Civilinė byla Nr. e2-1155-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00526-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alauša“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos kodas“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alauša“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Energijos kodas“ 279 571 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.

3.       Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybe, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie atsakovės turimo turto vertę nėra, nes atsakovė nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovės turtinė padėtis blogėja ir jos pokyčių perspektyvos yra neigiamos, o tai patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei.   

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ieškovės ieškinio reikalavimus vertino preliminariai pagrįstais.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas, jog reikalavimo suma yra didelė atsakovei, savaime neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Byloje nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė iki bylos iškėlimo ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip jį sumažinti, todėl net jeigu atsakovės finansinė padėtis yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovė UAB ,,Alauša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1       Ieškovė teigia, kad grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tame tarpe ir atsakovės nesąžiningumą, patvirtina: 1) su ieškiniu pateikti duomenys apie tai, jog atsakovė sustabdė prekybą naftos produktais su ieškove ir negrąžina ieškovei avansu sumokėtų lėšų; 2) aplinkybė, kad viešosios įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) duomenimis atsakovė iki šiol nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m. (pareigos teikti Registrų centrui įmonės finansinę atskaitomybę nevykdymas vertintinas kaip atsakovės neveikimas, kurio tikslas – nuslėpti tikrąją įmonės turtinę padėtį); 3) aplinkybė, jog pagal UAB ,,Creditinfo“ ataskaita atsakovės vėlavimo atsiskaityti 90 d. reitingas nukritęs iki aukščiausios rizikos klasės, bankroto rizikos reitingas vertinamas kaip aukščiausias, atsakovės kredito limitas yra 0 Eur, atsakovei keliamos bylos dėl skolų priteisimo.

8.       UAB ,,Energijos kodas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė prašymą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą termino atnaujinimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

8.1       Ieškovės nurodomos aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningų veiksmų: 1) aplinkybė, ar atsakovė yra skolinga ieškovei, yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas; 2) 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovė vėlavo pateikti dėl to, kad šiais metais atsakovės ūkinę komercinę veiklą sutrikdė Rusijos agresijos veiksmai prieš Ukrainą, tačiau finansinės atskaitomybės dokumentacija šiuo metu yra pateikta; 3) UAB ,,Creditinfo“ ataskaita neatitinka įrodymui keliamų reikalavimų – ji nieko nei įrodo, nei paneigia, vertinant atsakovės sąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

        Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti atnaujinimo

10.       Atsakovė UAB ,,Energijos kodas“ atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė praleidusi Vilniaus apygardos teismo nustatytą keturiolikos dienų procesinį terminą, po bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą.

11.       Atsakovė prašo praleistą procesinį terminą atnaujinti, nurodydama, kad atsakovės atstovas faktiškai su atskiruoju skundu susipažino tik tada, kai elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP) buvo užregistruotas pranešimas apie atskirojo skundo su byla persiuntimo apeliacinės instancijos teismui. Nurodo, kad atnaujinus praleistą terminą būtų užtikrinta atsakovės teisė į tinkamą procesą, termino atnaujinimas neturės neigiamos įtakos efektyviam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui.

12.       CPK 335 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.

13.       CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

15.       Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad 2022 m. spalio 12 d. atsakovės atstovas advokatas Vitoldas Martovičius Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, tą pačią dieną advokatui prieiga suteikta.

16.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. per EPP išsiuntė atsakovės atstovui advokatui Vitoldui Martovičiui atskirojo skundo kopiją ir pranešimą dėl keturiolikos dienų termino atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti.

17.       Pirmosios instancijos teisme 2022 m. spalio 19 d. gautas atsakovės atstovo advokato Justino Jaruševičiaus prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, o 2022 m. spalio 24 d. gautas advokato Vitoldo Martovičiaus prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės panaikinimo, kuriame advokatas nurodė, kad atsakovei nagrinėjamoje byloje neatstovaus. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 24 d. panaikino advokatui Vitoldui Martovičiui prieigą prie elektroninės bylos kortelės, o advokatui Justinui Jaruševičiui prieigą suteikė.

18.       Terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti baigėsi 2022 m. spalio 26 d. Byla Lietuvos apeliaciniam teismui išsiųsta 2022 m. spalio 31 d. Atsakovė atskirąjį skundą pateikė 2022 m. lapkričio 7 d.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesinis terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti praleistas dėl atsakovės atstovo pasikeitimo, procesinis terminas praleistas nedaug – 6 darbo dienas, atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo atsikirtimus į ieškovės argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei būtinybės, kurias pritaikius būtų suvaržytos atsakovės teisės, įvertinęs, jog viena iš sudėtinių teisės būti išklausytam dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė teikti procesinius dokumentus ir reaguoti į kitos šalies procesinius dokumentus, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti atsakovei procesinį terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti.

20.       Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atnaujina atsakovei UAB ,,Energijos kodas“ procesinį terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti ir atskirąjį skundą priima.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

21.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – išrašą iš Juridinio asmenų registro, kurį prašo priimti. Minėtu išrašu siekiama pagrįsti aplinkybę, kad atsakovė Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m.

22.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

23.       Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neturėjo objektyvios galimybės minėto įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, į tai, jog minėtas įrodymas svarbus vertinant atsakovės elgesį sąžiningumo aspektu laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, o minėto įrodymo priėmimas neužvilks bylos nagrinėjimo, priima atsakovės naujai teikiamą įrodymą ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

25.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo sąlygas tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui (CPK 178 straipsnis).

27.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, šalys šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

28.       Konstatavus, kad ieškovės reikalavimai tikėtinai pagrįsti, vertintina kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

29.       CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

30.       Teismų praktikoje nurodoma, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

31.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo jas taikyti, nurodo, kad atsakovės elgesys, siejamas su ieškovės ir atsakovės sudaryta Naftos produktų pardavimo – pirkimo sutartimi, nutraukus naftos produktų tiekimą ieškovei ir negrąžinant jai sumokėto avanso, įrodo atsakovės nesąžiningumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

32.       Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl iš Naftos produktų pardavimo – pirkimo sutarties kylančių prievolių vykdymo, todėl aplinkybės, jog atsakovė nutraukė naftos produktų tiekimą ir negrąžina ieškovei avanso, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad minėtos aplinkybės sudaro bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo jos nevertinamos. Pažymėtina, kad vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑76‑464/2017).

34.       Apeliantė tegia, kad atsakovės nesąžiningumą taip pat patvirtina tai, jog atsakovė iki šiol nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., galimai siekdama nuslėpti tikrąją įmonės turtinę padėtį, ir prasta atsakovės turtinė padėtis, kurią pagrindžia UAB ,,Creditinfo“ ataskaita.

35.       Atsakovė neneigė, kad ji vėlavo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m., tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikė išrašą iš Juridinių asmenų registro, kuris patvirtina, jog šiuo metu atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi (dokumentų sudarymo data 2022 m. spalio 1 d., pateikimo data 2022 m. spalio 14 d.), todėl minėta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

36.       Pasisakant dėl atsakovės turtinės padėties svarbos, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovės turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jos turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1593-464/2017). Esant abejonių dėl skolininko mokumo kreditorius savo teises turi ginti nemokumo procese, užtikrinančiame visų kreditorių lygias galimybes į reikalavimų patenkinimą, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios, be kita ko, suvaržo ir kitų sąžiningų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės akcentuojama sunki atsakovės turtinė padėtis ir jos perspektyvos taip pat nepatvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo.

37.       Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1348‑302/2021 ir joje nurodyta praktika).

38.       Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningą elgesį, pasireiškiantį turto perleidimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu, siekiant išvengti ir (ar) apsunkinti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant duomenų apie atsakovės atliktus nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo, darytina išvada, kad antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, ieškovė neįrodė, todėl pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Dėl bylos procesinės baigties

39.       Apibendrindamas aptartas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningų veiksmų laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, todėl šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Agnė Tikniūtė