Civilinė byla Nr. e2A-141-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00231-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos servisas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,KURTAS SERVICE“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KURTAS SERVICE“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Energijos servisas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) BUAB „Energijos servisas“ šiuos atliktus mokėjimus: 4 313 Eur mokėjimą, atliktą 2016 m. rugsėjo 7 d. pagal 2016 m. liepos 19 d. paskolos sutartį; 17 000 Eur mokėjimą, atliktą 2017 m. kovo 1 d. pagal 2016 m. liepos 19 d. paskolos sutartį; 12 313 Eur mokėjimą, atliktą 2017 m. liepos 5 d. pagal 2016 m. liepos 19 d. paskolos sutartį ir pagal 2016 m. spalio 12 d. paskolos sutartį; 25 000 Eur mokėjimą, atliktą 2016 m. rugsėjo 28 d. pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartis; 10 000 Eur mokėjimą, atliktą 2017 m. liepos 26 d. pagal 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartis; 6 325 Eur mokėjimą, atliktą 2017 m. rugpjūčio 8 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį; 2 300 Eur mokėjimą, atliktą 2017 m. rugpjūčio 29 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį; 4 920,24 Eur mokėjimą, atliktą 2017 m. gruodžio 27 d. pagal sąskaitas faktūras Serija KUR Nr. KUR001090, KUR001089; KUR001088, KUR001087, bei taikyti restituciją (atliktų 4 313 Eur, 17 000 Eur, 12 313 Eur ir 6 325 Eur dydžio mokėjimų atžvilgiu – dalinę restituciją), priteisiant iš atsakovės UAB „KURTAS SERVICE“ ieškovės BUAB „Energijos servisas“ naudai 80 379,36 Eur. Taip pat ieškovė prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 674 869,37 Eur. 2019 m. vasario 26 d. nutartimi BUAB „Energijos servisas“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. bendrovės vienintele akcininke buvo atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“, o laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo – vienintele akcininke buvo UAB „Maerus“.

3.       Ieškinyje pažymėjo, kad iš buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, jog ginčijamų mokėjimų metu ieškovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems kreditorių reikalavimams, kuriems buvo suėję terminai, patenkinti, o prievolių įvykdymo terminai atsakovei UAB „KURTAS SERVICE“ dar nebuvo suėję, todėl ginčijami mokėjimai buvo atlikti, nepaisant kitų kreditorių teisėtų interesų, taip pažeidžiant kreditorių lygiateisiškumą bei sąžiningumo ir teisingumo principus, taip pat nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo eiliškumo.

4.       Ieškovės teigimu, atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė prarado realią galimybę savo turto masę padidinti 80 379,36 Eur suma ir minėtą sumą panaudoti atsiskaitant su kitais kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs. Tuo tarpu UAB „KURTAS SERVICE“, vienintelė ieškovės akcininkė, gavo pirmenybę prieš kitus kreditorius ir sumažino savo finansinį reikalavimą ieškovei. Kadangi terminas pagal minėtas paskolos sutartis dar nebuvo suėjęs, turėtų būti preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas. Šiuo metu atsakovės finansinis reikalavimas ieškovei bankroto byloje siekia vos 951,16 Eur, o kreditorių, pavyzdžiui, UAB „Terma“ finansinis reikalavimas – 181 992,15 Eur, UAB „Castrade“ – 106 066,80 Eur, UAB „Statybos servisas“ – 17 914,74 Eur. Akivaizdu, kad atlikti ginčijami mokėjimai turėjo neigiamos įtakos ieškovės gebėjimui atsiskaityti su kitais bendrovės kreditoriais, su jais vėluota atsiskaityti arba išvis neatsiskaityta. Be to, UAB „KURTAS SERVICE“ buvo vienintelė ieškovės akcininkė, todėl jai neabejotinai turėjo būti žinoma apie kitus kreditorius ir tai, kad atliekami ginčijami mokėjimai pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus.

5.       Dėl ieškinio senaties ieškovės atstovė paaiškino, kad jo nepraleido, nes ieškinį pateikė 2019 m. kovo 26 d., o ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2018 m. kovo 28 d. nutartimi. Atsakovės pozicija, kad termino pabaiga sietina su patikslinto ieškinio pateikimu, yra neteisinga.

6.       Atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė patikslintą ieškinį pareiškė 2020 m. sausio 20 d., tai yra praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai 2018 m. balandžio pabaigoje BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriui buvo perduoti visi ieškovės dokumentai, bei praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai 2019 m. sausio 10 d. BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius D. T. pasirašė ataskaitą BUAB „Energijos servisas“ kreditoriams. Pažymėjo, kad ieškovės nemokumo atsiradimo momentas nėra nustatytas. Atsakovės nuomone, ieškovės turto reali vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo ženkliai didesnė, nei nurodoma apskaitos dokumentuose. Nenustačius ieškovės nemokumo atsiradimo momento bei ieškovei net neįrodinėjant faktinės aplinkybės, kada apie tai sužinojo atsakovė bei trečiasis asmuo, laikytina, kad ieškovės patikslinto ieškinio teiginiai apie tai, jog atsakovė ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, bei žinodami apie ieškovės nemokumą, suteikė vienam iš kreditorių pirmenybę prieš kitus kreditorius, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti.

7.       Akcentavo, kad kitiems kreditoriams, o būtent, UAB „Castrade“, UAB „Terma“ ir UAB „Eskovara“, per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 5 d., neturint jokios pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, iš viso buvo sumokėta 1 105 583,37 Eur. Be to, nurodyta faktinė aplinkybė aiškiai rodo, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų metu turėjo visas galimybes atsiskaityti net ir su didžiausiais savo kreditoriais, nė vienas iš atliktų mokėjimų UAB „Castrade“, UAB „Terma“ ir UAB „Eskovara“ iki pat šios dienos nėra ginčijamas.

8.       Atsakovė pažymėjo, kad tol, kol bendrovei nėra iškelta bankroto byla, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Jau paminėtos 2019 m. sausio 10 d. BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriaus D. T. ataskaitos BUAB „Energijos servisas“ kreditoriams 21 puslapyje nurodoma, kad administratorius, susipažinęs su dokumentais, nenustatė sutarčių, kurių sudarymas galimai prieštaravo bendrovės veiklos principams, galimai pažeidė kreditorių interesus ar buvo žalingas, todėl padarė išvadą, kad įmonės nemokumas susijęs ne su nuostolingų sandorių sudarymu, o su bendrovės vidiniais kaštais, apyvartinių lėšų trūkumu. Naujasis UAB „Energijos servisas“ vadovas, naujasis akcininkas, net 2018 metais matė perspektyvas tolimesnei UAB „Energijos servisas“ veiklai bei ėmėsi veiksmų inicijuoti šios bendrovės restruktūrizavimą vietoje jos bankroto.

9.       Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „KURTAS SERVICE“ reguliariai suteikdavo ieškovei trumpalaikes paskolas apyvartinėms lėšoms, UAB „Energijos servisas“ vykdė įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius konkursus. Jeigu ieškovė nebūtų grąžinusi bent vienos trumpalaikės paskolos atsakovei, įmonė nebūtų galėjusi vykdyti įsipareigojimų. Paaiškino, kad mokėjimai, kuriuos ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais ab initio, nedarė įtakos ieškovės mokumui, nenulėmė jos bankroto ir nepažeidė kreditorių interesų. Dėl laimėtų viešųjų pirkimų UAB „Energijos servisas“ apyvarta 2017 metais padidėjo 4 kartus, lyginant su 2016 metais. 2017 metais darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 30 proc., lyginant su 2015 – 2016 metais. O ženkliai padidėjus darbų apimčiai, atsirado poreikis dar ir didinti darbuotojų skaičių, o tai sąlygojo dideles papildomas išlaidas. Be to, vykdant didelės apimties statybos darbus buvo reikalinga turėti savo sunkiasvorį transportą, žemės kasimo techniką, todėl įmonė privalėjo įsigyti brangiai kainuojančios įrangos, dalį technikos bei kranų teko nuomotis. Nors ieškovė 2016 – 2017 metais dirbo nuostolingai, tačiau įmonės pasirašytų sutarčių vertė 2017 – 2018 metams viršijo 2,6 mln. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įmonė jokių mokestinių įsiskolinimų ar įsiskolinimų darbuotojams neturėjo.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiais ab initio šiuos ieškovės BUAB „Energijos servisas“ vienašalius atsiskaitymo su atsakove UAB „KURTAS SERVICE“ sandorius: 17 000 Eur sumai, atliktą 2017 m. kovo 1 d. pagal 2016 m. liepos 19 d. paskolos sutartį; 12 313 Eur sumai, atliktą 2017 m. liepos 5 d. pagal 2016 m. liepos 19 d. ir 2016 m. spalio 12 d. paskolos sutartis; 10 000 Eur sumai, atliktą 2017 m. liepos 26 d. pagal 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartis; 6 325 Eur sumai, atliktą 2017 m. rugpjūčio 8 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį; 2 300 Eur sumai, atliktą 2017 m. rugpjūčio 29 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartį; 4 920,24 Eur sumai, atliktą 2017 m. gruodžio 27 d. pagal sąskaitas faktūras Serija KUR Nr. KUR001090, KUR001089; KUR001088, KUR001087. Teismas taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „KURTAS SERVICE“ 52 858,24 Eur ieškovės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pripažino atsakovei UAB „KURTAS SERVICE“ teisę pareikšti ieškovei UAB „Energijos servisas“ 52 858,24 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje.

11.       Teismas, spręsdamas dėl įmonės nemokumo būsenos, pažymėjo, kad neturi pagrindo kitaip vertinti 2016 m. balanso duomenų ir apie balanse įrašyto turto kiekį ir vertę spręsti pagal gerokai vėliau sudarytų įmonės turto perleidimo sandorių rinkos kainą. Tačiau net ir padidinus įmonės turto buhalterinę vertę atsakovės ir trečiojo asmens nurodoma 25 193,52 Eur suma, už kurią buvo perleisti automobiliai bei ekskavatorius, iki 383 107,52 Eur (357 914 Eur + 25 193,52 Eur), įmonės 203 988,98 Eur pradelsti įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. vis tiek viršijo pusę įmonės turto vertės (383 107,52 Eur / 2 = 191 553,76 Eur). Todėl teismas sutiko su ieškove, kad byloje yra pakankamai duomenų pripažinti, jog 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ buvo nemoki, nes įmonė nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis).

12.       Dėl atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų apie kreditorių sutikimus atidėti ieškovės 86 353,49 Eur įsipareigojimų įvykdymą iki 2018 m. rugsėjo 28 d. pažymėjo, kad šie sutikimai buvo gauti 2018 m. kovo 12–16 d., kai jau buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Dublike ieškovė nurodė ir byloje nebuvo ginčo dėl to, kad sutikimai dėl skolų atidėjimo buvo duoti tuo tikslu, jog ši įmonė būtų restruktūrizuota, nes jai akivaizdžiai grėsė bankrotas. 

13.       Teismas iš nagrinėjamoje byloje esančios 2017 m. pelno nuostolių ataskaitos nustatė, kad per 2016 metus įmonė buvo patyrusi 320 621 Eur nuostolių, o per 2017 m. jie išaugo iki 410 777 Eur. 2017 m. pagrindinė įmonės veikla generavo nuostolius, kurie, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, išaugo nuo 31 767 Eur iki 139 807 Eur. Pagal 2017 m. balansą, ieškovės turtas sumažėjo nuo 357 914 Eur iki 217 712 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai išaugo nuo 351 438 Eur iki 622 013 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo nemoki ir 2017 m. veikė pelningai, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, kurie jau 2016 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, per 2017 m. ne tik nesumažėjo, tačiau išaugo beveik dvigubai. Taigi, byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą išvadai, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinė padėtis gėrėjo, nes, net ir atsiskaičius su iki šios datos buvusiais kreditoriais, atsirado naujų kreditorių, kuriems įvykdyti įsipareigojimus ieškovė jau neturėjo finansinių galimybių.

14.       Teismas nurodė, kad apie kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą ir kreditoriaus galiojančią teisę byloje galima spręsti pagal ieškovės pateiktas lenteles apie kiekvieno ginčijamo atsiskaitymo dieną turėtas skolas kreditoriams. Iš lentelėse esančių duomenų taip pat galima nustatyti, ar kreditoriams skola buvo sumokėta bankroto bylos įmonei iškėlimo dieną – 2018 m. kovo 28 d. Šių duomenų pagrindu galima spręsti apie kreditorių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, kurią nagrinėjamoje byloje gina bankroto administratorius.

15.       Teismas nustatė, kad iki ieškovės ginčijamų 2016 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitymų su atsakove, reikalavimo teisę į ieškovę turėjo 61 kreditorius, o iki 2016 m. rugsėjo 28 d. – 65 kreditoriai. Tačiau ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus šiems kreditoriams, turėtus iki ginčijamų atsiskaitymų momento, ir kreditoriai jau neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės 2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo metu, t. y. ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintų jų finansinių reikalavimų, kurie atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo momento. Be to, pažymėjo, kad šių atsiskaitymų momentu įmonė dar nebuvo nemoki, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovės 4 313 Eur ir 25 000 Eur atsiskaitymų metu buvę kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią teisę, kurią bankroto administratorius galėtų ginti CK 6.66 straipsnio pagrindu.

16.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad buvo kreditorių, kurie turėjo reikalavimo teises tiek iki vėlesnių ieškovės ginčijamų atsiskaitymo sandorių sudarymo momento, tiek turi jas iškėlus ieškovei bankroto bylą, t. y. bankroto byloje yra patvirtinti jų finansiniai reikalavimai. Visi likę atsiskaitymai atlikti jau įmonei esant nemokiai, todėl ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, nesuėjus įsipareigojimų vykdymo terminui, neišvengė neteisėto pranašumo jai suteikimo, sumažindama kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Tokiu atveju nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas pagal bankroto administratoriaus ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

17.       Teismas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 1 d. 17 000 Eur dydžio atsiskaitymo metu bendrovė turėjo 79 kreditorius, iš kurių įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo metu liko neįvykdyti 6 kreditoriams bendrai 3 565,99 Eur sumai. 2017 m. liepos 5 d. 12 313 Eur dydžio atsiskaitymo metu ieškovė turėjo 89 kreditorius, iš kurių 8 kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdė įsipareigojimų bendrai 6 251,28 Eur sumai. 2017 m. liepos 26 d. atlikto 10 000 Eur atsiskaitymo metu ieškovė turėjo 94 kreditorius, kurių bendra reikalavimo suma sudarė 26 9031,91 Eur. Iš jų ieškovės bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo įvykdyti įsipareigojimai 11 kreditorių, bendrai 7 078,87 Eur sumai. 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė atliko 6 325 Eur mokėjimą atsakovei, kai tuo momentu turėjo 73 kreditorius, kurių reikalavimų įvykdymo terminai jau buvo suėję. Iš šiai dienai vykdytinų įsipareigojimų iki bankroto bylos liko neįvykdyti įsipareigojimai 10 kreditorių, bendrai 6 535,52 Eur sumai. 2017 m. rugpjūčio 29 d. atlikto 2 300 Eur atsiskaitymo su atsakove metu ieškovė turėjo 86 kreditorių vykdytinus reikalavimus. Iki bankroto bylos iškėlimo ieškovė neįvykdė įsipareigojimų 13 kreditorių, bendrai 7 591,78 Eur sumai. 2017 m. gruodžio 27 d. atlikto 4 920,24 Eur atsiskaitymo metu ieškovė turėjo jau 106 kreditorius, kurių reikalavimų suma sudarė 515 449,96 Eur. Iki bankroto bylos ieškovė neįvykdė įsipareigojimų virš 90 kreditorių, bendrai 419 720,34 Eur sumai.

18.       Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad atsiskaitymai su atsakove pagal paskolos sutartis buvo vykdomi prioritetiškai tam, jog atlikus vieną mokėjimą pagal paskolos sutartį prieš jos įvykdymo terminą, ieškovė galėjo tikėtis naujos paskolos, nes įmonei trūko apyvartinių lėšų, teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o iki šio momento turėjo finansinių sunkumų vykdyti įsipareigojimus, nes juos pradelsė. Net ir neneigiant aplinkybių, kad ieškovė buvo sudariusi sutartis ir ketino jas vykdyti, teismas sprendė, jog akivaizdu, kad bendrovės veikla generavo nuostolius, pradelsti įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę balanse įrašyto turto vertės. Nors ieškovė ir laimėjo keletą viešųjų pirkimų, tačiau, kaip paaiškino trečiasis asmuo teisme, jiems įgyvendinti neturėjo finansinių ir žmogiškųjų resursų, todėl daugėjo įsipareigojimų kreditoriams, nes įmonė, negaudama atsiskaitymo už darbus dėl mokėjimo terminų nesuėjimo, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl toks ieškovės elgesys, kai atsiskaitoma prioritetiškai su atsakove, kuriai įsipareigojimų vykdymo terminai dar nesuėję, kai yra neįvykdyti įsipareigojimai ankstesniems kreditoriams, neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams tik didėja, o įmonė jau 2016 m. gruodžio 31 d. yra nemoki, neatitinka protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti jos ginčijamų sandorių, išskyrus 4 313 Eur ir 25 000 Eur atsiskaitymus, kuriuos ji sudarė dar nebūdama nemoki, o tik turėdama finansinių sunkumų. Taigi ieškovė įrodė ir trečiąją actio Pauliana (Pauliano ieškinys) instituto taikymo sąlygą, išskyrus sandorius, kuriuos sudarė 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d.

19.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. vienintele ieškovės akcininke buvo atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“. Teismo vertinimu, būdama ieškovės vienintele akcininke, atsakovė turėjo realias galimybes įvertinti ieškovės finansinę padėtį, o, ieškovei suteikus atsiskaitymo pirmenybę atsakovei, suprasti, kad tokiu atsiskaitymo sandoriu yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės ieškinyje sudarytas lenteles galima spręsti, jog, jeigu nebūtų sudarytų ginčijamų sandorių, ieškovės kreditoriai būtų turėję galimybes gauti dalį savo reikalavimų patenkinimo.

20.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovei neatlikus ginčijamų atsiskaitymų, toks ieškovės elgesys būtų nulėmęs analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes atsakovei ar jos kreditorių turtiniams interesams. Todėl pripažino, kad atsakovė buvo nesąžininga.

21.       Teismas nurodė, kad atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo ieškovės vienintelė akcininkė, tokios šalių tarpusavio sąsajos ir padėtis yra artima numatytai CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Todėl atsakovė ne tik turėjo informaciją apie kitos sandorio šalies ekonominės veiklos rezultatus, įsiskolinimus kreditoriams, bet ir galėjo daryti jiems įtaką. Teismas konstatavo, kad ieškovė ginčijamais sandoriais nuo 2017 m. kovo 1 d. atsiskaičiusi su atsakove, taip pat sandorių pagrindu pinigines lėšas įgijusi atsakovė, buvo nesąžiningos.

22.       Dėl atsakovės argumentų, kad ne tik atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“ buvo išskirta iš kitų kreditorių sąrašo, o ir UAB „Castrade“, UAB „Terma“ ir UAB „Eskovara“, kurioms per laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 5 d., neturint jokios pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, iš viso buvo sumokėta 1 105 583,37 Eur, teismas pažymėjo, kad šie argumentai neduoda pagrindo atsakovę – turto įgijėją pagal ieškovės ginčijamus sandorius – laikyti sąžininga, ar kitaip vertinti ieškovės turtinę padėtį 2016 m. gruodžio 31 d. bei konstatuoti, kad per 2017 m. atsakovės veikė pelningai. Tai, ar ieškovė (ne)ginčija atsiskaitymo sandorių minėtiems kreditoriams, neturi įtakos nagrinėjamo ginčo rezultatui.

23.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė 2019 m. kovo 26 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas, net jį skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Energijos servisas“ priėmimo, yra nepraleistas, o bylos nagrinėjimo teisme metu priėmus ieškovės 2020 m. sausio 20 d. patikslintą ieškinį, ieškinio reikalavimas liko nepasikeitęs, ieškovė tik papildė ieškinį naujomis aplinkybėmis, kurios neteikia pagrindo ieškovės ieškinį laikyti nauju ieškiniu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“ prašo iš dalies panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais ab initio ieškovės BUAB „Energijos servisas“ 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 27 d. vienašalius atsiskaitymo su atsakove UAB „KURTAS SERVICE“ sandorius bei taikė restituciją, priteisdamas iš atsakovės UAB „KURTAS SERVICE“ ieškovei BUAB „Energijos servisas“ 52 858,24 Eur ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 tik suvienodino teismų praktiką, o precedentų, kai bylas nagrinėję teismai nelaikė bankrutuojančios įmonės tinkamu subjektu reikšti ieškinį CK 6.9301 straipsnio pagrindu, buvo ir anksčiau. Taigi ieškovė ne patikslino ieškinio pagrindą, o pareiškė iš esmės naują ieškinį, įrodinėdama naujas aplinkybes, susijusias su tariamu atsakovės nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priėmė 2020 m. sausio 20 d. ieškovės patikslintą ieškinį. Atitinkamai, teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.

24.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki. Teismas nenustatinėjo ieškovės turimo turto masės, apsiribodamas tik apskaitine ir akivaizdžiai nerealia ieškovės turto verte, pagal kurią, pavyzdžiui, už 52 073,68 Eur ieškovės įsigyto ekskavatoriaus „New Holland B100“ vertė yra nurodoma tik 0,29 Eur. Į bylą pateikta BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriaus D. T. 2020 m. vasario 14 d. pažyma dėl ilgalaikio turto pardavimo, kurioje nurodoma, kad iki 2020 m. vasario 14 d. ieškovės realiai parduoto turto pardavimo kaina viršijo šio turto savikainą. Ieškovės deklaruojami pradelsti įsipareigojimai 2016 m. gruodžio 31 d. tik nežymiai viršijo pusę apskaitomo šios bendrovės turto buhalterinės vertės. Pakoregavus ieškovės nurodomą turto vertę bankroto administratoriaus D. T. pažymoje nurodyta 29 840,19 Eur suma, 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Energijos servisas“ pradelsti įsiskolinimai viršytų pusę šios bendrovės turto vertės tik 10 111,91 Eur. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad didelė dalis BUAB „Energijos servisas“ ilgalaikio turto buvo įvertinta 0,29 Eur suma, tačiau realiai šio turto vertė yra kur kas didesnė. Taigi BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo nemoki.

24.3.                      Negali būti toleruojama tokia situacija, kai vienoje byloje (2020 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-895-555/2020), vertinant tuos pačius įrodymus apie tą pačią aplinkybę (UAB „Energijos servisas“ tariamą nemokumą 2016 m. gruodžio 31 d.), konstatuojama, jog šių įrodymų nepakanka realiai turto vertei konstatuoti, kitoje byloje (šioje byloje), prisidengiant viešuoju interesu ir ginant tik vienos iš ginčo šalių – bankrutuojančios įmonės interesus, būtų sprendžiama visiškai priešingai, kad realios BUAB „Energijos servisas“ turto vertės net nereikia nustatinėti ir galima vadovautis vien buhalterinės apskaitos duomenimis, pagal kuriuos net 75,71 proc. BUAB „Energijos servisas“ turto kainuoja po 0,29 Eur.

24.4.                      Nustatyti realios UAB „Energijos servisas“ turto vertės atsakovė neturėjo ir neturi jokių galimybių, nes duomenis apie tai, kokiu turtu disponavo UAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 31 d., galėtų pateikti tik pati ieškovė, kuri tokių duomenų nepateikė nei į vieną iš trijų jos 2019 m. kovo 26 d. iškeltų civilinių bylų, nors visose šiose bylose ieškovė deklaravo tą pačią aplinkybę, kad UAB „Energijos servisas“ yra nemoki nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

24.5.                      Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad UAB „Energijos servisas“ neturėjo vykdyti ieškovės laimėtų viešųjų pirkimų (konkursų), nes tokia veikla neva buvo nuostolinga, apsiribojo tik formaliu bylos duomenų vertinimu, ignoruodamas atsakovės ir trečiojo asmens nuosekliai įrodinėtą aplinkybę bei pateiktus konkrečius duomenis, kad atsisakymas vykdyti jau laimėtus viešuosius konkursus būtų sukėlęs tik dar didesnius nuostolius. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad tuo atveju, jeigu UAB „Energijos servisas“ būtų atsisakiusi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose po to, kai buvo gauti ir pateikti laidavimo draudimo raštai, bei atsisakiusi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, draudimo bendrovės būtų įgijusios atgręžtinio reikalavimo teises į UAB „Energijos servisas“ bendrai 98 890 Eur sumai. Ši aplinkybė rodo, kad stabdyti UAB „Energijos servisas“ veiklą gresiant tokio dydžio sankcijoms, būtų buvę neprotinga, ir būtent laimėtų viešųjų pirkimų vykdymo sustabdymas, o ne jų vykdymas, būtų buvę veiksmai, prieštaravę UAB „Energijos servisas“ interesams.

24.6.                      Pagal pasirašytas sutartis UAB „Energijos servisas“ 2018 metais turėjo įgyvendinti likusius projektus, kurių bendra vertė net 570 965,07 Eur (be PVM). Tačiau tam, kad galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, UAB „Energijos servisas“ trūko apyvartinių lėšų, kurias ir teikė atsakovė. Tačiau jeigu ieškovė nebūtų atlikusi bent vieno iš šioje byloje ginčijamų mokėjimų, atsakovė nebūtų suteikusi nė vienos kitos paskolos ir jokių piniginių lėšų iš atsakovės ieškovė nebūtų gavusi.

24.7.                      Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad vien per 2017 metų lapkričio mėnesį (tai yra tuo laikotarpiu, kai skundžiamą sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad UAB „Energijos servisas“ buvo nemoki) ir vien tik vykdydama dviejų laimėtų viešųjų pirkimų įsipareigojimus, UAB „Energijos servisas“ atliko darbų bendrai 160 601,53 Eur sumai. Taigi atsakovė realiai vertino UAB „Energijos servisas“ galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal laimėtus viešuosius pirkimus (konkursus) ir ji realiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus.

24.8.                      Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus ieškovės nemokumo atsiradimo momentą, bei nesant jokių duomenų apie tai, kada apie realų UAB „Energijos servisas“ nemokumą sužinojo atsakovė bei trečiasis asmuo, laikytina, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad atsakovė ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi, nes žinodami apie tariamą ieškovės nemokumą, kiekvieno iš ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei atveju suteikė vienam iš kreditorių pirmenybę prieš kitus kreditorius, yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti.

24.9.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė restituciją, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovės prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo priedo Nr. 4 „Skolos, kurių grąžinimo terminas suėjo iki 2017.03.01“ matyti, kad iki 2017 m. kovo 1 d. atsiradusių ieškovės nepadengtų įsiskolinimų suma yra 3 565,99 Eur ir ji ženkliai mažesnė, nei ieškovės tą dieną atsakovei atlikto mokėjimo suma – 17 000 Eur. Tai reiškia, kad 2017 m. kovo 1 d. nepadengti įsiskolinimai ieškovės kreditoriams sudarė tik 3 565,99 Eur, o tai nesuteikia teisės taikyti restituciją visai 17 000 Eur sumai. Kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovės prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo priedo Nr. 5 „Skolos, kurių grąžinimo terminas suėjo iki 2017.07.05“, iki 2017 m. liepos 5 d. atsiradusių ir ieškovės nepadengtų įsiskolinimų suma buvo 6 251,28 Eur, o ieškovės tą dieną atsakovei atlikto mokėjimo suma – 12 313 Eur. Tai reiškia, kad 2017 m. liepos 5 d. nepadengti įsiskolinimai ieškovės kreditoriams sudarė tik 6 251,28 Eur ir tai nesuteikia teisės taikyti restitucijos visai 12 313 Eur sumai. Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. ieškovės prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo priedo Nr. 7 „Skolos, kurių grąžinimo terminai buvo suėję iki 2017.07.26“ matyti, kad iki 2017 m. liepos 26 d. atsiradusių ieškovės nepadengtų įsiskolinimų suma buvo 7 078,87 Eur, o tą dieną atsakovei atlikto mokėjimo suma – 10 000 Eur, taigi restitucija visai 10 000 Eur sumai yra negalima.

24.10.                      Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktuose prieduose apie turimas skolas yra skaičiuojami ir tie patys įsiskolinimai, kurie jau buvo ankstesnių ieškovės ginčijamų mokėjimų metu. Per laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., ieškovės ginčijamų mokėjimų dienomis iš viso nepadengta įsiskolinimų kreditoriams suma sudaro 7 591,78 Eur. Todėl šiuo konkrečiu atveju yra aktuali CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostata, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

24.11.                      Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2020 m. kovo 16 d. atsakovės atsikirtimuose į ieškovės BUAB „Energijos servisas“ 2020 m. kovo 6 d. prašymą nurodytus argumentus, kad atskirai turi būti vertinamas 2017 m. gruodžio 27 d. atliktas atsakovės pateiktų konkrečių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimas. Šiais mokėjimais, kurių bendra suma sudarė tik 4 920,24 Eur, buvo atsiskaitoma už būtiną einamąjį automobilių remontą, kurio neatlikus ieškovė tiesiog nebūtų turėjusi jokių galimybių naudotis šiais automobiliais ir vykdyti savo veiklą, dėl to būtų sustoję tuo metu ieškovės vykdyti darbai, o įsiskolinimai kreditoriams būtų tik didėję. Taigi ieškovės automobilių remontas buvo objektyvi būtinybė, be kurios ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti tolimesnės veiklos.

24.12.                      Teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškovė atliko 4 313,00 Eur mokėjimą pagal paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-01. Tačiau, praėjus vos 5 dienoms, tai yra 2016 m. rugsėjo 12 d., ieškovė su atsakove pasirašė kitą paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-02, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 20 000 Eur paskolą. Tai yra, ieškovės grąžinta atsakovei 4 313 Eur suma buvo vos po kelių dienų vėl suteikta ieškovei naudojimuisi, tik padidinus paskolintą pinigų sumą. Pagal paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-02 ieškovė atsiskaitė su atsakove 2016 m. rugsėjo 28 d. mokėjimu grąžindama 20 000 Eur. Tačiau ieškovė šiuo ieškiniu nepagrįstai ir nesąžiningai reikalauja, kad atsakovė jai grąžintų ne tik 20 000 Eur, bet ir dar papildomai 4 313 Eur. Be to, 2016 m. rugsėjo 28 d. mokėjimu ieškovė grąžino atsakovei 25 000 Eur pagal dvi paskolos sutartis: Nr. 2016/KS-ES-02 ir Nr. 2016/KS-ES-03. Tačiau praėjus vos 14 dienų, tai yra 2016 m. spalio 12 d., ieškovė su atsakove pasirašė kitą paskolos sutartį Nr. 2016/KS-ES-04, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 12 000 Eur paskolą. 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartimi Nr. 2016/KS-ES-05 atsakovė suteikė ieškovei dar 43 500 Eur paskolą. Taigi ieškovės grąžinta atsakovei 25 000 Eur suma buvo vėl suteikta ieškovei naudojimuisi, tik padidinus paskolintą pinigų sumą. Tačiau ieškovė šiuo ieškiniu nepagrįstai ir nesąžiningai reikalauja, kad atsakovė jai grąžintų ne tik sumas, ieškovės sumokėtas pagal paskolos sutartis Nr. 2016/KS-ES-04 ir Nr. 2016/KS-ES-05, bet ir 25 000 Eur, kurie vėliau tai pačiai ieškovei atsakovės buvo vėl perskolinti vėlesnėmis paskolų sutartimis. Jeigu atsakovė suteikė ieškovei kelias paskolas, ir kiekviena nauja paskola buvo suteikiama tik ieškovei gražinant prieš tai suteiktas paskolas, tai yra iš esmės perskolinant ieškovei jos pačios grąžintas ankstesnes paskolas, negalima laikyti, kad ieškovė iš savo piniginių lėšų sumokėjo atsakovei sumą, lygią visų paskolų sutarčių aritmetinei sumai.

24.13.                      Jeigu teismas tenkintų atsakovės UAB „KURTAS SERVICE“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šios išlaidos turėtų būti pripažintinos ieškovės BUAB „Energijos servisas“ administravimo išlaidomis.

25.       Ieškovė BUAB „Energijos servisas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

25.1.                      Atsakovė iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Energijos servisas“ pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, o aplinkybės, jog pradelsti įsipareigojimai tik nežymiai viršijo įmonės turtą (25 031,98 Eur suma), neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl įmonės nemokumo momento nustatymo.

25.2.                      Ieškovė prašo atsisakyti priimti atsakovės naujai teikiamus įrodymus, kadangi jie buvo parengti remiantis duomenimis, kurie atsakovei buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, ekspertizės aktas buvo parengtas tam, kad būtų įvertinta ieškovės kilnojamojo turto masė 2017 m. balandžio 1 d., taigi ne konkrečiai kiekvieno iš 8 byloje ginčijamų mokėjimų metu. Iš atsakovės prašyme suformuluotos ekspertui užduoties, situacijos aprašymo ir paties ekspertizės akto akivaizdu, jog šis dokumentas buvo parengtas konkrečiai įvertinti 2017 m. balandžio 1 d. BUAB „Energijos servisas“ turimo kilnojamojo turto vertę, ir šis dokumentas buvo skirtas pateikti į civilinę bylą Nr. e2-16194-812/2020, o ne į šią nagrinėjamą bylą. Ekspertas, surašęs ekspertizės aktą, jokio tyrimo, susijusio su turto masės nustatymu byloje ginčijamų mokėjimų metu neatliko.

25.3.                      Ekspertizės akte aprašytas ir esą įvertintas BUAB „Energijos servisas“ kilnojamasis turtas nebuvo apžiūrėtas, o buvo remiamasi vien M. L., kuris šioje byloje yra patrauktas trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje, šio turto apibūdinimu. Toks turto įvertinimas nėra patikimas, kadangi M. L. bankroto administratoriui BUAB „Energijos servisas“ turtą perdavė prieš daugiau kaip 2 metus ir gali neprisiminti, kaip tas turtas atrodo, ar kokios būklės buvo 2017 ar 2016 metais. Be to, M. L. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl galėjo melagingai įvertinti turtą. Galiausiai, M. L. nėra ekspertas, kad galėtų vertinti kilnojamojo turto būklę ir vertę. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde ir pati nurodo, kad nustatyti realios ieškovės turto vertės neturi galimybių, taigi atsakovė pati pripažįsta, jog iki šiol neturi duomenų apie realią BUAB „Energijos servisas“ turto vertę.

25.4.                      Priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovė, neatsižvelgdama į tai, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas, kai sandoris sudaromas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo (būtent visi 8 ginčijami mokėjimai buvo atlikti dar nesuėjus skolos grąžinimo terminams) (CK 6.67 straipsnio 5 punktas), tačiau dar papildomai įrodinėjo ir šalių nesąžiningumą. O būtent, ieškovei ir UAB „KURTAS SERVICE“ turėjo būti žinoma apie kitus ieškovei pareikštus reikalavimus, jų mokėjimų terminus, vėlavimą atsiskaityti su kitais kreditoriais, aplinkybę, jog ieškovė ginčijamų mokėjimų metu neturi pakankamai piniginių lėšų, jo finansinė padėtis bloga, aplinkybę, kad prievolių įvykdymo terminas UAB „KURTAS SERVICE“ dar nėra suėjęs, kadangi laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. BUAB „Energijos servisas“ vienintele akcininke buvo UAB „KURTAS SERVICE“, todėl jai turėjo būti žinoma ir suvokiama, kad atliekami ginčijami mokėjimai pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus.

25.5.                      Ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, kadangi ieškinio tikslinimas nėra naujo ieškinio pareiškimas teismui.

25.6.                      Ieškovė restituciją prašė taikyti ta apimtimi, kiek konkrečių ginčijamo mokėjimo metu būtų tekę pačiai atsakovei, t. y. kaip situacija būtų pasikeitusi, jeigu nebūtų buvę atlikti ginčijami mokėjimai. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, siekiant šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taikius restituciją visa apimtimi, atsakovė turės teisę pareikšti finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje toliau gindama savo interesus su kitais BUAB „Energijos servisas“ kreditoriais. Todėl pripažinus negaliojančiais piniginių lėšų išmokėjimą ab initio, taikytina restitucija ir ieškovei iš atsakovės priteistina 80 379,36 Eur (82 171,24 Eur – 1 791,88 Eur) suma, kadangi atliekant ginčijamus mokėjimus buvo suėję ir atsakovės kai kurių pateiktų mokėjimų dokumentų terminai.

2.                      Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Energijos servisas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė visų actio Pauliana sąlygų dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. vienašalių atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę 2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimo metu ir šių sandorių sudarymo momentu įmonė jau buvo nemoki.

26.2.                      BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. rugsėjo 7 d. turėjo 11 802,39 Eur piniginių lėšų, o įsipareigojimų net už 100 136,17 Eur sumą, iš kurių 43 329,52 Eur buvo pradelsti mokėjimai (61 kreditoriui) ir 56 806,65 Eur nepradelsti mokėjimai (47 kreditoriams). BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. rugsėjo 28 d. turėjo 46 011,73 Eur piniginių lėšų, o įsipareigojimų net už 121 979,46 Eur sumą, iš kurių 58 394,13 Eur buvo pradelsti (65 kreditoriams) ir 63 585,33 Eur nepradelsti mokėjimai (38 kreditoriams). Taigi 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. atliktų ginčijamų mokėjimų metu BUAB „Energijos servisas“ kreditoriai (atitinkamai 61 ir 65) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Energijos servisas“, nes prievolių įvykdymo terminai jiems jau buvo suėję. Taip pat iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ginčijamų mokėjimų metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, kurie buvo pateikę mokėjimo dokumentus ir kuriems turimų prievolių įvykdymas dar nebuvo suėjęs, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo šis terminas suėjo.

26.3.                      Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-776-230/2020 buvo nustatyta, kad BUAB „Energijos servisas“ vadovas laiku neinicijavo įmonei bankroto bylos iškėlimo, tai sudarė situaciją, jog, nuo 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Energijos servisas“ tapus nemokiai, buvo dar prisiimama naujų įsipareigojimų, žinant, kad įmonė nėra pajėgi jų įvykdyti. Atsiskaitymai vyko nesilaikant jokio eiliškumo, nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, kurie turėjo seniausias skolas įmonei, tačiau atsiskaitoma išimtinai su UAB „KURTAS SERVICE“, kuriai prievolių įvykdymo terminai dar net nebuvo suėję, ir tokiu būdu didinami įmonės turimi įsipareigojimai.

26.4.                      Atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei akivaizdžiai pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką nėra pateisinami, nes jokios ekonominės naudos jie įmonei nedavė, o tuo labiau, tai nebuvo siekis išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą. Tai buvo akivaizdus UAB „KURTAS SERVICE“ siekis prieš BUAB „Energijos servisas“ iškeliant bankroto bylą sumažinti turimą finansinį reikalavimą nuo 29 243,83 Eur iki vos 951,16 Eur sumos, kuris yra patvirtintas bankroto byloje.

26.5.                      Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Ginčijami 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. mokėjimai, nors buvo atlikti dar iki ieškovės nemokumo, tačiau pažeidė kreditorių teises, kadangi atsiskaitymas su kreditoriais, kuriems ginčijamų mokėjimų metu prievolės jau buvo suėjusios ir kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminai dar nebuvo suėję, bet mokėjimo dokumentai buvo pateikti ieškovei dar iki ginčijamų mokėjimų, užtruko ilgiau, nei būtų atsiskaityta, jei nebūtų atlikta ginčijamų mokėjimų; dėl atliktų ginčijamų mokėjimų buvo visiškai sutrikdytas atsiskaitymas su ieškovės kreditoriais ir pagal naujai gautus mokėjimo dokumentus, kadangi nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Po to, kai jau buvo atlikti ginčijami mokėjimai UAB „KURTAS SERVICE“, buvo tik didinami įsipareigojimai ir, įmonei tapus nemokiai, nebuvo realios galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais.

3.                      Atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1.                      Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad ginčijamų 2016 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitymų su atsakove metu, reikalavimo teisę į ieškovę turėjo 61 kreditorius, o iki 2016 m. rugsėjo 28 d. – 65 kreditoriai, tačiau ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus šiems kreditoriams, turėtus iki ginčijamų atsiskaitymų momento. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kreditoriai, su kuriais buvo atsiskaityta, jau neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės 2018 m. kovo 28 d. nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo priėmimo metu. Be to, akivaizdu, kad BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratorius neturi įgaliojimų atstovauti UAB „Energijos servisas“ kreditorius, buvusius 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d., o kitų kreditorių, kuriuos atstovauja bankroto administratorius, finansiniai reikalavimai atsirado vėliau, po 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. atliktų mokėjimų, ir šiais mokėjimais jų teisės nebuvo pažeistos, nes tuo metu jie jokių teisių ir neturėjo.

27.2.                      Actio Pauliana ieškinys yra skirtas tik tų kreditorių, kurie turėjo finansinius reikalavimus ginčijamų sandorių dieną, interesų gynimui. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinys yra reiškiamas ginant viešąjį interesą – visų BUAB „Energijos servisas“ kreditorių, kurių bankroto byloje buvo patvirtina net 151, interesus.

27.3.                      Ieškovės apeliacinis skundas yra grindžiamas neįsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-776-230/2020. Nėra nei vieno įsigaliojusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konstatuota ieškovės deklaruojama aplinkybė, jog UAB „Energijos servisas“ nemokumas prasidėjo nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Tokia aplinkybė nėra konstatuota ir UAB „Energijos servisas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo

4.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5.                      Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6.                      Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. liepos 3 d. Kilnojamųjų daiktų vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. 238 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriuo įrodinėja ieškovės turėto turto vertę ir siekia paneigti argumentus dėl nemokumo momento nustatymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai yra sudaryti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir jie susiję su nagrinėjama byla, ieškovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti ir pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.

Dėl kilusio ginčo esmės

7.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteistos piniginės lėšos pripažinus negaliojančiais ab initio sandorius actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad UAB „Energijos servisas“ nemoki buvo nuo 2016 m. gruodžio 31 d., todėl pripažino negaliojančiais sandorius, sudarytus po šios dienos, ir taikė restituciją visa apimtimi.

8.                      Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino sandorių, sudarytų iki UAB „Energijos servisas“ nemokumo momento negaliojančiais ab initio, kadangi kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčo sandorių sudarymo metu, be to, ginčo sandoriais buvo kitaip pažeistos kreditorių teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), kadangi atsiskaitymas su kreditoriais užtruko ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo.

9.                      Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė UAB „Energijos servisas“ nemokumo momentą, sudaryti ginčo sandoriai buvo būtini, siekiant gauti apyvartinių lėšų ir vykdyti veiklą, o atsisakymas vykdyti viešuosius pirkimus būtų sukėlęs didesnės žalos nei jų vykdymas. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė restituciją.

Dėl BUAB „Energijos servisas“ nemokumo momento

10.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu BUAB „Energijos servisas“ nemokumo momentu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-895-555/2020 konstatuotomis aplinkybėmis ir tuo, kad atsakovė įrodė, jog reali BUAB „Energijos servisas“ turto vertė buvo kur kas didesnė, nei apskaityta 2016 m. gruodžio 31 d. balanse, tačiau teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

11.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad, 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, BUAB „Energijos servisas“ turėjo turto bendrai 357 914 Eur sumai, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 203 988,98 Eur. Atsakovė viso proceso metu įrodinėjo, kad bendrovės balanse apskaityta turto vertė realiai buvo kur kas didesnė. Iš esmės atsakovė didesnę turto vertę įrodinėja pateiktu Ekspertizės aktu.

12.                      Teisėjų kolegija atmeta ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad Ekspertizės aktas yra visiškai netinkamas įrodymas turto vertei pagrįsti, kadangi ieškovė nenurodė jokių reikšmingų tai pagrindžiančių motyvų. Nors Ekspertizės aktas galimai buvo parengtas su tikslu jį pateikti kitoje civilinėje byloje, tačiau ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl šiuo dokumentu negalėtų būti remiamasi nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tai, kad turto vertė yra nustatyta 2017 m. balandžio 1 d. per se nedaro Ekspertizės akto netinkamu įrodymu, kadangi turto vertė ginčui aktualiu laikotarpiu – 2016 m. gruodžio 31 d. – negalėjo būti mažesnė nei 2017 m. balandžio 1 d. Galiausiai, ieškovė, siekdama paneigti atsakovės pateiktus duomenis, tai turėjo daryti ne remdamasi deklaratyviais teiginiais, o pateikti aiškius ir konkrečius tai pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, turto kainą, kurią nustatė kreditoriai, realias turto nuotraukas, jeigu jos neatitinka Ekspertizės akte nurodytos būklės, ir kitus duomenis, kurie galėtų paneigti atsakovės Ekspertizės akte nurodytą turto vertę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bankroto administratoriui turtas buvo perduotas, taigi jam lengviau įrodyti (paneigti) aplinkybes dėl nekilnojamojo turto vertės.

13.                      Be to, teisėjų kolegija atmeta ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad ieškovė turto vertę įrodinėjo remdamasi oficialiais įrodymais – buhalterinės apskaitos dokumentais, pateiktais valstybinei įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“, kuriuos pateikė ir BUAB „Energijos servisas“ vadovas, prašydamas iškelti bendrovei bankroto bylą, ir pagal kuriuos buvo perduotas turtas bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto balansinė vertė dažnai nėra lygi turto realiai vertei, kadangi rinkos vertė turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti, o buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą. Iš VĮ „Registrų centras“ esančio 2016 m. gruodžio 31 d. aiškinamojo rašto (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad turtas BUAB „Energijos servisas“ buvo apskaitomas įsigijimo verte, tai reiškia, kad balanse buvo nurodoma turto vertė yra lygi jo įsigijimo savikainos ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto pagal teisės aktų nuostatas, skirtumui. Taigi, nepaisant to, kad oficialiuose BUAB „Energijos servisas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodoma konkreti turto vertė, tai per se nepaneigia aplinkybės, kad šio turto rinkos vertė gali būti ir didesnė.

14.                      Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad Ekspertizės akte ieškovės kilnojamasis turtas buvo vertinamas retrospektyviai, nustatant turto vertę 2017 m. balandžio 1 d. Matyti, kad turto vertė nustatyta taikant indeksavimo principą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra turto būklės nustatymas – naujas, labai geras, geras, patenkinamas ir pan. Teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad Ekspertizės aktas yra parengtas remiantis iš esmės tik BUAB „Energijos servisas“ buvusio direktoriaus M. L. pareiškimu apie turto būklę, taigi galėjo būti pateikti subjektyvūs duomenys. Kadangi minėtas turtas bankroto administratoriui buvo perduotas 2018 metais, o duomenys Ekspertizės aktui parengti buvo teikiami 2020 metais, tikėtina, kad pateikti duomenys gali būti ir netikslūs. Be to, Ekspertizės aktas parengtas realiai turto neapžiūrėjus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neatmeta Ekspertizės akto kaip netinkamo įrodymo, tačiau joje nurodytą turto vertę vertina kritiškai.

15.                      Iš Ekspertizės akto matyti, kad ilgalaikio turto vertė buvo nustatyta pagal 2018 m. balandžio 10 d. bankroto administratoriaus pažymas, parengtas bankroto bylos iškėlimo dienai, apie bendrovės turimą turtą, tačiau iš šių pažymų matyti, kad visas turtas buvo įsigytas iki 2016 m. gruodžio 31 d., todėl Ekspertizės akte atsispindi ginčo aplinkybėms aktualūs duomenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ekspertizės akte taip pat nurodyta ir apeliaciniame skunde minimo ekskavatoriaus „New Holland B100“ bei kitų neparduotų transporto priemonių, kurių likutinė vertė balanse yra 0,29 Eur, galima didesnė rinkos vertė, todėl apeliaciniame skunde minima ekskavatoriaus 31 500 Eur vertė papildomai nebegali būti pridedama prie realaus bendrovės turto.

16.                      Nors apeliaciniame skunde atsakovė pažymi, kad reali turto vertė yra dar didesnė nei nurodyta Ekspertizės akte, kadangi daugelis turto objektų apskritai nėra įvertinti, tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Nors turtas, kaip toks, sąraše yra, tačiau nėra žinoma nei šio turto būklė, nei tinkamumas naudoti, o kai kurių daiktų įsigijimo savikaina yra mažiau nei 0,29 Eur, taigi laikytina, kad turtas yra bevertis arba jo didesnė vertė neįrodyta.

17.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir Ekspertizės akte nurodytą turto vertę, pažymi, kad atsakovės įrodinėjama BUAB „Energijos servisas“ bendra reali turto vertė yra 410 950,10 Eur (357 914 Eur (2016 m. gruodžio 31 d. balanse apskaityta bendra turto suma) + 53 036,10 Eur (ilgalaikio materialiojo turto vertės, nustatytos Ekspertizės akte (137 043,10 Eur) ir ilgalaikio materialiojo turto vertės, užfiksuotos 2016 m. gruodžio 31 d. balanse (84 007 Eur), skirtumas)). Taigi, nors atsakovės įrodinėjamo turto ir įsipareigojimų santykis formaliai neatitiko nemokios įmonės statuso (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tačiau, įvertinusi tai, kad atsakovės įrodinėjamo pusė realaus bendrovės turto (205 475,05 Eur) tik nežymiai viršijo pradelstus įsipareigojimus kreditoriams (203 988,98 Eur), o pats Ekspertizės aktas, kuriuo atsakovė įrodinėjo, kad balanse nebuvo atspindėta 53 036,10 Eur dydžio realaus turto vertė, yra vertintinas kritiškai, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki.

18.                      Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad BUAB „Energijos servisas“ per 2016 metus patyrė 320 621 Eur nuostolį, o per 2017 m. nuostoliai išaugo iki 410 777 Eur, bendrovės pagrindinė veikla buvo nuostolinga, bendrovės turtas nuolat mažėjo, taigi nėra pagrindo laikyti, kad BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 31 d. buvo moki ir (ar) buvo galima pagrįstai tikėtis, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jau 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. ginčijamų vienašalių atsiskaitymo sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo sunkumų dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo: pagal Darbinės atskaitomybės parengimo lentelę (priedai prie 2019 m. gruodžio 23 d. rašto, reg. Nr. DOK-37041), 2016 m. rugsėjo 7 d. įmonė piniginių lėšų turėjo tik 11 802,39 Eur, o mokėjimo terminai buvo suėję 43 329,52 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 28 d. ginčijamo mokėjimo dieną įmonė turėjo 46 011,73 Eur piniginių lėšų, o suėjęs įvykdymo terminas buvo kreditoriams bendrai 58 394,13 Eur sumai. Taigi, nors bendrovė mokėjo privalomas įmokas į valstybės biudžetą, tačiau nuolat vėlavo atsiskaityti su kitais kreditoriais, įsipareigojimai augo.

19.                      Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad faktinė aplinkybė, jog BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, konstatuota ir kituose teismų sprendimuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Energijos servisas“ ieškinį atsakovėms UAB „KURTAS SERVICE“ bei UAB Kauno „Žalgirio“ jachtklubui (trečiasis asmuo – M. L.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis), taip pat civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Energijos servisas“ ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis) teismai, įvertinę iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir šioje civilinėje byloje – 2016 m. gruodžio 31 d. balansą, Ekspertizės aktą, kitus finansinės apskaitos duomenis, padarė tą pačią išvadą, kad BUAB „Energijos servisas“ 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai bei byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo priimti kitokio sprendimo.

Dėl acio Pauliana sąlygų ir restitucijos taikymo

20.                      CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas – actio Pauliana institutas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 ir kt.).

21.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020 22 punktas).

22.                      Kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). 

23.                      Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekyla ginčas dėl to, kad atsakovės apeliaciniu skundu ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo kreditorių, turėjusių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei BUAB „Energijos servisas“.

24.                      UAB „Energijos servisas“ ginčijamus mokėjimus 2017 metais atliko jau jai esant nemokiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 36 punktą). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijami mokėjimai buvo atlikti dar nesuėjus paskolos sutartyse nustatytam mokėjimo terminui, todėl, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovei, kaip vienintelei UAB „Energijos servisas“ akcininkei, ginčo mokėjimais buvo suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu, tokiu būdu ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję, teisės ir teisėti interesai.

25.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad ginčijamų sandorių ji sudaryti neprivalėjo ir kad sudarydamos ginčijamus sandorius atsakovė ir skolininkė BUAB „Energijos servisas“ buvo nesąžiningos, taigi ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas kitas actio Pauliana sąlygas.

26.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Būtinumą sudaryti sandorį dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 42, 43 punktai).

27.                      Kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013; 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014).

28.                      Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovei buvo būtinos apyvartinės lėšos viešiesiems pirkimams vykdyti, o neatlikusi bent vieno ginčijamo mokėjimo, UAB „KURTAS SERVICE“ nebūtų suteikusi jokios kitos paskolos ir ieškovė nebūtų gavusi daugiau apyvartinių lėšų, kadangi šių jos argumentų nepatvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. UAB „KURTAS SERVICE“ suteikė paskolas ieškovei pagal 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. rugsėjo 12 d., 2016 m. rugsėjo 23 d., 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. sudarytas paskolos sutartis. Nustatyta, kad pagal 2016 m. liepos 19 d. paskolos sutartį, kuria buvo suteikta 30 000 Eur dydžio paskola, ieškovė grąžino tik 4 313 Eur 2016 m. rugsėjo 7 d. atliktu mokėjimo nurodymu. Tačiau, nepaisant to, kad ši paskola dar nebuvo grąžinta, atsakovė 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartimis suteikė paskolas ieškovei, kurių bendra suma siekė 55 500 Eur. Ginčijamu mokėjimu, atliktu 2017 m. kovo 1 d., buvo grąžinta paskolos dalis pagal pirmąją 2016 m. liepos 19 d. paskolos sutartį, tačiau 2017 metais atsakovė jokių paskolų ieškovei nebesuteikė. Visos paskolos, kurių pagrindu buvo atliekami ginčijami mokėjimai, buvo suteiktos 2016 metais, o ginčijami mokėjimai atlikti 2017 metais. Taigi ginčijami mokėjimai nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos atsakovės sprendimui paskolinti ar nepaskolinti ieškovei apyvartinių lėšų viešiesiems pirkimams vykdyti.

29.                      Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad, tuo atveju, jeigu ieškovė būtų nusprendusi nevykdyti laimėtų viešųjų pirkimų metu atsiradusių įsipareigojimų, draudimo bendrovės būtų įgijusios atgręžtinio reikalavimo teises į UAB „Energijos servisas“ bendrai 98 890 Eur sumai. Kaip matyti iš 2017 metų balanso duomenų, bendrovės nuostoliai iš vykdomos pagrindinės veiklos tik didėjo, įsipareigojimai kreditoriams (dauguma iš jų – tiekėjai) išaugo nuo 351 438 Eur iki 622 013 Eur. Be to, teisėjų kolegija laiko esant reikšmingus ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kad, jeigu UAB „Energijos servisas“ būtų žinojusi, jog 2016 metais laimės viešąjį pirkimą dėl šiluminių tinklų rekonstrukcijos Kaune, kituose viešuosiuose pirkimuose nebūtų dalyvavusi (4 t., b. l. 10), taigi ieškovė suvokė prisiimamų įsipareigojimų mastą ir riziką, todėl privalėjo ją tinkamai ir laiku įvertinti bei priimti sprendimus, atitinkančius protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė, tikėtina, kad, jeigu UAB „Energijos servisas“ būtų neprisiėmusi įsipareigojimų iš viešųjų pirkimų, tokiu atveju žala kreditoriams galėjo būti netgi mažesnė.

30.                      Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad 2017 metais darbo užmokestis padidėjo vidutiniškai 30 proc., lyginant su 2016 metais, padidėjus darbų apimčiai, atsirado poreikis didinti darbuotojų skaičių, o tai sąlygojo papildomas išlaidas. Nepaisant to, kad apyvarta 2017 metais išaugo, o ieškovė faktiškai vykdė veiklą, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad vykdoma ekonominė veikla pradėjo nešti finansinę naudą arba bent nebuvo nuostolinga, priešingai, įsipareigojimai kreditoriams nuolat didėjo, o turtas – mažėjo. 2017 metų pabaigoje UAB „Energijos servisas“ finansinė padėtis buvo dar prastesnė nei 2016 metais. Taigi, nors ginčijamu 2017 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu buvo atsiskaityta už automobilių, kurie buvo naudojami bendrovės veikloje, remontą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nerentabilios veiklos vykdymas, tiek ginčo sandorių sudarymas su atsakove nebeatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto.

31.                      Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, būdama vienintele ieškovės akcininke, galėjo ir turėjo realias galimybes įvertinti ieškovės finansinę padėtį, todėl ieškovei grąžinant pinigines lėšas pagal paskolos sutartis, pagal kurias terminas nebuvo suėjęs, suprato ir turėjo suprasti, kad tokiu būdu yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, su kuriais ieškovė nėra atsiskaičiusi. Atitinkamai, ieškovė, suteikdama prioritetą atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu, suprato ir (ar) turėjo suprasti, kad tokiu būdu yra mažinama bendrovės turto masė, iš kurios nebegalės būti tenkinami kitų kreditorių, kurių mokėjimo terminai suėjo anksčiau, reikalavimai. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad, ieškovei neatlikus ginčijamų atsiskaitymų, toks elgesys būtų nulėmęs analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes jos ar jos kreditorių turtiniams interesams. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė sandorio šalių nesąžiningumą ir atsakovė šių argumentų nepaneigė.

32.                      Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino restituciją reglamentuojančias teisės normas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad restitucijos taikymas tik tokia apimtimi, kokio dydžio yra kreditorių, kurių teises pažeidė konkretus sandoris, reikalavimai, ir grąžinimas tik tokio dydžio turto dalies (vertės) į bendrą turto masę, kur tas turtas būtų naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ (šiuo metu – JANĮ) nustatyta tvarka, gali sukelti situaciją, kad tų kreditorių reikalavimai bus nepatenkinti ar patenkinti tik nedidele dalimi ir taip būtų pažeistas actio Pauliana tikslas atkurti skolininko mokumą, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014 ir kt.). Taigi, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

33.                      Pažymėtina, kad, grąžinus lėšas bankrutuojančiai įmonei, atsakovei dėl tokios sumos bankroto byloje išlieka teisė reikšti kreditoriaus reikalavimą, dėl kurio patvirtinimo, patikrinęs pagrįstumą, spręstų bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Teismui patvirtinus atsakovės reikalavimus bankroto byloje, kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo laipsnis sumažėtų. Dėl to visų kreditorių reikalavimų tenkinimas ir administravimo išlaidų dengimas pagal JANĮ reikalavimus, galimas tik grąžinus bankrutuojančiai įmonei visas lėšas, kurias ji ginčijamais mokėjimais pervedė atsakovei. Priešingu atveju atsiranda grėsmė, kad bus pažeista proporcingo kreditorių reikalavimų patenkinimo taisyklė, lemianti ir kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą.

34.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi visas atsakovės paskolintas ir ieškovės grąžintas ginčijamas sumas, nustatė, kad summa summarum (iš viso) atsakovė pagal sutartis paskolino bendrą 110 500 Eur dydžio sumą, o ieškovė ginčijamais mokėjimais grąžino 77 251 Eur, taigi ieškovė neprašo priteisti didesnės sumos nei paskolino atsakovė. Be to, atsakovė, nurodydama, kad UAB „KURTAS SERVICE“ 2016 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartimi tiesiog perskolino 4 313 Eur dydžio 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškovės grąžintą sumą, ignoruoja aplinkybę, kad 4 313 Eur dydžio suma buvo grąžinta dengiant 2016 m. liepos 19 d. suteiktą 30 000 Eur paskolą. Taigi atsakovė visada buvo paskolinusi ieškovei lėšų daugiau, nei ieškovė buvo atidavusi. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė suteikė ieškovei kelias paskolas ir kiekviena nauja paskola buvo suteikiama tik ieškovei grąžinant prieš tai suteiktas paskolas, kadangi tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

35.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad nors 2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. atlikti ginčo sandoriai bendrai 29 313 Eur sumai ir buvo atlikti iki momento, nuo kurio UAB „Energijos servisas“ tapo neabejotinai nemoki, tačiau ginčo sandoriai kitaip pažeidė kreditorių teises, kadangi atsiskaitymas su kreditoriais, kuriems ginčijamų mokėjimų metu prievolės jau buvo suėjusios, ir kreditoriais, kuriems prievolės įvykdymo terminai dar nebuvo suėję, bet mokėjimo dokumentai buvo pateikti ieškovei dar iki ginčijamų mokėjimų, užtruko ilgiau, nei būtų atsiskaityta, jei nebūtų atlikti ginčijami mokėjimai. Dėl atliktų ginčijamų mokėjimų buvo visiškai sutrikdytas atsiskaitymas su ieškovės kreditoriais ir pagal naujai gautus mokėjimo dokumentus, kadangi nepakako lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.

36.                      Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).

37.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymo formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia tai, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės egzistuotų actio Pauliana pareiškimo teismui momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

38.                      Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

39.                      Be to, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. būtina išsiaiškinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip actio Pauliana sąlygos, buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesat vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalėtų būti taikomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 27-28 punktai).

40.                      Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ginčijamo 2016 m. rugsėjo 7 d. sandorio (sandorio suma 4 313 Eur) sudarymo dieną turėjo kreditorių, kurių reikalavimų bendra suma sudarė 43 329,52 Eur (5 t., b. l. 184), o ginčijamo 2016 m. rugsėjo 28 d. sandorio (sandorio suma 25 000 Eur) sudarymo dieną turėjo kreditorių, kurių reikalavimų bendra suma sudarė 58 394 Eur (5 t., b. l. 194). Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų ir konstatuotų faktinių aplinkybių, kad, nors ir praleidusi prievolės įvykdymo terminą, ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus šiems kreditoriams ir ieškovės bankroto byloje nėra patvirtintų jų finansinių reikalavimų. Taigi, nors UAB „Energijos servisas“, atsiskaitydama su kreditoriais, kurių teises, pasak ieškovės, ji pažeidė, kadangi atsiskaitymas su kreditoriais užtruko ilgiau, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas yra tik formalus, kadangi su šiais kreditoriais buvo atsiskaityta dar iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl to, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nebėra būtinosios actio Pauliana sąlygos, kadangi nėra kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškinio reikalavimus atmetė, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo šių motyvų vertinti kitaip.

Dėl ieškinio pagrindo keitimo ir ieškinio senaties

41.                      Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas priimdamas ieškovės 2020 m. sausio 20 d. patikslintą ieškinį ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.

42.                      Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2019 m. kovo 26 d. pareiškė ieškinį prašydama pripažinti UAB „Energijos servisas“ atliktus mokėjimus bendrai 69 858,24 Eur sumai negaliojančiais ab initio ir taikyti restituciją. Ieškinį grindė CK 6.9301 straipsnio pagrindu ir jį grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčijamais mokėjimais UAB „Energijos servisas“ nesąžiningai suteikė prioritetą kitiems kreditoriams – vienintelei akcininkei UAB „KURTAS SERVICE“, o ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė patikslintą ieškinį tuo pačiu teisiniu pagrindu padidindama ieškinio sumą iki 80 379,36 Eur, papildomai prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio UAB „Energijos servisas“ 2017 m. liepos 5 d. atliktą mokėjimą 12 313 Eur sumai. Ieškovė 2020 m. sausio 21 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė ieškinio teisinį pagrindą ir prašė sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, papildomai nurodė aplinkybes dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kreditorių teisių pažeidimo, skolininko pareigos sudaryti ginčijamą sandorį ir kt.

43.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek actio Pauliana institutas, tiek deliktinės civilinės atsakomybės įrodinėjimu CK 6.9301 straipsnio pagrindu iš esmės siekiama to paties tikslo – grąžinti bendrovei lėšas, t. y. grąžinti ją į padėtį, buvusią iki sandorio įvykdymo ar žalos padarymo, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad tai yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai ir įstatymai nustato skirtingas tokių ieškinių tenkinimo sąlygas. Taigi kiekvienam teisių gynimo būdui taikyti nustatytinos skirtingos aplinkybės, skirtingos kiekvieno iš jų bylos nagrinėjimo ribos.

44.                      Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, kuria remiasi atsakovė apeliaciniame skunde, ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (sprendimo esmė; argumentai, kuriai grindžiamas sprendimas) skiriasi. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjama situacija, kai ieškinio nagrinėjimo ribos buvo išplėstos, prašant pripažinti sandorį negaliojančiu ne tik CK 6.9301 straipsnio pagrindu, kuris buvo nurodytas ieškinyje, bet ir actio Pauliana pagrindu bei prašant pripažinti sandorį prieštaraujančiu gerai moralei, viešajai tvarkai. Toks ieškinio išplėtimas buvo pareikštas teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta civilinė byla ir atsakovams nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į pareikštą ieškinį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje patikslintas ieškinys buvo pareikštas 2020 m. sausio 21 d., atsakovė pateikė ne tik prieštaravimus dėl ieškinio dalyko keitimo, tačiau buvo atidėtas paskirtas teismo posėdis ir sudarytos procesinės galimybės atsiliepimui į ieškinį pateikti. Galiausiai, byla buvo išnagrinėta tik 2020 m. birželio 9 d. sprendimu, taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko visiems atsikirtimams pareikšti.

45.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė iš esmės pareiškė naują ieškinį. Teisėjų kolegija laiko esant reikšminga tai, kad iš esmės faktinis ieškinio pagrindas nesikeitė, ginčo reikalavimas buvo grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tik nurodant papildomus argumentus, kurie tiesiogiai išplaukė iš ginčo sandorių sudarymo aplinkybių. Nesąžiningumas, kaip CK 6.66 taikymo sąlyga, buvo exspressis verbis (tiesiogiai) nurodyta pradiniame ieškinyje, kadangi, kaip teigė ieškovė, atsakovė UAB „KURTAS SERVICE“ buvo vienintelė UAB „Energijos servisas“ akcininkė, taigi jos nesąžiningumas buvo įrodinėjamas tuo aspektu, kad atsakovei neabejotinai turėjo būti žinoma tikroji ieškovės finansinė padėtis, todėl sudarydamos sandorius tarpusavyje, jos turėjo aiškiai suvokti, kad pažeidžia kreditorių interesus, kurių reikalavimų terminai jau buvo suėję. Nesąžiningumo aspektas atsakovei nebuvo ir neturėjo būti siurprizinis ar netikėtas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad procesinis dokumentas, kuriame nėra suformuluojami visiškai nauji ieškinio elementai, bet tik patikslinamos (iš dalies keičiamos) tam tikros faktinės aplinkybės, nepripažintinas nauju ieškiniu.

46.                      Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos išnagrinėjimas iš esmės užtruko ne todėl, jog ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, o dėl teismo darbo organizavimo pasikeitimų, padarytų įvertinus Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“ nurodytas rekomendacijas, kadangi paskirtas teismo posėdis buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. nutartimis. Taigi patikslinto ieškinio priėmimas, nepaisant to, kad atsakovė jam prieštaravo, buvo teisėtas ir pagrįstas, neužvilkino bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

47.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepareiškė naujo ieškinio, o tik patikslino 2019 m. kovo 26 d. pareikšto ieškinio teisinį pagrindą, nėra pagrindo sutikti ir apeliacinio skundo argumentais, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį šioje civilinėje byloje. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Energijos servisas“ bankroto administratoriui įmonės turtas ir visi dokumentai buvo perduoti 2018 m. balandžio mėnesio pabaigoje, ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė 2019 m. kovo 26 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo ieškinio senaties termino pabaigą sieti su 2020 m. sausio 20 d. patikslinto ieškinio pateikimu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai nustatė ieškovės nemokumo momentą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagrįstai sprendė dėl actio Pauliana instituto sąlygų egzistavimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias restituciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

49.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „KURTAS SERVICE“ teisė pareikšti finansinį reikalavimą priklauso ne nuo nagrinėjamos bylos procesinės baigties, o ji tokią teisę įgis tada, kai įvykdys prievoles pagal teismo sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad UAB „KURTAS SERVICE“ pripažįstama teisė pareikšti finansinį reikalavimą UAB „Energijos servisas“ bankroto byloje, šalinama.

50.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

51.                      Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

52.                      Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas visa apimtimi, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos priteistinos iš atsakovės.

53.                      Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovė su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas visa apimtimi, šios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

54.                      Atlikus vienarūšių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 380 Eur (1 800 Eur - 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje pripažįstama teisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KURTAS SERVICE“ teisę pareikšti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Energijos servisas“ bankroto byloje.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „KURTAS SERVICE“ (juridinio asmens kodas 302443086) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas“, (juridinio asmens kodas 135212494), 1 380 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                Romualda Janovičienė

                                                                                Vigintas Višinskis