Civilinė byla Nr. 2-683/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 99.1.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 29
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro
Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės
Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės
G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2010 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl
atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje Nr.
2-3904-585/20010 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui Z. L. dėl statybos rangos sutarties nutraukimo ir restitucijos
taikymo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
Ieškovė G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama
nutraukti ieškovės ir atsakovo 2008 m. spalio 26 d. sudarytą Statybos rangos
sutartį, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei pagal
sutartį jam sumokėtus 401 934 Lt, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5
procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė
kreipdamasi į teismą sumokėjo 2 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies
sumokėjimo prašė atleisti.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
Teismas
nutartyje nurodė, jog mokėtinas žyminis mokestis pagal ieškovės pareikštus
reiškiamus yra 8 539 Lt, ieškovės pateikta pažyma apie gaunamas išmokas
patvirtina, kad ji gauna 807 Lt senatvės pensijos, iš pažymos apie ieškovės
sutuoktinio S. S. valstybinį socialinį draudimą matyti, kad
jis nuo 1995 m rugsėjo 8 d. nedirba, pagal pateiktus įrodymus taip pat matyti,
kad ieškovė turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui ir kad ieškovė
sumokėjo 2 000 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios 6 539 Lt žyminio mokesčio
dalies prašo atleisti. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė,
kad ieškovės turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad ji nebūtų pajėgi sumokėti
visą žyminį mokestį, kadangi tai, jog ieškovė pagal Statybos rangos sutartį
įsipareigojo atsakovui sumokėti viso 692 690 Lt, jau sumokėjo 401 934 Lt,
patvirtina ne sunkią ieškovės finansinę padėtį, o kaip tik pakankamą sumokėti
visą žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį. Be to, teismas nurodė, kad ieškovės
pateiktos pažymos negali būti vertinamos kaip pakankami įrodymai,
patvirtinantys, kad be šių pajamų ieškovė daugiau jokių pajamų negauna (pvz.
piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose), be to, naudojosi advokato teisine
pagalba, ir ji neprašė dėl sunkios turtinės padėties suteikti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą, todėl mokėtino žyminio mokesčio suma, teismo
vertinimu, nėra pernelyg didelė, kad užkirstų ieškovei kelią teisminei
gynybai.
Atskiruoju skundu
ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį
ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę iš dalies nuo žyminio
mokesčio mokėjimo. Nurodo, jog per mėnesį gauna apie 807 Lt senatvės pensiją,
jos vyras nuo 1995 m. rugsėjo 8 d. niekur nedirba ir jokių pajamų negauna, turi
finansinių įsipareigojimų bankui, kredito sutarties užtikrinimui yra įkeistas
sutuoktiniams priklausantis butas, kuriame sutuoktiniai gyvena, bankų
sąskaitose lėšų neturi. Tvirtina, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė žalą ir nėra
aišku ar ši žala bus atlyginta. Visai sumai sumokėti neužteko viso gyvenimo
santaupų, todėl buvo paimta paskola iš banko. Tai, kad ieškovė buvo
įsipareigojusi atsakovui sumokėti 692 690 Lt niekaip neįrodo, jog ieškovės
turtinė padėtis ieškinio padavimo metu buvo gera. Rangos sutartis buvo sudaryta
dar 2008 metais, nuo to laiko ieškovės turtinė padėtis ženkliai pasikeitė. Nors
ieškovę atstovauja advokatas, tai nekliudo su juo už paslaugas atsiskaityti
vėliau, be to, kad savo teises ieškovė įgyvendina advokato pagalba, negali būti
pagrindas atmesti prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio.
Atskirasis skundas
atmetamas.
Europos žmogus teisių
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13
straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio
pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo
principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės
yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė
negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu,
nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam
besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų
yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo
nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme
numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK
80 str.).
Įstatymų
leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių
tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam
tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai
finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio
mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio
mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo
jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes
kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK
83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į
asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio
mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio
mokėjimo, kaip ir prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turi būti
motyvuotas. Tuo atveju, jei asmens turtinė padėtis apskritai yra sunki, asmuo
gali būti iš dalies atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos
tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais
atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis
neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu
įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų
subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju,
jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio
žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą
atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus
įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus
duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei
kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar
pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų
leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo
metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine
padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio)
rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ
„Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Apeliantės
teigimu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji turėtų būti iš dalies atleista, nes
ji gauna mažas pajamas, yra skolinga bankui, jos turtas įkeistas, o sutuoktinis
nuo 1995 metų niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl dėl sunkios
finansinės padėties neturi galimybės sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Kaip
matyti iš bylos medžiagos, apeliantė, nors šiuo metu gauna mažas pajamas,
tačiau, kaip pati teigia ieškinyje, atsakovui už rangos darbus per pastaruosius
du metus (nuo 2008 m. spalio 26 d., kuomet buvo pasirašyta gyvenamojo namo
statybos, tvoros montavimo, pirties ir garažo įrengimo darbų sutartis), yra
sumokėjusi atsakovui 401 934 Lt. Pagal minėtą sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi
atsakovui už nurodytus darbus sumokėti iš viso 692 690 Lt, be to, kaip
teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė dėl sunkios finansinės
padėties nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o
sudarė atstovavimo sutartį su advokatu L.Judicku, todėl nėra pagrindo daryti
išvadą, jog apeliantės finansinė padėtis visą laiką buvo ir yra tokia
sudėtinga, kad ji nepajėgtų sumokėti viso žyminio mokesčio už ieškinį. Taigi
Vilniaus apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs apeliantės pateiktus ir
turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas,
jog apeliantės turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo
atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos
teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio
mokesčio už ieškinį sumokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų
Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų
būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329
straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo
pagrindų, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Artūras
Driukas
Vytas Milius
Marytė Mitkuvienė