Civilinė byla Nr. e2-2924-371/2018

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00106-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 17 d.

Šalčininkai              

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė, rašytinio proceso tvarka nepranešus šalims išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. J. ieškinį, pareikštą atsakovui P. Ž. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė T. J. prašo priteisti iš atsakovo P. Ž. 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas P. Ž. be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškinys su priedais įteiktas asmeniškai 2018 m. kovo 2 d., ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-268-468/2016 atsakovas P. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nužudė ieškovės T. J. sūnų V. J..

Pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

LR CK 6.284 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš prie bylos prijungto 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-268-468/2016 matyti, kad baudžiamojoje byloje žuvusio V. J. motina T. J. nebuvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Šioje byloje nukentėjusiuoju buvo pripažintas mirusio V. J. brolis V. J., kurio naudai iš P. Ž. priteista 2533 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal nukentėjusiojo V. J. parodymus V. J. iki mirties nuolat gyveno kartu su motina T. J., ja rūpinosi ir prižiūrėjo, nes T. J., gim. 1931 m. yra senyvo amžiaus ir nedarbinga, palaikė su ja artimus ir glaudžius santykius.

Dėl atsakovo sąmoningo ir valingo veikimo, nukreipto prieš aukščiausią vertybę - žmogaus gyvybę buvo atimta ieškovės vaiko gyvybė. Vaiko netektis sukelia itin skaudžias pasekmes. Dėl sūnaus mirties ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir emocinę depresiją, t. y. patyrė neturtinę žalą. Tokiu būdu yra pagrindas patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas būtų atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. numato, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis nuo ieškinio sumos iki trisdešimt tūkstančių eurų sudaro 3 procentus, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, jei procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikti teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (LR CPK 80 str. 7 d.). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 4 p.) todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 337,50 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 285-287 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. Ž. (P. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, LT-68230, ieškovės T. J. (T. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 15000 Eur (penkiolika tūkstančių Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo P. Ž. (P. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, LT-68230, 337,50 Eur (trys šimtai trisdešimt septyni Eur 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo apskųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, o per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas, kurio prašymu priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Teisėja                            (pasirašyta elektroniniu parašu)                                                                Janina Brazauskienė