Civilinė byla Nr. e2-49-286/2022
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00684-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.; 2.6.11.6.; 3.2.6.1
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 5 d.
Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Kęstutis Rimkus,
sekretoriaujant Valei Zabulevičienei,
dalyvaujant ieškovei L. B.,
atsakovei G. L.,
atsakovų atstovui advokato padėjėjui Ovidijui Speičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. B., V. B. ir G. K. ieškinį A. L. (jo procesinių teisių perėmėjai G. L., M. L., V. L.) dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Teismas
nustatė:
Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo nutraukti 2019-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovams 13465 Eur, priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su A. L., kurį atstovavo globėja G. L., susitarė dėl sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Iš pradžių žodžiu susitarė, kad turtą įsigys už 12000 Eur, tačiau netrukus kaina pakilo iki 14000 Eur, motyvuojant tuo, kad šiuo turtu susidomėjo ir daugiau potencialių pirkėjų. Norėdami kuo greičiau turtą įsigyti, su padidinta kaina sutiko. 2019-04-22 L. B. grynais pinigais atsakovei G. L. sumokėjo 13965 Eur ir įformino tai pinigų priėmimo–perdavimo aktu. Sudarant 2019-06-19 pagrindinę sodo pastato ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), G. L. nurodė, kad Sutartyje būtų įrašyta suma 12000 Eur. 2019 metų vasarą, kai buvo karščiai, sodo pastate atsirado ir tvyrojo sunkus kvapas. Tada paaiškėjo, kad pastatas pastatytas naudojant medinius geležinkelio pabėgius. Apie tai jų niekas neinformavo. To nesimatė nei sodo pastato kadastrinėje byloje, nei pastato statybos projekte, nei jo priėmimo naudoti akte. Mano, jog šis sodo pastato defektas yra tyčinis, nes pardavėjai apie jį turėjo žinoti. Mediniai pabėgiai yra itin kenksmingi aplinkai ir žmogui, nes yra išmirkyti stipriuose kancerogenuose, todėl akivaizdu, jog sodo pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, o tai yra esminis daikto trūkumas ir Sutarties pažeidimas, dėl ko Sutartis turi būti nutraukta, susigrąžinant sumokėtus pinigus. A. L. vardu veikusi jo globėja atsakovė G. L. pardavė kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, su pirkėjais neaptarė to daikto trūkumų, kurie iš esmės pažeidė jų interesus ir Sutartį, todėl atsakovai turi pareigą grąžinti sumokėtą kainą, o jie turi teisę atsisakyti Sutarties. Sutartimi įsigijo ne tik sodo pastatą, bet ir žemės sklypą, todėl prašo Sutartį nutraukti ir dėl žemės sklypo pirkimo, nes sodo pastatą būtina griauti, o jame esančių kenksmingų medžiagų utilizavimo kaina neabejotinai keletą kartų viršytų šio žemės sklypo vertę, kuri pagal internetinio portalo www.aruodas.lt duomenis būtų apie 1963,50 Eur.
Ieškovė L. B. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sodo namelį surado ir jį apžiūrėjo jos motina V. A., kuri pirkimui davė dalį pinigų. Jie balandžio mėnesį G. L. perdavė visus pinigus – 13965 Eur. Tai patvirtina pridėtas raštelis. G. L. iš karto atidavė namelio raktus. Ji pati namelio apžiūroje nedalyvavo. Apie tai, kad namelis pastatytas iš pabėgių, prieš Sutarties sudarymą nebuvo jokios kalbos. Jei būtų tai žinoję, tai nebūtų jo pirkę. Pas notarą G. L. paprašė Sutartyje įrašyti 12000 Eur, kad būtų mažesni pardavimo mokesčiai. Specifinį kvapą namelyje pajuto tik liepos mėnesį, bet iš pradžių galvojo, kad tai seniai negyvento, priplėkusio namo kvapas. Jos motina tuo metu gyveno ne tame sodo namelyje, o pas pusseserę. Tik kai atplėšė keletą lentų, pamatė, kad namelis pastatytas iš impregnuotų rąstų. Žmogus, kuris joms padėjo tvarkyti namą pasakė, kad namas pastatytas iš pabėgių, ir kad būtent jie taip kvepia. Po namelio įsigijimo paaiškėjo, kad reikia patvarkyti vandentiekį, todėl atsakovė G. L. be jokių raštelių grąžino jos mamai 500 Eur už vandentiekio remontą. Naudojosi 2020-2021-ais metais tik žemės sklypu – pusseserė sodino daržą.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019-04-22 abipusiu susitarimu ieškovė L. B. sumokėjo atsakovei G. L. 12000 Eur už sodo namą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2019-06-19 tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Sutartyje įrašyta parduodamo pastato ir žemės sklypo kaina – 12000 Eur. Iki ieškinio pareiškimo ieškovai jokių pretenzijų dėl Sutarties ir sumokėtos kainos atsakovui ir trečiajam asmeniui nereiškė. Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis 2019 metų vasarą jokių karščių nebuvo, todėl abejotinas ieškovų teiginys, kad, neva, per vasaros karčius paaiškėjo sodo pastato defektai. Sutarties sudarymo dieną ieškovai pareiškė, kad: „<...> turėjo galimybę ir apžiūrėjo Daiktų būklę iki šios Sutarties sudarymo dienos, ir patvirtina, kad parduodami Daiktai visiškai atitinka jų, kaip Pirkėjų keliamus reikalavimus, perdavimo metu aiškių Daiktų defektų nepastebėta, jokių pretenzijų Pardavėjui dėl jų kokybės ir techninės būklės neturi“. Ieškovai tuo patvirtino, kad esama sodo pastato ir žemės sklypo būklė jiems yra tinkama. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sodo pastatas pastatytas iš geležinkelio pabėgių. Net jeigu ir daryti prielaidą, kad sodo pastatas pastatytas iš pabėgių, viename iš ieškovų pateiktame straipsnyje nurodyta, kad „maždaug per 15 metų pabėgiai tampa nekenksmingi dėl pačios gamtos poveikio: lietaus, šilumos ir ultravioletinių spindulių“. Sodo pastato statyba baigta 1990 metais, t. y. nuo jo pastatymo praėjo 29 metai, todėl net jeigu jis ir būtų pastatytas iš geležinkelio pabėgių, jau seniai yra nekenksmingas. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad sodo pastatas ar jame esančios medžiagos kenkia ar pakenkė jų sveikatai. Ieškovai ieškinyje iš esmės patys pripažino, kad jų nurodomą aplinkybę, neva, sodo pastatas pastatytas iš pabėgių, paneigia jų pačių į bylą pateikti įrodymai: pastato kadastrinė byla, sodo pastato statybos projektas, sodo pastato priėmimo naudoti aktas, kuriame nurodyta, jog sodo pastatas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Mano, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad sodo pastatas yra pastatytas iš geležinkelio pabėgių ir kad pastarieji pakenkė ar kenkia jų sveikatai bei tai, kad nurodytos aplinkybės yra esminis sutarties pažeidimas, trukdantis naudoti sodo pastatą pagal paskirtį, todėl atsisakyti Sutarties nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau ir vasarų metu gyvendavo ginčo sodo namelyje, ir pečių kūrendavo, bet jokio kvapo nejautė. Paskutinius 10 metų sodo nameliu nesinaudojo. Apie pabėgius nieko nežinojo. Namelį statė vyro tėvai, o paskui namelį jie padovanojo sūnui. Vyras jai sakė, kad namelis šiltas, ilgaamžis. Pardavimo metu ji sakė ieškovėms, kad namelis rąstinis, todėl jame galima ir žiemą gyvent. Iš pradžių balandžio mėnesio pabaigoje už namelį ieškovės internetu pervedė 500 Eur rankpinigių, o ji ieškovėms atidavė raktus. Prašė grąžint pinigus už tualeto trūkumus, todėl ji grąžino ieškovės L. B. mamai 2000 Eur. Sutartyje todėl ir įrašė 12000 Eur, kad 2000 Eur grąžino. Matė, kad namelyje gyvena ieškovės mama V. A., tačiau iki rudens jokių pretenzijų dėl kvapo nereiškė. Matė, kad ir 2020-aisiais gyveno sodo namelyje. Nesutinka, kad namelis pastatytas iš pabėgių. Nesupranta ir nežino, ar nuotraukose matosi pabėgiai. Jei paaiškėtų, kad namelis pastatytas iš kreozotu apdorotų pabėgių, vis tiek nesutiktų su ieškiniu, nes ieškovės pirko sodo namelį tik dėl sklypo. Ieškovei L. B. sakė, kad jis pastatytas iš kažkokių „špalų“, bet ką tai reiškia, nežinojo.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė L. B. pateikė tyrimui pabėgio medienos mėginį ir buvo nustatyta, kad jis apdorotas akmens anglies ar skalūnų chemijos pramonės produktais tam, kad ji būtų atsparesnė atmosferos poveikiui ir nepūtų. Tai daugiakomponentiniai cheminiai junginiai, į kuriuos įeina be galo daug anglies ir skalūnų pramonės dervos. Visi akmens anglies ir skalūnų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriamos prie pavojingų ir nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui, akmens anglies derva yra ypatingai pavojinga ir gali sukelti daug įvairių sveikatos sutrikimų. Akmens anglies dervoje yra toksiniai poliaromatiniai angliavandeniliai – tai pavojingi sveikatai junginiai, kurie, pavyzdžiui, yra šiferyje, dėl ko jį ir būtina keisti kitomis dangomis. Alkanai taip pat yra akmens anglies dervos sudėtyje, tačiau jų pavojingumas sveikatai mažesnis. Jei yra tokių medžiagų kvapas, tai reiškia, kad jos yra pavojingos sveikatai, nes išsiskiria garai, kuriose tos medžiagos yra. Dėl praėjusio laiko ir atmosferos poveikio, žinoma, tų medžiagų išsiskyrimas mažėja, bet jei jų medienoje yra, tai jos visą laiką geruos ir bus taip pat pavojingos, kaip ir pirminė medžiaga, kuria mediena buvo apdorota. Ir ypač pavojingi garai bus uždaroje patalpoje. Garavimas didėja priklausomai tuo temperatūros – kuo ji aukštesnė, tuo intensyvesnis garavimas. Po trisdešimties metų tokių medžiagų garavimas sumažėtų, bet yra labai lėtas, todėl nebūtų lygus nuliui. Kol yra tos medžiagos kvapas, tol tie garai yra pavojingi sveikatai. Pagal Europos direktyvas kiekviena medžiaga turi turėti saugos duomenų lapą, kuriame aprašytas medžiagos pavojingumas ir kaip nuo jų saugotis.
Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodo namelį susirado kartu su dukra L. B. ir iš karto paprašė namelio dokumentų. Atsakovė G. L. pateikė namelio dokumentus. Juose nurodyta, kad sienos rąstinės ir statyba atitinka reikalavimus. L. B. davė jai įgaliojimą tvarkyti dokumentus. Namelyje buvo daug patalynės, drabužių, invalido vežimėlis ir kiti daiktai. Kvapas buvo blogas, bet galvojo, kad jis nuo tų senų daiktų. Gegužės pabaigoj išsivežė visus daiktus. Betvarkydama rado daug nudvėsusių pelių. Kiemo tualetas buvo užverstas kažkokiom kenksmingom medžiagom. Kai sutvarkė tualetą, tada pradėjo tvarkyti namelį ir ten nakvojo. Tada pajuto, kad svaigsta galva. Darbininkas, padėjęs tvarkyti namą, pasakė, kad tai dėl to, kad namelis pastatytas iš pabėgių. Jis atplėšė kelias lentas, ir tada pamatė pabėgius. L. B. balandžio mėnesį 14000 Eur perdavė G. L.. Už ką vėliau G. L. jai grąžino 500 Eur, nežino. Gali būti, kad už tualeto tvarkymą. Reikėjo dar vandentiekio vamzdžius sutvarkyti. G. L. prašė sutartyje įrašyti kainą 12000 Eur ir sakė, kad taip reiks mažiau mokesčių mokėti. Sodu naudojasi brolio dukra.
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad notariškai patvirtinta 2019-06-19 Sutartimi A. L., atstovaujamas globėjos G. L., už sutartą kainą pardavė, o L. B. ir G. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo: L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu V. B. įgijo 1/2 dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 0,0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o G. K. asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį pastato – sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 0,0595 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pinigų priėmimo–perdavimo 2019-04-22 aktas patvirtina, kad už sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), L. B. sumokėjo G. L. 13965 Eur. Sutartyje jokie šių nekilnojamųjų daiktų trūkumai nenurodyti. Po Sutarties sudarymo ieškovai sužinojo, kad jų nupirkto sodo namelio statybai buvo panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, kurie šiai dienai draudžiami naudoti statybai ir yra laikomi pavojingomis atliekomis, nes yra impregnuoti cheminėmis medžiagomis – stipriais kancerogenais, kurie dėl fiziologinio bei psichologinio poveikio, sukeliamo šių cheminių medžiagų skleidžiamo kvapo, yra itin kenksmingi žmogaus sveikatai ir aplinkai. Ieškovai mano, kad dėl šios priežasties sodo namelio naudoti pagal paskirtį negalima, todėl prašo nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuostatomis, nes kitais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, pasinaudoti negali, kadangi atsakovai nenurodė būdo, kuriuo galima panaikinti kvapą, esantį sodo namelyje, bei izoliuoti pabėgius, kad jie neturėtų jokio poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai.
Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nes mano, jog ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti Sutarties, nes neįrodė, kad sodo pastatas yra pastatytas iš geležinkelio pabėgių, kurie pakenkė ar kenkia jų sveikatai, ir todėl negali naudotis sodo pastatu pagal jo paskirtį.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to: 1) ar sodo namelio statybai panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai, ir ar apie tai žinojo Sutarties sudarymo metu ieškovai; 2) ar šie pabėgiai impregnuoti kenksmingomis žmogaus sveikatai bei aplinkai medžiagomis, ir ar tos medžiagos garuoja, sukeldamos pavojų sveikatai; 3) ar dėl šių priežasčių galima sodo namelį naudoti pagal paskirtį.
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje ieškovų apeliacinį skundą, 2021-04-07 nutartyje pažymėjo, jog pareiga nurodyti konkrečius sodo namelio trūkumus ir juos įrodyti tenka pirkėjui, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ir ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai, pvz., kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovui trūkumai buvo atskleisti.
Atsakovė G. L., viena vertus, teigia, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad sodo namelis pastatytas iš medinių geležinkelio pabėgių, o, kita vertus, teismo posėdžio metu jau iš esmės pripažino, kad sodo namelio statybai buvo panaudoti geležinkelio pabėgiai, ir kad ieškovai tai turėjo suprasti dar Sutarties sudarymo metu, nes jau tada pajuto specifinį kvapą, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Teismas tokią nenuoseklią atsakovės poziciją vertina kritiškai, kaip bandymą bet kokiu būdu išvengti civilinės atsakomybės. Atsakovė G. L. nurodo, kad ieškovai, pateikdami pastato kadastrinę bylą, sodo pastato statybos projektą, 1992-10-30 sodo pastato priėmimo naudoti aktą, kuriuose parašyta, kad namelio sienų statybai buvo naudoti rąstai, neva, patys iš esmės pripažino, kad sodo pastatas pastatytas ne iš medinių geležinkelio pabėgių, o iš rąstų, tačiau akivaizdu, jog kiti ieškovų pateikti įrodymai paneigia rąstų panaudojimą sodo namelio sienų statybai.
Atsakovė G. L. pripažino, jog keturios ieškovų pateiktos fotonuotraukos darytos ginčo sodo namelyje. Jose matyti, kad namelio sienų statybai panaudoti mediniai geležinkelio pabėgiai. Šį faktą patvirtino ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono kelių ir kelio statinių priežiūros grupės Kelių ir kelio statinių priežiūros poskyrio Kelių skyriaus Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Naujosios Vilnios kelių ir kelio statinių priežiūros pogrupio vadovas A. T. 2019 metų gruodžio 3-4 dienos susirašinėjime su advokato padėjėju M. G., kur nurodė, jog ankščiau pabėgiai buvo naudojami kaip pigiausia statybinė medžiaga, ir konstatavo, jog jam pateiktoje fotonuotraukoje (prie 2020-02-04 gauto dokumento Nr. DOK- 3899 zip. laikmenoje esantis priedas Nr. 2-2) matyti, kad yra metalinė žymė, kurioje turi būti nurodyto pabėgio pagaminimo metai.
Utenos apylinkės teismo 2021-09-23 nutartimi buvo paskirta cheminė medžiagos ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas V. Š.. Ekspertas, dalyvaujant V. A. ir atsakovei G. L., iš vidinės sodo namelio pusės po palange ir šalia lango bei virtuvės patalpoje ties laiptais paėmė tris rąstų pavyzdžius. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-18 ekspertizės akto Nr. 11-2373 (21) analizės rezultatuose nurodyta, kad gautose sodo namelio rąstų atplaišų pavyzdžių ekstraktų chromatogramose plačiu nulinės linijos pakilimu užregistruoti C15-C40 eilės policikliniai aromatiniai, n-alkanai, izoalkanai ir kitų klasių angliavandeniliai, fenoliniai, heterocikliniai ir kiti junginiai, kurių visuma yra būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą, o išvadoje konstatuota, kad sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo panaudoti rąstai, apdoroti kuriuo nors sunkiuoju skalūnų, medienos arba akmens anglies chemijos pramonės produktu, įskaitant kreozotą.
Šios ekspertizės rezultatus patvirtina ir kiti ieškovų pateikti įrodymai:
1. Fizinių ir technologijos mokslų centro 2020-08-17 tyrimų ataskaita Nr. 20-A012, kurioje nurodyta, kad buvo atlikta L. B. pateikto medienos bandinio kokybinė analizė ir nustatyti pagrindiniai galimai pavojingi junginiai. Tyrimo ataskaitos išvada patvirtina, kad tyrimų metu buvo identifikuota toksinių poliaromatinių angliavandenilių, alkanų bei kitų junginių, ir kad, sprendžiant iš identifikuotų junginių, tikėtina, jog pateiktas tyrimams medienos bandinys buvo apdorotas kreozotu.
2. 2020-02-10 užsakymas Nr. V1522 atlikti paslaugą ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2020-04-16 raštas, kuriame nurodyta, jog skyriuje buvo atliekamas apie 1992 metus (duomenys neskelbtini), sumontuoto medinio gaminio – pabėgio atplaišos tyrimas, siekiant nustatyti ar pabėgio sudėtyje yra cheminių medžiagų. Tiriamas gaminys įvertintas vizualiai ir organoleptiškai: vizualiai matėsi, kad pabėgis turėjo kontaktą su cheminėmis medžiagomis (spalvos pokytis nebūdingas natūraliam senėjimui), jautėsi sklindantis cheminių medžiagų kvapas. Pabėgio instrumentinis tyrimas buvo atliekamas dujų chromatografijos tyrimo metodu. Atliekant tyrimą, analitinis prietaisas buvo sugadintas – iš tyrimo objekto išskirtos cheminės medžiagos užkimšo dujų chromatografo kanalus ir skyrimo kolonėlę. Taip atsitinka tada, kai tiriamoje medžiagoje yra aukštą virimo temperatūrą turinčių cheminių medžiagų, tarp kurių paminėtini fenolių, krezolių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių dariniai, todėl Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas V. K. daro prielaidą, kad tyrimams pateiktas pabėgis buvo impregnuotas labai populiariu ir dažnai naudojamu pabėgių impregnavimui sunkios frakcijos kreozotu, kuris gali būti gaunamas iš skalūnų alyvos ar distiliuojant iš akmens anglies, bei kurio pagrindinės sudedamosios dalys ir yra fenolių, krezolių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių dariniai.
Akivaizdu, jog visuose paminėtuose tyrimuose buvo identifikuotos iš esmės tos pačios cheminės medžiagos – toksiniai poliaromatinių angliavandenilių, alkanų, fenolių, krezolių bei kiti junginiai, kurių visuma yra būdinga sunkiesiems skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą, todėl teismas, remdamasis šiais įrodymais konstatuoja, kad sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), sienos pastatytos iš panaudotų medinių geležinkelio pabėgių, kurie buvo impregnuoti sunkiaisiais skalūnų, medienos ir akmens anglies chemijos pramonės produktais, išlikusiais tuose pabėgiuose iki šiol. Šiuo pagrindu teismas taip pat pripažįsta visiškai nepagrįstu atsakovės G. L. argumentą, jog, neva, maždaug per 15 metų pabėgiai tampa nekenksmingi dėl lietaus, šilumos ir ultravioletinių spindulių poveikio, todėl ir sodo pastatas, kurio statyba baigta 1990 metais, dabar nebekenksmingas.
Minėtuose tyrimuose identifikuotų medžiagų kenksmingumą sveikatai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio raštas Nr. (10-12 15.1.1 E)2- ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 metų raštas bei liudytojo eksperto V. Š. paaiškinimai.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio rašte Nr. (10-12 15.1.1 E)2- patvirtino, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė informaciją, kurioje nurodyta, kad mediniai geležinkelio pabėgiai prieš eksploataciją buvo apdorojami skalūnų alyva (SSRS valstybinis standartas GOST 10835-78 „Skalūnų alyva medienos įmirkymui“) ir/arba kreozotu (SSRS valstybinis standartas GOST 2770-74 „Akmens anglies alyva medienos įmirkymui“). Dabartinio teisinio reguliavimo požiūriu statyti namus iš panaudotų geležinkelio pabėgių negalima, nes tokie pabėgiai po išmontavimo turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos ir nėra galimybių šiuos pabėgius sertifikuoti kaip statybines konstrukcijas. Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 31 punkte nustatyta, kad kreozotu apdorota mediena negali būti naudojama pastatų viduje jokiam tikslui. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad įvairūs orą teršiantys cheminiai junginiai, mišiniai gali sukelti kvapus, kurių poveikis žmonių sveikatai yra tiek fiziologinis, tiek psichologinis. Psichologinės reakcijos į kvapus, kvapų sukeltas susierzinimas kartais gali sukelti fizinius negalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 metų rašte nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pagal Aplinkos ministerijos paklausimą informavo, jog iki 1990 metų naudoti mediniai geležinkelio pabėgiai prieš eksploataciją buvo apdorojami skalūnų alyva ir/arba kreozotu, ir pateikė šių medžiagų aprašymus. Skalūnų alyva (CAS Nr. 68308-34-9) Europos cheminių medžiagų agentūros registruotų cheminių medžiagų duomenų bazėje yra klasifikuojama kaip: 3 kategorijos ūmiai toksiška (toksiška prarijus, toksiška susilietus su oda), 1 kategorijos kenkianti plaučiams prarijus (prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį), 1 B kategorijos ėsdinanti odą (smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis), 1 kategorijos jautrinanti odą (gali sukelti alerginę odos reakciją), 1 kategorijos smarkiai pažeidžianti akis, 4 kategorijos ūmiai toksiška (kenksminga įkvėpus), 3 kategorijos specifinio toksiškumo konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (gali dirginti kvėpavimo takus), 1 kategorijos mutagenas (gali sukelti genetinius defektus), 1 kategorijos kancerogenas (gali sukelti vėžį), 1 B kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui) ir pavojinga vandens aplinkai – priskiriama 1 kategorijos lėtinio pavojaus ir 1 kategorijos ūmaus poveikio kategorijoms (labai toksiška vandens organizmams ir labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus). Kreozotas (CAS Nr. 8001-58-9) pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedą yra klasifikuojamas kaip 1 B kategorijos kancerogeninė medžiaga, t. y. gali sukelti vėžį. Europos cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo inventoriuje taip pat nurodyta, kad ši medžiaga gali būti klasifikuojama kaip: 2 kategorijos dirginanti odą, 1 B kategorijos jautrinanti odą (gali sukelti alerginę odos reakciją), 2 kategorijos dirginanti akis (sukelia smarkų akių dirginimą), 1 B kategorijos toksiškai veikianti reprodukciją (gali pakenkti vaisingumui arba negimusiam vaikui) ir pavojinga vandens aplinkai – priskiriama 1 kategorijos lėtinio pavojaus ir 1 kategorijos ūmaus poveikio kategorijoms (labai toksiška vandens organizmams ir labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus). Šiame rašte Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, 1 priedo 3 punktą, konstatavo, kad statinyje kaip statybos produktas naudoti geležinkelio pabėgiai neatitinka esminių statinio reikalavimų, todėl statinių naudotojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 2 ir 4 papunkčiu, privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Liudytojas ekspertas V. Š. paaiškino, kad visi akmens anglies ir skalūnų chemijos pramonės produktai, dervos yra priskiriami prie pavojingų bei nuodingų medžiagų, ir patvirtino, kad jei jų medienoje yra, tai jos visą laiką garuoja ir, kol jaučiamas tos medžiagos kvapas, tol tie garai yra pavojingi sveikatai kaip ir pirminė medžiaga, kuria mediena buvo apdorota.
Medinių geležinkelio pabėgių kenksmingumą žmonių sveikatai bei aplinkai patvirtina ir ieškovų pateiktos publikacijos – 2017-07-06 www.delfi.lt straipsnis „Vėžį sukeliančiomis medžiagomis įmirkyta mediena nugulė lietuvių ūkiuose“, 2019-01-15 www.delfi.lt straipsnis „Mirtinai pavojingos medžiagos pasiekiamos ranka: naudojant kaip kurą gresia baisios ligos“, 2019-07-05 www.atviraklaipėda.lt straipsnis „Pabėgiai kelia nerimą gyventojams“.
Minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2020 metų birželio mėnesio rašte Nr. (10-12 15.1.1 E)2- nurodyta, kad dabartinis teisinis reguliavimas draudžia statyti namus iš panaudotų geležinkelio pabėgių, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek skalūnų alyva, tiek kreozotas yra priskiriami prie ypač toksiškų ir kancerogeninių medžiagų, sprendžia, jog šiuo atveju nėra svarbu, ar sodo namelyje iš pabėgių garuojančių cheminių medžiagų kvapo koncentracijos vertė gyvenamosios aplinkos ore viršija leidžiama ribą, nustatytą Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:210 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“, ar ne, nes ji bet kuriuo atveju yra kenksminga žmogaus sveikatai ir aplinkai. Lygiai taip pat nesvarbu ir tai, kokia konkrečiai chemine medžiaga mediniai geležinkelio pabėgiai buvo apdoroti prieš eksploataciją – skalūnų alyva ar kreozotu, nes minėta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-11-18 cheminė medžiagos ekspertizė nustatė, kad visuma cheminių junginių, užregistruotų sodo namelio rąstų atplaišų pavyzdžiuose, yra būdinga ir skalūnų, ir akmens anglies chemijos pramonės produktams, įskaitant kreozotą.
Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalį, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė.
Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo atveju pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 3) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis).
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
Šalys daiktų kokybės sutartyje neaptarė, todėl atsakovė G. L. privalėjo perduoti ieškovėms tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, t. y. suprantama, jog tai pastatas, kuriame galima būti neribotą laiką ir ilsėtis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Nepaisant ginčo daikto atitikties formaliems jo kokybės reikalavimams (pvz., statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo savo argumentus grindė atsakovė G. L.), ekspertizės akto išvados, kurias patvirtina kiti aukščiau paminėti įrodymai leidžia teigti, kad iš medinių geležinkelio pabėgių pastatytas sodo namas neatitinka kokybinių rodiklių ir pagal savo prigimtį nėra tinkamas naudoti poilsiui, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai, todėl teismas pripažįsta, kad iš kenksmingų sveikatai medinių geležinkelio pabėgių pastatyto sodo namo perdavimas ieškovėms yra esminis Sutarties pažeidimas.
Panevėžio apygardos teismas 2021-04-07 nutartyje pažymėjo, kad pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010), ir nurodė, kad šioje byloje pareiga nurodyti konkrečius sodo namelio trūkumus ir juos įrodyti tenka pirkėjui, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti, kad sodo namelis buvo parduotas be trūkumų ir ar yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai, tačiau atsakovai jokių jų atsakomybę šalinančių įrodymų nepateikė.
Minėta, kad pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatas pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Bylos duomenys patvirtina, jog paslėpti sodo namo defektai (kad sodo namas pastatytas iš pabėgių) atsirado statybos metu, t. y. iki ginčo daikto perdavimo ieškovėms, o ieškovės apie juos nežinojo ir jie nebuvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovių įrodinėjamų aplinkybių nepaneigė, o atsakovės G. L. argumentus apie tai, kad ieškovės turėjo pasirinkti kitus CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus teisių gynimo būdus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes, visų pirma, atsakovai negali nuspręsti už pirkėjus, kokia teise jie gali naudotis, siekdami apginti turtinius interesus, antra, pati G. L. nepasiūlė jokių kitų ginčo sprendimo galimybių, o trečia, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 punkto 4 papunktyje nustatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Akivaizdu, kad šiuo atveju eliminuoti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai galima tik vienu būdu – nugriaunant ginčo objektą ir investuojant didžiules lėšas šitų statybinių atliekų utilizavimui. Pažymėtina, kad nors atsakovė G. L. ir išsakė abejonę, kad galimai ne visos sodo namelio sienos pastatytos iš geležinkelio pabėgių, tačiau net nebandė to įrodyti.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, yra pagrindas teigti, kad nustatyti sodo namelio kokybės defektai pažeidžia esminius statinio reikalavimus, dėl kurių ieškovai negali juo saugiai, sveikai ir patogiai naudotis, todėl, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisingumo principus, teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties yra pagrįstas ir proporcingas atsakovų prievolių pažeidimo mastui.
Šalys pripažįsta ir patvirtina, kad pinigų perdavimo–priėmimo aktu už sodo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą buvo perduoti 13965 Eur. Ieškovė L. B., liudytoja V. A. paaiškino, kad Sutartyje mažesnė suma – 12000 Eur nurodyta atsakovės G. L. prašymu, kad sumažėtų mokėtinų mokesčių suma. Teismo posėdyje šalys taip pat pripažino, kad atsakovė G. L. 500 Eur grąžino ieškovams už tualeto tvarkymą. Atsakovė G. L. neįrodė, kad ieškovėms grąžino 2000 Eur, todėl teismas, nutraukdamas Sutartį ir taikydamas restituciją, ieškovėms priteisia už daiktą sumokėtus 13465 Eur, o atsakovams grąžina sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Priteisdamas šią sumą, teismas vadovaujasi CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad kai palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu, ir CK 2.7 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų sutartines prievoles atsako jo atstovai pagal įstatymą.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės prašo priteisti 4516,44 Eur patirtų išlaidų, iš kurių 643,46 Eur žyminis mokestis (ieškinys ir apeliacinis skundas), 44,64 laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, 3428,34 Eur atstovavimo išlaidos, 400 Eur išlaidos už ekspertizę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinį patenkinus visiškai ir nenustačius kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršytų maksimalius jų dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovių prašymas priteisti minėtas išlaidas yra pagrįstas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis). Teismas ieškovių 124,51 Eur ir 108,90 Eur išlaidas cheminiams tyrimams, susidariusias jau bylos nagrinėjimo teisme metu, nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis, kadangi jos tuo metu galėjo pateikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, tačiau to nepadarė, todėl jų nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė atsakovės G. L. procesinis elgesys, visas bylinėjimosi išlaidas priteisia tik iš jos vienos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Teismas iš atsakovės G. L. taip pat priteisia Lietuvos teismo ekspertizės centrui išlaidas, susijusias su teismo ekspertizės atlikimu, kurios dar nebuvo apmokėtos – 146,56 Eur (CPK 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovių naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas patyrė 102,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės G. L. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Panevėžio apygardos teismo 2020-03-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 88, 92, 93, 96, 98, 259, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti 2019-06-19 sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2403, sudarytą A. L., atstovaujamo globėjos G. L., su L. B. ir G. K..
Priteisti L. B. ir G. K. iš atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 13465 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2019-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn.
Priteisti L. B. ir G. K. iš atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 4516,44 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centrui, j. a. k. 111952632, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 146,56 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 56 ct) ekspertizės išlaidas.
Išieškoti iš atsakovės G. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 102,71 Eur (vieną šimtą du eurus 71 ct) pašto išlaidas.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2020-03-31, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.
Teisėjas Kęstutis Rimkus