Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-683-2010].doc
Bylos nr.: 2-683/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-683/2010

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)   

                         

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 29 d.

Vilnius

             

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti  prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-3904-585/20010 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Z. L. dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo 2008 m. spalio 26 d. sudarytą Statybos rangos sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei pagal sutartį jam sumokėtus 401 934 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 2 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti. 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, jog mokėtinas žyminis mokestis pagal ieškovės pareikštus reiškiamus yra 8 539 Lt, ieškovės pateikta pažyma apie gaunamas išmokas patvirtina, kad ji gauna 807 Lt senatvės pensijos, iš pažymos apie ieškovės sutuoktinio S. S. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad jis nuo 1995 m rugsėjo 8 d. nedirba, pagal pateiktus įrodymus taip pat matyti, kad ieškovė turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui ir kad ieškovė sumokėjo 2 000 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios 6 539 Lt žyminio mokesčio dalies prašo atleisti. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad ji nebūtų pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį, kadangi tai, jog ieškovė pagal Statybos rangos sutartį įsipareigojo atsakovui sumokėti viso 692 690 Lt, jau sumokėjo 401 934 Lt, patvirtina ne sunkią ieškovės finansinę padėtį, o kaip tik pakankamą sumokėti visą žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį. Be to, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktos pažymos negali būti vertinamos kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad be šių pajamų ieškovė daugiau jokių pajamų negauna (pvz. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose), be to, naudojosi advokato teisine pagalba, ir ji neprašė dėl sunkios turtinės padėties suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl mokėtino žyminio mokesčio suma, teismo vertinimu, nėra pernelyg didelė, kad užkirstų ieškovei kelią teisminei gynybai. 

            Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, jog per mėnesį gauna apie 807 Lt senatvės pensiją, jos vyras nuo 1995 m. rugsėjo 8 d. niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, turi finansinių įsipareigojimų bankui, kredito sutarties užtikrinimui yra įkeistas  sutuoktiniams priklausantis butas, kuriame sutuoktiniai gyvena, bankų sąskaitose lėšų neturi. Tvirtina, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė žalą ir nėra aišku ar ši žala bus atlyginta. Visai sumai sumokėti neužteko viso gyvenimo santaupų, todėl buvo paimta paskola iš banko. Tai, kad ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovui sumokėti 692 690 Lt niekaip neįrodo, jog ieškovės turtinė padėtis ieškinio padavimo metu buvo gera. Rangos sutartis buvo sudaryta dar 2008 metais, nuo to laiko ieškovės turtinė padėtis ženkliai pasikeitė. Nors ieškovę atstovauja advokatas, tai nekliudo su juo už paslaugas atsiskaityti vėliau, be to, kad savo teises ieškovė įgyvendina advokato pagalba, negali būti pagrindas atmesti prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio.

 

            Atskirasis skundas atmetamas.

            Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip ir prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turi būti motyvuotas. Tuo atveju, jei asmens turtinė padėtis apskritai yra sunki, asmuo gali būti iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Apeliantės teigimu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji turėtų būti iš dalies atleista, nes ji gauna mažas pajamas, yra skolinga bankui, jos turtas įkeistas, o sutuoktinis nuo 1995 metų niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė, nors šiuo metu gauna mažas pajamas, tačiau, kaip pati teigia ieškinyje, atsakovui už rangos darbus per pastaruosius du metus (nuo 2008 m. spalio 26 d., kuomet buvo pasirašyta gyvenamojo namo statybos, tvoros montavimo, pirties ir garažo įrengimo darbų sutartis), yra sumokėjusi atsakovui 401 934 Lt. Pagal minėtą sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovui už nurodytus darbus sumokėti iš viso 692 690 Lt, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dėl sunkios finansinės padėties nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L.Judicku, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantės finansinė padėtis visą laiką buvo ir yra  tokia sudėtinga, kad ji nepajėgtų sumokėti viso žyminio mokesčio už ieškinį. Taigi Vilniaus apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs apeliantės pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

             Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                                      Artūras Driukas

                                                                                                                                 Vytas Milius

                                                                                                                                 Marytė Mitkuvienė