Civilinė byla Nr. e2-487-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02229-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.7.1.; 3.3.2.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Antano Rudzinsko ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litona Cargo“ nemokumo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Litona Cargo“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. B.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 18 d.

2.       2019 m. balandžio 30 d. nutartimi teismas patvirtino UAB „Litona Cargo“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. liepos 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas akcinės bendrovės (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ prašymas įtraukti draudimo bendrovę į bankrutavusios UAB (toliau BUAB) „Litona Cargo“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su41 064,55 Eur finansiniu reikalavimu.

4.       AB „Lietuvos draudimas“ prašyme nurodė, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo sudaryta krovinių draudimo sutartis. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d.

5.       UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Litona Cargo“ 2014 m. lapkričio 26 d. sudarė ilgalaikę krovinių vežimo sutartį. 2018 m. liepos 31 d. UAB „Mineraliniai vandenys“ pateikė UAB „Litona Cargo“ transporto paslaugų užsakymą-sutartį Nr.539, pagal kurią UAB „Litona Cargo“ įsipareigojo pervežti krovinį – alkoholinius gėrimus, iš siuntėjo, esančio Prancūzijoje, krovinio gavėjui - UAB „Mineraliniai vandenys“.

6.       2018 m. liepos 31 d. UAB „Litona Cargo“ sudarė krovinio pervežimo sutartį su Lenkijos Respublikos įmone „Chelios Group S.p.z.o.o“. 2018 m. rugpjūčio 6 d. vežėjas „Chelios Group S.p.z.o.o“ pasikrovė krovinį, bet jo nepristatė. Dėl krovinio dingimo fakto Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminį tyrimą. Policija pranešė, jog surado transporto priemonę kartu su puspriekabe, tačiau jose krovinio nebuvo.

7.       AB „Lietuvos draudimas“ už prarastą krovinį išmokėjo UAB „Mineraliniai vandenys“41 015,30 Eur dydžio draudimo išmoką.

8.       Pareiškėja pažymėjo, kad UAB „Litona Cargo“ laikoma vežėju Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Kadangi UAB „Litona Cargo“ perdavė krovinį vežėjui „Chelios Group S.p.z.o.o“, nepatikrinusi šios įmonės patikimumo, bendrovė neturėjo galiojančio, vežimo datai, civilinės atsakomybės draudimo dėl krovinio sugadinimo, todėl tokie UAB „Litona Cargo“ veiksmai nelaikomi kaip rūpestingi profesionalaus vežėjo veiksmai. BUAB „Litona Cargo“ į bylą nėra pateikusi jokių duomenų ar dokumentų, nuo kada ji pradėjo bendradarbiauti su „Chelios Group S.p.z.o.o“, ar kreditoriaus apdrausto krovinio, dėl kurio praradimo yra pareikštas reikalavimas, vežimas buvo pirmasis užsakymas, ar bendradarbiavimo santykiai buvo prasidėję anksčiau. Ta aplinkybė, kad atsakovė parinko nepatikimą subjektą krovinio vežimo sutarčiai įvykdyti, lėmė, kad atsirado žala, dėl kurios teikiamas finansinis reikalavimas. Itin nerūpestingas UAB „Litona Cargo“ elgesys prilyginamas tyčiniams veiksmams, kas lemia CMR konvencijos ribojimų netaikymą.

9.       Pareiškėjos vertinimu, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų, atsakovė bet kokiu atveju turi pareigą atlyginti žalą kreditoriui. Žala draudėjo kroviniui buvo padaryta, kai gabenamas krovinys buvo UAB „Litona Cargo“ dispozicijoje, todėl AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudimo išmoką už prarastą krovinį prašo pripažinti finansinius reikalavimus 41 064,55 Eur sumai (draudimo išmoka 41 015,30 Eur ir 49,25 Eur dokumentų vertimai).

10.       Nemokumo administratorius A. B. su AB „Lietuvos draudimas“ finansiniu reikalavimu nesutinka, nes, administratoriaus vertinimu, nėra nustatyta UAB „Litona Cargo“ tyčinių veiksmų, kurie lėmė ar prisidėjo prie krovinio praradimo. Atsiliepime paaiškino, kad Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos nustatė, kad krovinio gabenimas buvo vykdomas vilkiku Volvo FH ir jo puspriekabe Krone Paper Liner SD. Šis vilkikas kartu su puspriekabe buvo pavogti, dėl to pareiškimą parašė jų savininkė „PKO Leasing S. A.“, kuri suteikė šį transportą bendrovei „Chelios Group S.p.z.o.o“ pagal lizingo sutartį.

11.       Lenkijos Respublikos Žešuvos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodoma, kad dėl transporto vagystės „PKO Leasing S. A.“ patyrė žalą, nežiūrint to, kad policija šį turtą rado. Šios aplinkybės patvirtina, kad kartu su transportu buvo pavogtas ir jame esantis krovinys. Vagystė padaryta veikiant prieš faktinį vežėją, BUAB „Litona Cargo“ niekaip neprisidėjo prie nusikaltimo padarymo ar krovinio praradimo, todėl ji neatsako už nuostolius, kuriuos kompensavo AB „Lietuvos draudimas“.

12.       AB „Lietuvos draudimas“ teiginiai, kad BUAB „Litona Cargo“ turėjo įsitikinti Lenkijos bendrovės „Chelios Group S.p.z.o.o“ patikimumu, neturi pagrindo. Lenkijos bendrove pasitikėjo lizingo bendrovė „PKO Leasing S. A.“, lizingavo jai transportą, todėl vieši duomenys apie bendrovę neleido abejoti jos patikimumu.

13.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) R. M. su AB „Lietuvos draudimas“ finansiniu reikalavimu nesutinka ir mano, kad AB „Lietuvos draudimas“ pateikiami argumentai yra nepagrįsti, o faktinės aplinkybės lemia išvadą, kad pareikštas reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu.

14.       Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nė vienas teisės aktas nenurodo, kad užsakymą dėl krovinio vežimo priėmęs vežėjas ir jį perdavęs vykdyti kitam vežėjui, turi įsitikinti to vežėjo patikimumu. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė jokių duomenų, kad BUAB „Litona Cargo“ būtų atlikusi kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių krovinys buvo prarastas. Iš Lenkijos Respublikos Žešuvo miesto policijos komendantūros Ekonominių nusikaltimų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. pranešimo matyti, kad transporto priemonės, kuriomis turėjo būti gabenamas krovinys, buvo rastos kaip pavogtos be jokio krovinio. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad kol kas nenustatyti asmenys įvykdė nusikaltimą prieš transporto priemones ir jomis gabentą krovinį. Tokios aplinkybės leidžia vežėjui netaikyti atsakomybės, nes pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

15.       Suinteresuoto asmens vertinimu, byloje esantys duomenys (tyrimo medžiagos dokumentai) taip pat patvirtina, kad faktinis krovinio vežėjas Lenkijos bendrovė „Chelios Group S.p.z.o.o“ buvo realiai veikianti bendrovė, pripažinta finansų įstaigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Litona Cargo“ bankroto byloje atmetė.

17.       Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (transporto, kuriame buvo pakrautas krovinys, vagystės), byloje taip pat nėra pateikti jokie duomenys, kurie leistų konstatuoti, kad BUAB „Litona Cargo“ atliko kokius nors tyčinius veiksmus, dėl kurių krovinys buvo prarastas. Šių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad BUAB „Litona Cargo“ neturi atsakyti už krovinio praradimą ir atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ patirtas išlaidas dėl UAB „Mineraliniai vandenys“ sumokėtos draudimo išmokos.

18.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad BUAB „Litona Cargo“ perdavė krovinį vežėjui „Chelios Group S.p.z.o.o“, nepatikrinusi šios įmonės patikimumo, nusprendęs, kad byloje esanti informacija patvirtina, jog BUAB „Litona Cargo“ neturėjo pagrindo abejoti Lenkijos bendrove „Chelios Group S.p.z.o.o“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Pareiškėja AB „Lietuvos draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria prašymas įtraukti bendrovę į BUAB „Litona Cargo“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą būtų tenkinamas.

20.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neribotą vežėjo civilinę atsakomybę ir tai lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

21.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą pagal AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą nutraukti, o prašymo netenkinus atskirąjį skundą atmesti.

22.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.       Pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą neatsižvelgė, kad jis pateiktas praleidus terminą skundui pateikti.

22.2.       Priešingai nei įrodinėja pareiškėja, bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai sudaro sąlygas taikyti CMR konvencijos 17 straipsnį, nustatantį vežėjo atleidimą nuo atsakomybės už krovinio praradimą, kadangi BUAB „Litona Cargo“ elgesys atitiko rūpestingumo standartus, duomenų apie jos veiksmus, lėmusius krovinio praradimą, nėra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti AB „Lietuvos draudimas“ finansinį reikalavimą BUAB „Litona Cargo“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320,338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

24.       Prieš vertinant skundo argumentų, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismo atliktu pareiškėjos prašymo, patvirtinti jos finansinį reikalavimą, teisiniu vertinimu, teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl suinteresuoto asmens (kreditoriaus) R. M. iškeltos abejonės dėl proceso apeliacinės instancijos teisme teisėtumo.

Dėl atskirojo skundo priėmimo

25.       Suinteresuotas asmuo (kreditorius) R. M. atsiliepime prašo nutraukti procesą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė atskirąjį skundą neįvertinęs to, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir neatnaujintas.

26.       Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Litona Cargo“ bankroto byloje atmetus, pareiškėja dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą konstatavęs, kad terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties paduoti baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d.

27.       Dėl 2021 m. sausio 6 d. nutarties pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs civilinė bylą Nr. e2-286-781/2021, pradėtą nurodyto atskirojo skundo pagrindu, priėmė 2021 m. vasario 18 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir pareiškėjos atskirojo skundo, dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių užtikrinti tinkamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties įteikimą pareiškėjai bei pareiškėjos atstovei, todėl pažeidė tinkamo informavimo pareigą dėl ko teismas nepagrįstai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis laikoma įteikta po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 16 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis) ir netinkamai nustatė, jog terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties paduoti baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d.

28.       Pareiškėjos atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinus nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, bylą nagrinėjanti teisėja 2021 m. kovo 1 d. rezoliucija išsprendė pareiškėjos atskirojo skundo dėl 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties priėmimo klausimą ir jį priėmusi išsiuntė šalims atsiliepimams pateikti.

29.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant įsiteisėjusiai ir galiojančiai Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarčiai, kuria iš esmės atsakyta į suinteresuoto asmens (kreditoriaus) R. M. atsiliepime keliamas abejones (dėl to, ar pareiškėjos atskirasis skundas dėl 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties pateiktas laikantis procesinių terminų), bei įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė laikantis procesinių teisės normų (CPK 290 straipsnio 5 dalis), teisėjų kolegija atsiliepime išdėstytų argumentų plačiau nevertina ir dėl jų papildomai nepasisako.

Dėl faktinės ginčo situacijos

30.       Nagrinėjamu atveju į UAB „Litona Cargo“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą kreipėsi AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu patvirtinti jos 41 064,55 Eur finansinį reikalavimą, kuris grindžiamas UAB „Mineraliniai vandenys“ išmokėta draudimine išmoka pagal krovinio draudimo sutartį (2 t., b. l. 44-48).

31.       Nustatyta, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ su UAB „Litona Cargo“ 2014 m. lapkričio 26 d. sudarė vežimo sutartį, kuria UAB „Litona Cargo“ (vežėjas) įsipareigojo UAB „Mineraliniai vandenys“ (užsakovo) arba jo nurodyto kito krovinio siuntėjo perduotą krovinį priimti ir nugabenti į paskirties punktą (2 t., b. l. 54-57). Pagal 2018 m. liepos 31 d. Transporto užsakymą Nr. 2018_539, vežėjas (UAB „Litona Cargo“) įsipareigojo iš siuntėjo, esančio Prancūzijoje, paimti ir pristatyti UAB „Mineraliniai vandenys“ krovinį – alkoholinius gėrimus (2 t., b. l. 52). Užsakymui įvykdyti UAB „Litona Cargo“ pasitelkė trečiąjį asmenį – Lenkijos Respublikoje registruotą įmonę „Chelios Group S.p.z.o.o“, su kuria 2018 m. liepos 31 d. buvo sudaryta vežimo sutartis Nr. VO27765 (2020 m. lapkričio 2 d. gauto dokumento Nr. DOK-39270, 149-150 lapai). Tarptautinis važtaraštis (CMR) patvirtina, kad pastaroji įmonė krovinį iš siuntėjo paėmė (2 t., b. l. 70-71), tačiau jis UAB „Mineraliniai vandenys“ nebuvo pristatytas.

32.       UAB „Mineraliniai vandenys“ remiantis ją ir AB „Lietuvos draudimas“ siejančia Krovinio draudimo sutartimi kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos (2 t., b. l. 51). Pareiškėja (AB „Lietuvos draudimas“) išmokėjo UAB „Mineraliniai vandenys“ 41 015,30 Eur draudiminę išmoką (2 t., b. l. 48-49). AB „Lietuvos draudimas, remdamasis CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, t. y. subrogaciją, 1 dalimi, nustatančia, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, pareiškė nurodyto dydžio (41 015,30 Eur) finansinį reikalavimą UAB „Litona Cargo“ bankroto byloje.

33.       Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, skundžiama nutartimi konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta vežėjo kaltė ar tyčiniai veiksmai prisidėję prie krovinio dingimo. Teismo vertinimu, krovinys prarastas dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl egzistuoja aplinkybės sudarančios pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės, įtvirtintos CMR konvencijos 17 straipsnyje.

34.       Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu ir mano, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neribotą vežėjo civilinę atsakomybę, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir AB „Lietuvos draudimas“ finansinį reikalavimą UAB „Litona Cargo“ bankroto byloje patvirtinti.

Dėl AB „Lietuvos draudimas“ finansinio reikalavimo

35.       Remiantis teismų praktika, teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

36.       Šiuo atveju ginčo teisinis santykis kilo iš krovinių vežimo sutarčių. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (šios konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad byloje kilusį klausimą dėl vežėjo atsakomybės reglamentuoja CMR konvencijos nuostatos.

37.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, kad UAB „Litona Cargo“, UAB „Mineraliniai vandenys“ užsakymu, krovinį gabeno ne pati, o pavedė tai padaryti kitam asmeniui, ji, remiantis CMR konvencijos nuostatomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, vis tiek laikoma vežėja CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-37-151-421/2020, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. CMR konvencija įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tokio ribojimo išimtis įtvirtinta CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis konvencijos IV skyriaus nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Jeigu nustatoma vežėjo kaltė, atitinkanti CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies sąlygas, tai šiam vežėjui netaikytinos šios konvencijos nuostatos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės arba ją ribojančios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Šiuo atveju pareiškėja mano, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas turėjo pripažinti, kad žala dėl krovinio praradimo buvo patirta dėl aplaidžių UAB „Litona Cargo“ veiksmų (teigiama, kad bendrovė krovinio pervežimui pasirinko nepatikimą trečiąjį asmenį), kurie prilyginami sąmoningiems tyčiniams veiksmams, dėl ko BUAB „Litona Cargo“ neturi teisės remtis konvencijos nuostatomis, kurios ją atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

41.       Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 69 punktas).

42.       Pareiškėjos manymu, šiuo atveju egzistuoja tiek objektyvusis, tiek ir subjektyvusis kriterijus, leidžiantis BUAB „Litona Cargo“ veiksmus traktuoti neatsargiais ir nerūpestingais, bei sudarantys pagrindą teigti apie egzistuojančius tyčinius bendrovės veiksmus, kuriais buvo prisidėta apie krovinio praradimo.

43.       Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka. Teismų praktikoje objektyviuoju kriterijumi laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).Šiuo atveju pareiškėja teigia, kad vien tik faktas, kad krovinys nebuvo pristatytas į paskirties vietą leidžia pripažinti, kad sutartinė pareiga buvo neįvykdyta išimtinai dėl UAB „Litona Cargo“ aplaidžių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik aplinkybė, jog krovinys nebuvo pristatytas užsakovui, negali būti pagrindas konstatuoti, jog BUAB „Litona Cargo“ savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė vežėjo pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai neįrodinėjant, kokių taisyklių bendrovė nepaisė gabendama krovinį, ar kokias jos veiklą reglamentuojančias teisės normas pažeidė (pareiškėja neįrodinėja, kad krovinys nebuvo pristatytas dėl bendrovės veiksmų, kuriais ji pažeisdama krovinio gabenimo taisykles paliko jį nesaugomoje aikštelėje, neužrakintą ar panašiai), ir kuo jie prisidėjo prie krovinio praradimo, savaime faktas, kad krovinys nebuvo pristatytas į paskirties vietą nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvusis sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį įrodantis kriterijus.

44.       Pareiškėja teigia, kad UAB „Litona Cargo“ UAB „Mineraliniai vandenys“ užsakymui įvykdyti pasirinko nepatikimą Lenkijos Respublikos juridinį asmenį (nėra duomenų apie ankstesnį UAB „Litona Cargo“ bendradarbiavimą su šiuo asmeniu, kuris neturėjo galiojančio vežimo datai civilinės atsakomybės draudimo dėl krovinio sugadinimo, dalinimo ar visiško praradimo). Tokie vežėjos veiksmai, pareiškėjos teigimu, įrodo jos pareigų pažeidimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su krovinio praradimu.

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CMR konvencija bei vežėją ir užsakovę siejanti Krovinio vežimo sutartis nenustato jokių ypatingų sąlygų, kurias turėjo atitikti vežėjo pasitelkiami užsakymui įvykdyti kiti juridiniai asmenys, todėl pagrįsta manyti, kad UAB „Litona Cargo“ pasirinkdama užsakymui įvykdyti vežėją privalėjo dėti maksimalias pastangas pasirenkant patikimą vežėją, tačiau jam nebuvo keliami papildomi, ypatingi reikalavimai. Iš Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų gauti duomenys patvirtina, kad UAB „Litona Cargo“ prieš pasirašant sutartį su „Chelios Group S.p.z.o.o“ bendravo, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad įmonė vykdo veiklą (pateikta licencija (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 125 lapas), yra PVM mokėtoja (PVM mokėtojo registracijos patvirtinimas, 2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 127 lapas). UAB „Litona Cargo“ taip pat buvo pateiktas vežėjo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 128 lapas), vilkiko ir puspriekabės, kuriomis turėjo būti atliktas gabenimas registracijos liudijimų kopijos (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 131-132 lapas), jų civilinės atsakomybės draudimo polisų kopijos (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 118-124 lapai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „Chelios Group S.p.z.o.o“ transporto priemonės buvo lizinguojamos. UAB „Litona Cargo“ taip pat nurodė, kad prieš sudarant vežimo sutartį su „Chelios Group S.p.z.o.o“, bendrovė taip pat buvo patikrinta vežėjų platformoje www.trans.eu (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 146 lapas).Taigi, iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad UAB „Litona Cargo“, pasirinkdama užsakymui vykdyti juridinį asmenį, nepažeidė nustatytų taisyklių, todėl nėra pagrindo konstatuoti objektyvųjį kriterijų, būtiną siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį.

46.       Teisėjų kolegija taip pat nemano, kad yra pagrindas konstatuoti ir subjektyvųjį sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį - veikimą ar neveikimą žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad vežėja UAB „Litona Cargo“ dėjo protingas pastangas įsitikinti juridinio asmens, kuris buvo pasitelktas įvykdyti UAB „Mineraliniai vandenys“ užsakymą, patikimumu, todėl jos veiksmai nekvalifikuotini kaip tyčiniai ar atlikti didelio neatsargumo kaltės forma.

47.       AB „Lietuvos draudimas“ akcentuoja, kad užsakymo dieną (2018 m. liepos 31 d.) negaliojo vežėjos „Chelios Group S.p.z.o.o“ krovinio civilinės atsakomybės nuo krovinio sugadinimo draudimas. Remiantis pateiktais duomenimis nustatyta, kad civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 128 lapas). Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pirmiau aptarti duomenys apie „Chelios Group S.p.z.o.o“ sudarė pagrindą pasitikėti įmone, todėl vien tik tai, kad krovinio vežimo dieną nebuvo įsitikinta, ar „Chelios Group S.p.z.o.o“ turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, nesudaro pagrindo UAB „Litona Cargo“ veiksmus laikyti akivaizdžiai neatsargiais ar tyčiniais.

48.       Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių pagrindu mano, kad vežėjos veiksmai, patenkantys į CMR konvencija nustatytos atsakomybės sritį, negali būti kvalifikuojami kaip sąmoningas netinkamas vežėjos elgesys, todėl yra pagrindas teigti, kad vežėja nepraranda galimybės remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais.

49.       CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį būtent vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar jis pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.

50.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Litona Cargo“ nesutikdama su AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimu įrodinėja, kad krovinys buvo prarastas ne dėl jos kaltės, o nenustatytiems asmenims pagrobus krovinį. Šioms aplinkybėms pagrįsti buvo pateikti Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. prekės buvo išduotos ir pakrautos į „Chelios Group S.p.z.o.o“ kroviniui gabenti pasitelktą transporto priemonę, tačiau krovinys laiku nepasiekė Lietuvos. UAB „Litona Cargo“ susisiekė su ir „Chelios Group S.p.z.o.o“atstovu, kuris 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešė, kad automobilis sugedo netoli Lenkijos ir Vokietijos sienos, paaiškino, kad jis bus remontuojamas ir kelionę tęs rugpjūčio 13–14 dienomis.2018 m. rugpjūčio 14 d. „Chelios Group S.p.z.o.o“ atstovas pranešė telefonu, kad automobilis buvo suremontuotas ir į iškrovimo vietą atvyks rugpjūčio 16 d. Nurodytą dieną sunkvežimis neatvyko į Vilnių, o visi bandymai susisiekti su įmone buvo neveiksmingi, telefonai buvo išjungti, į elektroninius laiškus niekas neatsakė(2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 208-209 lapas). 2018 m. rugsėjo 3 d. Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijos rado transporto priemonę „Volvo – FH“, kartu su puspriekabe „Krone Paper Liner SD“, kuriomis buvo gabenamas krovinys, tačiau krovinio jose nebuvo(2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 216 lapas).

51.       Dėl šio įvykio UAB „Litona Cargo“ pateikė pranešimą apie įtarimą dėl padaryto nusikaltimo (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 212 lapas), įmonė pripažinta nukentėjusiąją ir pradėtas tyrimas pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalį (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 198 lapas).

52.       Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų UAB „Litona Cargo“ tyčinius veiksmus, kuriais ji prisidėjo prie krovinio praradimo, įtarimai įmonei, prisidėjus prie nusikalstamos veikos padarymo, nepareikšti, priešingai įmonė tyrime dalyvauja kaip nukentėjęs asmuo, nusikaltimo vykdytojai nėra nustatyti, vyksta tyrimas (2020 m. lapkričio 2 d. teisme gauto dokumento DOK -39270 216 lapas).

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad krovinio vežėja UAB „Litona Cargo“ neatsako už krovinio praradimą CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi krovinys buvo prarastas ne dėl vežėjos kaltės, o dėl pasekmių, kurių vežėja negalėjo išvengti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti AB „Lietuvos draudimas“ finansinį reikalavimą BUAB „Litona Cargo“ bankroto byloje.

54.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vežėjo civilinę atsakomybę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Romualda Janovičienė

                                        Antanas Rudzinskas

                                        Agnė Tikniūtė