Civilinė byla Nr. e2-494-1141/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01263-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,
sekretoriaujant Ramunei Milčiūtei,
dalyvaujant bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Euremsta“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ atstovui advokatui Viktorui Onačko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Euremsta“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ Pauliano ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ dėl atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Architelio statyba“ (toliau – ir Bankrutavusi bendrovė), atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Draugo petys“, 2019 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Architelio statyba“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakove UAB „Orkanas“ pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 2 000 Eur suma (2016 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitas, kur nurodyta 2 000 Eur suma); pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 2 000 Eur suma (2016 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta 2 000 Eur suma); pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 1 200 Eur suma (2016 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta 1 200 Eur suma); pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 1 000 Eur suma (2016 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 07, kuriame nurodyta 1 000 Eur suma); pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 2 000 Eur suma (2016 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 08, kuriame nurodyta 2 000 Eur suma); pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 23 745 Eur suma (2016 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 11-A, kuriame nurodyta 21 516 Eur suma ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 12-A, kuriame nurodyta 2 229 Eur suma); pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį, kuriame nurodyta 2 771 Eur suma (2016 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 10, kuriame nurodyta 2 771 Eur suma) (toliau – ir Ginčo sandoriai); 2) taikyti restituciją ir priteisti Bankrutavusiai bendrovei iš atsakovės 34 716 Eur sumą; 3) priteisti Bankrutavusiai bendrovei iš atsakovės 2 940,32 Eur kaip be pagrindo gautas pinigines lėšas; 4) priteisti iš atsakovės Bankrutavusiai bendrovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinys priimtas teismo 2019 m. balandžio 25 d. rezoliucija.
2. 2020 m. vasario 12 d. UAB ,,Euremsta“ pateikė teismui prašymą įstoti į bylą, nurodė savarankiškus reikalavimus, kurie po trūkumų pašalinimo teismo buvo priimti. UAB „Euremsta“ prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Ginčo sandorius; 2) taikyti restituciją ir priteisti Bankrutavusiai bendrovei iš atsakovės 34 716 Eur sumą. Reikalavimai priimti 2020 m. vasario 28 d. rezoliucija.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino minėto teismo sprendimo dalį dėl UAB „Euremsta“ pareikštų savarankiškų reikalavimų ir dėl šios dalies bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Euremsta“ pareiškė actio Pauliana (savarankiškus reikalavimus), ginčydamas Bankrutavusios bendrovės ir atsakovės sudarytus Ginčo sandorius, kurie galimai pažeidė trečiojo asmens teises (trečiojo asmens eilę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatas gauti užmokestį iš UAB „Architelio statyba”) (nutarties 27 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad UAB „Euremsta“ reikalavimai gali būti patenkinti, jei yra visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos. Ypač svarbūs antrosios sandorio šalies nesąžiningumas, CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnis ir 3 dalyje įtvirtintas terminas ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimų patenkinimo sąlygų nenagrinėjo ir dėl jų (ne)buvimo sprendime nepasisakė, tad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs trečiojo asmens reikalavimų, neatskleidė šios bylos dalies esmės (nutarties 31 punktas).
4. UAB „Euremsta“ 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriame, nekeisdamas pareikštų reikalavimų, pateikė argumentus, susijusius su CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimu. Reikalavimų pagrindo patikslinimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu, atsakovei tam iš esmės neprieštaraujant.
5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad turi teisę ir pareigą teikti atsiliepimą iš esmės į pareikštą reikalavimą tada, kai byloje dalyvaus visi būtini asmenys ir jų atžvilgiu bus suformuluoti ir motyvuoti galimai jų padaryti teisės pažeidimai ir iš to kildinami reikalavimai. Atsakovė nurodė, kad atsakove turėtu būti į bylą įtraukta Bankrutavusi bendrovė. Dėl CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo atsakovė atsiliepime nepasisakė.
6. Bankrutavusi bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė teismui prašymą savarankiškus reikalavimus byloje pareiškusią UAB „Euremsta“ laikyti ieškove, o Bankrutavusią bendrovę – bendraieške. UAB „Euremsta“ tokiam Bankrutavusios bendrovės prašymui pritarė, prašydama jį tenkinti. Atsakovė su Bankrutavusios bendrovės prašymu nesutiko. Teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi Bankrutavusios bendrovės prašymą tenkino nurodęs, kad bylose, kuriose reiškiamas Pauliano ieškinys, ieškovu yra skolininko kreditorius, o kita šalimi – atsakovais yra ginčijamo sandorio šalys – kreditoriaus skolininkas ir trečiasis asmuo, su kuriuo kreditoriaus skolininkas sudarė ginčijamą sandorį, tačiau tais atvejais, kai kreditoriaus skolininkui yra iškelta bankroto byla (šiuo atveju kreditoriaus skolininkas jau yra pripažintas bankrutavusiu), teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą, t. y. teismui panaikinus tokios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisines pasekmės tik Pauliano ieškinį pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais skolininko nepagrįstai trečiajam asmeniui perleistas turtas (jo vertė) turi būti grąžinamas į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai yra iškelta bankroto byla, įmonės kreditoriai nepraranda teisės savarankiškai ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau praranda teisę reikalauti, kad į ginčijamo sandorio turtą būtų nukreipiamas tik jo reikalavimo patenkinimas (t. y. tokiais atvejais Pauliano ieškinys netenka savo kaip savanaudiško ieškinio požymio). Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Euremsta“ reikalavimų patenkinimo atveju naudą patirtų ne tik UAB „Euremsta“, bet ir kiti kreditoriai, nes Ginčo sandorių piniginė vertė grįžtų į bendrą Bankrutavusios bendrovės turto masę, teismas vertino, kad Bankrutavusi bendrovė byloje negali būti atsakove. Teismas taip pat vertino, kad bankrutavusi bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, gali įstoti į bylą bendraieške, todėl tokį jos prašymą tenkino nustatęs, kad tai nebūtų tapataus ginčo nagrinėjimas, nes nagrinėjamu atveju byloje (išnagrinėtoje jos dalyje) nebuvo pasisakyta dėl CK 6.66 straipsnio sąlygų, t. y. nors ieškinio dalykas ir išliko tas pats, tačiau skiriasi ieškinio pagrindas.
7. Teismo posėdyje ieškovių atstovas palaikė UAB „Euremsta“ pareikštus reikalavimus, prašė juos tenkinti, taip pat prašė, jei teismas vertintų, kad yra praleistas terminas kreiptis į teismą su Pauliano ieškiniu, praleistą terminą atnaujinti. Atsakovės atstovas su reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl ieškinio senaties termino
8. Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1–2 dalys).
9. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Siekiant nustatyti, ar ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje nėra praleistas, būtina nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, t. y. kada šiuo atveju UAB „Euremsta“ sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teises galimai pažeidžiančius Ginčo sandorius.
10. Atsakovės atstovas teismo posėdyje ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su UAB „Architelio statyba“ bankroto bylos iškėlimo momentu ir bankroto bylos iškėlimo nutartyje nurodyta aplinkybe, kada UAB „Architelio statyba“ jau buvo faktiškai nemoki. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „Euremsta“ apie Ginčo sandorius galėjo pasidomėti, gauti duomenis iš bankroto administratorės, t. y. galėjo sužinoti apie juos bet kada. Tokių atsakovės atstovo paaiškinimų teismas nepripažįsta pagrįstais. UAB „Euremsta“ nebuvo Ginčo sandorių, sudarytų 2016 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, šalimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Euremsta“ apie šiuos sandorius neabejotinai žinojo 2020 m. vasario 11 d. (prašymo įtraukti ją į bylą su savarankiškais reikalavimais data). Byloje nėra rašytinių įrodymų, kada tiksliai ieškovei UAB „Euremsta“ tapo žinoma apie jos teises galimai pažeidžiančių Ginčo sandorių sudarymą. Teismo posėdžio metu UAB „Euremsta“ atstovas nurodė, kad duomenis apie šiuos sandorius UAB „Euremsta“ gavo 2020 m. pradžioje (2022 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 36 min.). Ieškinio senatį prašanti taikyti atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovei UAB „Euremsta“ apie Ginčo sandorius tapo žinoma arba turėjo būti žinoma anksčiau nei 2019 m. vasario 11 d., todėl teismas negali daryti išvados, kad 1 metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti (ne galėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiančius sandorius, nagrinėjamu atveju yra praleistas.
11. Bankroto byla UAB „Architelio statyba“ buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6046-866/2016 (nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d.). Bankroto administratore paskirta UAB „Draugo petys“. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, jog bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius apie sudarytus įmonės sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Tai, kad nuo šios dienos skaičiuotina ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino eiga, yra išaiškinęs kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013, skelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 39, 2013 m.). Atsižvelgdamas į tai, kad teismo nutartis, kuria UAB „Draugo petys“ buvo paskirta bankroto administratore, įsiteisėjo 2017 m. vasario 13 d., taip pat į tai, kad Bankrutavusi bendrovė, atstovaujama Bankroto administratorės UAB „Draugo petys“ dėl Ginčo sandorių į teismą kreipėsi dar 2019 m. balandžio 24 d., teismas daro išvadą, kad Bankrutavusi bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės, 2021 m. gruodžio 31 d. pareikšdama teisme prašymą būti bendraieške pagal UAB „Euremsta“ Pauliano ieškinį, praleido 1 metų terminą, nustatytą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.
12. Bankrutavusios bendrovės atstovas teismo posėdyje, kaip minėta, prašė atnaujinti terminą, jei teismas vertintų, kad jis yra praleistas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas savo iniciatyva turi patikrinti, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017).
13. Šiuo atveju reikšminta tai, kad iki 2019 m. gruodžio 9 d., kada buvo priimta kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-278-469/2019, bankroto administratoriai turėjo teisę ginti kreditorių interesus CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, šiuo atveju bankroto administratorė UAB „Draugo petys“ būtent šiuo pagrindu ir buvo pareiškusi ieškinį teisme 2019 m. balandžio 24 d., t. y. dar iki kasacinio teismo praktikos pasikeitimo. Taigi, kreditorių interesus ginanti bankroto administratorė, sužinojusi apie, jos nuomone, kreditorių interesus pažeidžiančius Ginčo sandorius, negalėjo žinoti, kad pažeistų kreditorių interesų jai nebebus galima ginti CK 6.9301 pagrindu, t. y., kad kreditorių interesams ginti ji turi pasirinkti kitus būdus, pavyzdžiui, Pauliano ieškinį. Teismas vertina, kad ši aplinkybė laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl ieškovių atstovo prašymas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo tenkintinas.
Dėl Pauliano ieškinio taikymo sąlygų
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu Pauliano ieškinio pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2019 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019). Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
15. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Architelio statyba“ su atsakove 2016 m. balandžio 7 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 2016/04/07 (toliau – Rangos sutartis), o 2016 m. gegužės 6 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. AO-2016/05/06/1 (toliau – Subrangos sutartis). Rangos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė atliks statybos darbus nuo balandžio 11 d. iki liepos 15 d. Atsiskaitymas buvo sutartas per 30 dienų po sąskaitos gavimo, kuri išrašoma pagal atliktų darbų priėmimo aktą. Pagal Subrangos sutartį šalys susitarė, kad subrangovas savo jėgomis ir rizika atliks betonavimo darbus, kurių atlikimo pradžia 2016 m. liepos 14 d., pabaiga 2016 m. rugsėjo 14 d., bei mūro darbus, kurių pradžia 2016 m. liepos 25 d., pabaiga 2016 m. spalio 14 d. Atsiskaitymas buvo sutartas per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitų – faktūrų pagal pasirašytus atliktų darbų aktus gavimo. Ginčo sandoriais per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovui buvo sumokėta 34 716 Eur. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Architelio statyba“ bankroto bylą, konstatavęs, kad minėta bendrovė faktiškai yra nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1670-866/2017 patvirtino 204 397,44 Eur dydžio UAB „Euremsta“ finansinį reikalavimą.
16. UAB „Euremsta“, 2021 m. gruodžio 6 d. patikslinusi savo reikalavimų pagrindą sudarančias aplinkybes, pasisakė dėl visų CK 6.66 straipsnio 1–5 dalyje nurodytų sąlygų, tvirtindama, kad minėtos sąlygos egzistuoja. Atsakovė atsiliepime to neginčijo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas žodžiu ginčijo aplinkybę, kad atsakovė buvo nesąžininga, sudarydama Ginčo sandorius (2022 m. vasario 21 d. teismo posėdžio garso įrašas, 47 min. – 1 val. 3 min.).
17. Nesant ginčo dėl UAB „Euremsta“ turimos neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininkę UAB „Architelio statyba“, teismas vertina kitas Pauliano ieškinio taikymo sąlygas. Sprendžiant, ar Ginčo sandoriai pažeidė UAB „Euremsta“ kreditoriaus teises, ar UAB „Architelio statyba“ privalėjo sudaryti Ginčo sandorius ir tai, ar UAB „Architelio statyba“ žinojo (turėjo žinoti), kad Ginčo sandoriai pažeis UAB „Euremsta“ teises, reikšminga tiek 2020 m. vasario 11 d. savarankiškuose reikalavimuose, tiek 2021 m. gruodžio 6 d. patikslintame procesiniame dokumente, tiek ir teismo posėdžio metu UAB „Euremsta“ nurodyta aplinkybė, kad Ginčo sandoriais už darbus atsakovei UAB „Architelio statyba“ apmokėjo avansu, nors sutartyje buvo numatytas atsiskaitymas per 30 dienų po darbų pridavimo, t. y. prievolė mokėti atsakovės sąskaitas, kurias grynaisiais pinigais apmokėjo UAB „Architelio statyba“ nebuvo suėjusi. Atsakovė atsiliepime šių ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Atsakovės atstovas tik teismo posėdžio metu nurodė, kad didžioji dalis sąskaitų, kurios buvo apmokėtos pagal kasos pajamų orderius visur nurodyta, kad apmokama pagal atliktų darbų aktus. Atsakovės atstovas nurodė, kad statybos darbai buvo atlikti, todėl tai, kad buvo koks vienas ar daugiau mokėjimų atlikti avansu jokios reikšmės neturi. Šie atsakovės žodiniai paaiškinimai teismo atmetami kaip nepagrįsti. Ar buvo mokama avansu, ar ne turi reikšmės, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, nes viena iš Pauliano ieškinio taikymo sąlygų, kaip minėta, yra tai, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Tai, kad UAB „Architelio statyba“ buvo sudariusi su atsakove Rangos sutartį ir Subrangos sutartį, reiškia, kad UAB „Architelio statyba“ buvo įsipareigojusi atsiskaityti su atsakove minėtose sutartyse nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepaneigė ieškovių argumentų, susijusių su tuo, kad Ginčo sandoriais buvo atliekami sutartyse nenumatyti išankstiniai mokėjimai, teismas daro išvadą, kad UAB „Architelio statyba“ minėtų apmokėjimų už darbus atsakovei neprivalėjo atlikti tuo metu, kai jie buvo atlikti.
18. Dėl UAB „Architelio statyba“ sąžiningumo reikšminga tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai yra 704 235,17 Eur. Pažymėtina, kad tokia pradelstų įsipareigojimų suma nesusidarė per keletą mėnesių, todėl UAB „Architelio statyba“ vadovui neabejotinai turėjo būti žinoma itin sunki įmonės finansinė padėtis Ginčo sandorių sudarymo metu. Tokioje padėtyje daromi išankstiniai apmokėjimai leidžia teismui daryti išvadą, kad Ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Architelio statyba“ turėjo žinoti, kad tai pažeis kitų jos kreditorių (taip pat ir UAB „Euremsta“) interesus, nes UAB „Architelio statyba“ Ginčo sandorių suma (34 716 Eur) sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su tais savo kreditoriais, kurių reikalavimų terminai tuo metu jau buvo suėję.
19. UAB „Euremsta“ prašė teismo vadovautis į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu – UAB „Architelio statyba“ bankroto byloje atlikta teismo ekspertize ir 2021 m. birželio 10 d. ekspertizės aktu Nr. E011. Ieškovių atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad šiame akte nurodyta, jog bendrovė faktiškai nemoki buvo jau 2016 m. gegužės 31 d. Iš minėto rašytinio įrodymo matyti, kad teismo ekspertas UAB „Architelio statyba“ bankroto byloje padarė rizika pagrįstą vertinimą, kad įmonė nemoki tapo ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 31 d. (akto 121 psl.). Bankroto bylą nagrinėjęs teismas šiuo vertinimu, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos UAB „Architelio statyba“ iškėlimo, tiesiogiai nesirėmė. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad minėtas vertinimas paties teismo eksperto buvo nurodytas, kaip pagrįstas rizika, teismas šioje byloje taip pat nesprendžia apie konkrečią įmonės faktinio nemokumo datą, net jei toks vertinimas dėl nurodytos datos (2016 m. gegužės 31 d.) būtų tikėtinas.
20. Vertindamas paskutinę Pauliano ieškinio taikymo sąlygą – sandorį sudariusio trečiojo asmens sąžiningumą, teismas sutinka su atsakovės atstovo teismo posėdžio pateiktais paaiškinimais, kad Ginčo sandorių sudarymo metu atsakovė negalėjo žinoti apie tai, ar UAB „Architelio statyba“ tuo metu jau buvo nemoki, ar ne.
21. Įrodinėdamas atsakovės sąžiningumą, atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesąžiningumas negalimas, nes apmokamas jau padarytas darbas. Šių atsakovės atstovo žodinių paaiškinimų į bylą pateikti Ginčo sandoriai nepatvirtina, nes pagal Subrangos sutartį darbų pabaiga numatyta tik 2016 m. spalio 14 d., negaliojančiais prašomuose pripažinti kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad atsiskaitoma už darbus, tačiau nenurodyta nei tai pagal kokią sąskaitą apmokama, nei nurodyta už kokius darbus atsiskaitoma (darbų atlikimo aktai nenurodyti). UAB „Euremsta“ savo procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdyje teigė, kad atsakovė jei būtų pasidomėjusi apie UAB „Architelio statyba“ finansinę padėtį, iš viešai nuo 2016 m. pavasario skelbiamos informacijos būtų sužinojusi, kad minėtai bendrovei buvo didelė bankroto rizika. Atsakovė šių argumentų neginčijo, teismo posėdyje atsakovės atstovės tik nurodė, kad ir pati UAB „Euremsta“ nesidomėjo UAB „Architelio statyba“ finansine padėtimi (į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kitas kreditorius). Nepagrįstas neveikimas, kaip teisingai pastebėjo UAB „Euremsta“ savo procesiniuose dokumentuose, gali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Be to, pagal CK 6.67 straipsnio 5 punktą, numatyta nesąžiningumo prezumpcija, kuria remiantis kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga paneigti savo nesąžiningumo prezumpciją.
22. Atsakovė, kaip minėta, procesiniuose dokumentuose jokių su tuo susijusių argumentų teismui nenurodė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas akcentavo tai, kad darbai yra padaryti. Tai, kad UAB „Architelio statyba“ galimai gavo naudą iš atsakovės atliktų darbų, sprendžiant dėl atsakovės sąžiningumo ar nesąžiningumo, neturi teisinės reikšmės. Atsakovės atstovo argumentai, susiję su UAB „Architelio statyba“ ir atsakovės sudarytomis sutartimis (kad jos sudarytos keli mėnesiai iki bankroto bylos iškėlimo, kad buvo realiai vykdomos) neturi teisinės reikšmės, nes sutarčių sudarymo teisėtumas byloje nėra ginčijamas (sprendžiama dėl Ginčo sandorių, t. y. 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atliktų konkrečių atsiskaitymų su atsakove). Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, susijusios su kitų kreditorių elgesiu (verslo sprendimais), taip pat nėra teisiškai reikšmingos vertinant atsakovės sąžiningumą dėl Ginčo sandorių sudarymo (grynųjų pinigų paėmimas už darbus, už kuriuos apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, visiškai nesidomint UAB „Architelio statyba“ tuo metu buvusia finansine padėtimi). Atsakovei byloje neįrodžius, kad Ginčo sandorių metu ji elgėsi sąžiningai (nepaneigus nesąžiningumo prezumpcijos), konstatuotina, kad egzistuoja visos Pauliano ieškinio sąlygos.
23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodytos visos Pauliano ieškinio sąlygos, tenkintinas ieškovių prašymas dėl Ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) ir restitucijos taikymo, t. y. 34 716 Eur priteisimo iš atsakovės Bankrutavusios bendrovės naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bankrutavusi bendrovė 2022 m. vasario 21 d. pateikė teismui įrodymus, kad byloje 2022 m. vasario 15 d. patyrė 1 016,40 Eur išlaidų už advokato Gedimino Gudeliausko teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos Bankrutavusiai bendrovei iš atsakovės. Ieškovė UAB „Euremsta“ pateikė teismui duomenis, kad už advokato Dariaus Sauliūno teisines paslaugas (bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą) 2020 m. spalio 7 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. sumokėjo Advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ iš viso 190,58 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos UAB „Euremsta“ iš atsakovės.
25. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis (746 Eur) į valstybės biudžetą išieškotinas iš atsakovės. UAB „Euremsta“ galutiniai reikalavimai yra susiję su prašoma priteisti suma visų kreditorių naudai (į bendrą Bankrutavusios bendrovės turto masę), todėl UAB „Euremsta“ 2020 m. vasario 25 d. sumokėtas žyminis mokestis (746 Eur) ir 2021 m. birželio 14 d. sumokėtas žyminis mokestis (753 Eur) grąžintini.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Uždarosios akcinės bendrovės „Euremsta“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakove uždarąja akcine bendrove „Orkanas“: 1) pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. kasos pajamų orderį, 2000 Eur sumai / 2016 m. rugpjūčio 1 d. pinigų priėmimo kvitas 2 000 Eur sumai; 2) pagal 2016 m. rugpjūčio 3 d. kasos pajamų orderį, 2 000 Eur sumai / 2016 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitas 2 000 Eur sumai; 3) pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. kasos pajamų orderį, 1 200 Eur sumai / 2016 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitas 1 200 Eur sumai; 4) pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. kasos pajamų orderį, 1 000 Eur sumai / 2016 m. rugpjūčio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 07, 1 000 Eur sumai; 5) pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. kasos pajamų orderį, 2 000 Eur sumai / 2016 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 08, 2 000 Eur sumai; 6) pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį, 23 745 Eur sumai / 2016 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 11-A, 21 516 Eur sumai ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 12-A, 2 229 Eur sumai; 6) pagal 2016 m. rugsėjo 5 d. kasos pajamų orderį, 2 771 Eur sumai / 2016 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 10, 2 771 Eur sumai.
Priteisti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Architelio statyba“ (juridinio asmens kodas 302330448) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ (juridinio asmens kodas 124086770) 34 716 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus šešiolika eurų) kaip restitucijos taikymą dėl atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Euremsta“ (juridinio asmens kodas 302332641) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ (juridinio asmens kodas 124086770) 190,58 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkanas“ (juridinio asmens kodas 124086770) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 746 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euremsta“ (juridinio asmens kodas 302332641) 1 499 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė