Civilinė byla Nr. e2A-173-553/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00308-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18;

3.2.4.8.2; 3.4.3.2.2.3

                                                 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“, atsakovų N. R., „OOO KARTBLANSH“ bei „OOO Nasa-Stroi“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ieškinį atsakovams N. R., V. K., OOO „KARTBLANSH“, OOO „Nasa-Stroi“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Globersa“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir OOO „Nasa-Stroi“ 152 447,22 Eur žalos atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Finiens“ bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovo V. K., 6 procentų – iš atsakovės OOO „Nasa-Stroi“; 2) priteisti solidariai iš atsakovių N. R. ir OOO „Nasa-Stroi“ 232 721,35 Eur žalos atlyginimą BUAB „Finiens“ bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovės N. R., 6 procentų – iš atsakovės OOO „Nasa-Stroi“; 3) priteisti solidariai iš atsakovių N. R. ir OOO ,,KARTBLANSH“ 346 136,19 Eur žalos atlyginimą BUAB „Finiens“ bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovės N. R., 6 procentų – iš atsakovės OOO ,,KARTBLANSH“.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  B2-2868-275/2018 iškėlė bankroto bylą UAB „Finiens“, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Ieškovė nurodė, kad jos patvirtintas finansinis reikalavimas bendrovės „Finiens“ bankroto byloje – 220 938,14 Eur.

3.       Ieškovė paaiškino, kad UAB „Finiens“ jau 2016 m. buvo nemoki, todėl atsakovas V. K., nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. buvęs UAB „Finiens“ vadovu, atsakovė N. R., nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. buvusi UAB „Finiens“ vadove, atsakovė OOO „Nasa-Stroi“, nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. liepos 25 d. buvusi bendrovės akcininke, ir atsakovė OOO „KARTBLANSH“, nuo 2017 m. liepos 25 d. buvusi bendrovės akcininke, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimo. Kadangi minėti asmenys į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, UAB „Finiens“ ir jos kreditoriams buvo padaryta bendra 731 304,76 Eur žala dėl išaugusių bendrovės kreditoriams – AB „Swedbank“ ir BUAB „Construction ACE“, mokėtinų palūkanų.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė trečiajam asmeniui BUAB „Finiens“ iš atsakovės N. R. – 131 458,42 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „Globersa“ – 539,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 1 961 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022, sprendžiant UAB „Finiens“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, buvo konstatuota, kad bendrovė nemoki tapo 2018 m. sausio 24 d. Pažymėjo, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju pripažintina prejudicine (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

6.       Teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 40 punktas).

7.       Teismas nurodė, kad 2018 m. sausio 24 d. bendrovės „Finiens“ vadove buvo atsakovė N. R. ir ji nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jos vadovaujamai bendrovei iškėlimo, dėl to nuo nurodytos datos iki nutarties iškelti UAB „Finiens“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2018 m. lapkričio 7 d., bendrovės kreditoriams – AB „Swedbank“ ir BUAB „Constrction ACE“, buvo skaičiuojamos palūkanos. Teismas nusprendė, kad atsakovės N. R. neteisėtas neveikimas sukėlė BUAB „Finiens“ žalą, kuri priteistina iš nurodytos atsakovės.

8.       Teismas nustatė, kad kreditorei AB „Swedbank“ (reikalavimo teisių perėmėja – UAB „8 stebuklas“) susidariusių palūkanų suma dėl nesikreipimo į teismą nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. yra 71 874 Eur, kreditorei BUAB „Constrction ACE“ (reikalavimo teisių perėmėja – UAB „Nikosparta“) susidariusių palūkanų suma yra 59 584,42 Eur, todėl nurodė, jog iš atsakovės N. R. BUAB „Finiens“ naudai priteistinas 131 458,42 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo V. K., nes nustatė, kad jis bendrovei „Finiens“ vadovavo iki 2016 m. rugsėjo 12 d., t. y. iki bendrovės nemokumo. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad V. K. nekilo pareiga inicijuoti UAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimą. Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš atsakovės OOO „Nasa-Stroi“, nes nustatė, kad 2018 m. sausio 24 d. ši bendrovė nebuvo UAB „Finiens“ akcininke.

10.       Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021 konstatuota, jog analizuojant akcininko teisių apimtį sistemiškai su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą ir iš to kylančius padarinius, darytina išvada, jog akcininkas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokia akcininko pareiga galėtų būti konstatuota tik tuomet, jei būtų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiškai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz., sutarčių sudarymą, buhalterinių ataskaitų tvirtinimą ir pan.) faktiškai vykdo akcininkas ar akcininkai. Teismas nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus ĮBĮ pakeitimams, įstatyme nebuvo įtvirtintos akcininko (įmonės dalyvio) tiesioginės pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą, jeigu nustatomas įmonės nemokumas (ĮBĮ 5, 8 straipsniai). Nurodė, kad tokia pareiga expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenustatyta ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). Dėl to teismas nusprendė, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios, kokie subjektai turi pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą, prasme akcininkai nei pagal šį įstatymą, nei pagal kitus akcininkų kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus neturi tiesioginės pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti nemokios įmonės bankroto bylą. Remdamasis nurodytais argumentais teismas pripažino, kad bendrovės „Finiens“ nemokumo metu jos akcininke buvusi atsakovė OOO „KARTBLANSH“ neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

11.       Ieškovė UAB „Globersa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Priešingai nei nusprendė teismas, vienintelis bendrovės akcininkas turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 išaiškinta, kad vienasmenis akcininkas turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti ĮBĮ 5 straipsnyje nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga bendrovės akcininkui taip pat kildintina iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų.

11.2.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei akcininkas nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirti valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

11.3.                      CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareigą elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims.

11.4.                      Teismai, nagrinėję UAB „Finiens“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nurodė, kad bendrovė nuo 2011 m. nevykdė pareigos rengti finansinės atskaitomybės dokumentus bei neteikė jų juridinių asmenų registro tvarkytojui. Dėl to bendrovės akcininkai laikytini žinojusiais apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eiliniai akcininkų susirinkimai, kuriuose turėjo būti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už atitinkamus praėjusius metus ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylą kilti. Vienintelės bendrovės akcininkės žinojo apie bendrovės finansinę būklę, tačiau jokių priemonių, kad nebūtų pažeisti bendrovės kreditorių interesai, nesiėmė, todėl nevykdė bendrosios sąžiningumo pareigos elgtis taip, jog kitiems asmenims nebūtų padaryta žala.

11.5.                      Be to, UAB „Finiens“ vadovė N. R. buvo bendrovės akcininkių OOO „KARTBLANSH“ bei OOO „Nasa-Stroi“ vadovė, o akcininkės OOO „KARTBLANSH“ akcininkas buvo N. R. sutuoktinis. Tai reiškia, kad apie UAB „Finiens“ sunkią finansinę padėtį, skolas žinojo visi atsakovai, todėl turėjo lygiavertę pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.

11.6.                      Teismas neteisingai nustatė UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momentą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nebuvo sudaręs sąlygų šalims įrodyti fakto, nuo kada bendrovė tapo nemoki, nebuvo skyręs nemokumo pradžios datos nustatymo ekspertizės, neprašė bendrovės nemokumo administratorės pateikti išvadą šiuo klausimu.

11.7.                      Norint taikyti prejudicinių faktų institutą, bylose turi sutapti dalyvaujantys byloje asmenys. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje dalyvavo tik ieškovė, N. R. bei BUAB „Finiens“. Be to, skiriasi Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos ir šios bylų dalykai, pagrindai.

11.8.                      Nemokumo administratorių paskiria teismas, jam pavedamos vykdyti teisės aktų nustatytos bendrovės nemokumo procedūros, todėl nemokumo administratoriaus išvados dėl bendrovės nemokumo momento yra laikytinos oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią nei kiti bylos duomenys.

11.9.                      BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė pateikė į bylą 2023 m. lapkričio 9 d. išvadą, kurioje išsamiai buvo paaiškinta, kad bendrovės nemokumo momento atsiradimas negali būti siejamas vien su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-2087-852/2017, kuriuo BUAB „Construction ACE“ naudai iš atsakovės buvo priteista 1 477 299,58 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, įsiteisėjimu, tačiau turi būti vertinama, kada konkrečiai skolinis įsipareigojimas nurodytai kreditorei tapo pradelstas. BUAB „Construction ACE“ 2016 m. vasario 17 d. pareikalavo UAB „Finiens“ grąžinti 477 299,58 Eur gautą išankstinį mokėjimą, todėl remiantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, praėjus septynioms dienoms po tokio reikalavimo pateikimo, skolininkės prievolė tapo pradelsta ir būtent nuo to momento skolininkė tapo nemoki tiek teisine, tiek faktine prasme.

11.10.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovas V. K. pripažino, kad bendrovė tapo nemoki dėl atsakovės N. R. veiksmų dar 2016 m. balandžio – spalio mėnesiais.

11.11.                      Kadangi teismas byloje nepaskyrė teismo ekspertizės nustatyti UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momentą, byloje didesnę įrodomąją galią turi BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės išvada, kurioje konstatuota, kad bendrovė nemoki tapo nuo 2016 m. vasario 17 d.

12.       Atsakovės N. R., OOO „KARTBLANSH“ bei OOO „Nasa-Stroi“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Nors Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Finiens“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tačiau atsakovė N. R. nebuvo pripažinta kalta dėl tyčinio bankroto sukėlimo.

12.2.                      Atsakovė N. R. UAB „Finiens“ vadove buvo nuo 2016 m. rugsėjo 19 d., o iki to bendrovės vadovu buvo V. K., kuris turėjo teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Valstybės įmonei (toliau– VĮ) Registrų centrui, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovė N. R. žinojo, kad reikia teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau fiziškai negalėjo to padaryti, nes neturėjo bendrovės dokumentų. Dėl to bendrovė 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, siekdama įpareigoti buvusį bendrovės vadovą V. K. grąžinti bendrovei priklausančius dokumentus, antspaudą.

12.3.                      Atsakovė N. R. negalėjo savo veiksmais priversti bendrovės prie nemokumo ar tyčinio bankroto. Priešingai – bandė sutvarkyti bendrovės dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau dėl atsakovo V. K. veiksmų to padaryti nepavyko.

12.4.                      Atsakovė N. R. kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančias įmones – UAB „Jakvita“ ir UAB „Finlegis“, kurios parengė teismui atkuriamuosius balansus ir finansinės atskaitomybės dokumentus.

12.5.                      Iš bendrovės „Finiens“ nekilnojamojo turto lentelės matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. bendrovės nekilnojamojo turto vidutinė vertė siekė 6 015 259,82 Eur, o po laimėtų bylų ir pasirašyto įstatinio kapitalo bendrovės turtas buvo vertinamas 8 542 676,70 Eur.

13.       Trečiasis asmuo BUAB „Finiens“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė kreipėsi į buhalterinės apskaitos auditą atliekančią UAB „Konsauditas“, kuri 2023 m. birželio 23 d. parengė konsultacinę išvadą. Šioje išvadoje nurodyta, kad UAB „Finiens“ skola kreditorei BUAB „Construction ACE“ kildinama iš 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties, o bendrovės prievolė grąžinti 1 477 299,58 Eur atsirado 2013 m. birželio 30 d.

13.2.                      Kadangi bendrovės ir kreditorės BUAB „Construction ACE“ sudaryti susitarimai ir teisės aktai nenustatė konkretaus termino, per kurį turi būti grąžinamas preliminariosios sutarties pagrindu gautas išankstinis apmokėjimas, kuomet yra nesudaroma pagrindinė sutartis, turi būti vadovaujamasi CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Ginčo atveju BUAB „Construction ACE“ 2016 m. vasario 17 d. pareiškė ieškinį, kuriuo pareikalavo priteisti iš UAB „Finiens“ 1 477 299,58 Eur, todėl ši data laikytina reikalavimu įvykdyti prievolę. Vadovaujantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, terminas grąžinti sumokėtą avansą suėjo 2016 m. vasario 24 d., todėl 2016 m. vasario 25 d. minėta prievolė laikytina pradelsta.

13.3.                      Pirmiau nurodytos aplinkybės konstatuotos ir UAB „Finiens“ nemokumo administratorės 2023 m. lapkričio 9 d. pažymoje, kurioje nurodyta, kad bendrovė tapo nemoki 2016 m. vasario 25 d.

13.4.                      2016 m. vasario 19 d. buvo nutraukta UAB „Finiens“ ir AB „Swedbank“ sudaryta kredito sutartis, 2016 m. balandžio 27 d. kreditorė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad bendrovė „Finiens“ buvo nemoki jau 2016 m. vasario 25 d. Šią išvadą įrodo ir ieškovės į bylą pateiktas UAB „Finiens“ didžiosios knygos sąskaitos likučių ir apyvartos suvestinis registras.

13.5.                      UAB „Finiens“ nemokumo bylos iškėlimo metu teismai konstatavo, kad bendrovės turtą sudarė 5 810 015 Eur, įsipareigojimai 2016 m. vasario mėnesį viršijo pusę nurodytos sumos.

13.6.                      Teismas pirmiau nurodytų argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, visiškai nevertino, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

13.7.                      Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė tapo nemoki dar 2016 m. vasario 25 d., todėl už padarytą žalą laiku neiniciavus bankroto bylos bendrovei yra atsakingas ir atitinkamu laikotarpiu jos vadovu buvęs atsakovas V. K..

13.8.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atitinkamais laikotarpiais buvusios bendrovės akcininkės neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ši išvada neatitinka nei aktualios teismų praktikos, nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pareigą kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo turi ne tik vadovas, bet ir bendrovės akcininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

13.9.                      Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad atsakovė N. R. yra akcininkių OOO „KARTBLANSH“ bei OOO „Nasa-Stroi“ vadovė, o jos sutuoktinis – OOO „KARTBLANSH“ akcininkas.

13.10.                      Vadovaujantis aktualiais teisės aktais bei teismine praktika, yra pagrindas konstatuoti visų atsakovų solidariąją atsakomybę.

14.       Ieškovė UAB „Globersa“ atsiliepime į atsakovių N. R., OOO „KARTBLANSH“ bei OOO „Nasa-Stroi“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 konstatavo, kad atsakovė N. R. 2017 m. išgrynino ir išsimokėjo sau bendrovės „Finiens“ lėšas, nors pastaroji turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams. Nurodyti teismo argumentai aiškiai patvirtina, kad teismas pripažino atsakovę atsakinga dėl bendrovės privedimo prie tyčinio bankroto.

14.2.                      Paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis paneigia atsakovių skundo argumentą, kad atsakovė N. R. negalėjo vesti bendrovės buhalterinės apskaitos, neturėdama bendrovės dokumentų.

15.       Trečiasis asmuo BUAB „Finiens“ atsiliepimuose į ieškovės UAB „Globersa“ ir atsakovių N. R., OOO „KARTBLANSH“ bei OOO „Nasa-Stroi“ apeliacinius skundus prašo ieškovės skundą patenkinti, o atsakovių – atmesti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

15.1.                      Iš esmės sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, tame tarpe ir tuo, kad byloje nepagrįstai nebuvo paskirta bendrovės „Finiens“ nemokumo nustatymo ekspertizė ir tai galėjo nulemti neteisingos teismo išvados dėl bendrovės nemokumo momento priėmimą.

15.2.                      Teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje konstatuota, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl teismas šios kategorijos bylose turi būti aktyvus. Be to, teismas, nustatydamas nemokumo momentą, iš esmės nevertino šalių argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais (konsultacine išvada, specialistų raštu, nemokumo administratorės pažyma, bendrovės didžiosios knygos sąskaitų likučių ir apyvartos suvestinės registru, banko sąskaitos išrašais).

15.3.                      Tai, kad atsakovė N. R. nebuvo pripažinta kalta dėl tyčinio bendrovės bankroto, nepanaikina jos atsakomybės už bendrovei padarytą žalą laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo.

15.4.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje klausimą dėl UAB „Finiens“ bankroto pripažinimo tyčiniu sprendė pagal ĮBĮ normas, kurios neįpareigojo teismo nustatyti kaltą dėl tyčinio bankroto sukėlimo asmenį.

15.5.                      Šioje byloje teismas pripažino atsakovės atsakomybę dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkymo ir (ar) netinkamo tvarkymo.

15.6.                      Skundo argumentą, kad atsakovė neva dėjo pastangas, jog bendrovės dokumentai būtų sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus, paneigia išnagrinėtose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai. Pažymėtina, kad BUAB „Finiens“ ieškinys V. K. ir kitiems asmenims dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – grąžinti bendrovės „Finiens“ dokumentus ir antspaudą, buvo atmestas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). 

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

17.       Byloje sprendžiamas atsakovų – buvusių UAB „Finiens“ vadovų ir akcininkių, civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nesikreipus laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovė, pareiškusi netiesioginį ieškinį skolininkės BUAB „Finiens“ vardu, nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki jau 2016 m. vasario mėnesį, tačiau bankroto byla iškelta tik 2018 m. rugsėjo 10 d. Nurodytu laikotarpiu UAB „Finiens“ vadovais ir akcininkėmis buvusių atsakovų pareigos nevykdymas, ieškovės teigimu, lėmė 731 304,76 Eur žalos bendrovei bei jos kreditoriams atsiradimą, kurią sudaro bendrovės kreditoriams – AB „Swedbank“ ir BUAB „Construction ACE“, mokėtinos palūkanos.

18.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant UAB „Finiens“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 buvo nustatytas bendrovės nemokumo momentas – 2018 m. sausio 24 d., ir nusprendė, jog ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje laikytina prejudicine. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytą datą atsakovas V. K. nebuvo UAB „Finiens“ vadovu, o atsakovė OOO „Nasa-Stroi“ – bendrovės akcininke, teismas nusprendė, kad pastarųjų atsakomybė dėl neinicijuotos bankroto bylos iškėlimo neatsirado. Teismas konstatavo nesat pagrindo atsakovę OOO „KARTBLANSH“ pripažinti atsakinga dėl BUAB „Finiens“ ir jos kreditoriams kilusios žalos. Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 24 d. galioję teisės aktai nenustatė bendrovės akcininkui (dalyviui) pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Teismas nusprendė, kad dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos iškėlimo atsiradusią žalą privalo atlyginti atsakovė N. R., kuri bendrovės nemokumo atsiradimo metu buvo jos vadove. Teismas nustatė, kad atsakovė privalo atlyginti 131 458,42 Eur žalą.

19.       Ieškovė UAB „Globersa“ bei trečiasis asmuo BUAB „Finiens“ nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia netinkamu ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos aiškinimu bei taikymu, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, todėl apeliaciniais skundais siekia visiško ieškinio patenkinimo. Atsakovės N. R., OOO „KARTBLANSH“ bei OOO „Nasa-Stroi“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu ginčui aktualių faktinių aplinkybių vertinimu, todėl prašo atmesti patenkintą ieškinio reikalavimų dalį.

Dėl prašymo skirti ekspertizę ir apribojimo keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą

20.       Apeliantė BUAB „Finiens“ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną pateikė patikslintą prašymą paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti UAB „Finiens“ faktinio nemokumo momentą, arba, netenkinus nurodyto prašymo, paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį prievolės kreditorei BUAB „Construction ACE“ grąžinti sumokėtą avansą (1 477 299,58 Eur) pagal 2012 m. lapkričio 7 d. preliminariąją sutartį pradelsimo momentui (2016 m. vasario 25 d.).

21.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė UAB „Finiens“ nemokumo momento nustatymo klausimą, nepagrįstai kaip prejudicine aplinkybe vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nustatytu bendrovės nemokumo momentu, nevertino šalių pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog UAB „Finiens“ nemoki tapo žymiai anksčiau nei 2018 m. sausio 24 d. Pažymi, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jog su viešuoju interesu susijusiose bankroto bylose teismas turi būti aktyvus. Atsižvelgiant į tai, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir ex officio (savo iniciatyva) paskirti ekspertizę, jeigu manė, jog šalių pateiktų įrodymų nepakanka bendrovės „Finiens“ nemokumo momentui nustatyti. Dėl teismo pažeistos pareigos būti aktyviu byloje nebuvo nustatytas bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis prievolės grąžinti BUAB „Construction ACE“ sumokėtą avansą pradelsimo momentu, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22.       Prieš pasisakydama dėl prašymo skirti ekspertizę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytame prašyme apeliantė BUAB „Finiens“ pakeitė apeliacinio skundo dalyką ir papildė pagrindą – nurodė, jog dėl pažeistos teismo pareigos būti aktyviu ir paskirti byloje ekspertizę, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nors apeliaciniame skunde prašė panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus skundo padavimo terminui, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertins ir nepasisakys dėl prašyme skirti ekspertizę nurodytų argumentų, taip pat neatsižvelgs į pakeistą apeliacinio skundo dalyką.

23.       CPK

 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi, paminėta teisės norma neįpareigoja teismo skirti ekspertizę byloje, teismas tokia teise gali pasinaudoti savo nuožiūra.

24.       Atmesdama apeliantės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo argumentus, ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

25.       Antra, civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai), kurie įrodinėjimo pareigą ir teisę savo nuožiūra disponuoti procesinėmis teisėmis nustato šalims ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepasinaudojo procesine teise prašyti pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti juridinio asmens nemokumo momentą, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį, tokį prašymą šioje proceso stadijoje reiškia pažeisdama pirmiau nurodytus ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašymo argumentai taip pat nepatvirtina ekspertizės būtinumo. Įmonės nemokumo momento nustatymas yra ne tik fakto, bet ir teisės klausimas, todėl pateikta eksperto išvada būtų vertinama kaip rašytinis įrodymas, kiek tai susiję su bendrovės finansinės būklės įvertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, papildomas UAB „Finiens“ finansinės padėties įvertinimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, nes bendrovės (ne)mokumo klausimas buvo nagrinėjamas civilinėse bylose dėl bankroto bylos iškėlimo bei bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, ir į nagrinėjamą bylą buvo pateikta rašytinių įrodymų apie UAB „Finiens“ finansinę padėtį atitinkamais laikotarpiais.

27.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą prašymo argumentą, kad teismas turėjo savo iniciatyva paskirti šioje byloje ekspertizę bendrovės nemokumo momentui nustatyti. Pirma, CPK 212 straipsnis nustato teismo teisę, bet ne pareigą paskirti ekspertizę. Antra, teismo aktyvumo pareiga viešojo intereso bylose neturi paneigti proceso rungimosi, dispozityvumo bei šalių lygiateisiškumo principų. Galiausiai, teismas nusprendė, kad bendrovės „Finiens“ nemokumo momentas nėra įrodinėtina aplinkybė, nes buvo nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl, priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturėjo pagrindo manyti, jog šalių įrodymų nepakanka bendrovės nemokumo momentui nustatyti ir dėl to imtis atitinkamų procesinių veiksmų.

Dėl bendrovės nemokumo momento

28.       Apeliantės UAB „Globersa“ ir BUAB „Finiens“ skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Finiens“ nemoki tapo 2018 m. sausio 24 d. Apeliantė BUAB „Finiens“ teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes nevertino į bylą pateiktų įrodymų – konsultacinės išvados, specialistų raštų, nemokumo administratorės pažymos, bendrovės didžiosios knygos sąskaitos likučių ir apyvartos suvestinio registro, banko sąskaitų išrašų, tačiau apeliantė ignoruoja tai, jog teismas UAB „Finiens“ nemokumo momentą pripažino neįrodinėtina (prejudicine) aplinkybe pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Ši norma nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi, nusprendęs pasiremti prejudicine aplinkybe, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atlikti į bylą pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiami argumentai dėl UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momento, vertinimo. Kita vertus, nustačius, kad teismas nepagrįstai pritaikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, spręsdamas UAB „Finiens“ nemokumo pradžios klausimą, būtų pagrindas teigti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Apeliantė BUAB „Finiens“ skunde nurodyto klausimo nekelia, tačiau jį kelia apeliantė UAB „Globersa“. Pastaroji skunde teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 išvada, jog UAB „Finiens“ nemokia laikytina nuo 2018 m. sausio 24 d., nėra prejudicinis faktas, nes nesutapo nurodytoje ir šioje byloje dalyvaujantys asmenys, skiriasi ir bylų dalykai, pagrindai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės UAB „Globersa“ pozicija nesutinka.

29.       Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.

30.       Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 31–33 punktai).

31.       Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-798/2020). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas gali remtis jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu nemokumo faktu kaip prejudicine aplinkybe. Tačiau turi sutapti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, reikšmingos byloje. Taigi, yra pagrindas remtis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jeigu teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentą atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 33 punktas).

32.       Nagrinėjamu atveju teismas prejudicine pripažino Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nustatytą faktinę aplinkybę, kad UAB „Finiens“ nemoki tapo nuo 2018 m. sausio 24 d. Pažymėtina, kad nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Taigi, tyčinio bankroto bylose nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudaro juridinio asmens nemokumo momento nustatymas. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momentas sudarė nagrinėjimo dalyką, nes šio momento nustatymas buvo svarbus vertinant priežastinį ryšį tarp už sąmoningai blogą bendrovės valdymą atsakingų asmenų veiksmų ir bendrovės nemokumo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bendrovės „Finiens“ vadovų ir akcininkių civilinės atsakomybės už laiku neinicijuotą bankroto bylos iškėlimą taikymo klausimą, bendrovės nemokumo momentas taip pat sudaro nagrinėjimo dalyką, todėl teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nustatyta aplinkybe dėl UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momento (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

33.       Atmestinas apeliantės UAB „Globersa“ argumentas, kad aptariamos aplinkybės prejudicialumą paneigia šios ir civilinės bylos Nr. e2-1167-910/2022 dalyvaujančių asmenų nesutapimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aktualu tai, kad abiejose bylose dalyvavo apeliantės – UAB „Globersa“ ir BUAB „Finiens“, kurios civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 buvo suinteresuotos, jog bendrovės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, dėl to jos turėjo įrodinėti ne tik ĮBĮ nustatytų tyčinio bankroto požymių egzistavimą, bet ir teikti duomenis apie bendrovės nemokumo pradžios momentą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, kuris lemia, kad atitinkamos jose nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas juridinio asmens nemokumo faktas, sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir bylose nedalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Prie tokių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, priskirtinas ir teismo įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytas juridinio asmens nemokumo pradžios momentas. Dėl to, tai, kad sprendžiant UAB „Finiens“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nedalyvavo atsakovai – buvęs bendrovės vadovas V. K. bei bendrovės akcininkės – OOO „KARTBLANSH“, OOO „Nasa-Stroi“, nesuteikia pagrindo netaikyti CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytos proceso taisyklės. Nors UAB „Globersa“ skunde apeliuoja ir į bylų dalykų bei pagrindų nesutapimą, pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi reikšmės nurodytos normos taikymui. Pirmiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudicinės aplinkybės taikymui turi sutapti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, reikšmingos bylose, bet tai nereiškia, jog turi sutapti bylų dalykai ir pagrindai. Priešingas aiškinimas neatitiktų draudimo esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui pakartotinai teisme nagrinėti ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tokiu pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

34.       UAB „Finiens“ nemokumo momentą kaip prejudicinę aplinkybę nagrinėjamoje byloje apeliantė UAB „Globersa“ neigia argumentuodama ir tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nebuvo sudaręs sąlygų šalims įrodyti fakto, nuo kada UAB „Finiens“ tapo nemoki, nebuvo paskyręs nemokumo pradžios nustatymo ekspertizės bei neprašė BUAB „Finiens“ nemokumo administratorės paaiškinti bendrovės nemokumo atsiradimo momento.

35.       Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties pripažinti UAB „Finiens“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konkretus bendrovės nemokumo pradžios momentas pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatytas, todėl šią klaidą, būdama teisės ir fakto instancija, ištaisė apeliacinės instancijos teismas. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį, viena vertus, sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Finiens“ nemokumo momento klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir šiame procese galiojančias taisykles (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog nurodytas klausimas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai. Šios išvados nepaneigia apeliantės „Globersa“ argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepaskyrė byloje UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momento nustatymo ekspertizės. Kaip minėta pasisakant dėl apeliantės BUAB „Finiens“ prašymo paskirti ekspertizę, juridinio asmens nemokumo momento nustatymas yra ne tik fakto, bet ir teisės klausimas, kurį sprendžiant eksperto išvada, kaip ir nemokumo administratoriaus išvada, nėra privalomos įrodinėjimo priemonės.

36.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis patvirtina, kad spręsdamas dėl UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momento apeliacinės instancijos teismas rėmėsi bendrovės bankroto bylos duomenimis, spręsdamas dėl pradelstų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams susiformavimo momento, teismas nustatė, kad dalis jų pradelstais tapo tik nuo 2017 m., jog kai kurių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo ginčijami tiek iki, tiek ir po bankroto bylos UAB „Finiens“ iškėlimo. Įvertinęs, kad bendrovės disponuojamo nekilnojamojo turto vertė bankroto bylos iškėlimo momentui sudarė apie 6 mln. Eur, tuo tarpu bendrovė nuo 2016 m. turėjo pradelstą beveik 2 mln. Eur reikalavimą kreditorei AB „Swedbank“, kuris 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo 2 258 496,15 Eur, o 2018 m. sausio 24 d. įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo UAB „Finiens“ buvo priteista 1 477 299,58 Eur skola BUAB „Construction ACE“, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad būtent nuo 2018 m. sausio 24 d. UAB „Finiens“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę jos turimo turto, t. y. bendrovė tapo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog klausimas dėl UAB „Finiens“ nemokumo momento buvo išnagrinėtas nevisapusiškai. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad šalims nebuvo sudarytos galimybės įrodinėti aptariamos aplinkybės. Kaip minėta, teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad bylose dėl tyčinio bankroto įrodinėjimo dalyką sudaro įmonės nemokumo momento nustatymas (žr. šios nutarties 32 punktą). Taigi, šis klausimas buvo aktualus ir pirmosios instancijos teisme, kuriame šalys galėjo laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis bei turėjo pareigą pateikti visus jų argumentus galinčius pagrįsti įrodymus. Nors naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau nei UAB „Globersa“, nei BUAB „Finiens“ nepasinaudojo procesine teise pateikti naujus įrodymus, o tokia teise pasinaudojusios apeliantės  N. R. pateikti nauji įrodymai bei paaiškinimai Lietuvos apeliacinio teismo buvo priimti.

37.       Pirmiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, todėl išvada dėl UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momento, pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 nustatytos aplinkybės dėl šios bendrovės nemokumo nuo 2018 m. sausio 24 d. prejudicija, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, kad prejudiciniai faktai nėra įrodinėjami, teismas, nevertinęs ir nepasisakęs dėl šalių į bylą pateiktų įrodymų, skirtų bendrovės „Finiens“ nemokumo momentui nustatyti, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl su tuo susijusių apeliančių UAB „Globersa“ ir BUAB „Finiens“ skundų argumentų.

Dėl akcininkių pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą

38.       Teismo išvadą, kad BUAB „Finiens“ akcininkės – OOO „KARTBLANSH“, OOO „Nasa-Stroi“, neturėjo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą, apeliantė UAB „Globersa“ pirmiausiai ginčija teismo netinkamai nustatytu bendrovės nemokumo pradžios momentu, tačiau pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais teismo išvada dėl UAB „Finiens“ nemokumo nuo 2018 m. sausio 24 d. pripažinta pagrįsta ir teisėta. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė OOO „Nasa-Stroi“, bendrovės akcininke buvusi nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2017 m. liepos 25 d., t. y. iki UAB „Finiens“ nemokumo pradžios, neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu atsakovės OOO „KARTBLANSH“, kuri UAB „Finiens“ nemokumo pradžios momentui buvo jos akcininke, atsakomybę teismas atsisakė taikyti, motyvuodamas tuo, kad galiojantys teisės aktai nenustatė pareigos akcininkui inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimą.

39.       Apeliantė UAB „Globersa“ skunde teigia, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2018 m. liepos 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018, patvirtina, jog vienintelis bendrovės akcininkas turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

40.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

41.       Apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai dėl vienasmenio akcininko minimalios pareigos domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti ĮBĮ 5 straipsnyje nustatytą pareigą inicijuoti bankroto bylą, buvo pateikti iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ redakcijos kontekste, kuri nustatė įmonės savininko (vienasmenio akcininko) teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios ĮBĮ 5 straipsnyje nustatytos įmonės savininko pareigos turinys kasacinio teismo nurodytoje byloje buvo aiškinamas atsižvelgiant į tuo metu galiojusiame ABĮ akcininkui nustatytas teises ir pareigas. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „Finiens“ nemokumo atsiradimo metu galiojęs ĮBĮ akcininko teisės inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl OOO „KARTBLANSH“ pareigos inicijuoti UAB „Finiens“ bankroto bylos iškėlimą, neturėjo remtis nurodytoje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais.

42.       Dėl skirtingo ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) netaikytini ir apeliantės UAB „Globersa“ skunde nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėse bylose Nr. 3K-3-19/2012, Nr. 3K-3-389/2014, kad tuo atveju, jeigu akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodytose bylose buvo nustatyti neteisėti bendrovės dalyvių veiksmai – bendrovės lėšų išsimokėjimas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, priimti sprendimai dėl bendrovės turto perleidimo už žemesnę nei jo likutinė vertė kainą, prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarytos paskolos, laidavimo sutartys, įgytas bendrovės veiklai nereikalingas turtas. Nagrinėjamu atveju neteisėti UAB „Finiens“ akcininkių veiksmai, bendrosios sąžiningumo pareigos pažeidimas nebuvo įrodinėjami, taip pat konstatuota, kad OOO „KARTBLANSH“, OOO „Nasa-Stroi“ neturėjo pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog bendrovės akcininkėms atsakomybė taikytina CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

43.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas akcininkės OOO „KARTBLANSH“ atsakomybės klausimą, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021 pateiktais išaiškinimais, kad analizuojant akcininko teisių apimtį sistemiškai su ĮBĮ normomis dėl teisės ir pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą ir iš to kylančius padarinius, darytina išvada, jog akcininkas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokia akcininko pareiga galėtų būti konstatuota tik tuomet, jei būtų nustatytos aplinkybės, kad įmonės vadovas de facto (faktiškai) nevadovauja įmonei, o jo funkcijas (pvz., sutarčių sudarymą, buhalterinių ataskaitų tvirtinimą ir pan.) faktiškai vykdo akcininkas ar akcininkai.

44.       Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad OOO „KARTBLANSH“ buvo perėmusi bendrovės vadovės N. R. funkcijas, o pastaroji buvo formali bendrovės vadovė, nebuvo įrodinėjimo dalykas (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad ginčui aktualūs teisės aktai (ĮBĮ, ABĮ) nenustatė tiesioginės akcininko pareigos inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimą, teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus atsakovės OOO „KARTBLANSH“ atžvilgiu.

Dėl bendrovės vadovės atsakomybės

45.       Nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, apeliantės N. R., OOO „KARTBLANSH“ ir OOO „Nasa-Stroi“ grindžia argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2744-794/2022 rezoliucinėje dalyje N. R. nebuvo pripažinta kalta dėl UAB „Finiens“ tyčinio bankroto sukėlimo, o tai reiškia, jog jos atsakomybės klausimas nurodytoje byloje nebuvo keliamas ir ji nebuvo pripažinta atsakinga dėl tyčinio bankroto sukėlimo.

46.       Atmesdama šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, apie kurio turinį neturėtų būti sprendžiama vien tik pagal atitinkamą jo sudedamąją dalį. Procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turėtų būti vertinama, atsižvelgiant į motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, todėl tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nustatyta, jog apeliantė N. R. yra kalta dėl tyčinio UAB „Finiens“ bankroto sukėlimo, nesudaro pagrindo teigti, kad jos atsakomybės klausimas nurodytoje byloje nebuvo keliamas ir ji nebuvo pripažinta atsakinga dėl tyčinio bendrovės bankroto. Tuo labiau kad sprendžiant UAB „Finiens“ tyčinio bankroto klausimą buvo remiamasi ĮBĮ nuostatomis, kurios, priešingai nei šiuo metu galiojantis nemokumo teisinius santykius reglamentuojantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), neįpareigojo teismo nutarties juridinio asmens bankrotą pripažinti tyčiniu rezoliucinėje dalyje nurodyti asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, tai nereiškia, kad sprendžiant tyčinio bankroto klausimą anksčiau galiojusio ĮBĮ tvarka, atsakingi už tyčinį bankrotą asmenys nebuvo nustatinėjami.

47.       Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, būtent apeliantės N. R. veiksmais buvo grindžiamas prašymas UAB „Finiens“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Šį prašymą teismas patenkino, nutarties motyvuojamoje dalyje konstatuodamas, kad buvusios bendrovės vadovės N. R. elgesys, kai bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo sudaryti bendrovei nuostolingi sandoriai, atitinka sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo apibrėžtį ir sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nusprendė, jog tyčinio bankroto požymis – nuostolingų bendrovei sandorių sudarymas, nebuvo įrodytas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tyčinis UAB „Finiens“ bankrotas konstatuotas pagrįstai dėl apeliantės neteisėtai pasisavintų bendrovės lėšų, neįvykdytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, tokiu būdu užkertant kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Finiens“ bankroto priežastis ir netinkamo valdymo aplinkybes.

48.       Kitais skundo argumentais N. R., OOO „KARTBLANSH“ ir OOO „Nasa-Stroi“ skunde apeliuoja į tai, kad iki 2016 m. rugsėjo 19 d. bendrovės „Finiens“ vadovu buvo atsakovas V. K., kuris turėjo teikti finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui, tačiau šios pareigos nevykdė, jog būtent šis asmuo neperdavė bendrovės dokumentų, kad apeliantė kreipėsi į buhalterines paslaugas teikiančias įmones, kurios parengė ir teismui nagrinėjant UAB „Finiens“ bankroto bylą pateikė atkuriamuosius balansus ir finansinės atskaitomybės dokumentus.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytų argumentų pagrįstumas buvo įvertintas sprendžiant UAB „Finiens“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 konstatavo, kad N. R. nepagrindė aplinkybės, jog ji maksimaliai siekė išsiaiškinti bei surinkti kiek galima daugiau informacijos apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus, kad vadovavimo bendrovei metu ji pažeidė ne vieną įstatyme jai nustatytą pareigą (finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, bendrovės dokumentų nemokumo administratorei neperdavimas (nustatyta, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti ir dokumentai, kurie turėjo būti bendrovei vykdant veiklą jau apeliantės N. R. vadovavimo laikotarpiu)), todėl ji negali būti laikoma apdairia, rūpestinga bei sąžininga bendrovės vadove. Šios Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju vertintinos kaip prejudicinės (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (žr. šios nutarties 29-32 punktus), todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, kuriais siekiama kitokio jos, kaip buvusios UAB „Finiens“ vadovės, veiksmų įvertinimo.

50.       Išvadą dėl nurodytų aplinkybių prejudicialumo patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 22 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51.       Dėl esminių apeliacinių skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

52.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir pritaikė ginčui aktualias kasacinio teismo suformuotas teisės taikymo taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Atmetus ieškovės, atsakovių bei trečiojo asmens apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

 

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                                Asta Radzevičienė

 

 

                                                                        Aldona Tilindienė