Civilinė byla Nr. e2-391-368/2023
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01031-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.2.6.1
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,
sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. M., atsakovės atstovui advokatui G. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį atsakovei „ADT Sp. z o. o.“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Žemaitijos pienas“ prašo priteisti iš atsakovės „ADT Sp. z o. o.“ 630 521,00 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal ieškovės ir atsakovės 2018 m. vasario 6 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri pratęsta 2019 m. vasario 2 d. susitarimu dėl sutarties pratęsimo, ieškovė pardavė atsakovei prekes. Sutartis galiojo iki 2020 m. vasario 6 d. sutarties 1 skirsnio „Bendros sutarties sąlygos“ 2 punktu atsakovė, be kita ko, neatšaukiamai įsipareigojo neparduoti prekių trečiosioms šalims tiesiogiai, t. y. atsakovė įsipareigojo parduoti prekes tik Lenkijos ir/arba Kazachstano rinkoje. Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, jog atsakovė iš ieškovės įsigytas prekes pardavus kitiems pirkėjams – Estijos, Latvijos įmonėms, šios įmonės iš karto (tą pačią dieną) perparduodavo prekes Kazachstano įmonėms ir įformindavo eksporto procedūras. Valstybinė mokesčių inspekcija nustačiusi, jog atsakovė įsigijusi iš ieškovės pagal sutartį ir susitarimą prekes, Lietuvos Respublikoje vykdė naujus savarankiškus sandorius su užsienio įmonėmis, o šios – su Kazachstano įmonėmis ir šių sandorių pagrindu prekės buvo eksportuotos iš Europos Sąjungos teritorijos, sprendė, kad atsakovei tiesiogiai neišgabenus prekių iš Europos Sąjungos teritorijos ar į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, ieškovės vykdytam prekių atsakovei tiekimui negalėjo būti taikomas 0 procentų PVM tarifas, o ieškovė vykdytus tiekimus atsakovei turėjo apmokestinti taikydama standartinį 21 proc. PVM tarifą ir papildomai apskaičiuoti 630 521,00 Eur pardavimo PVM.
2. Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog tarpininkaujant Estijos ir Latvijos įmonėms prekės buvo išvežtos į Kazachstaną, todėl ieškovės atžvilgiu jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu jai neatsirado. Teigia, jog ieškovė žinojo, kad prekės į Kazachstaną bus gabenamos ir ten parduodamos per tarpininkus. Tvirtina sandorį įvykdžiusi tinkamai, todėl jokių nuostolių ieškovei atlyginti neprivalo.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
3. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal ieškovės AB „Žemaitijos pienas“ ir atsakovės „ADT Sp. z o. o.“ 2018 m. vasario 6 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuri pratęsta 2019 m. vasario 2 d. Susitarimu dėl sutarties pratęsimo (toliau – Susitarimas), ieškovė pardavė atsakovei prekes. Sutartis galiojo iki 2020 m. vasario 6 d. Sutarties 1 skirsnio „Bendros sutarties sąlygos“ 2 punktu atsakovė neatšaukiamai įsipareigojo neparduoti prekių trečiosioms šalims tiesiogiai, t. y. atsakovė įsipareigojo parduoti prekes tik Lenkijos ir/arba Kazachstano rinkoje.
4. Pagal Sutartį ir Susitarimą ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė minėtas sąskaitas apmokėjo, sumokėdama ieškovei už nupirktas prekes, iš viso 3 002 729,58 Eur. PVM sąskaitose faktūrose, veterinarijos sertifikatuose ir krovinių važtaraščiuose ieškovės parduodamos atsakovei prekės (produkcija) įvardinta – kietasis sūris 40 procentų riebumo, brandintas 2 mėnesius. Iš byloje esančių važtaraščių matyti transporto priemonių registracijų numeriai, į kurias atsakovė (pirkėjas), pakrovė iš ieškovės įsigytas prekes. Iš PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, prekių, dokumentų ir transporto priemonių vertinimo aktų nustatyta, kad ieškovės parduodamos atsakovei prekės buvo pakraunamos ir vežėjams perduodamos ieškovės vykdomos veiklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė patvirtindavo prekių priėmimo iš ieškovės faktą. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad prekės vėliau buvo gabenamos muitinės tarpininkų adresais. Krovinių važtaraščiuose nurodyta, kad krovinys siunčiamas gavėjams – Kazachstane registruotoms įmonėms, tokioms kaip TOO Kazlit, TOO Food Wizard ir TOO Grand Crystal Company.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl ieškinio reikalavimų vykdant šalių pirkimo-pardavimo sutartį
5. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 41 straipsnyje, reglamentuojančiame prekių išgabenimas iš Europos Sąjungos teritorijos įtvirtinta, kad jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip, tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Sąjungos teritorijos (1 dalis). Jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip, tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu jas pirkėjas, įsikūręs už šalies teritorijos ribų ir neturintis šalies teritorijoje padalinio, ar jo užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Sąjungos teritorijos, išskyrus atvejus, kai pirkėjas išgabena įrangą, atsargines dalis ar atsargas, skirtas asmeniniams poreikiams naudojamiems laivams, orlaiviams ar kitoms transporto priemonėms (2 dalis).
6. PVM įstatymo 49 straipsnyje reglamentuojamas pridėtinės vertės mokesčio taikymas, kai prekės, tiekiamos į kitą valstybę narę. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui, kuris šių prekių tiekėjui nurodė tos kitos valstybės narės jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).
7. Įvertinus tai, kad atsakovė Sutartimi buvo įsipareigojusi išgabenti prekes (parduoti) arba už į Kazachstaną (už Europos Sąjungos teritorijos) arba į Lenkiją (t. y. į kitą Europos Sąjungos valstybę narę), ieškovė turėdama pagrįstą lūkestį, vadovaudamasi PVM įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 49 straipsnio 1 dalimi, ir už parduotas atsakovei prekes išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kuriose parduodamos prekės buvo apmokestintos pritaikius 0 procento PVM tarifą.
8. Iš byloje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) priešpriešinės informacijos surinkimo 2020 m. gegužės 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą, nustatyta, kad pagal Sutartį ir Susitarimą 2018–2019 m. atsakovės iš ieškovės įsigytos prekės (produkcija) tiesiogiai atsakovės (ar jos pavedimu) nebuvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos – prekės buvo perparduotos dar joms esant Lietuvos Respublikoje. Valstybinė mokesčių inspekcija iš gautų Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktų duomenų nustatė, jog atsakovė iš ieškovės gavusi PVM sąskaitas faktūras, tą pačią dieną išrašydavo sąskaitas faktūras užsienio įmonėms (daugiausia – Estijoje įsteigtoms bendrovėms), ir prekės būdavo perparduodamos šioms bendrovėms dar prekėms esant Lietuvos teritorijoje, t. y. prekės į nei į Lenkiją, nei į Kazachstaną išgabentos nebuvo.
9. Iš atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų, eksporto lydimųjų dokumentų, iš atsakovės atstovės 2020 m. kovo 24 d. siųsto elektroninio laiško ieškovei nustatyta, kad atsakovė patvirtino, jog neorganizavo transporto galutiniam gavėjui ir prekių galutiniam gavėjui nepardavė.
10. Taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą, nustatyta, kad atsakovei iš ieškovės įsigytas prekes pardavus kitiems pirkėjams – Estijos, Latvijos įmonėms, šios įmonės iš karto (tą pačią dieną) perparduodavo prekes Kazachstano įmonėms ir įformindavo eksporto procedūras. Valstybinė mokesčių inspekcija nustačiusi, jog atsakovė įsigijusi iš ieškovės pagal Sutartį ir Susitarimą prekes, Lietuvos Respublikoje vykdė naujus savarankiškus sandorius su užsienio įmonėmis, o šios – su Kazachstano įmonėmis ir šių sandorių pagrindu prekės buvo eksportuotos iš Europos Sąjungos teritorijos, sprendė, kad atsakovei tiesiogiai neišgabenus prekių iš Europos Sąjungos teritorijos ar į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, ieškovės vykdytam prekių atsakovei tiekimui negalėjo būti taikomas 0 procentų PVM tarifas, o ieškovė vykdytus tiekimus atsakovei turėjo apmokestinti taikydama standartinį 21 proc. PVM tarifą ir papildomai apskaičiuoti 630 521,00 Eur pardavimo PVM.
11. Iš minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog ieškovė pagal sandorį pardavusi atsakovei prekių už 3 002 482 Eur, turėjo apmokestinti, taikydama standartinį 21 procento PVM tarifą (PVM įstatymo 19 straipsnis) ir apskaičiuoti 630 521 pardavimo PVM. Ieškovė pateikė patikslintas 2018 m ir 2019 m. PVM deklaracijas ir deklaravo 3 002 482 didesnę PVM apmokestinamų sandorių vertę, 630 521 Eur daugiau pardavimo PVM ir 630 521 Eur mažiau grąžintino iš biudžeto PVM.
12. Atsakovei pažeidus Sutarties 2 punkte įvirtintas sąlygas – neparduoti prekių tiesiogiai trečiųjų šalių rinkoms (o parduoti vien tik Lenkijos ir/arba Kazachstano rinkoms), taip pat Sutarties 10 skirsnio 4 puntą, – neinformavus ieškovės apie vykdomus tarpinius sandorius, ieškovei dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (įvykdytų tarpinių sandorių, perparduodant iš ieškovės įsigytas prekes Latvijos ir Estijos įmonėms), kilo neigiami mokestiniai padariniai, t. y. ieškovė įgijo prievolę deklaruoti didesnę PVM apmokestinamų sandorių vertę, deklaruojant 630 251,00 Eur daugiau pardavimo PVM, ir patyrė 630 521,00 Eur nuostolius, kuriuos sudaro atsiradusios atsakovės mokestinės prievolės.
13. Iškovė 2021 m. gruodžio 20 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskaičiuoto 630 521,00 Eur PVM mokesčio, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2022 m. sausio 19 d. Atsakovei laiku nepamokėjus sąskaitos, ieškovė 2023 m. kovo 21 d. pranešimu paragino atsakovę sumokėti skolą pagal minėtą sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą pagal 2021 m. gruodžio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
15. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio, apibrėžiančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Laikantis CK 6.205 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – pažeidė esminę sutarties sąlygą, pagal kurią atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti prekes išimtinai tik Lenkijoje ir/arba Kazachstane (neparduodant prekių trečiosioms šalims tiesiogiai), t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad atsakovė pažeidė sutartį, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalį).
17. Atsakovei nepažeidus Sutarties sąlygos, draudžiančios vykdyti prekių tiekimą į trečiasis šalis, ir tinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (t. y. tiekiant prekes išimtinai į Lenkijos ir/arba Kazachstano rinkas), ieškovei nebūtų kilusi prievolė įvykdytus prekių tiekimus apmokestinti standartiniu 21 proc. PVM tarifu ir papildomai apskaičiuoti 630 521,00 Eur pardavimo PVM, t. y. ieškovė nebūtų turėjusi prievolės deklaruoti 630 521,00 Eur didesnio pardavimo PVM, ir butų galėjusi iš biudžeto susigrąžinti 630 521,00 Eur sumą. Atsakovės argumentai, jog ieškovė žinojo, jog prekės bus parduodamos per tarpininkus neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju galioja minėtos sutarties nuostatos įpareigojančios atsakovę parduoti prekes išimtinai tik Lenkijoje ir/arba Kazachstane (neparduodant prekių trečiosioms šalims tiesiogiai). Ieškovė kategoriškai neigia egzistavus atsakovės teiginius dėl susitarimų su ieškove apie kitokią produkcijos tiekimo ir pardavimo tvarką. Be to, byloje nėra paneigtos Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio tyrimo išvados dėl papildomai apskaičiuoto 630 521,00 Eur pardavimo PVM pagrįstumo.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Esant šioms nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės „ADT Sp. z o. o.“ ieškovei AB „Žemaitijos pienas“ priteistina 630 521,00 Eur nuostolių atlyginimo.
19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą 630 521,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
21. Ieškovė pateikė įrodymus, kad iš patyrė 6 454,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis bei 6 841,62 Eur už advokato darbą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
22. CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną (CPK 89 straipsnio 1 dalis). Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų (CPK 91 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
23. Šiaulių apygardos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų vertimu iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą sudaro 303,84 Eur. Nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės pajamas (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 89 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 4 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“, juridinio asmens kodas 180240752, iš atsakovės „ADT Sp. z o. o.“, juridinio asmens kodas 367327484, 630 521,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt tūkstančių penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 00 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 630 521,00 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 6 454,00 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio išlaidas ir 6 841,62 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 62 ct) už advokato darbą.
Priteisti iš atsakovės „ADT Sp. z o. o.“, juridinio asmens kodas 367327484, 303,84 Eur (trijų šimtų trijų eurų 84 ct) išlaidas valstybei susidariusias už procesinių dokumentų vertimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.
Teisėjas Egidijus Mockevičius