Baudžiamoji byla Nr. 1-2254-1181/2022

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10228-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.29.1.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,

sekretoriaujant Gustei Ruibytei,

dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokienei (nuotoliniu būdu),

kaltinamajai I. S. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „L“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį galutine (subendrinta su ankstesniu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausme) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams (2018 m. kovo 27 d. įtraukta į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, 2020 m. rugsėjo 23 d. išregistruota iš registro),

kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       I. S. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykusi skiepo procedūrai, nurodytos įstaigos medicinos registruotojui T. A. G. pateikė kaip savo asmens dokumentą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. Š. vardu, tokiu būdu ji neteisėtai disponavo netikru dokumentu. Taip I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje ištirtų įrodymų esmė

2.       Kaltinamoji I. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė užsidirbti papildomai, pasiskiepijant už kitą asmenį, ji sutiko. Tas asmuo jai padavė asmens tapatybės kortelę, sumokėjo 50 Eur, ji atvyko į Vilnių, tiksliai neprisimena kada, bet galėjo būti 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., tikslaus adreso nepamena, atvyko į polikliniką. Ten dirbusiam vyrui pateikė iš to asmens gautą tapatybės kortelę. Jis įtarė, kad tai ne jos dokumentas, pasiskiepyti ji nesuspėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Tai buvo neapgalvotas, spontaniškas poelgis siekiant užsidirbti. Ji viena augina ir išlaiko nepilnametį vaiką. Ateityje priešingų teisei veikų nedarys.

3.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4.       Liudytojas T. A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. balandžio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini), įsikūrusiame (duomenys neskelbtini), dirba medicinos registratoriumi vakcinacijos centre. Jo darbas yra pasitikti pacientą, patikrinti asmens registracijos duomenis, asmens dokumentą ir nukreipti asmenį į laisvą langelį. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.20 val., jo darbo metu į jį kreipėsi moteris, kuri atrodė apie 28–33 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, maždaug nuo 165 iki 172 cm ūgio, dėvėjo juodą odinę striukę, mėlynos spalvos medicininę kaukę, buvo tamsiai bordinės spalvos plaukų, kurių ilgis iki pečių, moters nosis buvo riesta, daugiau moters požymių neįsidėmėjo. Minėta moteris pateikė asmens tapatybės kortelę ir prisistatė kaip S. Š. Paėmęs asmens tapatybės kortelę jis pastebėjo, kad asmens dokumentas yra akivaizdžiai padirbtas (tai matėsi iš bendrų bruožų). Jis nedelsdamas kreipėsi į savo koordinatorę I. Ž., kuri toliau bendravo su moterimi. I. Ž. moteriai nurodė, kad asmens dokumento ji neatgaus, kadangi dokumentas galbūt yra netikras. Tuomet moteris pasakė, kad jai asmens tapatybės kortelė nėra reikalinga ir nieko nepasakiusi išėjo iš gydymo įstaigos jam nežinoma linkme. Iš karto po to apie įvykį buvo informuotas Bendrasis pagalbos centras. Galvoja, kad minėtą moterį galėtų atpažinti, moters veido bruožus iš dalies įsiminė. Poliklinikoje nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, yra termovizorius, kuris matuoja klientų kūno temperatūrą, tačiau ar termovizorius įrašo vaizdą, jis pasakyti negali (b. l. 20–23).

5.       Liudytoja I. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. kovo 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), įsikūrusiame (duomenys neskelbtini), vakcinacijos centro koordinatorės pareigose, jos darbas yra prižiūrėti, kad viskas vyktų sklandžiai ir būtų tvarka. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.20 val., jos darbo metu į ją kreipėsi kolega T. A. G., nurodė, kad skiepytis atėjo neregistruotas asmuo, vardu S. Š., paaiškino, kad jam sukėlė įtarimų moters pateikto asmens tapatybės dokumento tikrumas. Apžiūrėjusi asmens tapatybės kortelę, išduotą S. Š. vardu, ji pastebėjo, kad dokumentas gali būti netikras, kadangi buvo kitos spalvos, nebuvo vandens ženklų, asmens nuotrauka buvo ne tokia, kokia turi būti. Pasiėmusi minėtą dokumentą ji nuėjo prie 413 kabineto, kur stovėjo jai nepažįstama ir nematyta moteris. Moters požymiai: apie 30–35 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio, moteris dėvėjo juodą džemperį, mėlynos spalvos medicininę kaukę, buvo rožinės spalvos plaukų su ataugusiomis juodos spalvos šaknimis, plaukų ilgis – žemiau pečių, daugiau moters požymių ji neįsidėmėjo. Priėjusi prie moters ji pasakė, kad moters dokumentas galbūt yra netikras, todėl bus pranešta policijai. Moteris jai atsakė, kad ji nusišneka, taip pat moteris nurodė, kad dokumentu naudojasi jau seniai ir niekam jis nesukėlė įtarimų. Po to moteris pasakė, kad dokumentas nereikalingas ir kad ji gali dokumentą pasiimti sau. Moteris nurodė, kad skuba, todėl pareigūnų nelauks. Po to, nieko nesakiusi, moteris pasišalino iš poliklinikos jai nežinoma linkme. Iš karto po to apie įvykį buvo pranešta paskambinus Bendrojo pagalbos centro numeriu. Galvoja, kad minėtą moterį galėtų atpažinti, kadangi iš dalies įsiminė moters bruožus. Poliklinikoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, tačiau yra įrengtas termovizorius, matuojantis pacientų kūno temperatūrą. Ar termovizorius įrašo vaizdą, ji pasakyti negali. Pagal jų centro duomenis moteris, vardu S. Š., buvo paskiepyta pirmu skiepu 2021 m. rugpjūčio 4 d., Kaune, Kovo 11– osios g. 26, antram skiepui buvo registruota jų poliklinikoje 2022 m. kovo 25 d. (b. l. 26–29).

6.       Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja I. Ž. atpažino I. S. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus 2022 m. kovo 29 d. apklausos metu, t. y., kaip moterį, kuri 2022 m. kovo 25 d. atvykusi į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pateikė galbūt suklastotą asmens dokumentą (b. l. 32–37).

7.       Liudytoja (apklausta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) S. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tiriamą nusikalstamą veiką ji nieko nežino. I. S. ji nepažįsta. Nežino, kokie pašaliniai asmenys ir kokiu būdu galėjo įgyti jos asmens duomenis, t. y., vardą, pavardę, asmens kodą ir kt., ir pagaminti netikrą tapatybės kortelę su jos asmens duomenimis. Savo asmens duomenis ji pateikdavo tik oficialiose įstaigose, pvz., bankuose ir pan. Ji jokių asmenų niekada neprašė, kad jie jos vardu pasiskiepytų nuo COVID–19 ligos. Ji pati pasiskiepijo nuo COVID–19 ligos 2021 m. rugpjūčio 5 d., skiepijosi Kauno mieste, vakcinacijos centre, tikslaus adreso nebepamena. Be to, 2022 m. sausio mėn. ji pati buvo susirgusi COVID–19 liga, tyrimus darėsi privačioje klinikoje, Kaune, Šiaurės prospekte, tikslaus klinikos pavadinimo ir adreso neprisimena. Tyrimo rezultatus jai pasakė tą pačią dieną, apie rezultatus informavo žodžiu. Dėl tolesnių COVID–19 tyrimų ji niekur kitur nesiregistravo, todėl gali būti, kad e–sveikatos sistemoje nėra duomenų apie jos persirgimą COVID–19 liga. Taigi, jai tikrai nebuvo reikalo kitų asmenų prašyti, kad jie eitų ir jos vardu pasiskiepytų nuo COVID–19 ligos, kadangi 2022 m. rugpjūčio 5 d. ji buvo pasiskiepijusi „Johnson and Johnson“ vakcina, be to, buvo persirgusi COVID–19 liga. Pažymėjo, kad ji turi asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jai išduotą (duomenys neskelbtini), šios asmens tapatybės kortelės niekur pametusi nebuvo (b. l. 51–54).

8.       S. Š. 2022 m. birželio 16 d. elektroniniu paštu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo išrašą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. S. Š. buvo paskiepyta nuo COVID–19 ligos „Janssen–Cilag International“ vakcina (b. l. 56–57).

9.       S. Š. 2022 m. birželio 20 d. elektroniniu paštu pateikė informaciją, kad tyrimus dėl COVID–19 ligos atliko UAB (duomenys neskelbtini) klinikoje (b. l. 58–59).

10.       Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 7 d. rašto Nr. 22–17 nustatyta, kad pacientė S. Š. 2022 m. sausio 7 d. į įstaigą kreipėsi dėl karščiavimo ir į COVID–19 ligą panašių simptomų, atlikus bendrą kraujo ir CRB tyrimą buvo patvirtintas virusinis susirgimas, dėl COVID–19 diagnozės patvirtinimo buvo rekomenduota atlikti PGR tyrimą pagal gyvenamąją vieta, daugiau informacijos apie pacientei atliktus tyrimus įstaiga neturi (b. l. 61).

11.       Iš 2022 m. kovo 26 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad  D. F. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė S. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72–74), kuri apžiūrėta ir aprašyta 2022 m. balandžio 11 d. Kitų objektų apžiūros protokole. (b. l. 75–81).

12.       Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 14 d. specialisto išvados  Nr. 11–735(22) nustatyta, kad tirti pateikta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu yra netikra. Netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė pagaminta ant baltos spalvos plastiko kortelės, termosublimacinio spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu) išspausdinus blanką, numerį, duomenis, nuotrauką, parašą. Dokumente imituotos specialiosios apsaugos priemonės (liuminescuojantys piešiniai, kinegrama) ir kontaktinis lustas (b. l. 85–87).

13.       Gyventojų registro išraše apie asmenį 2022 m. kovo 29 d. informacijos apie S. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksuota (b. l. 101–102).

14.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. liudytoja I. Ž. informavo, jog S. Š. vardu registruojantis skiepui (duomenys neskelbtini), buvo pateikti kontaktiniai duomenys: el. paštas – (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini). I. Ž. taip pat nurodė, kad poliklinikoje esantys termovizoriai vaizdo neįrašo, todėl vaizdo įrašų nėra (b. l. 105–106).

15.       Iš 2022 m. kovo 29 d. pažymos apie mobilaus ryšio telefono Nr. priklausomybę nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (ryšio operatorius – AB ,,Telia Lietuva“) registruotas I. S. vardu (b. l. 109).

16.       Iš 2022 m. birželio 10 d. pažymos apie asmens duomenis įtariamosios I. S. nurodytas kontaktinis elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini).

17.       Iš 2022 m. kovo 29 d. Patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) poliklinikos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų dalis, patalpose yra termovizoriai, matuojantys klientų temperatūrą, pastato patalpos nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 8–10, 11–17).

18.       Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal 2022 m. kovo 31 d. reikalavimą iš VšĮ (duomenys neskelbtini) gauto ir apžiūrėto bei 2022 m. balandžio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole aprašyto vaizdo įrašo pavadinimu ,,00000001506000501“ nustatyta, kad vaizdo įrašas užfiksuotas vaizdo kamera, įrengta VšĮ (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), pastato prieigose (iš lauko pusės). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2022 m. kovo 25 d., 16.06 val., į VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpas įeina moteris apie 30–35 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, ilgų raudonos spalvos plaukų su ataugusiomis juodos spalvos šaknimis, vilkinti juodos spalvos palaidinę, juodos spalvos vasarinę striukę, mūvinti juodos spalvos aptemptomis kelnėmis su skylėmis iš priekio, avinti šviesios spalvos sportbačiais, 16.14 val. minėta moteris išeina iš poliklinikos patalpų (b. l. 89–91, 92–96).

III.                      Teismo argumentai ir išvados

19.       BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje            Nr. 2K-173-693/2018). Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų.

20.       Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento. Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Netikro dokumento panaudojimas – tai neteisėtas netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims. Asmens tapatybės kortelė yra oficialus asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą. Vadinasi, tokio pobūdžio dokumentas gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius.

21.       Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamoji I. S. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., (duomenys neskelbtini), atvykusi skiepo procedūrai, nurodytos įstaigos medicinos registruotojui T. A. G. pateikė kaip savo asmens dokumentą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. Š. vardu. Nors, I. S. teigimu, ji nežinojo, kad asmens tapatybės kortelė yra netikra, o tai sužinojo tik ją pateikusi, tačiau tokia kaltinamosios versija yra paneigta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis. Jų visuma leidžia pagrįstai pripažinti, kad I. S. laikė ir panaudojo S. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, žinodama, kad šis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra netikras. Tokią teismo išvadą pirmiausia pagrindžia liudytojų T. A. G. ir I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad akivaizdžiai matėsi, jog kaltinamosios pateiktas S. Š. vardu išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra padirbtas, tai matėsi iš bendrų bruožų. Be to, kad dokumentas yra netikras, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-735(22) kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) S. Š. vardu yra netikra. Netikra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė pagaminta ant baltos spalvos plastiko kortelės, termosublimacinio spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu) išspausdinus blanką, numerį, duomenis, nuotrauką, parašą. Dokumente imituotos specialiosios apsaugos priemonės (liuminescuojantys piešiniai, kinegrama) ir kontaktinis lustas. Taigi, matyti, kad specialisto išvadoje detaliai aprašyti ir pažymėti asmens tapatybės kortelėje esantys esminiai neatitikimai su šios rūšies originaliu ir oficialiai patvirtintu dokumentu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima abejoti specialisto išvados teisingumu. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti T. A. G. ir I. Ž. parodymais, kad aplinkybė, jog kaltinamosios pateiktas dokumentas netikras, buvo akivaizdi, t. y. matoma ir neturint specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadų. Pažymėtina, kad minėti liudytojai nurodė, kad kaltinamosios nepažįsta, pirmą kartą ją matė atvykus skiepo procedūrai, taigi, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie gali turėti suinteresuotumą šios baudžiamosios bylos baigtimi ir (ar) siekį kaltinamąją apkalbėti, taip pat suinteresuotumą kaltinamosios nubaudimu. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

22.       Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog I. S. 2022 m. kovo 25 d., apie 16.23 val., (duomenys neskelbtini), atvykusi skiepo procedūrai, nurodytos įstaigos medicinos registruotojui T. A. G. pateikė kaip savo asmens dokumentą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. Š. vardu. Netikros asmens tapatybės kortelės laikymas ir panaudojimas pateikiant poliklinikos specialistui atitinka BK 300 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

23.       Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

IV.                      Dėl I. S. skirtinos bausmės

24.       Teismas, skirdamas bausmę I. S., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: areštas arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

25.       Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

26.       Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį – kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę – bausta administracine tvarka, baudas moka, yra dirbanti, (duomenys neskelbtini), viena augina ir išlaiko mažametį vaiką, kaltinamosios I. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

27.       Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, – vieneri metai laisvės atėmimo. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

28.       Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai I. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29.       Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti I. S. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. I. S. teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir bausmės atidėjimu.

30.       BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). 

31.       Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

32.       Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamoji nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

33.       Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo abejinga tam, ką padarė, kad kaltinamoji yra dirbanti, yra jauno amžiaus, viena augina ir išlaiko mažametį vaiką, į kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamosios elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir vieneriems metams atidedant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. I. S. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jai būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamosios padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

V.                      Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

34.       Kaltinamajai I. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

35.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – netikra S. Š. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina. Pagal 2022 m. kovo 31 d. reikalavimą iš (duomenys neskelbtini) gautas vaizdo įrašas pavadinimu ,,00000001506000501“ – paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis I. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams netaikant intensyvios priežiūros ir paskirti jai įpareigojimus tęsti dirbą, o jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ilgiau negu 7 paroms neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

I. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą S. Š. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, pagal 2022 m. kovo 31 d. reikalavimą iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) gautą vaizdo įrašą pavadinimu ,,00000001506000501“ – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti I. S.:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Kaune – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno apygardos probacijos tarnyba, Kęstučio g. 37 44307 Kaunas, tel. (8 37) 750032) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                                      Zina Vilnienė