Administracinė byla Nr. eA-1429-261/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04077-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) ir nepilnametė (duomenys neskelbtini), atstovaujama brolio (toliau – ir pareiškėjai), skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 21M33215 (toliau – ir Sprendimas), Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 6K-1273 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjai skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė:
2.1. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liko keletas giminaičių (pusbroliai, pusseserės, dėdės iš mamos pusės), tačiau pareiškėjų tėvai ir brolis šiuo metu gyvena Vokietijoje. (duomenys neskelbtini) jie paliko dėl dviejų priežasčių, t. y. todėl, kad (duomenys neskelbtini) sunkus gyvenimas, ir todėl, kad nori gyventi kartu su tėvais Vokietijoje. (duomenys neskelbtini) neliko jais galinčių pasirūpinti žmonių. Be to, jiems (duomenys neskelbtini) kyla etninio valymo grėsmė. Pareiškėjai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jiems turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
2.2. Pareiškėjai nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jie negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėja yra nepilnametis vaikas. Abu pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Taigi šiuo atveju pareiškėjai priskirtini padidintos rizikos asmenų grupėms pagal du kriterijus, todėl atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką.
2.3. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini), moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Sprendime pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu. Atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Be to, (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenims (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, pareiškėjai yra priskiriami padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus ((duomenys neskelbtini) religija, vaikai), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikia.
2.4. Pareiškėjams prieglobstis turėtų būti suteiktas ir tuo pagrindu, jog pareiškėjai yra vieniši, gyvena be tėvų, jais niekas negali pasirūpinti. Vien pareiškėjų neteisėtas sienos kirtimas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.
2.5. Skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjams nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.
2.6. Pareiškėjai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus apie situaciją kilmės šalyje, (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės šalyje, jų persekiojimą vykdančius subjektus, jų motyvus, vidaus persikėlimo galimybę.
2.7. Pareiškėjai neturi kur grįžti, kilmės šalyje nesijaučia savimi.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais argumentais:
3.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjai jokios informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė. Kilmės valstybės informacija renkama atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo motyvus. Buvo surinkta pakankamai kilmės valstybės informacijos. EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, tarp kurių yra priskiriamos moterys, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau EPPB taip nurodo, kad žmogaus teisių pažeidimai prieš moteris (duomenys neskelbtini) apima išprievartavimą, smurtą šeimoje, moterų lytinių organų žalojimą, garbės žudymą, laikinas santuokas, seksualinę prievartą ir diskriminaciją. Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPBB ataskaitoje minimas pažeidimas. EPBB išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika: jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybe; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys. Ginčijamame sprendime buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika.
3.2. Priešingai nei teigia pareiškėjai, 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) parlamentas priėmė (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis, atlyginimo sistemą, o tai suponuoja, kad kilmės valstybė nori suteikti pagalbą savo piliečiams, o ypač moterims.
3.3. Prieglobsčio prašymus nagrinėjančiai institucijai nenustatyta pareiga įrodinėti neiginius ir paneigti hipotetines prielaidas, kadangi tai neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas. Iš pareiškėjų buvo tikimasi išsamaus ir detalaus pasakojimo, pasakojimas apie priežastis, privertusias juos išvykti iš (duomenys neskelbtini) (pavojingas, sunkus gyvenimas), įvertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu, nes konkrečių individualių grėsmių pareiškėjai neįvardijo, be to, priešingai nei nurodyta skunde, kad neturi kas jais pasirūpintu, tyrimo metu nustatyta, kad kilmės valstybėje yra likę asmenų giminaičiai (pusseserės, pusbroliai, dėdės) t. y. (duomenys neskelbtini) jie turi giminių, su kuriais bendravo. Tyrimo metu persekiojimo rizikos tikimybė nenustatyta. Tarptautinė apsauga suteikiamas tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėjai neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai susidūrė su realia fizine grėsme ar pavojumi gyvybei.
3.4. Pareiškėjai savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš juos (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėjas yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėjai nenurodo ir savo skunde. Be to, remiantis pareiškėjo apklausa, nustatyta, kad pareiškėjas dirbo tik jo netenkino jo darbo užmokestis (man nebuvo mokamas pakankamas atlygis už darbą), pareiškėjas apklausos metu taip pat nurodo, kad reikėdavo vykti didelius atstumus, kad užsidirbti ir išlaikyti tiek save, tiek seserį, kas suponuoja, kad pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas ir savo kilmės valstybėje galėjo susirasti darbą nepriklausomai nuo to, kad išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Pareiškėjo atveju ekonominio pobūdžio priežastys neprilysta persekiojimui, todėl nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų).
3.5. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Dėl to, pareiškėjams buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjai nori savanoriškai grįžti, jie gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėjai pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.
3.6. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
3.7. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymųsi.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo sulaikyti
kaip nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną. Teismas vertino pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. spalio 12 d. apklausose pateiktus paaiškinimus, ginčijamo Departamento sprendimo motyvus ir turinį, nurodė, kad ginčui yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkte, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje, citavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, aktualius tokio pobūdžio bylose. 6. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Šiuo atveju pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje jis ir jo nepilnametė sesuo patirs persekiojimą dėl jų išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo, be to jiems sunku gyventi (duomenys neskelbtini) dėl ekonominių priežasčių. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jis ir jo sesuo nori gyventi Vokietijoje su ten gyvenančiais jų tėvais.
7. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie ateityje baiminasi patirti persekiojimą, neatitinka tikrumo kriterijaus, o tai trukdo laikyti pasakojimą patikimu įrodymu. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes (yra darbingo amžiaus, iki išvyko iš kilmės valstybės turėjo darbą, kilmės šalyje gyvena jo giminaičiai), nepilnametė nėra vienišas asmuo, ji yra kartu su pilnamečiu šeimos nariu (broliu), ir tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, pareiškėjo pasakojimas, kad jie gali patirti persekiojimą ateityje nelaikytinas patikimu įrodymu.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo ir nepilnametės sesers persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačio pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jų galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo giminaičiai, dėdės, tetos. Pareiškėjo siekis prašyti prieglobsčio nėra susijęs su baime grįžti į kilmės valstybę dėl tikimybės būti kankinamiems, galimybės patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, pažeminimus ar kitokį nubaudimą, mirties bausmės ar egzekucijos įvykdymo, rimtos asmeninės grėsmės gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kad pareiškėjų tikrasis siekis nėra prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog jie teigia, kad Vokietijoje gyvena jų tėvai ir jie nori būtent ten persikelti gyventi.
9. Teismas akcentavo, kad nors ir yra tikimybė, jog pareiškėjai teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu, ar asmeniškai su pareiškėjais. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine grėsme, pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jie gali susidurti grįžę į kilmės valstybę, nėra individualizuoti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš Departamento surinktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) nors ir kontroliavo didelę (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas jų pralaimėjimas. Nors 2020 m. (duomenys neskelbtini) vėl įgijo daugiau laisvės veikti, tačiau siekė įsitvirtinti daugiau slėniuose, kalnuose, dykumose. 2019-2020 metais jų veikla apibūdinama daugiau kaip atsitiktinė. Iš JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaitos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota Vyriausybėje, todėl turi juridines teises. Nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios (duomenys neskelbtini) bendruomenei teikia humanitarinę pagalbą. Šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) moterims padedama integruotis į darbą, mokslą. Be to, kaip nustatyta iš surinktos medžiagos, iš tarptautinių šaltinių, pareiškėjas nėra priskiriamas prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Kilmės šalyje pareiškėjas turėjo darbą, jis nėra viešas asmuo. Jo nepilnametė sesuo nėra vienišas asmuo, ja gali pasirūpinti pilnametis brolis, taip pat jo paties nurodyti kiti asmenys: dėdės, tetos. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Vokietijoje gyvena jo tėvai, patvirtina faktą, jog pastarieji galėtų inicijuoti procesus dėl šeimos susijungimo, o šioms aplinkybėms neegzistuojant kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo teiginių. Neatmestina tikimybė, jog kilmės šalyje gyvena ir jų tėvai. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, taip pat tai, kad pareiškėjas su seserimi atvyko ne dėl jų persekiojimo, o dėl siekio gyventi „geriau“, Departamentas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje. Pareiškėjų pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta informacija nepaneigia atsakovo surinktos kilmės šalies informacijos, kadangi atsakovas analizavo pareiškėjo nurodomus rašytinius šaltinius, be kita ko, Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 m. ataskaitą apie situaciją (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju pareiškėjo nurodomos jo ir jo sesers galimo persekiojimo aplinkybės nėra individualaus pobūdžio, nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Atitinkamai Departamentas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik pareiškėjo teiginiais ir įrodytomis pripažinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Pareiškėjas neįrodė, kad tarp pareiškėjų padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti jiems pabėgėlio statuso.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Atsižvelgiant į Departamento surinktą informaciją apie padėtį kilmės šalyje, taip pat neįrodžius, kad prieš pareiškėjus buvo panaudoti smurto veiksmai ar, kad jiems grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, bei į tai, kad, kaip nustatyta, pareiškėjų išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjams. Pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam ir jo seseriai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjų atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Departamentas rėmėsi naujausiomis 2020–2021 m. tiek EPPB, tiek kitų tarptautinių organizacijų (JAV valstybės departamento, EASO, Tarptautinės migracijos organizacijos) pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, t. y. rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjų atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar/ir priešingais įrodymais neįrodė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjų prašymu susijusi informacija, nepagrįsti.
13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio. Tvarkos aprašo 222 punkto kontekste nurodė, kad teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų metu ir teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjo pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, juos jis pateikė ne vieną kartą, iš jų vieną kartą teismui. Taigi pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.
14. Teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, įvertinęs Departamento sprendimo išsiųsti pareiškėjus į kilmės šalį motyvus, sprendė, kad ši taikyta priemonė yra motyvuota. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašyme nurodė, kad Vokietijoje gyvena pareiškėjų tėvai. Pareiškėjai negali pasinaudoti šeimos sujungimo teise Lietuvos Respublikoje, nes su Lietuvos Respublika pareiškėjų nesieja jokie šeiminiai ar socialiniai ryšiai. Pareiškėjams, siekiantiems pasinaudoti šeimos sujungimo teise, jie turėtų pateikti prašymą būtent tai valstybei, kurioje pareiškėjai turi šeiminių ar socialinių ryšių, būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo ar vizos išdavimo. Ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjams ir ar Vokietijoje gyvenantiems jų tėvams kreiptis dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje narėje išdavimo (pavyzdžiui, šeimos susijungimo pagrindu). Pareiškėjo paaiškinimuose pateikti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.
16. Teismas, įvertinęs Departamento sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punkto kontekste sprendė, kad pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų terminą. Nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Nėra pateikta argumentų, kodėl tam, kad pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau nebe pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, pakeitė šią Departamento sprendimo dalį, nustatydamas 2 metų terminą.
17. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualios redakcijos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad jų asmens duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.
18. Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, nustatant 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos terminą.
19. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas atmestinas, taip pat ir atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
20. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų. Nesutinkama su teismo išvada, kad pareiškėjams negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
21.2. Vadovaujantis EPPB 2021 m. ataskaita dėl (duomenys neskelbtini) padėties (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 30 d. informacija iš publikacijų apie kilmės valstybę, laikytina, kad dėl (duomenys neskelbtini) priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti pareiškėjams prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjo teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, požiūris gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo duotus parodymus patvirtina ir Departamento tyrime užfiksuoti aspektai: (duomenys neskelbtini) nuo 2007 metų buvo išplitęs religinis priešiškumas, įskaitant išpuolius prieš religines mažumas. Nors buvo dedamos pastangos apsaugoti (duomenys neskelbtini) mažumą, tačiau net Vyriausybės pajėgos po (duomenys neskelbtini) įvykdyto genocido nesugebėjo apsaugoti (duomenys neskelbtini) nuo kitų grupuočių prievartos.
21.3. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, o Departamentas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjams dėl religijos gresia reali individuali grėsmė gyvybei. Nepagrįsti argumentai, kad (duomenys neskelbtini) nebėra (duomenys neskelbtini) grėsmės, nes šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, tik yra sumažėjęs (duomenys neskelbtini) aktyvumas ir strateginis pajėgumas, ką ne kartą savo sprendimuose yra pripažinęs ir atsakovas. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EASO) pateiktais duomenimis 2020 m. (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo.
21.4. Kritiškai vertintina atsakovo sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos, nes pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, ataskaitoje apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjams kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.
21.5. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) – vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) partijos) ir (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Dėl nuolatinių bombardavimų beatodairiško smurto lygis yra laikomas aukštesniu, yra sugriauta infrastruktūra, padaryta žala dirbamoms žemėms, gyventojų turtui, nėra darbo, yra nesaugu, todėl vyksta didelė gyventojų migracija. Pareiškėjų gyvenamoji vietovė – (duomenys neskelbtini) gubernija – yra (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. Ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gubernijomis ir dalijasi tarptautinėmis sienomis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gubernijos gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) partija). Nuo 2014 m. konflikto su (duomenys neskelbtini) valstybe pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo „stabili“, tačiau 2019-2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos. Išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pajėgos įsteigė bazes konfliktui tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontroliuoti ir civilių gyvybėms išsaugoti. (duomenys neskelbtini) oro smūgiai prieš (duomenys neskelbtini) paveikė (duomenys neskelbtini) gubernijos kaimų gyventojų gyvenimą. Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius. (duomenys neskelbtini) rajonuose buvo evakuota 100 kaimų. Taip pat pranešama apie užminuotas vietoves (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.
21.6. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.
22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais argumentais:
22.1. Pareiškėjai prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra saugu, tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jiems kyla. Atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimą Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių arba pagrįstai bijo patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.
22.2. Pirmine? pareiga? apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybe?, o tarptautine? bendruomene? šia? pareiga? perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaida?, jog kilme?s valstybe? negale?tu? ar nenore?tu? suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencine?mis“ priežastimis, pareiškėjai nepateikė. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjai nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jų skundą, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija.
22.3. Baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan., t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pateikti administracinėse bylose A-662-1380/2009, eA-3776-415/2021, eA-1247-968/2022, kuriuose taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) suteikimo. Konkrečiu atveju tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino pareiškėjų persekiotojo, nei jo tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėjus. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimą buvo grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie (duomenys neskelbtini) padėtį kilmės valstybėje, pareiškėjų baimės nepatvirtino surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, kas leido pagrįstai spręsti, kad jų baimė patirti persekiojimą yra išimtinai hipotetinė. Jokių objektyvių individualių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjai nepateikė.
22.4. Vadovaujantis ESPA pateikiama informacija (2021 m. parengtomis gairėmis), šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjų individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas, pareiškėjai nepateikė.
22.5. Skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjai nepateikė. Be to, pareiškėjai turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tokiu atveju bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjų atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Teismas šį laikotarpį sutrumpino.
22.6. Nors pareiškėjai iš savo kilmės valstybės išvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjų teisę būti tiesiogiai išklausytiems. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui, kuris atstovauja ir savo nepilnametės sesers interesus, buvo užtikrinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 12 d. posėdyje. Be to, pareiškėjų pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai bei nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, pareiškėjų prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
26. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl jų situaciją patvirtinančių faktinių aplinkybių vertinimo, kas, jų nuomone, nulėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
27. Dėl faktinių aplinkybių, apibūdinančių prieglobsčio prašytojo padėtį jo kilmės šalyje, vertinimo akcentuotina, kad teisės aktais yra nustatyta atitinkama procedūra, pagal kurią pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys.
28. Šios nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 67 straipsnio 3 dalimi, kad prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, ir 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kuri prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.
29. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020).
30. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą minėtų kriterijų kontekste, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pateiktą informaciją ištyrė pilnai ir išsamiai įvertino atsakovo sprendimą. Todėl pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo sprendimo išvadų nekartoja ir tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.
31. Dėl teisės, reglamentuojančios ginčo santykius, pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas pabėgėlių, jei jo nurodytos aplinkybės bei įvykiai atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui suteikti ir jam būtina tarptautinė apsauga.
32. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
33. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021 ir kt.).
34. Šio ginčo atveju pareiškėjai savo prašymą suteikti prieglobstį grindžia jų priklausymu (duomenys neskelbtini) grupei jų kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) ir dėl to jie patyria persekiojimą, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems gyventojams yra grasinama, jie neturi teisių.
35. Informacijoje, išdėstytoje Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) 2021 m. sausio mėnesį paskelbtose (duomenys neskelbtini) skirtose gairėse, nurodoma, kad nors ne visi (duomenys neskelbtini) patenka į persekiojamųjų grupę, jų pažeidžiamumo vertinimas nėra iš anksto nulemtas, t. y. jie iš tiesų vis dar gali būti persekiojami dėl religijos, rasės ir tautybės (pvz., asmenys gali būti sulaikomi, fiziškai užpuolami, seksualiai išnaudojami, pagrobiami ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad nesant persekiojimo, yra tikimybė, kad šie asmenys yra diskriminuojami. Siekiant įvertinti diskriminacijos pobūdį (jo rimtumą, sistemiškumą) bei jo sukeliamą kumuliacinį poveikį asmens teisėms, kuris gali prilygti persekiojimui, būtina vertinti individualias aplinkybes. Ir galiausiai – moterų ir mergaičių, vaikų grupės išskiriamos kaip labiau pažeidžiamos visame (duomenys neskelbtini) padėties kontekste (88–90 p.).
36. Kartu nurodoma, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Situacijos analizė neatleidžia valstybių narių nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti kiekvieną prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias kiekvieno atvejo aplinkybes.
37. Šios nuostatos patvirtina, kad vien tik priklausymas atitinkamai religinei bendruomenei nėra pagrindas konstatuoti persekiojimo baimę ir nenustačius diskriminacinių ar kitokių persekiojimo veiksmų už savo religijos praktikavimą ar priklausymo tam tikrai religinei bendruomenei, nėra pakankamas pagrindas suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Tokio pagrindo nesudaro ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie pareiškėjos priklausymą pažeidžiamai mergaičių grupei.
38. Pareiškėjų prašyme nėra išskiriamos patirtos ar realios individualios persekiojimo baimės ateityje, todėl vadovaujantis minėtų gairių nuostatomis konstatuojama, kad nenustačius diskriminacijos dėl religijos išpažinimo ar kitokio individualaus persekiojimo formos kilmės šalyje ar sąlygų, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinto kankinimo draudimą, individuali grėsmė negali būti preziumuojama ir turi būti pagrįsta individualiomis kiekvieno atvejo aplinkybėmis.
39. Pirmosios instancijos teismas ištyrė saugumo situaciją pareiškėjų kilmės šalyje bei pareiškėjo nurodomas individualaus persekiojimo aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad jos nepakankamos suteikti prieglobstį. Teismas išvadas pagrindė tarptautinės teisės normomis bei pabėgėlio statusą suteikimo sąlygomis, nustatytomis nacionaline teise, todėl nėra pagrindo nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
40. Teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei klaidų nėra, todėl nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, priėmė teisėta bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Stasys Gagys
Arūnas Sutkevičius