Administracinė byla Nr. eA-946-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00646-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.8; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rodena“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 12SD-1778-(14.12.104.) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. prašymą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, reikalaudamas imtis veiksmų, kad 0,2761 ha žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) būtų panaikintas projektuojamas numatomas servitutas, pažymėtas S-5, bei prašydamas informuoti, kokių veiksmų ėmėsi atsakovas ir kokių veiksmų turi imtis pareiškėjas, kad būtų panaikintas projektuojamas servitutas. Skundžiamu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus Raštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 3 dalimi, pagal pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimą pradėta administracinė procedūra buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-60-1025/2018.

3.       Pareiškėjas teigė, kad Raštas priimtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Prašymai dėl informacijos suteikimo turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose, taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 30 punkte numatytos aplinkybės nėra nustatytos, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo sustabdymas yra neteisėtas.

4.       Bendrovė nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nebuvo nustatytas servitutas Žemės sklype. Pareiškėjo teigimu, jo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimo nagrinėjimo procedūros sustabdydamas nepagrįstas, nes tarp reikalavimų, kurie pareikšti civilinėje byloje Nr. e2-60-1025/2018 ir pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimo neegzistuoja ryšys.

5.       Atsakovas NŽT, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidingai nurodo, kad vienas iš procedūros sustabdymo pagrindų – VAĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostata. Rašte nurodyta, kad vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo pretenzijos nagrinėjimo procedūra sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.

7.       Atsakovas paaiškino, jog bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamas ginčas tarp A. G. ir UAB „Rodena“ dėl Žemės sklypo atidalijimo pagal UAB „Studija 33“ parengtą ir suderintą formavimo ir pertvarkymo projektą ir UAB „Rodena“ teisės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „Geoplanai“ pasiūlymus pripažinimo. UAB „Rodena“ nesutinka su UAB „Studija 33“ parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriuo suprojektuotas kelio servitutas. Atsakovo teigimu, UAB „Rodena“ užsakymu viename iš UAB „Geoplanai“ parengtų pasiūlymų numatytas kelio servituto sprendinys, kuriuo siekiama suvaržyti dalį UAB „Rodena“ ir A. G. priklausančių atidalintų žemės sklypo dalių.

8.       Atsakovas nurodė, kad NŽT buvo pateiktas UAB „Studija 33“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. 2016 m. liepos 26 d. buvo surašytas Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-1053-(8.16), kuriame pažymėta, kad projektas bus tvirtinamas tada, kai bus gautas UAB „Rodena“ pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas turi būti vykdomas pagal tokį projektą.

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10.       Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimo turinio matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, siekdamas, jog atsakovas atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais būtų apgintos jo teisės ar teisėti interesai, ir priimtų administracinį sprendimą. Nors buvo prašoma ir suteikti informaciją, teismo vertinimu, iš esmės buvo prašoma ne administracinės paslaugos – prašymu buvo siekiama įvertinti, ar yra atliekami veiksmai, kuriais būtų siekiama pašalinti pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimą.

11.       Teismas nurodė, kad VAĮ taikymo prasme pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimas negali būti laikomas nei prašymu, nei skundu, todėl priimdamas sprendimą, įformintą skundžiamu Raštu, atsakovas negalėjo remtis VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

12.       Įvertinęs bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį ir aplinkybę, jog sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-60-1025/2018 nėra įsiteisėjęs, teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas negali būti naikinamas vien formaliu pagrindu. Kadangi aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. e2-60-1025/2018, yra reikšmingos pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. prašymo pagrindu pradėtos administracinės procedūros sprendimui priimti, skundo reikalavimas panaikinti Raštą netenkintinas. Kadangi aptarta administracinė procedūra yra sustabdyta, teismas taip pat netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. prašymą.

III.

13.       Pareiškėjas UAB „Rodena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimas nelaikytinas nei skundu, nei prašymu VAĮ taikymo prasme. Teismas šios išvados neargumentavo, be to, ši išvada prieštarauja teismo nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, siekdamas, jog atsakovas atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais būtų apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, ir priimtų administracinį sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą tiek su prašymu imtis veiksmų, tiek su prašymu suteikti informaciją, todėl NŽT turėjo vadovautis VAĮ 27 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis.

14.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Raštas negali būti naikinamas vien formaliu pagrindu. Pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimo pareiškimo dieną galiojusiame VAĮ nebuvo numatyta galimybė stabdyti administracinę procedūrą, kai skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Teismas konstatavo, jog NŽT negalėjo remtis VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tačiau atsakovas Rašte šia nuostata savo sprendimo negrindė. Aplinkybė, kad Raštas yra tarpinis sprendimas, kuriuo nebuvo sprendžiamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo klausimas, nereiškia, kad NŽT gali sustabdyti viso pareiškėjo reikalavimo nagrinėjimą nesant VAĮ nustatyto pagrindo. Be to, pareiškėjas pateikė ne tik reikalavimą imtis veiksmų, bet ir prašymą suteikti informaciją, kuris spręstinas pagal Taisyklių nuostatas, kuriose nenustatyta galimybė prašymo suteikti informaciją nagrinėjimą sustabdyti dėl teisme sprendžiamos bylos. Teismas nepasisakė dėl šių patikslinto skundo argumentų.

14.3.                      Civilinėje byloje nebus išspręsti jokie klausimai, susiję su pareiškėjo NŽT pareikštu reikalavimu imtis veiksmų, kad Žemės sklype būtų panaikintas projektuojamas numatomas servitutas. Teismas neargumentavo, kokių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu jis pritaria NŽT pozicijai dėl egzistuojančio ryšio tarp Bendrovės NŽT pareikšto reikalavimo ir civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo.

15.       Atsakovas NŽT, atstovaujama Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atsakovas sutinka su teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

17.       Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 15 d.). Tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 37 str. 7 d.).

18.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės):

18.1.                       Projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (Taisyklių 2.1 p.).

18.2.                       Rengiant projektą pertvarkomi žemės sklypai atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus (Taisyklių 4.2.2 p.).

18.3.                       Projektą, parengtą kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 5 p.).

18.4.                       Suderintą projektą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 12.1 p.) teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris, laikydamasis įstatyme įtvirtintų procedūrinių reikalavimų bei terminų, priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 p.).

18.5.                       Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius ir kiti žemės sklypo savininkai. Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 p.).

18.6.                      Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Taisyklių 42 p.).

19.       Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 str. 1 d.).

20.       Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 str.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). 

21.       Byloje skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 12SD-1778-(14.12.104.) pareiškėjo pretenzijos nagrinėjimo procedūra, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 3 dalimi, sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-60-1025/2018.

22.       VAĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sustabdžius administracinę procedūrą, sustabdomi ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyti terminai. Administracinę procedūrą atnaujinus, jai nustatyti terminai atnaujinami.

23.       Šio Sprendimo 22 punkte nurodytas teisinis reguliavimas nenustato pagrindų administracinės procedūros sustabdymui, todėl atsakovas, stabdydamas administracinę procedūrą, atliekamą nagrinėjant pareiškėjo pretenziją (Reikalavimą), vadovaudamasis VAĮ 27 straipsnio 3 dalimi, netinkamai taikė teisę.

24.       Vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama.

25.       Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad VAĮ taikymo prasme pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. reikalavimas negali būti laikomas nei prašymu, nei skundu. Pareiškėjas prašė atlikti veiksmus ir pateikti informaciją. Dėl kiekvieno iš pareiškėjo prašymų atsakovas turėjo spręsti taikydamas teisę, reguliuojančią atitinkamus teisinius santykius. Šiame sprendime nurodyta, kaip yra sprendžiama dėl servituto nustatymo privačios žemės sklypuose. Įvertinęs teisinį reguliavimą, įtvirtintą CK VII skyriaus antrame skirsnyje, atsakovas ir turi nuspręsti dėl pareiškėjo reikalavimo atlikti veiksmus pagrįstumo. Tiek, kiek pareiškėjo reikalavimai susiję su prašymu teikti informaciją, atkreiptinas dėmesys į CK 4.126 straipsnio nuostatas, kuriomis atsakovas ir turėtų grįsti savo poziciją vertindamas antrąjį pareiškėjo reikalavimą. Dėl trečiojo pareiškėjo reikalavimo ir atsakovo pareigų teikiant informaciją apimčių bei turinio, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas inter alia (be kita ko) turi įvertinti, ar jo kompetencijai priskirtos juridinių asmenų konsultavimo civilinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo klausimais bei pagalbos teikimo nuosavybės teisės subjektui renkantis būdus, kuriais siekiama išvengti nuosavybės teisės suvaržymų, funkcijos.

26.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjo skundas patenkinamas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. 12SD-1778-(14.12.104.) panaikinamas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. prašymą (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.). 

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 1 424,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28.       Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

29.       Byloje pateikti dokumentai (2018 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4174, 2018 m. spalio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S98-2018, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis banko sąskaitos išrašas, 2018 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4417, 2018 m. gruodžio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S111-2018, šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 22,5 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 955,83 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (iš jų 434,49 Eur už skundo parengimą ir 521,34 Eur už atstovavimą teismo posėdyje ir konsultacijas, viso 6 val.), o apeliacinės instancijos teisme – 11,25 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą išlaidas ir 434,45 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

30.        Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

31.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimali priteistina suma už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą yra 2 212 Eur (2,5 (koeficientas) × 884,8 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali priteistina suma už 1 teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą yra 92,67 Eur (0,1 (koeficientas) × 926,7 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8.10 punkto nuostatas, už apeliacinio skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 1 575,39 Eur (1,7 (koeficientas) × 926,7 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis).

32.       Taigi pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, skundo ir apeliacinio skundo turinį ir apimtį, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, todėl pareiškėjui priteisia iš atsakovo 996,82 Eur (1 424,03 Eur × 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 12SD-1778-(14.12.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 9 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos rajono skyriaus, 996,82 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.