Administracinė byla Nr. I-1354-629/2013
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02892-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 16.8, 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjai R. L. ir jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, atsakovės Lietuvos policijos mokyklos atstovui Rimantui Lamauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Irenai Purienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovei Lietuvos policijos mokyklai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 8–10) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos policijos mokyklos (toliau – ir atsakovė, LPM) viršininko 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymą „Dėl R11-1 mokymo grupės kursantės R. L. išbraukimo iš kursantų sąrašų“ Nr. 144-V1-67 (toliau – ir Įsakymas Nr. 144-V1-67).
Pareiškėjos nuomone, ji nepagrįstai buvo išbraukta iš LPM kursantų sąrašų dėl to, kad turėjo baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso bei taikomosios savigynos mokymo dalykų skolas. Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. lapkričio 7 d. taikomosios savigynos pamokos metu ji patyrė dešinio kelio sąnario traumą, jai plyšo raiščiai, ir tai nulėmė jos tolesnį mokymosi procesą. Paaiškino, kad dėl nelaimingo atsitikimo metu sutrikdytos sveikatos turėjo gydytis, atlikti reabilitaciją, buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, todėl objektyviai neturėjo galimybės atskirais laikotarpiais mokytis, tačiau atsakovė į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjos teigimu, ji objektyviai negalėjo išlaikyti taikomosios savigynos mokymo dalyko skolos, kadangi 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicinine pažyma buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų iki 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl skundžiamas įsakymas, kuris buvo priimtas atleidimo nuo fizinio lavinimo pamokų laikotarpiu, negali būti vertinamas kaip pagrįstas bei teisėtas.
Pareiškėja pripažino, kad turėjo baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino skolą, tačiau pažymėjo, kad laikant šį dalyką dėstytoja V. P. ją diskriminavo, išskyrė iš kitų laikančių šį egzaminą kursantų, dirbtinai sudarė psichologinę įtampą, įrašydama į diktofoną pareiškėjos atsakymus į pateiktus klausimus. Pareiškėjos nuomone, atsakovė tokiu būdu neužtikrino tinkamos psichologinės aplinkos bei nesudarė sąlygų tinkamai išlaikyti šį mokamąjį dalyką, be to, visiškai nevertino sirgimo laikotarpio, kuris objektyviai sutrukdė tinkamai ir laiku pasiruošti šiam egzaminui.
Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad jos pažymių vidurkis nebuvo pats žemiausias lyginant su kitų kursantų, todėl atsižvelgus į tai, kad šį vidurkį žymia dalimi lėmė ir patirtas nelaimingas atsitikimas, tai nesudarė teisinio pagrindo atsakovei priimti Įsakymą Nr. 144-V1-67. Pabrėžė, kad neįvertinus visų aplinkybių, nepagrįstai ir neteisingai skundžiamame įsakyme nustatyta ir Lietuvos policijos mokyklos išlaidų, susijusių su pareiškėjos mokymu, suma.
Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 137–141) pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl atsakovės kaltės dėl sužalojimų patirtų mokymosi metu jai nebuvo atliktas sveikatos sutrikdymo masto nustatymas ir ji tik formaliai buvo įvertinta kaip tinkanti vidaus tarnybai. Anot pareiškėjos, atsakovė neužtikrino jai tinkamų ir saugių profesinio mokymo sąlygų.
Pažymėjo, kad atsakovė taip pat nesilaikė Lietuvos policijos mokyklos profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinto 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 144-V-129 41 p. reikalavimų, kai kursantui pasibaigus pusmečiui ir turinčiam vieną ar kelis nepatenkinamus įvertinimus, nustatomas papildomas terminas, bet ne ilgesnis kaip iki sekančio pusmečio pabaigos. Atkreipė dėmesį, kad jai buvo nustatytas gerokai trumpesnis terminas, nei nurodytas. Pažymėjo, kad dėl nelaimingo atsitikimo ji neturėjo objektyvių galimybių laiku kartu su kitais kursantais atlikti ir gamybinės praktikos, todėl šią praktiką jai buvo nurodyta atlikinėti laisvu laiku po užsiėmimų. Pasak pareiškėjos, tokiu būdu jai nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pailsėti bei pasiruošti dėstomiesiems dalykams, atlikti namų darbų užduotis, ruoštis kontroliniams darbams.
Atsakovė Lietuvos policijos mokykla atsiliepime (b. l. 60–66) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, LPM viso pareiškėjos mokymosi metu atsižvelgė į jos sveikatos būklę ir visomis priemonėmis ir būdais stengėsi sudaryti jai tinkamas profesinio mokymo sąlygas. Paaiškino, kad pareiškėjai buvo taikyti individualaus mokymo būdai: sudarytas individualus mokomosios praktikos grafikas, sudarytas administracinės teisės ir teisenos individualus mokymosi planas, pateikta dalijamoji medžiaga, pareiškėja konsultuota. Be to, nepaisant akademinių skolų skaičiaus (pasibaigus pirmajam pusmečiui pareiškėja turėjo penkias akademines skolas), pareiškėjai buvo nustatytas papildomas terminas akademinėms skoloms likviduoti, nors tokiais atvejais kursantas laikomas nepažangiu ir šalinamas iš LPM už nepažangumą. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos patirta trauma buvo kvalifikuota kaip pateisinama priežastis, nustatant papildomą terminą akademinėms skoloms likviduoti. LPM teigimu, pasibaigus papildomam terminui skoloms likviduoti, pareiškėja vis dar turėjo vieną akademinę skolą (Administracinė teisė ir teisena) ir remiantis Lietuvos policijos mokyklos profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinto 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 144-V-83, (toliau – ir Aprašas) 43.2. p., tokiais atvejais kursantai yra šalinami iš mokyklos už nepažangumą, tačiau pareiškėjai atsiskaitymo terminas buvo pratęstas išimties tvarka. Pasak atsakovės, antrojo pusmečio pabaigoje pareiškėjos pažangumas nepasikeitė – ji turėjo tris akademines skolas, iš kurių tik vienos negalėjo objektyviai išlaikyti, nes buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų. Remiantis Aprašo 42.1. p., pareiškėjai buvo dar kartą nustatytas papildomas terminas akademinėms skoloms likviduoti, todėl atsakovės įsitikinimu, pareiškėjai buvo sudaromos palankios mokymosi sąlygos bei užtikrinamas mokymosi nepertraukiamumas.
LPM nesutinka, kad pareiškėja buvo diskriminuojama per baudžiamosios teisės egzaminą. Pažymėjo, kad pareiškėja egzaminą laikė du kartus: dalyko egzamino metu kartu su kitais grupės studentais ir perlaikymo metu. Dalyko egzamino metu pareiškėja egzaminą laikė bendra tvarka su kitais grupės studentais, t. y. visiems studentams buvo sudarytos identiškos egzamino laikymo sąlygos, tačiau pareiškėja egzamino neišlaikė, todėl jai buvo nustatytas papildomas skolų likvidavimo terminas iki 2012 m. rugsėjo 12 d. Pažymėjo, jog pagal Aprašo 42.2. p. akademinių skolų turintys kursantai privalo lankyti mokymo dalyko, iš kurio turi akademinę skolą, konsultacijas, tačiau pareiškėja atvyko tik į vieną baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso konsultaciją, o egzaminą atvyko perlaikyti priešpaskutinę skolų likvidavimo termino dieną bei gavo įvertinimą 2 (du). LPM manymu, tokiu būdu pareiškėja pažeidė stojimo į vidaus tarnybą sutartyje numatytą prievolę sistemingai ir stropiai mokytis, kadangi, atsižvelgiant į prievolės esmę, ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
Atsakovės nuomone, egzamino įrašymas, turint pareiškėjos sutikimą, negali būti vertinamas kaip diskriminacinė priemonė. Paaiškino, kad egzaminą žodžiu nuspręstą įrašyti dėl to, kad egzamino rezultatas turėjo reikšmės pareiškėjos mokymosi tęstinumui, be to, pareiškėja abejojo dėstytojos nešališkumu ir objektyvumu, nelankė privalomų dalyko konsultacijų, administracinės teisės ir teisenos egzaminą išlaikė tik iš trečio karto, be to, pareiškėja yra konfliktiška, ūmaus būdo bei yra vienintelė kursantė savo grupėje, neišlaikiusi baudžiamosios ir baudžiamojo proceso egzamino.
Pabrėžė, kad taikomosios savigynos akademinės skolos laikymo terminas pareiškėjai, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, buvo pratęstas 2 kartus: iki 2012 m. gegužės 31 d. bei terminą apibrėžiant iki Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvados gavimo. CMEK išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėja yra tinkama vidaus tarnybai, išduota 2012 m. rugpjūčio 6 d., o medicininė pažyma, atleidžianti pareiškėją nuo fizinio lavinimo pamokų, galiojo iki 2012 m. birželio 30 d., todėl pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. turėjo galimybę ir privalėjo likviduoti taikomosios savigynos akademinę skolą, tačiau skolos nepanaikino. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad CMEK nenustatė jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su kelio sąnario keletos struktūrų trauma, nurodyta VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2011 m. gruodžio 15 d. išduotoje medicininėje pažymoje. LPM teigimu, nors pareiškėja vėliau pateikė VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2012 m. rugpjūčio 17 d. išduotą medicininę pažymą, kurioje nurodomas nepatikslinto šalutinio raiščio patempimas, terminas likviduoti taikomosios savigynos akademinį įsiskolinimą buvo praėjęs. Atsakovės nuomone, 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir 2011 m. gruodžio 15 d. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro medicininėse pažymose nurodyti sužalojimai nesutampa ir negali būti vertinami kaip vienas tęstinis susirgimas, kadangi CMEK išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėja yra sveika ir tinkama tarnybai. Pažymėjo, kad pasibaigus įsiskolinimų likvidavimo terminams, 2 akademiniai įsiskolinimai nebuvo panaikinti, kas yra pakankamas teisinis pagrindas laikyti pareiškėją nepažangia bei ją pašalinti iš LPM. Pabrėžė, kad mokomųjų dalykų pažymių vidurkis priimant sprendimą dėl kursanto nepažangumo ir pašalinimo iš LPM nėra vertinamas ir negali būti teisiniu pagrindu, kursantą pripažįstant nepažangiu.
Dėl išlaidų, tiesiogiai susijusių su pareiškėjos pirminiu profesiniu mokymu, apskaičiavimo LPM paaiškino, kad pastarosios buvo apskaičiuotos vadovaujantis policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintomis, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis, kuriose nurodyta, jog mokymo išlaidas sudaro: mokymo kaina, išmokėta stipendija ir tarnybinės uniformos kaina.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepime (b. l. 29–34) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės analogiškai motyvais kaip ir atsakovė.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde nurodytais argumentais. Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad po patirtos traumos jai buvo pasiūlyta atidėti mokslus 1 metams, tačiau pareiškėja su tuo nesutiko ir norėjo mokytis toliau. Nurodė, kad po CMEK išvados gavimo 2012 m. rugpjūčio 17 d. ji patyrė antrą traumą, dėl kurios pateikė pažymą dėl atleidimo nuo fizinio lavinimo pamokų nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. Paklausta, kodėl neišlaikė baudžiamosios teisės egzamino, nurodė, kad šio egzamino neišlaikė dėl žinių bei laiko stokos, nes tuo metu turėjo atlikti ir mokomąją praktiką. Pažymėjo, kad baudžiamosios teisės konsultacijų nelankė, nes tuo metu taip pat turėjo eiti į kitas pamokas. Pareiškėja taip pat patvirtino, kad ji CMEK pateikė dokumentus iš traumatologo, todėl CMEK, vertindama pareiškėjos būklę, žinojo ir apie jos patirtą traumą. Pabrėžė, kad, sužinojusi apie diktofonu įrašinėjamą egzaminą, labai sutriko.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai buvo nustatytas protingas 3 mėn. ir 1 sav. terminas baudžiamosios teisės skolai likviduoti. Pabrėžė, kad teisės aktai neįpareigoja nustatyti maksimalių terminų egzaminams perlaikyti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad išlaidos pareiškėjai apskaičiuotos pagrįstai. Paaiškino, kad buvo atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjai buvo sudarytas individualus mokymosi grafikas.
Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjos dėstytoja V. P. nurodė, kad jau po pirmojo semestro buvo sprendžiamas pareiškėjos išbraukimo iš kursantų sąrašų klausimas dėl jos turimų skolų. Paaiškino, kas sužinojusi, jog kursantė yra našlaitė, pasiūlė suteikti pareiškėjai dar vieną šansą ir leisti jai perlaikyti administracinės teisės egzaminą. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo sudarytas specialus mokymosi planas, tačiau pareiškėjai sunkiai sekėsi laikyti administracinės teisės egzaminą. Liudytoja pažymėjo, kad pareiškėjai 4 iš administracinė teisės parašė avansu. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad pareiškėja dėl žodinės baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino dalies įrašinėjimo diktofonu neprieštaravo. Atkreipė dėmesį, kad minėtas egzaminas susidėjo ir iš praktinės dalies raštu, iš kurios pareiškėja gavo taip pat tik 2.
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Stojimo į vidaus tarnybą sutarties su pareiškėja nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. tarp pareiškėjos, LPM ir Policijos departamento buvo pasirašyta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis (pirminis profesinis mokymas) Nr. 144-ST5-15/5ST5-27 (b. l. 3–4) (toliau – ir Stojimo sutartis).
Pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 9 str. 1 d. stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose. Minėto straipsnio 2 d. 1 p. nustatyta, kad privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga, sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, yra šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Pažymėtina, kad atitinkamos nuostatos buvo įtvirtintos ir pareiškėjos pasirašytos Stojimo sutarties 5.2–5.4 p.
Pareiškėja, pasirašydama Stojimo į vidaus tarnybą sutartį taip pat įsipareigojo laikytis Statuto jai nustatytų reikalavimų, LPM nuostatų, LPM vidaus tvarkos taisyklių bei kitų teisės aktų ir vykdyti jai pavestas pareigas (Stojimo sutarties 5.1 p.)
LPM Mokymo skyriaus viršininko pavaduotoja 2012 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 144-PR5-687 (b. l. 56) informavo LPM viršininką, jog pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui, pareiškėja R. L. neišlaikė taikomosios savigynos (pirmo ir antro pusmečių) ir Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso mokymo dalykų akademinių skolų, todėl pareiškėja laikoma nepažangia. Tarnybiniu pranešimu LPM viršininkui buvo pasiūlyta už nepažangumą pareiškėją išbraukti iš LPM kursantų sąrašų.
LPM viršininkas, vadovaudamasis Statuto 9 str. 2 d. 1 p., Lietuvos policijos mokyklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-S08 (toliau – ir Nuostatai), 16.4 ir 22.7 p., Lietuvos policijos mokyklos profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LPM viršininko 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 144-V-83, 43.2 p. bei atsižvelgdamas į anksčiau minėtą tarnybinį pranešimą bei R. L. pasirašytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.4 ir 6 p., 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 144-V1-67 (b. l. 12, 20) 1 p. išbraukė pareiškėją iš LPM kursantų sąrašų nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. Įsakymo Nr. 144-V1-67 2 p. nustatyta LPM išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su pareiškėjos pirminiu profesiniu mokymu, suma – 15 762,77 Lt.
Pažymėtina, kad Nuostatų 16.4 p. pirminio profesinio mokymo kursantai gali būti šalinami iš LPM už nepažangumą. Pagal Aprašo 43 p. nepažangiu laikomas ir iš LPM šalinamas toks kursantas, kuris pasibaigus pusmečiui turi tris ar daugiau akademinių skolų arba pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui turi akademinių skolų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pašalinta iš LPM būtent dėl to, kad pasibaigus akademinėms skoloms likviduoti nustatytam terminui turėjo dvi akademines skolas – taikomosios savigynos ir baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso.
Pareiškėja teigia, kad ji nepagrįstai pašalinta iš LPM, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėja gali būti laikoma nepažangia kursante.
Dėl taikomosios savigynos akademinė skolos
Pasak pareiškėjos, taikomosios savigynos egzamino ji negalėjo išlaikyti dėl patirtos traumos.
Nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 7 d. taikomosios savigynos pamokos metu, darydama svertą į išorę, paslydo, atsitrenkė į boksui skirtą „kriaušę“ ir nugriuvo. Pareiškėjai buvo diagnozuotas dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimas, vidinio menisko plyšimas (b. l. 15–19).
Pareiškėja nuo 2012 m. sausio 28 d. iki 2012 m. birželio 30 d. buvo atleista nuo fizinės kultūros pamokų (b. l. 89), todėl taikomosios savigynos akademinės skolos laikymo terminas pareiškėjai buvo pratęstas iki 2012 m. gegužės 31 d. (b. l. 45), vėliau šį terminą pratęsiant iki CMEK išvados gavimo (b. l. 75).
Pažymėtina, kad siuntimas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę dėl pareiškėjos tinkamumo vidaus tarnybai pareiškėjai buvo išduotas 2012 m. balandžio 17 d. (b. l. 91), o CMEK pažyma, kuria pareiškėja pripažinta tinkama vidaus tarnybai (tinkama mokytis LPM), išduota 2012 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 92).
Pagal Aprašo 42.1 p. (iki 2012 m. kovo 8 d. galiojusio Aprašo 41 p.) nustatyta, kad kursantui, pasibaigus pusmečiui, turinčiam ne daugiau kaip dvi akademines skolas ar dėl pateisinamos priežasties (ligos ar kt.) turinčiam tris ar daugiau akademinių skolų, LPM viršininko įsakymu nustatomas papildomas terminas akademinėms skoloms likviduoti, bet ne ilgesnis kaip iki sekančio pusmečio pabaigos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjai buvo suteiktas tinkamas laiko tarpas savigynos akademinei skolai pašalinti, tačiau pareiškėja be pateisinamų priežasčių šio egzamino neišlaikė. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas, iki kurio pareiškėja buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, baigėsi 2012 m. birželio 30 d. ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja dėl savo sveikatos būklės niekur nesikreipė, todėl darytina išvada, jog pareiškėja turėjo galimybes laikyti taikomosios savigynos egzaminą. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja vėliau LPM pateikė 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicininę pažymą, kuria ji buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų iki 2012 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 20), nesudaro pagrindo pateisinti pareiškėjos neatsiskaitymo už minėto egzamino skolą laikotarpiu, kai ji nebuvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, tuo labiau, kai CMEK 2012 m. rugpjūčio 6 d. pažyma (b. l. 92) patvirtina pareiškėjos tinkamumą mokytis LPM, o 2012 m. rugpjūčio 17 d. medicininė pažyma išduota dėl vėlesnės traumos.
Nors pareiškėja teigia, kad CMEK nepagrįstai nevertino jos patirtų sužalojimų masto, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad CMEK atliekamas patirtų sužalojimų masto nustatymas yra atliekamas Statuto 40 str. nustatytų kompensacijų išmokėjimo atveju. Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 144-IL-2341 (b. l. 17 (reversinė pusė) – 19) konstatuota, kad pareiškėja sveikatos sutrikdymą patyrė profesinio mokymo metu, kuris nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursantės gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija pagal Statuto 40 str. pareiškėjai nebuvo paskirta. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statuto 40 str. 3–4 d. nuostatomis, kursantui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta per profesinį mokymą kompensacijos kaip ir pareigūnams mokamos tik tuo atveju, jei profesinis mokymas, kurio metu buvo patirtas sužalojimas, yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika kursanto gyvybei ar sveikatai. Kadangi, kaip minėta, padidėjęs pavojus nebuvo nustatytas, nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjos sveikatos sutrikdymo masto. Be to, kaip matyti iš LPM siuntimo atlikti ekspertizę, pastarajame buvo nurodytas ekspertizės pagrindas – kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų nebegali mokytis ir tai patvirtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad kursantas negalės mokytis (b. l. 54), taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nuslėpė pareiškėjos patirtą traumą. Be to, ir pati pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad CMEK žinojo apie jos kojos traumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja taikomosios savigynos egzamino neišlaikė, nesant jokių pateisinamų priežasčių.
Dėl baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso akademinės skolos
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja neišlaikė baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso mokomojo dalyko skolos, tačiau, pareiškėjos nuomone, ji šio egzamino neišlaikė taip pat dėl patirtos kojos traumos bei dėl dėstytojos V. P. daryto psichologinio spaudimo, tačiau teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodomas minėto egzamino neišlaikymo priežastis. Pažymėtina, kad egzamino žodžiu įrašinėjimas negali būti laikomas pareiškėjos diskriminavimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė, įrašinėdama pareiškėjos egzaminą žodžiu, ėmėsi pagrįstų priemonių, kadangi, kaip teisingai pažymėjo LPM, šio egzamino išlaikymo rezultatas buvo lemiamas pareiškėjos tolesniam mokymuisi LPM. Be to, pareiškėja teismo posėdyje pažymėjo, kad baudžiamosios teisės egzamino neišlaikė dėl žinių ir laiko stokos.
Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad terminas baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzaminui perlaikyti jai buvo pratęstas ne pakankamam laikotarpiui. Pažymėtina, kad Aprašo 41.1 p. (iki 2012 m. kovo 8 d. galiojusio Aprašo 41 p.) neįpareigoja atsakovės visais atvejais nustatyti maksimalų terminą akademinėms skoloms likviduoti. Pareiškėja baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso akademinę skolą turėjo likviduoti iki 2012 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 50), tačiau pareiškėja nustatytu terminu šio egzamino neišlaikė. Teismo vertinimu, pareiškėjos 2011 m. lapkričio mėn. patirta kojos trauma niekaip negalėjo sutrukdyti pareiškėjai tinkamai pasiruošti egzamino perlaikymui iki 2012 m. rugsėjo 12 d., nes, kaip teismo posėdžio metu nurodė ir apklausta liudytoja, pareiškėja taip pat ir nuotoliniu būdu, t. y. interneto pagalba, galėjo gauti visą reikiamą medžiagą. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso egzamino neišlaikė taip pat nesant jokių pateisinamų priežasčių.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos mokymosi rezultatai, jau ir anksčiau sudarė pagrindą ją pašalinti iš LPM (b. l. 67), tačiau akademinių skolų likvidavimo terminai jai buvo pratęsiami netgi išimties tvarka (b. l. 74), todėl pareiškėja turėjo protingai naudotis jai suteiktomis sąlygomis ir nepiktnaudžiauti jai suteikiamais terminais egzaminams perlaikyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja egzaminą bandė laikyti tik vieną kartą, dėstytojos konsultacijoje dalyvavo taip pat tik vieną kartą, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepakankamai apdairiai bei rūpestingai naudojosi jai suteikta galimybe likviduoti baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso akademinę skolą.
Dėl pareiškėjai nustatytos LPM išlaidų sumos
Tiek Statuto 9 str. 2 d. 1 p., tiek ir Stojimo sutarties 5.4 p. nustatyta, kad tuo atveju, jei kursantas pašalinamas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos, jis turi atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Išimtys, kada kursantui nereikia atlyginti su mokymu susijusių išlaidų, nustatytas Stojimo sutarties 7 p., t. y. išlaidų neprivaloma atlyginti, jei kursantas negali įvykdyti stojimo sutarties sąlygų dėl sveikatos būklės (pateikiama CMEK išvada) arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių, arba jeigu jis per 1 mėnesį nuo sutarties pasirašymo atsisakys tęsti mokymą pagal profesinio mokymo programą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pašalinta iš LPM dėl nepažangumo, CMEK išvada patvirtina, kad pareiškėja tinkama vidaus tarnybai ir jokių kitų nepašalinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėtų mokytis LPM, ji nenurodo, taigi teismo vertinimu, skundžiamame įsakyme pagrįstai nustatyta LPM išlaidų, kurios tiesiogiai susijusios su pareiškėjos pirminiu profesiniu mokymu, suma.
Pažymėtina, kad minėtų išlaidų apskaičiavimas reglamentuojamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintomis išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis.
Pareiškėja kelia klausimą dėl išlaidų neskaičiavimo tuo laikotarpiu, kai ji dėl kelio traumos negalėjo lankyti paskaitų LPM, tačiau teismas pažymi, kad minėtos taisyklės nenumato sumų mažinimo tais atvejais, kai kursantas nedalyvauja paskaitose, be to, kaip nurodė atsakovė bei trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjai buvo taikomos ir individualios mokymo priemonės, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad išlaidų, susijusių su pareiškėjos mokymu, suma apskaičiuota neteisingai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl Įsakymo Nr. 144-VI-67 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Liuda Arlauskienė
Egidija Puzinskaitė