Civilinė byla Nr. e2T-37-381/2020
Teismo proceso Nr. 2-60-3-00023-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos OOO „R Technik“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto vienintelio arbitro 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. V2017/106 dėl piniginių lėšų priteisimo, suinteresuotas asmuo – L. T. K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja Rusijos bendrovė OOO „R Technik“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto (toliau – Arbitražo institutas) vienintelio arbitro 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą
Nr. V2017/106, kuriuo nuspręsta pareiškėjos OOO ,,R Technik“ naudai išieškoti iš suinteresuoto asmens L. T. K. 215 000 Eur lėktuvo kainos, 92 800 Eur baudą, 2 987 194,58 Rusijos rublių išlaidų už teisinį atstovavimą, įskaitant 7,25 proc. metinių palūkanų nuo arbitražinio nutarimo paskelbimo dienos iki visos sumos išmokėjimo dienos. Arbitražo institutas taip pat nutarė, kad šalys solidariai prisiima atsakomybę už arbitražinių išlaidų apmokėjimą ir nusprendė, kad L. T. K. atsakingas už 34 484,06 Eur ir 1 907,81 Švedijos kronų arbitražinių išlaidų apmokėjimą, nes jam priklauso trys ketvirtadaliai arbitražinių išlaidų.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. OOO „Rodina Technik“, kurios teises ir pareigas 2016 m. kovo l d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėmė OOO „R Technik“, ir suinteresuotas asmuo sudarė sutartį Nr. 127/01, pagal kurią suinteresuotas asmuo įsipareigojo perduoti OOO „Rodina Technik“ orlaivį „Cirrus SR-22“, kurio vertė 215 000 Eur, o OOO „Rodina Technik“ įsipareigojo perduoti suinteresuotam asmeniui „Gazelle“ tipo sraigtasparnį „SA 341 G“, kurio vertė 405 000 Eur. Sutarties 6 punkte numatytas susitarimas perduoti ginčą spręsti arbitražui Stokholme. Kilus nesutarimams dėl sutarties vykdymo pareiškėja kreipėsi į Arbitražo institutą, kuris priėmė prašomą pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą. Pareiškėjos teigimu, apie bylos eigą suinteresuotas asmuo buvo informuojamas tinkamai, suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį bei turėjo atstovą. Galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, nurodytų 1958 m. Niujorko konvencijoje dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija), nėra.
3. Suinteresuotam asmeniui L. T. K. pareiškėjos OOO „R Technik“ prašymas, pranešimas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką bei siūlymas pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą buvo įteikti suinteresuotam asmeniui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu asmeniškai, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
4. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).
5. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.
6. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo L. T. K. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, todėl teisėjų kolegija Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų neanalizuoja, dėl jų nepasisako ir tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).
7. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad OOO „R Technik“ į Arbitražo institutą kreipėsi dėl nuostolių (neperduoto lėktuvo vertės) ir baudos priteisimo, suinteresuotam asmeniui netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus – neperdavus lėktuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuostolių ir baudos priteisimas, kylantis iš šalis (privatų juridinį ir fizinį asmenį) siejančių sutartinių teisinių santykių gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis), t. y. šiuo atveju neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimą pagrindas.
8. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).
10. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo instituto sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Arbitražo instituto sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.
11. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, jog Arbitražo instituto 2018 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. V2017/106 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
n u t a r i a :
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto vienintelio arbitro 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. V2017/106, kuriuo nuspręsta pareiškėjos OOO ,,R Technik“ naudai išieškoti iš suinteresuoto asmens L. T. K. 215 000 Eur lėktuvo kainos, 92 800 Eur baudą, 2 987 194,58 Rusijos rublių išlaidų už teisinį atstovavimą, įskaitant 7,25 proc. metinių palūkanų nuo arbitražinio nutarimo paskelbimo dienos iki visos sumos išmokėjimo dienos bei nutarta, kad šalys solidariai prisiima atsakomybę už arbitražinių išlaidų apmokėjimą, o L. T. K. atsakingas už 34 484,06 Eur ir 1 907,81 Švedijos kronų arbitražinių išlaidų apmokėjimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Asta Radzevičienė