Civilinė byla Nr. e2A-1502-896/2022

                                 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00855-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.,      2.6.10.2.1.,2.6.10.2.2.,2.6.10.2.3., 2.6.10.2.4.1., 3.3.1.18.3

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroaukcionai“, atstovaujamos advokato Gintaro Černiausko, apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agroaukcionai“ ieškinį atsakovui ūkininkui D. T. dėl skolos priteisimo ir atsakovo ūkininko D. T. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agroaukcionai“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Agroaukcionai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko D. T. (toliau – ir atsakovas) 4 259,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji yra žemės ūkio veikla užsiimanti įmonė, auginanti ūkinius gyvulius. Pasak ieškovės, ji su atsakovu susitarė, kad atsakovas nupirks 5 vienetus moteriškos lyties prieauglio (telyčių), jas pasveriant atsakovo ūkyje turimomis svarstyklėmis. Ieškovės teigimu, atsakovas 2020 m. gruodžio 5 d. atsiuntė į ieškovei priklausančią fermą du asmenis atsirinkti ieškovės parduodamų galvijų, juos pasikrauti ir išsivežti. Atrinkus galvijus, jie buvo nuvežti pas atsakovą, kuris pats svėrė galvijus po vieną, dar kartą užrašinėjo kiekvieno galvijo įsagos registracijos numerį ir svorį, taip pat buvo užpildyta PVM sąskaita faktūra Nr. 2020-12/002, kurioje buvo nurodyta 4 259,20 Eur suma bei surašyti gyvūnų registracijos numeriai, bendras jų svorį ir kaina, atsakovas šią sąskaitą pasirašė, siūlė mokėti sumą be PVM, tačiau ieškovės vadovui nesutikus, pažadėjo sumokėti pavedimu. Pasak ieškovės vadovo, grįžęs iš atsakovo jis gyvūnų registre išregistravo parduotus galvijus iš savo bandos, kaip to reikalauja taisyklės, ir deklaravo atsakovo ūkį, kaip naują galvijų vietą. Atsakovas minėtos sąskaitos faktūros neapmokėjo, teigdamas, kad neva jo įsigytų galvijų kraujo laipsnis neatitinka jo keliamų ir pageidaujamų kriterijų ir gyvūnai netinka veisimui. 

2.       Atsakovas ūkininkas D. T. (toliau – ir atsakovas) pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš ieškovės 8 911,50 Eur nuostolių atlyginimą ir įpareigoti ieškovę savo lėšomis pasiimti iš atsakovo ūkio visus ginčo gyvulius – telyčias, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad buvo įdėjęs skelbimą Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (toliau – LMGAGA) puslapyje, jog ieško grynaveislių gyvulių, į skelbimą atsiliepė ieškovės vadovas. Nurodė ir tai, kad gyvulius ieškovės vadovas su atsakovo atsiųstu žmogumi 2020 m. gruodžio 5 d. atvežė pas jį, jie buvo iš laukų, purvini, matėsi tik jų dideli numeriai, mažų nesimatė, jis svėrė gyvulius ir susitarė su ieškovės vadovu, kad jis atsiųs pilnus gyvulių registracijos numerius. Atsakovo teigimu, ieškovės vadovas delsė pateikti iš jos įsigytų 5 telyčių numerius, dėl to jis susilaikė nuo sumokėjimo už įsigytus galvijus, o vėliau gavus visą informaciją apie telyčių įsagų numerius, paaiškėjo, kad įsigyti gyvuliai buvo negrynaveisliai, dėl to atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. raštu pareikalavo ieškovės nedelsiant juos pasiimti atgal dėl neatitikimo šalių sutartai veislei, pranešė dėl to jų neperkantis ir, ieškovei geruoju jų neatsiėmus, po 2 dienų pradėsiantis skaičiuoti nuostolius dėl šių gyvulių išlaikymo kaštų. Šiuo metu patirti nuostoliai sudaro 8 911,50 Eur. Tačiau ieškovė nesutiko galvijų pasiimti. Atsakovas prašomų priteisti nuostolių dydį siejo su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-857 patvirtintomis 2020 m. gruodžio 14 d. biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainomis ir 2021 m. spalio 15 d. asociacijos LMGAGA pasiūlymu ūkininkams, t. y. laikė, jog viena diena kiekvieno gyvulio išlaikymo kainuoja 3,90 Eur. Nurodė, kad visų išlaidų įrodyti objektyviai neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino. Teismas priteisė atsakovui ūkininkui D. T. iš ieškovės UAB ,,Agroaukcionai“ 7 889,30 Eur nuostolių ir 2 977 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo ieškovę UAB ,,Agroaukcionai“ savo lėšomis pasiimti iš atsakovo ūkininko D. T. ūkio visus ginčo gyvulius – telyčias, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo ieškovę ginčo telyčias pasiimti per 7 dienas kartu, t. y. pasiimant ginčo gyvulius, sumokant atsakovui priteistus nuostolius, o jai to nepadarius atsakovas turi teisę ginčo gyvulius parduoti ir padengti savo patirtus nuostolius.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį LMGAGA puslapyje patalpino skelbimą su tekstu ,,Pirksiu 20 vnt. grynaveislių Simentalių telyčių“, į skelbimą atsiliepė ieškovė. Byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė, jog apmokėjimas už ginčo galvijus bus grynaisiais pinigais, atvežus juos į atsakovo fermą. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad penkias ginčo telyčaites iš ieškovės į atsakovo ūkį pervežė atsakovo paprašyti žmonės, jo bičiuliai. Nustatė ir tai, kad 2020 m. gruodžio 5 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-12/002, pagal kurią prekė – mėsinių veislių telyčios Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su PVM 4259,20 Eur, mokėjimo terminas: iškart. Tą pačią dieną ieškovės vadovas specialiame registre atliko ginčo galvijų perkėlimą iš savo ūkio į atsakovo ūkį. Teismas iš bylos duomenų nustatė ir tai, kad kitą dieną (2020 m. gruodžio 6 d.) atsakovas išsiuntė ieškovės direktoriui SMS pranešimą su tekstu ,,gal numerius gali atmesti, noriu galus suvesti“. Kitą dieną, t. y. pirmadienį (2020 m. gruodžio 7 d.) ieškovės vadovas atsakovui atsiuntė numerį (duomenys neskelbtini), t. y. numerį galvijo, kurio atsakovas neįsigijo. Dar kitą dieną (2020 m. gruodžio 8 d.) atsakovas išsiuntė ieškovės direktoriui SMS pranešimą su tekstu: ,,ryte užklausiau lmgaga apie tavo gyvulius, atsakymą išsiunčiau į agroaukcionų paštą, gaila, bet jie visiškai neturi veisliškumo, tėra tik penimi gyvuliai. Organizuoju jų atgabenimą tau, o gal kaip minėjai, tu juos atiduosi į Šilutę?“. Į bylą pateiktame LMGAGA laiške (atsakyme) į atsakovo paklausimą dėl ieškovės parduotų ir į atsakovo ūkį atvežtų galvijų: Nr. (duomenys neskelbtini), bei ieškovės direktoriaus papildomai atsakovo atsiųsto gyvulio numerio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad visi minėti galvijai yra mišrūnai, jiems kilmės dokumentai neišduodami ir paramai jie netinkami. Atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. surašė ieškovei pretenziją dėl netinkamos kokybės prekių pateikimo, o 2021 m. vasario 11 d. ieškovė surašė atsakovui reikalavimą dėl sąskaitos už įsigytus galvijus apmokėjimo, 2021 m. vasario 23 d. atsakovas pateikė į šį reikalavimą atsakymą, nurodydamas, kad jis neturi prievolės sumokėti už galvijus, kurie neatitinka pirkimo sąlygų ir ieškovė privalo kuo skubiau savo sąskaita atsiimti galvijus iš atsakovo.

5.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagrįstumo, nustatė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai pirkimo pardavimo santykiai. Teismas, remdamasis į bylą surinktų įrodymų visuma ir atsakovo nuosekliais paaiškinimais, padarė išvadą, kad šalys tarėsi dėl grynaveislių Simentalių veislės telyčių pirkimo. Teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad atsakovui buvo nuvežti galvijai, visi daugiau, ar mažiau turintys Simentalių mėsinių galvijų veislės kraujo, tik patvirtina atsakovo nurodytus argumentus, jog būtent tokios veislės galvijus jis ir siekė įsigyti. Be to, aplinkybė, kad ieškovės vadovas vėliau siuntė atsakovui dar vieno, į atsakovo ūkį nenuvežto galvijo numerį (7853), tik patvirtina faktą, jog ieškovė žinojo apie netinkamos rūšies atsakovui perduotą daiktą ir būtų sutikusi pakeisti galvijus iš netinkamos rūšies į tinkamą, tačiau tokių ji neturėjo.

6.       Teismas, įvertindamas ieškovės argumentus, kad atsakovas prieš įsigydamas galvijus turėjo išsiaiškinti jų grynaveisliškumą, pažymėjo, jog į bylą ji nepateikė jokių įrodymų, kad dar iki gyvulių išvežimo iš ieškovės ūkio siuntė atsakovui ginčo telyčių numerius ir kad atsakovas dėl savo aplaidumo jų nepasitikrino. Be to, sąskaitoje faktūroje nurodyti galvijų numeriai buvo ne pilni. Teismo posėdžio metu buvo patikrinti sąskaitoje faktūroje nurodyti numeriai viešai prieinamame registre https://ismain.vic.lt/PublicGPSAS/ ir paaiškėjo, kad turint tik sąskaitoje faktūroje įrašytus duomenis atlikti paiešką negalima. Teismas iš pridėtų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė reikalauti iš atsakovo apmokėjimo už ginčo gyvulius pradėjo tik kitų metų vasario mėnesį. O byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas nuosekliai prašė ieškovės vadovo įvykdyti savo pareigą ir atsiųsti galvijų numerius, tačiau ieškovės vadovas niekaip į tokį atsakovo prašymą nereagavo.

7.       Teismas sprendė, kad nepaisant to fakto, jog atsakovui buvo nuvežti Simentalių veislės kraujo turintys galvijai, tačiau jie nėra grynaveisliai ir valstybės paramai gauti netinkami, todėl jie neatitiko atsakovo sutartinio lūkesčio suformuoti grynaveislių bandą. Teismas, atsižvelgdamas į 2021  m.  spalio 14 d. LMGAGA atsakymą, sprendė, kad tik galvijai Nr. (duomenys neskelbtini) yra Simentalių veislės grynaveisliai, o tai reiškia, kad savo pareigos perduoti atsakovui sutartą dalyką – grynaveislius Simentalių veislės galvijus (telyčias), ieškovė neįvykdė. Teismas konstatavo, kad ieškovė pažeidė savo sutartines pareigas, pateikė šalių susitarimo sąlygų neatitinkančias prekes atsakovui ir atsakovas turėjo teisę jų nepriimti, atsisakyti mokėti ir pareikalauti ieškovę jas atsiimti, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

8.       Teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo, pažymėjo, kad atsakovas ne kartą siūlė ieškovei atvežti gyvulius atgal, nuvežti į Šilutę, į penėjimo stotį, jeigu ieškovė to pageidaus, arba reikalavo ieškovę pačią atvykti jų atsiimti, tačiau į bylą pateikti gausūs rašytiniai įrodymai tvirtina, kad ieškovė niekaip į atsakovo siūlymus nereagavo. Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovei nebendradarbiaujant, jis negalėjo parvežti gyvulių ir juos tiesiog paleisti laukuose, nes ieškovė turėjo juos priimti. Teismas nustatęs, kad atsakovui buvo pateikti sutarties sąlygų neatitinkantys galvijai, padarė išvadą, kad atsakovas turėjo teisę jų nepriimti ir už juos nemokėti, todėl yra pagrindas tenkinti priešieškinio dalį.

9.       Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, sutiko su atsakovo siūlymu patirtus nuostolius apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020  m.  gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2021 metams sąrašo patvirtinimo“ su priedais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nebendradarbiavo nei su atsakovu, nei su teismu, nepateikė įrodymų dėl kaštų, su kuriais ji sutinka, atsisakė nuvykti pas atsakovą (kuris su tuo sutiko) apžiūrėti ginčo gyvulius ir konstatuoti, kad jie yra, kiek sveria. Teismas sutiko su atsakovu, kad pastarajam savo jėgomis gaminant pašarus, atnaujinant pievas, turint veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, pačiam atliekant laikomų galvijų priežiūrą, pašėrimą ir kt., pateikti visas išlaidas pagrindžiančius įrodymus nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, vien raciono sudarymas, kasdienis gyvūno stebėjimas, raciono koregavimas yra darbas, kuris iš pirmo žvilgsnio net nepastebimas, juo labiau neturi įkainojimo kaštų. Kita vertus, kuo didesnis galvijas auga, tuo daugiau jis suėda ir jo laikymas, reikalauja kasdien kintančių laikymo sąnaudų ir, negalint jo panaudoti veisimui (gauti pridedamąją vertę), tampa nuostolingas. Kadangi atsakovas galvijus laiko tvartiniu laikymo būdu, jam tenka pareiga pasirūpinti ir zoohigienos reikalavimais. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad tiksliai apskaičiuoti atsakovo turėtų išlaidų neįmanoma, jo nurodytos išlaidos, vertinant anksčiau aptartus vienam galvijui skiriamo maisto sudarymo raciono ypatumus yra protingos, jos atitinka minėtame įsakyme patvirtintus įkainius, kurie yra netgi šiek tiek didesni, nei LMGAGA parengto kvietimo teikti prašymus buliukų kontroliniam auginimui pagal individualias augimo savybes įkainiai, kuriais apskaičiuodamas nuostolius atsakovas ir vadovavosi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino, jog už vieno galvijo išlaikymą jis gavo ir už šiuos metus kitais metais gaus išmoką iš valstybės ir tų išmokų apskaičiuodamas žalos dydį jis nemažino, apskaičiuodamas atsakovui priteistinų nuotolių dydį, atsakovo patirtus nuostolius teismas sumažino tų išmokų dalimi. Nėra ginčo, kad valstybės išmokėta suma – 102,22 Eur vienam gyvuliui, todėl, teismas sprendė, jog bendras nuostolių dydis mažintinas 1 022,20 Eur suma, t. y. 5 x 102,22 Eur x 2 metai = 1 022,20 Eur.

10.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad atsakovas patyrė 2 977 Eur išlaidų, kurios ieškinį atmetus, o priešieškinį tenkinus, jam priteistinos iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Agroaukcionai“, atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, (toliau – ir apeliantė, ieškovė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys buvo susitarę dėl grynaveislių Simentalių telyčių pardavimo – pirkimo. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 2020-12/002 nurodytas ir aptartas sutarties dalykas – „mėsinių veislių telyčios“, t.y. moteriškos lyties jaunųjų galvijų kiekis vienetais, kaina, nurodyti galvijų sutrumpinti identifikuojantys numeriai, šią sąskaitą faktūrą atsakovas priėmė. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl gyvūnų grynaveisliškumo ar reikalavęs koreguoti PVM sąskaitą faktūrą, joje nurodant grynaveislius Simentalius.

11.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovės vadovas paskambino atsakovui būtent pagal byloje pateiktą skelbimą, nurodytą Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos puslapyje. Ieškovė į bylą yra pateikusi ieškovės atstovo ir buvusios jos atstovės (advokatės) susirašinėjimą ieškinio rengimo stadijoje, iš kurio matyti, kad ieškovės atstovas, po to, kai buvo parengtas advokatės ieškinio projektas, teikė pastabas dėl ieškinio atitinkamų dalių. Ieškovo atstovas advokatei nurodė, kad: „Atsakovo numerį davė kitas asmuo, kuris buvo atvykęs į ūkį apžiūrėti parduodamų gyvūnų, nes kažkur internete matęs skelbimą. t.y. ne pats radau tą jo skelbimą įdėtą, tiesiog žmogus padiktavo numerį, nes buvo suradęs skelbimą“. Nurodė, kad ieškovės vadovui atsakovo numerį davė A. Ž., paties skelbimo turinys ieškovei net nebuvo žinomas. Be to, liudytojas A. Ž. patvirtino, kad buvo tuo metu kai ieškovės vadovas telefonu kalbėjosi su atsakovu ir girdėjo, kad tartasi buvo tik dėl kainos ir svorio, o apie genetiką jokios kalbos nebuvo. Kita vertus, net jei ir hipotetiškai laikytis aplinkybės, kad skelbimo turinys ieškovei buvo žinomas, tai iki pačios sutarties sudarymo šalys gali keisti savo nuomonę, tartis dėl kitokio asortimento prekės. Būtent dėl mėsinių galvijų asortimento ir sutarė šalys, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovui buvo aktualus tik kainos, gyvūnų „gyvojo” svorio ir kiekio aspektas, o ne grynaveislių Simentalių (kaip veislės, genetinio potencialo) gyvūnų aspektas.

11.3.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išimtinai vadovavosi atsakovo pateiktais įrodymais. Teismas atmetė ieškovės versiją, kad atsakovas siekė nesąžiningai ir galimai net nusikalstamai „sutaupyti nubraukiant“ PVM dalį, nors teismas spręsdamas klausimą dėl nuostolių priteisimo vadovavosi tik vieninteliais atsakovo parodymais apie tai, kad gyvulius laiko tik tvartiniu būdu ir iš karto padarė išvadą, jog šios išlaidos yra gerokai didesnės ištisus metus laikant galvijus uždarai ir šeriant žiemai ruoštais brangiais pašarais. Nors nei vienas kitas byloje esantis įrodymas to nepatvirtina, tačiau teismas tokia atsakovo, kuris yra nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už kyšininkavimą, versija tikėjo. Taigi, tos pačios rūšies įrodymams, t. y. šalių paaiškinimams, pirmosios instancijos teismas taikė skirtingus patikimumo standartus.

11.4.                      Teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktas VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (toliau – VĮŽŪIKVC) pažymas, kuriose nurodyta informacija apie ūkinio gyvūno esamų kraujo laipsnių dalis, padarydamas nepagrįstą išvadą apie tai, kad šalys tarėsi dėl grynaveislių Simentalių veislės telyčių pirkimo. Šiuo aspektu nurodė, kad visus gyvūnus iš ieškovės ūkio atrinko atsakovo atstovai. Be to, nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad didžioji dalis galvijų, kuriuos tuo metu jis turėjo, buvo būtent Simentalių veislės, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, jog tarp šalių buvo susitarimas parduoti – pirkti būtent grynaveislius Simentalius. Pasak ieškovės atstovo, iš nurodytų pažymų matyti, kad absoliučiai visų atsakovui parduotų gyvūnų vyraujanti veislė yra Simentalų mėsiniai, o daugeliu atvejų – 100 procentų kraujo dalis, išskyrus gyvūno Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta veislė yra mėsiniai x mėsinių veislių. Dar iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ši informacija, kuri nurodyta aptariamuose pažymose ir yra/buvo viešai prieinama kiekvienam norinčiam viešame valstybės administruojamame gyvūnų registre. Niekas nuo atsakovo nebuvo slepiama ir jis pats sutiko sudaryti sandorį. Be to, teisės aktai nereglamentuoja ir nenustato kas yra grynaveisliškumas, o byloje net nėra įrodymų, kas yra grynaveisliškumas ir kas yra įgaliotas tokį nustatyti.

11.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovės atstovas išsiuntė atsakovui papildomą atsakovui neperduoto galvijo numerį (7853) patvirtina, kad ieškovė žinojo apie netinkamos rūšies atsakovui perduotą daiktą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad atsakovui galėjo būti siūlomas ir papildomas gyvūnas ir kartu tai rodo jo geranoriškumą, bendradarbiavimą ir siekį spręsti tarp šalių iškilusį ginčą.

11.6.                      Teismas sureikšmino aplinkybę, kad ieškovės atstovas nereagavo į atsakovo prašymus atsiųsti galvijų numerius. Šiuo atveju teismas neįvertino, kad tuo metu gyvūnai jau buvo atsakovo dispozicijoje ir ausų įsaguose esantys identifikaciniai numeriai buvo prieinami atsakovui ir jis galėjo dar kartą sutikrinti visus galvijų numerius, t.y. dar iki išvežant gyvūnus atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie gyvūnų kraujo klases, veislę, jų specifiškumą. Be to, 2021 m. vasario 23 d. atsakovo atstovės ieškovės vadovui atsiųstame atsakyme – reikalavime, nurodoma, kad pilnas numeris matėsi sunkiai dėl savo smulkumo, ausų plaukuotumo, purvo ir prasto apšvietimo. Taigi, atsakovas galėjo pavalęs įsagą nustatyti įsigytų galvijų identifikacinius numerius ir pasitikrinti gyvūnų kilmę. O PVM sąskaitoje faktūroje tik dėl vietos trūkumo dokumente buvo įrašyti paskutiniai penki identifikaciniai numeriai. Tačiau atsakovas minėtų aplinkybių nesiaiškino, gyvulius priėmė, o paskui vengė vykdyti prievolę sumokėti už įsigytas galvijus, dėl ko ieškovės atstovas iniciavo ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės atstovas ilgą laiko tarpą nereikalavo skolos grąžinimo. Be to, nepriklausomai nuo to, kada ieškovė pareiškė reikalavimą dėl skolos grąžinimo, tai nepaneigia atsakovo prievolės atsiskaityti už įsigytą turtą.

11.7.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra verslininkas, profesionalus gyvulių augintojas. Pasak ieškovės atstovo, atsakovas būdamas savo srities profesionalu ir profesionaliu pirkėju, kuriam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo standartai, turėjo pareigą dar prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sandorį įsitikinti, ar telyčios atitinka grynaveisliškumą ar ne, jei tai buvo esminė sutarties sąlyga. Juo labiau, kad skundžiamame sprendime nustatyta, jog iki ginčo galvijų atvežimo į atsakovo ūkį praėjo beveik dvi savaitės. Be to, jeigu atsakovui buvo svarbus prekių asortimentas, susijęs su grynaveisliškumu, tai jis galėjo sudaryti rašytinę sutartį ir joje nustatyti atitinkamus asortimento reikalavimus perkamiems gyvuliams, ar, pirkdamas gyvulius įsitikinti jų atitiktimi pageidaujamai veislei. Maža to, atsakovas turėjo ir galimybę, ir pareigą susipažinti su gyvūnų kilmės dokumentais, tačiau jei to nepadarė, jis prisiėmė atsakomybę dėl įsigytų daiktų, jei jie neatitiko jo įsivaizduojamo asortimento. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad atsakovo darbuotojai ir su juos susiję asmenys prieš išsivežant gyvūnus skambino pačiam atsakovui ir vykdė gyvūnų patikrą pagal numerius, o sutartą dieną pas ieškovę į fermą atvažiavo 2 atsakovo siųsti asmenys, kurie skambino ir tarėsi su atsakovu, kuris pats vėliau asmeniškai savo ūkyje jau antrą kartą svėrė kiekvieną gyvulį, užsirašinėjo jo identifikacinius numerius, juos tikrino ir nepareiškęs jokių prieštaravimų, pasirašė sąskaitą faktūrą. Ieškovės atstovo vertinimu, tai reiškia, kad gyvuliai buvo patikrinti, atsakovui buvo žinomas jų specifiškumas, jie atitiko atsakovo keliamas sąlygas, nes atrinkti gyvuliai buvo pervežti į atsakovo fermą ir net gi jo paties įregistruoti valstybiniame gyvulių registre, kaip priskirti prie jo bandos. Be to, atsakovo atstovo į bylą pateiktame 2022 m.  sausio 5 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (DOK-402), nurodoma, kad atsakovas pageidavo įsigyti galvijus auginti mėsai.

11.8.                      Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2 dalimi ir atleisti ieškovę nuo atsakomybės, nes atsakovas įsigytų daikto specifiškumą galėjo nustatyti prieš sudarydamas sutartį. Be to, byloje atsakovas neįrodinėjo ir neteikė jokių įrodymų apie tai, kad įsigytos telyčios yra prastos kokybės ir neatitinka įprastai tokiam daiktui keliamų reikalavimų. Ieškovės atstovo vertinimu, atsakovas atsisako priimti daiktus be įstatymuose ar sutartyje numatyto pagrindo, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų kainą.

11.9.                      Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį, nes byloje nėra nustatytos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų visetas ir nėra jokių įrodymų apie atsakovo patirtus nuostolius, t. y. atsakovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Teismas nepagrįstai vadovavosi minėtu Žemės ūkio ministro įsakymu ir bei jo pagrindu atsakovo pateikta skaičiuokle. Pasak ieškovės atstovo, minėtas įsakymas skirtas reguliuoti visai kitokius teisinius santykius ir tai galėtų būti tik pagalbinė priemonė, kuria remiantis teismas galėtų patikrinti atsakovo patirtų išlaidų pagrįstumą. Byloje nėra jokios galimybės nustatyti, ar atsakovas apskritai buhalterinėje apskaitoje apskaitydavo gautas pajamas ir patirtas sąnaudas bei kokius duomenis deklaruodavo valstybei, todėl nėra galimybės nustatyti, kokius nuostolius patirtų sąnaudų forma patyrė.

11.10.                      Teismo išvada, kad atsakovas neturi objektyvios galimybės pateikti visus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, nes jis pats gamina pašarus, atlieka laikomų galvijų priežiūrą ir pan., ieškovės atstovo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas apskritai nepatiria jokių išlaidų, nes jis darbus atlieka pats. Tai reiškia, kad ir toks nuostolių dydis, kuris buvo priteistas atsakovui, nėra patiriamas, nes šioje atitinkamoje dalyje atsakovas tiesiog sutaupo. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis taiko tvartinį gyvūnų auginimo metodą.

11.11.                      Teismas neatsižvelgė į ieškovės atstovo ir liudytojo A. Ž., kuris yra ūkininkas, nurodytą aplinkybę, jog vieno gyvūno išlaikymo kaina metams galėtų būtų 150 Eur – 200 Eur. Vadinasi, priteistas nuostolių dydis yra nelogiškas, daug kartų didesnis nei tvirtino tos pačios veiklos abu profesionalai – ieškovės atstovas ir minėtas liudytojas. Vadovaujantis atsakovo logika, kad jis pardavęs visas telyčaites, jei pagal atsakovą jos būtų grynaveislės, gautų po 2 000 Eur už telyčaitę, kas reikštų, viso 10 000 Eur (2 000 x 5 telyčaitės). Atsakovas iš valstybės gavo paramą, kurios dydis yra 1 022,20 Eur (suma, kuria teismas sumažino priešieškiniu prašytą nuostolių dydį). Taigi, bendras atsakovo pajamų skaičius, kuris buvo gautas ir galėtų būti gautas, skaičiuojant ekonominės logikos pagrindu, būtų 11 022,20 Eur. Atsakovas, įsigydamas telyčaites, už vieną jų mokėjo 851,84 Eur, o už visas penkias telyčias viso 4 259,20 Eur. Atsakovo teigimu, jis gyvūnų šėrimui patyrė 8 911,50 Eur nuostolių, taigi, viso atsakovas patyrė 13 170,70 Eur (4 259,20 Eur + 8 911,50 Eur) išlaidų/nuostolių, susijusių su gyvūnų įsigijimu ir jų šėrimu. Jei atsakovas gavo/gautų viso 11 022,20 Eur pajamų, o patyrė 13 170,70 Eur išlaidų, tai šie skaičiai iš esmės paneigia atsakovo teiginius apie tai, kad jo verslo tikslas yra pelno siekimas, nes tokia veikla yra absoliučiai nuostolinga. Ieškovės atstovo nuomone, tokio dydžio šėrimo kaštai nėra ir negali būti patiriami, nes tai paneigtų pačią verslo esmę, ekonominę pelno siekimo logiką.

11.12.                      Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė nebendradarbiavo nei su teismu, nei su atsakovu. Nesuprantamas teismo argumentas, kad ieškovė nepasinaudojo teismo siūlymu nuvykti su antstoliu pas atsakovą ir apžiūrėti ginčo gyvulius ir konstatuoti, kad jie yra, kiek sveria. Šiuo atveju aplinkybę, kad apskritai yra gyvuliai turėjo įrodyti būtent atsakovas, o ne ieškovė, t. y. teismas įrodinėjimo naštą siekė perkelti ieškovei. Be to, teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškovė nereagavo į atsakovo siūlymus gyvulius atvežti atgal. Pasak ieškovės atstovo, ieškovė tokios pareigos neturėjo, nes laikė, kad pardavė tarp šalių suderintos kokybės ir kriterijų daiktus. Be to, atsakovas kartu su antstoliu galėjo tiesiog atvežti pas ieškovę gyvulius ir juos paleisti jos valdoje, prieš tai konkrečiai informavus apie datą ir laiką, tačiau to niekada nedarė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė informacijos pagal atsakovo atstovės 2022 m. sausio 11 d. prašymą, nes atsakovas iš esmės prašė pateikti informaciją, kuri patenka į įmonės komercinės/profesinės konfidencialios informacijos saugojimo sritį, todėl šio fakto negalima vertinti kaip ieškovės atsisakymo bendradarbiauti.

11.13.                      Skundžiamo teismo sprendimo 10–11 puslapyje yra analizuojama gyvulių auginimo specifika, nors apie tai bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama. Dėl to ieškovės atstovui kyla abejonių dėl teismo šališkumo ir objektyvumo. Teismo šališkumas buvo jaučiamas ir 2022 m. sausio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu.

11.14.                      Teismas neatsižvelgė į atsakovo elgesį (neveikimą), siekiant sumažinti jo nurodomų nuostolių dydį, nevertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius atsakovo kaltę dėl nuostolių atsiradimo. Be to, jeigu laikant, kad atsakovas galėjo patirti nuostolius, už jų susidarymą atsakingas yra pats atsakovas, t. y. nagrinėjamos bylos atveju turėjo būti taikomas kreditoriaus kaltės institutas. Pagal CK 6.375 straipsnio 2 dalį atsakovas galėjo parduoti iš ieškovės įsigytus daiktus arba grąžinti įsigytus daiktus ieškovui, taip minimalizuojant ar eliminuojant nuostolių patyrimą ar patiriant tiktai daiktų grąžinimo (pvz. transportavimo) išlaidas. Tačiau atsakovas to nepadarė, o su priešieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021 m. spalio 18 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, taip didindamas savo neįrodytus nuostolius. Ieškovės atstovo vertinimu, šiuo atveju atsakovas, pasirinkdamas savo teisių gynybos būdą, akivaizdžiai piktnaudžiavo subjektine teise, tačiau tokį piktnaudžiavimą teismas toleravo.

11.15.                      Teismas pažeidė rungimosi principą ir peržengė priešieškinio ribas. Pasak ieškovės atstovo, teismas nepaisydamas suformuluoto priešieškinio dalyko papildomai nustatė ir įpareigojo ieškovę ginčo telyčias pasiimti per 7 dienas kartu, t. y. pasiimant ginčo gyvulius, sumokant atsakovui priteistus nuostolius, o jai to nepadarius, atsakovas turi teisę ginčo gyvulius parduoti ir padengti savo patirtus nuostolius. Tokiu būdu teismas procesą pavertė siurpriziniu, nes dėl tokios sprendimu išdėstytos tvarkos ieškovė neturėjo galimybės atsikirsti.

11.16.                      Teismo sprendimo įvykdymo būdas ir tvarka nėra aiškus ir toks teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas, pavyzdžiui, kaip turėtų šalys elgtis tuo atveju, jei ieškovė nuspręstų dabar atsiimti gyvulius iš atsakovo, tačiau būtų skundžiama tik sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo. Pagal teismo logiką, ieškovė turėtų padengti nuostolius, dar nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl nuostolių priteisimo. Be to, teismas negalėjo įpareigoti ieškovę atsiimti parduotą turtą (CK 6.375 straipsnis).

11.17.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 8 911,50 Eur nuostolių atlyginimą, teismas priteisė 7 889,30 Eur. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, priešieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, o likusi dalis atmesta. Vadinasi, pagal patenkintų reikalavimų dalį turėjo būti proporcingai skirtomis ir bylinėjimosi išlaidos.

12.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas ūkininkas D. T., atstovaujamas advokato Dominyko Varno, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais dėl atsakovo skelbimo specialiame tinklapyje. Nors ieškovės atstovas pateikė jo neva siųstus savo buvusiai advokatei elektroninius laiškus, kuriame siūlė taisyti ieškinio projektą, tačiau iš paties galutinai pateikto teismui ieškinio teksto ir iš minėto jo projekto akivaizdu, kad ieškovės advokatė pati negalėjo sugalvoti tokių aplinkybių, jas jai turėjo pasakyti jos klientas. Be to, tokį el. laišką galima sukurti ir vėliau. Be to, šalių susitarimą dėl grynaveislių Simentalių veislės telyčių patvirtina ir kiti įrodymai, pavyzdžiui, atsakovo kategoriškas elgesys nemokėti ieškovei jokių prekės kainos lėšų, kol ši nepateiks pilnų prekės kodų.

12.2.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas pats galėjo pasitikrinti gyvulių identifikacinius numerius pagal jų ausyse esančias įsagas. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovo nuoseklus elgesys prašant gyvulių kodų, pagrindžia, kad šalys tarėsi dėl Simentalių mėsinių telyčių, o gavo ne šios veislės, bet maišytos veislės telyčias. Be to, nors atsakovas yra verslininkas, tačiau iš akies negalėjo nustatyti, kuri telyčia yra kokios veislės. Šiuo atveju didelę reikšmę turi gyvūno turimi, gimimo metu jam suteikti kodai. Juos įvedus į internete esančią nemokamą informacinę sistemą, iš karto parodomas gyvūno veislės faktas (kraujo lentelė, tėvo ir motinos veislės duomenys), dėl to ieškovė, žinodama prekės trūkumus, tokių duomenų ir kodų atsakovui vengė nurodyti. Atsakovas turėjo teisę nemokėti už neaiškią prekę. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje pateikta PVM sąskaita faktūra pagrindžia ieškovės siekį slėpti minėtus kodus, nes sąskaitoje nurodomi tik daliniai kodų skaičiai. Vadinasi, prekės asortimentas (grynaveisliškumas) atsakovui rūpėjo, ieškovės atstovas tą suprato ir žadėjo kodus atsiųsti vėliau, tačiau to taip ir nepadarė. Nurodė, kad atsakovas įsigytų gyvulių kodus sužinojo tik po to, kai ieškovės atstovas iš duomenų bazės juos perkėlė atsakovui. Atsakovas sužinojęs, kad įsigyti gyvuliai nėra Simentalių veislės, nedelsdamas ieškovės prašė pasiimti gyvulius, siūlydamas juos ir pats atvežti, tačiau atsakymo negavo, todėl nevežė gyvulių atgal ieškovei nežinodamas, ar ši juos priims. Ieškovės atstovas po gyvulių perdavimo beveik nebendradarbiavo su atsakovu.

12.3.                      Ieškovė nepagrįstai siūlo byloje taikyti CK 6.328 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, nes nebuvo įmanoma patikrinti ieškovės perduodamų gyvulių grynaveisliškumo, nes tai nebuvo nurodyta nei jos išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, nei važtaraštyje, kurio ieškovė taip ir nepateikė teismui. Be to, teismas posėdžio metu patikrino ieškovės atstovo argumentus, kad neva gyvulių įsagų pilni numeriai yra nebūtini nustatant jų kilmę – tikrinant vieno iš ginčo gyvulių numerį paaiškėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas 39370 skaičius nėra pakankamas, jei neįrašoma įsagoje esančių papildomų, mažesnių skaičių.

12.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą dėl įvairių faktinių aplinkybių, kurias teismas nustatė ne jos naudai ir su kuriomis ji nesutinka bei rodo nepagarbą teismui kaip institucijai. Teismas neišėjo už priešieškinio ribų, nes perimti ginčo gyvulius yra ieškovės pareiga, kurią reikia vykdyti per tam tikrą laiką (teismas nurodė 7 dienų terminą, kuris numatytas ir CK 6.53 straipsnyje). Teismas nesukūrė jokių naujų ginčų, jų dabar ir nekyla, o ieškovė yra laisva bet kada ginčo gyvulius pasiimti, taip nutraukdama naujų atsakovo nuostolių patyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas pardavėjo reikalavimas priteisti skolą už pirkėjui (atsakovui) parduotus daiktus (galvijus) ir tenkintas pirkėjo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB ,,Agroaukcionai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko D. T. 4 259,20 Eur skolą. Ieškovė savo reikalavimą motyvavo tuo, kad 2020 m. gruodžio 5 d. pardavė atsakovui 5 galvijus (mėsines telyčias), tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-12/002 4 259,20 Eur sumai, tačiau atsakovas minėtos sąskaitos neapmokėjo ir už įsigytus galvijus neatsiskaitė. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad šalys tarėsi dėl grynaveislių Simentalių telyčių pirkimo, tačiau iš ieškovės įsigyti galvijai yra mišrūnai, todėl jis atsisakė juos pirkti ir pareikalavo, jog ieškovė galvijus pasiimtų atgal. Atsakovas taip pat byloje pateikė priešieškinį dėl nuostolių, kuriuos jis patyrė prižiūrėdamas ginčo galvijus, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo santykiai, šalys tarėsi dėl grynaveislių Simentalių veislės telyčių pirkimo, tačiau ieškovė pažeidė savo sutartines pareigas, pateikė atsakovui šalių susitarimo sąlygų neatitinkančias prekes, todėl atsakovas turėjo teisę jų nepriimti, atsisakyti mokėti ir pareikalauti ieškovę jas atsiimti.

16.       Ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl grynaveislių Simentalių telyčių pirkimo, taip pat aplinkybe, kad teismas neįvertino, jog atsakovas yra verslininkas, profesionalus gyvulių augintojas, todėl prieš priimdamas galvijus galėjo ir privalėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl įsigytų galvijų grynaveisliškumo. Taigi, nagrinėjamojo ginčo esmė – pardavėjos (ieškovės) reikalavimas sumokėti kainą už parduotą daiktą ir pirkėjo (atsakovo) atsisakymas sumokėti remiantis tuo, kad parduotas netinkamo asortimento daiktas.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir perduotų daiktų asortimento

17.       CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Šiose taisyklėse (CK 1.71–1.74 straipsniai) nereglamentuota, kad ieškovės atsakovui perduotų prekių (galvijų) pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, taigi ši sutartis šalių galėjo būti sudaryta jų pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 19 punktą).

18.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovei priklausę 5 galvijai 2020 m. gruodžio 5 d. buvo atvežti į atsakovo ūkį, atsakovas juos priėmė, abi sandorio šalys pasirašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2020-12/002. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Tačiau sutarties šalys skirtingai aiškina sutarties dalyką, ieškovės teigimu, šalys tarėsi dėl mėsinių galvijų, atsakovo teigimu – dėl grynaveislių Simentalių veislės telyčių įsigijimo. 

19.       CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Kad parduodami daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, galima spręsti iš sutarties esmės, jos sudarymo tikslų ir kitų aplinkybių. Aplinkybę, kad daiktai neatitinka sutarto asortimento, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje būtina nustatyti, koks buvo tarp šalių sudarytos sutarties dalykas ir, ar perduotos prekės atitiko šalių susitarimą. 

20.       Teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas 2020 m. lapkričio mėnesį asociacijos LMGAGA internetiniame puslapyje buvo patalpinęs skelbimą, jog ieško pirkti 20 vnt. grynaveislių Simentalių veislės telyčių. Iš į bylą atsakovo pateikto skambučių sąrašo matyti, kad 2020 m. lapkričio 22 d., 11 val. 32 min. atsakovas sulaukė skambučio iš ieškovės vadovo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. liepos 1 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai). Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. gruodžio 5 d. (šeštadienį) pas ieškovę atvyko 2 atsakovo atsiųsti asmenys, pakrovė 5 galvijus ir nuvežė į atsakovo ūkį, kartu atvyko ir ieškovės vadovas. Kaip jau minėta, tą pačią dieną šalys pasirašė PVM sąskaitą faktūrą ir ieškovės vadovas parduotus galvijus išregistravo iš savo bandos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta ir tai, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 6 d. (sekmadienį) išsiuntė ieškovės vadovui SMS žinutę į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su tekstu ,,gal numerius gali atmesti, noriu galus suvesti“ (2021 m. liepos 1 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai). Atsakovo teigimu, 2020 m. gruodžio 7 d. (pirmadienį) jis gavo pranešimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dėl įsigytų galvijų priregistravimo savo ūkyje ir taip sužinojo jų identifikacijos numerius (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 val. 1 min.). Atsakovas 2020 m. gruodžio 8 d. (antradienį) išsiuntė el. laišką LMGAGA su prašymu patikrinti, ar įsigyti galvijai yra grynaveisliai ir tą pačią dieną gavo atsakymą, kad visi nurodyti galvijai yra mišrūnai (2021 m. liepos 1 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai). Atsakovas tą pačią dieną išsiuntė ieškovės vadovui sms žinutę ,,ryte užklausiau lmgaga apie tavo gyvulius, atsakymą išsiunčiau į agroaukcionų paštą, gaila, bet jie visiškai neturi veisliškumo, tėra tik penimi gyvuliai. Organizuoju jų atgabenimą tau, o gal kaip minėjai, tu juos atiduosi į (duomenys neskelbtini)?“. Atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. raštu pateikė pretenziją ieškovei, kurioje nurodė, kad iš ieškovės įsigyti galvijai yra mišrūnai, o ne Simentalių veislės, todėl jis atsisako juos pirkti ir pareikalavo nedelsiant atsiimti galvijus ir jo ūkio (2021 m. liepos 1 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek atsakovo veiksmai iki sandorio sudarymo, tiek aukščiau aptarti jo nuoseklūs veiksmai po galvijų atvežimo į jo ūkį, patvirtina atsakovo valią įsigyti būtent grynaveislius Simentalių veislės galvijus (CPK 178 straipsnis).

21.       Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės argumentus, kad minėto skelbimo tekstas ieškovės vadovui nebuvo žinomas ir nebuvo šalių susitarimo dėl grynaveislių galvijų pirkimo, pažymi, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad internetiniuose skelbimuose rado “<...>besiskelbiantį asmenį ūkininką D. T. <...>, kuris neva buvo pardavęs savo mėsinius galvijus ir ieškantis nusipirkti kitokios veislės, Simentalių veislės galvijų<...>“. Ieškovės vadovas T. K., apklausiamas 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu, minėtą aplinkybę paneigė, teigdamas, kad advokatė L. R. ieškinyje nurodė netikslias faktines aplinkybes, atsakovo skelbimo jis nematė, jam atsakovo telefono numerį davė kaimynas A. Ž.. Ieškovė 2022  m.  sausio 13 d. į bylą pateikė ieškovės vadovo 2021 m. balandžio 12 d. el. laišką minėtai advokatei, kuriame jis pateikė advokatei pastabas dėl atsiųsto ieškinio projekto, tarp kurių nurodė, kad „<...>atsakovo numerį davė kitas asmuo, kuris buvo atvykęs į ūkį apžiūrėti parduodamų gyvūnų, nes kažkur internete matęs skelbimą<...>“ (DOK-1554). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės nurodomų faktinių aplinkybių nenuoseklumas ir pozicijos pakeitimas, siekiant galimai sau palankaus sprendimo, vertintinas kritiškai. Juolab, kad ieškovės vadovas teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovas telefoninio pokalbio metu klausė, kokios veislės gyvulius laiko ieškovė ir teisėjai paklausius „<....>ką į šį klausimą atsakėte<.>“, ieškovės vadovas pasakė „<..>atsakiau laikau simentalius<...>“ (2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 27 min. – 1 val. 28 min.).

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nutarties 20–21 punktuose nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovės vadovas paskambino atsakovui būtent pagal minėtą skelbimą ir ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas ieško pirkti grynaveislių Simentalių veislės telyčių. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalių žodžiu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo 5 grynaveislės Simentalių veislės telyčios.

23.       Teisėjų kolegija, įvertindama apeliantės argumentą, kad visų atsakovui perduotų galvijų vyraujanti veislė buvo Simentalių mėsiniai, o teisės aktai nenustato, kas yra grynaveisliškumas, visų pirma, pažymi, jog ši aplinkybė tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, tarp šalių buvus susitarimą būtent dėl grynaveislių minėtos veislės galvijų pirkimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-332 patvirtintų Pagalbos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti įgyvendinimo taisyklių 4.2 punkte numatyta, kad grynaveislis mėsinis galvijas – mėsinis galvijas, kurio tėvai ir protėviai yra įrašyti į tos pačios veislės arba kitų veisimo programoje numatytų naudoti galvijų veislių kilmės knygą. Grynaveislių veislinių gyvūnų įrašymas į kilmės knygas tvarko grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos (Lietuvos Respublikos ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymo 7 straipsnis). Šiuo atveju Simentalių mėsinių kilmės knygas veda ir kilmės pažymėjimus išduoda Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA).

24.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iš ieškovės įsigijo galvijus, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini). Minėtos asociacijos 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovui atsiųstame el. laiške nurodyta, kad visi anksčiau nurodyti galvijai yra mišrūnai ir jiems kilmės pažymėjimai neišduodami (ieškinio CBP-1882 priedas). Iš į bylą pateikto LMGAGA 2021 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 11/12-01 „Dėl galvijų grynaveisliškumo patvirtinimo“, matyti, kad 3 iš minėtų atsakovo įsigytų galvijų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti įrašyti į Mėsinių simentalių kilmės knygą ir negali būti laikomi mėsiniais galvijais (DOK-38046). Kaip galima spręsti iš VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pažymų apie ūkinių gyvūnų esamas veislių kraujo dalis, tik galvijai  Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų Simentalių mėsiniai (ieškinio CBP-1882 priedai). Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bent 3 iš 5 atsakovo įsigytų galvijų nėra grynaveisliai Simentalių veislės galvijai. Vadinasi, didesnė dalis ieškovės atsakovui perduotų prekių neatitiko šalių susitarimo dėl daiktų asortimento (CK 6.331 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo (pirkėjo) teisės atsisakyti sutarties dėl neatitikimo asortimento reikalavimui

25.       Tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis). CK 6.332 straipsnio 1 dalyje numatyta pirkėjo teisė pardavėjui perdavus daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Kai pardavėjas kartu perduoda pirkėjui ir daiktus, kurie atitinka asortimentą, ir daiktų, kurie neatitinka asortimento, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę: 1) priimti asortimentą atitinkančius daiktus ir atsisakyti priimti asortimento neatitinkančius daiktus; 2) atsisakyti priimti visus daiktus; 3) pareikalauti pakeisti asortimento neatitinkančius daiktus daiktais, numatytais sutartyje; 4) priimti visus perduotus daiktus (CK 6.332 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus (CK 6.332 straipsnio 4 dalis).

26.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad dalis ieškovės atsakovui perduotų daiktų neatitiko šalių sulygto asortimento, atsakovas (pirkėjas) galėjo taikyti specialų pirkėjo teisių gynimo būdą, t. y. atsisakyti priimti visus perduotus galvijus (CK 6.332 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

27.       Apeliantės teigimu, atsakovas, būdamas verslininkas, galėjo tiek iki sandorio sudarymo, tiek atvežus galvijus į jo ūkį, pasitikrinti informaciją apie perkamų galvijų kilmę, tačiau to nepadarė, dėl to neturėjo teisės atsisakyti sutarties, t. y. sumokėti už pateiktas prekes, o ieškovė turi būti atleista nuo atsakomybės dėl neva netinkamo asortimento daiktų perdavimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

28.       Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal minėto straipsnio reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta norma taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y., kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505/2016). 

30.       Vien ieškovės nurodomas argumentas, kad atsakovas yra savo srities profesionalas (verslininkas), kuriam taikomi aukštesni atidumo reikalavimai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas jau gyvulių atvežimo ir iškrovimo metu galėjo nustatyti jų veisliškumą ir kartu nepašalina ieškovės, kaip pardavėjos, pareigos garantuoti perduodamų prekių tinkamumą. Kaip nustatyta šios nutarties 20 punkte, atsakovo atstovai 2020 m. gruodžio 5 d. atvyko pas ieškovę, atrinko 5 galvijus ir nuvežė į atsakovo ūkį. Byloje nėra ginčo, kad atvežus galvijus atsakovas kiekvieną galviją pasvėrė ir užsirašė 5 paskutinius skaitmenis nuo galvijų įsagose buvusių identifikacinių numerių. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad galvijų įsagose matėsi tik 5 paskutiniai dideli numeriai, mažų nesimatė, galvijų ausys buvo nešvarios, o ieškovės vadovas pažadėjo jam atsiųsti pilnus gyvulių individualius numerius ir gavęs numerius jis būtų sumokėjęs (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 56 min. – 2 val. 59 min.). Ieškovė šią aplinkybę neigė, teigdama, kad atsakovas dar iki galvijų išvežimo galėjo pasitikrinti planuojamų įsigyti galvijų numerius, galvijų perdavimo metu numerių taip pat neprašė, be to, šiuos numerius jis galėjo pasitikrinti iš galvijų ausyse buvusių įsagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta aplinkybė, kad pas ieškovę patys atsakovo atstovai atsirinko galvijus, paneigia apeliantės argumentus, jog dar prieš gyvulių atvežimą į atsakovo ūkį, jis galėjo žinoti, kokius galvijus įsigys. Pastebėtina, kad ieškovės vadovas 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus buvo nenuoseklus, iš pradžių teigė, jog dar kelios dienos iki gyvulių atvežimo telefonu pasakė galvijų numerius, tačiau vėliau teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo ir atsakovo atstovo klausimus, pripažino, jog negali patvirtinti, kad perdavė atsakovui visus planuotų parduoti galvijų numerius (2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. 35 s., 43 min.).

31.       Be to, teismui nustačius, jog šalys susitarė būtent dėl grynaveislių Simentalių veislės telyčių pirkimo – pardavimo, ne tik pirkėjui kilo pareiga tinkamai įvertinti perkamą asortimentą, bet ir pardavėjui kilo pareiga tinkamai atrinkti parduodamas prekes. Todėl vien tik pirkėjui, kuris yra verslininkas negalima perkelti visos tinkamo asortimento priėmimo naštos. Akivaizdu, kad atsakovo atstovams 2020 m. gruodžio 5 d. atvykus pas ieškovę ir atsirinkus gyvulius, dalyvavo ir ieškovės atstovas. Taigi, ir jis turėjo užtikrinti, kad būtų atrinkti būtent Simentalių veislės gyvuliai.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai galvijų įsagams yra nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-663 patvirtintame Galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ženklinimo priemonių, įrangos ir skaitytuvų techninių reikalavimų apraše. Šio aprašo 6.5 punkte numatyta, kad įsage nurodomas galvijo individualus numeris, kurį sudaro dviejų raidžių valstybės kodas (LT) pagal standartą ISO 3166 ir aštuoni skaitmenys, užrašyti dviem eilėmis (iš viso individualus galvijo numeris sudarytas iš 14 simbolių, t. y. 2 raidžių ir 12 skaitmenų), o 6.3. punkte numatyta, kad raidžių ir skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, o paskutinių penkių skaitmenų – ne mažesnis kaip 20 mm. Taigi, aplinkybė, kad paskutiniai 5 įsagose esantys skaičiai, kurie, kaip nustatyta, ir buvo įrašyti šalių pasirašytoje sąskaitoje faktūroje, įsagose yra rašomi keturis kartus didesniu dydžiu, leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog gyvulių perdavimo metu, atsakovas galėjo ir nematyti gyvulių identifikacinių numerių. Aplinkybė, kad atsakovas jau kitą dieną po gyvulių atvežimo (2020 m. gruodžio 6 d.) išsiuntė ieškovės vadovui SMS pranešimą su prašymu pateikti pilnus įsigytų galvijų numerius, taip pat rodo, jog atsakovui gyvulių identifikaciniai numeriai nebuvo žinomi ir jis elgdamasis apdairiai ir rūpestingai siekė juos sužinoti. Be to, byloje esančioje VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ 2021 m. kovo 4 d. pažymoje, atspausdintoje iš viešai prieinamo šio centro tinklapio, pateikta informacija, kad galvijo Nr. (duomenys neskelbtini) vyraujanti veislė yra 100 procentų Simentalių mėsiniai. Tačiau, kaip minėta, LMGAGA 2021 m. lapkričio 12 d. rašte nurodė, kad minėtas galvijas negali būti laikomas grynaveisliu. Taigi, atsakovas, net ir sandorio sudarymo metu žinodamas minėto galvijo individualų numerį, nebūtų galėjęs specialiame interneto tinklapyje nustatyti, kad įsigytas galvijas nėra grynaveislis. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad sutarties sudarymo metu atsakovas neabejotinai žinojo arba negalėjo nežinoti apie jam perduotų galvijų negrynaveisliškumą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

33.       Analizuojant pirkėjo pareigą elgtis rūpestingai daiktų perdavimo metu, akcentuotina, kad CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.328 straipsnyje yra įtvirtinta pirkėjo teisė, bet ne pareiga patikrinti perkamą daiktą. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).

34.       Taigi, CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta tik pirkėjo teisė, bet ne pareiga patikrinti perkamą daiktą ir net pirkėjui šia teise nepasinaudojus atsakomybė jam neatsiranda. Be to, šiuo atveju, atsakovas būtent ir pasinaudojo CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta teise prieš mokėdamas už įsigytas prekes, patikrinti jų atitikimą asortimento reikalavimams, t. y. pareikalavo pardavėjo pateikti duomenis (įsigytų galvijų identifikacinius numerius), kuri patvirtintų perduotų daiktų atitikimą sutartiems kriterijams (veisliškumui).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant, ar pardavėjas tinkamai pasinaudojo įstatymo jam suteikta daiktų patikrinimo teise, svarbu, atsižvelgti į tai, ar pirkėjas nustatęs perduotų daiktų neatitikimą per protingą terminą apie tai pranešė pardavėjui (CK 6.327 straipsnio 5 dalis, 6.332 straipsnio 4 dalis).  Kaip jau minėta šioje nutartyje, atsakovas 2020 m. gruodžio 7 d. iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sužinojo galvijų identifikacijos numerius, o iš 2020 m. gruodžio 8 d. LMGAGA el. laiško gavo informaciją, kad visi įsigyti galvijai yra mišrūnai (2021 m. liepos 1 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai). Atsakovas tą pačią dieną išsiuntė ieškovės vadovui SMS žinutę, kurioje buvo akivaizdžiai išreikštas atsakovo siekis grąžinti galvijus, o 2020 m. gruodžio 10 d. raštu pateikė pretenziją ieškovei ir pareikalavo nedelsiant atsiimti galvijus. Taigi, atsakovas praėjus 3 dienoms nuo sandorio sudarymo SMS pranešimu informavo ieškovę apie atsisakymą priimti perduotus daiktus, o praėjus 5 dienoms – pateikė pretenziją raštu, t. y. atsakovas neabejotinai per protingą terminą pranešė ieškovei apie daiktų asortimento sąlygos pažeidimą. Atsakovo elgesio nuoseklumą patvirtina ir tai, kad 2021 m. vasario 23 d. jis pateikė ieškovei dar vieną pretenziją, kurioje pareikalavo kuo skubiau atsiimti ginčo galvijus.

36.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip pirkėjas, tinkamai įgyvendino savo pareigas ir pagrįstai pasinaudojo CK 6.328 straipsnio 1 dalyje numatyta teise prieš mokėdamas už įsigytas prekes, patikrinti jų atitikimą asortimento reikalavimams, o nustatęs, kad jam buvo perduotos ne tokio asortimento prekės dėl kokių šalys tarėsi, aiškiai ir nedviprasmiškai per protingą terminą informavo ieškovę apie tai, kad prekės jam netinka dėl asortimento ir jis atsisako sutarties, t. y. aiškiai išreiškė savo valią grąžinti prekes (CK 6.332 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, atsakovo (pirkėjo) pareiga elgtis rūpestingai nenusveria pardavėjo pareigos perduoti daiktus tokius, dėl kurių šalys susitarė ir pardavėjui tenka atsakomybė dėl netinkamų prekių patiekimo (CK 6.327 straipsnio 3 dalis, 6.331 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo

37.       Nagrinėjamu atveju atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 911,50 Eur nuostolių, kuriuos jis patyrė prižiūrėdamas ginčo galvijus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė sutarties sąlygos perduoti atsakovui grynaveisles telyčias (ieškovės neteisėti veiksmai), paskui atsakovui pareikalavus, nesutiko jų pasiimti, todėl atsakovas prižiūrėdamas galvijus patyrė išlaidas (nuostolius). Teismas nustatęs visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas priešieškinį iš esmės tenkino, tik sumažino atsakovo prašomus priteisti nuostolius atsakovo gautų išmokų už ginčo galvijus suma. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį, nes byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių atsakovo patirtus nuostolius, be to, teismas turėjo taikyti kreditoriaus kaltės institutą bei įvertinti aplinkybes, kad atsakovas galėjo parduoti galvijus arba juos grąžinti, tačiau to nepadarė (CK 6.375 straipsnio 2 dalis).

38.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi ne tik specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti (CK 6.332 straipsnis), bet ir bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt. Tuo atveju kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), o tik po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). 

39.       Taigi, byloje būtina nustatyti, ar dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovas patyrė nuostolius (žalą) ir, ar tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovo nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kadangi ieškovė yra verslininkė, todėl ji privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo asortimento daiktų perdavimo, nepriklausomai nuo kaltės, nebent įrodytų, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

40.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepaneigė skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, jog ieškovės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji perdavė atsakovui netinkamo asortimento prekes (galvijus), o atsakovui atsisakius sutarties ir pareikalavus atsiimti ginčo galvijus, jų neatsiėmė. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas ginčo galvijais nesirūpino, jų neprižiūrėjo, laikytina, jog atsakovas patyrė išlaidas, susijusias su gyvulių išlaikymu, t. y. atsakovo patirti nuostoliai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovas jokių išlaidų nepatyrė, nes daugelį gyvulių priežiūros darbų atlieka pats, t. y. pats gamina pašarus, šeria galvijus, atnaujina pievas, turi veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Aplinkybė, kad atsakovas pats gali atlikti dalį gyvulių priežiūros darbų, gali būti pagrindas mažinti priteistiną nuostolių dydį, tačiau nėra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės, nes visuotinai žinoma, jog bet kokio galvijo išlaikymui yra patiriamos išlaidos (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Vadinasi, byloje nuostolių faktas yra nustatytas, tačiau šalys iš esmės nesutaria dėl patirtų nuostolių dydžio.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, sutinka su apeliante, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti patirtų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Atsakovas byloje teigė, kad nėra galimybės itin tiksliai apskaičiuoti visas patirtas sąnaudas, todėl prašė vadovautis asociacijos LMGAGA 2021 m. spalio 15 d. pasiūlymu ūkininkams, teikti prašymus buliukų kontroliniam auginimui pagal individualias augimo savybės, pagal kurį išlaidos galvijo auginimui vienai dienai sudaro 3,90 Eur (457 dienos x 3,90 Eur x 5 galvijai = 8 911,50 Eur, priešieškinio priedas Nr. 1, patikslintas priešieškinys). Atsakovas 2022 m. sausio 27 d. pateiktame prašyme nurodė, kad nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti visas sąnaudas, jas taip pat galima apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2021 metams sąrašo patvirtinimo“ ir jo priedais. Atsakovas, remdamasis minėtu įsakymu, paskaičiavo, kiek vienam galvijui galėjo būti sunaudota liucernos šienainio, kultūrinės pievos šienainio, šieno, traiškytų grūdų mišinio (miltų), darbo laiko sąnaudas, šiaudus paklojimui, technikos panaudojimo sąnaudas, išlaidas ganyklos atnaujinimui ir atsakovo skaičiavimu, patirti nuostoliai už 317 dienų sudarytų 6 200,35 Eur, t. y. 1 dienos išlaidos – 3,91 Eur vienam galvijui (DOK-3674). Ieškovė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė įrodymų paneigiančių šiuos atsakovo paskaičiavimus. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vieno gyvulio išlaikymas galėtų kainuoti apie 200 Eur per metus. Liudytojas A. Ž. taip pat patvirtino, kad vieno gyvulio išlaikymas metams kainuoja 150–200 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nėra galimybės itin tiksliai paskaičiuoti atsakovo nuostolio dydžio, o atsakovo pateikti išlaidų paskaičiavimai yra pagrįsti iš esmės objektyviais paskaičiavimais, t. y. minėtu įsakymu ir specializuotos asociacijos pasiūlymu, laiko, jog atsakovas įrodė patirtų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

42.       Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, būtina įvertinti ir atsakovo elgesį, sprendžiant dėl priteistinų nuostolių atlyginimo. CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021 ir joje nurodyta praktika). CK 6.375 straipsnio 1 dalis nustato pirkėjui pareigą, atsisakius priimti jam pagal sutartį perduotus daiktus, juos saugoti ir nedelsiant apie savo atsisakymą pranešti pardavėjui. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą gavęs pardavėjas per protingą terminą daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkėjui, ką su jais daryti. Kai pardavėjas to nepadaro, pirkėjas turi teisę daiktus parduoti arba grąžinti pardavėjui (CK 6.375 straipsnio 2 dalis).

43.       Kaip jau minėta, atsakovas 2020 m. gruodžio 10 d. (praėjus 5 dienoms po galvijų atvežimo) pateikė pretenziją ieškovei ir pareikalavo nedelsiant atsiimti gyvulius. Atsakovas 2021 m. vasario 23 d., atsakydamas į ieškovės reikalavimą sumokėti už įsigytas prekes, pateikė ieškovei pakartotinę pretenziją, kurioje pareikalavo kuo skubiau atsiimti ginčo galvijus bei nurodė, kad ieškovei iki 2021 m. kovo 5 d. neatsiėmus galvijų, atsakovas savo teises gins teisme (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedai). Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi 2021 m. balandžio 16 d., o atsakovas priešieškinį dėl nuostolių priteisimo pateikė tik 2021 m. spalio 18 d.

44.       Įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, elgdamasis apdariai ir rūpestingai, jau po jo nustatyto termino atsiimti galvijus pabaigos, ieškovei galvijų neatsiėmus ir nenurodžius, ką su jais daryti, turėjo teisę juos parduoti, taip nedidindamas savo patiriamų nuostolių dydžio (CK 6.375 straipsnio 2 dalis). Atsakovui nepasinaudojus minėta įstatymo suteikta teise parduoti įsigytas prekes, laikytina, kad teismo priteistas 8 911,50 Eur nuostolių dydis, kuris yra daugiau nei du kartus didesnis nei įsigytų prekių vertė jų perdavimo metu, neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo reikalavimų bei sudaro pagrindą sumažinti priteistiną nuostolių dydį. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į atsakovo prašomų priteisti nuostolių dydį, į tai, kad atsakovas gavo išmokas iš valstybės, į perduotų prekių vertę, į atsakovo elgesį pasibaigus jo nustatytam terminui pasiimti prekes, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyros principą, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga ir protinga priteistinų nuostolių suma būtų 2 164,50 Eur (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Minėta nuostolių suma iš esmės atitinka pusę perduotų daiktų vertės ir, jeigu laikant, kad atsakovas po jo nustatyto termino pabaigos per protingą terminą (1 mėnesį) turėjo teisę ginčo galvijus realizuoti, todėl tokiu atveju atsakovas turėtų teisę į nuostolių atlyginimą už 111 dienų, kas ir sudarytų 2 164,50 Eur (111 dienų x 3,90 Eur x 5 galvijai).

Dėl priešieškinio ribų peržengimo

45.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas peržengė priešieškinio ribas, nepagrįstai teismas savo iniciatyva įpareigojo ieškovę ginčo telyčias pasiimti per 7 dienas kartu, t. y. pasiimant ginčo gyvulius, sumokant atsakovui priteistus nuostolius, o jai to nepadarius, atsakovas turi teisę ginčo gyvulius parduoti ir padengti savo patirtus nuostolius, dėl to priėmė siurprizinį sprendimą.

46.       Kaip minėta, atsakovas 2021 m. spalio 18 d. patikslintu priešieškiniu suformulavo du reikalavimus: 1) priteisti atsakovui iš ieškovės 8 911,50 Eur nuostolių atlyginimą; 2) įpareigoti ieškovę savo lėšomis pasiimti iš atsakovo ūkio visus ginčo gyvulius – telyčias, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovui 7 889,30 Eur nuostolių, 2 977 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įpareigojo ieškovę savo lėšomis pasiimti iš atsakovo ūkio visus ginčo gyvulius bei nustatė, kad ieškovė įpareigojama ginčo telyčias pasiimti per 7 dienas kartu, t. y. pasiimant ginčo gyvulius, sumokėdama atsakovui priteistus nuostolius, o jai to nepadarius atsakovas turi teisę ginčo gyvulius parduoti ir padengti savo patirtus nuostolius. Teismas minėtą įpareigojimą nustatė vadovaudamasis CPK 2, 271, 273 straipsnių bei CK 6.375 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 271 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais gali nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Ši teisės norma reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių pasirinktus ir teismo taikytus konkrečius subjektinių teisių gynimo būdus bei teismo sprendimo rūšį, turi įvertinti, ar ginčo šalims ir priverstinio vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui, kilus poreikiui sprendimą vykdyti priverstine tvarka, bus aiškus teismo nustatytų konkrečių įpareigojimų turinys, jų atlikimo tvarka bei šalių teisės ir pareigos priverstinio vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-684/2022).

48.       Aptariamu atveju atsakovas priešieškiniu siekia grąžinti ieškovei jam pagal tarp šalių sudarytą sutartį perduotą prekę (galvijus) ir patirtų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo pasirinktą teisių gynimo būdą, teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdį (ieškovės įpareigojimą atsiimti atsakovui perduotas prekes), sprendžia, kad atsakovo pareikštų ir teismo tenkintų reikalavimų įvykdymo tvarka yra aiški. Be to, teismas skundžiame sprendime nenurodė motyvų dėl kokių ypatingų bylos aplinkybių sprendimą būtina įvykdyti tam tikru konkrečiu būdu arba per tam tikrą terminą, t. y. nepagrindė, kodėl, teismo nuomone, sprendimas turi būti įvykdytas kitokia negu įprasta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas gali pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal bendrąjį prievolių įvykdymo terminą, skolininkas prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nepriklausomai nuo to, ar teismas rezoliucinėje dalyje numatė atsakovui teisę parduoti ginčo galvijus, jam šią teisę suteikia CK 6.375 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šiuo atveju reikėtų įvertinti ir tai, kad tinkamas teismo sprendimo vykdymas priklauso nuo abiejų šalių tinkamo bendradarbiavimo. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, tokio pobūdžio ginče pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė sprendimo įvykdymo tvarką ir terminus (CPK 271 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49.       Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl galimo teismo šališkumo, pažymima, kad skundžiamo sprendimo dalis apie galvijų auginimo specifiką gali būti parašyta ne bylą nagrinėjančio teismo. Be to, ieškovės vertinimu, bylą nagrinėjusi teisėja 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio metu elgėsi šališkai, nekalbėjo apie ieškinio tenkinimo galimybę, o siūlė atsakovui patikslinti priešieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai. Antra, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad skundžiamą sprendimą (ar jo dalį) galimai surašė ne bylą išnagrinėjusi teisėja (CPK 178 straipsnis). Trečia, teisėjų kolegija išklausiusi 2022 m.  sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašą nenustatė apeliantės nurodytų aplinkybių dėl galimo teisėjos šališkumo. Tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja paklausė atsakovo atstovo, ar atsakovas negalvoja tikslinti priešieškinio reikalavimų, neleidžia spręsti, jog teisėja turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje nagrinėjamų reikalavimų pagrįstumo. Taigi, vien apeliantės išreikštos subjektyvios abejonės, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo apeliantės atžvilgiu.

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

51.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visetą padarė pagrįstą išvadą, jog šalys buvo susitarę dėl grynaveislių Simentalių veislės galvijų pirkimo, o atsakovei perdavus netinkamo asortimento prekes, atsakovas pagrįstai atsisakė sutarties ir aiškiai bei nuosekliai išreiškė ieškovei siekį grąžinti įsigytas prekes, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CK 6.331 straipsnio 1 dalis, 6.332 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė apeliantės civilinės atsakomybės sąlygų viseto buvimą, tačiau netinkamai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias kreditoriaus kaltę bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir neįvertino, jog atsakovas, nepasinaudodamas jam suteikta teise parduoti įgytas prekes, prisidėjo prie nuostolių didėjimo (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.375 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis). Dėl to skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas: atsakovui iš ieškovės priteista kaip nuostolių atlyginimas suma sumažinama nuo 7 889,30 Eur iki 2 164,50 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Taip pat, įvertinus šios nutarties 47 punkte nurodytas aplinkybes, naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nustatyta sprendimo vykdymo tvarka ir terminas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

52.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

53.       Byloje nesant ginčo dėl sumokėtų sumų paskaičiavimo teisingumo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų jų dydžio prasme neperskaičiuoja, o tik paskirsto atsižvelgdama į pakeitus sprendimą pasikeitusią tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93, 98 straipsniai).

54.       Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas visiškai, priešieškinis tenkinamas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Kaip minėta, atsakovas patikslintu priešieškiniu buvo pareiškęs du materialinius reikalavimus: priteisti atsakovui iš ieškovės 8 911,50 Eur nuostolių atlyginimą ir įpareigoti ieškovę savo lėšomis pasiimti iš atsakovo ūkio visus ginčo gyvulius. Taigi, vienas patikslinto priešieškinio reikalavimas (dėl įpareigojimo atsiimti galvijus) tenkintas 100 procentų, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintas 24 procentais (2 164,50 Eur x 100 procentų/8 911,50 Eur), viso atsakovo tenkintų reikalavimų dalis sudaro 62 procentus (100 + 24/2), atmestų – 38 procentus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės turėjo įvertinti, kad priešieškinis buvo tenkintas iš dalies ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 977 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 845,74 Eur (2 977 Eur –62 procentai) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

56.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis buvo tenkintas iš dalies, ieškovė įgijo teisę, kad proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai būtų atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės 2022 m. birželio 21 d. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 210 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į priešieškinį parengimu, susipažinimu su priešieškiniu, taip pat 435,60 Eur išlaidų už atstovavimą 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, 580,80 Eur išlaidų už atstovavimą 2022 m. sausio 5 d. teismo posėdyje ir 870 Eur išlaidų už atstovavimą 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdyje (DOK-25221). Ieškovė 2022 m. birželio 22 d. pateikė prašymą priteisti 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už dalyvavimą 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdyje (DOK-25508). Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovas, buvo sprendžiami su ieškiniu ir priešieškiniu susiję klausimai, kaip ieškovės išlaidos, susijusios su priešieškiniu, vertintina 1/2 dalis išlaidų, patirtų už atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. 1 269,90 Eur (435,60 + 580,80+870 + 653,40 / 2). Taigi, viso ieškovės išlaidos, susijusios su priešieškiniu, sudaro 2 479,90 Eur (1269,90 Eur + 1210 Eur). Įvertinus, kad atsakovo atmestų patikslinto priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 38 procentus, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 942,36 Eur (2479,90 Eur – 38 procentai) bylinėjimosi išlaidų.

57.       Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiamas 903,38 Eur (1 845,74 Eur – 942,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

58.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 36,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šių išlaidų atlyginimas valstybei perskirstomas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: valstybei iš ieškovės priteisiama 22,54 Eur, iš atsakovo – 13,82 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

59.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtą 273 Eur žyminį mokestį bei 1 180 Eur išlaidas teisinei pagalbai (viso 1 453 Eur) bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-30289). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo bei išlaidas pagrindžiančius įrodymus (DOK-24960).

60.       Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Laikytina, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškinio tenkinimo atmestas visiškai, dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti atsiimti galvijus taip pat atmestas, dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius tenkintas 27 procentais (2 164,50 Eur x 100 procentų / 7 889,30 Eur). Viso, apeliacinis skundas tenkintas 9 procentais (27 : 3). Atitinkamai apeliantė įgijo teisę į 9 procentų apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o atsakovas į 91 procento atlyginimą. Todėl ieškovei priteistina suma sudarytų 130,77 Eur (1 453 Eur – 9 procentai). Atitinkamai atsakovui – 910 Eur (1 000 Eur – 91 procentas). Atlikus apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui priteisiamas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, 779,23Eur atlyginimas (910 Eur – 130,77 Eur).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui, ūkininkui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB ,,Agroaukcionai“, įmonės kodas 304164594, 2 164,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 50 ct) nuostolių ir 903,38 Eur (devynis šimtus tris eurus, 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti ieškovę UAB ,,Agroaukcionai“, įmonės kodas 304164594, savo lėšomis pasiimti iš atsakovo ūkininko D. T. ūkio visus ginčo gyvulius – telyčias, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Agroaukcionai“, įmonės kodas 304164594, 22,54 Eur (dvidešimt du eurus, 54 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo ūkininko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,82 (trylika eurų, 82 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Panaikinti 2021 m. liepos 8 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0076/21/00551 “.

Priteisti atsakovui, ūkininkui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB ,,Agroaukcionai“, įmonės kodas 304164594, 779,23 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                              Tomas Romeika

                                                                     Jurgita Sujetienė

                     Rasa Urbanavičiūtė