Civilinė byla Nr. 2-1432/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 110.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ryšių statyba“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria
buvo iš dalies patenkintas UAB „Inžinerinė statyba“ prašymas taikyti nuostolių,
galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo
užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-4932-661/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Atsakovas UAB „Inžinerinė statyba“ kreipėsi į teismą
su prašymu pareikalauti, kad ieškovas UAB „Ryšių statyba“ pateiktų atsakovo
nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą
312 707,62 Lt sumai. Prašyme nurodė, kad ieškovo prašymu Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos
priemones ir uždraudė atsakovams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Šalčininkų rajono savivaldybės
administracijai, UAB „Inžinierinė statyba“, vykdyti bet kokį atsiskaitymą pagal
2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį Nr. GS (7.83)-45.
Atsakovas UAB „Inžinerinė statyba“ nurodė, kad
nepritaikius atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, užtikrinimo būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas,
o interesų balansas akivaizdžiai pakryptų ieškovo naudai. Atsakovas nurodė, kad
šiuo metu pagal rangos sutartį užsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės
administracija bei įgyvendinančioji institucija Aplinkos projektų valdymo
agentūra atsakovui UAB „Inžinerinė statyba“ yra skolingos 309 611,50 Lt už jau
atliktus darbus pagal rangos sutartį, todėl nuo laikinųjų apsaugos priemonių
pritaikymo dienos atsakovo minimalių preziumuojamų ir neįrodinėjamų nuostolių
suma siekia 309 611,50 Lt sumą. Remdamasis CPK 147 straipsniu atsakovas prašė
pareikalauti iš ieškovo užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl
teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
2010 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismas
nutartimi atsakovo UAB „Inžinerinė statyba“ prašymą taikyti nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą
tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovą UAB „Ryšių statyba“ iki 2010 m.
birželio 3 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt
įmoką atsakovo UAB „Inžinerinė statyba“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl 2010
m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių,
atlyginimui užtikrinti arba iki nurodytos datos pateikti teismui banko
garantiją tai pačiai sumai.
2010 m. gegužės 31 d. ieškovas UAB „Ryšių statyba“
pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4932-661/2010. Atskiruoju skundu prašo
panaikinti skundžiamą nutartį. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad
teismas, tenkindamas atsakovo prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti
dvi būtinas sąlygas t. y. 1) atsakovas įrodo realiai prognozuojamus nuostolius,
susijusius su taikytomis laikinosioms apsaugos priemonėmis; 2) ieškovo
materialinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nuostolių atlyginimas
gali būti apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nė
vienos iš minėtų aplinkybių nenustatė, o tai lemia, jog minėtoji nutartis yra
neteisėta, nepagrįsta ir dėl to naikintina.
2010 m. liepos 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros
(toliau – Agentūra) atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4932-661/2010.
Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo,
kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog atsakovo prognozuojami
nuostoliai yra pakankamai realūs, o ieškovo materialinė padėtis sunki, tai
lemia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą skundžiamą
nutartį ir kad nėra pagrindo ją naikinti.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos
priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių
suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti.
Teisingumas įpareigoja teismą siekti ginčo šalių skirtingų interesų
pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos
rungimosi civiliniame procese galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje jis iš tiesų gali
patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių
tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.).
Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal
bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir
byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo
patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli,
ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali
vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti
jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių
dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.
birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo
2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008, 2009 m. liepos 2 d.
nutartis civ. byloje Nr.
2-730/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal
Rangos sutartyje Nr. GS(7.83)-45 nustatytą atsiskaitymo už rangovų atliktus
darbus tvarką visi mokėjimai priklauso atsakovui UAB „Inžinerinė statyba“. 2010
m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi pritaikė laikinąsias
apsaugos priemones – uždraudė atsakovams Lietuvos Respublikos Aplinkos
ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijai, UAB „Inžinerinė statyba“ vykdyti bet kokį
atsiskaitymą pagal 2009 m. vasario 27 d. rangos sutartį Nr. GS (7/83)-45. Po
šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimai atsakovui UAB „Inžinerinė
statyba“ už rangovų atliktus darbus nutrūko. Iš 2010 m. kovo mėnesio atliktų
darbų akto Nr. 4 buvo atlikta rangos darbų, kurių vertė 255 876,98 Lt. Šios
aplinkybės lemia, kad atsakovo nuostoliai, atsiradę ir galimai atsirasiantys
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realūs.
Be to, remiantis CK 6.210 str. 2 d.
nuostatomis, atsakovui, kaip kreditoriui, priklauso 6 proc. metinės palūkanos
už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis
nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos yra laikomos minimaliais
kreditoriaus nuostoliais, o faktas, kad kreditorius patyrė minimalius
nuostolius, yra preziumuojamas pagal įstatymą. Ši aplinkybė lemia, kad atsakovo
nuostoliai, atsiradę ir galimai atsirasiantys dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo, yra realūs.
Atsakovas nurodo, jog jo galimi
nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra sudaryti iš 309 611,50 Lt
sumos, kylančios iš Rangos sutarties, ir 3096,12 Lt palūkanų, paskaičiuotų
pagal CK 210 str. 2 d. nuostatas. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų minėtus
atsakovo nuostolius. Dėl šios priežasties yra laikytina, jog atsakovas nepagrindė
galimų nuostolių atsiradimo dydžio, ir kad pirmosios instancijos teismas,
vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo
principais, tinkamai įpareigojo ieškovą sumokėti 50 000 Lt sumą atsakovo
nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti.
Iš UAB „Ryšių statyba“ 2009 m. balanso
(b. l. 45-47) matyti, kad bendrovė turi 7 450 212 Lt vertės turto, iš kurio
ilgalaikis turtas sudaro 4 878 296 Lt. Iš ilgalaikio turto 4 280 991 Lt sudaro
materialusis turtas, kuris pagal byloje esančius duomenis yra apsunkintas
hipoteka (b. l. 66-82). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 115 435 Lt,
iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 415
714 Lt. Remiantis šiais
duomenimis, negalima daryti išvados, kad ieškovo UAB „Ryšių statyba“ turimo
turto ir įsipareigojimų santykis užtikrina gerą bendrovės finansinę padėtį. Kaip minėta, dar viena aplinkybė pagrindžianti
atsakovo nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
užtikrinimo taikymo būtinybę yra galimas atsakovo nuostolių atlyginimo
apsunkinimas. Dėl šios priežasties nepakankamai gera UAB „Ryšių statybos“
finansinė padėtis yra
pagrindas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes atsakovo patirtų nuostolių
atlyginimas gali būti apsunkintas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina
išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės
normas bei jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra pakankamas pagrindas
naikinti Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į
jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo
išsprendimui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų
kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės
17 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Teisėjai:
Danutė Gasiūnienė
Audronė Jarackaitė
Vytas Milius