Administracinė byla Nr. ATP-579-487/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02002-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.; 3.26.1.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo netenkintas L. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-01-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2016-01-18 nutarimu L. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 424 straipsnio 3 dalyje, nubausta 150 Eur bauda.
Nesutikdama su šiuo nutarimu, L. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi netenkino L. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-01-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad patikrinimų metu nebuvo nustatyta gyvūno auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimų bei nesigirdėjo šuns lojimo, nepaneigia nustatytų duomenų apie kitu laiku keliamą triukšmą, vaizdo įrašas, nors ir fiksuotas ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, gali būti vertinamas kaip netiesioginis įrodymas. Teismas pripažino liudytojų parodymus nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais, tikslas liudytojams nepagrįstai apkalbėti L. K. nebuvo nustatytas.
L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialiąsias procesines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus. Teismas nevertino viešosios tvarkos pareigūnų, vykdžiusių su pažeidimu susijusios medžiagos tyrimą ir atlikusių faktinių duomenų patikrinimą vietoje, surinktos medžiagos ir jų parodymų. Patikrinimų aktuose nebuvo nustatyta jokių administracinės teisės pažeidimų. Šiais objektyviais įrodymais teismas nesivadovavo.
Mano, jog priešingai, nei konstatavo teismas, administracinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pažeista - nutarimą priėmusi pareigūnė V. M. visapusiškai nesigilino į situaciją, subjektyviai vertino nepagrįstas kaimynų prielaidas dėl galimo pažeidimo; buvo šališka, nes bendravo su liudytojais ir skundą parašiusiais asmenimis. Teismas nevertino, kad V. M. surašytame nutarime nenurodyta pažeidimo esmė, nenustatytos aplinkybės.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojai davė akivaizdžiai prieštaringus parodymus, ir rėmėsi šiais melagingais bei šmeižiančiais parodymais. Teismas apklausė liudytoją A. S., kuri pati nurodė, jog serga Parkinsono liga, nors tai prieštarauja ATPK 276 str. normoms. Liudytoja G. Š. yra beveik akla ir negali net pati pasirašyti.
Mano, jog liudytojai (kaimynai) turi motyvus kerštauti ir apkalbėti L. K., tačiau teismas neįvertino antstolio M. D. 2016-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 28-28-2016 nurodytų duomenų; taip pat neatsižvelgė į pateiktą veterinarijos gydytojo pažymą, jog 2015-10-25 nuo 18 iki 19 val. L. K. šuo buvo nuvežtas į veterinarijos kliniką Antakalnyje ir apeliantė 2015-10-25 18.25 val. negalėjo pažeisti viešosios tvarkos Antavilių g.
Pažymi, jog yra neįgali, pensinio amžiaus, tačiau teismas ATPK 31 str. 1 d.10 p. pagrindu paskirtosios baudos nesumažino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai, išnagrinėtas teisę tos kategorijos bylas spręsti turinčio subjekto, pažeidimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, nustatytos ir įvertintos.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas L. K. skundą, tyrė rašytinę medžiagą, apklausė L. K., liudytojus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ATPK 424 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties buvimo L. K. veiksmuose, padarytos argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 424 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą.
ATPK 222 str. 1 d. numatyta, jog savivaldybių vykdomosios institucijos nagrinėja šio kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus vedėjo pavaduotoja pagal savo kompetenciją išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 424 str. 3 d. numatytos administracinės atsakomybės taikymo L. K.. Liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu, nurodė, jog savivaldybės darbuotojų, įvykį tyrusių asmenų asmeniškai nepažįsta, su jais nebendravo, o apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą apie Vilniaus m. savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus pareigūnės šališkumą, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad skundą nagrinėjusi savivaldybės administracijos pareigūnė V. M. subjektyviai vertino apeliantės kaimynų prielaidas dėl galimo pažeidimo ir buvo šališka.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad patikrinimų metu nebuvo nustatyta gyvūno auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimų bei nesigirdėjo šuns lojimo, nepaneigia liudytojų teiginių, kad šuo kėlė triukšmą, o taip pat vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, nors jie užfiksuoti ir ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, jog iš liudytojų parodymų teismo posėdyje matyti, kad apeliantės šuo loja nepastoviai, priklausomai nuo to, kada yra vedamas į lauką. Patikrinimo aktuose aplinkybė, kad patikrinimo metu šuo būtų vestas į lauką, nėra užfiksuota. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino 2015-10-07 pareiškime nurodytas aplinkybes, kad apeliantės šuns keliamas triukšmas nuolat trikdo jų poilsį. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, nenustatytas tikslas, kad keletas žmonių, gyvenančių skirtinguose butuose, siektų neteisingai apkaltinti L. K. ar jai pakenkti. Liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš apeliantės pateikto antstolio M. D. 2016-03-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 28-28-2016 negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog tarp L. K. ir visų dešimties liudytojais apklaustų kaimynų yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Iš liudytojų parodymų matyti, kad konfliktinė situacija dėl bendro naudojimo patalpų ir išėjimo durų galėjo kilti tik tarp L. K. ir S. K., tuo tarpu kiti liudytojai pirmosios instancijos teismui nurodė, jog su L. K. jie konfliktuoja tik dėl pastarosios šuns keliamo triukšmo. Pažymėtina, kad ir tai, kad liudytojos S. K. parodymai dėl L. K. šuns keliamo triukšmo iš esmės nesiskyrė nuo kitų liudytojų parodymų; S. K. teigė, jog konfliktai su L. K. kyla tik dėl šuns keliamo triukšmo. Todėl apeliantės argumentai, kad liudytojai davė akivaizdžiai prieštaringus parodymus, siekdami ją apkalbėti dėl konfliktų, nesusijusių su šuniu, atmestini kaip deklaratyvūs.
Nors apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos – A. S. ir G. Š. parodymais, kadangi jos, apeliantės teigimu, negalėjo teisingai liudyti dėl sveikatos būklės, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ATPK 276 str. 3 d. 1 p. numatytų sąlygų buvimą - o būtent, kai asmuo pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų. Tiek liudytojos A. S. liga (Parkinsono liga), tiek liudytojos G. Š. regėjimo būklė nekliudė liudytojoms duoti teisingų parodymų apie joms žinomas bylos aplinkybes. Be to, šių liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja likusių kitų byloje apklausytų liudytojų parodymams, todėl nesivadovauti paminėtų liudytojų A. S. ir G. Š. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
Apeliantė nurodo, jog teismas neatsižvelgė į pateiktą veterinarijos gydytojo pažymą, kad 2015-10-25 nuo 18 iki 19 val. L. K. šuo buvo atvežtas į veterinarijos kliniką ir apeliantė 2015-10-25 18.25 val. negalėjo pažeisti viešosios tvarkos Antavilių g. Pažymėtina, jog iš pateikto A. R. 2015-11-26 pranešimo negalima nustatyti, ar pranešimą pasirašęs asmuo yra veterinarijos gydytojas; negalima nustatyti, kokioje veterinarijos klinikoje 2015-10-25 galimai buvo gydomas apeliantės šuo, nes pranešime nenurodyti veterinarijos gydyklą identifikuojantys rekvizitai, antspaudas. Todėl šis dokumentas nelaikytinas patvirtinančiu apeliantės nurodomas aplinkybes.
Apeliacinis skundas grindžiamas ir argumentu, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ATPK 31 str. 1d. 10 p. nurodytą teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybę ir baudos nesumažino, nors apeliantė yra neįgali, pensinio amžiaus.
ATPK 302 str. yra nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendė, jog L. K. paskirta bauda atitinka administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nutartyje suklydo nurodydamas, kad L. K. paskirta sankcija ATPK 424 straipsnio 2 dalies ribose, nors skundžiama nutartimi paliktu nepakeistu savivaldybės pareigūnės 2016-01-18 nutarimu L. K. nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 42 4 straipsnio 3 dalyje. Tačiau šis suklydimas nėra esminis ir vienareikšmiškai nesąlygoja skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
Pažymėtina, jog tiek priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismo nutartį, buvo įvertintos ATPK 31 str. 1 d. 10 p. nurodytas teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės (apeliantės pensinis amžius bei neįgalumo lygis) ir paskirta bauda mažesnė, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Todėl apeliantės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė