Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-870/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12019-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4.; 2.1.14; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistojo V. G. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. birželio 24 d.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1.       V. G. pripažintas kaltu dėl to, kad 2020 m. kovo 23 d., laikotarpiu nuo 21.50 val. iki 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su V. J. S. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė V. J. S. į krūtinę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą tarpe tarp dešiniųjų prekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijų III-ojo šonkaulio srityje, durtinį – pjautinį tarpšonkaulinių raumenų, širdiplėvės ir aortos nusileidžiančiosios dalies dešinės šoninės sienelės pažeidimą, kas komplikavosi nukraujavimu į širdiplėvės ir į dešiniąją krūtinplėvės ertmes, nuo ko V. J. S. įvykio vietoje mirė. Tokiais savo veiksmais V. G. tyčia nužudė V. J. S..

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. G. išteisinti.

3.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. G. kaltės, teigiant, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nesusiejo įrodymų tarpusavyje, atmesdamas nuteistojo parodymus kaip nelogiškus, tokios savo išvados nepagrindė, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

4.       Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina V. J. S. nenužudęs. Jis neneigia 2020 m. kovo 23 d. su V. J. S. ir D. B. vartojęs alkoholinius gėrimus, neneigia ir to, kad tarp jo ir V. J. S. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis pastūmė V. G. ir šis susižalojo galvą į sudužusius sekcijos stiklus. Tačiau po to, nuteistojo teigimu, V. J. S. išėjo iš kambario, kuriame vyko išgertuvės, o V. G. užkabino durų kabliuką ir nuėjo miegoti. Ryte virtuvėje rado mirusį V. J. S. ir tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad pastarasis nužudytas. Nuteistajam nežinoma, kokiomis aplinkybėmis ant jo peilio geležtės atsirado nukentėjusiojo kraujas.

5.       Cituodamas liudytojos D. B. parodymus, nuteistasis nurodo, kad jie turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi liudytoja įvykio vakarą ir kelias dienas iki jo buvo neblaivi. Visų kitų liudytojų parodymai, V. G. teigimu, jo kaltės nepatvirtina, liudytojai V. J. S. mirties aplinkybių nežino. Įvykio vietos apžiūros protokolai ir specialistų išvados tik patvirtina nukentėjusiojo mirties faktą, bet neįrodo, kad nuteistasis nužudė V. J. S.. 2020 m. birželio 17 d. specialisto išvada nėra kategoriška, t. y. nėra kategoriškai nustatyta, kad V. J. S. kūne rasta žaizda ir pažeidimai, rasti jo drabužiuose, padaryti iš nuteistojo paimtu peiliu.

6.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Pirmosios instancijos teismas pripažino V. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, surinktų įrodymų pakako pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti. Sprendžiant dėl V. G. kaltės, buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai, daiktų apžiūros ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų kilusiems prieštaravimams pašalinti, motyvuotai nurodė, kodėl vieni įrodymai yra vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo išvadų pagrįstumu nėra teisinio pagrindo.

8.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neprisipažįsta nužudęs V. J. S.. Svarbu pažymėti, kad V. G. pozicija dėl kaltės baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli. Pirminės apklausos metu V. G. dėl kaltės pozicijos neišreiškė, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jis neprisimena, bet galėjo būti taip, kad konflikto su V. J. S. metu čiupo nuo stalo peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam, taip jį mirtinai sužalodamas. Iš pirmųjų apelianto parodymų turinio matyti, kad jis pats jokio konflikto neprisimena, apie jo aplinkybes kalba tik tiek, kiek jam jas yra pasakojusi kartu tą vakarą buvusi D. B. (t. 4, b. l. 109–113). Papildomos apklausos metu nuteistasis kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad nors visko ir neprisimena, galėjo nužudyti V. J. S. – kitų asmenų įvykio metu nebuvo, be to, nusikaltimas padarytas jam priklausančiu peiliu, kas reiškia, kad niekas kitas to padaryti negalėjo (t. 4, b. l. 118–119). Baigiant ikiteisminį tyrimą, V. G. vis dar laikėsi tos pačios pozicijos ir kaltę pripažino bei dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi (t. 4, b. l. 125). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau nurodė kaltės nepripažįstantis, kadangi buvo neblaivus ir nieko neprisimena (t. 5, b. l. 94). Įvertinus tai, kad 2020 m. kovo 23 d. V. G. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus (tai jis darė kartu su V. J. S., o pastarojo lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,05 % etilo alkoholio (t. 2, b. l. 145–148)), neatmestina, kad jis įvykio aplinkybių iš tiesų neprisimena, tačiau tai jo kaltės nepaneigia. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent V. G. vieną kartą peiliu dūrė V. J. S. į krūtinę, dėl ko pastarasis įvykio vietoje mirė.

9.       Baudžiamojo proceso metu neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. alkoholį name, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo V. G., V. J. S. ir D. B.. Iki nukentėjusiojo lavono suradimo momento 2020 m. kovo 24 d. namuose jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kadangi V. G., kaip matyti iš jo parodymų visumos, dalies to vakaro įvykių neprisimena, vienintelė liudytoja, dalyvavusi išgertuvėse ir galinti papasakoti įvykio aplinkybes, yra D. B.. Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad pastaroji tą dieną buvo neblaivi, alkoholį vartojo ir kelias dienas iki įvykio, vis dėlto, tai savaime nelemia liudytojos parodymų nepatikimumo ir nereiškia, kad jie turi būti vertinami kritiškai. Kaip matyti iš liudytojos D. B. parodymų turinio, ji išsamiai papasakojo to vakaro įvykių eigą ir tarp nuteistojo bei nukentėjusiojo kilusių konfliktų aplinkybes, parodymų detalumas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad alkoholio poveikis liudytojai neturėjo reikšmingos įtakos aplinkybių suvokimui. Liudytojos teigimu, konfliktai tarp vyrų vyko dėl alkoholio ir pinigų – V. J. S. norėjo dar išgerti, o V. G. nenorėjo jam duoti nei likusio alkoholio, nei pinigų jam įsigyti. Kai D. B. išgirdo, kad iš virtuvės besikeikdamas vėl ateina nukentėjusysis, V. G., dešinėje rankoje laikydamas savo lenktinį peilį, ėjo link kambario durų, sakydamas, kad V. J. S. daugiau į šį kambarį nebeįeis. Liudytoja liko kambaryje, tačiau girdėjo iš koridoriaus ar virtuvės sklindančius garsus – vyrai vienas kitą stumdė į sienas, keikėsi, grūmėsi. Tai truko apie 15 minučių, o tuomet D. B. išgirdo trenksmą – lyg kas sunkaus nukristų. Neilgai trukus į kambarį grįžo V. G.. Liudytojai paklausus, kas taip garsiai trinktelėjo, pastarasis atsakė, kad V. J. S. nugriuvo virtuvėje (t. 5, b. l. 97). Svarbu pažymėti, kad D. B. parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė tokią pačią paskutiniojo konflikto eigą (t. 3, b. l. 190–192; t. 4, b. l. 3–4, 53–55). Analogiškas aplinkybes liudytoja išdėstė ir savo rašytiniuose parodymuose, pridėtuose prie jos apklausos protokolo (t. 3, b. l. 194–195). Nors apeliantas yra teisus, teigdamas, kad liudytoja nematė smūgio peiliu sudavimo fakto, tačiau jos išsamūs parodymai leidžia apeliacinės instancijos teismui pagrįstai manyti, kad niekas kitas be V. G. to padaryti negalėjo. Tokios pačios nuomonės yra ir pati liudytoja D. B. (t. 5, b. l. 98).

10.       D. B. parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad jos apklausų metu nurodytos aplinkybės sutampa su pokalbio telefonu, užfiksuoto atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, turiniu. Kalbėdama su drauge, D. B. taip pat nurodė, kad V. G. tą vakarą koridoriuje ir virtuvėje mušėsi su V. J. S., kol ji išgirdo tokio pobūdžio garsą tarsi kas nukristų „visu svoriu“, po ko nuteistasis grįžo į kambarį ir pasakė, kad tai nukentėjusysis nukrito virtuvėje. Pokalbio metu liudytoja reiškė nuostabą, kaip V. G. gali neprisiminti to, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam. Be to, D. B. draugei pasakojo, kad apeliantas buvo ne kartą sakęs, jog vieną kartą „patvarkys“ V. J. S., nes jam nusibodę, kad pastarasis jį muša (t. 2, b. l. 21–22, 24).

11.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. J. S. lavonas buvo rastas kitą rytą būtent virtuvėje. Specialisto išvada Nr. M 44/2020 (09) patvirtina, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos tarp dešiniųjų prekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijų III-ojo tarpšonkaulio srityje, durtinio – pjautinio tarpšonkaulinių raumenų, širdiplėvės ir aortos nusileidžiančiosios dalies dešinės šoninės sienelės pažeidimo, kas komplikavosi nukraujavimu į širdiplėvės ir į dešiniąją krūtinplėvės ertmes (t. 2, b. l. 145–148). Iš 2020 m. kovo 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes V. G. buvo pareikalauta pateikti prie savęs turimus daiktus – nuteistasis iš kelnių kišenės išėmė atlenkiamą peilį, ant kurio geležtės buvo matomos rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmės (t. 1, b. l. 9–11). 2020 m. balandžio 15 d. specialisto išvada patvirtina, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2020 m. kovo 24 d. iš V. G., geležtės ašmenų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. S. genotipu (t. 2, b. l. 168–172). Specialisto išvadoje Nr. MK 34/2020(01) nurodyta, kad tikėtina, jog tirta V. J. S. durtinė – pjautinė krūtinės odos žaizda ir ją pagal lokalizaciją, išilginės ašies kryptį bei padarymo mechanizmą atitinkantys V. J. S. bliuzono, liemenės, golfo bei marškinėlių durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu (t. 2, b. l. 178– 185). Taigi, specialistų nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis buvo mirtinai sužalotas peiliu, kurį kitą dieną po įvykio policijos pareigūnai paėmė iš nuteistojo, t. y. tuo pačiu peiliu, kurį liudytoja D. B. įvykio vakarą matė nuteistąjį išsinešant iš kambario prieš pat koridoriuje ir virtuvėje įvykusį konfliktą su V. J. S.. Apeliantas pripažįsta, kad tai yra jo peilis, tačiau negali paaiškinti, kaip ant šio peilio geležtės atsirado nukentėjusiojo kraujas.

12.       Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. MK34/2020(01) nėra kategoriškai nustatyta, kad V. J. S. kūne rasta žaizda ir pažeidimai, rasti jo drabužiuose, padaryti būtent iš nuteistojo paimtu peiliu, t. y. specialisto išvada yra tik tikėtina, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokia išvada neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, Nr. 2K-97-976/2020). 

13.       Nors apeliantas ir teisus, teigdamas, kad byloje liudytojais apklaustų asmenų (išskyrus D. B.) parodymai jo kaltės nepagrindžia, tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso metu surinktų ir išsamiai aptartų kitų įrodymų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Siejant šiuos įrodymus į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę matyti, kad V. J. S. nužudė būtent V. G., kadangi 2020 m. kovo 23 d., laikotarpiu nuo 21.50 val. iki 24.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), be nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojos D. B. jokių asmenų nebuvo, liudytoja matė, kaip konflikto metu V. G. išėjo iš kambario, rankoje laikydamas peilį, po to girdėjo, kad asmenys grūmėsi tarpusavyje, kas baigėsi galimai krentančio žmogaus garsu, ryte nukentėjusysis buvo rastas negyvas, o ant to paties peilio aptikta jo kraujo. Nagrinėjamu atveju teismo išvados gali būti grindžiamos ir nutarties 12 punkte minėta tikėtina specialisto išvada, kadangi tokią išvadą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso metu buvo patikrintos nuteistojo keltos V. J. S. nužudymo versijos, bet nė viena iš jų nepasitvirtino, kas kitas galėjo nužudyti nukentėjusįjį, nenurodo ir pats nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

14.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistajam V. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė Angelė Fominienė. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam V. G. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 75 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. V. G. yra pensininkas, niekur nedirba, turto neturi, nuosprendžiui įsiteisėjus, turės atlikti jam paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.

Teisėjos                                                     Aušra Bielskė

            Jūratė Jakubonienė

            Virginija Liudvinavičienė