Administracinė byla Nr. eI-6837-764/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01446-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.33; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič,
dalyvaujant atsakovės atstovei Aydai Černiauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Minčia“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja UAB ,,Minčia“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016-03-07 sprendimą Nr. SKP-30 ir įpareigoti atsakovę išmokėti 50 164,00 Eur paramą pagal pareiškėjos mokėjimo prašymą.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ji nepagrįstai pripažinta praleidusi terminą galutiniam mokėjimo prašymui pateikti bei dirbtinai sukūrusi sąlygas paramai gauti, todėl jos atžvilgiu nepagrįstai pritaikyta sankcija – neskirti 50 164,00 Eur paramos sumos. Nuo 2015-03-11 Įgyvendinimo taisyklėse ir Administravimo taisyklėse nustatytas terminas galutiniam mokėjimo prašymui pateikti iki 2015-09-30 prieštarauja 2006-07-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 55 str. 1 d. nuostatoms, nustatančioms terminą iki 2015-12-31. Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos turi viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus, be to, reglamentai yra tiesioginio taikymo teisės aktai. Agentūra elgėsi neteisėtai ir piktnaudžiavo savo padėtimi, nes sprendimą skirti Bendrovei paramą priėmė tik 2015-06-17, t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo taikos sutarties patvirtinimo, be to, susitikimų metu garantavo, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis bus pratęstas. Sankcija už taikos sutarties 6.2 p., kurioje nustatyta, kad galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2015-09-30, pažeidimą pareiškėjai negalėjo būti paskirta, nes pati sankcija ir jos skyrimo tvarka turi būti nustatyta teisės aktuose. Vadinasi, turi būti vadovaujamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 55 str. 1 d. ir konstatuota, kad 2015-11-16 galutinis mokėjimo prašymas pateiktas laiku. Įtarus, kad pareiškėja dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, pareiškėja turi būti tikrinama vadovaujantis Agentūros nustatyta tvarka. Pareiškėja neturi duomenų, kad Agentūra būtų nustačiusi tokią tvarką. Paraišką Bendrovė pateikė 2013-09-05, kai jokios sankcijos už dirbtinai sukurtas paramai gauti reikalingas sąlygas nebuvo nustatytos. Vadinasi, nuo 2015-02-13 įsigaliojusių Administravimo taisyklių 351 p. nuostatos, pareiškėjos atžvilgiu netaikytinos.
Reglamento Nr. 65/2011 4 str. 8 d. turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiama atmesti prašymą dėl paramos mokėjimo pagal Programos paramos schemą vien todėl, kad investicinis projektas, kuriam prašoma skirti paramą pagal tą schemą, funkciniu požiūriu yra nesavarankiškas arba kad paraiškas dėl tokios paramos pateikusius asmenis sieja teisinis ryšys, neatsižvelgus į kitus objektyvius konkrečios bylos elementus. Atsakovė neįrodė objektyviųjų požymių, liudijančių tai, kad yra nepasiekti Programos paramos schemos tikslai bei subjektyviųjų požymių, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo. Nekilnojamas turtas į kurį yra investuojama ? tai įranga, o ne Agentūros minimas nekilnojamas turtas ? pastatas, kuris jokiame teisiniame santykyje nedalyvauja, todėl pastato areštas jokios reikšmės neturi. Be to, pareiškėja pažymi, kad pastato areštas tiesiog nebuvo laiku panaikintas. Atsakovė įrodinėja įmonių sąsajumą ir tam tyčia priėmė naujus nacionalinius teisės aktus, kurie nėra suderinti su bendruoju nacionalinio lygmens teisės aktų reguliavimu, prieštarauja Reglamentui (EB) Nr. 1198/2006 ir pažeidžia gero administravimo principą.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6.2 p. pareiškėja galutinį mokėjimo prašymą įsipareigojo pateikti ne vėliau kaip iki 2015-09-30. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią. Nepateikusi galutinio mokėjimo prašymo iki nurodytos datos, Bendrovė pažeidė ne tik taikos sutarties 6.2 p. nuostatas, bet ir žemės ūkio ministro 2007-07-13 įsakymu Nr. 3D-339 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 891 p. bei žemės ūkio ministro 2010-03-24 įsakymu Nr. 3D-263 patvirtintų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 62 p. Pagal Administravimo taisyklių 1301.1.2 p. pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 10 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatytos datos, vėliau pateikti prašymai nepriimami. Galutinį mokėjimo prašymą pareiškėja pateikė tik 2015-11-16, nors 2015-09-30 raštu Nr. BR6-13089 (10.3.5.) bei 2015-10-26 raštu BR6-13900 (10.3.5.) buvo informuota, kad jos prašymas pratęsti galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015-12-31 nėra tenkinamas. Parama pareiškėjai neskirta ir dėl to, kad ji, kartu su įmonėmis UAB „Aquanet LT“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“, UAB „Mendina“ ir UAB „Doradas“ projektus įgyvendindamos tame pačiame pastate – veršidėje (unikalus Nr. 5597-5012-2026), adresu Cirulių g. 15, Kvietinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. ir vykdydamos tą pačią veiklą ((EVRK2): 32200 – Gėlųjų vandenų akvakultūra), dirbtinai sukurdamos sąlygas paramai gauti, nedidina įmonių konkurencingumo. Nurodytų bendrovių vykdomus projektus sieja geografiniai, ekonominiai – finansiniai, taip pat teisiniai ir (ar) asmeniniai ryšiai, pastatas (veršidės), kuriame vykdymas projektas, areštuotas, įmonės sąmoningai derina tarpusavio veiksmus (identiškas paraiškų aprašymas, tokios pat investicijos, investicijų vertė, komerciniai pasiūlymai, tokie patys projektų prioritetiniai kriterijai, projektų priežiūros rodikliai, toks pat Agentūrai teikiamų raštų stilius, datos ir informacija, direktorių ir akcininkų kaita įmonėse vyksta panašiu metu, kai kurių įmonių vadovai tie patys asmenys ir kt.). Atsakovės nuomone, tikrasis vienoje vietoje įgyvendinamų projektų tikslas buvo sukurti žuvų auginimo UAS kompleksą: UAB „Nortomas“ pagal projektą Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001 rekonstravo pastatą – veršidę (unikalus Nr. 5597-5012-2026), adresu Cirulių g. 15, Kvietinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav., įsigijo UAS įrangą. Tokią pačią įrangą, iš to paties tiekėjo SIA „Remuro“ įsigijo ir Bendrovė, UAB „Aquanet LT“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“, UAB „Mendina“ ir UAB „Doradas“. Visus projektus įgyvendinant tame pačiame pastate, tačiau dirbtinai juos išskaidant, buvo siekiama pasisavinti kuo didesnę paramos sumą, nes pagal Įgyvendinimo taisyklių 15 p. didžiausia galima paramos projektui suma yra 50 394 Eur. Šiuo atveju, 8 įmonėms skirtos paramos suma siekia 401 312 Eur, tačiau konkurencingumas akvakultūros sektoriuje nedidinamas.
Pareiškėjos skundo argumentai, dėl sąmoningo vilkinimo priimti sprendimą skirti paramą, yra visiškai nepagrįsti, nes Agentūros 2015-06-17 sprendimas buvo priimtas per du mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo, be to, tam įtakos turėjo ir pačios pareiškėjos veiksmai, kadangi ji prašė pratęsti terminus Agentūros prašomai informacijai pateikti. Pareiškėjos paraiškos vertinimas buvo baigtas ir dėl to priimtas 2015-06-17 sprendimas, tačiau Bendrovė likus kelioms dienoms iki galutinio projekto įgyvendinimo termino (2015-09-30), pateikė prašymus dėl projekto vietos keitimo, kuriuose patvirtino, kad nurodytu adresu nėra įgyvendinusi projekto.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Agentūros 2016-03-07 sprendimo Nr. SKP-30, kuriuo nuspręsta neskirti Bendrovei 50 164,00 Eur paramos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2013-09-05 Agentūrai pateikė paraišką Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001 50 164,00 Eur (174 000 Lt) paramai, pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles, gauti.
Agentūros direktorius 2013-12-19 įsakymo Nr. BR1-1368 2 p. buvo patvirtintas projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles, sąrašas, į kurį įtraukta ir Bendrovė.
Nesutikdama su nurodytu Agentūros direktoriaus įsakymu, pareiškėja padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2014-01-30 sprendimu Nr. 3R-46(AG-26/04-2014) pareiškėjos skundą tenkino.
Agentūra kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-01-30 sprendimą Nr. 3R-46(AG-26/04-2014). Administracinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-09 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, buvo patvirtinta tarp Agentūros ir Bendrovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo iki 2015-09-30 įgyvendinti projektą pagal Agentūrai 2013-09-05 pateiktą paraišką Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001, o Agentūra įsipareigojo, vadovaudamasi Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių reikalavimais atlikti pateiktos paraiškos pakartotinį vertinimą.
Atlikusi pakartotinį Bendrovės 2013-09-05 pateiktos paraiškos vertinimą, Agentūra 2015-06-15 sprendimu Nr. BR23-50 patvirtino sąrašą projektų, kuriems skiriama parama pagal Įgyvendinimo taisykles. Apie tai, kad jos vykdomam projektui įgyvendinti Bendrovei skirta 50 164 Eur dydžio parama, pareiškėja informuota Agentūros 2015-06-17 raštu Nr. BR6-9130(10.3.5).
Pareiškėja 2015-09-29 Agentūrai pateikė prašymą pratęsti projekto įgyvendinimo ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą iki 2015-12-30, nurodydama, kad įrangos tiekėjas SIA „Remuro“ laiku nespės pristatyti įrangos.
Agentūra 2015-09-30 sprendimu Nr. BR6-13086-(10.3.5) pareiškėjos prašymą tenkinti atsisakė, nurodydama, kad pagal patvirtintą taikos sutartį ir Įgyvendinimo taisykles, galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2015-09-30.
Pareiškėja 2015-11-16 pateikė mokėjimo prašymą, pagal kurį prašė kompensuoti 50 121 Eur paramos sumą.
Ginčijamu 2016-03-07 sprendimu Nr. SKP-30 Agentūra nusprendė neskirti Bendrovei 50 164,00 Eur paramos sumos, kadangi galutinis mokėjimo prašymas pateiktas praleidus nustatytą terminą, be to, Bendrovė dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.
Su tokiu Agentūros sprendimu pareiškėja nesutinka ir mano, kad terminas projektui įgyvendinti bei galutiniam mokėjimo prašymui pateikti nebuvo praleistas, be to, Agentūra neįrodė, objektyviųjų požymių, liudijančių, kad yra nepasiekti Programos paramos schemos tikslai bei subjektyviųjų požymių, kad buvo sąmoningas asmenų veiksmų derinimas.
Pareiškėjos nuomone, nacionaliniuose teisės aktuose nepagrįstai yra nustatytas sutrumpintas galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas. Dėl to, kad pareiškėja iki 2015-09-30 negalėjo įgyvendinti projekto kalta atsakovė, kadangi sprendimą skirti paramą priėmė tik 2015-06-17.
Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-09 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, patvirtino tarp Agentūros ir Bendrovės 2015-03-16 sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 6.1–6.2 p. nuostatas, pareiškėja įsipareigojo iki 2015-09-30 įgyvendinti projektą pagal 2013-09-05 pateiktą paraišką Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001 ir pateikti atsakovei galutinį mokėjimo prašymą. Pagal sudarytą taikos sutartį, pareiškėja taip pat sutiko, kad jos pateikta paraiška būtų vertinama vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, galiojančiomis taikos sutarties sudarymo metu (6.5 p.). Pagal taikos sutarties sudarymo metu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 62 p. bei Administravimo taisyklių 891 p. reikalavimus, galutinis mokėjimo prašymas Agentūrai turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015-09-30.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 63 p., laiku nepateikus mokėjimo prašymo, taikomos sankcijos, numatytos šių taisyklių XIII skyriuje. Įgyvendinimo taisyklių 72 p., nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos skyrimo sąlygų ar jas pažeidžiant, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neišmokėjimas ir (arba) paramos grąžinimas. Administravimo taisyklių 1301.1.2 p. nustatyta, kad pavėluotai pateikus mokėjimo prašymą, paramos suma mažinama 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, o pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 10 darbo dienų nuo paramos sutartyje nustatytos datos. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Pagal Administravimo taisyklių 1301.2.1 p., paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas nepateikia mokėjimo prašymų paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad iki 2015-09-30 projekto Bendrovė neįgyvendino, o galutinį mokėjimo prašymą Agentūrai pateikė tik 2015-11-16, t. y. praėjus daugiau nei 10 darbo dienų nuo nustatytos datos. Atsižvelgusi į tai, ir vadovaudamasi anksčiau nurodytomis Įgyvendinimo bei Administravimo taisyklių nuostatomis, taip pat teismo patvirtinta taikos sutartimi, kuri ginčo šalims turi res judicata galią (Civilinio kodekso 6.985 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nesilaikė nustatytų reikalavimų, todėl jai pagrįstai taikyta Administravimo taisyklių 1301.2.1 p. įtvirtinta sankcija – paramos neskyrimas.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad nacionaliniuose teisės aktuose buvo nepagrįstai sutrumpintas terminas galutiniam mokėjimo prašymui pateikti, nes pagal 2006-07-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 55 str. 1 d. mokėjimo prašymas galėjo būti pateiktas iki 2015-12-31.
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 55 str. 1 d. nustatytas išlaidų finansavimo atitikties reikalavimas, pagal kurį išlaidos atitinka Europos žuvininkystės fondo reikalavimus, jeigu paramos gavėjai faktiškai sumokėjo <...> iki 2015-12-31. Vadinasi, nurodytos reglamento nuostatos nustato laikotarpį, iki kurio patirtos išlaidos pripažįstamos tinkamomis finansuoti iš Europos žuvininkystės fondo, atsižvelgiant į programavimo laikotarpį. Kita vertus, ši nuostata neriboja valstybių narių teisės nacionalinėmis taisyklėmis nustatyti trumpesnius projektų įgyvendinimo ir mokėjimo paraiškų pateikimo terminus, kadangi, pagal Reglamento 55 str. 4 d., išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu.
Pareiškėjai buvo žinomas projekto įgyvendinimo ir galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas, kadangi jis buvo nustatytas ne tik Įgyvendinimo bei Administravimo taisyklėse, bet dėl jo šalys susitarė sudarydamos 2015-03-16 taikos sutartį. Tai, kad pareiškėjai šios aplinkybės buvo žinomas, patvirtina ir tai, kad Agentūrai ji 2015-09-29 pateikė prašymą dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo. Pagal Administravimo taisyklių 128 p., priimdama sprendimą dėl projekto pakeitimo, Agentūra atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo (force majeure). Pareiškėjos 2015-09-29 prašymas pratęsti projekto įgyvendinimo terminą buvo grindžiamas tuo, kad įrangos tiekėjas SIA „Remuro“ laiku nespės pristatyti įrangos. Kitų aplinkybių, kurios būtų objektyviai sukliudę laiku įvykdyti projektą, pareiškėja nenurodė. Teismo vertinimu, Agentūra neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir pratęsti terminą projektui įgyvendinti, todėl pareiškėja turėjo galutinį mokėjimo prašymą pateikti iki 2015-09-30 arba per 10 darbo dienų nuo šios datos.
Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad laiku įgyvendinti projekto ji nespėjo dėl Agentūros veiksmų, kadangi sprendimas skirti paramą buvo priimtas tik 2015-06-17, t. y. praleidus taikos sutartyje nustatytą terminą.
Taikos sutarties 8 p. nustatyta, kad Agentūra įsipareigoja pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neįskaitant laikotarpių, skiriamų pareiškėjai pateikti papildomą informaciją.
Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūros 2015-04-14 paklausimu Nr. PPD-(SD)-32 pareiškėja buvo įpareigota pateikti informaciją, susijusią su vykdomu projektu. Agentūroje 2015-04-27 buvo gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą prašomai informacijai pateikti 10 dienų. Agentūros 2015-04-28 sprendimu nr. BR6-6995(10.2.2) terminas informacijai ir reikiamiems dokumentams pateikti buvo pratęstas iki 2015-05-04. Pareiškėja 2015-05-05 pateikė Agentūrai atsakymus į klausimus, taip pat informavo, kad nuomos sutarčiai sudaryti bei pateikti reikia papildomo laiko. Sprendimas skirti Bendrovei paramą priimtas 2015-06-15.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įtakos sprendimui skirti paramą priimti turėjo pačios pareiškėjos veiksmai, t. y. delsimas pateikti Agentūros prašoma informaciją ir dokumentus. Agentūra po taikos sutarties patvirtinimo (2015-04-09) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o sprendimą skirti paramą priėmė nepažeisdama nustatytų terminų bei per protingą terminą. Duomenų, kad Agentūra piktnaudžiavo savo teisėmis ar kitaip apribojo pareiškėjos teises byloje nėra.
Ginčijamame sprendime Agentūra taip pat konstatavo, kad Bendrovė nesilaikė 1995-12-18 Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 str. 3 d., Įgyvendinimo taisyklių 13.2 p. ir Administravimo taisyklių 351 p. reikalavimų. Su tokiomis Agentūros išvadomis pareiškėja nesutinka ir mano, kad nebuvo įrodyti objektyvieji požymiai, liudijantys tai, kad yra nepasiekti Programos paramos schemos tikslai bei subjektyvieji požymiai, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.
Pagal 1995-12-18 Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 str. 3 d., jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Įgyvendinimo taisyklių 13.2 p. nustatyta, kad pareiškėjas laikomas netinkamu, siekdamas tikslų, priešingų veiksmų programos tikslams, dirbtinai sukūręs tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Pagal Administravimo taisyklių 351 p., jei įtariama, kad, siekdamas tikslų, nesuderinamų su veiksmų programos tikslais, pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, Agentūra apie tokias paramos paraiškas informuoja vadovaujančią instituciją. Dėl dirbtinai sukurtų sąlygų pareiškėjas tikrinamas visą paraiškos vertinimo ir projekto įgyvendinimo laikotarpį. Dirbtinai sukurtos sąlygos nustatomos Agentūros nustatyta tvarka.
Pareiškėja teigia, kad Agentūra nebuvo nustačiusi tvarkos kaip nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos, todėl ji neturėjo įgaliojimų nustatyti šio pažeidimo.
Iš Administravimo taisyklių 351 p. nuostatų matyti, kad jis reglamentuoja valstybės institucijų (Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos) veiksmus administruojant paraiškas, ir jo nuostatos adresuotos (skirtos) būtent šioms valstybės institucijoms. Todėl šioje taisyklių nuostatoje minima Agentūros nustatyta tvarka, remiantis kuria nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos, turėjo būti skirta tam, kad Agentūra nustatytų bendrą projektų rizikos valdymo šiuo aspektu sistemą. Taigi, tokios tvarkos nenustatymas, savaime nereiškia, kad Agentūra apskritai neturėjo įgaliojimų vertinti pareiškėjos projektą dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, kadangi tokie jos įgaliojimai kyla iš minėtų teisės aktų – 1995-12-18 Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 4 str. 3 d., Įgyvendinimo taisyklių 13.2 p. ir Administravimo taisyklių 351 p.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Agentūra visiškai neatskleidė ir neįrodė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškintų būtinų elementų dirbtinai sukurtų sąlygų fakto įrodymui. Kaip matyti iš skundžiamo Agentūros sprendimo turinio, jame išsamiai išanalizuoti visi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013-09-12 sprendime, priimtame byloje Nr. C-434/12, nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose.
Agentūra, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo Europos žuvininkystės fondo paramos teikimo tikslus. Vienas pagrindinių fondo paramos tikslų – didinti akvakultūros įmonių konkurencingumą (2006-07-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo 4 str. d) d., Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinio plano, patvirtinto Vyriausybės 2007-06-19 nutarimu Nr. 654, 93.2 p., Įgyvendinimo taisyklių 5.2 p.). Siekiant šio tikslo, tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas, Įgyvendinimo taisyklių 15 p. nustatyta, kad didžiausia projektui skirtinos paramos suma yra 50 394 Eur. Vadinasi, vieną projektą dirbtinai suskaidžius į keletą, sudaroma galimybė gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinama konkurencija tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų. Ginčijamame sprendime Agentūra išsamiai išdėstė objektyvias bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių.
Patikros vietoje metu nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Aquanet LT“, UAB „Lidanca“, UAB „Pagauk svajonę“, UAB „Mukera“, UAB „Pažiba“, UAB „Mendina“ ir UAB „Doradas“ formaliai atskirus projektus siekė įgyvendinti tame pačiame pastate–veršidėje (unikalus Nr. 5597-5012-2026), esančiame Cirulių g. 15, Kvietinių k., Dauparų–Kvietinių sen., Klaipėdos r. sav. Šį pastatą, gavusi paramą pagal projektą Nr. 2AKV1-3-11-02-PR001, rekonstravo UAB „Nortomas“, kuri įsigijo analogišką įrangą, skirtą uždarai žuvų auginimo akvakultūros sistemai (toliau – UAS), kaip ir pareiškėja bei kitos septynios įmonės. Iš patikros vietoje duomenų matyti, kad pareiškėja bei kitos įmonės jungsis prie bendros komunalinių įrengimų sistemos, finansuotos iš paramos lėšų pagal UAB „Nortomas“ įgyvendintą projektą, visų projektų numatoma veikla analogiška. Tiek pareiškėjos, tiek kitų asmenų parengti projektai identiški, su identišku aprašymu, tokiomis pat investicijomis, jų verte, komerciniais pasiūlymais, prioritetiniais kriterijais, projektų priežiūros rodikliais. Visų projektų UAS įrangos tiekėjas tas pats.
Byloje nustatytos ir Agentūros įvertintos aplinkybės, patvirtina vieno projekto dirbtinį suskaidymą į kelis formaliai paramos kriterijus atitinkančius projektus ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti vykdomu projektu siekiamo tikslo, t. y. tinkamai atskleidė objektyvųjį elementą.
Agentūros sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti). Ginčijamame sprendime, kaip tai išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013-09-12 sprendime, priimtame byloje Nr. C-434/12, atskleisti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai-finansiniai ryšiai (paskolos sutartys sudarytos su ta pačia įmone UAB „Vyttra“ (direktorius T. Legačinskas), įmonių buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati įmonė UAB „Tax Adviser“), teisiniai-asmeniniai ryšiai (tie patys ar galimais giminystės ryšiais susiję akcininkai, direktoriai, įmonių direktorių ir akcininkų keitimasis panašiu metu, tas pats steigėjas, registracijos adresas, kontaktinio telefono numeris), kitos aplinkybės, rodančios sąmoningą veiksmų derinimą (identiškas projektų aprašymas, raštų stilius ir juose teikiama informacija, analogiškos klaidos, vienodos sutartys su kontrahentais, tas pats įmonių atstovas (T. Legačinskas), UAS įrangos pirkimo apklausose ir konsultacijų bei viešinimo apklausose dalyvavo tie patys tiekėjai, panaši įmonių įsteigimo data, projektų pateikimo Agentūrai data).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Agentūra surinko ir įvertino visus reikšmingus duomenis, todėl pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjai sankciją – paramos neskyrimą. Ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, jame aiškiai ir konkrečiai nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis. Pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą pagal jame išdėstytus argumentus nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Minčia“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija Puzinskaitė
Teisėjai Marius Bajoras
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič