Baudžiamoji byla Nr. 2K-586/2006

              Procesinio sprendimo kategorija

                                                        2.2.5.4.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. spalio  24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Lidijos Liucijos Žilienės, ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,

gynėjui advokatui I. Borveinui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtoji bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteisti A. M., V. M. ir V. Z., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. M. ir V. Z., 2004 m. lapkričio 22 d., apie 23.30 val.,Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, bendrais tyčiniais veiksmais įsibrovė į G. P. priklausantį automobilį „VW Golf“, išdaužė automobilio dešinės pusės galinį stiklą ir panaudojo prieš G. P. fizinį smurtą, t.y. sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir taip padarė G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš automobilio „VW Golf“ pasikėsino pagrobti G. P. priklausančio turto už 366 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.

Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo išteisinti jį dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes jo kaltė pagrįsta prielaidomis, įrodymai ištirti šališkai. Kasaciniame skunde teigiama, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė. Kasatoriaus nuomone, pažeista BPK 192 straipsnio 5 dalis, nes asmens atpažinimas iš nuotraukų atliktas nenurodant motyvų. Taip pat nurodomas BPK 44 straipsnio reikalavimų pažeidimas, tačiau nenurodoma šio pažeidimo esmė.

Nuteistojo T. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo pagrindų ir motyvų

Pagrindiniai reikalavimai kasacinio skundo formai ir turiniui yra išdėstyti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Kasaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodoma skundžiamo teismo sprendimo apskundimo pagrindai, nustatyti BPK 369 straipsnio 1 dalyje, ir motyvai, dėl kurių kasatorius nesutinka su nuosprendžiu ar nutartimi.

Nuteistojo T. G. kasacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, konkrečiai nenurodant apskundimo pagrindo. Skundo motyvai nurodyti abstrakčiai: nurodoma, kad teismai bylą išnagrinėjo šališkai, priėmė nepagrįstus sprendimus, pažeidė BPK 44 straipsnyje numatytas asmens teises, tačiau, kuo konkrečiai grindžiami šie teiginiai, nenurodoma. Tokie kasacinio skundo motyvai paliekami nenagrinėti.

Dėl BPK 192 straipsnio 5 dalies reikalavimų

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio matyti, jis pagrįstas ir liudytojų Z. R. bei V. R.T. G. atpažinimu pagal jo nuotrauką protokolu.

Asmens parodymo atpažinti tvarka reglamentuojama BPK 192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą išlygą, jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotrauką asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Tai gali būti daroma ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais, kai būtina išvengti įtariamojo ar nukentėjusiojo fizinio kontakto iki atpažinimo veiksmo atlikimo ar po jo. Įstatyme nenumatyta, kad šiais atvejais turi būti priimamas atskiras procesinis sprendimas. Kiekvienu konkrečiu atveju tai sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ar padarytus atpažinimus pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje, sprendžia teismas. Pirmosios instancijos teismas T. G. atpažinimus pagal nuotraukas pripažino įrodymu ir tuo nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija nenustatė ir kitų BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo T. G. teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį pirmosios instancijos teismui bei nutartį apeliacinės instancijos teismui.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistojo T. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                        Pranas Kuconis                           

Lidija Liucija Žilienė                                          Josifas Tomaševičius