Civilinė byla Nr. e2S-1575-430/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15071-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1008-820/2022 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl sutarties pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1008-820/2022) atmetė ieškovės K. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutarties Nr. D-16-0382 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. Pareiškėja K. M. patikslintu prašymu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir panaikinti priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą visoje apimtyje.
3. Nurodė, kad abiejų instancijų teismai motyvuodami savo sprendimus prašomoje atnaujinti byloje ganėtinai išsamiai pasisakė dėl galimo ieškovės kaip pranešėjo statuso pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, tačiau atsisakė vadovautis minėto įstatymo nuostatomis, kadangi sutarties nutraukimo metu ieškovė neturėjo pranešėjo statuso. Pridedami prie šio prašymo priedai, o taip pat konfidencialūs dokumentai patvirtina, kad atsakovė ne tik pažeidinėjo ieškovės teises, sudarydama sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, tačiau tai daro iki šiol. Tai patvirtina, kad atsakovė buvo suinteresuota neteisėtai nutraukti sutartį su ieškove ir galimai tai darė neteisėtai, kadangi kilęs ginčas dėl ieškovės studijų planų buvo akivaizdus darbo vadovo interesas kenkti ieškovei, netvirtinti ieškovės parengto atnaujinto mokslinių tyrimų bei disertacijos rengimo plano IV doktorantūros studijų metams, pažeidžiant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesudaryti tinkamų sąlygų moksliniams tyrimams atlikti, galimai duoti neteisingus parodymus teisme, kadangi būtent atsakovė iki šiol pažeidinėja ieškovės teises, tęsdama neteisėtus veiksmus ir savindamasi jos mokslinių darbų autorystę. Šiuo metu ieškovei pranešėjos statusas suteiktas (suteikimo data 2024-01-31) būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie apima ir civilinėje byloje, kurioje prašomas proceso atnaujinimas, nagrinėtų faktinių aplinkybių visetą. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nepasisakoma dėl galimo neteisėto poveikio, nenagrinėtos su tuo susijusios aplinkybės, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms, siekiant visapusiškai išnagrinėti ieškinyje keliamus reikalavimus ir tikslu priimti teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, reikalinga atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022.
4. Suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
5. Pažymėjo, kad net ir pareiškėjai patikslinus prašymą, prašymas nėra nuoseklus, aiškus bei tikslus. Atsakovo nuomone, pareiškėja prašydama atnaujinti procesą savo prašymo nepagrindžia konkrečiai įvardintomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Iš pareiškėjos prašyme nurodyto pagrindo, darytina prielaida, jog pareiškėja naujai paaiškėjusias aplinkybes sieja su tuo, kad 2024 m. sausio 31 d. jai buvo suteiktas pranešėjos statusas. Atsakovas nesutinka, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, t. y. pranešėjo statuso suteikimas gali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 dalies 2 punkto prasme. Ieškovė painioja sąvokas, kas yra laikytina „naujai paaiškėjusia“ ir „naujai atsiradusia“ aplinkybe. Aplinkybės, kurios dar nebuvo atsiradusios iki įsiteisėjusio teismo sprendimo, negali būti pagrindu procesui atnaujinti, jos iš esmės gali būti pagrindu naujam ieškiniui pateikti. Pareiškėjos prašymo nenuoseklumo pastebėtina ir tai, kad yra neaiškūs ir nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas ne tik pažeidinėjo ieškovės teises, sudarydamas sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, bet kad tokie pareiškėjos teisių pažeidimai yra tęsiami iki šiol, kaip ir nevykdomi teismų sprendimai. Tokie pareiškėjos teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi prieduose nurodomoje administracinėje byloje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutarties kopija administracinėje byloje Nr.eA-651-463/2023) Universitetas nebuvo nei bylos šalimi, nei kitu byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl apie kokių pažeidimų tęstinumą ir teismų sprendimų nevykdymą ieškovė kalba nėra suprantama. Pareiškėjos pateikiami duomenys iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogų niekaip nėra susiję nei su Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1008-820/2022, nei su Vilniaus apygardos teismo (apeliacinė instancija) nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-16-614/2023 ginču (dalyku). Atsakovės žiniomis, ieškovė kreipdamasi į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo (autorystės pažeidimo atvejis) dar iki šalių ginčo civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022, nekėlė reikalavimo dėl atitinkamų mokslinių publikacijų įrašų ištaisymo ir/ar pašalinimo iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ar kitų talpyklų, nors tokią teisę turėjo. Būdama mokslininke ieškovė negalėjo nežinoti apie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų paskelbtų publikacijų registravimą, talpinimą eLABA ar kitose talpyklose. Teismas, nagrinėdamas bylą aiškiai pasisakė, jog būtent ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji tinkamai vykdė Individualų doktorantūros studijų planą. Teismas sprendė, kad Universitetas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį, byloje nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės (įskaitant atestaciją vykdžiusį Doktorantūros komitetą) veiksmų patvirtinančių, jog sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Ieškovės prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės neturi dalykinio ryšio su šalių ginču dėl tarp šalių 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja savo prašyme nepagrindė ir neįrodė, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus konkrečius proceso atnaujinimo pagrindus bei, kad nurodytos aplinkybės leidžia objektyviai abejoti civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022 byloje priimto Teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos K. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėja nurodo suteiktą pranešėjos statusą, nedetalizuojant jokių kitų konkrečių esminių su statuso suteikimu sietinų ir reikšmingų priimto teismo sprendimo keitimui aplinkybių. Teismo vertinimu, pranešėjos statuso suteikimas 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjai kaip toks nėra laikytinas naujai paaiškėjusi aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi ši aplinkybė atsirado jau po civilinės bylos išnagrinėjimo (2022-06-17). Pirmosios instancijos teismas sprendė, pareiškėja nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti galiojančio teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas), t. y. nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas, taip pat nepateikė argumentų, leidžiančių teismui daryti išvada, kad būtent ši aplinkybė – pranešėjos statuso suteikimas - turėtų lemiamą reikšmę kitokiam teismo sprendimui priimti. Pažymėjo, kad pareiškėjos dėstomi abstraktūs teiginiai dėl galimai besitęsiančio pareiškėjos teisių pažeidinėjimo, sudarant sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, nesuponuoja išvados esant įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui, bet leidžia pažymėti, kad naujai atsiradusios ir paaiškėjusios esminės aplinkybės gali būti pagrindas naujo ieškinio teikimui, ginant savo teises ir teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė K. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų patenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neįsigilino į prašymo esmę. Pareiškėja niekur nepasisakė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra būtent tik pranešėjos statusas. Akivaizdu, kad tik pranešėjos statusas (be turinio) negali būti proceso atnaujinimo pagrindu. Pareiškėjos pateikti priedai patvirtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, buvo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau apie jas pareiškėjai tapo žinoma tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui, o šių aplinkybių pagrindu galėjo būti priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
8.2. Naujai paaiškėjusi aplinkybė (kuri bylos nagrinėjimo metu buvo, bet apie ją pareiškėja nežinojo) yra būtent pareiškėjos pateikiami priedai, t. y. duomenys iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogų, t. y. mokslinė publikacija (2009 metų), kurių autorė yra K. M. (pareiškėja), o ne tie asmenys, kurių pavardės yra nurodomos prie šios mokslinės publikacijos „autorių“ sąrašo. Ši publikacija dar 2016 m. atšaukta. Taigi, bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu pažeidimas kartojasi. Duomenys iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogų, t. y. mokslinė publikacija (2005 metų), kurių autorė yra tik K. M. (pareiškėja), o ne tas asmuo, kurio pavardė puikuojasi šios publikacijos autorių sąraše.
8.3. Labai svarbūs ir susiję su prašoma atnaujinti byla yra pareiškėjos pateikti priedai yra: 1) 2021-06-16 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“ Nr. SP-7, kopija ir 2) Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutarties kopija administracinėje byloje Nr.eA-651-463/2023.
8.4. Ieškovė paaiškina, kad dar iki Doktorantūros studijų sutarties sudarymo ji su pranešimu apie padarytus akademinės etikos pažeidimus kreipėsi į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (toliau – Akademinės etikos kontrolierius) bei Universiteto rektorių dėl jos rašyto mokslinio straipsnio pasisavinimo ir išpublikavimo 2009 m. Akademinės etikos kontrolierius pripažino prof. O. R. (ieškovės magistrinio darbo vadovą) padarius akademinės etikos pažeidimų (2015 m. Nr. SP-9). 2009 m. mokslinė publikacija buvo atšaukta 2016 m. VU Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu. Siekdama visapusiško prof. O. R. (ir kitų jos mokslinį straipsnį pasisavinusių „autorių“) padarytų pažeidimų įvertinimo, Doktorantė pateikė ieškinį dėl jų padaryto Lietuvos Respublikos autorių teisės normų pažeidimo nustatymo ir teisinio įvertinimo. Teismų sprendimu visi teikti teismui „autoriai“ pripažinti, kad negali būti 2009 m. publikacijos autoriais, išskyrus prof. O. R. (pažeidimus padarė, tačiau autorius gali būti, kadangi buvo magristrinio darbo vadovas). Tokia situacija susiklostė, nes buvo dar vienas mokslinis straipsnis, publikuotas 2005 m., kurio ieškovė neužginčijo ir kurio autoriais buvo nurodyti K. M. ir O. R.. Norėdama įsirodyti, kad prof. O. R. negali būti nei 2005 m., nei 2009 m. mokslinių publikacijų autorius, 2020 m. sausio 10 d. ieškovė (būdama akademinėse atostogose) kreipėsi į Akademinės etikos kontrolierių prašydama atlikti analizes ir įvertinti dar ir kai kuriuos ankstesniame šios institucijos sprendime neišspręstus klausimus, įvertinti akademinę etiką. 2021-06-16 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priėmė sprendimą Nr. SP-7 „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“, kuris O. R. teikto skundo teismui ribose įsigaliojo 2023 09 20 (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutarties kopija administracinėje byloje Nr.eA-651-463/2023). Ieškovė pažymi, kad šis sprendimas byloje nebuvo nepateiktas, nes teikiant ieškinį šis sprendimas dar nebuvo išnagrinėtas ir paskelbtas, o vėliau ieškovė pateikė šį dokumentą adv. P. R., tačiau dėl jai nežinomų priežasčių jis į bylą pateiktas nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad šie du dokumentai yra pridėti kaip priedai dėl bylos atnaujinimo, tai yra svarbu taip pat bylos atnaujinimui, nes teisėjai nagrinėdami bylą iš viso nepasisakė Nr. SP-7 klausimu (akcentavo, kad visi akademiniai pažeidimai vyko prieš ir ieškovei neturint sąsajų su universitetu, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. (būdama doktorante), kreipėsi į Akademinės etikos kontrolierių ne tik 2015 m., bet ir 2020 m. sausio 10 d. (būdama doktorante). Akivaizdu, kad prof. O. R. dar kitokie akademiniai pažeidimai konstatuoti 2021-06-16 d. ir įsigaliojo jo skundo apimtimi 2023-09-20 d. (jo skundas buvo atmestas). Tai yra naujos aplinkybės, kurios vyko paraleliai nagrinėjant bylą, kurią ieškovė siekia atnaujinti, kadangi ji buvo neatestuota ir pašalinta iš doktorantūros dėl to, kad ji kreipėsi į Akademinės etikos kontrolierių, kad kreipėsi į teismus, kad kelia klausimus dėl jos dviejų straipsnių autorystės, tačiau teisėjai netyrė jai daromo neteisėto poveikio.
8.5. Įvykus pandemijai (2020 m. pavasarį jai būnant akademinėse atostogose) doktorantė nusprendė pakoreguoti planą. Plano korekcija buvo reikalinga tik dėl pandemijos – ketvirtiems studijų metams, kadangi ieškovės atliekamiems tyrimams buvo naudojami gyvi neuronai (ląsteles), kuriuos doktorantė savo tyrimams veždavosi iš Kauno, nes GMC nebuvo jokių sąlygų tokias ląsteles auginti. Tačiau vadovas plano korekcijos nepasirašė. Vadovo prof. G. V. elgsena buvo absoliučiai pasikeitusi – jis nenoriai bendravo su doktorante, vos ne kas antrame sakinyje minėjo „akademinę etiką“, pyko/reiškė kažkokius iš viso nepagrįstus priekaištus. Doktorantė iš karto suprato, kad vadovas (ir GMC direktorius) širsta dėl jos kreipimosi į teismus bei tokių sprendimų (nepalankių prof. O. R.), taip pat dėl kreipimosi į Akademinės etikos kontrolierių.
8.6. Ieškovei atsiskaičius už pirmuosius (2016 – 2017 m. m.) bei antruosius (2017 – 2018 m.) doktorantūros studijų metus Komitetas Doktorantės ataskaitoms pritarė be jokių išlygų, o Doktorantės studijų byloje iki pat 2020 m. spalio 21 d. neužfiksuota buvus kokių nors Doktorantūros plano vykdymo trūkumų. Net ir atsiskaitant 2020 m. spalio 21 d. Komiteto nariams viskas buvo gerai, tačiau prisijungė doktorantės vadovas prof. G. V. (buvo pandemija, todėl atsiskaitymas už trečius doktorantūros studijų metus vyko nuotoliniu būdu) ir pasiūlė Komiteto nariams doktorantės neatestuoti ir išmesti iš doktorantūros – prikalbėjo absoliučiai nepagrįstų bjaurių nesąmonių. Komiteto posėdžio doktorantė buvo įpareigota pateikti doktorantūros studijų planą ketvirtiems metams. Tą ji ir padarė – planą pateikė tą, kurį ir buvo parengusi ir kurio vadovas nepasirašė (pasiūlė tris disertacijos rengimo alternatyvas), planas iš esmės tiko (taip jai ir buvo atsakyta). Doktorantė nebuvo kviečiama į posėdžius; ji nematė, ką savo atsiliepime parašė jos vadovas prof. G. V., negalėjo atsiliepimo pakomentuoti ir paaiškinti vadovo išsakytos netiesos. 2020 m. gruodžio pradžioje gavo el. laišką, kuriuo buvo informuota, kad įvyko išplėstinis posėdis ir buvo nutarta „Neatestuoti doktorantės K. M. už III doktorantūros studijų metus ir rekomenduoti jai rengti bei gintis disertaciją jos pasirinkta tema eksternu“. Doktorantei net nebuvo pranešta, kad ji pašalinta iš doktorantūros ir, kad studijų sutartis nutraukta. Šiuo atveju ne tik kad nebuvo parašyta, kodėl doktorantė neatestuojama, kokios priežastys ir pan. (jų ir negalėjo būti, nes doktorantė viską padarė už III doktorantūros metus pagal doktorantūros planą ir net su kaupu buvo įvykdžiusi dalį reikalavimų IV metams). Doktorantė manė, kad ji turės iš naujo atestuotis (kaip kad daro doktorantai, jei yra neatestuojami), tačiau jai kreipiantis į VU – ji sužinojo, kad jau yra pašalinta iš doktorantūros – studijų sutartis nutraukta, ji išbraukta iš doktorantų sąrašų, o toks įsakymas jau buvo dar tada, kai ji net dar nebuvo gavusi Komiteto sprendimo el. paštu, kad yra neatestuojama.
8.7. Ieškovė savo planą vykdė tinkamai ir laiku. Plano pažeidimų nekonstatavo nei Komitetas, nei doktorantės vadovas. Akivaizdu, jog Sutarties nutraukimui turėjo įtakos ne Plano neįvykdymas, kuris niekur nebuvo užfiksuotas ar aptartas, o įtampa kilusi dėl doktorantės autorinių teisių pažeidimo bei atsakovo nenoro spręsti problemas dėl nepasiruošimo teikti tokio pobūdžio paslaugas bei priemonių, žinių ir kitų reikiamų elementų trūkumo. Pirmosios instancijos teismas prašomoje atnaujinti byloje pateikė ypatingai subjektyvias išvadas. Esminė įrodymų tyrimo bei vertinimo klaida susiklostė pirmosios instancijos teismui vertinant doktorantės Plano vykdymo klausimus, kuomet buvo priimta išvada prieštaraujanti bylose esantiems įrodymams, jog doktorantė tinkamai nevykdė savo Plano. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, akivaizdu, kad doktorantė niekaip negali įrodyti savo teisumo, nes teismas tiesiog negali įvertinti, nes tai yra susiję su išimtinai specifinėmis biochemijos žiniomis, todėl viską, ką įrodinėja Universitetas sprendžia jo naudai. Todėl teikiamos naujos aplinkybės pakeistų teismo priimtą sprendimą.
8.8. Visos išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad doktorantė patyrė neigiamą poveikį. Ir, jei būtų žinojusi pastarąją aplinkybę (kad pažeidimas kartojasi), akivaizdu, kad būtų galėjusi kreiptis į LR Generalinę prokuratūrą dar ir dėl tokio fakto. Nežinia, ar LR Prokuratūra būtų suteikusi jai Pranešėjos statusą, tačiau pagal pranešėjų apsaugos įstatymą 8 str. (Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės) I dalies 3 punktą yra draudžiama daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą. Minėtas draudimas daryti neigiamą poveikį yra taikomas darbdaviui ir kitiems įstaigos darbuotojams, vadinasi šis draudimas be kita ko taikomas ir Universiteto darbuotoju esančiam Doktorantės vadovui bei Universiteto darbuotojais esantiems Komiteto nariams. Ieškovei kaip apie Universitete padarytą pažeidimą pranešusiam asmeniui taikomas Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas.
9. Atsakovė VšĮ „Vilniaus universitetas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėja nenurodo ir nepagrindžia jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti priimtą ir įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1008-820/2022) ir ieškovės reikalavimą išspręsti kitaip – jos ieškinį tenkinti.
9.2. Universitetas nesutinka, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, t.y. pranešėjos statuso suteikimas, gali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 dalies 2 punkto prasme. Ieškovės nurodoma aplinkybė yra laikytina naujai atsiradusia aplinkybe, nes ji neegzistavo nagrinėjant bylą.
9.3. Dėl pareiškėjos abstrakčiai ir netiksliai dėstomų aplinkybių neaiškūs ir nepagrįsti yra jos teiginiai, jog universitetas ne tik pažeidinėjo ieškovės teises, sudarydamas sąlygas plagijuoti jos mokslinius darbus, bet kad tokie pareiškėjos teisių pažeidimai yra tęsiami iš universiteto pusės iki šiol, kaip ir nevykdomi teismų sprendimai. Pasak pareiškėjos jos teiginius patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami priedai. Universitetas pažymi, kad tokie pareiškėjos teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi prieduose nurodomoje administracinėje byloje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutarties kopija administracinėje byloje Nr.eA-651-463/2023) universitetas nebuvo nei bylos šalimi, nei kitu byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl apie kokių pažeidimų tęstinumą ir teismų sprendimų nevykdymą ieškovė kalba nėra suprantama. Nei minėtas sprendimas administracinėje byloje, nei pareiškėjos pateikiami duomenys iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABa ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogų niekaip nėra niekaip susiję su prašomos atnaujinti bylos ginču (dalyku), todėl lieka neaišku kuo jie yra reikšmingi teismo priimto sprendimo keitimui.
9.4. Ieškovė kreipdamasi į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo (autorystės pažeidimo atvejis) dar iki šalių ginčo civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022, nekėlė reikalavimo dėl atitinkamų mokslinių publikacijų įrašų ištaisymo ir/ar pašalinimo iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABa ar kitų talpyklų, nors tokią teisę turėjo. Būdama Universiteto akademinės bendruomenės nare ieškovė negalėjo nežinoti apie mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, studentų pareigą paskelbtas mokslines publikacijas registruoti eLABa ar kitose institucinėse talpyklose. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, gavusi akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus ir/ar teismo sprendimus dėl jos autorystės teisių atžvilgiu padarytų akademinės etikos pažeidimų, turėjo visas galimybes kreiptis į eLABa administruojančią instituciją su prašymu pašalinti ir/ar ištaisyti atitinkamus įrašus, kiek tai susiję su mokslinių publikacijų autoriais/bendraautoriais dėl kurių padarytų pažeidimų yra priimti minėtų institucijų sprendimai.
9.5. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovės pateiktą ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, aiškiai pasisakė, jog būtent ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog ji tinkamai vykdė Individualų doktorantūros studijų planą – atliko empirinius tyrimus, gautų tyrimo duomenų analizę, gautų rezultatų apibendrinimą ir padarė išvadas pilna apimtimi, kaip nustatyta minėtame plane, todėl Doktorantūros komitetas, kurį sudaro aukšto lygio mokslininkų grupė, turėjo pagrindą neatestuoti ieškovės už III doktorantūros studijų metus (kas sąlygojo sutarties su ieškove nutraukimą). Taigi, pareiškėjos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės neturi nei teisinio, nei dalykinio ryšio su ginču dėl tarp šalių 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022 atmetė ieškovės K. M. ieškinį atsakovei VšĮ „Vilniaus universitetui“, kuriuo buvo prašoma pripažinti, kad atsakovė neteisėtai remdamasi atestacijos rezultatais nutraukė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartį Nr. D-16-0382; pripažinti, kad atsakovė pažeidė Sutartyje numatytą prievolę doktorantei (ieškovei) „sudaryti sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą“ bei biochemijos krypties doktorantūros studijų tvarką Vilniaus universitete reglamentuojančius teisės aktus, todėl sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-16-614/2023 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą. Ieškovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, konstatuodamas, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie 2024-01-31 dienai suteiktą pranešėjos statusą, nėra laikytina naujai paaiškėjusia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi ši aplinkybė atsirado jau po civilinės bylos išnagrinėjimo, be to pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad teismas neįsigilino į prašymo esmę, kadangi pareiškėja neteigė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra būtent tik pranešėjos statusas, o kartu ir pareiškėjos pateikti priedai patvirtinantys, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, buvo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau apie jas pareiškėjai tapo žinoma tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui, o šių aplinkybių pagrindu galėjo būti priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
15. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
16. 14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
17. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, atskirojo skundo turinį bei prašomos atnaujinti bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neįrodė 17 nutarties punkte aptartų būtinų požymių, kuriems esant sprendžiama, jog yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos vertinimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė šiuo atveju yra, ne tik tai, jog jai suteiktas pranešėjos statusas, bet ir pridedami įrodymai iš Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogų (kurie buvo bylos nagrinėjimo metu buvo, bet apie tai pareiškėja nežinojo), t.y. mokslinė publikacija (2009 metų), kurios autorė yra K. M. (pareiškėja), o ne tie asmenys, kurių pavardės yra nurodomos prie šios mokslinės publikacijos „autorių“ sąrašo. Ši publikacija dar 2016 m. atšaukta bei mokslinė publikacija (2005 metų), kurių autorė yra tik K. M. (pareiškėja), o ne tas asmuo, kurio pavardė nurodyta šios publikacijos autorių sąraše. Taip pat naujai paaiškėjusia aplinkybe apeliantė įvardija pateiktus priedus 2021-06-16 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo „Dėl mokslinės ir profesinės etikos pažeidimo“ Nr. SP-7, kopija ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2023-09-20 nutarties kopiją administracinėje byloje Nr.eA-651-463/2023. Apeliantės vertinimu, visi šie įrodymai patvirtina, kad doktorantė patyrė neigiamą poveikį Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 str. prasme bei tai, kad Sutarties nutraukimui turėjo įtakos ne Plano neįvykdymas, kuris niekur nebuvo užfiksuotas ar aptartas, o įtampa kilusi dėl doktorantės autorinių teisių pažeidimo.
20. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė šių aplinkybių ir argumentų pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė. Tuo tarpu CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas (atskirasis skundas) negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus šios apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo prašymo atnaujinti procesą tenkinimui.
21. Atkreiptinas dėmesys, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovė buvo pareiškusi du ieškinio reikalavimus, t.y. 1) pripažinti, kad atsakovė neteisėtai remdamasi atestacijos rezultatais nutraukė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų doktorantūros studijų sutartį Nr. D-16-0382 bei pripažinti, kad atsakovė pažeidė Sutartyje numatytą prievolę doktorantei (ieškovei) „sudaryti sąlygas vykdyti doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų planą“ bei biochemijos krypties doktorantūros studijų tvarką Vilniaus universitete reglamentuojančius teisės aktus, todėl Sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022 matyti, kad doktorantūros komitetas nepatvirtino ieškovės III metų (už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) doktoranto ataskaitos, kas buvo ieškovės doktorantūros studijų Sutarties nutraukimo pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismai minėtoje byloje konstatavo, kad ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi ieškovė neįrodė, jog tinkamai ir laiku įvykdė Individualų planą (CPK 178 straipsnis), todėl Doktorantūros komitetas turėjo pagrindą neatestuoti ieškovės už III doktorantūros studijų metus (laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.). Atsižvelgiant į neįvykdyto Individualaus plano apimtį, Doktorantūros komitetas neturėjo pagrindo tikėtis ir atidėti atestaciją ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui (Biochemijos doktorantūros reglamento 44 punktas). Doktoranto neatestavimas, yra pagrindas nutraukti Sutartį ir pašalinti asmenį iš universiteto (Sutarties 14 punktas, Biochemijos doktorantūros reglamento 46 punktas, Reglamento 36.1 punktas).
22. Pažymėtina, jog visos apeliantės įvardijamos aplinkybės, kurios jos nuomone, yra pagrindas proceso atnaujinimui yra susiję ne su doktorantūros studijų sutartimi ir jos vykdymu, o su ieškovės ir atsakovės ginčais dėl ieškovės autorių teisių pažeidimų (magistrantūros studijų metu rašytoms publikacijoms). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės ir pateikti priedai nėra susiję su prašomos atnaujinti bylos ginčo dalyku ir objektu, t.y. šios aplinkybės niekaip negali nei patvirtinti nei paneigti ar ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė Individualų doktorantūros planą, kas ir buvo esminis aplinkybė, siekiant įvertinti ieškovės ieškinio pagrįstumą, t.y. ar atsakovė pagrįstai nutraukė doktorantūros studijų sutartį motyvuodama netinkamu Individualaus plano vykdymu. Atitinkamai šios aplinkybės netenkina proceso atnaujinimui būtino požymio, t.y. turi esminę reikšmę bylai, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į prašomoje atnaujinti byloje ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovės įvardijamos neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, nebūtų pagrindas priimti priešingą teismo sprendimą nei jis buvo priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022. Taip pat apeliantės nurodomos aplinkybės neatitinka ir kito kriterijaus, t.y. jog jos negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos eLABA ir Lietuvos virtualios bibliotekos katalogai yra viešai prienami, todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad jos teisių pažeidimas prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu kartojasi, jai kaip akademinės bendruomenės narei turėjo ir galėjo būti žinomas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jau ilgą laiką dėl minėtų publikacijų autorinių teisių vyko ginčai tarp šalių. Kita vertus ieškovės autorių teisių pažeidimas nebuvo prašomos atnaujinti bylos nagrinėjimo dalykas.
23. Įvertinus apeliantės atskirojo skundo turinį, galima suprasti, jog ieškovės nuomone, jai teisme apgynus savo autorines teises, ieškovė galimai buvo pašalinta iš universiteto dėl savo teisių gynimo, o ne Individualaus plano nevykdymo. Apeliantė teigia, kad prašomoje atnaujinti byloje šie jos teiginiai nebuvo įvertinti, tačiau su tuo sutikti nėra teisinio pagrindo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1008-820/2022 matyti, jog po to kai ieškovė nebuvo atestuota už trečiuosius doktorantūros metus, doktorantūros komitetas 2020 m. spalio 28 d. nusprendė įpareigoti ieškovę parengti atnaujintą Individualų planą IV doktorantūros studijų metams, pagal kurį būtų dirbama likusį doktorantūros laikotarpį. Tačiau ieškovė patikslintą Individualų planą parengė be vadovo, nors Individualų planą rengia doktorantas kartu su vadovu ir kartu yra atsakingi už Individualaus plano įgyvendinimą (Aprašo 3.2.1 papunktis, Biochemijos doktorantūros reglamento 9.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas minėtoje byloje konstatavo, kad ieškovė tikslindama Individualų planą be vadovo, tuo prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes. Darbo vadovas su planu nesutiko nurodydamas, kad Siūlomame plane numatyta antroji teorinė tyrimų dalis reikalauja specifinių kvantinės fizikos ir kompiuterinio modeliavimo kompetencijų, o tokių dalykų ieškovės išlaikytų egzaminų sąraše nėra. Todėl ši dalis galėtų būti vykdoma išlaikius kvantinę fiziką, kvantinę chemiją bei kompiuterinio molekulių struktūros modeliavimo metodų kursą. Vadovas nurodė, jog ir jis neturi kai kurių pakeisto plano įgyvendinimui reikalingų kompetencijų, todėl turėtų būti keičiamas vadovas arba skiriamas atitinkamas konsultantas. Atsižvelgiant į papildomų kursų ir egzaminų poreikį bei vadovo keitimą arba konsultanto tvirtinimą, vadovo nuomone, antroji tyrimo dalis nėra įgyvendinama per likusį doktorantūros laikotarpį. Taigi, ieškovės patikslintas planas buvo nagrinėjamas Doktorantūros komiteto posėdyje, kuriame Doktorantūros komitetas nustatė, jog nėra galimybių įgyvendinti nei Individualų planą, nei patikslintą Individualų planą. Todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl studijų sutarties nutraukimo. Teismas atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atestacijos svarstymo eiga leidžia daryti išvadą, kad Doktorantūros komitetas buvo geranoriškai nusiteikęs ieškovės atžvilgiu ir dėjo visas pastangas, kad Studijų sutartis su ieškove būtų išsaugota. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog minėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovės doktorantūros studijų sutarties nutraukimo priežastis ir jų atitiktį teisės aktams, todėl sutikti su apeliante, kad jos įvardijamos aplinkybės galėtų lemti kitokį bylos išnagrinėjimo rezultatą, nėra pagrindo.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai susiję su apeliantės akademine istorija ir ginčais su atsakove dėl jos autorių teisių pažeidimų, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
25. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Loreta Braždienė