirkėjų parveždavo grynus pinigus. Pas juos stovėjo seifas. Vairuotojai turėjo nuo jo raktą. Jie sudėdavo jame pinigus, iš ryto buhalterė juos pasiimdavo. Kai vairuotojai sudėdavo pinigus į pinigų maišą, jie juos užantspauduodavo ir tą maišą jie įdėdavo į seifą. Pildydavo antspaudų žurnalą. Maišeliai buvo permatomi, matėsi, kad juose yra pinigų, bet sumų nežinojo, prie jų jie neskaičiuodavo. Ryte tuos pinigus paimdavo buhalterė. Vairuotojo atsineštus permatomus maišelius jie sudėdavo į bankinius nepermatomus maišelius ir juos užantspauduodavo. Kartu su pinigais į maišą įdėdavo ir kvitus. Yra matęs direktorių nuvažiuojantį prie sandėlio, bet nematė, ką jis ten daro, ar jis ten krovė alų. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, nes buvo teisme dėl „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, praeitą mėnesį. Iki to laiko buvo matęs tik vadovą, tuo metu jo vadovaujamos įmonės pavadinimo nežinojo, tik žinojo, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Vardas R., pavardės nepamena. Netikrinus išleisti R. paskambinęs paprašė sandėlininkas. Sandėlininkas nieko neminėjo apie apskaitos dokumentus tada, kai prašė išleisti R.. Jam nebuvo pagrindo įtarti, kad jis važiuoja nesusimokėjęs. A. N. yra prašiusi išleisti G. nepatikrinus, ji ranka parodė, kad pakeltų užtvarą ir viskas. Nebuvo jokios kalbos apie apskaitos dokumentus, ar kad G. važiuoja be apskaitos dokumentų ir dėl to jį reikia praleisti. G., J., K., B. kalbėjo apie „juodą“ alų. Visi bendrai susibūrimuose kalbėdavo apie „juodą“ alų. Nežino ar direktorius mokėjo už tą alų, kurį pasikrovė į savo automobilį. Jį išleisti netikrinus A. jam yra nurodžiusi pora kartų. Buvo įmonėje atvejis dėl pinigų vagystės su vairuotoju G.. Girdėjo, kad buvo prapuolę pinigai. Iš kalbų suprato, kad G. pavogė pinigus iš įmonės. Jeigu asmuo nusipirkdavo parduotuvėje didesnį kiekį alaus, tai privažiavęs prie jų, parodydavo ir čekį, važtaraštį, kokį alų ima ir kokį kiekį. Alų pasiimdavo iš sandėlio. Išvažiuojant iš teritorijos patikrindavo kiek paimta pagal čekį. Nusipirkęs alų firminėje parduotuvėje žmogus visada turėjo sumokėjimo čekį ir sąskaitą.
Liudytoja D. R. parodė, kad ji V. V. nežino. J. N. – jos direktorius. (duomenys neskelbtini) atėjo dirbti į įmonę chemike mikrobiologe. Pagal specialybę yra profesionalus chemikas. 2007 m. vasario mėnesį įmonėje dirbo technologė D. G.. Ji išėjo iš darbo. Tada direktorius ją pasikvietė pokalbiui, kad taupyti įmonės lėšas, kad sumažinti išlaidas, kad suderinti pareigas, pasiūlė jai būti chemike mikrobiologe ir technologe. Nuo 2007 m. vasario dirba chemike technologe. Jos darbo uždaviniai buvo visa kokybė, kas susiję su cheminėmis medžiagomis (plovimai, sanitarija), kaip technologo – produktų ženklinimas, technologiniai, produkto pagaminimo, kūrybos procesas. Buvo atsakinga grynai už kokybę. Su A. N. visi bendravo. Ryte ateidavo, pasiimdavo mėginius, nueidavo į cechą, pasižiūrėdavo, ką tai dienai pila, nueidavo į sandėlį, surašydavo kokybės pažymėjimų numerius, kad sandėlininkas žinotų kaip užpajamuoti kokios rūšies alaus partiją, o tai, ką pils, užsakymus gamybai duodavo sandėlis. Po to eidavo į fermentacijos patalpas, pasižiūrėti, kaip vyksta rūgimo procesas. Ten iš viso yra 9 talpos. Pagrindinės žaliavos – salyklas, vanduo, mielės ir apyniai. Visas žaliavas užsakinėdavo A., bet visas kainas derindavo su direktoriumi. Direktorius tikrai puikus derybininkas, kas liečia kainą, tai ją numušdavo. Pradžioje salyklą užsakinėdavo A., paskui skambindavo I. į (duomenys neskelbtini), salyklą veždavo iš „V. M.“. Prie žaliavų skaitėsi ir kamšteliai, ir buteliai, ir paletės, ir filtravimo priemonės ir kt.. Mieles užsakinėdavo (duomenys neskelbtini), mielių kainos keisdavosi, ieškojo, kur pigiau, direktorius derindavo tą procesą. Dėl žaliavų užsakymų su dokumentais ji nedirbo, jokių sąskaitų nematydavo. Jos visi dokumentai buvo kokybiniai, kokybės pažymėjimai, teisingai užpildytos atitikties deklaracijos, kas trys metai atestacijos, buvo ir laborantė, ir chemikas, ir mikrobiologas. Visus žaliavų dokumentus tvarkydavo A.. Organizuodavo alaus virimą. Ir virė, ir pildavo į statines ir ceche stovėdavo tie patys žmonės, kaip R. N.. Su A. pasišnekėdavo, tardavosi su užsakymų, su pardavimų skyriumi kada būtinai reikia pilstyti, nes jie sandėlyje mato, kada kokios rūšies alaus trūksta. Kokio alaus kiek reikia pagaminti ji jau maždaug žinodavo, nes dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų. Žinojo, kokia rūšis eina į pabaigą. Jai nereikėjo jokių ataskaitų suvesti, už tai buvo atsakingi meistrai. Buvo atsakinga už receptūrų surašymą, už pagaminimo technologiją, su kokia įranga. Užsakymus, ko reikia įpilti, visada duodavo pardavimų skyrius. Ryte ateidavo A. ir pasakydavo kokio alaus reikia. Visas supilstytas alus keliaudavo į sandėlį. Jokių sąskaitų dėl pagaminto produkto jai pildyti nereikėjo, jai svarbu buvo alaus rodikliai. Sąskaitas-faktūras išrašydavo apskaitininkės, tuo laiku dirbo R. M., V. A., L. T., apskaitininkės keitėsi. Jos išrašydavo sąskaitas-faktūras. Jų kambariukas buvo šalia sandėlininko. Apie tai, kai alus buvo nuvežamas pirkėjui, ar tos sąskaitos su parašais sugrįždavo, ji nieko nežino. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Š. buvo jų vadybininkas, (duomenys neskelbtini). Jis iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išėjo. Po to A. šnekėdavo, kad R. turėjo savo įmonę, ir kad pirkdavo jų alų. Apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išsivežamus kiekius nieko nežinojo. Jai pardavimų skyrius nerūpėjo, jai svarbu buvo gamyba – kokybiniai daviniai, atestacijos, kūryba ir alaus rūšių sukūrimas. Šnekų apie „juodą“ alų buvo. Buvo ir žodžių baisumas, ir darbuotojų piktumas, o po algų išmokėjimo su A. baisu buvo ir į cechą nueiti. A. N. jai yra tekę vaduoti jos atostogų metu. Bet prieš išeinant stengdavosi visą savo darbą sutvarkyti, nes žinojo, kad už vadavimą niekas pinigų nemokės. A. viską iš anksto surašydavo, ką jai reikės padaryti, viską padarydavo, nes atostogų eidavo savaitei laiko. Ji ateidavo kas kelios dienos dar pasižiūrėti, sutvarkyti savo reikalų. Atostogų metu, kai vadavo A., galėjo būti, kad direktorius yra nurodęs pripilti į statines alaus, bet neatsimena ar direktorius yra prašęs padėti jas nunešti į saikininkus. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3, b.l. 174-177), parodė, kad galėjo būti, kad A. atostogų metu direktorius pats buvo nurodęs pripilti statinę alaus ir nunešti ją į saikininkus. Pasiteiravus atsakė kažką panašaus, kad ne jos reikalas. Būdavo, kad užsakymus papildomai duodavo ir parduotuvė. Kadangi kildavo konfliktai, todėl A. visada sakydavo, kad užsakymus duotų ryte, nes būdavo, kad užsakymai iš apskaitininkių pasiekdavo ir po pietų. Kai būdavo konfliktai, direktorius dažnai pabrėždavo, kad tai jo įmonė, kad tai jo pinigai, kad kai turėsite savo įmonę, darykite ką norėsite. (duomenys neskelbtini) alaus sudėtis yra ta pati, galėjo būti kelios rūšys. Etiketė galėjo būti klijuojama kitokia dėl skirtingų temperatūrinių, technologinių rėžimų. Pavaduodavo A. N.. Jos darbas, kai jos dirbdavo kartu, ji dirbo su žaliavomis, užsakinėdavo žaliavas. Kiek reikia alaus pripilti užsakymą duodavo sandėlis, sandėlis užsakymą paduodavo gamybos meistrei A. N., o kai jos nebūdavo, užsakymą paduodavo jai. Kai nebūdavo A., A. jau penktadienį jai suruošdavo tą lapelį, ką reikės pilti pirmadieniui. Antradienį nueidavo į sandėlį, sakydavo, kad duotų užsakymą ir kad užsakymas stovėtų ceche kitos dienos aštuntai ryto. Tą kiekį, kiek supildavo A. N. atostogų metu, ji niekur nefiksuodavo. Mano, kad tuos duomenis sandėlis įvesdavo. Jos su A. N. sėdėjo atskiruose kabinetuose. Kasmet alaus gamyba vis mažėjo. 2004 metais išvirė apie 5 000 000, bet toliau vis mažėjo, iki 3 000 000 litrų per metus, bet juos reikia padalinti iš 12. Neprisimena kiek per metus pasitaikydavo broko. Didieji tankai talpina po 67 tonas. Nei vienas toks tankas nėra surūgęs. Mažosios talpos – 45 tonos. Statinių pristatymas į saikininką reiškia nebaigtą gamybą. Dėl to, tokiam atvejui, nes sandėlyje temperatūra 12, o vasarą ir 15, o bačkos su nefiltruotu alumi gali būti laikomos tik 12 laipsnių temperatūroje, bačka buvo pastatoma į saikininką. Tas alus jau tinkamas naudoti. Saikininko patalpa yra šalta, joje – 2, 3, 4 laipsniai. Alus ilgiau gali stovėti kuo šaltesnėje temperatūroje. O nefiltruoto alaus galiojimas yra tik 10 dienų. Kai dirbo paskutiniu laiku įmonėje kolektyvo renginių nebuvo. Pradžioje daugiausia buvo naujametiniai renginiai. Apdovanojimų, pažymėjimų nebuvo. Buvo kolektyvo išvyka į (duomenys neskelbtini). Nežino kas už ją apmokėjo.
Liudytoja R. Ž. parodė, kad J. N. pažįsta kaip įmonės direktorių, A. N. – kaip gamybos vadovę. V. V. nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 metų kovo pabaigos iki 2017 metų gegužės pabaigos, beveik metus laiko. Dirbo vyriausia buhaltere. Tvarkė visą buhalterinę apskaitą, į pareigas įėjo statistinės ataskaitos teikimas, kai kurių deklaracijų pildymas, teikdavo PVM, akcizų deklaracijas. Tuos duomenis pateikdavo mokesčių inspekcijai. Duomenis imdavo iš buhalterinės apskaitos. Suvesdavo pirktas sąskaitas, pardavimai su sąskaitomis ateidavo iš sandėlio, o akcizų duomenys – iš programos. Duomenys sueidavo iš apskaitininkų, iš gamybos, iš sandėlio. Tuos duomenis tikrindavo. Būdavo vidiniai patikrinimai, suskaičiuodavo programa. Dirbo su kompiuterine programa, suvedus duomenis programa apskaičiuodavo automatiškai. Prisijungimą prie tos programos turėjo ir kiti padaliniai, nes jie vesdavo duomenis. J. N., A. N. turbūt turėjo priėjimą prie tos programos. Sandėlininkai tikrai turėjo, nes jiems reikėjo nurašyti medžiagas. Rengdavo realizacijos lenteles – iš programos keldavo į paprastą ekselio programą, realizacijos duomenys parodydavo, kiek alaus išveždavo per savaitę, per mėnesį, išrinkdavo atskirai pagal kiekvieną vadybininką ir sudėdavome į bendrą krūvą, nes programa to nepadarydavo. Matydavosi kiek vadybininkas per mėnesį išveža alaus – suma ir litrai. Tuos duomenis pateikdavo patiems vadybininkams ir direktoriui. Apie „juodą“ alų, apie be dokumentų atkraunamą alų nieko nežino. Iki to įvykio buvo dirbusi tik 5-6 mėnesius. Apie pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Ji kaip vyriausia buhalterė teikdavo Mokesčių administratoriui ataskaitas. Pelno-nuostolio ataskaitą už 2015 m. teikė ne ji, bet galėjo ją surašyti. Apie neteisingai deklaruotus duomenis nieko nežino. Su kitais apskaitos darbuotojais nieko nesitarė, kad jie perrašys sąskaitas ir tų perrašytų sąskaitų pagrindu bus sumažinta apmokestinto pelno bazė. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio kas mėnesį teikdavo PVM deklaracijas. Su jokiais kitais darbuotojais nesitarė apie PVM deklaracijų sumažinimą. Nežinojo, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo perrašomos buhalterinėje apskaitoje. Nebuvo, kad PVM sąskaitos-faktūros dubliuotųsi tuo pačiu numeriu. Mokestinamoji bazė jokių įtarimų nekėlė. Skaičiavo ir pelno-nuostolio ataskaitą, matė įsigijimus, pirkimus. Pagal tuos įsigijimus pardavimai nebuvo nelogiškai maži, buvo normalūs, beveik tokie pat kiekvieną mėnesį. Su gamybos meistre A. N. teko bendrauti, kai atnešdavo pilstymo ataskaitą. Nebūdavo jos prašymų, dėl ataskaitų keitimo.
Liudytoja S. K. parodė, kad ji kaltinamuosius J. N. ir A. N. pažįsta, V. V. nepažįsta. Ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhaltere, pradėjo dirbti nuo 2015 m. vasario mėnesio. Į jos pareigas įėjo darbo užmokesčio skaičiavimas, duomenų pridavimas Sodrai, GPM deklaracijų pateikimas, vėliau perėmė ir pinigų skaičiavimą, teikė ataskaitas pakuotei, visokias statistines ataskaitas. Yra tekę teikti PVM deklaraciją, akcizo mokesčio, kai mirė buvusi buhalterė V. P.. Į jos pareigas įėjo banko išrašų suvedimas į programą, parduotuvės ataskaitos suvedimas ir kt.. Pirkėjų sąskaitos sueidavo į buhalteriją, arba elektroniniu paštu klientai atsiųsdavo, arba atveždavo tiesiai iš tiekėjų. Dokumentus dėl išvežtos produkcijos, sąskaitas-faktūras matydavo tik programoje, ji tų popierinių sąskaitų nesekdavo, į programą jas suvesdavo apskaitininkės. Apskaitininkėmis dirbo J. V., R. M., ir dar kelios, kurių pavardžių jau nebeatsimena. Kai keitė programą, buvo duomenų neatitikimų, bet derino su mokesčių inspekcija. Yra buvę programavimo klaidų, perkeliant duomenis. Apie ištaisomas sąskaitas nieko nežino, nematė tokių. Vairuotojai atveždavo grynus pinigus, išrašydavo kvitą, pagal jį tą sumą suvesdavo į programą ir užskaitydavo klientui, kvitas pas ją papuldavo kartu su kasos pajamų orderiu. Jis vadinosi grynų pinigų priėmimo kvitas. Juos vairuotojai patys rašydavo. Kartais tiesiai užeidavo pats klientas, kuris sumokėdavo grynais pinigais, bet tokių buvo nedaug. Jeigu vairuotojas grįždavo vėlai, tai pinigus palikdavo sargų kabinete, seife. Padėtų pinigų, kas padėjo, kiek padėjo, niekas neskaičiuodavo. Nežino ar pinigų padėjimą į seifą fiksuodavo sargai. Atėjusi ryte, ji atsirakindavo seifą, pasiimdavo pinigus ir suskaičiuodavo. Retais atvejais būdavo, kad pinigai neatitinka kvito, bet tos sumos buvo labai nedidelės. Su vairuotojais ji tiesiogiai nedirbo, darydavo vairuotojų kelionės lapų suvestines, kurias vairuotojai pristatydavo ir palikdavo sandėlyje, ji kelionės lapus tiesiog suvesdavo. Darė vairuotojų maršrutų suvestines. Sugrįžusių vairuotojų parvežtų sąskaitų-faktūrų ji nematydavo, nes jie viską palikdavo sandėlyje. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma tiek, kiek yra tekę su ta įmone derinti likutį. Tos įmonės buhalterė jai paskambindavo, kad yra neatitikimas, nusiųsdavo išklotinę ir tą likutį suderindavo. Kai jos neturėdavo sąskaitų, tai ji nueidavo į archyvą, pasiimdavo sąskaitą, nuskenuodavo. Arba jie neturėdavo kvituko, tokiu atveju nuskenuodavo pinigų priėmimo kvitą ir jie susivesdavo į savo apskaitą. Labai didelių kiekių, kurie neatitiktų pagal dokumentus, nebuvo. Apskaitininkėmis dirbo V. A., J. V., L. T., R. M.. Jai mažai teko bendrauti su vairuotojais, tiek, kiek užnešdavo pinigus tiesiai į kabinetą, jeigu grįždavo ir reiso anksčiau. Vairuotojai jai nieko nepasakojo apie alų, vežamą be dokumentų. Žino, kad toks R. G. dirbo vairuotoju. Jis dažnai būdavo nepatenkintas gaunama alga. Vyriausia buhaltere buvo trumpą laiką, kai mirė prieš tai buvusi buhalterė P., dabar ji buhalterė. Po to dirbti atėjo G.. A. N. į buhalteriją atnešdavo gamybines ataskaitas ir jas palikdavo, jose atsispindėjo sunaudoti medžiagų kiekiai. Vadybininkams atlyginimą skaičiuodavo direktorius.Grynuosius pinigus, kuriuos vairuotojai atveždavo iš klientų, nuėjusi pati pasiimdavo iš seifo. Sąskaitų-faktūrų su grynaisiais pinigais nebūdavo. Buvo tik pinigai ir grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Suskaičiavusi pinigus, juos inkasuodavo. Atsimena, kad buvo situacija dėl pinigų dingimo, su vairuotoju R. G.. Nebuvo rasti jo parvežti pinigai, apie tai pranešė policijai, buvo pradėtas tyrimas, atsakymo negavo, pinigai neatsirado. Tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja. Ji yra teikusi akcizų deklaraciją 2015 metais. Niekada su jokiais darbuotojais nebuvo kalbos, kad teikiant šitą akcizų deklaraciją sumažinti apmokestinamąją bazę. Visi duomenys yra imami iš programos. Įmonėje buvo kalėdiniai kolektyvo renginiai. Ta proga važiavo į (duomenys neskelbtini), autobusu, buvo lapkričio mėnuo. Buhalterijoje dėl šios išvykos matė autobuso sąskaitą. Kalėdinių renginių išlaidų apmokėjimo dokumentų nematydavo. Renginiuose dalyvaudavo visi darbuotojai. Nepamena, ar buvo sveikinimų, apdovanojimų. Gamybos meistrė A. N. atnešdavo sąskaitas, gamybines ataskaitas, kitų dokumentų tiesiogiai ji neteikdavo. Gamybinės ataskaitos yra žaliavų sunaudojimas, nurašymas. A. N. niekada nėra kalbėjusi apie duomenų pakeitimą, patikslinimą. Kai grįždavo alus, kai vairuotojas nespėdavo jo priduoti, užsidarydavo parduotuvė, arba klientas nesumokėdavo pinigų, tokiu atveju tas sąskaitas-faktūras jie atveždavo ir pranešdavo sąskaitininkėms, sąskaitininkės jas atnešdavo į buhalteriją, pasakydavo, kad grįžo alus, jį iškeldavo į neakcizinį sandėlį, išrašydavo kreditinę. Sąskaitų nekoreguodavo. Buhalterinėje apskaitoje nėra mačiusi jokių sąskaitų dėl kiemo tvarkymo darbų. Kiemo teritorija iki 2016 metų buvo tvarkinga. Kai kompiuteryje suvesdavo sąskaitą, nestebėjo ar ta sąskaita buvo koreguota, tvarkyta. Kompiuterio programoje yra sąskaitos istorija, matosi koregavimas. Yra pastebėję, kad rodo sąskaitos koregavimą, bet joje nesimato jokių pakeitimų. Yra ir pati rašiusi sąskaitą, jai rodė koregavimą, nors ji pati nieko nekoregavo. Kompiuterio programos pagalba nesimato kaip atrodė sąskaita prieš tai, matosi tik paskutinė sąskaitos versija. Kai klientas yra daug skolingas, ir kai klientas nesumoka, grįžta visas alus, tokiu atveju išrašo kreditinę sąskaitą. Klientui alaus nepalieka, jis sugrįžta į neakcizinį sandėlį. Yra jai pačiai taip buvę, rašė ir nieko nekeitė, bet rodo „įrašas“ ir iš karto „koregavimas“. Rodo jos pavardę prie koregavimo, nors tikrai nieko nekoregavo.
Liudytoja J. G. parodė, kad V. V. nepažįsta. J. N. pažįsta kaip direktorių. Su A. N. labai mažai teko susidurti, nes ji dirbo per nuotolį, todėl su žmonėmis susidurti teko labai mažai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere, nuo 2015 metų rugpjūčio, apie pusmetį laiko, per nuotolį, padėjo iš vienos programos perkelti duomenis į kitą programą. Buvo sudaryta darbo sutartis. Kadangi ji mokėjo dirbti su ta nauja programa, dėl to padėjo įmonei perkelti duomenis iš vienos programos į kitą. Duomenis imdavo iš S. K., nes ji buvo ten vietoje. Ji tame regione buvo vienintelė, kuri mokėjo dirbti su buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini). Jai duodavo atspausdintus duomenis, todėl negali pasakyti su kokia programa bendrovė dirbo. Jai buvo suteikti kodai, padarė prijungimą galbūt patys programuotojai. Mokesčių inspekcijai akcizų deklaracijų tikrai nepateikinėjo, bet galėjo būti, kad pateikė PVM deklaracijas. Tuos duomenis paėmė iš programos, kas buvo suvesta. Tų duomenų tikrumo ji netikrino. Dirbo apie pusmetį laiko. Jai nesiūlė nuolatinio darbo, nes jai būtų nepatogu važinėti dirbti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Už tą duomenų perkėlimą jai mokėjo atlyginimą. Ji nesidomėjo, dėl kokių priežasčių reikėjo perkelti duomenis iš tokios žinomos programos kaip (duomenys neskelbtini), į tokią mažai žinomą programą kaip (duomenys neskelbtini). Tuos duomenis ji perkėlinėjo popieriniu būdu, t.y. iš popieriaus lapų. Sąskaitų suvesti nereikėjo, tik apibendrintas skolas, likučius. Sąskaitų numerių į kitą programą nereikėjo suvesti. Ir istorijos nereikėjo suvesti. Tik likučius, apibendrintus duomenis. Jai nekilo įtarimas, kodėl reikalinga tokia duomenų migracija iš vienos buhalterinės programos į kitą. Jos praktikoje dažnai pasitaiko, kad įmonės atlieka tokią duomenų migraciją, tame regione. Neatsimena ar mokesčių inspekcijai teikė akcizų deklaracijas 2015-08-14, 2015-09-15, 2015-10-14, 2015-11-10, 2015-12-09, 2016-01-14. Jai atrodo, kad šių akcizų deklaracijų neteikė. PVM deklaracijas lygtai teikė, dabar neatsimena. Buvo mėnesinės PVM deklaracijos, ketvirtinių deklaracijų nebuvo. Apie tai, kad deklaruojant pridėtinės vertės mokestį, reikia sumažinti duomenis apie pardavimus, jai nebuvo žinoma, ir niekas su ja nesitarė, kad reikia perrašyti jau išrašytas pridėtinės vertės sąskaitas-faktūras. (duomenys neskelbtini) programos ji visai nežio, žino tik (duomenys neskelbtini) programą, ir kad ji yra labai patogi. Kai atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) programa jau buvo diegiama. Ji neklausė kodėl keičiama programa, matyt įmonei patogiau.
Liudytojas P. K. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. J. N. – direktorius, A. N. – gamybos meistrė, V. V. – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jis pats dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 1999 iki 2019 metų. Kai kada alų vežiodavo pirkėjams. Turėjo įrangos, technikos prižiūrėtojo pareigas, tekdavo ir produkciją vežti, ir įrengimus prižiūrėti. Vežant produkciją, pasiimdavo sąskaitas, pasikraudavo produkciją ir išvažiuodavo, o grįžęs grąžindavo sąskaitas. Jeigu sirgdavo tas vairuotojas, kuris važiuoja, jis jį pakeisdavo, tada pakrauti ir nuvežti jam nurodydavo pardavimų skyriaus vadovas, kuris yra tiesioginis viršininkas. Arba vairuotoją išleisdavo atostogų. Pastoviai produkcijos jis nevežiodavo. Duodavo žodinį nurodymą. Jo darbo sutartyje nustatyta, kad jis yra vairuotojas-technikas-ekspeditorius. Dėl produkcijos vežimo pas apskaitininkes pasiimdavo sąskaitas, sandėlininkas pakraudavo produkciją ir išvažiuodavo. Ant sąskaitos pasirašydavo ir pirkėjas. Veždavo tris egzempliorius PVM sąskaitos-faktūros, ir du akcizus. Vieną sąskaitą pasiimdavo ir vieną akcizą grąžindavo. Tuos dokumentus grąžindavo apskaitininkei. Iš apskaitininkės pasiimdavo ir padėdavo atgal pas apskaitininkę. Yra iš įmonių parvežęs grynus pinigus su kvitais. Vairuotojai turėdavo surinkti pinigus, išrašydavo pinigų paėmimo orderį. Pinigus ir kvitą nunešdavo arba į įmonės kasą, arba padėdavo į seifą, kuris buvo pas sargus. Jis kartais palikdavo pinigus ir automobilyje, jeigu kasa nedirbdavo, arba, jeigu neturėdavo seifo rakto, pinigus parsinešdavo į namus, nes sumos buvo nemažos. Daug klientų, kuriems vežė alų. Vežė ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Nėra buvę, kad į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ alų vežė be dokumentų, arba pagal sąskaitas neatitiktų kiekiai. E. B. įmonę žino, ten alų vežė su sąskaita. (duomenys neskelbtini) turėjo parduotuvę. Į sodybą, ar privačią teritoriją, nėra vežęs. Neatsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų nurodęs, jog vežė į E. B. sodybą. Su P. B. jie buvo vaikystės draugai. Nurodymą, kur nuvežti alų, visada duodavo apskaitininkė. Direktoriaus nurodymų, kur nuvežti alų, niekada nėra buvę. Perskaičius jo ikteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3, b.l. 87-90), jis parodė, kad jam nurodė – apskaitininkė, tiesioginio direktoriaus nurodymo nebuvo, nurodymas galėjo būti per apskaitininkę. Kitiems klientams alų yra vežęs, pvz. į „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius buvo kaip rėmėjas. Nuvežė įrangą, rėmimo bačką kultūros namams, spektakliui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apskaitininkės išrašo sąskaitą, pasirašo, pasirašo sandėlininkas, pasirašo vairuotojas. Ant sąskaitų visada buvo visi parašai. Išvažiuojant galėjo nebent pats nepasirašyti, bet nuvažiavęs visada pasirašydavo. Išveža penkis lapus, parveža du lapus ir apskaitininkei priduoda kas priklauso. Sau, arba sandėlininkų paprašytas, alaus be dokumentų nėra vežęs. V. V. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini). Yra vežęs ten alų, alų priimdavo pardavėjos. Paties V. V. nebūdavo. V. V. pažįsta, nes dirba 20 metų, V. V. yra (duomenys neskelbtini). Grynuosius pinigus grąžindavo kasininkei. Kai gaudavo grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini) juos parveždavo kasininkei E., pavardės nežino. Bendrovėje buvo kolektyviniai renginiai, kalėdiniai vakarėliai, važiavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo apie 20 žmonių. Nieko nemokėjo. Kai pristatydavo produkciją į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, produkciją priimdavo tos įmonės pardavėjos. Jos sąskaitas pasirašydavo. Įmonėje palikdavo dvi sąskaitas ir vieną akcizą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už produkciją atsiskaitydavo kaip ir visi – pas buhalterę išrašydavo pinigų paėmimo orderį, o ji sumokėdavo pinigus. Atsiskaitant, iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra paėmęs ir grynuosius, gal du kartus. Sąskaitoje buvo nurodyta „mokėjimas grynais“ arba „mokėjimas pavedimu“. Pardavimų vadovas duodavo nurodymus vežti produkciją, patys sandėlininkai tokių nurodymų neduodavo. Kokius kiekius reikia nuvežti, priklauso nuo parduotuvės. Nežino kur produkciją sandėliuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie vežė į visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves. Jam yra tekę, kaip rėmėjams, vežti „dovanėles“ (alaus bačkutė, įranga) ir seniūnui, ir merui.
Liudytojas M. S. parodė, kad jis pažįsta A. N. – buvusi jo bendradarbė. J. N. – dabartinis jo darbdavys, direktorius. Su V. V. yra vieną kartą bendravęs, kažkada kaip vadybininkas buvo pas jį nuvažiavęs dėl alaus tiekimo. Ir dabar dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, pardavimų vadybininku. Bendrovėje dirba nuo 2007 metų, eina trylikti metai. Į jo pareigas įeina užsakymų rinkimas, naujų klientų ieškojimas. jam būdavo priskirtas Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda, Pasvalys. Jo darbas buvo nuvažiuoti pas klientą, surinkti užsakymus, paklausti kiek kokio alaus reikia, tada jis užsirašydavo ir sudiktuodavo užsakymus. Sutartus užsakymus pateikdavo apskaitininkei. Viską darydavo telefonu. Surinkęs užsakymus, apskaitininkei telefonu sudiktuodavo tą pačią dieną, nes kitą dieną tą produkciją jau veža. Apskaitininkė išrašydavo sąskaitas ir perduodavo sandėlininkui, kad atrinktų. Dėl apmokėjimo taip pat aptardavo – arba jis paimdavo pinigus ir išrašydavo kvitą, arba susitardavo, kad ryt pinigus paims vairuotojas, arba buvo įmonių, kurios atsiskaitydavo pavedimu. Kai paimdavo grynus pinigus, užpildydavo kasos paėmimo orderius, vienas geltonas egzempliorius likdavo klientui, kitą pasiimdavo jie. Anksčiau, kai retai būdavau (duomenys neskelbtini), dokumentus perduodavo per vairuotojus, kad parvežtų atgal į įmonę, o jeigu pats būdavo (duomenys neskelbtini), tai tuos dokumentus pats priduodavo į kasą, atsakingam asmeniui. Apie „juodą“, neapskaitytą alų girdėjo daug kalbų iš aplinkinių, bet jis asmeniškai nieko nežino. Jam nereikėjo tartis, jog alus būtų pakrautas dokumentuose neatitinkančiu kiekiu. Jis aptarnavo ne tas zonas. Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, ji priklausė ne jo zonai. Apie „juodą“ alų kalbėjo vairuotojai. Sakydavo, kad vežė, kad veš, bet konkrečiai nieko nežino. Direktoriaus nurodymo parvežti pinigus nebuvo, tik yra buvęs vienas atvejis, kad jam padavė pinigus, kad juos parvežtų į įmonę. Nežinojo už ką tie pinigai. Tada buvo grįžęs iš reiso, turėjo surinkęs pinigų kvitus, pinigus tiesiog padavė direktoriui. Tiesiogiai nežinojo, tik įtarė. Tie pinigai buvo maišiuke, dabar tiksliai nepamena. Tų pinigų neskaičiavo. Nėra tekę pačiam, iš savo lėšų, sumokėti už klientą trūkstamą pinigų sumą. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t. 1, b.l. 125-128), jis parodė, kad nepamena, kad pirminėje apklausoje būtų taip sakęs, kad nesumokėjus klientui reikiamos sumos, direktorius pareikalavo visų pinigų, todėl iš savo asmeninių lėšų atidavė trūkstamą pinigų sumą. Kartais, jeigu klientas būdavo skoloje, ir neduoda vežti tam klientui, tai jis skambindavo tam klientui, kvitą išrašydavo iš savų, o vėliau tuos pinigus pasiimdavo iš kliento, išrašant kvitą. Važiuodavo į įmones, siūlydavo alų, užsakymus derindavo kai kur su vadovais, kai kur su parduotuvių vedėjomis, pardavėjomis. (duomenys neskelbtini), įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne jo zonoje, ją aptarnavo kiti vadybininkai. Yra važiavęs tik į vieną „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Kai ten nuvažiavo, buvo V. V., tą vieną kartą jį ir matė. Už kitą vadybininką dirbo gal mėnesį, gal du, toje zonoje. Į (duomenys neskelbtini) įmonę „(duomenys neskelbtini)“ yra važiavęs gal keturis, ir daugiau kartų, dabar tiksliai nepamena. Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų bendravo su moterimi, jos vardo nepamena. Žino, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas – V. V.. Vieną kartą parduotuvėje yra su juo bendravęs, apie alaus vežimą, ar priimtų, nes jie yra „(duomenys neskelbtini)“ nariai ir pasikeitus tvarkai jie negalėjo vežti į „(duomenys neskelbtini)“ tinklus. Pradžioje turėjo 2-3 procentus lentynose, paskui to nebeturėjo, jie galėjo pasirinkti statyti vieną vietinį alų, derino, kad jie imtų alų iš jų, bet jie neėmė. Nežino kas nusprendė neimti alaus, gal direktorius. Su visais klientais turėjo sudarę pirkimo-pardavimo sutartis, naujai sudarytas sutartis parveždavo į buhalteriją. Nemokių klientų, skolininkų, kurie nesumokėdavo už užsakymą, yra pasitaikę tokių, kurie bankrutuoja. Skolų lapai pas jį išbūdavo ir metus laiko. Gal po metų laiko įmonė galėdavo tas skolas nurašyti. Iš jo sąrašų tie skolininkai dingdavo po metų laiko. Tą kartą dirbo už vairuotoją, tą dieną važiavo ir parvežė iš klijentų pinigus. Tiems pinigams buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai. Pradžioje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ yra buvę kolektyvo šventės, sezono atidarymas, sezono uždarymas, kalėdiniai renginiai. Pradžioje, kada pradėjo dirbti, bendrovėje būdavo trys renginiai į metus. Tokios šventės baigėsi. Teko vykti į (duomenys neskelbtini), tai buvo paskutinis kartas, kada bendrovėje vyko renginiai, nebeatsimena kelintais metais. Už tą kelionę į (duomenys neskelbtini) nemokėjo. Tiesiogiai su vairuotojais jis nesusidurdavo. Ne jis skirstydavo, kuris vairuotojas į kokią zoną važiuos. Apie vairuotoją R. G. žino. Keletą kartų esu pastebėjęs, kad jis bandė pavogti alų. Apie galimą pinigų vagystę yra tik girdėjęs. Nepamena, ar jam pačiam teko gauti grynais pinigais atostoginius iš direktoriaus. Dabar neatsimena, kuriais metais teko bendrauti dėl užsakymų su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kada išėjo jį aptarnavę vadybininkai. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vedėjos vardo nepasakys, nepamena kiek kartų su ja derino užsakymus.
Liudytoja I. K. parodė, kad J. N. buvo jos darbdavys, o A. N. – gamybos meistrė. V. V. nepažįsta. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš pradžių – valytoja, vėliau pagalbine darbininke. J. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. A. N. buvo gamybos meistrė, paskirstydavo darbus. Toje bendrovėje jau seniai nebedirba, kokie trys metai. Įsidarbino kaip valytoja, o vėliau priėmė į cechą, jame ant linijos statė tuščią tarą, pūsles, į kurias buvo pilstomas alus. Dirbo prie linijos. Alus buvo pilstomas ir į pūsles, ir į stiklinę tarą. Kartais nuėjusi matydavo, kaip alus yra pilamas į statines. Ryte, nuėjus į cechą, visada jau būdavo paruoštas sąrašiukas, kokio alaus reikės, pagal tai orientuodavosi, kiek jai reikės pasiruošti ir į cechą atsivežti taros. Tą sąrašą pateikdavo iš sandėlio, nes jie gaudavo visus užsakymus, o A. ateidavo ir dar viską teisingai sukoreguodavo, kad nebūtų nei per daug, nei per mažai. A. tą sąrašą patvirtindavo ir tada pradėdavo pilti. Būdavo korekcijų – A. tiesiog nubraukdavo ir pakeisdavo skaičių, kartais skaičių pamažindavo, kartais pylimo eigoje skaičių pridėdavo. Nežino kam buvo reikalingos tos korekcijos. Ceche dirbo trise. Ji dėliodavo tuščią tarą, buvo antras žmogus, kuris prižiūrėjo įrenginius, ir trečias darbuotojas nuimdavo jau užpildytus pakus. Paskutiniu metu nuimdavo R. N.. Dirbo ir A. G., jis prižiūrėjo linijas, kai pilamas alus. Ji negaudavo nurodymų nuvežti pripiltą alų į kitą patalpą, arba atskirai atidėti. Iš A. N. nurodymų negaudavo. A. N. pažymėdavo iš viso sąrašo, kiek alaus reikės nunešti į degustacijų salę. Nešdavo tas, kuris nuiminėdavo nuo linijos. Kiek nunešti būdavo parašyta ant lapelio. Būdavo broko kambariukas, jame buvo laikomas brokuotas alus, jeigu sulūždavo pūslės, tada tą alų reikėdavo išpilti į bačkas rankiniu būdu. Gero alaus atidėti niekas neprašė. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 113-114), parodė, kad supilstytus pakus (į pūsles) nuimdavo ir nunešdavo į saikinyką. Ant to lapelio, kurį jie gaudavo ant kurio buvo sąrašas, ką reikia įpilti, būdavo dar skliausteliuose parašyta, kad tiek ir tiek reikia nunešti į saikinyką. Ji suprasdavo, kad jis bus reikalingas į degustacijų salę, kur vykdavo ekskursijos. Apie „juodą“ alų su ja niekas nešnekėjo, bet visi tokius gandus žinojo. Pati to nematė. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino. Brokuotas alus gali būti dėl taros, kada netinama pardavimui pūslė, praleidžia kamšteliai ir pan.. Tokį alų reikėdavo išpilti į bačkas. Tokio alaus nebuvo didelė dalis. Dėl taros kaltės brokuojasi ir alus. Saikininkas buvo labai šaltos patalpos, kuriose stovi tankai, juose vykdavo alaus filtracija. Tai visiškai kita patalpa.
Liudytojas R. N.
parodė, kad J. N. buvo jo darbdavys, A. N. – gamybos meistrė. V. V. nežino. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiai dienai toje bendrovėje nebedirba. Iš darbo išėjo prieš pusantrų metų. Bendrovėje išdirbo vienuolika metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo J. N.. Jis dirbo alaus virėju. Teko dirbti ir gamyboje, ir už kroviką. Dalyvavo alaus virime, gamybos procese. Kolektyvas nedidelis, dirbo su visais asmenimis. Virime buvo pamaina iš trijų žmonių. Dirbo su U. ir R. Č.. Prie alaus pilstymo dirbantys žmonės keitėsi. Buvo reisas, išvežiojo alų. Vairuotojui kažkas paskambino, paminėjo pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad klausia vairuotojo su kuo jis važiuoja. Vairuotojas P. K. paprašė padėti išvežti alų. Nuvažiavo į sandėlį, pakrovė. Alų nuvežė į sodybą ir iškrovė. Nežino, ar skambino direktorius, tik iš to, kad oficialiai pasakė pavardę „(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad su direktoriaus žinia. Kai privažiavo krautis, nepamena ar prie rampos buvo direktorius. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.2, b.l. 138-139), parodė, kad pasikrovė iš sandėlio, tris paletes alaus. Galėjo būti kiekvienoje paletėje po 720 litrų alaus. Dėl dokumentų nieko nežino, jis buvo už kroviką. Važiavo iš teritorijos pro apsaugą. Nebeatsimena ar patikrino apsauga. Gali būti, kad apsauga jų net nestabdė. Nežino kodėl nestabdė. Galėjo būti, kad alaus išvežimas vyko su direktoriaus J. N. žinia. Apie sąskaitas nieko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, viską atsiminė geriau. Apie neapskaitytą alų girdėjo kalbas, todėl įtarė, kad čia gali būti vykdoma nelegali veikla. Alų vežė į sodybą. Jis sėdėjo kroviko vietoje. Nuvažiavus į sodybą išėjo turbūt savininkas, jie sutarė kur padėti. Jie iškrovė alų. Sukrovė ir į garažą, ir į seną negyvenamą namuką, į namuką sunešė rankomis, o į garažą – su pakrovėju. Sodybos savininką pažinojo iš matymo. Tik vėliau sužinojo, kad tas vyriškis turi parduotuvę, kad lygtai yra ūkininkas. Nežino, ar iškrovus tą alų dokumentai buvo palikti, viską tvarkė vairuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas pagal nuotraukas atpažinti asmuo, pas kurį vežė alų. Atpažino. Tai buvo P. B. (t. 2, b.l. 140-144). Parodė pareigūnams tą vietą, į kurią nuvežė iš iškrovė alų. Apklausiamas policijos pareigūnų visas aplinkybes atsiminė geriau, davė teisingus parodymus. Jis pats daugiau nebuvo nei krovęs, nei vežęs alaus be apskaitos dokumentų, tik tą vieną kartą. Jam nėra tekę naikinti vežimo dokumentų. Mano, kad produkcija turi būti vežama su dokumentais, ant sąskaitos turi pasirašyti sandėlininkas. Nežino ar ta jo matyta sąskaita buvo sunaikinta ar buvo neįtraukta į apskaitą. Nėra susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita. Įtarimai, kad čia gali būti kažkas nelegalaus, jam kilo, nes buvo darbo pabaiga, po reiso jau buvo išvežiotas visas alus, paskambino papildomai, skambino oficialiai, vairuotojas paprašė padėti, sargyba netikrino. Mano, kad tame alaus vežime yra nelegalu, kad alų vežė į sodybą, kad nebuvo parašų. A. N. pažįsta kaip dirbusią gamybos meistrę. Gamyboje ji nurodydavo kiek alaus pripilti, kur pripiltą alų padėti. Ateidavo iš ryto, pasakydavo kiek, kokio alaus pripilti. Nežino ar sargai tikrindavo kiekvieną išvažiuojantį reisą, jam mažai teko važiuoti. Yra vežęs tik vieną kartą. Jis dirbo kitą darbą, ir tik kartais dirbo kroviku. Matė, kad sargyba kitus tikrindavo, nes kartais dirbo kroviku ir padėdavo vežti. Liudytojas R. G. parodė, kad pažįsta J. N., A. N., o V. V. nepažįsta. Dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo dirbti 2014 m. spalio mėnesį, dirbo iki 2016 metų. Pradžioje važinėjo kartu su kitais vairuotojais, buvo apmokamas, kaip važinėti, kaip pagal datas žiūrėti, atidavinėti alų, parodė adresus, vietas. Po dviejų savaičių pradėjo važiuoti vienas. Pradžioje važiuodavo daugiau po vietą, paskui pradėjo leisti važiuoti į Vilnių, Kauną, Panevėžį. Tada ir prasidėjo visas tas dalykas. Buvo krovimas į (duomenys neskelbtini). Ten, kur išrašo važtaraščius, darbuotoja pasakė, kad vienas alus yra su sąskaita, normaliai, o kitas alus – klientui į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam pristačius alų sąskaitą turės suplėšyti, jos niekur neturi matytis. Jis paklausė kodėl, kaip ir kas, bet pradžioje niekas nieko jam nepaaiškino. Kai nuėjo krautis, paklausė sandėlininko kaip čia yra, A. K. paplojo jam per petį ir pasakė „padirbsi – sužinosi“. Pasikrovė, išvažiavo. Buvo numatytas atidavimo laikas 10-10.30 val.. Tą alų, su falsifikuota sąskaita, pristatė į (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuvežęs alų iškrovė. Pažiūrėjo pagal sąskaitą, atidavė tuščią tarą. Jam buvo pasakyta, kad pasiėmęs tuščią tarą turi paskambinti į sandėlį ir pranešti, kiek ir kokios talpos tuščios taros pasiėmė. Iš pradžių tuos dokumentus plėšydavo, o paskui juos pradėjo kaupti, pamatęs kokie yra mąstai. Laikui bėgant iš direktoriaus J. N. prasidėjo visokie grasinimai. Visą tą informaciją pradėjo kaupti dėl apsidraudimo, kad neapkaltintų ir neapvagintų. Kad reikės vežti alų su tokiais dokumentais, ir kad tuos dokumentus reikės suplėšyti, nurodydavo tas, kas išrašydavo sąskaitas – apskaitininkės. Buvo apskaitininkė V., jos keitėsi. Kai vykdavo krovimas arba pylimas, kartais ateidavo A. N., kuri paaiškindavo kas ir kaip. Iš paties J. N. tiesioginių nurodymų konkrečiai nebuvo, bet duodavo suprasti, kad tas alus yra nelegalus, nes iš pradžių imdavo pinigus grynais, juos parveždavo ir atiduodavo. Pinigus paimdavo konkrečiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus paduodavo įmonės savininkas R. Š.. Jeigu pakliūdavo produkciją vežti į (duomenys neskelbtini), tai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokį alų veždavo į savaitę 1-2 kartus, antradieniais, ketvirtadieniais, prieš šventes kartais ir penktadieniais. Veždavo įvairiais kiekiais, pradedant nuo 10 statinių, baigiant 50 statinių, statinės talpa – po 30 ir 50 litrų. Parvežtą tarą turėjo suskaičiuoti, pranešti apskaitininkei, pas apskaitininkes atskirai buvo vedamas apskaitos žurnalas. Jame buvo nelegaliai vedama tuščios gražinamos taros apskaita. Tokio išvežamo alaus apskaitą vesdavo sandėlis, ten žinodavo tuos dalykus, pasižymėdavo. Kartais būdavo toks atvejis, kad ta „netikra“ sąskaita, su kuria buvo išvežama į (duomenys neskelbtini), rytojaus dieną buvo perrašoma tuo pačiu numeriu, bet jau kitos įmonės vardu. Alų pasiimdavome iš sandėlio, kur būdavo atskirai sukrautas, pylimo ceche – irgi atskirai, būdavo tiesiai iš ten kraunasi. Veždavo petais, į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Teko petais vežti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, (duomenys neskelbtini). Čia su dokumentais buvo tokia pati situacija: pakrauna ir išvažiuoji visiškai be dokumentų. Tose parduotuvėse alų priimdavo pardavėjas, parodydavo kur alų iškrauti, iškraudavo ir išvažiuodavo. Jokių dokumentų niekas neprašė, niekur pasirašyti nereikėjo. Teko vežti grynus pinigus iš (duomenys neskelbtini), R. Š. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 1 000, ir po 1 500. Iš (duomenys neskelbtini) jam asmeniškai neteko vežti grynųjų. Pinigai būdavo paduodami palaidai, perskaičiuodavo, įsidėdavo į kišenę ir išvažiuodavo. Kartais pinigai buvo įdėti į užklijuotą voką, ant kurio buvo užrašyta suma. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 3-8), parodė, kad tvirtina parodymais, duotus pas tyrėją, nes dabar tiksliai visko neatsimena. Veždavo į (duomenys neskelbtini) esančią G. individualią įmonę, bet nedideliais kiekiais, 2-5 statines. Daugiausiai į parduotuves veždavo petais, statinėmis veždavo ten, kur buvo barai.
Iš A. N. gaudavo nurodymus dėl prekių parvežimo, sukeitimo dėl neatitikimų, broko. Su A. N. neteko bendrauti, o su J. N. yra bendravęs dėl to papildomo alaus vežimo, kai jau prasidėjo konfliktas. Jis jam primindavo, kad jis nenorėtų, jog jam už dyką kažkas realizuotų tokį alų, kad už tai turėtų būti atlygis, nes reikėjo ir žaliavą parvežti, bet už tai nieko nebuvo mokama. J. N. buvo nepatenkintas, kad keldavo tokį klausimą. Statines reikėdavo ir pakrauti, ir iškrauti, 30 litrų statinė su tara svėrė 42 kg, 50 litrų – 64 kg, bet už tą darbą niekas nemokėjo. Paskutiniu momentu buvo taip, kad pats R. Š. atvažiuodavo ir pasiimdavo alų, kiti vairuotojai veždavo, o jo į reisus nebeleisdavo. Greičiausiai dėl to, kad jau buvo pradėtas susidorojimas su juo, kad iš darbo išeitų savo noru. Paskutines dvi savaites niekur nevažiavo, nedirbo. Algos jam niekas nepadidino, turėjo išeiti iš darbo. Buvo parašęs prašymą išeiti savo noru, bet paskui jie parašė, kad jį atleido už pravaikštas, už neatvykimą į darbą. Jie panaikino jo pirminį prašymą. Kai parašė prašymą išeiti iš darbo, jis paliko nurodęs savo telefoną, visus dokumentus, adresus. Vėliau jie konstatavo, kad jie skambino, o jis neatsakė į jų skambučius ir neatvyko į darbą. Iki to jis jau buvo atleistas pagal jo prašymą, susirinko visus parašus, kad nėra niekam skolingas. Po kurio laiko registruotu paštu gavo laišką, kad yra atleistas už pravaikštas, jog neatvyko į darbą, kad nėra jo pareiškimo. Kai nuvykęs į darbovietę klausė, sekretorė pasakė, kad jokio prašymo jis nerašė. To pirminio prašymo neliko. O pradžioje, kai padavė sekretorei prašymą dėl išėjimo iš darbo, sekretorė jam padavė atsiskaitymo raštą, kur turėjo surinkti visus parašus, viską paliko pas sekretorę ant stalo, kartu su prašymu. Tačiau galutinis variantas gavosi kitoks. Po to jis kreipėsi į VMI dėl tų dalykų, pateikė PVM sąskaitas, kurias buvo išsaugojęs. Jam asmeniškai už „juodą“ alų teko vežti pinigus iš pirkėjo R. Š.. Pinigai buvo paduodami kupiūromis, po 20, 50, 100 eurų, ant jokių dokumentų pasirašyti nereikėdavo. „Užkėlimas“, „užkelta sąskaita“ reiškia, kad pagal tą sąskaitą, pagal kurią veždavo nelegalų alų, pagal jos numerį rytojaus dieną ta sąskaita buvo perrašoma kitam asmeniui. Faktiškai matydavo ant kokio asmens ji yra perrašyta, jam paaiškindavo sandėlininkas A. K.. Jis jam pasakydavo, kad su šita sąskaita jis važiavo į (duomenys neskelbtini), o šiandien su šita sąskaita važiuoja po vietą, t.y. (duomenys neskelbtini). Toje „užkeltoje sąskaitoje“ pirminiai kiekiai niekada neatitiko, jie buvo mažesni. „Falsifikuota“ sąskaita reiškia, kad ji faktiškai niekur neatsispindėdavo. Iš pradžių tą „falsifikuotą“ sąskaitą suplėšydavo, o originalios sąskaitos plėšyti negalėjo, nes joje pasirašydavo, kad pristatė klientui alų. „Falsifikuotoje“ sąskaitoje negerai buvo nurodytas alaus kiekis, t.y. vienais atvejais buvo parašytas visas alaus kiekis, kitais atvejais – ne visas. Jeigu šitoje sąskaitoje nurodytas visas alaus kiekis, ta sąskaita buvo automatiškai panaikinama, kai jis pristatydavo alų. Paskambindavo, pasakydavo, kad alų pristatė. Ta sąskaita buvo ydinga, nes vienais atvejais alaus kiekis buvo nurodytas taisyklingai, kitais atvejais – ne. Buvo parodomas mažesnis kiekis o pasikraudavo didesnį kiekį. Po iškrovimo ir skambučio ta sąskaita buvo anuliuojama ir rašoma kito asmens vardu. „Falsifikuota“ sąskaita vadina netaisyklingą sąskaitą, kurioje yra blogai nurodytas alaus kiekis, joje nurodytas mažesnis alaus kiekis, nei iš tikrųjų vežamas. Normaliu atveju išrašydavo po keturias sąskaitas, o šiuo atveju išrašydavo tik vieną arba dvi sąskaitas. Jose esantys duomenys neatitikdavo to, ką veža, kiekiai būdavo mažesni arba didesni. Tie sąskaitų duomenys niekados neatitikdavo. Tas kiekis visada buvo skirtingas, lyginant su tuo, kiek užsakydavo, nuo 10 iki 50 statinių, priklausomai nuo sezono.
Pradžioje šitas sąskaitas suplėšydavo, plėšė gal kokį pusmetį. Paskui pradėjo jas kaupti. Vietoje suplėšytų sąskaitų buvo išrašomos sąskaitos kito asmens vardu, ne tam pačiam kiekiui, nes mažesnės parduotuvės imdavo ne statinėmis, o petais. Kalbant apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išrašomos ir keturios sąskaitos, kur alus buvo vežamas tikrai su sąskaitomis, kitu atveju buvo išrašomos „netikros“ 1-2 sąskaitos, vietoje 4 sąskaitų. Sąskaitas kurias perdavė policijai, jas išrašydavo ir perduodavo apskaitininkės. Konfliktas su J. N. buvo dėl neapmokėjimo už žaliavų pristatymą, už alaus išvežiojimą. Už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo tiek, kiek veždavo pagal tikrus važtaraščius. Direktorius J. N. davė suprasti, kad reikia „tokį“ alų vežti, jis paaiškino, kad reikalingi pinigai dėl algų išmokėjimo, dėl papildomų išlaidų, kad žaliavos brangios, kad reikia pinigų žaliavų pirkimui. Jam buvo pasakyta, kad reikia dirbti. Sunaikinti važtaraščius nurodydavo apskaitininkė. Vyko ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) komisariate, buvo parašytas pareiškimas, kad jis pavogė pinigus. Seife buvo palikti parvežti pinigai ne tik iš “ (duomenys neskelbtini)“, bet ir kitų įmonių. Pinigus jis buvo palikęs seife, kuris stovi pas apsaugą. Visas tas procesas buvo užvestas tik po dviejų savaičių. Nežino ar tie pinigai atsirado. Ikiteisminiame tyrime buvo įtariamasis. Tyrimas buvo nutrauktas. Buvo atliktas auditas ir buvo įrodyta, kad įmonėje yra betvarkė, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tyrimui jis pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurias išsaugojo. Alų veždavo su PVM sąskaitomis-faktūromis. Negali pasakyti kiek tikslai kartų alų vežė į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, priklausė kaip pakliūdavo reisų suplanavimas. Vairuotojai alų į „(duomenys neskelbtini)“ veždavo vieną kartą į savaitę. Jis vežė iki dešimties kartų, konkrečiai neskaičiavo. „(duomenys neskelbtini)“ produkciją priimdavo viena-dvi pardavėjos, parodydavo vietą kur iškrauti. Jis iškraudavo. Atvežtą kiekį pardavėjos kartais suskaičiuodavo, kartais neskaičiuodavo. Suskaičiuodavo greitai, nes būdavo sukrautas eilėmis, žinodavo po kiek, į „(duomenys neskelbtini)“ veždavo petais. Vienas pakas po 6 butelius, vienoje eilėje 25 petai, 6 eilės, kas sudaro 120 petus. Vienais atvejais, pristačius alų, pardavėjos pasirašydavo sąskaitose, kitais atvejais – ne. Produkciją jam išduodavo iš sandėlio, jis pats tik susikraudavo. Išvežant iš teritorijos, sargas kiekių netikrindavo. Nežino, kas darydavo produkcijos užsakymus įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Nežino kaip atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017-01-17 ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad visi vairuotojai darė tą patį, kad prireikus vežė „juodą“ alų. Nurodė vairuotojus B., M., dabar tiksliai visų pavardžių nepasakys. Vairuotojai keisdavosi. A. K. dirbo sandėlininku, su juos sutarė gerai. K. galėjo būti užpylėjas, normalūs darbiniai santykiai.
Laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-03-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ „juodo“ alaus nevežė. Sąskaitas matė tik tuo laikotarpiu, kuriuo dirbo. Įrašus sąsiuvinyje darė A. K.. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ alų vežė dviejų metų laikotarpyje, kol dirbo nuo 2014 metų.
Liudytojas P. B. parodė, kad pažįsta J. N. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, A. N. mokėsi kartu su jo žmona, žinau, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo V. V. nepažįsta. Pirkdavo alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. N. pasiūlė, kad perkant didesnį kiekį, bus už mažesnę kainą. Jokių kitų sąlygų nesiūlė. Jis pašnekėjo su žmona, žmona jam parašydavo kiek ko reikėdavo, jis paskambindavo, užsakydavo, sumokėdavo pinigus ir pasiimdavo. Kiek ir kokio alaus reikia susakydavo jam žmona. Tada jis paskambindavo direktoriui, atsiskaitydavo ir išsiveždavo. Dažniausiai atvažiuodavo ir išsiveždavo pats, bet buvo keli kartai, kada atvežė. Veždavo su savo transportu. Dokumentus išrašydavo vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Jis jos nepažįsta. Ji išrašydavo sąskaitą-faktūrą. Paskui tą dokumentą atiduodavo žmonai. Nežino ar išrašytoje sąskaitoje-faktūrose kiekiai sutapdavo su realiais alaus kiekiais, tikriausiai sutapdavo. Alų skaičiuodavo, dokumentuose kiekiai sutapdavo. Išvažiuojant iš teritorijos sargai kiekius žiūrėdavo. Neatsimena, ar jis pasirašydavo dokumentuose. Iš pradžių veždavo ir alaus didesnį kiekį susinešdavo į buto rūsį, kur gyveno, paskui išveždavo į parduotuves. Iš pradžių turėjo dvi parduotuves, paskui vieną, dabar nebeturi nei vienos. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad alų vežėsi išsikrauti ir į sodybą. Į sodybą vežė vėliau, kai išsikraustė gyventi į sodybą. Su direktoriumi J. N. atsiskaitydavo arba jo kabinete, arba susitikdavo kur nors mieste. Pinigus jis atveždavo grynais. Sumų tiksliai nebeatsimena, apie 2 000. Tiksliai neatsimena, kiek kartų yra vežęs grynus pinigus. Tvirtina savo duotus parodymus (t. 8, b.l. 156-159). Nuvežęs pinigus paduodavo direktoriui, jokių dokumentų, kad padavė pinigus, pasirašyti nereikėdavo. Yra buvę atvejų, kada su juo susitikdavo mieste. Jis jam paskambindavo, susitikdavo mieste ir perduodavo jam pinigus, pasirašyti nereikėjo. Įmonės buhalteriją tvarkė jo žmona, tai jos įmonė. Jam nebuvo žinoma kaip buvo tvarkomi dokumentai, kaip buvo užpajamuojami alaus kiekiai, kaip buvo įforminamas atsiskaitymas. Alų yra atvežę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai, tiesiai į sodybą. Tokiu atveju vairuotojas jam paduodavo sąskaitą, jis ją perduodavo žmonai. Neatsimena ar reikėjo pasirašyti toje sąskaitoje. Kiek reikia J. N. nuvežti ir paduoti pinigų, priklausė nuo to, koks būdavo alaus užsakymas. Pinigus, kiek jų reikia nuvežti, jam paduodavo žmona. Jam nėra žinoma apie 2012-11-02 sąskaitą, išrašytą E. B. individualiai įmonei, kad buvo parduota alaus už 4 320 litų, o vėliau sumažinta sąskaita, kurioje nurodyta, kad alus parduotas už 1 432 litus. Jam nėra žinoma apie šioje sąskaitoje sumažintą alaus kiekį ir kainą. Nežino kokią sąskaitą E. B. įsitraukė į savo apskaitą. Nežino ar buvo tartasi dėl mažesnės sąskaitos įtraukimo. Jis su direktoriumi nesitarė, kad sąskaitos bus perrašomos mažesniems kiekiams. Dabar neatsimena, ar sąskaitoje nurodytas alaus kiekis sutapdavo su jo pasikrautu ir išvežamu alaus kiekiu. Jis atvažiuodavo, pasikraudavo, jam išrašydavo sąskaitą ir išvažiuodavo. Yra pirkę alų iš vietinės firminės parduotuvės, už grynus pinigus, gaudavo čekį. Parduotuvėje kasininkei sumokėdavo grynus pinigus ir iš karto gaudavo čekį.
Liudytoja E. B. parodė, kad ji su A. N. mokėsi vienoje mokykloje, J. N. nepažįsta. V. V. nepažįsta. Pirkdavo alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per jos vyrą. Vyras pasakė, kad galima nusipirkti didesnį kiekį pigesne kaina. Su direktoriumi bendravo jos sutuoktinis. Jos vardu buvo registruota individuali įmonė. Dabar jau antri metai veiklos nebevykdo. Tuo metu vykdė mažmeninę prekybą, turėjo kaime parduotuvę. Pirkdavo alų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir savo parduotuvėje tuo alumi prekiaudavo. Ji pati su direktoriumi J. N. niekada nebendravo, visada savo vyrui pasakydavo kiek, kokio alaus reikia, vyrui paduodavo pinigus. Ji su vyru kartu važiuodavo parsivežti to alaus, nusiveždavo į parduotuvę. Alų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasiimdavo patys, kadangi ji pati nevairuoja, tai tą reikalą pavedė savo vyrui. Ji žinojo, kad tie dokumentai nėra legalūs, ji juos vėliau sunaikindavo. Buvo išrašomi dokumentai, pagal kuriuos pasiimdavo alų. Dabar tiksliai nepasakys kokie -sąskaitos-faktūros, arba krovinio važtaraštis. Ji iš karto tuos dokumentus sunaikindavo ir tą alų parduotuvėje išprekiaudavo. Be dokumentų negalėjo alaus išvežti iš teritorijos. Realizavusi tą alų, dokumentus iš karto sunaikindavo, suplėšydavo. Apie tą alų nežinojo nei buhalterė, nei pardavėja, kadangi ji pati parduotuvėje dirbdavo savaitgaliais, pati jį realizuodavo, paskui tą kiekį pati atstatydavo pagal sąskaitą-faktūrą, kiek jo turi būti parduotuvėje. Atstatydavo pagal kitą sąskaitą-faktūrą, pagal kurią alų pirkdavo su sąskaita-faktūra. Dalį alaus pirkdavo su sąskaita-faktūra, kurioje yra tikras alaus kiekis, kurią įtraukdavo į savo buhalterijos apskaitą, ir buvo dalis tokių sąskaitų, kurias sunaikindavo. Tiksliai nebeatsimena, neapskaitytą alų atsiveždavo kas du trys mėnesiai, pagal poreikį, kaip išsirealizuoji. Tai vyko nuo 2010 metų iki 2016 metų, tiksliai neprisimena, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Neapskaityto alaus tiesiai į parduotuvę neveždavo, jį pasidėdavo arba savo sodyboje, arba susinešdavo į rūsį. Tada šeštadieniais ryte ji važiuodavo į parduotuvę, jį nusiveždavo, atstatydavo tą kiekį ir taip išsirealizuodavo. Dėl šito neapskaityto alaus ji pati nei su direktoriumi, nei su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tiesiogiai nebendravo. Su direktoriumi tiesiogiai dėl šito alaus bendra jos vyras. Vieną kartą neapskaitytą alų vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Kartą jie patys nuvažiavo į alaus daryklą pasiimti. Vairuotojas pasakė, kad jis kaip tik važiuoja į jų parduotuvę ir pats pasisiūlė atvežti alų. Į sodybą neapskaitytą alų vairuotojai alų yra atvežę 2-3 kartus. Šiaip paprastai užsakymus padarydavo pardavėjos, nes ji pati dirbdavo tik savaitgaliais. Su dokumentais tikrą alų atveždavo tiekėjai, iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, su savo transportu, pagal pardavėjos užsakymą, atvežę iškraudavo. Tokiu atveju veždavo tiesiai į parduotuvę. Už nelegalų alų atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Vyras pinigus perduodavo asmeniškai direktoriui. O už alų, kurį atveždavo legaliai, atsiskaitydavo vairuotojui, grynais pinigais, parduotuvėje. Yra atsiskaitę ir pavedimu, per banką, bet dažniausiai grynais pinigais. Dėl 2012-11-02 PVM sąskaitos-faktūros, 4 320 litų sumai, jokių aplinkybių tikrai neprisimena. Sąskaitų-faktūrų ji nesukeisdavo. Apskaitytas alus visada ėjo per parduotuvę, pardavėja jį užsakydavo. Normalių tikrų sąskaitų nenaikino. Firminėje parduotuvėje yra pirkę alų. Atsiskaitydavo grynais ir iš karto gaudavo čekį, nepamena ar išrašydavo kokį lydintį dokumentą ar sąskaitą. Jeigu alų pirkdavo be dokumentų, tai į apskaitą jokių dokumentų ir neįdėdavo. Jeigu alų pirkdavo oficialiai, iš parduotuvės, tai buvo išrašoma normali sąskaita-faktūra, kuri buvo pridedama prie apskaitos. Neapskaityto alaus iš parduotuvės yra pirkę, bet tikrai nedaug. Nepamena kokį dokumentą išrašydavo.
Liudytojas R. Š. parodė, kad pažįsta N. ir N., nes dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) zonos vadybininku. Turi (duomenys neskelbtini) parduotuvę – barą. Dažniausiai alų parduoda išsinešimui. Pilstymo įranga susidėvėjo ir atsirado nuostoliai. Kad pasidengti nuostolius, N. paklausė, ar galėtų nusipirkti alaus už grynus, t. y. be sąskaitos faktūros. Jis sutiko. Jis nusipirkdavo tada alaus už mažesnę kainą be sąskaitos faktūros. Jis paskambindavo N., pasakydavo, kad šį mėnesį norės alaus, jis liepdavo paskambinti N.. Jis jai paskambindavo pasakydavo kiek alaus reikės, ji pasakydavo, kada bus, jis nuvažiuodavo ir paimdavo. Per kartą savo automobiliu paimdavo apie 800 litrų, statinės po 50 litrų kiekviena. N. plikdavo tą alų, jis vakare įvažiuodavo į kiemą ir pasiimdavo užsakytą kiekį nuo rampos. Sąskaita faktūra kelionei būdavo išrašyta, kad, jei kas sustabdys, ją turėtų. Ji buvo skirta tik kelionei, grįžęs ją suplėšydavo. Atsiskaitydavo vėliau grynais pinigais. Pinigus dažniausiai perduodavo N. pažįstamai, kuri atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Kaip įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo su sąskaitom faktūrom, o kur pirkdavau dėl nuostolių padengimo, pirkdavo kaip sau. Su N. bendravo tik dėl užsakomo alaus kiekio. Su kitom apskaitininkėm nebendraudavo. Nepamena, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojai būtų vežę tą alų, kurį pirkdavo už grynus pinigus. Kai oficialiai pirkdavo, tada atveždavo vairuotojas, perduodavo pinigus pagal sąskaitą vairuotojui, jis išrašydavo pinigų paėmimo kvitą. Pinigus paimdavo J.. Alų be dokumentų veždavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Didžioji dalis alaus buvo perkama su sąskaitomis, o tik maža dalis, kad padengti nuostolius, būdavo be sąskaitos. Nepamena, kuriuo laikotarpiu pirko tokį alų be sąskaitų. „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2008 metais, įranga dirbo gerai, po to pradėjo streikuoti. Alų be sąskaitų imdavo kartais vieną kartą į mėnesį, kartais važiuodavo kartą per 2-3 mėnesius, pirkdavo per kartą apie 800 litrų. Vadybininkams niekada pinigų neduodavo. Dėl jo įmonės buhalterinės apsklaitos byla nagrinėjama (duomenys neskelbtini) teisme, ten jis pripažįsta jam pareikštą kaltinimą, bet nepripažįsta tokio kiekio. Iki 2016 metų gruodžio mėnesio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai buvo skirtingi, priklausė nuo įvairių faktorių, asortimente buvo tik (duomenys neskelbtini) alus. Vasarą per mėnesį parduodavo kelias tonas, žiemą per dieną parduodavo iki 50 litrų. Teko vieną kartą matyti, kaip vairuotojas atvežė alų, po to atvažiavo lengva mašina ir tas vairuotojas į tą mašiną alų krovė, paklausė pirkėjo, tai jis paaiškino, kad jo dėdė dirba „(duomenys neskelbtini)“ ir jam nupirko be dokumentų 4-5 statines. Apie tą atvejį pranešė N., jam tai buvo netikėta. N. vėliau minėjo, kad išsiaiškino, kad vairuotojai prisipažino, kad taip darė. Su N. yra pažįstamas, jos tikslių pareigų „(duomenys neskelbtini)“ nežino, ji ten samdyta darbuotoja. Su ja dėl neapskaityto alaus ir bendraudavo. Ji buvo atsakinga už alaus įpilimą, kiek jam reikėjo. Apie buhalteriją su ja nekalbėdavo. Jis mano, kad ji žinojo, kad tas alus neapskaitytas, nes dėl apskaityto alaus bendraudavo tik su apskaitininkėmis. Jis alaus pasiimti atvažiuodavo vakare, N. tada jau nebebūdavo, alų atiduodavo kažkas iš sandėlio darbuotojų, A. tik gal kokį kartą yra buvusi, kai jis atvažiavo. Jei per mėnesį parduodavo 2-3 tonas, o per 3 mėnesius atsiveždavo 800 litrų, tai tas neapskaitytas alus sudarydavo mažą parduodamo alaus dalį. Ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus. Pas jį buvo atlikta krata ir buvo išimtos sąskaitos faktūros, tas sąskaitas išrašė apskaitininkė kažkuri, apskaitininkės buvo dvi. Tose sąskaitose buvo nurodytas toks alaus kiekis, koks buvo vežamas, alaus vertė turėjo būti nurodoma tikra. Jis mokėdavo už tą sąskaitoje nurodytą kiekį, tik be PVM. Nežino, koks sąskaitų skaičius buvo rastas kratos metu. Namie buvo rastos kelios sąskaitos, gal 3-4. Mano, kad buvo rasta 10-20 sąskaitų, jos buvo ne tik 2016 metų, bet ir ankstesnių metų. ( t. 25 b. l. 56-57), ( t. 25 b. l. 50-52). Tvirtina savo parodymus duotus ikiteiminio tyrimo metu, kurie perskaityti teisme
Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta A. N. ir J. N., dirbo su jais kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo gamybos proceso operatoriumi, J. N. buvo direktorius, A. N. gamybos meistrė. Jis dirbo prie alaus virimo, fermentacijos, filtracijos. N. jam atnešdavo užsakymą, kai jis dirbo pilstyme, būdavo ant lapelio užrašyta alaus rūšis, kiekis, dar užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, reiškia tai įmonei būdavo skirtas alus. Jis supildavo ir nuveždavo į sandėlį, sandėlininkas parodydavo, kur padėti. Dar būdavo, kad veždavo į „Saikinykus“, kur alus be datų, nurodymus gaudavo iš A. N.. Su direktorium bendraudavo labai retai. Kai būdavo užrašyti duomenys ant lapelio, tai vairuotojai pasakydavo, kad veždavo alų ten ir palikdavo be sąskaitų. Kolektyvas mažas ir jie pasikalbėdavo. Jis suprasdavo, kad jei be sąskaitų, reiškia alus neapskaitytas. Jis pas save vesdavo apskaitą, kiek išpilstydavo alaus, rašydavo į sąsiuvinį, kažkaip išskirdavo tą neapskaitytą alų, bet dabar nebeprisimena kaip. Tą neapskaitytą alų vadindavo visi „juodu“ ar „juoduliu“. Tą sąsiuvinį tikrindavo. Sandėlininkas parodydavo atskirą vietą, kur tokį alų padėti, tą alų jis gal kažkaip sau ir pajamuodavosi. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu or perskaitytus teisme ( t. 2 b. l. 41-45). Toks „juodas“ alus buvo pilamas į savaitę kartą ar kas dvi savaitės kartą. Su vairuotojais kalbėdavosi, jie smulkiai nepasakojo, bet iš jų žinojo, kad jie veža alų arba su dviem sąskaitomis arba visai be sąskaitų. Savo duotus parodymus tvirtina, viską nurodė teisingai. Yra matęs patį direktorių vežantis alų. Jis atvažiuodavo, atidarydavo bagažinę, paprašydavo įkrauti ir jis įkraudavo į jo džipą „(duomenys neskelbtini)“ tiek alaus, kiek tilpdavo, jis išsiveždavo tą alų. Būdavo, kad atvažiuodavo iš „(duomenys neskelbtini)“ baro G. ir taipogi išsiveždavo alų, daug alaus jis neimdavo, paimdavo statinę ar dvi. Jis žinojo, kad yra tokia „(duomenys neskelbtini)“, savininko nežinojo, nematydavo, kas atvažiuoja paimti, tik iš užrašo ant lapelių žinojo tą įmonę. Alų veždavo vairuotojai „(duomenys neskelbtini)“. Jis dabar nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, priežastys dėl darbo užmokesčio. Kiek ir kokį „juodą“ alų išpilstyti, sužinodavo iš lapelių, kuriuos duodavo A. N., o jei ji atostogaudavo iš kažko kito, tie nurodymai ateidavo iš aukščiau, tai yra iš direktoriaus. Tą „juodą“ alų įrašydavo į sąsiuvinį ir pažymėdavo kryžiuku, tą sąsiuvinį tikrindavo A. N.. Tą „juodą“ alų veždavo vairuotojai, nežino ar jį veždavo su sąskaitomis ar be jų. „Juodo“ alaus kiekis įpilamas būdavo skirtingas – nuo kelių iki keliolikos statinių per savaitę ar kelias, tai priklausydavo nuo sezono. Pristatydavo alų į „Saikinykus“ ir į sandėlį. Būdavo 2-3 žmonės, kurie pilstydavo alų. A. N. iš viršaus nurodydavo, kiek, kokio „juodo“ alaus reikia, nes ne ji spręsdavo tai. Jis nesusimokėjo už alų, vėliau susimokėjo, todėl kilo konfliktas su direktorium. Jį pagavo, todėl teko susimokėti. Jis norėjo padėti sūnėnui, kuris paprašė alaus, paėmė 5-6 statines, įpylė, o vairuotojas A. nuvežė tą alų į (duomenys neskelbtini) ir atidavė sūnėnui. Jį iškvietė direktorius ir paklausė, ar taip buvo. Taip padarė be direktoriaus žinios, o reikėjo dėl alaus kreiptis į jį, bet jo tada nebuvo darbe. Tai buvo vienetinis atvejis. A. parašydavo ant lapelio, kiek reikia įpilti juodo alaus, kam ir kokio. Dirbo iki (duomenys neskelbtini). Sąsiuviniai būdavo pilstymo ceche ant stalo, juos visada reikėdavo pildyti. Prie tų sąsiuvinių sandėlininkai galėjo prieiti, bet negali pasakyti, kad juos jie galėdavo pakoreguoti. Tuos sąsiuvinius kartą per savaitę surinkdavo gamybos meistrė arba ją pavaduojanti technologė. Kiek reikia įpilti apskaitomo alaus, jam pasakydavo sandėlininkas, o ant lapelio N. užrašydavo tik kiek reikia „juodo“ alaus.
Liudytojas G. G. parodė, kad pažįsta J. N., A. N., nes pirko alų iš „(duomenys neskelbtini)“ , toje įmonėje N.yra direktorius, o A. gal pavaduotoja. Jis turi barą „(duomenys neskelbtini)“. Alų ėmė kaip fizinis asmuo savo reikmėms. Dabar nebeatsimena, nes viskas buvo seniai. Dėl alaus kalbėjosi su direktoriumi, jis sakė nuvažiuoti pasiimti. Pasiskambino A, pasakė, kiek reikia. Tada nuvažiavo pasiimti, tas alus buvo ant trampos paliktas, susikrovė statines į savo automobilį ir išvažiavo. Ėmė gal tris kartus po tris statines, alus „Stiprusis“, statinės po 50 litrų. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytus teisme ( t. 20 b. l. 68-73). Buvo keli jubiliejai ir reikėjo alaus. Jokie dokumentai nebuvo rašomi. A. padavė pinigus už alų. Jam jokio kvito už apmokėjimą nedavė. Į barą „(duomenys neskelbtini)“ veždavo alų su sąskaitomis du kartus per savaitę, užsakydavo alų telefonu ir vairuotojai atveždavo alų su dokumentais, sumokėdavo oficialiai pagal sąskaitas. Alaus, kurį ėmė savo reikmėms, pirko gal 4-5 kartus be jokių dokumentų. Kai reikėdavo tokio alaus, skambindavo A., pasakydavo, kiek reikia, ji pasakydavo, kada atvažiuoti, palikdavo prie sandėlio ant rampos. Jis pats įsikraudavo tą alų, pinigus atiduodavo grynais A.. Tą alų taip pirko gal tris mėnesius 2016 metais, tas buvo gal rugpjūtį, viso įsigijo gal apie 30 statinių alaus. Kai atvažiuodavo savo transportu ir išvažiuodavo iš įmonės, sargai buvo, bet niekada netikrindavo, tų sargų nepažinojo. Jei sargas pasiteiraudavo, ko atvažiavo, jis pasakydavo, kad alaus, tai jo ir netikrindavo. A. gavusi pinigus jokio dokumento neišrašydavo. Tai vyko 2016 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Statines paimdavo darbo metu nuo rampos, A. būdavo kieme arba išeidavo ir paduodavo jai pinigus, sudėtus celofaniniame maišelyje. Taip buvo 4-5 kartus. Statinę direktorius pasiūlė už 30 eurų, jei būtų su sąskaita, tai alus būtų brangesnis 9-10 eurais. A. paduodavo apie 120-150 eurų, paduodavo už tiek, kiek paėmė. Viso per tą laikotarpį A. yra davęs apie 900 eurų. Direktorius jam sakė, kad susitartų su A., todėl jai skambindavo, jai atiduodavo pinigus.
Liudytojas Z. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo alų, užsakydavo telefonu. Neatsimena kokiu laikotarpiu, nes viskas labai seniai buvo. Jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Vadybininkas paliko telefono numerį. Skambindavo tuo duotu numeriu ir užsakydavo tam tikrą alų, jo kiekį. Alų jam atveždavo. Kiek supranta, pavogę vairuotojai galėjo atvežti alaus ir pasiūlyti parduoti pigiau. Arba galėjo būti brokas. Alų pirkdavo iš įmonės, bet ir vairuotojas atveždavo alų, kad pakeisti broką. Iš vairuotojų atvežtą gerą alų pamainydavo, jam atiduodavo blogą. Jokių dokumentų nebuvo, mainydavo vienas ant vieno. Užsakytą alų atveždavo su PVM sąskaitomis-faktūromis, bet alų, brokui pakeisti, atveždavo be sąskaitų. Jis atiduodavo blogą alų, o pasiimdavo gerą. Ir blogą alų atiduodavo be dokumentų, ir gerą alų jam pakeisdavo be dokumentų. Kaip pvz., jam atvežė 100 butelių, iš kurių 5 – blogi, tai sekantį sykį atveža tuos 5 butelius, o jis jiems atiduoda 5 blogus. Tas kiekis buvo užpajamuotas. Dėl tokio alaus pakeitimo jokių buhalterinių pažeidimų nebuvo nustatyta. Tvirtina perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 13, b.l. 48-51). Jis turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal ir buvo bendravęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nežino, nes nežino kas kalbėdavo kitame telefono gale. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažįsta nei vieno žmogaus ir nei viena pavardė jam nėra girdėta. Jo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba ir dabar. 2011-2013 metais jo įmonė neužpajamuotu alumi neprekiavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad neužpajamuoto alaus buvo nusipirkęs, bet jo neparduodavo. 2011 metais pas jį atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. To pirmo vizito metu vadybininkas nesitarė dėl neapskaityto alaus tiekimo, jie tarėsi dėl įprastinio, normalaus bendradarbiavimo. Jis ieškojo naujų taškų, nes jų regione niekas neprekiavo (duomenys neskelbtini) alumi. Dėl alaus tiekimo užsakymus darydavo telefonu. Kalbėdamas telefonu pasakydavo, kad pas jį yra broko, tiek ir tiek, bet dėl alaus be apskaitos dokumentų nesitarė. Negalėjo būti, kad įgijo neapskaityto alaus, laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 m., už 52 000 litų. Neatsimena kiek tada alus kainuodavo. Mano, neapskaityto alaus galėjo būti įsigyta ženkliai mažiau nei už 52 000 litų. Jam tos sąskaitos, pagal kurias buvo nustatyta suma 52 000 litų, nebuvo matytos. Niekas ant tų sąskaitų nebuvo pasirašęs. Jis tų sąskaitų nebuvo patvirtinęs. Jam sakė, kad yra neapmokėtos sąskaitos, nuo 2011 iki 2016 metų nieko negirdėjo dėl neapmokėtų sąskaitų, tik prasidėjus tyrimui, sužinojo apie tokias sąskaitas. Jis buvo toliausias taškas, jo įmonė yra (duomenys neskelbtini). Nežino ar aplinkui, (duomenys neskelbtini), kitose įmonėse buvo prekiaujama (duomenys neskelbtini) alumi. Dabar tiksliai neatsimena, bet savo reikmėms pirkdavo po kelis blokus alaus. Dabar broko kiekio neatsimena. Broko nerašydavo, su sąskaitomis broko negrąžindavo. Pasakydavo kiek yra broko ir jį pakeisdavo ir jokie dokumentai nebuvo išrašomi.
Liudytojas A. V. parodė, kad pažįsta V. V., J. N., A. N. nepažįsta. Tuo metu turėjo individualią įmonę. Turėjo alaus barą (duomenys neskelbtini), prekiavo (duomenys neskelbtini). Individuali įmonė veikė laikotarpyje nuo 1994 iki 2017 metų. Alumi prekiavo iki kol baigėsi baro veikla. 2010-2013 metais baras tikrai veikė. Pagal tas devynias sąskaitas-faktūras, įsigijęs alaus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tų sąskaitų į apskaitą neįtraukė, sumokėjo grynus pinigus, o alų pardavė. Pinigus paėmė galbūt vadybininkas. Jo vardo, pavardės dabar neprisimena, jų buvo ne vienas. Dirbo toks K. U., jis priiminėdavo užsakymus, kiek alaus reikia atvežti, jis paskambindavo telefonu. Alų atveždavo vairuotojas. Iškraunant atvežtą alų jis nedalyvaudavo, dokumentus palikdavo bare. Barmenės priimdavo alų, joms buvo paliekami dokumentai. Prekiaudavo tuo alumi. Prekiaudavo ir tuo neapskaitytu alumi, kuriam dokumentų nebuvo. Tai tie devyni atvejai, kuriems dokumentų nebuvo. Vadybininkas pasiūlė, kad gali atvežti alaus be dokumentų. Pasiūlė tas pats K. U.. Negali paaiškinti, koks tikslas buvo sutikti su tokiu pasiūlymų, nes alaus kaina buvo ta pati. Kadangi alus buvo be dokumentų, tai jis tokio alaus į savo apskaitą neįtraukė. Už alų atsiskaitydavo atiduodant grynus pinigus tam pačiam vadybininkui K. U.. Nei įmonės buhalterė, nei pardavėjos nieko nežinojo apie neapskaitytą alų. Su vairuotojais, kurie atveždavo alų, nesusitikdavo, nebendraudavo. Dabar jo įmonė nebeveikia. Tuo laikotarpiu su direktoriumi J. N. nebendravo, tik žinojo, kad toks yra. Su A. N. nebendravo. Jis bendravo tik su vadybininku K. U.. Per jį užsakydavo alų ir jam atiduodavo pinigus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. N. nesitarė dėl alaus įsigijimo be apskaitos dokumentų. Vadybininkas K. U. jam nesakė, kad toks pasiūlymas, įsigyti alų be apskaitos dokumentų, yra daromas su direktoriaus paliepimu. Tas alaus kiekis, kurį priėmė be apskaitos dokumentų, atitinka tą alaus kiekį, kuris yra įtrauktas tose 9 niekur nepateiktose ir neapskaitytose PVM sąskaitose.
Liudytoja L. L. parodė, kad J. N. jai yra žinomas, A. N. nepažįsta. V. V. taip pat nežino. Turėjo komercinių pirkimo-pardavimo sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai dirbo jos baras imdavo alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau 7 metai jos baras nebedirba. Tuo laiku turėjo savo įmonę, barą, jame dirbo dvi pardavėjos. Alų imdavo ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar iš 5-6 gamintojų. Atsiskaitydavo tokia tvarka: atvažiuodavo vadybininkas, jie užsakydavo alų, jis surašydavo kiek, prieš alaus vežimą vadybininkas paimdavo užsakymą, o kitą dieną alų atveždavo. Atveždavo alų su PVM sąskaita-faktūra. Kai dirbo, buvo privaloma pasirašyti ant PVM sąskaitos-faktūros, nurodant savo vardą, pavardę ir padedant parašą. Vadybininkui už atvežtą alų pagal tą sąskaitą iš karto pinigų nemokėdavo. Jis atvažiuodavo 1-2 kartus į savaitę. Todėl jam atvažiavus antrą kartą, jeigu alų buvo išprekiavę, sumokėdavo pinigus, o jis išrašydavo pinigų priėmimo čekį, su pardavėjos parašu, vardu, pavarde. Tyrėja jai parodė tuščias PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas jos vardu, be jokių parašų. Vadinasi, kad tas krovinys iki jos neatėjo, nes jose nėra nei jos, nei kitų dviejų pardavėjų parašų. Jie be dokumentų neįforminto alaus nepriimdavo, nes viskas eidavo per kasą. Buvo prekiaujama alumi, pilstomu iš statinių. Jai buvo parodytos tuščios sąskaitos-faktūros: 2011-09-20, 2011-09-24, 2011-10-01, 2011-10-11 bei 2012-02-27, be parašų. Pagal tas sąskaitas-faktūras tas alus (produkcija) iki jų, t.y. L. L. valgyklos, tikrai neatėjo, jeigu nėra parašų. Šitų parodytų sąskaitų-faktūrų į apskaitą niekaip negalėjo įtraukti, nes jas pirmą kartą pamatė pas tyrėją. Po to, kai jas parodė, tų sąskaitų taip pat į įmonės apskaitą neįtraukė. Negalėjo jų įtraukti į apskaitą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją imdavo visada tik su sąskaitomis. Su direktoriumi, bendravo tik sudarant sutartis, o daugiau iš viso nebendraudavo. Tarp jų nebuvo jokios kalbos apie „juodą“, t.y. be dokumentų, alų. Jau septinti metai kaip jos įmonė neveikia. 2014 metais barą pardavė, dabar jame dirba kiti žmonės.
Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nepamena ar su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąsajų. Ir tyrėjai sakė, kad 2006 metais pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, buvo žmonai parašęs įgaliojimą, ji viską tvarkė, kas buvo susiję su jo įmone. Įmonė buvo įkurta jo vardu nuo (duomenys neskelbtini), 2006 metų vasarą pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, o 2007 metais ar 2008 metų pradžioje jis savo žmonai S. P. surašė įgaliojimą pasirašinėti ant visų dokumentų. Alų veždavo ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo įmonė turėjo ir parduotuvę, ir alaus barą. Alų veždavo ir į parduotuvę, ir į barą. Viskas buvo užsakoma telefonu. Nežino su kuo buvo bendraujama telefonu, nes visas prekes užsakinėdavo jo žmona. Produkciją užsakydavo savaitei laiko. Nuo (duomenys neskelbtini) metų su žmona išsiskyrė. Negali nieko pakomentuoti dėl 2011 metų gruodžio 11 d. PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos jo individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino ar buvo tuo laikotarpiu grįžęs iš reiso, ar šita sąskaita buvo išrašyta jam būnant Lietuvoje. Viską užsakinėdavo ir visus atsiskaitymus vykdydavo jo žmona. Viskas ėjo per kasos aparatą, todėl negalėjo pirkti alaus be apskaitos dokumentų. Jis jokių užsakymų nepriimdavo, tokių aplinkybių, ar vadybininkai siūlė pirkti alų be apskaitos dokumentų, nežino. (duomenys neskelbtini) su žmona išsiskyrė ir viskas liko žmonai. Ir dabar ta įmonė tebeveikia (duomenys neskelbtini).
Liudytoja B. Z. parodė, kad ji kaltinamųjų J. N. ir A. N. – nepažįsta. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma. Jos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, kavinėje, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Niekada, nei 2011 metais, be dokumentų nebuvo įsigiję jokios produkcijos, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamo alaus. Tikrai nebuvo tokio atvejo, kad 2011-11-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įgiję neapskaityto alaus už 120 litų pagal neišrašytą-sunaikintą PVM sąskaitą-faktūrą. 2017 metais buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Visa imama produkcija buvo apskaityta pagal PVM sąskaitas-faktūras. 2011 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją užsakydavo bendruoju tos įmonės telefonu, jos darbuotojas pavarde neprisistatydavo. Konkretaus darbuotojo vadybininko nežinojo. Tais laikais atsiskaitydavo įvairiai – ir grynais, ir pavedimu. Visada buvo išrašomas dokumentas, patvirtinantis pinigų priėmimą.
Liudytoja R. V. parodė, kad kaltinamųjų J. N. ir A. N. nepažįsta. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma. Buvo tos įmonės direktorė. Bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie asmenys – J. N., A. N. jai nėra žinomi. Gali būti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2012 metų laikotarpyje įgydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją, tiksliai neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra parduotuvė. Atvažiuodavo vadybininkas ir užsakydavo (duomenys neskelbtini) produkciją. Kadangi praėjo daug metų, vadybininko pavardės neatsimena. (duomenys neskelbtini) produkciją įgydavo su apskaitos dokumentais, pateikdavo PVM sąskaitą-faktūra, o jie perskaičiavę priimdavo prekes. Be apskaitos dokumentų tikrai jokios produkcijos iš (duomenys neskelbtini) negaudavo. Tikrai nebuvo to, kad pagal 7 PVM sąskaitas-faktūras, kurių pirmoji buvo – 2010-06-04 d., paskutinioji – 2012-07-09 d., t.y. dvejų metų laikotarpyje, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą ir buvo sunaikintos, pagal kurias galėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti neapskaitytos produkcijos už 7 464 litus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios produkcijos tikrai nebuvo įgijusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie papildomi mokesčiai nebuvo paskaičiuoti dėl to, kad tariamai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo neapskaitytos produkcijos. Tokių atvejų, kad 2010-2012 metų laikotarpyje, bent jau 7 kartus, už 7 464 litus, būtų įgiję neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos, nebuvo. Dėl atsiskaitymo už alų – atvažiuodavo vadybininkas, išrašydavo kasos pajamų orderį, jie sumokėdavo pinigus. Visais atvejais išrašydavo kasos pajamų orderį. Neatsimena kokios buvo jos pareigos 2010-2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktore galėjo tapti prieš aštuonis metus. Iki tol UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo jos vyras, o jam susirgus, truputi direktoriumi buvo anūkas.
Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamųjų J. N. ir A. N. nepažįsta. Nuo pat pradžių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, neatsimena nuo kurių metų, galėjo būti 1994 metai. Trumpam buvo įformintas direktoriumi. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko alų. Tos įmonės direktoriaus nepažįsta. Neatsimena kokios jo pareigos buvo 2010-2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet ėmė alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, produkcijos paėmimo metu buvo išrašomi apskaitos dokumentai. Produkcijos ėmimo be dokumentų niekada nebuvo. Tokios aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2010-06-04 iki 2012-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įgijo (duomenys neskelbtini) produkcijos be dokumentų, už bendrą 7 464 litų sumą, jam nėra žinomos. Dėl produkcijos užsakymo atvažiuodavo vadybininkas ir darydavo užsakymą. To vadybininko neatsimena, daug metų praėjo. Už parduotą produkciją su (duomenys neskelbtini) atsiskaitydavo išėmę iš kasos pinigus, gaudavo išrašytą kasos pajamų orderį. Apskaitos dokumentas buvo išrašomas visais atvejais. Jis pats niekada nebuvo įtariamuoju, buvo tik jo žmona. Ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas.
Liudytoja S. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Žino įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ji turi S. P. individualią įmonę, t.y. parduotuvę. Kažkada, labai seniai, pirko alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo būti prieš 15 metų. Tai kaimo parduotuvė, prekiaujanti ir maisto, ir pramoninėmis prekėmis, ir alumi. Daug tiekėjų tuomet buvo, ne tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitos dokumentus tvarkydavo jos vyras. Be apskaitos dokumentų niekada jokios produkcijos neėmė ir dabar neima. Negali būti, kad jos individuali įmonė 2011 metų gruodžio mėnesį tariamai įgijo 120 l alaus už 500 litų be apskaitos dokumentų. 2018 metais buvo apklausta. Ji dirbo paprasta pardavėja. Ką atveždavo, ji tą pasirašydavo ir priimdavo. Visiems tiems reikalams vadovaudavo jos jau buvęs vyras S. P.. Apie tai, kad VMI būtų paskaičiavusi papildomus mokesčius jų įmonei už tariamai neapskaitytos produkcijos prekybą, nežino. Baigę prekiauti, produkciją iš (duomenys neskelbtini) užsakydavo telefonu, susisiekę su agentu. To agento pavardės dabar neatsimena. Už parduotą produkciją su (duomenys neskelbtini) turbūt buvo atsiskaitoma grynais. Buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Dabar moka pavedimais, o anksčiau pavedimų nedarydavo, mokėdavo grynais. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų ji niekada nėra įgijusi jokios produkcijos.
Liudytoja J. K. parodė, kad
UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę žino. Direktorių J. N. žino, darbuotojos A. N. nežino. J. N. žino, nes įmonę turi jau 18 metų. Turėjo mažmeninės prekybos parduotuvę, tai buvo J. K. individuali įmonė. Dabar jos nebeturi. Bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirko iš ten alų. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti dar tuo laiku, kai J. N. nebuvo tos įmonės direktorius. Tuo metu, kai vykdė mažmeninę prekybą, ir ėmė produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą produkciją imdavo tik su apskaitos dokumentais. Nebūdavo tokių atvejų, kad produkciją imtų be apskaitos dokumentų. Negalėjo taip būti, kad trijų dienų laikotarpiu, nuo 2011-10-26 iki 2011-11-04, būtų ėmusi neapskaitytos produkcijos už 16 000 litų. Tokio kiekio ji neturėtų kur sandėliuoti. 2011-11-04 d. jos įmonė negalėjo paimti 2 400 litrų butelių alaus „Stiprusis“, nes ir tuo metu 2 400 litrų vienos rūšies ir vienos įmonės alaus jos įmonei tai buvo labai didelis kiekis, nes kaime gyvena tik 200 žmonių. Ir pagal parduotuvės kvadratūrą neturėtų kur sandėliuoti. Tokių didelių užsakymų niekada nėra buvę. Produkciją užsakydavo įvairiai – ir pati paskambindavo, ir pardavėjoms skambindavo. Už produkciją atsiskaitydavo pavedimu arba grynais. Į banką pinigų nenešdavo. Kartais atvažiuodavo (duomenys neskelbtini)vadybininkas, jam paduodavo pinigus. Bet visais atvejais buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Visi dokumentai buvo išrašomi, visa buhalterija buvo tvarkoma. Dėl prekybos su (duomenys neskelbtini) 2011 metais VMI jokių pretenzijų dėl nesumokėtų mokesčių jai nėra pareiškusi. Jos parduotuvės patalpa buvo 100 kv metrų, kartu su sandėliuku, prekybos patalpa, katiline. Iš pradžių alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ alų atsiveždavo patys, paskui atveždavo (duomenys neskelbtini), veždamas pakeliui kitiems užsakovams. Atveždavo (duomenys neskelbtini) vairuotojai. Visus vairuotojus pažinojo iš matymo, pavardės nežino nei vienos. Neprisimena tokio atvejo, kad atvežus alų atsiskaitydavo vairuotojui paduodama grynus pinigus. Jeigu yra buvę, tai vairuotojas išrašydavo kasos orderį, pardavėja sumokėdavo pinigus. Dabar ji nebedirba įmonėje, įmonę išnuomojo nuo (duomenys neskelbtini). Kartais pati važiuodama į (duomenys neskelbtini) nuveždavo pinigus už parduotą produkciją, pinigus atiduodavo (duomenys neskelbtini) daryklos kasininkei, jos pavardės nežino.
Liudytoja J. K. parodė, kad ji kaltinamųjų nepažįsta. „(duomenys neskelbtini)“ įmonę žino, turi individualią J. K. įmonę. (duomenys neskelbtini) produkcija prekiauja ir iki šiol. Tiekiant (duomenys neskelbtini) produkciją, visą laiką produkcija buvo tiekiama su apskaitos dokumentais. Tokių atvejų, kad 2013 pavasarį, balandžio-gegužės mėnesiais, kad įgytų produkcijos be apskaitos dokumentų, nėra buvę. Niekas niekada jai nesiūlė įgyti produkcijos be apskaitos dokumentų, ir šiai dienai viskas vyksta taip pat. Produkciją dažniausiai užsakydavo per (duomenys neskelbtini) vadybininką, kuris atvažiuodavo. Vadybininko pavardės tikrai nepamena. Atsiskaitymas su (duomenys neskelbtini) už parduotą produkciją dažniausiai vykdavo taip, kad pinigus surinkdavo vadybininkas, kartais pinigus perduodavo vairuotojui. Ir dabar kartais pinigus perduoda vairuotojui. Perduodant pinigus visada būdavo išrašomas kasos pajamų orderis arba pinigų priėmimo kvitas. Tokių atvejų, kad apskaitos dokumentas būtų neišrašomas, nėra buvę. 2017 metais ikiteisminiame tyrime buvo apklausta, po tos apklausos dėl prekybos su (duomenys neskelbtini) jai VMI nėra pareiškusi jokių pretenzijų ar paprašiusi sumokėti mokesčius dėl tariamai neapskaitytos produkcijos prekybos. Gal vieną ar du kartus patys važiavo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti produkcijos. Jos vyras yra nuvažiavęs pasiimti alaus. J. N. nepažinojo, tik vieną kartą matė, kai jis buvo užėjęs į jų parduotuvę pasižiūrėti šaldytuvų, ar jų produkcija sukrauta tvarkingai, ar šaldytuve nėra kito tiekėjo produkcijos. Už alų atsiskaitydavo vėliau, kai turėdavo pinigų. Pinigus atiduodavo vadybininkui. O šiuo metu pinigus atiduoda vairuotojui, vadybininkas nevažiuoja. Kai vyras pats važiavo alaus, jam išrašė sąskaitą. Kai mokėdavo grynais pinigais parduotuvėje, tai ir vairuotojai, ir vadybininkai visada išrašydavo pinigų priėmimo kvitus.
Liudytojas L. B. parodė, kad J. N., A. N. pažįsta, V. V. – ne. J. N. – buvęs jo darbdavys, o A. N. – buvusi bendradarbė. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių dirbo mechaniku, paskui – inžinieriumi. Pagrindinės jo funkcijos buvo įrangos priežiūra, kad viskas veiktų tvarkingai, gamtosauga, kas susiję su ūkiu. Su alumi, produkcijos išvežiojimu nebuvo susijęs, bet jam priklausė alaus pylimo mašinų, automobilių priežiūra. Darbo pabaigoje skirstė automobilius į kokį reisą važiuoti, pagal tonažą. Žino apie aplinkybes dėl išpilstymo įrangos įgijimo iš užsienio įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota (duomenys neskelbtini). Direktorius su ja pasirašė sutartį, bet jie savo sąlygų nevykdė, labai vėlavo su tiekimu. Sutartis buvo pasirašyta tiksliai nepamena kada, galėjo būti 2012-2014 metai. Buvo pasirašyta sutartis dėl pylimo-plovimo-užsukimo mašinos pagaminimo ir įrengimo. Ta mašina turėjo būti sumontuota „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje, atvežta į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ ir prijungta prie kitų įrenginių, sugretinta. Tai buvo iš „(duomenys neskelbtini)“ užakyta pylimo mašina, kuri vienu metu plauna, pila ir kamščiuoja. Ją turėjo pagaminti „(duomenys neskelbtini)“ savo gamykloje ir patiekti ją surinktą ir vietoje priderinti prie esančių kitų įrenginių, t.y. prie etiketavimo mašinos, prie konvejerių ir prie pakavimo mašinos. Šita pylimo mašina bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pristatyta laiku, jie labai vėlavo su terminais, apgaudinėjo, kad ten viskas gerai, siuntė nuotraukas, kad mašina yra renkama, bet realiai jie nepristatė tos mašinos laiku. Tuomet jis su direktoriumi skrido žiūrėti tos mašinos, ar ji iš tikrųjų yra paruošta. Nuvažiavę pamatė, kad jos buvo tik „griaučiai“, buvo toli gražu iki surinkimo, nors terminas ėjo į pabaigą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), paskui juos vežė į (duomenys neskelbtini), kur yra jų gamykla. (duomenys neskelbtini) yra tik ofisas. „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas A. G. buvo tas žmogus, kuris pradžioje jiems įpiršo tą įrangą, o paskui bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi. Ta įmonė nėra labai didelė. Kelionę į (duomenys neskelbtini), nupirko direktorius J. N., nežino ar iš įmonės, ar iš savo lėšų. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“, jie pastoviai žadėjo pabaigti, bet jų žodžiais tikėti buvo sunku. Po šito vizito jie pradėjo žymiai greičiau surinkinėti tą mašiną, kas savaitę jiems siuntė nuotraukas su atliktais darbais, pradėjo sklandžiai vykti darbai. Galiausiai ta įranga pasiekė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, ją sumontavo. Kuomet vyko į „(duomenys neskelbtini)“, to vizito metu girdėjo, kad tuo metu įmonės finansinė padėtis nebuvo gera, kad jiems sekėsi prastai. Matyti, kad ta mašina buvo paskutinė, kurią jie surinkinėjo. Galbūt vien dėl to ją ir surinko, kad jie nuvažiavo į vietą. Jeigu būtų nenuvykę, matyti, tos mašinos nebūtų gavę. Tuo metu įmonė buvo prie bankroto, nes vėliau ji bankrutavo, pakeitė pavadinimą ir dabar yra visai kita įmonė. Kuomet vėliau, kai reikėjo gauti detalių tai mašinai, jis bendravo jau su kita įmone, kurios pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Kai vėliau teko bendrauti su „(duomenys neskelbtini)“ dėl detalių, tai nepamena, ar bendravo su buvusiu vadovu E. R., bet A. G. ten dirbo. Tuo klausimu, ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“, esanti prie bankroto ribos, kėlė kokias tai finansines sąlygas, kokioms finansinėms sąlygoms esant pabaigtų šitą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą vykdyti, daug bendravo direktorius. Kiek žino, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prašė pinigų, grynais, nes, mano, kad jie nebeturėjo pinigų tai mašinai pabaigti. Neprisimena sumų, niekas jam tokių dalykų nesakė. Vokietijoje, Slovėnijoje jų vizitas užtruko apie 5-6 dienas, tiksliai nepamena. J. N. dėl grynų pinigų, tarėsi su „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis (L. B.) nedalyvavo. Projektas dėl išpilstymo įrangos turėjo būti baigtas prieš sezoną, t.y. iki kovo pabaigos ar balandžio pradžiai. Kai realiai mašina jau buvo paleista, buvo jau vasaros pabaiga, sezonas jau buvo praleistas. Jam yra žinoma, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ papildomai nepristatė formatų, kurie buvo numatyti sutartyje, mes juos darėsi patys, iš savo lėšų, jis važiavo asmeniškai, vežė brėžinius ir darė Lietuvoje. Direktorius E. R. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), susitiko su J. N.. Jam žinoma, kad Klaipėdoje buvo perkami siurbliai. Kadangi demontavo „(duomenys neskelbtini)“ gamyklą, jie važiavo į tą gamyklą, joje buvo reikalingų detalių, įrangos. Jeigu tą įrangą būtų pirkę su sąskaita, tai jie prašė labai brangiai, o direktorius nusiderėjo, sąskaitą jie išrašė labai mažą, o visa kitą sumokėjo grynais. Jo darbo metu buvo perkami kondensato puodai. Sugedus pasterizatoriui kviesdavo tokį V., kuris viską sugeba sutaisyti, ir ne vieną kartą, nes pasteris yra sudėtingas, daug automatikos, ten reikia labai protingo žmogaus, o jis buvo savo srities specialistas. Su V. buvo atsiskaitoma grynais. Kiemas buvo prastos būklės, kas vasarą po kokį lopinėlį vis asfaltuodavo. Vieną vasarą asfaltas buvo daromas pagal upę, tai didesnis darbas. Žino, kad už tuos darbus buvo atsiskaitoma grynais. Kai darė visų panelių fermentacijai pajungimo projektą, brėžinius padarė pats, nes toks buvo jo darbas. Jam už tai direktorius sumokėjo grynais. Demontuojant seną pilstymo liniją, seną pilstymo cechą, čekų kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, kadangi reikėjo greitai demontuoti, teko dirbti ir po darbo, ir savaitgaliais, su žmonėmis buvo atsiskaitoma taip pat grynais. Jubiliejaus proga, kaip dovaną duodavo kažkiek pinigų, sumos neatsimena. Kai sirgo filtruotojas, jam už šį darbą filtracijoje buvo atsilyginama grynais. Už fermentacijos pajungimo brėžinių darymą jam buvo sumokėta grynais, sumos neatsimena. Tokiu būdu fermentacijos paneles jie pasidarė žymiai pigiau, nei būtų samdę specializuotą kompaniją. Ir kitiems žmonėms, kurie dirbo savaitgaliais, ir po darbo, jiems taip pat buvo mokama grynais. Sakydamas „mokėjo grynais“, turi omenyje, kad buvo mokama ne per atlyginimą, ne bankiniu pavedimu, o grynais pinigais, sumokant į rankas. Ir jis pats gaudavo tokį mokėjimą. Neatsimena sumų, už vieną darbą buvo sumokama mažiau, už kitą – daugiau. Už braižymus, jie buvo prieš 10 metų, tikrai sumos neatsimena. Jam tikrai nesakė, kiek buvo sumokėta už asfaltavimą, bet sakė, kad žymiai pigiau nei pagal sąskaitą. Jis pats nematė kokias sumas ir kaip sumokėjo. Mokėdavo direktorius J. N., mokamų sumų jam nesakydavo. Kai jam buvo mokama grynais, atlyginimų važtaraštyje niekur nesirašydavo. Jam konkrečiai grynais pinigais mokėjo J. N.. Ar tai įmonės, ar tai jo asmeniniai pinigai, neklausė. Nežino iš kur tie pinigai buvo paimti. Iš kur įmonė gaudavo grynus pinigus jam nėra žinoma.
Liudytoja V. K. parodė, kad J. N. yra jos tiesioginis vadovas, o A. N. – bendradarbė. V. V. nežino. Ji ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratore. Laikotarpiu nuo 2010 iki 2016 metų darbuotojai buvo skatinami, premijuojami. Direktorius visada jos prašydavo jam pranešti, kada kokio darbuotojo yra jubiliejus ir jis sveikindavo tą darbuotoją. Nežino ar buvo piniginių paskatinimų. Direktorius paprašydavo pasakyti kada koks jubiliejus ir prašydavo paduoti voką. Ji jam nešdavo tuščią voką, nežino kas buvo tuose vokuose. Pati nematė įteikiamų vokų. Ji pati, kaip darbuotoja buvau skatinama, įvairiomis progomis – gimtadieniai, vardadieniai, kalėdos. Šių paskatinimų metu gaudavo piniginių lėšų voke ir gėles. Ji yra asmeniškai gavusi ir 100, ir 200, ir 300 litų sumas. Jai nėra žinoma ar panašios sumos paskatinimui buvo skiriamos ir kitiems asmenims, nematė, niekas tokiais dalykais nesigyrė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo organizuojamos bendros šventės – Kalėdos, pavasarinės šventės, sezono pradžia. Tokių švenčių metu susirinkdavo visas kolektyvas, padėkodavo vieni kitiems už pagalbą dirbant. Yra važiavę į Molėtus žiūrėti žvaigždžių. Tokioms šventėms, išvykoms, direktorius jai duodavo pinigų, ji eidavo pirkti maisto. Tai buvo grynosios lėšos. Įvairios sumos buvo, neatsimena. Jai yra direktorius nupirkęs briketų. Jis žinojo, jog ji gyvena viena, jai nelengva. Kartą grįžus į namus, briketai jau buvo pastatyti kieme. Tai buvo nuo 2015-2016 metų. Sumas gaudavo ir litais, ir eurais.Yra gavusi 300-400 eurų, priklausomai nuo progos, jeigu – jubiliejus, gaudavo daugiau. Į bendrovę atvažiuodavo svečių, vaišindavo juos. Tų vaišių įsigijimui direktorius duodavo jai pinigų. Ji parduotuvėje nupirkdavo viską. Ir šiai dienai voke turi tokių pinigų, apie 45 eurus. Pritrūkus pinigų, pasakydavo ir direktorius dar duodavo. Už tas lėšas niekur nepasirašydavo.
Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo du sandėlininkai, buvo sprendžiamas atostogų klausimas: dirbo tas pats sandėlininkas, o rašė, kad dirba pagalbinis darbuotojas. Ji mano, kad už tai buvo sumokami pinigai. Pati nematė, bet spėja, kad taip galėjo būti. Tai sandėlininkai A. K., G. K.. Sandėlininkas A. K. tikrai nenorėdavo eiti atostogų, jam reikėjo pinigų. Jis visada prašydavo tokių „nelegalių“ atostogų. Pagalbinis darbuotojas buvo A. B.. Už nupirktą maistą su buhalterija atsiskaityti nereikėdavo. Kvitelius dėdavo į tą patį voką, kur buvo pinigai, kvitelius turėdavo, kad parodyti direktoriui. Išlaidoms duodavo direktorius, ne buhalterija. Sau kažkiek tokią „buhalteriją“ vedė, bet tai nebuvo didelės sumos. Direktorius davė voką sergančiai apskaitininkei R. M., nes visas kolektyvas rinko pinigus, kad ją paremti. Direktorius voką davė nuo savęs. Nematė kiek pinigų buvo voke.
Liudytojas R. A. parodė, kad pažįsta J. N.. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo direktorius, o A. N. – bendradarbė. V. V. nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 iki 2012 metų, pardavimų vadovu. Buvo atsakingas už pardavimus, už pirkėjų lankymą, atsiskaitymų kontrolę, bendravo su alaus pirkėjais. Jo darbas buvo ieškoti naujų pirkėjų, palaikyti su esamais ryšius. Užsakymus rinko telefonu, arba buvo vadybininkai, kurie pagal susidarytą planą aplankydavo užsakovus. Priėmę užsakymus telefonu sudiktuodavo apskaitininkei, kuri išrašydavo sąskaitas ir kitą dieną pagal jas važiuodavo alus. Po užsakymų priėmimo važiuodavo alus pagal sudarytus reisus. Dalis įmonių atsiskaitydavo darydamos pavedimus, dalis – per vadybininkus ar vairuotojus, kurie turėjo pinigų priėmimo kvitus. Stambesnės įmonės visada darydavo pavedimus. Pagal asmeninius susitarimus be dokumentų alus nebuvo duodamas. (duomenys neskelbtini) vykus teatrų festivaliui „(duomenys neskelbtini)“, yra nuvežęs aktoriams 1-2 alaus statines. Po renginio vykdavo banketas, kažkas atveždavo maistą iš vietinių įmonių, jie – alų. Dar vyko sporto renginiai, krepšinio rungtynės, bet kitais atvejais alus dykai nebuvo duodamas. Yra buvę, kad asmeniškai direktoriui į namus yra vežęs alų. Direktorius jam paskambina, pasako, ar gali jam privežti alaus pakiuką, t.y. pakiuką po 1 l šeši buteliai, arba po 0,5 l dvylika butelių, vaišėms. Už tai direktorius nemokėdavo. Žino įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. Š. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, paskui jis atsidarė savo firminę parduotuvę ir tapo jų pirkėjas, partneris. Jį pažįsta, nes vienu laiku buvo jo bendradarbis, jis buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) regioną. Kas antrą savaitę vykdavo susirinkimai, bendraudavo suvažiuodavo visų regionų vadybininkai. Jis, kaip pardavimų vadovas, buvo atsakingas už tinklus, stambesnius pirkėjus.
Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atkraunamas ir vežamas alus. „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip stambi jų alaus pirkėja. Užsakymus R. derindavo tiesiogiai su direktoriumi. Jis gavosi kaip pirkėjas-klientas, bet kadangi pats buvęs jų įmonės darbuotojas, tai jis žinojo su kuo jam kalbėtis. Mano, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikomos kainų nuolaidos, kaip ir kitiems klientams, pagal įmonėje vykdomą kainų politiką, priklausomai nuo perkamo kiekio. Buvo „kainų laiptai“, jų dėka didino pardavimus. Tai buvo jų įrankis patekimo į rinką. Nežino kaip vyko atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevažiuodavo, nelankydavo jos kaip kliento.
Tokie atvejai, kad alus buvo atkraunamas be dokumentų, jam nebuvo žinomi. Pardavimai tuo momentu tikrai buvo geri. Į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ atėjo dirbti 2005 metais, tuo laiku pardavimai augo, įmonės rezultatai gerėjo, įmonėje tokios politikos, pardavinėti alų „kitaip“, nebuvo. Sąskaitas išrašydavo apskaitininkės. Pamainomis dirbo du sandėlininkai, dvi apskaitininkės. Vadybininkai buvo keturi. Jie apskaitininkėms skambindavo, padiktuodavo užsakymus. Jeigu pas klientą atvažiuodavo gyvai, tai pamatydavo lentynas, daugiau užsakydavo, daugiau parduodavo. Buvo atsiskaitoma ir grynais pinigais, pagal pinigų priėmimo kvitą. Ne tik vairuotojai atvežę alų paimdavo pinigus, bet tai buvo darbas ir visų vadybininkų, kontroliuoti atsiskaitymus. Jo viena iš funkcijų buvo kontroliuoti įmonių atsiskaitymą, dėl sąskaitų apmokėjimo praterminavimo. Visais atvejais buvo pildomi apskaitos dokumentai pinigų priėmimo kvitai, pinigus turėdavo įnešti į kasą, per kuo trumpesnį laiką, kad tai įmonei „užgestų“ praterminuota skola. Mechanizmas veikė būtent taip. Dėl pardavimų augimo ir jis asmeniškai buvo skatinamas, ir visas pardavimų skyrius buvo skatinamas. Pasiekus tikslus, ar įvykdžius numatytą planą, buvo mokami motyvaciniai pinigai. Kiekvienų metų pabaigoje jis gaudavo sutartą sumą. Tai buvo taikoma visam pardavimų skyriui, kaip viena iš motyvavimo priemonių. Suma, kurią daugiausia yra gavęs, tas buvo 2011-2012 metais, yra 10 000 litų. Paprastai metų pabaigoje, kalėdiniu periodu, kai metų darbo rezultatai jau buvo aiškūs, gaudavo 4 000 – 5 000 litų į metus, būdavo ir 1 000, ir 2 000. Tai priklausydavo nuo rezultatų. Plius vykdavo sezono atidarymo, sezono uždarymo šventės. Jose dalyvaudavo ne vien pardavimų skyrius, dalyvaudavo administracija, gamybos darbuotojai. Vykdavo į Ignaliną, Molėtus, Anykščius, lankydavo muziejus, būdavo vakarienės, baliai, furšetai. Tai vykdavo, kad palaikyti, suvienyti kolektyvą, ne tik darbo tikslais. Tokie sezono atidarymai, uždarymai vykdavo kiekvienais metais. Motyvacines išmokas gaudavo tiesiogiai iš direktoriaus. Jis pasikviesdavo į savo kabinetą, pinigus paimdavo iš stalčiaus ir padėdavo ant stalo, sakydamas, kad pasiekė planus. Yra buvę, kad pinigus jam padavė atėjęs į pardavimų vadybininkų kabinetą, kai jis būdavo vienas. Nėra matęs, kad prie jo duotų kitam vadybininkui. Yra buvęs atvejis, kada direktorius jo paprašė atvežti pora pakų alaus į namus, kadangi Kalėdos, šeima ir pa.. Nuvežė paėmęs alaus. Yra buvę, kad ir pas direktorių kieme pinigus padavė, sakydavo „tada nebaigėme temos“. Tiesiogiai iš direktoriaus gaudavo pinigus grynais. Už tas lėšas buhalterijoje niekur nereikėdavo pasirašinėti. Jis nesusimąstė, kokie tai pinigai, jis buvo dėkingas, kad jį direktorius įvertina kaip darbuotoją. Jis likdavo motyvuotas, patenkintas. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, gimus sūnui gavo išmoką apie 500-1000 litų, sūnus gimė (duomenys neskelbtini) direktorius pinigus jam davė sekančią dieną. Jis atnešė tortą prie arbatos, tai turėjo būti spalio (duomenys neskelbtini) dieną. Direktorius atėjo į jo kabinetą, paspaudė ranką ir pasveikinęs įteikė tokią piniginę dovaną. Buvo organizuojamos išvykos į Ignaliną, Anykščius. Nežino kaip buvo apmokamos tos kelionės. Įmonės vakarėliai buvo planuojami, jis gaudavo pinigų, direktorius paduodavo 500 litų, tada važiuodavo į parduotuvę, nupirkdavo alkoholio, vaišių, maistą. Grąžą ir kvitą atiduodavo direktoriui. Nežino iš kur jis ėmė tuos pinigus ir kur dėdavo kvitą. B. įmonė buvo vienas iš jų rajono pirkėjų. Jis pats buvo atsakingas už tą įmonę, važiuodavo į tą įmonę, jos savininkas buvo vardu P., jis visada norėdavo gauti kuo geresnę kainą, visada vykdavo derybos. Sutardavo kiekį. Jis atvažiuodavo pas juos į įmonę, pasikraudavo ir pagal čekiuką susimokėdavo firminėje parduotuvėje. Firminėje parduotuvėje buvo kainų politika, priklausoma nuo perkamo kiekio. Pirkti firminėje parduotuvėje, o ne išrašant sąskaitą, jam buvo pigiau. Gali būti, kad jis norėjo pirkti kaip fizinis asmuo ir nenorėjo sąskaitų. Yra buvę, kad pirko visą paletę, tų kiekių dabar negali pasakyti, tai buvo normali praktika, ne 1-3 kartus. Yra pirkęs įvairius kiekius. Klientai reikalaudavo kainų su nuolaidomis. Atvažiavę į firminę parduotuvę įsigydavo didesnį kiekį pagal čekį. Tai buvo normali prekyba. Su G., G. įmone situacija buvo labai panaši. Jie atvažiuodavo į firminę parduotuvę, jeigu pritrūksta alaus, nes jie į (duomenys neskelbtini) rajoną alų veždavo du kartus į savaitę. Jiems patiems atvažiavus nusipirkti iš firminės parduotuvės, gaudavo geresnę kainą. Gauti pinigai buvo įmušami į kasą, alus buvo perkamas su kvitu. Dėl R. Š., tai kadangi jis dirbo vadybininku, tai kainų politiką jis žinojo puikiai. Jis prekiavo tik (duomenys neskelbtini) alumi. Atidarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis jau žinojo, kad turi geras konkurencines sąlygas ir gauna alų geromis kainomis.
Specialistė N. L. paaiškino, jog surašė 2018-04-30 d. specialisto išvadą. Tyrimo laikotarpis buvo nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31. Tyrė visą bendrovės buhalteriją, ne tik tuos 204 atvejus, lygino pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tyrė kratų metu paimtus dokumentus, pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos pirminius apskaitos dokumentus, bei registrus. Bendrovė nepateikė 2010-2014 metų registrų, sakė, kad jie nėra iš viso išsaugoti, išsitrynė iš (duomenys neskelbtini) programos, todėl specialistai juos atkūrinėjo. Tyrė visą dokumentaciją, kuri buvo pateikta ikiteisminiame tyrime ir viską lygino su bendrovės buhalterija, palyginamuoju metodu. Vadovavosi nustatyta metodika, patvirtinta FNTT, taip pat ir visais norminiais Dėl 204 atvejų, kur nebuvo įtrauktas alaus pardavimas įmonėms, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 195 135 eurų nuostolį. Buvo atlikti skaičiavimai, sudarytos lentelės, buvo be galo daug priešpriešinių įmonių, buvo sulyginti duomenys iš priešpriešinių patikrinimų, rasti atvejai buvo nustatyti kaip pažeidimai ir nustatyta ta suma. 161 242 eurų suma yra be PVM. Buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, yra išvardintos 19 bendrovių (13 lentelė, t. 34, b.l. 187), ir atvejai, suma be PVM, suma su PVM. PVM yra tos sąskaitos, susijusios su (duomenys neskelbtini) alaus pardavimu, liudytojų parodymais, sąsiuviniais, priešpriešiniais, kad jie 204 atvejais neįtraukė alaus pardavimo šioms įmonėms ir už tokią sumą (195 135 eurų) buvo neapskaitytas alus. Nesumokėtas PVM sudaro 33 893 eurų ir buvo paskaičiuota 43 143 eurų nesumokėto akcizo. Lentelės susideda iš visų lentelių, ir padaryta bendra lentelė. Savo surašytą išvadą tvirtina, ji nesikeičia. Buvo lyginami bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Liudytojų parodymais nesivadovavo, tik lyginant liudytojų parodymus, jie atitiko visus įrašus. Realiai jie patvirtino. Jai užteko iš esmės tų dokumentų, kurie buvo pateikti. Ta suma be PVM (13 lentelė) buvo paimta iš ikiteisminio tyrimo metu rastų PVM sąskaitų-faktūrų. Ji, kaip specialistas, išvadas visada rašo pagal dokumentus. Rėmėsi R. G. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Tai normalios sąskaitos-faktūros, tačiau buvo uždėta „koreguota“ arba „užkelta“. Kada ji tikrina įmonės apskaitą palyginamuoju būdu, tada pamato, kad tuo pačiu numeriu sąskaita jau yra išrašyta kitai įmonei, o data gali skirtis dienomis. Tada paėmė kitus dokumentus, ir užrašų knygeles, A. K., kurioje yra parašyta, kad ant tos sąskaitos „užkelta“ ir parašyta „juodas“ alus. Tada, remiantis dokumentais, jie padarė išvadą. Negali bendrovėje būti kitos sąskaitos tuo pačiu numeriu, tai yra apgaulingos apskaitos požymis, vienas numeris – skirtingos įmonės. 3.2.18 specialisto išvados dalis, specialisto išvados 64 psl. (t. 34, b.l. 64-65), dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Yra nurodytos dvi sąskaitos tuo pačiu numeriu. Bendrovėje negali būti dvi sąskaitos tuo pačiu numeriu. Kai kur R. G. pateiktoje sąskaitoje nebuvo su įrašu „koreguota“. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė alų IĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ne D. K. įmonei, nusprendė pagal registrus, kurie buvo įtraukti. Kadangi R. G. pateikė sąskaitą, ji matė, kad apskaitoje yra įformintos tuo pačiu numeriu dvi sąskaitos. Vertino R. G. pateiktą sąskaitą, kadangi lemia ir visos aplinkybės prieš tai. Jeigu rašo, kad R. G. pateikė papildomas sąskaitas, ir jas palygino, tai reiškia, kad viena ta sąskaita yra neteisinga. Jeigu įmonė teisingai tvarko apskaitą, tai visada bus išrašyta viena sąskaita ir ji bus įtraukta į registrą. R. G. pateikta sąskaita turėjo aukštesnės galios rekvizitus, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąskaita, nes viena pateikta sąskaita yra su apskaitininkės R. M. parašais, tai vadinama neteisinga sąskaita, o kita sąskaita yra su tikros direktorės, kuri gavo, parašu, tai yra D. K. įmonės parašu. „Gavau“ yra vienas iš rekvizitų, kad ta D. K. įmonės sąskaita yra teisinga, nes ji yra su D. K. parašu ir yra įtraukta į apskaitą. Dėl to šią sąskaitą pasirinko kaip teisingą. Su kita sąskaita į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvežtas juodas alus. Reikėtų paklausti pačios R. M., kodėl ji išrašė dvi sąskaitas. Priešpriešinius patikrinimus darė su visomis įmonėmis. Specialisto išvados 64 psl. (t. 34, b.l. 176-177) aprašė ūkines operacijas su IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kad sandoris su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įvyko, o su D. K. įmone, I. M. IĮ neįvyko, yra nurodytos tos sąskaitos, antra pastraipa, be jų daugiau nieko nėra. Ant D. K. įmonės ir I. M. IĮ sąskaitų yra parašai, o apskaitininkė R. M. rašosi ant dviejų sąskaitų, taip išeina, kad ji išrašo dvi sąskaitas, ir niekas nežino kodėl tuo pačiu numeriu.
2013-2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė investicijas į įrangos pirkimą. Buhalterinėje apskaitoje buvo įtraukti duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 2013-11-07 sudarė sutartį su įmone, registruota Vokietijoje, dėl alaus įrangos pirkimo. Iš balanso eilučių, didžiosios knygos matė, kad buvo kažkokios investicijos, bet konkrečiai aplinkybių neatsimena. Jų nenagrinėjo, nes nebuvo užduotas klausimas. Įmonės patirtų reprezentacinių išlaidų netyrė.
Dėl duotos išvados dėl ūkinių operacijų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ keturios sąskaitos (T. 34, b.l. 133, 2 lentelė). Papildomos apklausos protokole sandėlininkas A. K. nurodė, jog sąskaita buvo koreguota du kartus, ir kad alus buvo vežtas du kartus. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atsiskaitymo su kreditoriais, buvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukta nebuvo. Tuo pačiu mes tikrino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo bendrovės dokumentus. Yra A. K. pateiktas sąsiuvinis, gruodžio mėn. įrašyta „koreguota“, nubraukta raudonu flomasteriu ir viskas sutampa su išvežtu kiekiu. Jis apklausoje visą laiką minėjo, jog jis raudonu flomasteriu pažymėdavo datas ir išbraukdavo, jeigu nuveždavo „juodą“ alų. Šiuo atveju šitos sąskaitos sutapo su sąsiuvinio įrašais. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo produkciją pagal R. G. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, patvirtina liudytojo A. K. parodymai ir sąsiuvinio įrašai. Jie (specialistai) nenustatė fakto, kad už šią produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip buvo atsiskaityta nežino. Specialistai faktų nenustatinėja, tik mato dokumentus, palygina juos ir mato, kad neteisingai įtraukta į buhalterinę apskaitą. Atsiskaitymo nėra. Nežino kaip jie atsiskaitė, kaip minėjo, pinigus atiduodavo vairuotojams. PVM sąskaita-faktūra, kaip dokumentas, nėra laikomas pinigų gavimą, išmokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Tai yra pagrindas, juridinis dokumentas, pagal kurį turi sumokėti pinigus. Pinigų mokėjimas yra kasos dokumentai. Šitos sąskaitos nebuvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl jie nenustatė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė produkciją, pagal šitas PVM sąskaitas-faktūras, pateiktas R. G.. Visi liudytojai teigė, kad nuvežus, tas sąskaitas sudraskydavo. Nuveža, paduoda, sunaikina, o ant tos užkelia.PVM sąskaitos-faktūros yra apskaitos dokumentas, kuo remiantis turėjo sumokėti pinigus. Tokią išvadą padarė remiantis ne tik sąskaitomis-faktūromis, bet ir kitais dokumentais, pateiktais ikiteisminio tyrimo metu užrašais, pvz. sąsiuviniais. Neturi būti sąskaitos tuo pačiu numeriu. Jeigu apskaitininkė rašo dvi sąskaitas-faktūras, o tuo labiau koreguoja, užkelia, tai yra apgaulingos apskaitos požymiais. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų-faktūrų patvirtina liudytojų parodymai, sąsiuviniai, ir R. G. pateiktos sąskaitos. Yra prieduose pridėti užrašai (29 psl.), atitinka kiekiai, kurie buvo išvežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kitą sąskaitą.
Papildomos apklausos protokole sandėlininkas A. K. nurodė, jog sąskaita buvo koreguota du kartus, ir kad alus buvo vežtas du kartus. Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atsiskaitymo su kreditoriais, buvo nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukta nebuvo. Tuo pačiu ji tikrino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo bendrovės dokumentus. Yra A. K. pateiktas sąsiuvinis, gruodžio įrašyta „koreguota“, nubraukta raudonu flomasteriu ir viskas sutampa su išvežtu kiekiu. Jis apklausoje visą laiką minėjo, jog jis raudonu flomasteriu pažymėdavo datas ir išbraukdavo, jeigu nuveždavo „juodą“ alų. Šiuo atveju šitos sąskaitos sutapo su sąsiuvinio įrašais.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo produkciją pagal R. G. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, patvirtina liudytojo A. K. parodymai ir sąsiuvinio įrašai. Nenustatė fakto, kad už šią produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip buvo atsiskaityta nežino. Kaip minėjo, pinigus atiduodavo vairuotojams. Dėl specialisto išvados 75 lapas, 13 lentelė (t. 34, b.l. 187), dėl visų kitų atvejų. Apie piniginių lėšų gavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašė, kad gauti pinigai neapskaityti į kasą. Jeigu pagal sąskaitą pardavė „juodą“ alų, reiškia, kažkas gavo pinigus, bet jų neįnešė į kasą. Jeigu išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, ir daugelis asmenų tai patvirtino, vadinasi tie pinigai buvo gauti. Dėl 13 lentelės (specialisto išvados 75 psl.), kadangi tyrimo metu buvo išrašytos dvigubos sąskaitos-faktūros, jeigu pagal tas sąskaitas negauti pinigai, visada traktuoja, kad yra pažeistos kasos taisyklės. Verslo subjektai, kurie vykdo ūkines operacijas, gali daryti tarpusavio įskaitymus, viena kitai įskaityti skolą. Iš esmės Pridėtinės vertės įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas leidžia koreguoti išrašytą sąskaitą-faktūrą, bet jos turi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje, o ne dingti iš apskaitos. Koregavimo atveju yra išrašoma buhalterinės apskaitos pažyma, kad sąskaita yra koreguota, kad ant sumos pakeista įmonė. Klaidų būna, pasitaiko, tačiau dėl to turi būti buhalterinės pažymos. Tai yra buhalterinis įrašas, kuris atspindi vieną ar kitą operaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vedė pagal kaupimo principą. Įmonės buhalterinėje apskaitoje pajamos yra fiksuojamos nuo sąskaitos-faktūros išrašymo, bet ne pinigai. Išvardintų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo rastos su parašais, jų neįtraukus į apskaitą reiškia, kad įmonė nerodo pajamų. Teisinga teigti, kad įmonė neteko pajamų, atitinkamai ir pelno, nesumokėjo pelno mokesčio ir nedeklaravo finansinėje atskaitomybėje. Išrašoma sąskaita-faktūra iš karto fiksuojamos kaip pajamos, nes tai yra kaupimo principas. Realios sąskaitos buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, ir jos buvo su tų įmonių gavimo parašais, o tos sąskaitos buvo su apskaitininkės parašais.
Civilinio ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas
A. V.s paaiškina, kad inspekcija šioje byloje yra pareiškusi du civilinius ieškinius, t.y. atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. V.. Minėti ieškiniai pareikšti atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei byloje pateiktas specialisto išvadas, ten nurodytas mokesčių sumas. Iš J. N. mokesčių inspekcija prašo priteisti 53 702 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 6403 eurai pelno mokestis, 20 892 eurai pridėtinės vertės mokestis, 26 407 eurai akcizo mokestis. Šie mokesčiai yra paskaičiuoti specialisto išvados už 2010-2013 metus. Galimybės apskaičiuoti ir išieškoti mokesčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ inspekcija neturi, kadangi pagal tuo metu galiojančią tvarką mokesčiai apskaičiuojami už einamuosius ir penkis metus atgal. Todėl ieškinys buvo pareikštas būtent už 2010-2013 metus. Inspekcija, kaip nurodyta ieškinyje, neturi galimybės apskaičiuoti mokesčius už 2014-2016 metus, todėl likusiai 35 117 eurų sumai ieškinys nebuvo reiškiamas. Ieškinys yra pagrįstas, teisingas, todėl prašo jį priteisti iš J. N.. Analogiška situacija yra ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašoma priteisti suma – 152 eurai, t.y. 2011-2012 metais nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Ieškinys reiškiamas V. V.. Visos aplinkybės, kuo grindžiamas šis ieškinys, yra nurodytos ieškinyje.
Iš 2016-12-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. N. atpažino asmenį nuotraukoje Nr.1 (šiuo numeriu nuotrauka buvo P. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.), kaip asmenį apie kurį davė parodymus 2016-12-21 apklausos metu, t. y. asmenį pas kurį buvo su vairuotoju vežtas alus ir iškrautas garaže bei apleistame name. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 tomas, b.l. 140-144).
Iš 2016-12-27 parodymų patikrinimo metu protokolo matyti, kad liudytojas R. N. nurodė parodė sodybą, apie kurią davė parodymus 2016-12-21 apklausos metu, t. y. sodybą, kurioje iškrovė alų. (2 tomas, b.l. 145-151).
Iš 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
Tyrimo metu nustatyta, kad E. B. individuali įmonė 2010-06-03-2016-12-31 laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko alų. Dalis nupirkto alaus buvo apskaitomas Prekinėse-piniginėse apyskaitose, atsiskaitymas už alų buvo fiksuojamas Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų knygose.
Tyrimui E. B. individuali įmonė nepateikė (neišsaugojo) 2012 m. liepos-gruodžio mėn. bei 2013 m. liepos-gruodžio mėn. pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų, 2011 m. 05 mėn., 2012 m. 07-12 mėn., 2013 m. 07-12 mėn. (duomenys neskelbtini) parduotuvės, 2014 m. 05-08 mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduotuvių bei 2016 m. 02 ir 05 mėn. (duomenys neskelbtini) parduotuvės prekinių piniginių apyskaitų.
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis (E. B. individualios įmonės pateiktus buhalterinius dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, susijusias su alaus pirkimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, Prekines pinigines apyskaitas, Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų knygas, R. G. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, A. K. pateiktus rankraštinius sąsiuvinius), priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad E. B. IĮ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugpjūčio- 2013 m. gruodžio mėn. 11 atvejų už 30615,12 Lt (8866,75 €) ir 2015 m. 1 atveju už 213,66 € įsigijo alaus, kurio įsigijimo neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje.
E. B. individuali įmonė 2010-2016 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje,
-nes Įmonė 12 atvejų, įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigyto alaus neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Todėl tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti E. B. individualios įmonės 2010-06-03-2016-12-31 laikotarpio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
E. B. individuali įmonė tyrimui nepateikė 2010-06-03-2016-12-31 dalies buhalterinės apskaitos dokumentų- PVM sąskaitų faktūrų, kurie susiję su UAB “ (duomenys neskelbtini)”, dalies suvestinių registrų-Prekinių piniginių apyskaitų. Tačiau iš tyrimui pateiktų 2010-2016 m. Didžiųjų knygų, matyti, kad duomenys į Didžiasias knygas yra perkelti iš Prekinių-piniginių apyskaitų, iš Einamųjų sąskaitų ir atsiskaitymų knygų;
-nes sumokėjusi grynais už alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Įmonės kasoje, neįtraukė į Prekines pinigines apyskaitas, todėl Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas. Dėl šių aplinkybių valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-2013 ir 2015 m. pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, dėl ko iškraipė mokesčio bazę, todėl iš dalies negalima nustatyti E. B. individualios įmonės 2010-06-03-2016-12-31 laikotarpio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
E. B. individuali įmonė nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu, nes sumokėjusi grynais už alų, neišrašė kasos išlaidų orderio ir jo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
E. B. individuali įmonė, pardavusi įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavo 2011-2013 m. 35621,20 Lt (10316,62 €) ir 2015 m. 252,12 € pajamų, būtent: 2011 m. 14700,64 Lt (4257,60 €), 2012 m. 17322,50 Lt (5016,94 €), 2013 m. 3598,06 Lt (1042,08 €) ir 2015 m. 31,77 €. Iš viso Įmonė gavo 10568,74 € (10316,62+252,12) pajamų.
Įvertinus visus nustatytus pažeidimus tyrimo metu dėl LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų nesilaikymo iš dalies nebuvo galima nustatyti E. B. individualios įmonės tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Nustatyta, kad E. B. individuali įmonė, pardavusi neapskaitytą alų, papildomai gavo apmokestinamų pajamų, būtent: 2011 m. 1852,64 Lt, 2012 m. 2183,04 Lt, 2013 m. 453,44 Lt ir 2015 m. 31,77 €, kurių neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-2013 ir 2015 m. pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, sumažino mokesčio bazę.
2011-2015 m. nustatyta 68 € (27+32+7+2) nesumokėto pelno mokesčio.
2011 m. rugpjūčio, spalio ir gruodžio, 2012 m. sausio, balandžio, rugpjūčio-spalio, 2013 m. gruodžio ir 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijose neteisingai deklaravo, PVM apmokestinamus sandorius, pardavimo PVM ir mokėtiną PVM, todėl 279 € (28+28+56+28+28+28+9+39+28+7) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. (9 tomas, b.l. 20-42).
Iš 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
A. V. IĮ tiriamuoju laikotarpiu nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti:
-4 straipsnyje, nes tyrimui pateikė tik padrikas, nesusistemintas pagal sąskaitas, nechronologiškas PVM sąskaitas faktūras, kurios susiję su Įmonės patirtomis sąnaudomis sandoriuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl Įmonės tiriamojo laikotarpio apskaitos informacija nepilna, netinkama, nesisteminga, neišsami ir nenaudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
-16 straipsnio 1 dalyje bei 3 dalyje, nes tyrimui nepateikė suvestinių registrų: piniginių lėšų apskaitos, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos. Dėl to, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti Įmonės 2010-06-01-2013-07-31 laikotarpio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio;
-6 straipsnio 2 dalyje, nes įmonė 9 atvejais įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigyto 2460 litrų alaus neapskaitė buhalterinėje apskaitoje;
-12 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, nes Įmonė grynais sumokėjusi už alų 6491,91 Lt (1880,19 €), nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Įmonės kasoje, todėl 2010-2013 m. pelno mokesčio deklaracijose atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas bei 2010 m. birželio-2013 m. liepos mėn. PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamas pajamas.
Pagal tyrimui pateiktus A. V. individualios įmonės dokumentus nustatyta, kad Įmonė iš UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigydavo įvairių rūšių alaus.
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, liudytojų parodymus ir priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis nustatyta, kad ne visos ūkinės operacijos, vykusios tarp A. V. individualios įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisingai atvaizduotos A. V. IĮ buhalterinėje apskaitoje:
1) Įmonė 9 atvejais įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, alaus įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje- neįtraukė į rankraštinius sąsiuvinius;
2) Įmonė už neapskaitytą alų sumokėjusi grynais, grynų pinigų išmokėjimo iš kasos neatvaizdavo Kasos knygoje,
3) Įmonė, pardavusi neapskaitytą alų ir gavusi pajamas, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, neįformino kasos pajamų orderiu ir neatvaizdavo Kasos knygoje.
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis (A. V. IĮ pateiktas PVM sąskaitas faktūras, susijusias su alaus pirkimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, rankraštinius sąsiuvinius, R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras), priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad A. V. IĮ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio- 2013 m. liepos mėn. 9 atvejais už 6491,91Lt (1880,19 €) įsigijo 2460 litrus alaus, kurio įsigijimo neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje.
A. V. IĮ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio- 2013 m. liepos mėn. 9 atvejais už 6491,91 Lt (1880,19 €) įsigijo alaus, kurio įsigijimo neapskaitė Įmonės buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių pažeidimų, buvo iškraipytas A. V. individualios įmonės turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra.
A. V. IĮ, pardavusi įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavo 2010 m. birželio-2013 m. liepos mėn. 7790,29 Lt (2256,22 €) pajamų, būtent: 2010 m. birželio mėn. 1589,95 Lt, 2011 m. spalio-gruodžio mėn. 1916,21 Lt, 2012 m. vasario mėn. 635,98 Lt ir 2013 m. gegužės-liepos mėn. 3648,16 Lt.
Tyrimo metu nustatyta, kad Įmonė, pardavusi įsigytą, tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą alų, gautų pajamų 2256,22 € neapskaitė kasos aparatu. Todėl šios grynais gautos pajamos nebuvo įneštos į Įmonės kasą, nebuvo įtrauktos į Kasos knygą.
Įmonė, grynais gavusi pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje nefiksavo Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą. (11 tomas, b.l. 10-30).
Iš 2018 m. gegužės 24 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nevykdant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų:
-6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes laikotarpiais: nuo 2011-10-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-02-01 iki 2012-11-31 ir nuo 2013-04-01 iki 2013-06-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 52148,64 Lt (15103 eurų) ir parduoto alaus už iš viso 57363,48 Lt (16614 eurų), neįtraukė į įmonės apskaitą. Dėl negautų piniginių įplaukų, bendrovė patyrė 57363,48 Lt (16614 eurų) nuostolį;
-12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais gavusi įplaukas už parduotą apskaitoje nefiksuotą alų, gautų pajamų neapskaitė, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje nefiksavo Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų 57363,48 Lt (16614 eurų) grynų pinigų neapskaitė įmonės kasoje neįtraukė į 2011 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2012 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., lapkričio mėn., 2013 m. balandžio mėn., birželio mėn. pinigines apyskaitas, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-2013 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, dėl ko buvo sumažinta mokesčio bazė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2013-06-07 ūkinio įvykio dienomis 19 atvejų nebuvo užregistruotos ūkinės operacijos apie įsigytą alų už 52148,64 Lt (15103 eurų) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktiškai gautos įplaukos 57363,48 Lt (16614 eurų) už parduotą alų 2011-2013 m. apskaitos dokumentuose bei registruose: 2011 m. spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2012 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., lapkričio mėn., 2013 m. balandžio mėn., birželio mėn. piniginėse apyskaitose, PVM deklaracijose, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose.
Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, nes bendrovė gavusi grynais 57363,48 Lt (16614 eurų) įplaukų neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Dėl visų aukščiau nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 str. 2 d., 12 str.1 ir 4 d. bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-2013 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi tyrimo metu nustatytas 907,69 Lt (263 eurų) papildomai mokėtinas PVM į valstybės biudžetą. (12 tomas, b.l. 121-134).
Iš 2018 m. vasario 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. G. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nevykdant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų:
-6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes tiriamuoju laikotarpiu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto ir parduoto alaus už 1350 eurų, neįtraukė į įmonės apskaitą;
-12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes alaus pardavimo neįformino kasos aparato kasos kvitais iš viso 1350 eurų, taip pat nevykdė 4 dalies reikalavimų, nes 1350 eurų gautų už parduotą alų nefiksavo kasos aparato kasos operacijų žurnale.
2016 m. A. G. IĮ“ nuo 450 eurų apmokestinamojo pelno nesumokėjo 22,50 eurų (450x5%:100) pelno mokesčio. (20 tomas, b.l. 8-15).
2018-08-09 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl G. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. atskirtas.
2018-08-20 Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno nutarimu ikiteisminis tyrimas G. G. atžvilgiu nutrauktas, Rezoliucija „Tvirtinu“- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjo D. S.. (1 tomas, b.l.68-72 )
Iš byloje esančio Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gauta informacija dėl galimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. k. (duomenys neskelbtini) mokestinių pažeidimų.
Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėti buhalterinės apskaitos dokumentai- PVM sąskaitos faktūros ir vidiniai pajamavimo važtaraščiai (pateiktos R. G.) bei R. G. paaiškinimas. (1t. b.l. 145-147)
Iš byloje esančio 2019-05-14 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos R. G. pateiktos PVM sąskaitos- faktūros. t. b.l. 150-160).
Iš byloje esančio 2016-12-05 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vadovaujantis 2016-08-05 Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. P. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-08-01 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikalstimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. P. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-08-08 LKPB TSV viršininko A. G. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta slapta kontroliuoti per teismo sankcionuotą laikotarpį R. Š. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kontrolė bei užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai, iš kurių matyti, kad R. Š. ir kiti asmenys daro nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1, 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., t. y. užfiksuoti pokalbiai tarp R. Š. ir J. N., A. N., V. A. ir kitų asmenų dėl nepajamuoto alaus įsigijimo bei pardavimo R. Š. prekyvietėje (duomenys neskelbtini), bei kitiems asmenims. (33t. b.l. 38-77).
2016-12-08 kratos metu pas A. K. namuose adresu (duomenys neskelbtini) metu, A. K. pateikė sąsiuvinius (3 vnt.) bei PVM sąskaitas faktūras, (60 l.) (4t. b.l. 134-140).
Apžiūros metu 2019-05-13 buvo apžiūrėti iš A. K. paimti 3 sąsiuviniai ir 60 PVM sąskaitų- faktūrų. (4t. b.l. 141- 144).
Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-30 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės- finansinės veiklos tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31.
1. Buhalterinė apskaita.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31 buvo tvarkoma, nesivadovaujant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo minėto įstatymo:
- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimais, „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu 204 atvejais neįtraukė alaus pardavimo šioms įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. G. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. IĮ, J. K. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. IĮ S. S. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, E. B. IĮ, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. L. valgyklai, S. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 195135 € ( su PVM). Dėl neįneštų pinigų už parduotą alų aukščiau išvardintoms įmonėms į bendrovės kasą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 195135 € nuostolį. Dėl šių pažeidimų, buvo iškraipytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė pagaminusi ir pardavusi alų minėtoms įmonėms nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 33894 € PVM ir 43143 € akcizo;
- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimai „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“ . Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, gavusi grynais 195135 € pajamų už parduotą, apskaitoje neapskaitytą alų, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė 195135 € bendrovės kasoje, neįtraukė į Kasos knygą, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 2010-2016 m. pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas 161242 € (be PVM) pajamas, pelną 2010-2016 m. PVM deklaracijose deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamas pajamas ir mokėtiną PVM, 2010-2016 m. Akcizų deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie mokėtiną akcizą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, nes 2010-2016 m. 195135 € gavusi grynais, neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Dėl negautų pinigų už 2010-2016 m. parduotą alų įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. G. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. IĮ, J. K. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. IĮ S. S. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, E. B. IĮ, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. L. valgyklai, S. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 195135 € nuostolį.
Pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas), 2 d. (už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas). Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi dirba J. N..
Dėl aukščiau išvardintų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str.2 d., 12 str.4 d. reikalavimų nesilaikymo, pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus, negalima iš dalies nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. Mokesčiai.
Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, liudytojų parodymus apklausos protokoluose nustatyta, kad 2010-2016 m. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir suvestiniuose registruose – operacijų žurnaluose, Kasos knygose, apyvartų pagal prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. G. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. IĮ, J. K. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. IĮ, S. S. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, E. B. IĮ, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. L. valgyklai, S. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščiuose neteisingai užfiksavo faktiškai vykdytų ūkinių finansinių operacijų duomenis apie Bendrovės gautas 161242 € pajamas už parduotą alų.
2.1. Pelno mokestis.
2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. nurodoma, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu, pardavusi neapskaitytą alų, papildomai gavo apmokestinamų pajamų, iš viso 161242 €, kurių neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai Pelno (nuostolių) ataskaitose, metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2010-2016 m. pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, apmokestinamąjį pelną (nuostolį), sumažino mokesčio bazę.
2010 m. Registrų centrui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje Bendrovė deklaravo 374682 Lt apmokestinamojo pelno ir 35261 Lt pelno mokesčio. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2010 m. papildomai gavo 19691 Lt apmokestinamų pajamų, 2010 m. apmokestinamasis pelnas didinamas 19691 Lt. Bendrovei papildomai nustatytas 2954 Lt pelno mokestis.
2011 m. Registrų centrui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje Bendrovė deklaravo patyrusi 418616 Lt mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2011 m. papildomai gavo 92652 Lt apmokestinamų pajamų, 2011 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 92652 Lt.
VMI 2013-06-03 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2012 m. Bendrovė deklaravo 14224 Lt apmokestinamojo pelno ir 2134 Lt pelno mokesčio. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2012 m. papildomai gavo 127672 Lt apmokestinamų pajamų, 2012 m. apmokestinamasis pelnas didinamas 127672 Lt. Bendrovei papildomai nustatytas 19151 Lt pelno mokestis.
VMI 2014-06-02 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 m. Bendrovė deklaravo patyrusi 343370 Lt mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2013 m. papildomai gavo 103501 Lt apmokestinamų pajamų, 2013 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 103501 Lt. Tyrimo metu nustatytas nuostolis 239869.
VMI 2015-06-01 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014 m. Bendrovė deklaravo 28082 Lt nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2014 m. papildomai gavo 52062 Lt apmokestinamų pajamų, nustatomas 23980Lt apmokestinamasis pelnas. Bendrovei papildomai nustatytas 3597 Lt pelno mokestis už 2014 m .
VMI 2015-06-06 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 m. Bendrovė deklaravo 1601 mokestinį pelną. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2015 m. papildomai gavo 28909 € apmokestinamų pajamų, nustatomas apmokestinamasis pelnas 30510 €. Bendrovei papildomai nustatytas 4577 € pelno mokestis už 2015 m.
VMI 2017-09-22 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. Bendrovė deklaravo patyrusi 25495 € mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2016 m. papildomai gavo 17766 € apmokestinamų pajamų, 2016 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 6729€.
Vadovaujantis 2001-12-20 LR LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies nurodymais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta sumokėti iš viso 12022 € nesumokėto pelno mokesčio už 2010m., 2012 m., 2014 m., 2015 m., iš jų: už 2010 m. -2954 Lt (856 €), 2012 m.- 19151 Lt (5547 €), už 2014 m. 3597 Lt (1042 €), už 2015 m. - 4577 €.
2.2. Pridėtinės vertės mokestis.
2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nurodyta, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą.
Tyrimo metu įvertinus tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. pardavusi neapskaitytą alų, gavo papildomų apmokestinamų pajamų 161242 €, nuo kurių turėjo apskaičiuoti 33894 € pardavimo PVM ir deklaruoti PVM deklaracijose.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nuostatomis (kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, nes pateiktose 2010 m. birželio, spalio, lapkričio mėn., 2011 m. liepos-gruodžio mėn., 2012 m. sausio-gegužės mėn., liepos-lapkričio mėn., 2013 m. sausio-gruodžio mėn., 2014 m. sausio-vasario mėn., balandžio, gegužės, liepos, lapkričio, gruodžio mėn., 2015 m. vasario-gruodžio mėn, 2016 m. sausio-vasario mėn., balandžio-rugsėjo mėn., lapkričio-gruodžio mėn. PVM deklaracijose iš viso nedeklaravo 161242 € apmokestinamų sandorių, pardavimo PVM ir 33894 € sumažino mokėtiną į biudžetą PVM.
2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d., nurodyta, jeigu PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), nustatoma papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma).
Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi tyrimo metu nustatytas 33894 € papildomai mokėtinas į valstybės biudžetą PVM.
2.3. Akcizo mokestis.
2010-04-01 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-722 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad “Akcizais yra apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 str. Pagal minėto minėto įstatymo 2 straipsnio 8 punktą - “Alus”.
Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio reikalavimais “Mokėtinos Lietuvos Respublikos akcizų sumos apskaičiavimas”, kuriame nurodyta, kad už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, liudytojų parodymus apklausos protokoluose nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. pagamino ir pardavė alų UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. G. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. V. IĮ, J. K. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. K. IĮ, S. S. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, E. B. IĮ, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. L. valgyklai, S. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 161242 €, tačiau neapskaičiavo ir nesumokėjo akcizo mokesčio.
Vadovaujantis 2010-04-01 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-722 23 straipsniu “Alui taikomi akcizų tarifai”, tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pritaikyti tuo laikotarpiu galiojantys tarifai: nuo 2010-06-03 iki 2014-12-31 8,5 Lt, nuo 2015-01-01 iki 2015-02-28- 2,71 €, nuo 2015-03-01 iki 2016-02-29-3,11 €, nuo 2016-03-01 iki 2017-02-28- 3,36 € už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. pagamino ir pardavė akcizais apmokestinamas prekes- alų, tačiau neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 43143 € akcizo mokesčio į biudžetą.
Dėl to, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nesivadovavo 2010-04-01 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-722 11 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka, nes 2010 m. birželio, spalio ir lapkričio mėn., 2011 m. liepos - gruodžio mėn., 2012 m. sausio-gegužės, liepos –lapkričio mėn., 2013 m. sausio-gruodžio mėn., 2014 m. sausio-gegužės mėn., liepos ir lapkričio-gruodžio mėn., 2015 m. vasario-gruodžio ir 2016 m. sausio-vasario, balandžio-gruodžio mėn. Akcizų deklaracijose (FR0630) neteisingai deklaravo apskaičiuotas mokėtinas arba grąžintinas akcizų sumas už mokestinius laikotarpius.
Iš viso, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo metu buvo nustatyta papildomai sumokėti į biudžetą 89059 € mokesčių už 2010 -2016 metus:
- Pelno mokesčio – 12022 € (už 2010m.,2012 m., 2014 m., 2015 m.) ,
- PVM - 33894 € (už 2010-2016 m.)
- Akcizo mokesčio - 43143 € (už 2010-2016 m.)
(34 tomas, b.l. 113-189, 34t., 35t., 36t., 37t., 38t., 39t. ir 40t. , b.l. 1-93).
2016-12-13 kratos metu pas R. Š. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), rastos PVM sąskaitos faktūros: serija (duomenys neskelbtini)- Nr. (duomenys neskelbtini) (2 l.), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 l.), Nr. (duomenys neskelbtini) (3 l.), kurios apžiūrėtos. (20 tomas, b.l. 93-97, 25 tomas, 113-123);
2016-12-13 kratos metu iš R. Š. priklausančio krovininio automobilio Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimti dokumentai, t.t. PVM sąskaitos faktūros, kurios apžiūrėtos. (20 tomas, b.l. 113-117, 25 tomas, 113-123).
Iš 2018-03-02 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
1. Buhalterinė apskaita.
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, susijusias su alaus pirkimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo operacijų žiniaraščius, apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, duomenis, kurie pateikti A. K. rankraštiniuose sąsiuviniuose, R. Š. gyvenamosiose patalpose ir automobilyje kratų metu paimtas PVM sąskaitas faktūras, liudytojų parodymus bei priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio- 2014 m. gruodžio mėn. 55 atvejais už 305704,09 Lt (88538,02 €) ir 2015 m. vasario-2016 m. gruodžio mėn. 63 atvejais už 55286,17 € įsigijo alaus, kurio įsigijimo neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Bendrovė 2016 m. rugpjūčio mėn. už 34,06 € įsigijusi 324 vnt. 1 litro talpos tuščių butelių, šio įsigijimo taip pat neatvaizdavo apskaitoje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje, nes Bendrovė 118 atvejų, įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsigijusi 324 vnt. tuščių butelių, įsigyto alaus bei butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Bendrovė, grynais sumokėjusi už apskaitoje nefiksuotą alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neregistravo Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą. Bendrovė grynų pinigų išmokėjimo iš Bendrovės kasos neatvaizduodavo buhalterinėje apskaitoje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje, nes 118836,39 € grynais sumokėjusi už alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, todėl Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas. Dėl šių aplinkybių valstybinei mokesčių inspekcijai 2010-2016 m. pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu, nes sumokėjusi 118836,39 € grynais už alų, neišrašė kasos išlaidų orderių ir jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavo 2010-2014 m. 351559,70 Lt (101818,72 €) ir 2015-2016 m. 63579,09 € pajamų, būtent: 2010 m. 10583,08 Lt (3065,07 €), 2011 m. 46309,12 Lt (13412,05 €), 2012 m. 92110,91 Lt (26677,16 €), 2013 m. 130112,32 Lt (37683,13 €), 2014 m. 72444,27 Lt (20981,31 €), 2015 m. 39760,35 € ir 2016 m. 23818,74 €. Iš viso Bendrovė gavo 165397,82 € pajamų.
Bendrovė, pardavusi įsigytą, tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą alų, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu. Todėl šios grynais gautos pajamos nebuvo įneštos į Bendrovės kasą, nebuvo užfiksuotos pardavimo operacijų žiniaraščiuose, neatvaizduotos Didžiojoje knygoje. Bendrovė, grynais gavusi pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neregistravo Kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kuris patvirtintų grynų pinigų gavimą. Dėl šios priežasties gautų pajamų neapskaitė Bendrovės kasoje.
Įvertinus visus nustatytus pažeidimus tyrimo metu dėl LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. Operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“
Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, 2010-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių už 772064,85 Lt (223605,44 €), 2015-2016 m. pirko prekių už 49765,95 €. Iš viso 2010-2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekių už 273371,39 € (223605,44+49765,95). Pagal pateiktus žiniaraščius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-12-31 skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1290,36 €.
Tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagal liudytojų parodymus ir pagal priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis nustatyta, kad ne visos ūkinės operacijos, vykusios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisingai atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje:
1. Bendrovė 118 atvejų įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, alaus įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje- neįtraukė į pirkimo operacijų žiniaraščius;
2. Bendrovė, už neapskaitytą alų sumokėjusi grynais, grynų pinigų išmokėjimo iš kasos neatvaizdavo Kasos knygoje;
3. Bendrovė, pardavusi neapskaitytą alų ir gavusi pajamas, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, neapskaitė pardavimų operacijų žiniaraščiuose, neįformino kasos pajamų orderiu ir neatvaizdavo Kasos knygoje;
4. Bendrovė vienu atveju įsigijusi 324 vnt. 1 litro talpos butelių, šių butelių įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje- neįtraukė į pirkimo operacijų žiniaraščius. (21t., b.l. 95-177, 22t., 23t., 24t., 25t., b.l. 1-28).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Kaltinamasis J. N. kaltę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo organizavimo ir vykdymo pripažino iš dalies, kiek tai susiję su įmone „(duomenys neskelbtini)“, dėl kitų 16 įmonių nepripažino. Dėl duomenų apie pajamas, pelną, pelno mokesčio, PVM, Akcizo mokesčių nesumokėjimą analogiškai pripažino iš dalies. Dėl UAB „“(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo kaltės nepripažino. Kaltinamojo J. N. kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamoji A. N. kaltės dėl to, kad organizavus J. N. vykdė apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą nepripažino. Taip pat nepripažino kaltės dėl didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo.
Kaltinamosios A. N. kaltė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo įrodoma byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Iš apskaitininkių liudytojų J. V., V. A., sandėlininko A. K. parodymų matyti, jog apskaitininkės išrašydavo sąskaitas faktūras alaus pirkėjui, vairuotojui alų nuvežus, sąskaitos buvo sunaikinamos, arba jos buvo koreguojamos, tai yra ant jų užkeliami kitų įmonių duomenys su kitais alaus kiekiais ir kainomis. Liudytoja J. V. parodė, kad ji išrašydavo fiktyvias sąskaitas, po to jos buvo perkeliamos, naikinamos. Tik pradėjusi dirbti ji iš sandėlininko A. K. sužinojo, kad reikės išrašinėti fiktyvias sąskaitas, kad vykdomas neužpajamuotos produkcijos pardavimas. Vėliau ji iš paties J. N. gavo tiesioginį nurodymą išrašinėti tokias sąskaitas. Ji nenorėjo tų sąskaitų rašyti, ir jeigu nebūtų gavusi tiesioginių nurodymų, tikrai nebūtų rašiusi nei vienos sąskaitos. Yra tekę rašyti fiktyvias sąskaitas įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Fiktyvi produkcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežama vieną kartą per savaitę. „(duomenys neskelbtini)“ išrašė apie 20 fiktyvių sąskaitų. Yra išrašiusi ir kitoms įmonėms fiktyvias sąskaitas. Liudytoja V. A. parodė, jog buvo vežamas neapskaitytas alus, pataisydavo sąskaitas tam tikram kiekiui. Sandėlininkas paduodavo lapelį, kuriame buvo užrašyta kokį kiekį reikia išrašyti ir po to pataisydavo į kitokį kiekį. Tokia operacija nuo seno buvo direktoriaus žinioje ir su paliepimu, o po to tik su sandėlininku. Iš sandėlininko gaudavo lapelį, ant kurio buvo parašytas alaus kiekis, alaus galiojimo data. Tam kiekiui turėdavo išrašyti sąskaitą. Daugiausia taip buvo išrašoma įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai alų nuveždavo, paskambindavo, kad alus gautas, ir sąskaitą pataisydavo į kitą, kad nesimatytų to kiekio. Taisydavo ant tos pačios sąskaitos, su tuo pačiu numeriu, nurodant kitą įmonę, kitą kiekį, galima buvo palikti net kitai datai. Ankstesnė sąskaita išnykdavo, jos nebelikdavo, į apskaitą ji nebepatekdavo. Pradžioje tokį nurodymą taip elgtis davė direktorius, o paskui jau įsivažiavo ir tai dirbo kaip darbą. Dažniausiai taip buvo vežama įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo vežama kartą į savaitę, kartais rečiau. Vasarą šiek tiek dažniau. Alaus kiekiai tų sąskaitų, kurios išnykdavo, būdavo įvairūs. Būdavo 10 statinių, kurios vienoje telpa 30 arba 50 litrų. Sąskaitas, išrašytas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, perduodavo vairuotojams, kad turėtų kelyje kaip pagrindą, kad veža alų. Pagrinde ji buvo skirta gabenimui, kad pateisintų krovinio gabenimą. Kai vairuotojas nuveždavo alų, tada sandėlininkas sakydavo pataisyti tą sąskaitą ir jis panaikindavo pajamavimą iš sandėlio. Liudytojas A. K. patvirtino, kad iš J. N. ir A. N. gaudavo nurodymus kiek ir kokio neužpajamuoto alaus reikės vežti. A. N. užrašydavo ant lapelio kam ir kokios rūšies, kiekio reikės alaus. Tame lapelyje buvo netikras alaus kiekis. Gauto į sandėlį ir išvežto iš sandėlio alaus kiekis buvo koreguojamas sąskaitose, tai yra pirminės sąskaitos faktūros buvo ‚iškoreguojamos“, paliekant seriją ir numerį, tačiau pasikeisdavo gavėjas bei vežamos produkcijos kiekis. Ant jo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra jo ranka užrašyta „Užkelta“ , kas reiškia, kad ši PVM sąskaita faktūra yra likusi bendrovės buhalterijoje, o kita tuo pačiu numeriu ir serija būdavo suplėšoma. Pagal suplėšytą sąskaitą faktūrą buvo realiai parduotas „juodas alus“. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, jog buvo direktoriaus nurodyta tokia alaus pateikimo schema. Pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatyta 52 statinės alaus, o po sąskaitos iškoregavimo“ buvo pristatoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 statinė alaus. Būdavo atvejų kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su neapskaitytų alumi, pirkdavo ir alaus su teisingais apskaitos dokumentais, tuomet vairuotojas veždavo alų su dviem skirtingomis sąskaitomis. Jos reikalingos kelionėje, jeigu kas patikrintų. Vairuotojui nuvežus alų užsakovui, tikrosios PVM sąskaitos faktūros du vienodus egzempliorius palikdavo bendrovei įsigijusiai produkciją, o „juodojo“ alaus PVM sąskaitos faktūros visų trijų egzempliorių nepalikdavo, iš pradžių parveždavo iškoregavimui, o vėliau A. N. ir apskaitininkių J. V., V. A., R. M. nurodymu PVM sąskaitas faktūras buvo liepta suplėšyti. Tai turėdavo padaryti vairuotojas, sėkmingai nuvežęs alų užsakovui, o apskaitininkės žinodavo kiek ir kokios produkcijos „iškoreguoti“. A. N. duodavo nurodymus kiek ir ko iškoreguoti. O į jo darbo pabaigą, t.y. nuo 2016 m. sausio mėnesio net nebuvo rašomos „koreguotinos“ sąskaitos, alus tiesiog buvo kraunamas iš gamybos ir tas „juodas“ alus nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterijoje. Tai buvo daroma direktoriaus J. N. nurodymu. Neužpajamuotas alus buvo vežamas ir kitoms įmonėms –G. įmonei, K. įmonei. Liudytojas A. K. matydamas negerą padėtį, rinkdavo didžiąją dalį „koreguotinų“ ar jau „iškoreguotų“ sąskaitų, jas pažymėdamas „užkelta“. Koreguotos sąskaitos faktūros būdavo be parašų arba pasirašydavo apskaitininkė, kartais jis. Liudytojas nurodė, jog vedė sąsiuvinius, kur fiksuodavo išvežamą neapskaitytą alų, juos pateikė pareigūnams. Sąsiuviniuose žymėjo kiekvienos dienos alaus gamybą ir į sandėlį atvežto alaus kiekius, o taip pat ir išvežto „juodo“ alaus kiekius. Sąsiuvinius vedė nuo 2012 m. kai direktorius pradėjo grasinti, kad jis per daug kalba apie „juodą alų“, bijojo būti pats apkaltintas. Liudytojas R. G. patvirtino, jog dirbo vairuotoju ir gaudavo iš apskaitininkių, sandėlininko nurodymus, iškrovus konkretų kiekį alaus užsakovui, nepalikti PVM sąskaitų faktūrų, o jas parvežti į įmonę arba tiesiog suplėšyti. Tokiu būdu su skirtingomis sąskaitomis faktūromis vežė alų į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitas parsivežęs suplėšydavo. Vėliau suprato, kad taip vežamas nepajamuotas „juodas“ alus. Tuomet pradėjo „juodo alaus“ PVM sąskaitas faktūras išsaugoti. Daugiausia tokio alaus veždavo į UAB (duomenys neskelbtini) Liudytojas V. J. patvirtino, jog jis taip pat vežė alų į UAB (duomenys neskelbtini), plėšė sąskaitas, vėliau pasiliko sau ir jas perdavė R. G.. Liudytojas R. G. patvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. yra perdavęs grynųjų pinigų parvežti direktoriui J. N. ir yra vežęs voką su pinigais, vieną kartą buvo užrašyta suma 7 000 Lt, kitą kartą 10 000 Lt. Pinigus grįžus tą pačią dieną nuvežė direktoriui J. N.. Direktorius susirinkimų metu pasisakydavo, jog jie privalo vykdyti jo nurodymus, nes kitu atveju bus atleisti iš darbo bei apkaltinti produkcijos vagystėmis. Tuomet jis pradėjo nebeplėšyti, o išsaugoti vežamo „juodo“ alaus sąskaitas faktūras. Daugiausia juodo alaus yra vežęs UAB (duomenys neskelbtini), taip pat vežė į A. G. įmonę, kur alų priimdavo G. arba jo žmona A. G., į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), E. B. individualią įmonę, UAB (duomenys neskelbtini). Juodas alus į paminėtas įmones buvo pristatomas tokia pat tvarka, su dviem skirtingomis sąskaitomis faktūromis, viena oficiali, kita ne. Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad alų kartais veždavo tiesiai iš gamybos be jokių dokumentų, tiesiog buvo pasakoma vairuotojui, kad šį alų reikia pristatyti R. Š.. Taip pat iš minėto liudytojo parodymų matyti, jog nuo 2016 m. vairuotojai UAB (duomenys neskelbtini) „juodo“ alaus nebeveždavo, o direktorius R. Š. pats atvažiuodavo pasiimti „juodo“ alaus ir tai darydavo vėlyvą vakarą nedirbant sandėliui, kad niekas apie tai nesužinotų. Alų R. Š. išduodavo pats direktorius J. N. arba A. N., o sargas V. T. padėdavo pakrauti. Liudytojas vairuotojas V. J. patvirtino savo parodymus, jog iš vairuotojų kalbų suprato, jog į UAB (duomenys neskelbtini) eina „juodas“ alus. Kaip suprato ketvirtadieniais buvo vežamas į šią įmonę „juodas“ alus, o penktadieniais kaip priklauso su išrašytomis tikromis PVM sąskaitomis faktūromis. Liudytojas A. G. patvirtino, jog nurodymus gaudavo iš A. N. ant lapelio kiek kokio alaus reikia išpilstyti. Kartais A. N. nurodymu alų statinėse nuridendavo į saikininkus, kur šis alus nebuvo pajamuojamas sandėlyje. Yra matęs klijentų, kuriems buvo ridenamas alus iš saikininkų. Jam yra tekę padėti nuvežti alų į Vilnių į (duomenys neskelbtini) ir jis matė, jog sąskaitoje buvo nurodytas ženkliai mažesnis kiekis nei vežė realiai. Taip pat vežė alų į UAB (duomenys neskelbtini), kur atkreipė dėmesį, jog alaus nešė daug daugiau, nei dokumentuose nurodyta. Liudytojai I. K., M. K. patvirtino, jog dalis gero nebrokuoto alaus, A. N. nurodymu buvo vežama į saikininką. Liudytojas R. N. patvirtino, jog direktoriaus J. N. nurodymu padėjo vairuotojui nuvežti alų P. B. į sodybą. Liudytojas suprato, kad tai yra „juodas“ alus, nes UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos apsauga jų net nestabdė. Liudytojas D. K. patvirtino, jog A. N. nurodydavo kiek ir kokio alaus reikia supilstyti į sandėlį ir atskirai nuo kitų, šis buvo talpinamas į patalpą –„saikininkai“. Iš A. kalbų žinojo, jog nurodymus duoda direktorius J. N.. M. A. lapelyje nurodyta (duomenys neskelbtini) su tam tikru alaus kiekiu. Liudytojas D. K. suprato, jog šis alus bus išvežtas į (duomenys neskelbtini) aplenkiant sandėlį. Liudytojas D. K. patvirtino, jog jis yra buvęs UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir iki ateinant dirbti direktoriumi J. N. įmonė dirbo pelningai. Pradėjus direktoriumi dirbti J. N. įmonės pelnas kasmet nuosekliai mažėjo. Jam dirbant su sandėlininku A. K., G. K. nurodymus kokio ir kiek alaus reikia supilstyti duodavo A. N. ir šios taros su alumi buvo dedamos atskirai į saikininkus, o jeigu nebūdavo vietos saikininkuose, tai ir į sandėlį, bet atskirai nuo kitų. Šį alų darbuotojai vadindavo „J. juodu“. A. nurodymus gaudavo iš J. N.. Jam yra žinoma, jog pvz. alų skirtą (duomenys neskelbtini) sandėlininkas užsipajamuodavo, o vėliau alų nuvežus į (duomenys neskelbtini), sandėlininkas koreguodavo sandėlio likučius programoje. Šį alų skirtą (duomenys neskelbtini) jie dėdavo atskirai. Pilstytojai pildė du sąsiuvinius ir ten atžymėdavo kiekį su ženklu +, kuris reiškė alų padėtą atskirai- “juodą” alų. Iš sandėlininko A. K. girdėjo, jog iš jo buvo reikalaujama panaikinti iš kompiuterio “juodojo” alaus sąskaitas. Pilstytojai, vairuotojai žinojo apie “juodą” alų. Jis pats ne kartą yra krovęs alų direktoriui į jo asmeninį automobilį. Liudytojas V. T. patvirtino, jog jam kaip apsaugos darbuotojui, A. N. nurodydavo netikrinti kai kurių išvežančių alų automobilių, kaip pvz. G., kuris turi “(duomenys neskelbtini)”, R. Š.. Pats J. N. yra nurodęs, ko netikrinti. Jis suprato, kad tai išvežamas „juodas“ alus. Liudytojas P. K. patvirtino, jog kartais alų pasikraudavo tiesiogiai J. N. nurodymu, kartais A. N., veždavo ten, kur nurodydavo, yra vežęs alų į B. įmonę ir į jų sodybą. Vadybininkui liudytojui M. S. buvo žinoma apie juodą neapskaitytą alų. Vieną sykį vežė alų J. N. nurodymu su sąskaita, bet jam buvo duotas nurodymas iš karto paimti pinigus. Jis suprato, kad tai „juodas“ alus, nes sumos neatitiko sąskaitoje nurodytoms, o imant pinigus nereikėjo išrašyti kasos pajamų orderio. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad buvo susitarimas su J. N., jog jo įmonė pirks alų už grynus, t. y. be sąskaitos faktūros. Jis nusipirkdavo alaus už mažesnę kainą be sąskaitos faktūros. Jis paskambindavo J. N., pasakydavo, kad šį mėnesį norės alaus, jis liepdavo paskambinti A. N.. Jis jai paskambindavo pasakydavo kiek alaus reikės, ji pasakydavo, kada bus, jis nuvažiuodavo ir paimdavo. Per kartą savo automobiliu paimdavo apie 800 litrų, statinės po 50 litrų kiekviena. A. N. palikdavo tą alų, jis vakare įvažiuodavo į teritoriją ir pasiimdavo užsakytą kiekį nuo rampos. Sąskaita faktūra būdavo išrašyta, jei kas sustabdys, ją turėtų. Ji buvo skirta tik kelionei, grįžęs ją suplėšydavo. Atsiskaitydavo vėliau grynais pinigais. Pinigus dažniausiai perduodavo J. N. pažįstamai, kuri atvažiuodavo į Vilnių. Kaip įmonė UAB (duomenys neskelbtini) - pirkdavo su sąskaitomis faktūromis, o kur pirkdavo sau, be sąskaitų. Liudytojas A. V. patvirtino, jog pirko alų iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal išvardintas 9 PVM sąskaitas faktūras, kurių neįtraukė į buhalterinę apskaitą. Jam (duomenys neskelbtini) vadybininkas K. U. pasiūlė įsigyti ir prekiauti alumi be dokumentų ir jis sutiko. Vairuotojai atvežę alų sąskaitas pasiimdavo atgal, o pinigus vėliau grynais jis atiduodavo vadybininkui K. U.. Liudytojas Z. R. patvirtino, jog įmonė UAB (duomenys neskelbtini) pirko alų iš UAB (duomenys neskelbtini), vairuotojai atveždavo alų ir pasiūlydavo jo pirkti pigiau ir be dokumentų, jis pirko tokio neapskaityto „juodo“ alaus. Liudytojas G. G. patvirtino, jog pirko iš UAB (duomenys neskelbtini) alų, vėliau pasiūlius direktoriui J. N., jis pirko pigiau ir be dokumentų, kurio neapskaitė savo buhalterinėje apskaitoje. Iš UAB (duomenys neskelbtini) be sąskaitų yra įgijęs apie 30 vnt statinių alaus, kurių vienos talpa 50 litrų. Dėl alaus susikambindavo su A. N. ir užsakydavo alaus kiekį. Kai pirkdavo be dokumentų už alų susimokėdavo A. N.. Alus būdavo paruoštas ir išneštas iš sandėlio ant rampos, sargai išvežant alų jo netikrindavo. Liudytojai E. B. ir P. B. patvirtino, jog turi individualią įmonę, pirko alų iš UAB (duomenys neskelbtini), jog E. B. direktorius J. N. pasiūlė pirkti alaus pigiau ir be dokumentų. Ji sutiko ir mokėjo pigesne kaina už alų atsiskaitydavo J. N. grynais. P. B. patvirtino, jog E. B. prašymu yra vežęs J. N. pinigus apie 2000-3000 Lt, vėliau apie 800 Eur. Pinigus yra padavęs jo kabinete ir susitikus mieste. Pinigus paėmęs J. N. jokio dokumento neišrašydavo. Taigi šie liudytojų parodymai patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. N. nurodymu buvo pardavinėjamas alus be dokumentų, pigesne kaina, arba dokumentai buvo išrašomi formaliai vairuotojui dėl alaus nugabenimo į pirkėjo vietą, vėliau sąskaitos buvo sunaikinamos. Dar veikė ir kita schema, tai PVM sąskaitų faktūrų ištaisymai, išvežus vieną kiekį klijentui, ji būdavo pataisoma tam pačiam klijentui arba kitam su kitu alaus kiekiu. Tai patvirtino aukščiau paminėti liudytojai apskaitininkės J. V., V. A., sandėlininkas A. K.. Specialistė N. L. patvirtino savo specialisto išvadą, jog nustatė 204 atvejus, kur nebuvo įtrauktas alaus pardavimas įmonėms, ir dėl to UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 195 135 eurų nuostolį. Buvo atlikti skaičiavimai, sudarytos lentelės, buvo atlikta daug priešpriešinių įmonių patikrinimų, buvo sulyginti duomenys iš priešpriešinių patikrinimų, rasti atvejai buvo nustatyti kaip pažeidimai ir nustatyta ta suma. 161 242 eurų suma yra be PVM. Buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, yra išvardintos 19 bendrovių (13 lentelė, t. 34, b.l. 187), ir atvejai, suma be PVM, suma su PVM. PVM yra tos sąskaitos, susijusios su (duomenys neskelbtini) pardavimu, liudytojų parodymais, sąsiuviniais, priešpriešiniais patikrinimais, kad jie 204 atvejais neįtraukė alaus pardavimo šioms įmonėms ir už tokią sumą (195 135 eurų) buvo neapskaitytas alus. Nesumokėtas PVM sudaro 33 893 eurų ir buvo paskaičiuota 43 143 eurų nesumokėto akcizo. Iš liudytojos S. K. parodymų matyti, kad ji tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, teikė GPM, PVM ir akcizo mokesčio deklaracijas mokesčių inspekcijai. Pirkėjų sąskaitas gaudavo tiesiai iš pirkėjų, kurias atveždavo arba elektroniniu paštu klientai atsiųsdavo. Dokumentus dėl išvežtos produkcijos, sąskaitas-faktūras matydavo tik programoje, ji popierinių sąskaitų nesekdavo, į programą jas suvesdavo apskaitininkės J. V., R. M. ir kitos kurių pavardžių jau nebeatsimena. Kai keitė programą, buvo duomenų neatitikimų, bet derino su mokesčių inspekcija. Yra buvę programavimo klaidų, perkeliant duomenis. Apie ištaisomas sąskaitas nieko nežino, nematė tokių. Vairuotojai atveždavo grynus pinigus, išrašydavo kvitą, pagal jį tą sumą suvesdavo į programą ir užskaitydavo klientui. Liudytoja buhalterė J. G. patvirtino, jog 2015 m. teikė mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas ir ji teikė pagal jai pateiktus dokumentus, nieko nereikėjo perrašinėti. Liudytoja R. Ž. patvirtino, jog ji tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, teikė mokesčių inspekcijai visas statistines atsakaitas, PVM deklaracijas, akcizų deklaracijas, pelno- nuostolio ataskaitas. Duomenis imdavo iš buhalterinės apskaitos. Suvesdavo pirktas sąskaitas, pardavimai su sąskaitomis ateidavo iš sandėlio, o akcizų duomenys iš programos. Duomenys sueidavo iš apskaitininkių, iš gamybos ir iš sandėlio. Taigi liudytojos buhalterės S. K., R. Ž., J. G. patvirtino, jog buhalterinę apskaitą tvarkė pagal apskaitininkių, sandėlininko, gamybos pateiktus duomenis, ataskaitas. O PVM sąskaitos faktūros buvo naikinamos, koreguojamos apskaitininkių, sandėlio, gamybos darbuotojų ir vairuotojų vežusių alų pirkėjams rate. Specialisto išvada patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31 buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais. UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu 204 atvejais neįtraukė alaus pardavimo šioms įmonėms : UAB (duomenys neskelbtini), A. G. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), A. V. IĮ, J. K. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), J. K. IĮ S. S. IĮ, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), E. B. IĮ, IĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), L. L. valgyklai, S. P. IĮ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) už 195135 € ( su PVM). Dėl neįneštų pinigų už parduotą alų aukščiau išvardintoms įmonėms į bendrovės kasą, bendrovė (duomenys neskelbtini) patyrė 195135 € nuostolį. Dėl šių pažeidimų, buvo iškraipytas UAB (duomenys neskelbtini) turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė pagaminusi ir pardavusi alų minėtoms įmonėms nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 33894 Eur PVM ir 43143 Eur akcizo, 11782 Eur pelno mokesčio valstybei (34 tomas, b.l. 113-189, 34t., 35t., 36t., 37t., 38t., 39t. ir 40t. , b.l. 1-93).
Taigi liudytojų parodymai iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai sutampa su specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos įrodymais ir sutampa su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
Šalintina iš kaltinimo, jog J. N. organizavo ir vykdė apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą veikdamas bendrininkų grupe su A. N.. Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog kaltinamoji A. N. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo pavestas. Jos pareigos buvo alaus gamybos organizavimas. Ji buvo atsakinga už alaus gamybą. Ji buhalterinės apskaitos dokumentų netvarkė, nebuvo įpareigota ūkines operacijas įtraukti į buhalterinę apskaitą, priimti ir išduoti pinigus pagal kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles ir reikalavimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kitais atvejais apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra, kurie atsakingi už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos tvarkymą (saugojimą) tai buhalteriai, vyriausi buhalteriai arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Taigi byloje nustatyta, jog A. N. nėra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo subjektas.
Taigi visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. N. siekdamas asmeninės naudos bei veikdamas juridinio asmens naudai ir interesams, turėdamas tikslą nuslėpti tikrąjį UAB (duomenys neskelbtini) turtą (pajamas, išlaidas, pelną, organizavo ir vykdė, padedant apskaitininkėms V. A., R. M., J. V., L. T., R. Ž. apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko Bendrovės vardu pardavus neužpajamuoto alaus už 195135 Eur (su PVM), gautų pinigų už parduotą alų neįnešė į bendrovės kasą, dėl ko buvo iškraipytas Bendrovės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra ir negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalį 24 straipsnio 4 dalį 222 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis J. N. siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – mokesčių sumokėjimo valstybei, žinodamas kad jo nurodymu yra sunaikintos PVM sąskaitos faktūros dėl realaus produkcijos kiekio pardavimo, o į Bendrovės apskaitą yra įtrauktos sąskaitos-faktūros su jose nurodytu ženkliai mažesniu produkcijos-alaus kiekiu, nurodė Bendrovės vyr. buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, jų pagrindu užpildyti valstybės įgaliotoms institucijoms teikiamas PVM, akcizo ir pelno deklaracijas, o bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterės (atitinkamai laikotarpiu nuo 2015-07-08 iki 2015-08-06 laikinai einanti vyr. buhalterės pareigas S. K., nuo 2015-08-06 iki 2016-03-29 J. G. ir laikotarpiu nuo 2016-03-29 iki 2017-02-28 R. Ž.), nesuvokdamos J. N. nusikalstamų veiskmų pobūdžio, suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu išvengė Bendrovės naudai turtinės prievolės – 11782 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei, neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 161242 Eur apmokestinamų pajamų, Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 33 894 Eur sumokėjimo, neįtraukus į bendrovės akcizų deklaracijas 43 143 Eur apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 43 143 Eur akcizų mokesčių sumokėjimo. Viso laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2017-02-28 J. N. bendrovės naudai išvengė turtinės prievolės valstybei 88 819 Eur mokesčių sumokėjimo ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017-11-29).
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamieji J. N. ir A. N. kaltės jog pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą 161 242 Eur už parduotą neapskaitytą alų nepripažino. J. N. parodė, jog gautus pinigus už neapskaitytą alų panaudojo bendrovės reikmėms. A. N. parodė, jog pinigų ir jokios naudos už neapskaitytą alų negavo. Šie kaltinamųjų parodymai atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog direktoriaus J. N. nurodymu, o A. N. vykdant J. N. nurodymus, neapskaitytas alus buvo parduodamas UAB (duomenys neskelbtini), individualiai G. įmonei, B. įmonei, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kitoms įmonėms iš viso 19 įmonių be apskaitos dokumentų. Liudytojai J. V.,V. A., A. K., R. G. parodė, jog buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios nuvežus alų pirkėjams buvo sunaikinamos arba PVM sąskaitos faktūros būdavo koreguojamos (pataisomos) kitų įmonių vardu ir kitais alaus kiekiais, paliekant sąskatos tuos pačius numerius. Liudytojai R. Š., M. S., P. B., E. B. A. V., Z. R. paatvirtino, jog pinigus už nupirktą alų sumokėdavo grynais J. N., o kvitas nebuvo išrašomas. Liudytojas R. Š. taip pat nurodė, jog pinigus perduodavo ir per J. N. pažįstamą. G. G. patvirtino, jog neapskaitytą alų užsakydavo per A. N., jai sumokėdavo pinigus.
Kaltinamasis J. N. parodė, jog gautus pinigus už neapskaitytą alų, pagrinde iš UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo grynais, tačiau šiuos pinigus panaudojo įmonės reikmėms, tai yra bendrovės teritorijos asfaltavimui, bendrovės vamzdynų keitimui, pirko alaus gamybai reikalingus įrengimus iš Vokietijos firmos (duomenys neskelbtini) ir dalį pinigų 29 000 Eur sumokėjo grynais, kad būtų pabaigta vykdyti sutartis ir būtų pateikti įrengimai, taip pat pinigus panaudojo bendrovės darbuotojų laisvalaikio praleidimui, šventėms, paskatinimams už gerą darbą. Tačiau šie kaltinamojo J. N. parodymai niekuo neparemti. Liudytojas L. B. patvirtino , jog buvo sudaryta sutartis UAB (duomenys neskelbtini) su Vokietijos firma (duomenys neskelbtini) dėl įrengimų alaus gamybos procesui pirkimo, jog kartu J. N. važiavo į firmą tartis, jog būtų pabaigta vykdyti sutartis, tačiau liudytojas nematė ir nepatvirtinto pinigų sumokėjimo fakto. Kadangi minėta firma bankrutavo, o kitų duomenų patvirtinančių pinigų sumokėjimą nėra, laikytina, jog ši versija yra kaltinamojo gynybinė. Liudytojai R. A., V. K. parodė, jog direktorius J. N. mokėjo vokeliuose motyvacinius pinigus darbuotojams jubiliejų proga, švenčių proga, tačiau nepatvirtino nei kokios konkrečios ir kokiomis progomis buvo mokamos. Nei J. N., nei liudytojai nepateikė jokių objektyvių duomenų apskaitos žurnalų, sąsiuvinių, kvitų, sąmatų, kurie patvirtintų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Iš liudytojų parodymų nepavyko nustatyti nei kokie bendrovės teritorijos asfaltavimo darbai buvo padaryti, nei kiek ir kam sumokėta. Liudytoja S. K. parodė, jog nepamena, ar buvo sveikinimų ir apdovanojimų. Taip pat analogiškai ir su vamzdynų pakeitimu. Nei pats kaltinamasis J. N., nei liudytojai negalėjo konkrečiai įvardinti, kur ir kiek vamzdžių sunaudota, kiek sumokėta už vamzdžius ir darbus. Liudytoja buhalterė S. K. parodė, jog buhalterinėje apskaitoje nėra mačiusi jokių sąkaitų dėl kiemo tvarkymo darbų, teritorija iki 2016 m. buvo tvarkinga. Kai važiavo į Molėtų observatoriją, buhalterijoje dėl šios išvykos matė autobuso sąskaitą.
BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginė tyčia, pasireiškianti tuo, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas ar yra jo žinioje svetimas turtas, disponuodamas juo, nori paversti jį savo turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-13-693/2013, 2K-314-693/2018, 2K-258-222/2018 ir kt.). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina teismų praktikos nuostata, kad vien kaltininko tvirtinimas, jog bendrovės lėšos ar turtas iš tikrųjų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad bendrovės turtas buvo pasisavintas. Taigi, vien tik kaltininko aiškinimas, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019, 2K-254-895/2020). Pareiga pateikti tokius teiginius pagrindžiančius dokumentus nereiškia, kad įrodinėjimo našta perkeliama kaltinamajam ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012, 2K-352/2014, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019 ir kt.). Tačiau kaip ir paminėta byloje nėra pateikta jokių patvirtinančių duomenų apie lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, sąmatų, kvitų, žurnalų ar pan.
Taigi nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo J. N. aiškinimą, jog pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, laikytina, jog kaltinamasis bendrovės turtą pinigus pasisavino.
Taigi visų šių teisme ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji J. N. ir A. N. veikdami bendrininkų grupe pasisavino jiems patikėtą didelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 161 242 Eur ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.
UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingas apskaitos tvarkymas
Kaltinamasis V. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad jis buhalterinės apskaitos netvarkė, jis yra įmonės vadovas. Su sąskaitomis nesusiduria, nepriima prekių, į parduotuvę nuvažiuoja vieną du kartus į mėnesį, kontrolės, kitais darbiniais reikalais. Jam buvo pateiktos įmonės sąskaitos, ant kurių nematė jokių rekvizitų, parašų. Jo įmonė pirkdavo alų iš UAB (duomenys neskelbtini). Atvežimo kiekius ir terminus nustatydavo kiekviena parduotuvė individualiai, parduotuvės vedėjas arba pardavėjos. Užvažiavus vadybininkui jos užsisakydavo alų, kuris buvo pristatomas tiesiai į parduotuvę. Jis tame procese nedalyvavo. Dokumentai likdavo parduotuvėje. Pardavėjai arba vedėjai buvo nurodyta suskaičiuoti kiek gauna alaus, patikrinti galiojimą, po to pasirašyti ant sąskaitos-faktūros, kuri po to yra buhalterinės apskaitos dalimi. Tuo metu, t.y. 2011-2012 metais, dirbo R. L., kuri tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus. Kiekviena parduotuvė apyskaitas pateikdavo mažiausiai kartą į savaitę, atveždavo tiekėjas, kuris važiuodavo pro parduotuves, visas sąskaitas, gautas iš parduotuvės, įvesdavo į buhalterinės apskaitos programą. A. N. iš viso nebuvo matęs, o J. N. yra matęs du kartus, dar iki to periodo, šventėje (duomenys neskelbtini) buvo susitikę atsitiktinai, po to nėra su juo bendravęs. Tyrėja jam parodė tas sąskaitas, tų sąskaitų nėra matęs. Su bendrove (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių susitarimų, kad paimti didesnį kiekį, ar tartis dėl kainos. Užsakymus vykdė parduotuvės vedėjas. Nuo 1995 metų iki dabar dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Akcininkai – jis ir žmona. Tais metais, ir anksčiau, su pertraukomis, bendradarbiavo su UAB (duomenys neskelbtini), priklausydavo nuo kainų. Tai nebuvo jų pagrindinis tiekėjas. Jam kaip direktoriui, priklauso organizuoti įmonės veiklą, t.y. pasirašyti sutartis, paskirti žmones į darbo vietas, instruktuoti, darbo saugos funkcijos, organizuoti skyrių darbą, tam tarpe buhalterinės apskaitos, ūkio skyriaus, parduotuvių darbą. Yra atsakingas už priešgaisrinę apsaugą ir viską, kas vyksta parduotuvėje. Jam rūpi, kad įmonė veiktų pelningai. Ieškoti tiekėjų ir derinti klausimus dėl tiekimo – jo funkcija. Pirkimo-pardavimo sutartis ir su bendrove (duomenys neskelbtini) pasirašė jis. Sutartis buvo atvežta į buhalteriją, pasirašant sutartį su (duomenys neskelbtini) direktoriumi nebendravo, sutartį atvežė vadybininkas. 2010-2012 metais bendrovė turėjo apie 10 parduotuvių. Tai mažos parduotuvės iki 100-150 kvadratų, t.y. kaimo parduotuvės, kuriose dirba 3-4 darbuotojai. Į parduotuves alus buvo vežamas pagal jo sudarytas sutartis. Be jo sutarčių, parduotuvėje dirbantys asmenys, alaus nepriimdavo. Sutartis yra viena bendra visoms parduotuvėms. Į parduotuvę veža alų pasiskambinus vadybininkui, arba iš gamyklos, ir užsisakius tam tikrą kiekį. Kiekviena parduotuvė atskiros sutarties neturi. Kiekvienos parduotuvės darbuotojai žino, jie yra informuojami, su kuo yra sudarytos sutartys ir iš ko galima imti alų. Dabar neatsimena apie parduotuvės kasoje rastą pinigų (65 litai) perteklių 2010-11-23 dieną. Dėl to baustas nebuvo. Konkrečiai to patikrinimo neatsimena. 2012-01-04 buvo VMI atliktas operatyvus patikrinimas, rastas 3 000 litų perteklius, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo tikrinama kasa. Po to buhalterė-kasininkė patikrino kodėl buvo tas trūkumas, Mokesčių inspekcijai buvo parašytas paaiškinimas, buvo su atlyginimo išmokėjimu susiję reikalai. Buvo užfiksuotas pažeidimas. Pats asmeniškai su kasos aparatu niekada nedirbo. Registruoti apskaitos dokumentuose bei registruose ūkines operacijas apie įsigytą alų nebuvo jo darbas. Jis pats asmeniškai niekada netvarkė buhalterinės apskaitos. Tai nėra jo darbas užsakyti alų iš UAB (duomenys neskelbtini). Su J. N. niekada nėra bendravęs dėl alaus atvežimo. Jis pats niekada nėra daręs užsakymo. Kiekviena parduotuvė užsakymus vykdo individualiai. Jam nežinoma, kad pardavėjos skambindavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, buvo bendraujama su vadybininkais. Tariamai išrašytose sąskaitose-faktūrose, pinigine išraiška už 3 000 ir 5 000 litų, tai labai dideli kiekiai, kurie jo parduotuvėms yra nesuvokiamai dideli, nežino kaip būtų galima juos laikyti ir realizuoti. Sausis-vasaris yra patys blogiausi mėnesiai, kada alaus parduodama mažiausiai. Per vasario mėnesio keturiolika dienų parduoti (duomenys neskelbtini) už 5 000 litų sumą yra įspūdinga. Sandėliuoti gal ir tilptų. Už 5 000 litų buvo galima nusipirkti labai daug alaus, keletą palečių. Vienoje paletėje telpa daug blokų, vienoje paletėje po kelis šimtus butelių. Nerealu yra realizuoti tokį kiekį per parduotuvę. Negali atsakyti kokį kiekį alaus galėjo realizuoti 2011 metų sausio-vasario mėnesį, bet daug kartų mažiau. Su A. N. nėra bendravęs. VMI civilinio ieškinio nepripažįsta.
Įrodymai
Liudytojas R. G. parodė, kad jis kaip vairuotojas vežė alų pirkėjams. Alų pasiimdavo iš sandėlio, kur būdavo atskirai sukrautas, pylimo ceche – irgi atskirai, tiesiai iš ten kraudavosi. Veždavo petais, į UAB (duomenys neskelbtini). Teko petais vežti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, (duomenys neskelbtini). Čia su dokumentais buvo tokia pati situacija: pakraudavo ir išvažiuodavo visiškai be dokumentų. Tose parduotuvėse alų priimdavo pardavėjas, parodydavo kur alų iškrauti, iškraudavo ir išvažiuodavo. Jokių dokumentų niekas neprašė, niekur pasirašyti nereikėjo.
Liudytojas A. K. parodė, jog jis dirbo sandėlininku ir į sandėlį priimdavo pagamintą produkcją, pajamuodavo alų. Jis vedė sąsiuvinius, kuriuose vedė nepajamuoto, „juodo“ alaus apskaitą. Sąsiuviniuose visos operacijos atvaizduotos teisingai. Žymėjo teisingą ir neteisingą pylimą. Sąsiuvinyje yra pažymėti pardavimai ir įmonei (duomenys neskelbtini). Dar buvo kitos įmonės, kurioms buvo vežamas neužpajamuotas alus. Tai – G. įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), K. įmonė, kitų įmonių neprisimena. Tikro kiekio pirminės sąskaitos, išrašytos prieš koregavimą, su kuriomis buvo vežamas „juodas“ alus, jos buvo naikinamos. Jeigu vairuotojai tas sąskaitas atiduodavo, buvo pasilikęs tų sąskaitų, kitas sunaikindavo patys vairuotojai. Tas išsaugotas sąskaitas pasiėmė pas save ir jas atidavė ikiteisminio tyrimo metu. „Juodas“ alus ir neužpajamuotas alus yra tas pats. Tam „juodam“ alui išrašydavo sąskaitą, kad būtų galima jį vežti kelyje. Nuvažiavus ta sąskaita buvo naikinama, ant viršaus tos sąskaitos buvo „užkeliama“ kita įmonė, su visai kitu kiekiu, t,y. sąskaita buvo koreguojama. Toje kitoje sąskaitoje stipriai skirdavosi alaus statinių kiekis.
Liudytojas P. K. parodė, jog yra vežęs alų į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuves (duomenys neskelbtini). Alų priimdavo pardavėjos. Atsiskaitant su įmone (duomenys neskelbtini) yra paėmęs ir grynais pinigais, gal du kartus.
Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės- finansinės veiklos 2018-03-07 tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:
Tyrimo metu buvo atliktas R. G. (dirbusio UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju), pateiktų 4 PVM sąskaitų faktūrų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) ir atvaizduotų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, PVM sąskaitų faktūrų palyginimas. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktose PVM sąskaitose faktūrose įrašyti duomenys su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įtrauktais duomenimis, skiriasi.
1. Tyrimui buvo pateikta 2011-12-29 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu pateikė UAB (duomenys neskelbtini)vairuotojas R. G.), kurioje užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) nurodytas adresas: baras (duomenys neskelbtini) 768 vnt. butelių 2 ltr. talpos alaus (duomenys neskelbtini) 8 proc. už 3159,55 Lt, įskaitant 548,35 Lt PVM. PVM sąskaitos faktūros kampe įrašytas ranka įrašas „koreguota“ (6 priedas).
A. K. 2017-02-24 papildomos apklausos liudytojo apklausos protokole nurodė kad „.... 2011-12-29 PVM sąskaita faktūrą serija (duomenys neskelbtini) yra koreguota du kartus, tai reiškia, kad du kartus buvo nuvežtas „juodas“ alus, kitaip kam aš ją būčiau pridėjęs“.....
Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (gautas PVM sąskaitas faktūras, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, atsiskaitymo su kreditoriais UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos apyvartos registrą) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tokiu numeriu nebuvo įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ( 7 priedas).
Atlikus priešpriešinį patikrinimą su UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini), tik skirtinga data- 2011-12-30 į bendrovės apskaitą įtraukta, tačiau įforminta, kad 222 buteliai įvairių rūšių („Dar gero alaus“, „Senas biržietis“) alaus buvo parduota E. B. įmonei (k. (duomenys neskelbtini)) už 940,75 Lt, įskaitant 163,27 Lt PVM ( 8 priedas).
Tyrimui atlikti buvo pateikti A. K. (dirbusio UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku) pildyti trys sąsiuviniai , kurie buvo paimti 2016-12-08 atliktos kratos, pas pastarąjį namuose adresu (duomenys neskelbtini), metu. Jis liudytojo apklausos protokole paaiškino, kad „šiame sąsiuvinyje aš žymėdavausi kiekvienos dienos alaus gamybą (viso pagaminto ir į sandėlį atvežto alaus kiekius), o taip pat išvežto „juodo“ (neapskaityto) alaus kiekį. <...> Išvežtą „juodą“ alų aš pažymėdavau raudonai t.y. raudonos spalvos flomasteriu. Kituose sąsiuviniuose yra analogiški vesti mano rankraštiniai užrašai“.
A. K. pateiktame sąsiuvinyje (Nature of the world) 2011-12-29 (but.) įrašyta: Vestuv.-2x64 ? 128? 768. Įrašytas žodis „Koreguota“ . Įrašas išbrauktas raudonu flomasteriu (9 priedas). Sąsiuvinyje pateikti duomenys sutampa su 2011-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) išvežto 768 but. (2 ltr. talpos) alaus kiekiu, kurio neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) savo tvarkomose buhalterinėse apskaitose (9 priedas).
2. Tyrimui buvo pateikta 2012-02-02 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje įforminta, kad (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) 1152 vnt. butelių alaus butelių 2 ltr. talpos alaus (duomenys neskelbtini) 8 proc. už 4878,72 Lt, įskaitant 846,72 Lt PVM (10 priedas) .
Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (gautas PVM sąskaitas faktūras, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, atsiskaitymo su kreditoriais UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos apyvartos registrą) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tokiu numeriu nebuvo įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą (11 priedas).
Atlikus priešpriešinį patikrinimą su UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini), tik skirtinga data- 2012-02-03 į bendrovės apskaitą įtraukta, tačiau įforminta, kad 30 butelių įvairių rūšių („Dar gero alaus“, „Širvenos“, „Radvilų“, „Grįžta vyrai“) alaus buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (k. (duomenys neskelbtini)) už 161,25 Lt, įskaitant 27,99 Lt PVM (12 priedas).
A. K. pateiktame sąsiuvinyje (Nature of the world) 2012-01-31 (but.) įrašyta: Vestuv.-3x64 ? 192? 1152. Įrašytas žodis „Atskirai“ . Įrašas išbrauktas raudonu flomasteriu (13 priedas). Sąsiuvinyje pateikti duomenys sutampa su 2012-02-02 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) išvežto 1152 but. (2 ltr. talpos) alaus kiekiu, kurio neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) savo tvarkomose buhalterinėse apskaitose (13 priedas).
R. G., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju 2017-01-18 liudytojo papildomame apklausos protokole nurodė kad „ ..Dar papildau, kad pagal man pateiktas sąskaitas, pvz. 2012-02-03 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) matau, kad aš tuo metu nedirbau, bet manau, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta ši sąskaita ‚juodam“ alui, po ko sėkmingai pristačius alų, „balta“ sąskaita tuo pačiu numeriu išrašyta jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ....
3. Tyrimui pateiktoje 2012-02-16 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 768 vnt. 2 ltr. talpos butelių alaus (duomenys neskelbtini) 8 proc. už 3512,68 Lt, įskaitant 609,64 Lt PVM (14 priedas).
Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (gautas PVM sąskaitas faktūras, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, atsiskaitymo su kreditoriais UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos apyvartos registrą) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tokiu numeriu nebuvo įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą (15 priedas).
Atlikus priešpriešinį patikrinimą su UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini), tik skirtinga data- 2012-02-17 į bendrovės apskaitą įtraukta, tačiau įforminta, kad 96 buteliai įvairių rūšių („Diedo stiprus“, „Grįžta vyrai“, „Senas biržietis“) alaus buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)) už 406,56 Lt, įskaitant 70,56 Lt PVM (16 priedas).
A. K. pateiktame sąsiuvinyje (Nature of the world) 2012-02-15 (but.) įrašyta: Vestuv.-2x64 ? 128? 768. Įrašas išbrauktas raudonu flomasteriu ( priedas). Sąsiuvinyje pateikti duomenys sutampa su 2012-02-16 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) išvežto 768 but. (2 ltr. talpos) alaus kiekiu, kurio neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) savo tvarkomose buhalterinėse apskaitose (17 priedas).
4. Tyrimui pateiktoje 2012-03-29 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 768 vnt.2 ltr. talpos butelių alaus (duomenys neskelbtini) 8 proc. už 3512,68 Lt, įskaitant 609,64 Lt PVM (18 priedas).
Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (gautas PVM sąskaitas faktūras, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą, atsiskaitymo su kreditoriais UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos apyvartos registrą) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tokiu numeriu nebuvo įtraukta į UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą (19 priedas).
Atlikus priešpriešinį patikrinimą su UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra tuo pačiu numeriu (duomenys neskelbtini), tik skirtinga data- 2012-03-27 į bendrovės apskaitą įtraukta, tačiau įforminta, kad 192 buteliai įvairių rūšių (, „Grįžta vyrai“, „Vyrų reikalas“) alaus buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini) (k. (duomenys neskelbtini)) už 813,12 Lt, įskaitant 141,12 Lt PVM (20 priedas).
A. K. pateiktame sąsiuvinyje (Nature of the world) 2012-03-27 (but.) įrašyta: Vestuv.-64+64 ? 128? 768. Įrašytas įrašas „K.“). Įrašas išbrauktas raudonu flomasteriu ( priedas). Sąsiuvinyje pateikti duomenys sutampa su 2012-03-29 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) išvežto 768 but. (2 ltr. talpos) alaus kiekiu, kurio neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) savo tvarkomose buhalterinėse apskaitose (21 priedas).
2017-05-17 K. U. spec. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „... UAB (duomenys neskelbtini) dirbau nuo 2002 m. lapkričio mėn. pabaigos iki lygtai 2013 m. pavasario, tikslesnės datos neprisimenu pardavimų vadybininku... Į mano, kaip vadybininko pareigas, įėjo klientų paieška, užsakymų rinkimas ir atsiskaitymų kontrolė. Užsakymus rinkdavau tiek telefonu, tiek vykdamas į įmones, kurios buvo Šiaurės Aukštaitijoje ( Kupiškis, Molėtai, Utena, Rokiškis, Zarasai)- būtent ši teritorija man buvo priskirta. Pinigus rinkdamas aš išrašydavau pinigų gavimo kvitus įmonėse, taip pat kontroliavau atsiskaitymą mano aptarnaujamų klientų pavedimais“
A. K. 2017-02-24 papildomos apklausos liudytojo apklausos protokole nurodė kad „ ... Sąsiuvinyje, kaip minėjau praeitos apklausos metu, kur yra raudona spalva arba perbraukta arba pabraukta, visur yra išvežtas „juodas“ alus, ir mano daugeliu atvejų pažymėta į kokią įmonę yra išvežta arba vadybininkas, kuris tą zoną aptarnauja, t.y. jo vardas“ ....
R. G., dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju 2016-12-07 liudytojo apklausos protokole nurodė kad „ ... Kartais ‚juodą“ alų ir UAB (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)..... Į mano paminėtas bendroves bei įmones „juodo“ alaus produkcija buvo pristatoma <...> su dviem skirtingomis PVM sąskaitomis faktūromis, viena oficialia, kita-ne.“
2017-01-07 liudytojo apklausos protokole R. G. nurodė, kad“.... Į UAB (duomenys neskelbtini) pristatydavau darbo valandomis ir vienu kartu veždavau „juodą“ ir apskaitytą alų. Pagrinde veždavau alų (duomenys neskelbtini). Parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini). Alų priimdavo arba pardavėja, arba kita darbuotoja, spėju vedėja.... Šioje parduotuvėje alus-tiek „juodas“, tiek su sąskaita buvo kraunami vienoje patalpoje. Darbuotojos nors ir matydavo, kad pristatomas kiekis alaus ženkliai didesnis nei pagal sąskaitą, į tai nereaguodavo, kas įrodo, kad jos suprato ir žinojo, kad atvežtas „juodas“ alus.“
Pagal 2018-02-22 gautą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu buvo atlikti kontrolės veiksmai. Pagal gautas dokumentų kopijas nustatyta kad 2012-01-13 UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei-kasininkei J. T. buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatytas 3278,53 Lt grynųjų pinigų perteklius UAB (duomenys neskelbtini) kasoje. Buhalterė buvo nubausta 100 Lt bauda ( 23 priedas).
Palyginus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir pateiktose 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario-kovo mėn. PVM sąskaitose faktūrose įrašytais duomenimis apie 3456 butelių (2 ltr. talpos) už 15063,63 Lt alaus įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini) ir jo pardavimą, tai UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574):
- 6 str. 2 dalies reikalavimais, „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes į 2011-2012 m. tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neapskaitė alaus įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini) už 15063,63 Lt (su PVM) bei jo pardavimo už 18076,45 Lt.
- 12 str. 1 dalies reikalavimais: „ visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes UAB (duomenys neskelbtini) grynais gavusi pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė įmonės kasoje neįtraukė į 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario-kovo mėn. pinigines apyskaitas, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-2012 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, dėl ko buvo sumažinta mokesčio bazė.
- 12 str. 4 dalies reikalavimais –„Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. (iki 2012-12-01), nes UAB (duomenys neskelbtini) tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu 2011-12-01 iki 2012-03-31 ūkinio įvykio dienomis 4 atvejais nebuvo užregistruotos ūkinės operacijos apie įsigytą alų už 15063,63 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) ir faktiškai gautos pajamos 18076,45 Lt (5235,30 €) už parduotą alų 2011-2012 m. apskaitos dokumentuose bei registruose: 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. vasario-kovo mėn. piniginėse apyskaitose, PVM deklaracijose, Metinėse pelno mokesčio deklaracijose.
Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktu, kuriame nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, nes gavusi grynais 18076,45 Lt (5235,30 €) pajamų neišrašė kasos pajamų orderių, gautų grynųjų pinigų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje.
Dėl visų aukščiau nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 str. 2 d., 12 str.1 ir 4 d. bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2011-2012 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (26 tomas, b.l. 102-164).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikėtų UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliktų kontrolės veiksmų įforminančių dokumentų kopijų matyti, kad :
2010-11-23 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad atlikus operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir suskaičiavus grynuosius pinigus, esančius parduotuvės (duomenys neskelbtini) kasoje, rasta 514,17 litų grynųjų pinigų. Pagal (duomenys neskelbtini) „X“ ataskaitą kasoje turėjo būti 449,30 litų grynųjų pinigų. Nustatytas 65,41 litų perteklius ir dėl to surašytas 2010-11-26 administracinio pažeidimo protokolas Nr.ATP-615 (29 tomas, b.l. 119-120, 122-123).
Iš 2012-01-04 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad konstatuojama, kad patikrinus Bendrovės buhalterijoje adresu (duomenys neskelbtini) pildomą grynųjų pinigų kasą, nustatytas 3278,53 litų perteklius, 2012-01-04 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas Nr(duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad pagal apskaitos duomenis turi būti 8385,57 lito grynųjų pinigų, faktiškai bendrovės kasoje rasta 11664,10 grynųjų pinigų. Dėl šio fakto surašytas 2012-01-13 administracinio pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). (29 tomas, b.l. 158-165) .
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
Kaltinamasis V. V. kaltės nepripažino ir parodė, jog jis buhalterinės apskaitos netvarkė, jis yra įmonės vadovas. Jis prekių nepriima į parduotuvę ir su sąskaitomis nesusiduria. Jam buvo pateiktos įmonės sąskaitos, ant kurių nematė jokių rekvizitų, parašų. Jo įmonė pirkdavo alų iš UAB (duomenys neskelbtini). Atvežimo kiekius ir terminus nustatydavo kiekviena parduotuvė individualiai, parduotuvės vedėjas arba pardavėjos. Užvažiavus vadybininkui jos užsisakydavo alų, kuris buvo pristatomas tiesiai į parduotuvę. Jis tame procese nedalyvavo. Šie kaltinamojo parodymai atmetami kaip prieštaraujantys bylos įrodymams. Iš liudytojo A. K. parodymų matyti, jog jis dirbo sandėlininku ir pildė sąsiuvinius, kur pažymėdavo kiekvieną dieną pagaminto ir atvežto į sandėlį alaus kiekį, o taip pat išvežto „juodo“ alaus kiekį. Taip pat liudytojas parodė, jog žymėjosi, kurios PVM sąskaitos faktūros buvo iškoreguotos. Specialistė atlikusi finansinį- ūkinį tyrimą byloje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir pateikusi išvadą, patvirtino ją. Iš specialistės išvados matyti, kad liudytojo A. K. pateiktame sąsiuvinyje pateikti duomenys sutampa su R. G. pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, jog buvo 4 atvejai alaus įsigijimo UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) ir įsigyto alaus UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. A. K. pateiktame sąsiuvinyje (Nature of the world) 2011-12-29 (but.) įrašyta: Vestuv.-2x64 ? 128? 768. Įrašytas žodis „Koreguota“ . Įrašas išbrauktas raudonu flomasteriu (9 priedas) (. Sąsiuvinyje pateikti duomenys sutampa su 2011-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) išvežto 768 but. (2 ltr. talpos) alaus kiekiu, kurio neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) savo tvarkomose buhalterinėse apskaitose (9 priedas) (26 t. b.l.102-164). Iš liudytojo A. K. pateiktų sąsiuvinių matyti, jog PVM sąskaitos faktūros su pateiktu UAB (duomenys neskelbtini) alumi buvo koreguojamos. Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad liudytojas nurodė, jog jis vežė alų į UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvę į (duomenys neskelbtini). Vienu kartu veždavo apskaitytą alų ir „juodą“ alų. Pagrinde veždavo (duomenys neskelbtini). Alų priimdavo pardavėja. Šioje parduotuvėje tiek „juodas“ alus, tiek su sąskaita buvo kraunamas vienoje patalpoje. Darbuotojos nors ir matydavo, kad pristatomas kiekis alaus ženkliai didesnis nei pagal sąskaitą, į tai nereguodavo, kas įrodo, kad jos suprato ir žinojo, kad atvežtas „juodas“ alus (26 t.b.l. 102-164). Iš liudytojo R. G. parodymų matyti, jog pardavėjoms jau buvo žinoma tokia alaus tiekimo shema, ir nėra duomenų, jog pardavėjos pačios be direktoriaus žinios būtų užsakinėję „juodą“ alų. Kaltinamasis V. V. patvirtino, jog alus į parduotuves buvo vežamas pagal jo sudarytas sutartis, be jo žinios ir jo sutarčių parduotuvėje dirbantys asmenys neturėjo teisės priimti alaus. Apie tiekiamą „juodą“ alų patvirtina ir atliktas operatyvinis patikrinimas, kurio metu Bendrovės buhalterijoje adresu (duomenys neskelbtini) pildomą grynųjų pinigų kasą, nustatytas 3278,53 litų perteklius, 2012-01-04 Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas Nr(duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad pagal apskaitos duomenis turi būti 8385,57 lito grynųjų pinigų, faktiškai bendrovės kasoje rasta 11664,10 grynųjų pinigų. Dėl šio fakto surašytas 2012-01-13 administracinio pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). (29 tomas, b.l. 158-165) . Nors kaltinamasis V. V. neigė nieko nežinojęs, nes jis buhalterinės apskaitos netvarko, tai atlieka buhalterė, tačiau bylos duomenys nurodo į tai, jog be jo žinios negalėjo būti tiekiamas „juodas“ neapskaitytas alus. O kaltinamasis V. V. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas- direktorius yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, nes tai numato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis.
Taigi byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, Bendrovės veiklos laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-03-31 tiksliai nenustatytu laiku, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011-2012 metus ir padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Dėl kaltinimo A. N. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 24 straipsnio 3 dalį
222 straipsnio 1 dalį
Kaltinamoji A. N. kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-12-13, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), vykdančios alaus ir salyklo gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą alumi) (toliau Bendrovė) atsakinga už alaus gamybą, veikdama bendrininkų grupėje su Bendrovės pagrindiniu akcininku (77,31 procentai akcijų) ir generaliniu direktoriumi- J. N., bei padedant apskaitininkėms (atsakingoms už Bendrovės apskaitos dokumentų- PVM sąskaitų- faktūrų išrašymą klientams): R. M. (laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2015-04-30), kurios atžvilgiu 2019-02-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p.,V. A. (laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2016-09-13), kurios atžvilgiu 2019-02-12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p., J. V. (laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2016-12-08), kurios atžvilgiu 2019-02-19 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p., L. T. (laikotarpiu nuo 2015-02-05 iki 2015-07-23), kurios atžvilgiu 2019-02-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p., ir R. Ž. (2015-06-18), nežinančiai apie jų daromą nusikalstamą veiką, bei sandėlininkams (atsakingiems už produkcijos- alaus apskaitą (priėmimą, pajamavimą bei išdavimą) ir su apskaita susijusių buhalterinių dokumentų- vidinių produkcijos pajamavimo važtaraščių vedimą): A. K. (laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-09-27), kurio atžvilgiu 2019-02-22 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p., ir G. K., kurio atžvilgiu 2019-02-21 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d. 6 p., J. N. organizavus ir vykdant, vykdė Bendrovės apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:
pažeisdama:
2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
-6 str. 2d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu;
-12 str. 4d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti;
2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus- ir kasininkas, kad priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas;
pagal J. N. parengtą planą, ji, susitarusi su J. N., naudojant Bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, gamino neužpajamuotą produkciją- alų, kurį, perdavus į sandėlį, A. K. ir G. K. sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „Labis“ (iki 2015 metų) ir „Optimum“ (nuo 2015 metų) jį užpajamuodavo (užpildydamas vidinius pajamavimo važtaraščius) ir paruošdavo produkciją išvežimui, o, pagal jos nurodymą ir pateiktus duomenis, apskaitininkės R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž. išrašydavo tam alui PVM sąskaitas- faktūras.
Po to, pagal apskaitininkių išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, realizavus šį alų pirkėjams, jai, R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž., A. K. ir G. K., vykdant J. N. nurodymus, sunaikinus šias PVM sąskaitas- faktūras, po ko J. N. ir jos nurodymu apskaitininkės R. M., V. A., J. V., L. T., R. Ž., sunaikintų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, nurodant tas pačias šių sąskaitų serijas ir numerius, atspausdindavo naujas PVM sąskaitas- faktūras, kuriose nurodydavo (pagal jos pateiktą informaciją) visai kitus duomenis: ženkliai mažesnį produkcijos- alaus kiekį, nei buvo realiai parduotas, kitą produkcijos pirkėją ir, kartais, kitą sąskaitos- faktūros išrašymo datą, bei pateikdavo įtraukimui į Bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra:
V. A.
- 2010-06-11 Bendrovei pardavus IĮ (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 794,98 Lt (tame tarpe PVM 137,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. M. įmonei už 26,50 Lt (tame tarpe PVM 4,60 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-06-12;
- 2010-06-19 Bendrovei pardavus IĮ (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 794,98 Lt (tame tarpe PVM 137,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama. kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. įmonei už 1 069,10 Lt (tame tarpe PVM 185,54 Lt);
- 2010-10-05 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4 181,76 Lt (tame tarpe PVM 727,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. K. įmonei už 618,79 Lt (tame tarpe PVM 107,39 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-10-06;
- 2010-10-05 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 425,52 Lt (tame tarpe PVM 594,52 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įmonei už 798,60 Lt (tame tarpe PVM 138,60 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-10-06;
- 2010-11-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 696,97 Lt (tame tarpe PVM 120,97 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. K. įmonei įmonei už 1 126,75 Lt (tame tarpe PVM 195,55 Lt);
- 2011-07-21 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 361,25 Lt (tame tarpe PVM 236,25 Lt), išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 133,10 Lt (tame tarpe PVM 23,10 Lt);
- 2011-07-21 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 872,00 Lt (tame tarpe PVM 672,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. K. įmonei už 199,65 Lt (tame tarpe PVM 34,65 Lt);
- 2011-09-22 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 8 240,10 Lt (tame tarpe PVM 1 430,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija BIRAL (duomenys neskelbtini), joje įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 94,02 Lt (tame tarpe PVM 16,32 Lt);
- 2011-10-10 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. K. padruotuvei už 95,33 Lt (tame tarpe PVM 16, Lt);
- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 173,59 Lt (tame tarpe PVM 203,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. M. įmonei už 177,88 Lt (tame tarpe PVM 30,88 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-19;
- 2012-01-09 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 934,36 Lt (tame tarpe PVM 162,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas K. įmonei (duomenys neskelbtini) už 103,90 Lt (tame tarpe PVM 18,04 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-01-12;
- 2012-02-24 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 214,60 Lt (tame tarpe PVM 210,80 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. Č. įmonei už 232,64 Lt (tame tarpe PVM 40,38 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-27;
- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 999,05 Lt (tame tarpe PVM 694,05 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 1 025,62 Lt (tame tarpe PVM 178,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;
- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 2 250,37 Lt (tame tarpe PVM 390,57 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 268,79 Lt (tame tarpe PVM 46,65 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;
- 2012-04-19 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 814,16 Lt (tame tarpe PVM 314,86 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. įmonei už 1 022,28 Lt (tame tarpe PVM 177,42 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-04-20;
- 2012-05-31 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 10 530,63 Lt (tame tarpe PVM 1 827,63 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 496,71 Lt (tame tarpe PVM 496,71 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-06-01;
- 2012-07-12 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 12 881,66 Lt (tame tarpe PVM 2 235,66 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 268,79 Lt (tame tarpe PVM 46,65 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-07-13;
- 2012-11-02 Bendrovei pardavus E. B. IĮ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4320,06 Lt (tame tarpe PVM 749,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą E. B. IĮ alus parduotas už 1432,47 Lt (tame tarpe PVM 248,61 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-11-02;
- 2013-03-07 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6 327,09 Lt (tame tarpe PVM 1 098,09 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-03-08;
- 2013-06-07 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 435,32 Lt (tame tarpe PVM 943,32 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini) įmonei už 449,35 Lt (tame tarpe PVM 77,99 Lt);
- 2013-06-07 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 2 686,20 Lt (tame tarpe PVM 466,20 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. IĮ už 144,47 Lt (tame tarpe PVM 25,07 Lt);
- 2013-09-05 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 172,75 Lt (tame tarpe PVM 897,75 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 72,60 Lt (tame tarpe PVM 12,60 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-09-06;
- 2014-04-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 182,17 Lt (tame tarpe PVM 205,17 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 185,85 Lt (tame tarpe PVM 32,25 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-04-25;
- 2014-07-18 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 173,96 Lt (tame tarpe PVM 897,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 869,29 Lt (tame tarpe PVM 150,87 Lt);
- 2015-09-01 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 372,87 EUR (tame tarpe PVM 238,27 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. IĮ įmonei už 20,33 EUR (tame tarpe PVM 3,53 EUR);
- 2015-10-30 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 388,41 EUR (tame tarpe PVM 67,41 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 55,18 EUR (tame tarpe PVM 9,58 EUR);
- 2015-11-05 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 203,34 EUR (tame tarpe PVM 35,29 EUR);
- 2015-11-13 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 825,22 EUR (tame tarpe PVM 143,22 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 9,08 EUR (tame tarpe PVM 1,58 EUR);
- 2015-11-20 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 825,22 EUR (tame tarpe PVM 143,22 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 24,83 EUR (tame tarpe PVM 4,31 EUR);
- 2015-12-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 859,10 EUR (tame tarpe PVM 149,10 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. S. TŪB (duomenys neskelbtini) įmonei už 31,65 EUR (tame tarpe PVM 5,49 EUR);
- 2015-12-31 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 416,24 EUR (tame tarpe PVM 72,24 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas B. B. IĮ įmonei už 56,48 EUR (tame tarpe PVM 9,80 EUR);
- 2016-01-15 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 408,38 EUR (tame tarpe PVM 70,88 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 74,49 EUR (tame tarpe PVM 12,93 EUR);
- 2016-02-11 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 848,21 EUR (tame tarpe PVM 147,21 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 96,80 EUR (tame tarpe PVM 16,80 EUR);
- 2016-02-19 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 827,64 EUR (tame tarpe PVM 143,64 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 106,31 EUR (tame tarpe PVM 17,93 EUR);
- 2016-04-14 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 847,00 EUR (tame tarpe PVM 147,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) UAB įmonei už 664,82 EUR (tame tarpe PVM 107,78 EUR);
- 2016-04-21 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 837,32 EUR (tame tarpe PVM 145,32 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. B. IĮ įmonei už 283,05 EUR (tame tarpe PVM 43,29 EUR);
- 2016-05-13 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 936,54 EUR (tame tarpe PVM 162,54 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. J. IĮ įmonei už 43,56 EUR (tame tarpe PVM 7,56 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-05-14;
- 2016-05-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 901,45 EUR (tame tarpe PVM 156,45 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB "(duomenys neskelbtini) įmonei už 42,54 EUR (tame tarpe PVM 7,38 EUR);
- 2016-08-03 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 875,43 EUR (tame tarpe PVM 151,93 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 129,95 EUR (tame tarpe PVM 22,55 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-05-24;
- 2016-09-13 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 848,21 EUR (tame tarpe PVM 147,21 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 241,48 EUR (tame tarpe PVM 41,08 EUR);
R. M.:
- 2010-06-03 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 662,48 Lt (tame tarpe PVM 114,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 2 727,58 Lt (tame tarpe PVM 473,38 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-06-04;
- 2010-06-17 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 662,48 Lt (tame tarpe PVM 114,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. įm. už 223,85 Lt (tame tarpe PVM 38,85 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-06-18;
- 2010-11-11 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4 323,95 Lt (tame tarpe PVM 750,45 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 289,40 Lt (tame tarpe PVM 50,24 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2010-11-12;
- 2011-08-11 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 9 220,20 Lt (tame tarpe PVM 1 600,20 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 659,45 Lt (tame tarpe PVM 114,45 Lt);
- 2011-08-31 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 2 160,74 Lt (tame tarpe PVM 375,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) joje įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. M. IĮ už 149,84 Lt (tame tarpe PVM 26,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-09-01;
- 2011-09-01 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6 703,40 Lt (tame tarpe PVM 1 163,40 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 117,25 Lt (tame tarpe PVM 20,35 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-09-02;
- 2011-09-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 210,00 Lt (tame tarpe PVM 210,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas L. L. valgyklai už 603,88 Lt (tame tarpe PVM 104,80 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-09-03;
- 2011-09-10 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 041,08 Lt (tame tarpe PVM 180,68 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. M. kirpyklai už 177,58 Lt (tame tarpe PVM 30,82 Lt);
- 2011-09-24 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas K. K. IĮ už 1 312,68 Lt (tame tarpe PVM 227,82 Lt);
- 2011-10-01 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 784,08 Lt (tame tarpe PVM 136,08 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. R. įmonei už 261,36 Lt (tame tarpe PVM 45,36 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-03;
- 2011-10-11 Bendrovei pardavus L. L. valgykla pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 914,76 Lt (tame tarpe PVM 158,76 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įmonei už 532,40 Lt (tame tarpe PVM 92,40 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-12;
- 2011-10-13 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 6 749,38 Lt (tame tarpe PVM 1 171,38 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama,kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 124,87 Lt (tame tarpe PVM 21,67 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-14;
- 2011-10-26 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 2236,08 Lt (tame tarpe PVM 388,08 Lt), ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 1757,21 Lt (tame tarpe PVM 304,97 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-10-27;
- 2011-10-27 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 264,99 Lt (tame tarpe PVM 45,99 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 152,46 Lt (tame tarpe PVM 26,46 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-11-28;
- 2011-11-04 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 433,91 Lt (tame tarpe PVM 75,31 Lt), ji išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. įmonei už 112,02 Lt (tame tarpe PVM 19,44 Lt);
- 2011-11-04 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6897 Lt (tame tarpe PVM 1197 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas J. K. įmonei už 137,94 Lt (tame tarpe PVM 23,94 Lt);
- 2011-11-04 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6897 Lt (tame tarpe PVM 1197 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. įmonei už 1103,81 Lt (tame tarpe PVM 191,56 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-11-05;
- 2011-12-07 Bendrovei pardavus Ind. S. P. įmonė pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 499,49 Lt (tame tarpe PVM 86,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. įmonei už 1 042,05 Lt (tame tarpe PVM 180,85 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;
- 2011-12-08 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 934,36 Lt (tame tarpe PVM 162,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. įm. už 728,03 Lt (tame tarpe PVM 126,35 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;
- 2011-12-08 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 529,98 Lt (tame tarpe PVM 91,98 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas R. B. įm. (duomenys neskelbtini) už 108,98 Lt (tame tarpe PVM 18,92 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-09;
- 2011-12-09 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6 784,47 Lt (tame tarpe PVM 1 177,47 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 350,08 Lt (tame tarpe PVM 60,76 Lt);
- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 316,60 Lt (tame tarpe PVM 55,00 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 45,74 Lt (tame tarpe PVM 7,94 Lt);
- 2011-12-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 894,75 Lt (tame tarpe PVM 328,85 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 256,65 Lt (tame tarpe PVM 44,55 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-17;
- 2011-12-29 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3159,55 Lt (tame tarpe PVM 548,35 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. B. IĮ už 940,75 Lt (tame tarpe PVM 163,27 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2011-12-30;
- 2012-01-26 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 990,58 Lt (tame tarpe PVM 692,58 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. V. IĮ įmonei už 340,13 Lt (tame tarpe PVM 59,03 Lt);
- 2012-02-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 309,35 Lt (tame tarpe PVM 574,35 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 121,00 Lt (tame tarpe PVM 21,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-03;
- 2012-02-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4878,7 Lt (tame tarpe PVM 846,72 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 161,25 Lt (tame tarpe PVM 27,99 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-03;
- 2012-02-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3512,68 Lt (tame tarpe PVM 609,64 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 406,56 Lt (tame tarpe PVM 70,56 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-17;
- 2012-02-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 752,21 Lt (tame tarpe PVM 651,21 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 554,95 Lt (tame tarpe PVM 96,31 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-02-17;
- 2012-03-12 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 385,21 Lt (tame tarpe PVM 240,41 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 121,97 Lt (tame tarpe PVM 21,17 Lt);
- 2012-03-29 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 6 639,27 Lt (tame tarpe PVM 1 152,27 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. M. kirpyklai už 125,39 Lt (tame tarpe PVM 21,77 Lt);
- 2012-03-29 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 3512,68 Lt (tame tarpe PVM 609,64 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini)už 813,12 Lt (tame tarpe PVM 141,12 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-03-28;
- 2012-05-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 2 072,46 Lt (tame tarpe PVM 359,69 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 11 151,36 Lt (tame tarpe PVM 1 935,36 Lt);
- 2012-07-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 2 077,81 Lt (tame tarpe PVM 360,61 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) UAB už 7 850,09 Lt (tame tarpe PVM 1 362,41 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-07-03;
- 2012-07-26 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 10 631,06 Lt (tame tarpe PVM 1 845,06 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 1 219,69 Lt (tame tarpe PVM 211,69 Lt);
- 2012-08-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 6 426,31 Lt (tame tarpe PVM 1 115,31 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini)įmonei už 1 580,87 Lt (tame tarpe PVM 274,37 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-08-03;
- 2012-09-27 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 7 901,91 Lt (tame tarpe PVM 1 371,41 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 3 252,48 Lt (tame tarpe PVM 564,48 Lt);
- 2012-11-09 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 4 201,12 Lt (tame tarpe PVM 729,12 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. D. IĮ įmonei už 72,60 Lt (tame tarpe PVM 12,60 Lt);
- 2012-11-22 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4 083,75 Lt (tame tarpe PVM 708,75 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 11 425,50 Lt (tame tarpe PVM 1 982,94 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-11-23;
- 2013-01-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 269,55 Lt (tame tarpe PVM 914,55 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 296,31 Lt (tame tarpe PVM 51,43 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-01-25;
- 2013-02-07 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 5 785,01 Lt (tame tarpe PVM 1 004,01 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) įmonei už 79,86 Lt (tame tarpe PVM 13,86 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-02-08;
- 2013-03-21 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6 369,44 Lt (tame tarpe PVM 1 105,44 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini)įmonei už 367,35 Lt (tame tarpe PVM 63,75 Lt);
- 2013-05-07 Bendrovei pardavus J. K. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 1976,9 Lt (tame tarpe PVM 343,1 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 121 Lt (tame tarpe PVM 21 Lt);
- 2013-05-09 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 1 059,96 Lt (tame tarpe PVM 183,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB „(duomenys neskelbtini) už 19 403,72 Lt (tame tarpe PVM 3 340,88 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-10;
- 2013-05-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 10 441,09 Lt (tame tarpe PVM 1 812,09 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. IĮ įmonei už 79,86 Lt (tame tarpe PVM 13,86 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-17;
- 2013-05-23 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 059,96 Lt (tame tarpe PVM 183,96 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 3 795,52 Lt (tame tarpe PVM 658,72 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-24;
- 2013-05-23 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 400,10 Lt (tame tarpe PVM 590,10 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 321,40 Lt (tame tarpe PVM 55,78 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-05-24;
- 2013-06-27 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 7 739,16 Lt (tame tarpe PVM 1 343,16 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 894,43 Lt (tame tarpe PVM 155,23 Lt);
- 2013-07-04 Bendrovei pardavus A. V. įm. įmonei pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 920,21 Lt (tame tarpe PVM 159,71 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 169,16 Lt (tame tarpe PVM 29,36 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-07-05;
- 2013-07-04 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 155,91 Lt (tame tarpe PVM 894,91 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. M. IĮ įmonei už 254,68 Lt (tame tarpe PVM 44,20 Lt);
- 2013-07-18 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 7 823,86 Lt (tame tarpe PVM 1 357,86 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-07-19;
- 2013-08-22 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 909,51 Lt (tame tarpe PVM 678,51 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-08-23;
- 2013-08-29 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5239,30 Lt (tame tarpe PVM 909,30 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) , įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-08-30;
- 2013-09-26 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 10 426,57 Lt (tame tarpe PVM 1 809,57 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. K. IĮ įmonei už 399,31 Lt (tame tarpe PVM 69,31 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-09-27;
- 2013-10-31 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 3 974,85 Lt (tame tarpe PVM 689,85 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. G. IĮ įmonei už 330,94 Lt (tame tarpe PVM 57,44 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-11-01;
- 2013-11-21 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 251,40 Lt (tame tarpe PVM 911,40 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas (duomenys neskelbtini) už 29,91 Lt (tame tarpe PVM 5,19 Lt);
- 2013-12-12 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 5 233,25 Lt (tame tarpe PVM 908,25 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 242,00 Lt (tame tarpe PVM 42,00 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2013-12-13;
- 2014-01-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 2 607,55 Lt (tame tarpe PVM 452,55 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas T. D. IĮ įmonei už 1 004,78 Lt (tame tarpe PVM 174,38 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-01-25;
- 2014-02-06 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 3 933,71 Lt (tame tarpe PVM 682,71 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 418,75 Lt (tame tarpe PVM 72,67 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-02-07;
- 2014-04-03 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 187,27 Lt (tame tarpe PVM 900,27 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 351,63 Lt (tame tarpe PVM 61,03 Lt);
- 2014-05-15 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 4 074,07 Lt (tame tarpe PVM 707,07 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. M. IĮ įmonei už 654,71 Lt (tame tarpe PVM 113,63 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-05-16;
- 2014-05-22 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 362,72 Lt (tame tarpe PVM 930,72 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 126,32 Lt (tame tarpe PVM 21,92 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-05-23;
- 2014-05-29 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 8 136,04 Lt (tame tarpe PVM 1 412,04 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. įmonei už 352,84 Lt (tame tarpe PVM 61,24 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2014-05-30;
- 2014-07-03 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 5 394,18 Lt (tame tarpe PVM 936,18 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 383,32 Lt (tame tarpe PVM 66,52 Lt);
- 2014-07-10 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 6 773,58 Lt (tame tarpe PVM 1 175,58 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 121,00 Lt (tame tarpe PVM 21,00 Lt);
- 2014-11-06 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 2 897,95 Lt (tame tarpe PVM 502,95 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas T. Č. IĮ (duomenys neskelbtini) įmonei už 159,36 Lt (tame tarpe PVM 27,66 Lt);
- 2014-12-18 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 5 458,31 Lt (tame tarpe PVM 947,31 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. B. IĮ įmonei už 294,76 Lt (tame tarpe PVM 51,16 Lt);
- 2015-02-26 Bendrovei pardavus S. S. IĮ pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 450,35 EUR (tame tarpe PVM 70,35 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 44,07 EUR (tame tarpe PVM 7,65 EUR);
-2015-02-26 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 516,86 EUR (tame tarpe PVM 263,26 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 44,07 EUR (tame tarpe PVM 7,65 EUR);
- 2015-03-13 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 1 129,66 EUR (tame tarpe PVM 196,06 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 125,16 EUR (tame tarpe PVM 21,73 EUR);
- 2015-04-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 713,90 EUR (tame tarpe PVM 123,90 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 479,16 EUR (tame tarpe PVM 83,16 EUR);
- 2015-04-23 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 904,60 EUR (tame tarpe PVM 157,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 142,05 EUR (tame tarpe PVM 24,65 EUR);
- 2015-04-30 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 744,63 EUR (tame tarpe PVM 129,23 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas N. S. IĮ įmonei už 435,00 EUR (tame tarpe PVM 76,32 EUR);
L. T.:
- 2015-02-05 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 825,23 EUR (tame tarpe PVM 143,23 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini)įmonei už 43,40 EUR (tame tarpe PVM 7,53 EUR);
- 2015-03-26 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 197,90 EUR (tame tarpe PVM 207,90 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 22,80 EUR (tame tarpe PVM 3,96 EUR);
- 2015-05-07 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)alaus už 1 181,69 EUR (tame tarpe PVM 205,09 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. S. IĮ (duomenys neskelbtini) įmonei už 46,46 EUR (tame tarpe PVM 8,06 EUR);
- 2015-05-15 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 580,99 EUR (tame tarpe PVM 274,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas E. K. IĮ įmonei už 91,60 EUR (tame tarpe PVM 15,90 EUR);
- 2015-05-28 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 577,24 EUR (tame tarpe PVM 273,74 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 82,33 EUR (tame tarpe PVM 14,29 EUR);
- 2015-06-05 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 886,08 EUR (tame tarpe PVM 153,78 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas S. T. IĮ įmonei už 282,99 EUR (tame tarpe PVM 49,11 EUR);
- 2015-06-25 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 805,86 EUR (tame tarpe PVM 139,86 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. G. (duomenys neskelbtini) įmonei už 21,78 EUR (tame tarpe PVM 3,78 EUR);
- 2015-07-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 543,96 EUR (tame tarpe PVM 267,96 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. B. IĮ įmonei už 18,59 EUR (tame tarpe PVM 3,23 EUR);
- 2015-07-09 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 565,38 EUR (tame tarpe PVM 271,68 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 496,58 EUR (tame tarpe PVM 86,18 EUR);
- 2015-07-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 161,60 EUR (tame tarpe PVM 201,60 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 12,52 EUR (tame tarpe PVM 2,17 EUR);
- 2015-07-23 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 171,89 EUR (tame tarpe PVM 203,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. M. IĮ įmonei už 116,16 EUR (tame tarpe PVM 20,16 EUR);
R. Ž.:
- 2015-06-18 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 144,54 EUR (tame tarpe PVM 198,64 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 50,38 EUR (tame tarpe PVM 8,74 EUR);
J. V.:
- 2015-07-30 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 103,04 EUR (tame tarpe PVM 191,44 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas L. B. IĮ įmonei už 625,81 EUR (tame tarpe PVM 108,61 EUR);
- 2015-08-06 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 523,15 EUR (tame tarpe PVM 264,35 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas G. G. IĮ įmonei už 62,80 EUR (tame tarpe PVM 10,90 EUR);
- 2015-09-24 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 187,13 EUR (tame tarpe PVM 206,03 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 381,15 EUR (tame tarpe PVM 66,15 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2015-09-22;
- 2015-12-04 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 388,41 EUR (tame tarpe PVM 67,41 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas B. M. IĮ įmonei už 25,41 EUR (tame tarpe PVM 4,41 EUR);
- 2016-01-22 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 400,51 EUR (tame tarpe PVM 69,51 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas A. P. IĮ įmonei už 124,15 EUR (tame tarpe PVM 21,55 EUR);
- 2016-04-01 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 221,50 EUR (tame tarpe PVM 212,00 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas I. P. IĮ įmonei už 93,94 EUR (tame tarpe PVM 16,30 EUR);
- 2016-04-08 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 808,89 EUR (tame tarpe PVM 140,39 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas V. V. IĮ įmonei už 113,98 EUR (tame tarpe PVM 19,78 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-04-09;
- 2016-11-23 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 871,20 EUR (tame tarpe PVM 151,20 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 156,09 EUR (tame tarpe PVM 27,09 EUR) ir, kad sąskaita išrašyta 2016-11-22;
- 2016-12-08 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 876,04 EUR (tame tarpe PVM 152,04 EUR), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama neteisingus duomenis: kad pagal šią sąskaitą alus parduotas D. V. įmonė įmonei už 153,41 EUR (tame tarpe PVM 23,81 EUR);
- 2012-11-08 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos išrašytą sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) alaus už 1 749,66 Lt (tame tarpe PVM 1 303,66 Lt), ji išrašė naują PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įrašydama, kad pagal šią sąskaitą alus parduotas UAB (duomenys neskelbtini) įmonei už 177,87 Lt (tame tarpe PVM 30,87 Lt) ir, kad sąskaita išrašyta 2012-11-09;
Po ko A. K. ir G. K., vykdydamas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus J. N. ir jos nurodymus, sunaikino sandėlio kompiuteryje esančioje programoje „Labis“ (iki 2015 metų) ir „Optimum“ (nuo 2015 metų) vidinius pajamavimo važtaraščius dėl tikro pagaminto alaus kiekio užpajamavimo, bei surašė naujus, suklastotus, vidinius pajamavimo važtaraščius, juose nurodydamas duomenis pagal Bendrovės apskaitininkių suklastotas PVM sąskaitas- faktūras, kuriose parduotos produkcijos- alaus kiekis buvo nurodytas mažesnis nei realiai parduotas (tuo išlygindamas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagaminto ir realizuoto alaus kiekį).
Taip pat ji, savo kabinete esančiu kompiuteriu, surašiusi PVM sąskaitas- faktūras dėl UAB „(duomenys neskelbtini) parduodamo neužpajamuoto alaus, po alaus pristatymo UAB (duomenys neskelbtini), jas nepateikdama į Bendrovės buhalterinę apskaitą- sunaikino, tokiu būdu:
-2013-08-08 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 2 922,15 Lt (tame tarpe PVM 507,15 Lt), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 2 922,15 Lt (tame tarpe PVM 507,15 Lt) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2013-08-15 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 7264,84 Lt (tame tarpe PVM 1260,84 Lt), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 7264,84 Lt (tame tarpe PVM 1260,84 Lt) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2014-05-08 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 6813,51 Lt (tame tarpe PVM 1182,51 Lt), ji surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 6813,51 Lt (tame tarpe PVM 1182,51 Lt) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-04-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 748,99 EUR (tame tarpe PVM 129,99 EUR), ji apskaitininkės R. M. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 748,99 EUR (tame tarpe PVM 129,99 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-02 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 549,46 EUR (tame tarpe PVM 95,36 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 549,46 EUR (tame tarpe PVM 95,36 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-09 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 782,14 EUR (tame tarpe PVM 135,74 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 782,14 EUR (tame tarpe PVM 135,74 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-15 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 448,67 EUR (tame tarpe PVM 77,87 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 448,67 EUR (tame tarpe PVM 77,87 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-16 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 340,01 EUR (tame tarpe PVM 59,01 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 340,01 EUR (tame tarpe PVM 59,01 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-23 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 785,29 EUR (tame tarpe PVM 136,29 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 785,29 EUR (tame tarpe PVM 136,29 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-10-27 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 392,04 EUR (tame tarpe PVM 68,04 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 392,04 EUR (tame tarpe PVM 68,04 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-12-11 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 401,72 EUR (tame tarpe PVM 69,72 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 401,72 EUR (tame tarpe PVM 69,72 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2015-12-18 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 762,30 EUR (tame tarpe PVM 132,30 EUR), ji apskaitininkės J. V. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 762,30 EUR (tame tarpe PVM 132,30 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-06-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini) alaus už 750,50 EUR (tame tarpe PVM 157,61 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 750,50 EUR (tame tarpe PVM 157,61 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-06-08 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 919 EUR (tame tarpe PVM 159,50 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 919 EUR (tame tarpe PVM 159,50 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-06-15 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini)alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini)alaus už 822,80 EUR (tame tarpe PVM 142,80 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-01 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini) alaus už 786,51 EUR (tame tarpe PVM 136,51 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 786,51 EUR (tame tarpe PVM 136,51 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-01 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 790,14 EUR (tame tarpe PVM 137,14 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 790,14 EUR (tame tarpe PVM 137,14 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-11 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 837,92 EUR (tame tarpe PVM 145,42 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 837,82 EUR (tame tarpe PVM 145,42 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-07-27 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 877,25 EUR (tame tarpe PVM 152,25 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 877,25 EUR (tame tarpe PVM 152,25 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-08-11 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 849,42 EUR (tame tarpe PVM 147,42 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 849,42 EUR (tame tarpe PVM 147,42 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-08-25 Bendrovei pardavus UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 876,65 EUR (tame tarpe PVM 152,15 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) alaus už 876,65 EUR (tame tarpe PVM 152,15 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
-2016-11-09 Bendrovei pardavus UAB „(duomenys neskelbtini) alaus už 807,91 EUR (tame tarpe PVM 140,21 EUR), ji apskaitininkės V. A. vardu surašė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl Bendrovės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini)alaus už 807,91 EUR (tame tarpe PVM 140,21 EUR) ir ją- PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), sunaikino;
Tokiu būdu ji, sąmoningai apgaulingai, J. N. organizavus, vykdė AB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko Bendrovės vardu pardavus neužpajamuoto alaus už 195135 € (su PVM), gautų pinigų už parduotą alų neįnešė į Bendrovės kasą, dėl ko buvo iškraipytas Bendrovės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra ir negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Už 2010-2016 metus, tai yra ji kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 25str. 2d., 24str. 3d. ir 222 str. 1d.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Kitais atvejais apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra vyriausi buhalteriai, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą (saugojimą) ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai).
Ištyrus bylos įrodymus nustatyta, jog kaltinamajai A. N. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo pavestas. Jos pareigos buvo alaus gamybos organizavimas. Ji buvo atsakinga už alaus gamybą. Buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas jai nebuvo pavestas, nebuvo įpareigota ūkines operacijas įtraukti į buhalterinę apskaitą, priimti ir išduoti pinigus pagal kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles ir reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės. Taigi byloje nustatyta, jog A. N. nėra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo subjektas. Esant šioms aplinkybėms ji iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį 24 straipsnio 3 dalį 222 straipsnio 1 dalį išteisintina vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civiliniai ieškiniai
Byloje 2019-01-14 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 53702 Eur civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo atsakovui J. N. (40 t.b.l.105-109). 2019-06-13 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį dėl žalos 152 Eur valstybės biudžetui atlyginimo iš atsakovo V. V. ( 26 t.b.l.167-171). Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovas palaikė civilinį ieškinį ir paaiškino, kad inspekcija šioje byloje yra pareiškusi du civilinius ieškinius, t.y. atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) vadovui J. N. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V.. Minėti ieškiniai pareikšti atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei byloje pateiktas specialisto išvadas, ten nurodytas mokesčių sumas. Iš J. N. mokesčių inspekcija prašo priteisti 53 702 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 6403 eurai pelno mokestis, 20 892 eurai pridėtinės vertės mokestis, 26 407 eurai akcizo mokestis. Šie mokesčiai yra paskaičiuoti už 2010-2013 metus. Galimybės apskaičiuoti ir išieškoti mokesčių iš UAB (duomenys neskelbtini) inspekcija neturi, kadangi pagal tuo metu galiojančią tvarką mokesčiai apskaičiuojami už einamuosius ir penkis metus atgal. Todėl ieškinys buvo pareikštas būtent už 2010-2013 metus. Inspekcija, kaip nurodyta ieškinyje, neturi galimybės apskaičiuoti mokesčius už 2014-2016 metus, todėl likusiai 35 117 eurų sumai ieškinys nebuvo reiškiamas. Mano, kad ieškinys yra pagrįstas, teisingas, todėl prašo jį priteisti iš J. N.. Taip pat prašo priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. V. 152 eurus, t.y. 2011-2012 metais nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ieškinys byloje tenkintinas pilnai. Ieškinys pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, tai yra kaltinamųjų J. N., A. N., liudytojų parodymais, specialisto išvada ir priteistinas iš kaltinamojo J. N. 53702 Eur civilinio ieškovo naudai, taip pat tenkintinas ir priteistinas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus kaltinamojo V. V. 152 Eur civilinio ieškovo naudai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2019-11-07 UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį 200000 Eur dėl bendrovei padarytos turtinės žalos (47 t. b.l.42-54 ), kurį patikslino -161 242 Eur (47 t. b.l.132). 2020-11-16 gautas civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovo pareiškimas, jog atsisako civilinio ieškinio, nurodo, jog su atsisakymo pasekmėmis susipažinę, žinomos. (t.48 b.l.184). Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl minėto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamojo V. gynėja pateikė byloje prašymą atlyginti proceso išlaidas ,pateikė sąskaitas faktūras, banko mokėjimų išrašus apie V. V. sumokėtas jo gynybos teisiamajame posėdyje išlaidas ir prašė V. V. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį pripažinti šias išlaidas proceso ir priteisti jo naudai iš valstybės. Pagal pateiktus dokumentus bendra gynybos suma – 2 384 Eur, pabaigus įrodymų tyrimą papildomai pateikė - 1500 Eur,150 Eur. V. V. ir jo gynėja byloje yra sudarę teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią gynėja gynė kaltinamąjį V. V. viso proceso metu. Kadangi kaltinamojo V. V. kaltė byloje nustatyta surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, todėl jo išlaidos gynėjo dalyvavime nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteisiamos.
Daiktai
Sąsiuviniai 3 vnt ( „Nature of the world 82 l., „motion world“ 96 l., „ART NIKAL“ 96 l., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos;
CD 10 vnt laikmenų, DVD 2 vnt laikmenų, kompaktinės plokštelės 6 vnt (duomenys neskelbtini); Kratos metu pas A. K. bute adresu (duomenys neskelbtini) rastos pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei vidiniai pajamavimo važtaraščiai 60 lapų paliktini prie bylos; VMI perduotos PVM sąskaitos faktūros bei vidiniai pajamavimo važtaraščiai, pateikti R. G. 417 lapų paliktini prie bylos.
Dėl turto konfiskavimo, laikinojo nuosavybės teisės turtui apribojimo pratęsimo.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna, padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką pripažįstama, jog iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, kad neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.). Nustatant konfiskuotiną sumą, būtina atsižvelgti, kokią konkrečią naudą iš nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką bei kitus duomenis, reikšmingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012).
Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji J. N. ir A. N. bendrais veiksmais naudodami bendrovės įrangą, jos patalpose ir medžiagomis, pagaminus neužpajamuotą produkciją –alų bei jį realizavus per 204 atvejus J. N. surastiems pirkėjams bei sunaikinus ir į bendrovės apskaitą neįtraukus PVM sąskaitų faktūrų dėl šio alaus pardavimo bei J. N. ir A. N. už šią realizuotą produkciją iš pirkėjų gavę pinigus ir jų neįnešę į bendrovės kasą pasisavino svetimą, jiems patikėtą didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 161 242 Eur. Byloje UAB (duomenys neskelbtini) buvo pareiškusi civilinį ieškinį 161 242 Eur padarytai žalai atlyginti. Tačiau bylos eigoje, ieškinio atsisakė, todėl konstatuojama, jog ieškinio atsisakymas priimamas ir dėl civilinio ieškinio procesas nutraukiamas. Tačiau padaryta turtinė žala UAB (duomenys neskelbtini) neatlyginta. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu konfiskuotina gauta nauda iš J. N. ir A. N. 161 242 Eur, po 80 621 Eur iš kiekvieno kaip nusikalstamos veikos rezultatą į valstybės nuosavybę.
Byloje kaltinamiesiems J. N. ir A. N. turtui ir piniginėms lėšoms banke buvo paskirtas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas dėl galimo civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo. Byloje 2019-01-14 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 53702 Eur civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo atsakovui J. N. (40t.b.l.105-109). Kadangi byloje nustatyta, jog Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos ieškinys pagrįstas ir tenkinamas, taip pat nustatyta, jog kaltinamieji J. N. ir A. N. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą 161 242 Eur ir konfiskuotina adekvati pinigų suma, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstinas laikinojo nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamųjų turtui, piniginėms lėšoms banke.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė jog nusikalstamą veiką dėl turto pasisavinimo padarė bendrininkų grupėje. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas turtą ir pelną pateikimą nenustatyta.
Kaltinamosios A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė jog nusikalstamą veiką dėl turto pasisavinimo padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę J. N. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (46 t.b.l.28), baustas administracine tvarka (46t. b.l.29-31). Kaltinamasis dirbantis (46 t.b.l.28), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojančių neigiamai duomenų nėra. Teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, jog įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą numato bausmes -baudą arba areštą arba laisvės atėmimo bausmę, už neteisingą duomenų apie pajamas pelną ar turtą pateikimą numato baudą arba laisvės atėmimą, o už sunkų nusikaltimą turto pasisavinimą numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę ir prieina išvados, kad kaltinamajam J. N. už abu apysunkius nusikaltimus skirtina švelnesnė bausmė – bauda jos dydį parenkant mažesnį nei vidurkis, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą ir MGL dydį, o už sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos (2015-03-19 įstatymo Nr.XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-24 redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus susijusius su darbu. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti J. N. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Skirdamas bausmę A. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamoji padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista (42 t.b.l.174), nebausta administracine tvarka (42t. b.l.173). Kaltinamoji nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje (42 t.b.l.170,171), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojančių neigiamai duomenų nėra. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, jog įstatymas už sunkų nusikaltimą turto pasisavinimą numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę, į jos vaidmenį darant nuskalstamą veiką (vykdė direktoriaus J. N. nurodymus) ir prieina išvados, kad kaltinamajai A. N. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra neteista, nusikalto pirmą kartą, jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatos (2015-03-19 įstatymo Nr.XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-24 redakcija) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus susijusius su darbu. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti A. N. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Skirdamas bausmę V. V. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (41 t.b.l.30), baustas administracine tvarka (41 t. b.l.31-35). Kaltinamasis dirbantis (41 t.b.l.29), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojančių neigiamai duomenų nėra. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, jog įstatymas už apysunkio nusikaltimo apgaulingo apskaitos tvarkymo padarymą numato baudą arba areštą arba laisvės atėmimo bausmę ir prieina išvados, kad kaltinamajam V. V. skirtina švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis įstatyme numatytam vidurkiui ir taikant nusikalstamos veikos metu galiojusį 2011-04-21 įstatymą Nr. XI-1350, įsigal. 2011 m. balandžio 21 d. ir MGL dydį galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti V. V. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų J. N. ir A. N. išieškotinos kelionės išlaidos susijusios su liudytojų atvykimu į teisiamąjį posėdį – 147,00 Eur, po 73,50 Eur iš kiekvieno į valstybės pajamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303,308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
J. N. pripažinti kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį 24 straipsnio 4 dalį 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 250 MGL ( 9415 Eur) dydžio baudą.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-11-29) ir paskirti 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 2
dalimi 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-12-13 iki 2016-12-22 (9 dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015-03-19 įstatymo Nr.XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-24 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. N. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.
A. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015-03-19 įstatymo Nr.XII-1554, įsigaliojusio 2015-03-24 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotai užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. N. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios.
A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį 24 straipsnio 3 dalį 222 straipsnio 1 dalį išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu konfiskuoti iš J. N. ir A. N. 161 242 Eur, po 80 621 Eur iš kiekvieno kaip nusikalstamos veikos rezultatą į valstybės nuosavybę.
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 100 MGL ( 3766 Eur) dydžio baudą.
Civilinio ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinius tenkinti ir priteisti iš J. N. 53702 Eur ir iš V. V. 152 Eur Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo 161 242 Eur civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl minėto civilinio ieškinio nutraukti.
Išieškoti iš J. N. ir A. N. proceso išlaidas po 73,50 Eur iš kiekvieno į valstybės pajamas.
Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. N. a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui:
1. Nekilnojamam turtui:
1.1. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitiems kiemo statiniams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
1.3. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)..
1.4. Žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)..
1.5. 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., Žemės sklypo bendrasavininke yra I. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
1.6. 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 kitų kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtų statinių bendrasavininke yra I. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
1.7. Turto pasidalinimo sutarties pagrindu priklausančiam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
1.8. Turto pasidalinimo sutarties pagrindu priklausančiam garažui, unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
2. Piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitose:
3.1. AB SEB bankas esančioms sąskaitose Nr.:
- (duomenys neskelbtini) (LTL ir EUR valiuta), išskyrus pinigines lėšas, gaunamas kaip atlyginimą iš UAB (duomenys neskelbtini);
- (duomenys neskelbtini) (LTL ir EUR valiuta);
- (duomenys neskelbtini) (LTL ir EUR valiuta).
3.2. AB "Swedbank" esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL ir EUR valiuta).
Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. N. a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui- piniginėms lėšoms :
- 6900 JAV dolerių esančių Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriuje.
- 20400 Eur, esančių Panevėžio apskrities VPK AB SEB bankas depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam turtui:
1. Nekilnojamam turtui:
1.1. 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Buto bendrasavininkas yra E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
1.2. Garažo boksui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Garažo bendrasavininkis yra E. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Piniginėms lėšoms, esančioms:
2.1. AB LUMINOR BANK, kodas 112029270 (senas kodas 1202927), adresas Konstitucijos pr. 21A, LT-08130 Vilnius (buvęs AB DNB bankas) esančiose sąskaitose Nr.:
- (duomenys neskelbtini) (NOK, LTL ir EUR valiuta);
- (duomenys neskelbtini) (NOK valiuta).
2.2. AB Šiaulių bankas esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
2.3. AB "Swedbank" esančiose sąskaitose Nr.:
- (duomenys neskelbtini),
- (duomenys neskelbtini) (LTL ir EUR valiuta).
Daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus: Sąsiuvinius 3 vnt ( „Nature of the world 82 l., „motion world“ 96 l., „ART NIKAL“ 96 l.; CD 10 vnt laikmenų, DVD 2 vnt laikmenų, kompaktines plokšteles 6 vnt ((duomenys neskelbtini); kratos metu pas A. K. bute adresu (duomenys neskelbtini) rastas pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei vidinius pajamavimo važtaraščius 60 lapų; VMI perduotas PVM sąskaitas faktūras bei vidinius pajamavimo važtaraščius, pateiktus R. G. 417 lapų palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Danutė Švitinienė