Administracinė byla Nr. eA-1504-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00003-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. H. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226686, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760187291, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 15 d. (toliau – ir Leidimas), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), ir 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S228155, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 29 d. nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje „Game stream“, kuri priklausė Wargaming Group Limited įmonių grupei. Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini), 2021 m. buvo nutarta perkelti įmonės veiklą iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, relokuojant į Lietuvą darbuotojus. Pareiškėjas pasinaudojo darbdavio pasiūlymu ir kartu su šeima persikėlė dirbti ir gyventi į Lietuvą.
2.2. Pareiškėjui nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo išduota nacionalinė viza, kurios pagrindu jis teisėtai atvyko į Lietuvą ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. pagal neterminuotą darbo sutartį įsidarbino UAB „Wargaming Vilnius“ verslo informacinių technologijų konsultantu (profesijos kodas 251106). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas 2022 m. rugsėjo 28 d.
2.3. Pareiškėjas atsakovui 2023 m. liepos 28 d. pateikė užpildytą klausimyną, nurodydamas, kad nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. vasario dirbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai. Pareiškėjas šioje institucijoje dirbo elektromontuotoju – buvo atsakingas už apsaugos sistemų (signalizacijos) priežiūrą ir remontą. Departamento klausimyne pareiškėjas nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, ir kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai. Užpildžius klausimyną, Migracijos departamentas pareiškėjui neuždavė papildomų klausimų, neprašė pateikti paaiškinimų.
2.4. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o tiesiog į skundžiamus Sprendimus formaliai perkėlė Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertinęs visų duomenų visumos. Pareiškėjas nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti apie tariamą jo lojalumą valdžiai, o tai, kad pareiškėjas prieš daugiau nei 8 metus vos vienerius metus dirbo elektromontuotoju, nieko nepasako apie pareiškėjo tariamą lojalumą ar keliamą pavojų valstybės saugumui. Sprendimai yra grindžiami tik VSD išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai yra nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir suformuotoje teismų praktikoje pateiktų kriterijų, todėl yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Priimdamas skundžiamus Sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Nors esminis ginčijamų Sprendimų pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija, Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), bei nustatė, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai, kuriems Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (šeimos susijungimas).
3.2. Remiantis Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. spalio 12 d.) Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 38 kartus. Pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai nuo 2023 m. birželio mėn. iki šiol Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 14 kartų, o nuo leidimų laikinai gyventi atsiėmimo dienos (2022 m. gruodžio 10 d.) – 10 kartų. Po leidimų laikinai gyventi atsiėmimo pareiškėjas 30 kartų vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė su nepilnamečiais vaikais – 5 kartus. Šie duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su (duomenys neskelbtini), nes ten vyksta nuolat, todėl šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo aiškius stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini).
3.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y., kad nuo tarnybos pabaigos praėjo nemažai laiko (9 metai), darbo trukmė, pareiškėjo darbas po tarnybos pabaigos, išsakytas požiūrius į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (klausimyno 10 ir 11 klausimai), kad jis dirba bendrovėje „Wargaming Vilnius“, jo šeimyninė padėtis, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
3.4. Pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą. Pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, todėl, atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 37 ir 38.3 punktą, pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
4.1. Skundžiami atsakovo Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems (( neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų.
4.3. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.
5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė patenkinti skundą, nurodydamas, kad niekada nepalaikė (duomenys neskelbtini) rėžimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. pabaigęs mokyklą, įstojo į universitetą, studijas finansavo valstybė, nors vėliau ir perėjo į mokamas studijas, tačiau universitetas nusprendė, kad reikės už laikotarpį, kuris buvo finansuojamas valstybės, atidirbti du metus įmonėje, į kurią bus paskirtas. Dar besimokant universitete buvo paskirta įmonė, esanti gimtajame pareiškėjo mieste, kur dirbo elektriku, o pabaigus universitetą, turėjo toje pačioje įmonėje dirbti dar du metus. Ši įmonė (organizacija) – Lydos rajono apsaugos departamentas, teikė komercines paslaugas saugant objektus: prekybos objektus, parduotuves, privačius namus ir valstybines organizacijos, o dirbo elektriko pareigose ir prižiūrėjo apsaugos sistemas maisto produktų, juvelyrinėse parduotuvėse, vaistinėse, poliklinikose ir ligoninėse, kad sistemos veiktų ir šiuose objektuose pravesdavo mokymus kaip teisingai naudotis sistemomis. Kadangi nepatiko darbo sąlygos, nematė tolimesnių darbo perspektyvų, pradėjo ieškoti galimybių, kad pereiti į kitą organizacija, todėl, susitvarkęs biurokratines procedūras, įsidarbino kitoje įmonėje – sportinėje organizacijoje. Vėliau įsidarbino statybinėje organizacijoje, lankė įvarius kursus, keitė specializaciją ir laimėjęs konkursą, įsidarbino kompanijoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu savo noru užsiregistravo stebėtoju rinkiminėje apylinkėje, kur pastebėjo pažeidimus, tačiau nors apie tai pranešė, gavo oficialų atsakymą, kad pastebėti pažeidimai negali būti patvirtinti. (duomenys neskelbtini) prasidėjus represijoms, išvyko į Ukrainą, bet supratęs, kad nėra ieškomas, grįžo į duomenys neskelbtini). Prasidėjus karui Ukrainoje, kompanija, kurioje dirbo, perkėlė verslą iš (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui pasiūlė persikelti į Vilnių. Pareiškėjas pasiūlymą priėmė ir kartu išvyko sutuoktinė bei vaikai, o į (duomenys neskelbtini) važiuodavo lankyti savo ir sutuoktinės tėvus. Nurodė, kad sutuoktinė daugiau laiko praleisdavo (duomenys neskelbtini), bet norinti išmokti lietuvių kalbą (lanko kursus) ir Lietuvoje dirbti gydytoja. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad karinės tarnybos neatliko dėl medicininių priežasčių ir neturėjo leidimo dirbti su valstybės paslaptimis.
6. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. vykusios protesto akcijos parodė, jog (duomenys neskelbtini) rėžimui yra nelojalūs ne tik privačiame sektoriuje dirbantys asmenys, bet ir valstybės tarnautojai, tokie kaip buvęs (duomenys neskelbtini) ministras, vyresnysis milicijos pareigūnas, užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, (duomenys neskelbtini) ambasadorius Slovakijos Respublikoje ir kiti. Tai paneigia VSD teiginius, kad duomenys neskelbtini) valdžios institucijose visi be išimties asmenys yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui. Iš VSD išvados matyti, kad VSD laiko, jog šiuo metu arba po 2020 m. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbantys asmenys yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui, tačiau tai visiškai nesusiję su pareiškėju, kadangi pareiškėjas tik 2009 m. (vienerius metus) dirbo institucijoje elektriku saugos bendrovėje. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje buvo nurodyta ne tik, kad (duomenys neskelbtini) nėra priešiška valstybė Lietuvai, bet ir tai, kad Lietuva skatina (duomenys neskelbtini) europinę ir transatlantinę integraciją. Nurodo, kad pareiškėjas ne savo noru dirbo valstybės institucijoje, o vėliau dirbo tik privačiose bendrovėse, be to, savo noru dalyvavo rinkimuose stebėtoju, pranešė apie pažeidimus, o gyvendamas Kyjive dalyvavo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pažymi, kad pareiškėjas yra informacinių technologijų srities darbuotojas ir buvo viešai skelbta, jog (duomenys neskelbtini) režimas yra ypač priešiškai nusiteikęs prieš informacinių technologijų darbuotojus, kadangi šie specialistai išvyko iš šalies ir gauna didesnius atlyginimus bei mokesčius moka užsienio valstybėms, o toks asmuo ir yra pareiškėjas. Be to, tokie asmenys, ypač prisidėjo išaiškindami rinkimų pažeidimus (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu.
7. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes priimti atsižvelgiant į visus turimus duomenis ir yra proporcinga priemonė užtikrinant nacionalinį saugumą, be to, priimat Sprendimus reikia atsižvelgti į dabartinį geopolitinį kontekstą. Pareiškėjo darbo specifika, kad yra informacinių technologijų specialistas, jo šeimos padėtis, buvusio darbo pareigos ir funkcijos bei praėjęs laikotarpis nuo darbo pabaigos, nesudaro pagrindo manyti, kad ryšiai su (duomenys neskelbtini) institucijomis yra nutraukti, o šių aplinkybių nepaneigia nei VSD išvados nei Departamento išvados.
8. Teismo posėdyje 2024 m. vasario 13 d. liudytoja apklausta A. H. pasakojo, kad nėra pagrindo laikyti, kad jos sutuoktinis (pareiškėjas) galėtų kelti grėsmę, kadangi niekada nepalaikė (duomenys neskelbtini) režimo, balsavo už S. C.. Atsiradus galimybei, išvyko į Lietuvą, kur sutuoktinis daug dirbo, o kadangi reikėjo pagalbos su mažais vaikais, važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad yra gydytoja ir Lietuvoje norėtų dirbti pagal specialybę, todėl, išmokusi lietuvių kalbą, savo ateitį sieja su Lietuva. Atsakydama į klausimus, nurodė, kad pareiškėjas su buvusiais bendradarbiais ryšių nepalaiko, su valstybės institucijų atstovais nebendravo.
II.
9. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
10.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, Migracijos departamentui 2022 m. liepos 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Wargaming Vilnius verslo informacinių technologijų konsultantu, t. y. kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojas (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas). Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. 760187291 išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 straipsnio nuostatas).
11. Pareiškėjas, 2023 m. liepos 28 d. pildydamas Departamento klausimyną bei atsakydamas į klausimyno 2 klausimą, nurodė, kad: 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. vasario mėn. dirbo Saugos ir saugumo departamente techninės priežiūros elektriku – saugumo sistemų taisymas ir techninė priežiūra; 2015 m. kovo mėn. – 2017 m. kovo mėn. dirbo Nacionalinio olimpinio irklavimo centre elektronikos inžinieriumi – organizacijos kompiuterinių ir saugos bei saugumo sistemų administravimas; 2019 m. kovo mėn. – 2019 m. birželio mėn. dirbo (XB Software Ltd.) JavaScript techninės pagalbos inžinieriumi – informacijos teikimas vartotojams dėl naudojimosi JavaScript Gantt Chart Library; 2019 m. liepos mėn. – 2022 m. liepos mėn. dirbo (JLCC „Game Stream”) žaidėjų santykių valdymo platformos inžinieriumi – darbas su virtualių produktų pardavimo įrankiais; nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. dirbo (Wargaming Vilnius, UAB) operacijų vadybininku Monetizavimo grupėje MS-1 Studio – virtualių produktų pardavimo proceso organizavimas. Į Klausimyno 4 klausimą nurodė, kad nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. dirbo Saugos ir saugumo departamente, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai, kur ėjo techninės priežiūros elektriko pareigas.
10.3. VSD 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 18-9274 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo“ (toliau – ir VSD išvada) atsakovas informuotas, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte.
10.4. Atsakovas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo šio sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
4. Teismas byloje vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3, 4, 7 dalių, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 10.31, 76 punktų nuostatomis, aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
5. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi VSD pateikta informacija apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui tuo pagrindu, kad VSD vertinimu pareiškėjas 2014–2015 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju Leidimas pareiškėjui panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nurodytu pagrindu – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
6. Teismas pažymėjo, kad VSD išvada yra pakankamai lakoniška, tačiau įvertinęs pareiškėjo klausimyne pateiktą informaciją ir byloje nustatytas aplinkybes, apie tai, kad pareiškėjas 2014–2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje, vėliau pakeikė specializaciją ir dėl ekonominių priežasčių atvyko į Lietuvą, taip pat VSAT pateiktą informaciją, kad pareiškėjas nuolat lankėsi (duomenys neskelbtini), o atsakydamas į klausimyno 5 klausimą „Ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose? Jeigu taip, pateikite informaciją apie šiuos asmenis, jų veiklą ir jūsų ryšių pobūdį“ nurodė turintis draugą, kuris pagal sutartį Lydos oro bazėje atlieka karinę tarnybą (praporščikas), su kuriuo nors ir retai, bet pasveikina vienas kitą švenčių proga arba palieka patiktukus socialiniuose tinkluose bei, kad dukters krikštatėvis dirba valstybės miškų ūkio vadovu Vaverka kaime Lydos apskrityje, (duomenys neskelbtini) ir šeimos reguliariai bendrauja, teismas sprendė, kad pareiškėjas gali būti laikomas (duomenys neskelbtini) valdžiai lojaliu ir patikimu asmeniu, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galinčiu vykdyti režimo užduotis. Šių aplinkybių visuma, net ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas Departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais.
7. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo darbo specifika, t. y. kad yra informacinių technologijų specialistas, jo šeimos padėtis, buvusio darbo pareigos ir funkcijos bei praėjęs laikotarpis nuo darbo pabaigos, nesudaro pagrindo manyti, kad ryšiai su (duomenys neskelbtini) institucijomis yra nutraukti. Tai, jog pareiškėjas su šeima nori gyventi Lietuvoje dėl Lietuvoje pareiškėją tenkinančio gaunamo darbo užmokesčio, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Be to, pareiškėjas teismui nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių nori dirbti ir su šeima gyventi būtent Lietuvoje, todėl savaime šios aplinkybės nėra reikšmingesnės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl minėtos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad Sprendimas Nr. 1 yra neproporcingas.
8. Teismas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies ir Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkto nuostatas, bei VSD pateiktą prašymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metams, pripažinus, kad asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai su Lietuvos Respublika nepripažinti ilgalaikio pobūdžio bei esminiais, todėl negali būti svarbesni už valstybės saugumą, sprendė, kad atsakovo Sprendimu Nr. 2 nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį, vertintinas kaip proporcingas.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovo Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23S226686 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 23S228155.
11. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.
18.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais neparemta ir visuotinai žinomiems faktams prieštaraujančia prielaida, kad pareiškėjas, dirbdamas elektriku valstybės institucijoje, privalėjo palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.
18.3. Iš VSD išvados suprantama, kad visi (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie yra kada nors dirbę valstybės institucijose, yra lojalūs (duomenys neskelbtini) režimui ir neva palaiko jo vykdomą agresyvią užsienio ir represinę vidaus politiką. Tačiau ši prielaida yra niekuo nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie įrodymai / faktai.
18.4. Po 2020 m. suklastotų prezidento rinkimų vykę (duomenys neskelbtini) žmonių protestai parodė, kad didelė dalis žmonių (tarp kurių buvo net labai aukštas pareigas užėmusių valstybės tarnautojų) nepalaiko (duomenys neskelbtini) režimo ir jo vykdomos politikos. Be to, VSD išvadoje nurodytu būdu (duomenys neskelbtini) tarnybos veikia tik po 2020 m, todėl pareiškėjas, valstybinėje institucijoje dirbęs iki 2015 m., negali būti vertinamas kaip lojalus (duomenys neskelbtini) režimui, o Migracijos departamentas ir VSD nenurodė ir nenustatė, kad pareiškėjo veikla po 2015 m. keltų kokių nors rizikų. Daugelis (duomenys neskelbtini) studijavusių asmenų yra privalomai atidirbę valstybės institucijose pagal universitetų paskyrimą, bet pagal tai negalima spręsti dėl tokių asmenų lojalumo režimui bei pritarimo ar nepritarimo jo vykdomai agresyviai vidaus ir užsienio politikai. (duomenys neskelbtini) režimas informacinių technologijų sektoriaus aukštos kvalifikacijos specialistų (įskaitant pareiškėją), kurie persikėlė gyventi į užsienio valstybes (įskaitant Lietuvą), nelaiko lojaliais ir patikimais režimui asmenimis, o yra priešiškai nusiteikęs tokių asmenų atžvilgiu. Atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti teiginius, kad pareiškėjas yra lojalus režimui, tačiau to nepadarė.
18.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Migracijos departamento padarytus akivaizdžius pažeidimus priimant Sprendimus, taip pat ignoravo pareiškėjo nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurie paneigė VSD ir Migracijos departamento išvadas apie tariamą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui.
18.6. Pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Migracijos departamentas turi atlikti individualų situacijos vertinimą, kurio metu privalo būti nustatytas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes; užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais negali būti pažeistas proporcingumo principas.
18.7. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko individualios pareiškėjo situacijos vertinimo, į Sprendimui tiesiog perkeldamas VSD išvadą, taip pat neįrodė, kad pareiškėjo keliama grėsmė yra reali ir akivaizdi, bei neįvertino svarbių aplinkybių dėl pareiškėjo įsidarbinimo, jo darbo pobūdžio, darbo trukmės, jo veiklos po darbo (duomenys neskelbtini) apsaugos departamente, jo atvykimo į Lietuvą priežasčių ir elgesio gyvenant Lietuvoje, aplinkybės, kad pareiškėjas netarnavo kariuomenėje, nepalaiko Rusijos agresijos Ukrainoje ir kt. Pareiškėjo teigimu aplinkybė, kad pareiškėjas dažnai vyksta į (duomenys neskelbtini) (lanko senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikia priežiūros ir pagalbos) nepatvirtina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
18.8. Pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo departamente daugiau kaip prieš 8 metus, todėl atsakovo priimti Sprendimai neatitinka proporcingumo principo.
18.9. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, kadangi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Migracijos departamentui perkėlus į sprendimus VSD išvadą, pateikus bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, negali būti laikoma, kad Migracijos departamentas atliko visapusišką ir objektyvų individualų vertinimą. Migracijos departamentas abu Sprendimus grindė išimtinai pareiškėjo darbo valstybės institucijoje faktu ir VSD išvadoje pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) agentų veikimo metodus, tačiau to nepakanka konstatuoti Pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
19.1. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Ginčijamuose Sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, ypač atsižvelgiant į suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu.
19.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės (darbo santykių pradžios ir pabaigos pagrindai, nuo darbo pabaigos praėjęs laikotarpis, darbo laikotarpis, pareiškėjo elgesys dirbant (duomenys neskelbtini) institucijoje, paskesnis darbas, išsakytas požiūrius į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą ir kt., nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus.
19.3. Atsakovas, priimdamas Sprendimus, papildomai vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo galiojusias nacionalines vizas, leidimą laikinai gyventi ir dirbo Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius nustatyta, kad Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai (sutuoktinė ir vaikai). Priimant ginčijamus sprendimus remtasi informacija, susijusia su Rusijos ir Baltarusijos vykdomomis agresyviomis politikomis bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje. Ginčijamuose Sprendimuose atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas 2014-2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijoje Nurodytų aplinkybių kontekste, Migracijos departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
19.4. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje keliamo pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė neaktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes apeliaciniame skunde minimų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
20.1. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar galėtų patvirtinti teismo išvadų neteisingumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams.
20.2. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai nelaikytini neabejotinai patvirtinančiais pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
20.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu.
20.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime atsižvelgta į dabartinę geopolitinę situaciją ir pagrįstai išreikštas pritarimas VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo, teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įvertino juos pagal savo vidinį įsitikinimą ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23S226686, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas, ir 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 23S228155, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
6. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
8. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
10. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
11. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka (duomenys neskelbtini), politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
12. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į šios Nutarties 27, 28 punktuose pažymėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Migracijos departamento Sprendime Nr. 1 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
14. Sprendimo Nr. 1 turinys patvirtina, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu bei nustatė, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvoje pagrindu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, kad pareiškėjas pakankamai seniai dirbęs (duomenys neskelbtini)vidaus reikalų ministerijoje, savaime nereiškia, kad grėsmė yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo niekaip paneigti.
15. Byloje surinktus įrodymus vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-919-821/2024).
16. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tokia galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
18. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, jog ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Kadangi pareiškėjas įsidarbinimo bei darbo (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijoje metu buvo (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų kontrolės bei stebėsenos lauke, jo pažeidžiamumas neabejotinai išlieka, o tokių asmenų buvimas Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui kelia potencialų pavojų, kitaip tariant, atsiranda grėsmių valstybės saugumui galimybė.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, bei teisingai kvalifikavo teisinius santykius taikydamas materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. H. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys