Baudžiamoji byla Nr. 2K-392/2013
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10069-2008-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2;
1.2.29.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (36 512,80 Lt turto pasisavinimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 250 MGL dydžio (31 250 Lt) bauda, 183 straipsnio 2 dalį (93 437,12 Lt turto pasisavinimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 300 MGL dydžio (37 500 Lt) bauda, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) 150 MGL dydžio (18 750 Lt) bauda, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda, 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 250 MGL dydžio baudą, už nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, – 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 500 MGL dydžio (62 500 Lt) bauda.
Vadovaujantis BK 95 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutrauktas baudžiamasis procesas dėl visų kaltinimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. S. priteista 129 949,92 Lt valstybei. Civilinis ieškinys dėl 45 840,65 Lt paliktas nenagrinėtas.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendis: pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybė, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. S. padarė apgaule įgijusi turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Apygardos teismo nuosprendžiu išteisintas juridinis asmuo UAB „S.“, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. S. nuteista už šias nusikalstamas veikas, kurios skundžiamos kasaciniu skundu:
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S.“ priklausančius 36 512,80 Lt: 2002 m. lapkričio–2003 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdama UAB „S“, 1998 m. lapkričio 30 d. registruotos valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktore ir dėl einamų pareigų savo žinioje turėdama UAB „S.“ turtą, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. (S. K.) ir jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. (E. L.) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais jo nariais, iš O. J. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų jo narių suklastotus dokumentus: UAB „E.“ 2002 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101688, 2002 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101692, 2002 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101721, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „E.“ neva pardavė, o UAB „S.“ iš viso nupirko paslaugų už 36 512,80 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „S.“ finansininkams, nurodydama juos įtraukti į šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su UAB „E“. UAB „S.“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „E.“ ir UAB „S.“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „S.“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), 2002 m. gruodžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „E.“ parduotas paslaugas iš UAB „S“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 717 į UAB „E“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 10 030 Lt, 2002 m. gruodžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „E.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 719 į UAB „E.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 10 010 Lt, 2003 m. sausio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „E.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 26 į UAB „E.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 16 472,80 Lt, iš viso 36 512,80 Lt. E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „E.“ banko sąskaitos šiuos pinigus bankomatuose paėmė grynais ir per kitą nusikalstamo susivienijimo narę O. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė R. S. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, šiuo būdu gautus UAB „S.“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip R. S., padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., O. J., E. L. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems jo nariams, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „S.“ priklausantį turtą – 36 512,80 Lt;
pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos: 2002 m. lapkričio–2002 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais jo nariais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems jo nariams naudojantis kompiuterine technika įrašius į UAB „E.“ 2002 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101688, 2002 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101692, 2002 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101721 žinomai melagingus duomenis, kad ši įmonė pardavė UAB „S.“ paslaugų iš viso už 36 512,80 Lt, tarp jų 5569,75 Lt PVM, E. L. S. K. nurodymu suklastojus šiuose dokumentuose vadybininko A. A. (A. A.) parašus ir šiuos suklastotus dokumentus perdavus R. S., ši, žinodama, kad realiai minėta įmonė UAB „S.“ jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB „S.“ direktorė, pasirašė UAB „E.“ 2002 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101688, 2002 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101692, 2002 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101721, taip suklastojo tikrus dokumentus. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus dokumentus 2002 m. lapkričio–gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „S.“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą. Taip ji panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to UAB „S.“ buvo padaryta didelė 36 512,80 Lt žala;
pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „S.“ priklausančius 93 437,12 Lt: 2003 m. spalio–2004 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdama UAB „S“, 1998 m. lapkričio 30 d. registruotos VĮ Registrų centro Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktore ir dėl einamų pareigų savo žinioje turėdama UAB „S.“ turtą, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais jo nariais, iš O. J. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo S. K., E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų jo narių suklastotus dokumentus: UAB „J.“ 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 6799109, UAB „O.“ 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901416, 2003 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901478, 2003 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901485, UAB „S.“ 2003 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475766, UAB „J.“ 2003 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258178, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „J.“, UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „J.“ neva pardavė, o UAB „S.“ nupirko paslaugų iš viso už 93 437,12 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „S.“ finansininkams, nurodydama juos įtraukti į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos mokėjimo pavedimais atsiskaityti su UAB „J.“, UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „J.“. UAB „S.“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „J.“, UAB „O“, UAB „S.“, UAB „J.“ ir UAB „S.“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „S.“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), 2003 m. spalio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „J.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 854 į UAB „J.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 3997,84 Lt, 2003 m. spalio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „O.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 853 į UAB „Odelitas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 8805,16 Lt, 2004 m. sausio 23 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „O.“ parduotas paslaugas, iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 60 į UAB „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 22 580,12 Lt, 2004 m. sausio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „O.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 81 į UAB „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 40 000 Lt, 2003 m. spalio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „S.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 855 į UAB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 5003,20 Lt, 2003 m. gruodžio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaip atsiskaitymą už neva UAB „J.“ parduotas paslaugas iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Vilniaus bankas, mokėjimo pavedimu Nr. 1041 į UAB „J.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Snoras“, pervedė 13 050,80 Lt, iš viso 93 437,12 Lt. E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „J.“, UAB „O.“, UAB „S.“, UAB „J.“ banko sąskaitų šiuos pervestus pinigus bankomatuose paėmė grynais ir per kitą nusikalstamo susivienijimo narę O. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė šiuos pinigus R. S. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, gautus UAB „S.“ priklausančius pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Taip ji, padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., O. J., E. L. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems jo nariams, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „S.“ priklausantį turtą – 93 437,12 Lt;
pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – už tai, kad, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos: 2003 m. rugsėjo–gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais jo nariais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems jo nariams naudojantis kompiuterine technika pagalba įrašius į UAB „J.“ 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 6799109, UAB „O.“ 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901416, 2003 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901478, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901485, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB „S.“ 2003 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475766, UAB „J.“ 2003 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258178 žinomai melagingus duomenis, kad šios įmonės pardavė UAB „S.“ paslaugų iš viso už 93 437,12 Lt, tarp jų 14 253,12 PVM, nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. S. K. nurodymu suklastojus šiuose dokumentuose direktoriaus N. M. (N. M.), vadybininkų S. N. (S. N.), J. T., O. Č. parašus bei šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus perdavus per nusikalstamo susivienijimo narę O. J. R. S., ši, žinodama, kad realiai minėtos įmonės UAB „S.“ jokių paslaugų nepardavė, kaip UAB „S.“ direktorė, pasirašė UAB „J.“ 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 6799109, UAB „O.“ 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901416, 2003 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901478, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901485, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB „S.“ 2003 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475766, UAB „J.“ 2003 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258178, kuriuose buvo nurodyta bendra tariamai UAB „S.“ pirktų paslaugų suma – 93 437,12 Lt, tarp jų 14 253,12 Lt PVM, ir šiuos žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus perdavė UAB „S.“ finansininkams. R. S., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus ir netikrus dokumentus 2003 rugsėjo–gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „S.“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, taip panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus, dėl to UAB „S.“ buvo padaryta didelė 93 437,12 Lt žala;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – už tai, kad, veikdama vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą: Kaune, veikdama bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., O. J., E. L. ir kitais nenustatytais jo nariais, būdama UAB „S.“, 1998 m. lapkričio 30 d. registruotos VĮ Registrų centro Kauno filiale, kodas (duomenys neskelbtini), adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2002–2004 m. UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykius“, 2002 m. rugpjūčio 28 d. – 2004 m. vasario 27 d., žinodama, kad tarp UAB „S.“ ir UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „J.“, UAB „O.“, UAB „J.“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą įtraukė nusikalstamo susivienijimo nario E. L. suklastotus ir pateiktus UAB „E.“ 2002 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101688, 2002 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101692, 2002 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LBH Nr. 8101721, UAB „S.“ 2003 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 3475707, UAB „J.“ 2003 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 6799109, UAB „O.“ 2003 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901416, 2003 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901478, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, 2003 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 2901485, prie jos pridedamą atliktų darbų aktą ir lokalinę sąmatą, UAB „S.“ 2003 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEA Nr. 3475766, UAB „J.“ 2003 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 7258178, 2004 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 1749822 ir 2004 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LEC Nr. 1749825, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai šių įmonių UAB „S.“ parduotas paslaugas ir prekes bei atliktą apmokėjimą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „S.“ 2002–2004 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartį ir baudžiamąjį procesą jai nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas: nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių visumos, priežastinio ryšio tarp jos veikos ir padarinių (žalos), numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje, nepritaikytos BK bendrosios dalies normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes.
Dėl apeliacinio teismo išvadų veikos taikant BK 183 straipsnio 2 dalį. Nuteistoji apeliaciniame skunde akcentavo subjektyviąją jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, pusę (ji neturėjo motyvo ir tikslo) ir neneigė savo vaidmens organizuojant grynųjų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pinigų gavimą jos vadovaujamos bendrovės reikmėms. Tačiau tai apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip objektyviųjų veikos požymių pripažinimą, nors ji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad niekada nesisavino bendrovės turto. Be to, nenustatyta, kad ji pasinaudojo bendrovės pinigais savo asmeniniams poreikiams patenkinti, kad jos turtinė padėtis pagerėjo, o jos gaunamos pajamos neatitiko išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad turto pasisavinimas reiškėsi tuo, jog R. S., pateikdama suklastotas PVM sąskaitas faktūras, nurodydama įtraukti jas į buhalterinę apskaitą, neteisėtai užvaldė bendrovės turtą ir įgijo realią galimybę jį valdyti ir juo disponuoti (gavo išgrynintų pinigų dalį), o turto pasisavinimas buvo baigtas pinigų pervedimo banko pavedimu momentu (pripažino turto pasisavinimo objektu 36 512,80 ir 93 437,12 Lt, o ne 18 procentų mažesnes sumas – 29 940,50 ir 76 618,44 Lt). Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl objektyviųjų turto pasisavinimo požymių. Šis teismas, remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kada buvo baigtas turto užvaldymas, t. y. pinigų iš sąskaitos į sąskaitą pervedimo momentu, nes tuo metu R. S. buvo įgijusi realią galimybę valdyti turtą (iš viso 129 949,92 Lt) ir juo disponuoti, o aplinkybė, kad jai buvo grąžinama 18 procentų mažesnė grynųjų pinigų suma, nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.
Kasatorė teigia, kad bylos medžiaga patvirtina kitokią veiksmų seką (būdus, priemones, laiką), nei nustatė teismai. Kasatorė, remdamasi bylos duomenimis (O. J. apklausų protokolais, 2007 m. rugsėjo 24 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, telefoniniais pokalbiais, UAB „S.“ banko operacijų išrašais) ir juos analizuodama, pažymi, kad atsiskaitymai (tarp bendrovių) vyko pagal jos nepasirašytas, faksu persiųstas dokumentų kopijas, t. y. ne pagal juridinę galią turinčius dokumentus, o banko pavedimai buvo atliekami netgi tuo metu, kai ji buvo išvykusi į komandiruotę. Kasatorės manymu, už pinigų pervedimą ir to pasekmes turėtų atsakyti asmuo, atlikęs banko pavedimus fiktyvioms įmonėms. Kasatorė kelia klausimą dėl UAB „S.“ finansininkės B. Z. vaidmens, kuri mokėjimus atliko ne pagal juridinę galią turinčius dokumentus. Kasatorės manymu, B. Z. davė melagingus parodymus apie tai, kad įmonėje nebuvo „juodosios buhalterijos“, ir tai patvirtina 2007 m. rugsėjo 24 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, 2008 m. lapkričio 25 d. O. J. apklausos, UAB „S.“ banko operacijų išrašų duomenys. Tai rodo, kad byla išnagrinėta neišsamiai, o nuosprendis nėra teisingas.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal 2007 m. rugsėjo 24 d. protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo S. K. perdavė tam tikrą dalį UAB „S.“ sumokėtų pinigų O. J., o ši nurodo, kad „be 18 procentų“ grąžino R. S., t. y. išskaičiavus 18 procentų iš 36 512,80 ir 93 437,12 Lt būtų 29 940,50 ir 76 618,44 Lt. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad grynųjų pinigų suma mažintina atsiskaitymuose pagal PVM sąskaitas faktūras priskaičiuota PVM suma atitinkamai 5568,80 ir 14 253,10 Lt (nuo 36 512,80 ir 93 437,12 Lt). Kasatorė pastebi, kad: „yra skirtumas tarp negrąžintų 18 procentų nuo pervestų sumų ir priskaityto PVM. Kaip teigiau duodama parodymus, maniau, kad O. J. grąžina išgrynintus pinigus be priskaičiuoto PVM (kuris, mano įsitikinimu, turėjo būti sąskaitas išrašiusių įmonių įtrauktas į PVM atskaitą ir sumokėtas valstybei ir sudarytų nuo pervestų į fiktyvių įmonių sąskaitas sumų 15,25 procento) bei be dar 2,75 procento, kuris, mano manymu, buvo paliekamas kaip užmokestis O. J. už suteiktą paslaugą. Šis skirtumas yra lygus 1003,50 (6572,30–5568,80) ir 2565,58 Lt (16 818,68–14 253,10) atitinkamai. Realiai perduotos grynų pinigų sumos buvo 29 940,50 ir 76 618,44 Lt atitinkamai“. Kasatorė pažymi, kad O. J. gautas atlygis nustatytas pagal jos (kasatorės) apskaičiavimus, nes ji nežinojo, jog ši veikia kartu su kitais asmenimis, o jos atlygio klausimas sprendžiamas jų nuožiūra. Perdavus bylą prokurorui, būtų galima nustatyta, kokią konkrečiai pinigų dalį pasiliko veiklos nevykdančiomis įmonėmis disponavę asmenys.
Be to, kasatorės manymu, 2002 m. lapkričio–2003 m. sausio mėn. pasisavinti 29 940,50 Lt nėra didelės vertės turtas, nes tuo metu pagal BK 190 straipsnį didelės vertės (250 MGL dydžio) turtas buvo toks, kurio vertė viršijo 31 250 Lt. Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti taikomas po nusikalstamos veikos padarymo priimtas kaltinamojo padėtį švelninantis įstatymas. 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. nustatytas MGL dydis – 130 Lt, tai 250 MGL sudaro 32 500 Lt. Kasatorės manymu, veika dėl 29 940,50 Lt (priskaičiavus ir O. J. gautą atlygį – 30 944 Lt) pasisavinimo atitinka ne BK 183 straipsnio 2 dalį, bet 1 dalį. Vadovaujantis BK 11 straipsniu, 183 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal BK 95 straipsnį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra penkeri metai, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas dėl šios veikos turėtų būti nutrauktas.
Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo. Apeliaciniame skunde nuteistoji pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamojo akto teiginius šališkai perkėlė į nuosprendį, pripažindamas, kad ji, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, dėl to bendrovei „S.“ buvo padaryta didelė (36 512,80 ir 93 437,12 Lt) žala. Kasatorė pažymi, kad žala nustatyta remiantis ta pačia veiksmų seka, kuria, teismo nuomone, ji neteisėtai užvaldė bendrovės turtą ir įgijo realią galimybę jį valdyti ir juo disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jos veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes buvo pagaminti netikri dokumentai, o ji, pasirašydama sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus atliktų darbų aktus bei lokalines sąmatas ir savo, kaip įgalioto asmens, parašu suteikdama šiems dokumentams juridinę galią, juos suklastojo, dėl to UAB „S.“ buvo padaryta didelė 129 949,92 Lt žala. Kasatorė pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina kitokią veiksmų seką, todėl nėra pagrindo kaltinti jos pasisavinus didelės vertės turtą. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „S.“ akcininko atstovas, AB „S.“ finansų direktorius R. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje davė parodymus, jog įmonės savininkas (vienintelis akcininkas AB „S.“) yra įsitikinęs, kad žala bendrovei nepadaryta, ir neketina pareikšti jai pretenzijų. Be to, bendrovės savininkas ne tik nenustatė bendrovei padarytos žalos, bet ir ją (R. S.) yra premijavęs už gerą darbą, įvertindamas 2002–2004 m. pasiektus įmonės darbo rodiklius ir uždirbtą pelną (byloje yra medžiaga apie AB „S.“ jai skirtas ir išmokėtas premijas). Be to, iki 2003 m. bendrovėje „S.“ dirbusi buhalterė D. N. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „S.“ finansininkai reguliariai teikė akcininkui išsamią informaciją apie visas įmonės patiriamas sąnaudas ir išlaidas pagal PVM sąskaitas faktūras ir be jų. Taip pat, kasatorės manymu, reikėtų atsižvelgti į Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pagal kurias AB „S.“ yra patronuojanti bendrovė ir gali turėti lemiamą įtaką bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė. Turėdami tokį statusą, akcininkai gali spręsti jiems priklausančios bendrovės reikalus, o tai šiuo konkrečiu atveju reiškia, kad bet kuris iš AB „S.“ vadovų gali duoti dukterinės įmonės UAB „S.“ vadovei nurodymus, kurie yra prilyginami vienintelio akcininko sprendimui ir privalo būti vykdomi. Tokia situacija įpareigoja dukterinės bendrovės vadovą ne tik visur ir visada veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, bet ir savo priimamus sprendimus iš anksto suderinti su akcininkais ir gauti jų pritarimą.
Dėl BK 222 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasatorė nurodo, kad jos padaryta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turėjo būti vertinama atsižvelgiant į BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Jos padaryti veiksmai susiję su realia grėsme, iškilusia UAB „S.“ pajamoms ir pelnui (tai parodo kasaciniame skunde nurodyti UAB „S.“ darbuotojo R. G. įvykdyti sandoriai dėl „Draeger“ įrangos pardavimo, apie tai paliudijo apeliacinės instancijos teisme apklausta buvusi UAB „S.“ tiekimo vadybininkė J. T.). Dėl to, kasatorės manymu, ji savo veiksmais (kokie jie bebūtų) apgynė UAB „S.“ interesus, teises atstovauti verslo partneriui „Draeger“, parduodant šios kompanijos medicinos įrangą Lietuvoje, teisę jos vadovaujamai bendrovei iš šių pardavimų gauti pajamas ir pelną (vien tik 2003 m. ji išsaugojo bendrovei 935 862,80 Lt pajamų). Be to, jai paskirta bausmė yra nepaprastai griežta ir aiškiai neteisinga, griauna jos šeimos gyvenimą, nes artimiausioje ateityje gresia benamystė, gyvenimas žemiau skurdo ribos.
Dėl esminių BPK pažeidimų. Kasatorė teigia, kad baudžiamojo proceso metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių nebuvo įgyvendintos įstatymų garantuotos jos teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.
Kasatorė nurodo tokias aplinkybes:
1. Kratą UAB „S.“ patalpose vykdę pareigūnai apsiribojo tik dokumentų – sutarčių, lokalinių sąmatų ir atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų, bendrovės banko sąskaitos išrašų – paėmimu (iš viso 33 lapų), nors 2004 m. birželio 14 d. teismo nutartyje dėl kratos buvo nurodyta paimti juodraščius, užrašų knygeles, mobiliojo ryšio telefonus bei jų SIM korteles, banko dokumentus bei mokėjimo korteles, kompiuterinę techniką, finansinės atskaitomybės dokumentus, pinigus. Tačiau nei seifo, nei kompiuterio, nei užrašų sąsiuvinių turinys kratos metu nebuvo patikrintas. Nepatikrinus seifo turinio (jame buvo visi užrašai ir dokumentai – „juodoji buhalterija“, susijusi su darbų, atliekamų samdant žmones be legaliai įformintų darbo sutarčių, apskaita ir pinigų išmokėjimu, bei dalis pinigų, skirtų sumokėti už pabaigtus darbus) į bylą nepateko svarbūs daiktiniai įrodymai, kurie būtų padėję išsamiau ištirti bylą ir teisingai nustatyti jos atsakomybės ribas. Kasatorės manymu, ikiteisminio tyrimo dalis vyko neobjektyviai, su išankstine nuostata, kad jos kaltė bus įrodyta rastais dokumentais.
2. Pranešime apie įtarimą, pateiktame 2004 m. birželio 15 d., ji buvo įtariama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. pasisavinus ir nenustatytomis proporcijomis tarp nusikalstamo susivienijimo narių pasidalijus į valstybės biudžetą nesumokėtą PVM – 25 004 Lt. 2004 m. birželio 15 d. apklausos metu jai buvo nurodyta pasikviesti advokatą. Jai paskambinus advokatui Gintarui Pūkui (konsultuojančiam UAB „S.“ verslo teisės klausimais), šio paprašytas į apklausą atvyko advokatas Valentinas Staugaitis, kurio minimalus paslaugų įkainis yra 2000 Lt. Tokios sumos pinigų ji neturėjo ir tuo metu negalėjo sau leisti tokio dydžio išlaidų (2003 m. gegužės 21 d. buvo paėmusi 27 250 Lt banko kreditą būsto remontui, nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2004 m. birželio 11 d. buvo sudariusi penkias lizingo sutartis, iš viso su palūkanomis – už 13 679,78 Lt). Be to, ji buvo įsitikinusi, kad įtarime pareikšto nusikaltimo nepadarė, dėl to ji į apklausą grįžo be advokato. Jai liepė pasirašyti protokolą, kad savo iniciatyva gynėjo atsisakė, tačiau jos neinformavo apie tai, kad neturėdama lėšų turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, neišaiškino teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įgyvendinimo tvarkos (protokolo tekste nenurodyta, kad ji atsisakė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos). Taip buvo pažeista jos teisė į gynybą. Advokato nedalyvavimas apklausoje, tikėtina, lėmė tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į apklausos metu jos duotus apie bylai svarbias aplinkybes parodymus.
3. 2005 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/106 nurodyta, kad bendra iš fiktyviai veiklą vykdžiusių įmonių pagal suklastotas sąskaitas faktūras PVM mokesčio suma sudarė 25 004 Lt. Tačiau pranešime apie įtarimą PVM suma buvo padidinta iki 33 210,20 Lt, taip, kasatorės manymu, siekiant jai padaryti psichologinį spaudimą. Kitas pakeisto turinio pranešimas apie įtarimą jai įteiktas tik 2009 sausio 15 d. (praėjus ketveriems metams septyniems mėnesiams nuo pirmosios apklausos, daugiau kaip septyneriems metams nuo nagrinėjamų įvykių pradžios). Po 2004 m. birželio 15 d. apklausos jai buvo taikytos kardomosios priemonės, areštuotas turtas. Nuo 2006 m. birželio 19 d. iki 2009 m. sausio 15 d. jokios kardomosios priemonės jai nebuvo taikomos, papildomai neapklausta nei ji, nei kas nors iš įmonės darbuotojų. Buvo atliktas mokestinis UAB „S.“ patikrinimas (pradėtas 2004 m. kovo 1 d., baigtas 2006 m. rugpjūčio 31 d.), visi su mokestiniais klausimais susiję dokumentai perduoti įmonę konsultuojančiai advokatų kontorai. 2006 m. gruodžio 22 d. jai pasitraukus iš pareigų visa oficiali įmonės dokumentacija perduota naujajam direktoriui I. P.. Seife saugomi neoficialūs dokumentai (sąrašai kam, kada, už ką ir kiek buvo sumokėta, tai patvirtinantys rašteliai) jam nebuvo perduoti, o ir įmonės finansininkė B. Z. užsiminė, kad ji „nieko tokio“ seife nepaliktų. Kadangi ji (kasatorė) nebuvo įtariama turto pasisavinimu, jai nebuvo pagrindo saugoti tų dokumentų (ji pasiėmė tik lizingo sutarčių dokumentus ir atsitiktinai į įmautę kartu su šia sutartimi įdėtus lapus su Š. ir S. įrašais, kurie apeliacinės instancijos teisme buvo pridėti prie bylos). Ikiteisminį tyrimą užvilkinus keturis su puse metų kasatorės galimybės apsiginti sumažėjo iki minimumo (sunaikinti dokumentai, nebeįmanoma surasti žmones, prieš 5–7 metus atlikusius darbus ar suteikusius vertimų paslaugas).
4. 2004 m. birželio 15 d. apklausos metu jai (R. S.) buvo daromas psichologinis spaudimas, nes ji buvo per daug intensyviai raginama prisipažinti pasisavinus PVM pinigus ar pasakyti, kam juos perdavė ar su kuo pasidalijo, buvo grasinama ją suimti, o jos vaiką perduoti socialinės globos darbuotojai bei apgyvendinti prieglaudoje ir pan. (pokalbis su tyrėja jos vaikui nepraėjo be pasekmių – sutrikdyta jo sveikata). Kitą dieną jai atvykus į apklausą, tyrėja pasakė, kad juos domina tik jos gautų, perduotų ar pasidalytų pinigų sumos. Ji negalėjo atsakyti tyrėjų pageidaujamu būdu į šį klausimą, suformuluotą iš principo neteisingai. Tyrėja paragino daugiau nieko nebepasakoti, atspausdino sutrumpintą praėjusios dienos pokalbio santrauką, taip baigėsi apklausa.
5. R. S. nurodė, kad UAB „S.“ darbuotojas R. G. kenkė įmonei (šis importuodavo „Draeger“ įrangą per savo paties įmonę UAB „D.“ ar organizuodavo užsakovų tiesioginius pirkimus iš Vokietijos kompanijos „Draeger“, apeinant išskirtinę teisę atstovauti „Draeger“ Lietuvoje turinčią UAB „S.“), ši negavo didelės dalies pajamų. Tyrėja ignoravo šią informaciją, pagal savo kompetenciją nesiėmė įstatyme numatytų priemonių, kad byla būtų ištirta išsamiai, nustatytos bylai svarbios aplinkybės, galbūt atskleista kito asmens nusikalstama veika. Informaciją apie R. G. daromą žalą įmonei ir jo veiksmų pavojingumą ji stengėsi papasakoti ir abiejų instancijų teismuose, tačiau būdavo nutraukiama pastabomis, kad kalba ne apie su nagrinėjama byla susijusius dalykus. Taip buvo padaryti BPK 2 straipsnio pažeidimai, nes jai nurodžius su ikiteisminiu tyrimu susijusius kito asmens veiksmus, kuriuose akivaizdžiai galėjo būti nustatyta nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir prokurorai tai ignoravo, nesiėmė priemonių atskleisti nusikalstamą veiką. Tai sukliudė ikiteisminiam tyrimui išsiaiškinti su byla susijusias aplinkybes ir surinkti įrodymus, kurie būtų leidę teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergej Bekiš) atsiliepimu į nuteistosios R. S. kasacinį skundą prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad, priešingai nuteistosios tvirtinimui, abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su faktinių bylos aplinkybių vertinimu ir analize, o tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai patikrino byloje surinktus įrodymus ir įvertino juos kaip visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tinkamumo, nurodė, kad svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja realią galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Skirtingai, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tokiu momentu pripažintinas kasatorės patikėjimo teise valdytų UAB „S.“ priklausančių piniginių lėšų (36 512,80 Lt ir 93 437,12 Lt) gavimas grynųjų pinigų pavidalu (tai iš esmės akcentavo ir pirmosios instancijos teismas). Teismas nurodė, kad nuteistosios nurodomos aplinkybės, kokiu būdu tarp bendrininkų buvo paskirstoma jos iš UAB „S.“ į bendrovių „E.“, „J.“, „S.“, „O.“ ir „J.“ sąskaitas pervesta pinigų suma, o būtent, kad išgrynintus pinigus ji gaudavo be 18 proc. PVM sumos (apie tai paliudijo pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta O. J.), nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas analogišką (kasaciniame skunde išdėstytam) argumentą dėl pasisavinto turto vertės, pagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijamai nustatyta R. S. veikus vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J. ir E. L., todėl bendrai pasiektas rezultatas jai, kaip šio nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), pagrįstai inkriminuotas visa apimtimi, o skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas iš jai inkriminuotų sumų turėjo išskaičiuoti PVM sumas ir vienos nusikalstamos veikos epizode jos veiksmus kvalifikuoti ne pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o pagal šio straipsnio 1 dalį ir pradėtą baudžiamąjį procesą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, yra nepagrįstas. Prokuroro manymu, teismas pagrįstai nustatė, kad pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl nuteistosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras, pasisakydamas dėl kasatorės argumento, kad ji nepadarė didelės žalos UAB „S.“ ir jos veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorė pasirašė bendrovių „E.“, „J.“, „O.“, „S.“, „J.“ sąskaitas faktūras ir prie jų pridėtus atliktų darbų aktus bei lokalines sąmatas, taip ji ne tik panaudojo suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus, bet ir, pasirašydama minėtų įmonių sąskaitas faktūras ir prie jų pridėtus atliktų darbų aktus bei lokalines sąmatas, t. y. savo, kaip įgalioto asmens, parašu suteikdama šiems rašytiniams aktams juridinę galią, juos suklastojo. Prokuroro manymu, skirtingai, nei teigiama kasaciniame skunde, akivaizdu, kad dėl kasatorės veiksmų bendrovei „S.“ buvo padaryta didelė 129 949,92 Lt žala, todėl kasatorės veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį kaip šių nusikalstamų veikų sutaptis.
Prokuroras, pasisakydamas dėl kasatorės argumento, kad 2004 m. birželio 15 d. apklausos metu buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes ji apklausta kaip įtariamoji nedalyvaujant advokatui, pažymi, kad pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo, tai padaryti leidžiama tik paties įtariamojo ar kaltinamojo iniciatyva, o dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Iš 2004 m. birželio 15 d. protokolo dėl gynėjo atsisakymo (T. 4, b. l. 16) matyti, jog R. S. savo iniciatyva atsisakė gynėjo, nepageidavo, kad jis dalyvautų apklausiant ją kaip įtariamąją. Prokuroro manymu, kasatorės teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes ji savanoriškai atsisakė gynėjo, o tolesnio ikiteisminio ir teisminio proceso metu pasinaudojo teise turėti gynėją.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorės argumentas, jog darydama nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ji veikė būdama būtinojo reikalingumo būsenos, todėl jai turėjo būti taikytos BK 31 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios nuostatos, paliktinas nenagrinėtas (BPK 367 straipsnio 3 dalis), nes nuteistoji apeliaciniame skunde nekvestionavo teismo sprendimo dėl jos veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o prašė tik sumažinti jai paskirtą bausmę – skirti baudą, ir apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl BK 31 straipsnio taikymo nenagrinėjo bei dėl jo nepasisakė.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorė teigia, kad nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių visumos: ji neturėjo tikslo pasisavinti bendrovės turtą, o į buhalterinę apskaitą neįtrauktus pinigus naudojo bendrovės reikmėms (nenustatyta, kad bendrovės pinigais ji tenkino savo materialinius poreikius).
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu ir iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S. svetimą turtą pasisavino (dvi nusikalstamos veikos), veikdama bendrininkų grupe kartu su S. K. ir jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais O. J., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais jo nariais: savo, kaip UAB „S.“ direktorės, žinioje turėtą šios bendrovės turtą – pinigus – išgrynindavo pagal O. J. pasiūlytą schemą – pagal jos pasirašytas nusikalstamo susivienijimo narių suklastotas PVM sąskaitas faktūras nurodė banko pavedimais pervesti 36 512,80 Lt ir 93 437,12 Lt sumas realiai neveikiančioms bendrovėms „E.“, „J.“, „O.“, „S.“, „J.“ už paslaugas, kurių jos nesuteikė; O. J. perduotų išgrynintų pinigų neįtraukė į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, taip su buvusiu jos žinioje turtu elgėsi kaip su nuosavu.
Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji ginčijo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą jos veiksmuose bei kvalifikavimo teisingumą, išsamiai patikrino šios nuosprendžio dalies teisingumą ir pagrįstumą ir nenustatė pagrindų, kurie leistų ją pakeisti ar panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, jog išgrynintus pinigus R. S. naudojusi išimtinai bendrovės „S.“ interesais, taip neigdama nustatytus subjektyviuosius veikos požymius, pažymėjo, kad byloje apklaustų liudytojų O. J., R. G., A. G., A. Š., S. R., B. Z., R. D., R. A., L. S. ir N. Š. parodymai, rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina, jog išgryninti bendrovei priklausantys 129 949,92 Lt buvo panaudoti bendrovės veikloje. Pažymėtina, kad šis teismas, tenkindamas nuteistosios prašymą, atliko įrodymų tyrimą, t. y. apklausė kaip liudytojus J. T., D. N., R. R., pridėjo prie bylos apeliantės pateiktus naujus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir naujus įrodymus, konstatavo, kad nors kai kuriems paruošiamiesiems medicininės įrangos montavimo darbams atlikti UAB „S.“ buvo samdomi pagalbiniai darbuotojai, tačiau nėra jokių konkrečių faktinių duomenų apie atliktus darbus (jų apimtis), jų atlikimo laiką ir už juos sumokėtas konkrečias pinigų sumas, kurias patvirtintų byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai ar kiti rašytiniai duomenys bei apeliantės nurodyti liudytojai. Be to, UAB „S.“ darbuotojai pagal savo darbo kompetenciją gaudavo atlygį už medicininės įrangos montavimo, kitus smulkius statybos darbus, su įmonės veikla susijusius darbus (tekstų vertimus), o kad už šiuos darbus būtų mokami į bendrovės buhalterinius dokumentus neįtraukti grynieji pinigai, objektyvių duomenų byloje nėra. Taigi nuteistosios argumentai, kad išgryninti pinigai buvo naudojami pagal paskirtį, t. y. bendrovės „S.“ reikmėms, buvo motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti, o kasacinio skundo argumentai šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji pripažįsta, jog dalis išgrynintų bendrovės „S.“ pinigų (18 procentų) buvo perduoti nusikaltimo bendrininkams, vadinasi, ši pinigų dalis bendrovės reikmėms jokiu būdu negalėjo būti panaudota.
Kasatorė taip pat teigia, kad netinkamai nustatytas veikos baigtumas, nes jai inkriminuoti ne jos konkrečiai gauti 29 940,50 ir 76 618,44 Lt (18 procentų mažesnės sumos), o 36 512,80 ir 93 437,12 Lt, kurie buvo pervesti banko pavedimais. Dėl to veika dėl 29 940,50 Lt pasisavinimo turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas dėl jos turėtų būti nutrauktas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, teisingai nurodė, kad R. S. veikė vieninga tyčia bendrininkų grupe su S. K. ir jo suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais (O. J., E. L.), todėl bendrai jų pasiektas rezultatas – UAB „S.“ priklausančio turto (iš viso 129 949,92 Lt) pasisavinimas – jai, kaip nusikaltimo bendravykdytojai, pagrįstai inkriminuotas visa apimtimi, o kokiu būdu tarp bendrininkų buvo paskirstomi jos iš UAB „S.“ sąskaitos banke į bendrovių „E.“, „J.“, „O.“, „S.“, „J.“ sąskaitas banke pervesti pinigai nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Tai atitinka BK 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Dėl to nėra pagrindo tenkinti kasatorės prašymo perkvalifikuoti jos pirmąją veiką (dėl 36 512,80 Lt pasisavinimo) į BK 183 straipsnio 1 dalį. Be to, pagal teismų praktiką nustatant, kad patikėtas ar žinioje esantis turtas pasisavintas, nereikalaujama nustatyti konkrečių pasisavinto turto panaudojimo, kaltininko ar kito asmens praturtėjimo aplinkybių. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai užvaldo svetimą turtą, tuo turtu pasinaudoja savo nuožiūra arba turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-7-198/2008, 2K-385/2012). Taigi byloje nustatyta, kad R. S. neteisėtai užvaldė jos žinioje buvusį svetimą turtą, turėjo realią galimybę juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui įtakos neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar ji siekė naudos sau ar kitiems asmenims, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtį.
Dėl BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorė nurodo, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp jos veikos ir padarinių (žalos), numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje.
BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis apibūdinamas keliais aktyviais alternatyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu ar realizavimu. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš šių veiksmų. Padaryta žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Didelės žalos požymis yra vertinamasis kriterijus, kurio dydį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2006).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S., veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) ir juos panaudojo (pirmoji nusikalstama veika) bei suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, prie jų pridedamus atliktų darbų aktus ir lokalines sąmatas) bei juos panaudojo (antroji nusikalstama veika), dėl to UAB „S.“ buvo padaryta didelė žala – pasisavintas didelės vertės šios bendrovės turtas (dėl pirmosios veikos – 36 512,80 Lt, dėl antrosios – 76 618,44 Lt). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad R. S. veiksmais buvo iškreipta tikroji UAB „S.“ ūkinė finansinė būklė ir duomenys apie turtą, dėl to už 2002–2004 m. laikotarpį iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, įvertinti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir sąnaudų. Taigi, priešingai nei tvirtina kasatorė, teismų sprendimuose aiškiai nurodyta, kad dėl nuteistosios veiksmų suklastojant tikrus dokumentus, pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant atsirado įstatyme (BK 300 straipsnio 2 dalyje) numatyti padariniai – didelė turtinė žala. Tai, kad UAB „S.“ baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, nerodo, kad nebuvo padaryta turtinė žala, ir nešalina padarytos veikos baudžiamumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2010).
Dėl bausmės
Kasatorė teigia, kad jai paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga savo griežtumu, nes artimiausioje ateityje jai gresia benamystė, gyvenimas žemiau skurdo ribos.
BPK 376 straipsnio 3 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, t. y. kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgė į šias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; ji iš esmės prisipažino padariusi nusikaltimus, gailisi, geranoriškai atlygino žalą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (tai pripažino jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalyje); veikos padarytos bendrininkų grupe (tai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 2 dalyje); ji neteista, bausta administracine tvarka, viena augina sūnų, prižiūri tėvą (kuriam reikalingi dideli specialūs poreikiai); praėjus daugiau nei septyneriems metams nuo padarytų veikų, daugiau nusikaltimų nepadarė; ikiteisminio tyrimo veiksmai ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgai. Tai įvertinęs teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, pritaikius BK 53 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamųjų įstatymų už padarytas veikas sankcijose, t. y. baudas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pasisavinto turto vertė yra pakankamai didelė, už padarytas veikas paskyrė artimas maksimaliems baudos dydžiams bausmes. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (93 437,12 Lt pasisavinimas), 300 straipsnio 2 dalį (antroji veika) ir 222 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė maksimalaus dydžio baudas: pagal BK 47 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 28 d.) už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki 200, o už sunkų – iki 300 MGL dydžio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nurodęs, jog už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 1000 MGL, neatsižvelgė į tai, kad ši norma, numatyta BK 47 straipsnio 3 dalyje, buvo įtvirtinta 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo ir įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 28 d., taigi ji veikos padarymo metu negaliojo, o pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę, neturi grįžtamosios galios. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. S. paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (nuteistoji apeliaciniu skundu prašė sušvelninti tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę) bausmė (bauda) nėra aiškiai per griežta. Pagal nuteistosios kasaciniame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad skiriant jai bausmę buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde taip pat nurodyti šie argumentai: atsiskaitymai vyko pagal jos nepasirašytas faksu persiųstas dokumentų kopijas (neturinčius juridinės galios dokumentus); nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ji padarė esant BK 31 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajam reikalingumui (savo veiksmais ji apgynė UAB „S.“ interesus, teises atstovauti verslo partneriui „Draeger“, parduodant šios kompanijos medicinos įrangą Lietuvoje, iš šių pardavimų gauti pajamas ir pelną); padaryti pažeidimai atliekant kratą UAB „S.“ patalpose; ikiteisminio tyrimo metu pažeista jos teisė į gynybą, jai buvo daromas psichologinis spaudimas. Šie argumentai yra nauji, nes jie nebuvo nurodyti nuteistosios apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacinės instancijos teisme jie negali būti nagrinėjami, nes jie nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios R. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Jonas Prapiestis
Gintaras Goda