Civilinė byla Nr. e2A-1260-896/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00170-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.8.10

        (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuvis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3709-285/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nuvis“ ieškinį atsakovui S. M. dėl avanso grąžinimo ir sutartinių netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nuvis“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo S. M. (toliau – atsakovas) 10 000 Eur avansą, 10 000 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ir atsakovas 2020 m. birželio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią abi šalys įsipareigojo sudaryti bei pasirašyti nekilnojamojo turto – 0,0945 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 4 punktas numato, kad pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma ir pasirašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 17 d. Preliminariosios sutarties 9 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas neparuoš ir nepateiks visų dokumentų, reikalingų sutarties sudarymui, ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 12 d., arba atsisakys sudaryti šia sutartimi numatytais terminais, įsipareigojimais ir susitarimais pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas grąžinti pirkėjui gautą 10 000 eurų sumą ir sumokėti 10 000 eurų baudą už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, neparuošė ir nepateikė jokių dokumentų sutarties sudarymui, sutartis nebuvo sudaryta, atsakovui sumokėtų 10 000 Eur negrąžino, sutartinės baudos taip pat nesumokėjo, todėl iš atsakovo prašė priteisti 20 000 Eur sumą.

3.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta tik dėl COVID-19 epidemijos bei su ja susijusių prevencijos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje ir visame pasaulyje. Atsakovas visą sutarties galiojimo terminą elgėsi sąžiningai bei rūpestingai, tinkamai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus, derino sandorio sąlygas su notare, nuo 2020 m. gruodžio 3 d. su ieškove bendradarbiavo asmeniškai, bandė derinti sąlygas dėl termino nukėlimo notarinės sutarties sudarymui vėlesnei datai dėl pasaulyje siaučiančio COVID-19 viruso. Kadangi atsakovas ir jo šeimos nariai, kurie yra padidintos rizikos grupėje, gyvena Norvegijoje, todėl prašė ieškovės atsižvelgti į tai ir nukelti sutarties pasirašymo datą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo S. M. ieškovei UAB „Nuvis“ naudai 10 000 Eur avansą, 225 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Nuvis“ atsakovui S. M. 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5.       Teismas nustatė, kad preliminariosios sutarties vykdymo metu ieškovė, kaip pirkėja, pirmoji įvykdė sutarties šalies pareigas – pervedė pardavėjui sutartą 10 000 Eur avansą. Tai patvirtina ieškovės pateiktas 2020 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1707. Pardavėjas atsakovas S. M. neįvykdė savo įsipareigojimo iki 2020 m. gruodžio 12 d. atlikti veiksmus, susijusius su pagrindinės sutarties sudarymu (sutarties 9 punktas) ir atsakovas pažeidė sutartį tuo aspektu. Atsakovas, sužinojęs apie tai, kad iki sutartyje numatytos pagrindinio sandorio sudarymo datos negalės atvykti į Lietuvos Respubliką dėl susidariusios situacijos (dėl pandemijos ir karantino), informavo pirkėją apie susidariusią situaciją. Sutarties šalys buvo susitarusios dėl pagrindinio sandorio sąlygų, pardavimo–pirkimo kaina buvo sutarta. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie realų atsakovo ketinimą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurio atsakovas neįvykdė negalėdamas laiku atvykti dėl Lietuvos Respublikoje susidariusios situacijos (dėl pandemijos ir karantino).

6.       Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas pažeidė preliminarią sutartį, kadangi iki joje nustatyto termino (2020 m. gruodžio 17 d.) dėl jo nerūpestingumo ir neveikimo nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Taip pat laikė pagrįstais atsakovo argumentus, jog atsakovas pažeidė sutartyje numatytą terminą dėl objektyvių aplinkybių, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbus Europos šalyse karantiną, atsakovas neturėjo galimybių atvykti į Lietuvą.

7.       Įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas gyvena Norvegijoje, o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. dienos (paskelbus karantiną) atsirado apribojimai dėl asmenų judėjimo, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą. Atsakovui nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės negali būti pagrindu pripažinti jį nepažeidusiu sutarties. Atsakovui pažeidus numatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, ieškovės prievolė sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė.

8.       Teismui nustačius, kad ieškovė, pasibaigus preliminariosios sutarties terminui, turi teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės naudai iš atsakovo teismas priteisė sumokėtą 10 000 Eur avansą preliminarios sutarties 9 punkto pagrindu. Teismas, pripažinęs, kad atsakovo sutarties pažeidimą ir neveikimą iš esmės sąlygojo aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo laiku atvykti į Lietuvą susidarius pandeminei situacijai, atsakovui sutartinės civilinės atsakomybės netaikė (CK 6.253 straipsnio 1 dalis), ieškovės reikalavimą atsakovo atžvilgiu dėl 10 000 Eur baudos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Nuvis“, atstovaujama advokato Žydrūno Ambrizo, prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti ieškovei 10 000 Eur sutartinių netesybų, panaikinti ir iš atsakovo S. M. priteisti ieškovei UAB „Nuvis“ 10 000 Eur sutartinių netesybų; priteisti iš atsakovo S. M. 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1226 (toliau - ir Nutarimas), kuriuo buvo paskelbtas karantinas Lietuvos Respublikoje. Nutarimu Lietuvos Respublikos piliečiams nebuvo ribojamas grįžimas į Lietuvos Respubliką. Nors Nutarimas iki 2020 m. gruodžio 17 d. buvo keistas 8 kartus, tačiau nė vienoje Nutarimo redakcijoje nebuvo uždrausta Lietuvos Respublikos piliečiams grįžti į Lietuvos Respubliką. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negalėjo grįžti į Lietuvą Respubliką, yra neteisėta. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad buvo uždraustas sienos kirtimas bet kuriuo keliu (sausumos, vandens ar oro), kad jis staiga būtų susirgęs.

9.2.       Atsakovas turėjo dėti visas pastangas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau to neatliko, ką pripažino ir teismo posėdžio metu, t. y. nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybe įgalioti trečiuosius asmenis atstovauti jo interesams, neatlaisvino turto, kaip tas numatyta ginčo sutartyje.

9.3.       Ginčo sutartį šalys sudarė laisva valia, visos sutarties sąlygos buvo sutartos po šalių derybų, todėl atsakovas, pažeidęs sutartį, turi ne tik grąžinti tai kas jam buvo perduota, bet ir sumokėti sutartines netesybas. Preliminariosios sutarties ir sutartinių netesybų dydžio atsakovas byloje neginčijo. Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymas buvo nulemtas atsakovo neteisėto neveikimo ir jis privalo atlyginti apeliantės nuostolius, kurie buvo aptarti preliminariąja sutartimi. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šalių sudarytos Sutarties 9 p.

9.4.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

9.5.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais atsakovas pagrindė savo poziciją dėl negalėjimo sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, taip pat kokiu teisės aktu besivadovaudamas priėjo išvados, kad būtent atsakovo atvykimas į Lietuvos Respubliką, tam kad sudaryti pagrindinę sutartį, buvo apribotas tokia apimtimi, kad jis negalėtų įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Visa tai sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta procesinio įstatymo kontekste ir todėl panaikintina.

2.       Atsakovas S. M., atstovaujamas advokato Pauliaus Bružo, atsiliepimu į ieškovės UAB „Nuvis“ apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       UAB „Nuvis“ apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta priteisti iš atsakovo 10 000 Eur sutartinių netesybų. Apeliantas tiesiog atkartoja argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė ir juos atmetė. 

10.2.       Atsakovo negalėjimas atvykti į Lietuvą buvo pagrįstas į bylą pateiktais paaiškinimais ir įrodymais. Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) atsakovas nurodė, kad jo mama V. M. (87 m. tuo metu), kuri gyvena kartu su juo, priklauso padidintos rizikos grupei, todėl užsikrėtimas virusu jai galimai sukeltų labai sunkias pasekmes sveikatai. Nors, kaip teigia ieškovas, nebuvo ribojamas nei sienų kirtimas, nei grįžimas į Lietuvą, tačiau šiuo konkrečiu atveju šio fakto buvimas, rizikos užsikrėsti ir susirgti sunkia ligos forma fone, yra nereikšmingas. Keliauti, kirsti sienas atsakovas formaliai galėjo, tačiau to nedarė, nes šiuo rizikingu laikotarpiu jo prioritetas buvo artimųjų žmonių sveikatos saugumas, kas, manytina, yra didesnis gėris ir turėtų būti labiau ginamas nei turtinis interesas.

10.3.       Ieškovė byloje net nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nesudaryto sandorio patyrė finansinių bei turtinių nuostolių ar negavo kažkokių pajamų, todėl jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra visiškai nepagrįstas.

10.4.       Ieškovė neįrodė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

10.5.       Be to, bylos duomenys patvirtina, kad iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinei Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 12 d., atsakovas kreipėsi į notaro biurą, taip pat atliko veiksmus dėl namo gyventojų iškraustymo - namo gyventojai, priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, iki šios datos taip pat buvo išsikraustę. Šie faktai tik patvirtina atsakovo pareigų, kilusių iš preliminariosios sutarties, vykdymą. Visą laiką iš atsakovo pusės vyko bendradarbiavimas, ir jo vienintelis siekis buvo sudaryti sandorį, tačiau perkelti sandorio datą vėlesniam terminui. Nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina nei atsakovo vengimo, nei juolab atsisakymo sudaryti sutartį.

10.6.       Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl Force Majeure aplinkybių, t. y. aplinkybių, kurios yra ypatingų įvykių pasekmė dėl COVID-19 epidemijos bei su ja susijusių prevencijos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtent dėl šios priežasties ieškovės ir buvo prašoma preliminarioje sutartyje nurodytą terminą nukelti vėlesniam terminui, t. y. ieškovė buvo tinkamai informuota apie akivaizdų Force Majeure aplinkybių egzistavimą, tačiau pati deja į jas nė kiek neatsižvelgė ir vietoj bendradarbiavimo pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus atsakovo atžvilgiu (už pagrindinės sutarties sudarymo termino pakeitimą ji pradėjo reikalauti sumažinti parduodamo turto kainą 50 000 Eur, kategoriškai nesutiko datą nukelti, nenurodydama jokių svarbių priežasčių, kodėl pagrindinės sutarties pasirašymo datos nukėlimas bus jai nenaudingas, pradėjo reikalauti, jog atsakovas jai grąžintų jos sumokėtą avansą 10 000 Eur ir dar sumokėtų 10 000 Eur baudą. Galiausiai pateikė teismui ieškinį, kuriuo bandė įrodyti atsakovo ikisutartinius pažeidimus). 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas priteisti netesybas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

5.       Apeliacinis skundas teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistų netesybų. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas turėjo dėti visas pastangas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau to neatliko. Pirmosios instancijos teismas netesybų nepriteisė pripažinęs pagrįstais atsakovo argumentus dėl pandeminės situacijos.

6.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame ginče svarbu įvertinti preliminarios sutarties šalies teisių ir pareigų apimtį.

7.       Ieškovė ir atsakovas 2020 m. birželio 17 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią abi šalys įsipareigojo sudaryti bei pasirašyti nekilnojamojo turto – 0,0945 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariosios sutarties 4 punktas numato, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaroma ir pasirašoma ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 17 d. Preliminariosios sutarties 9 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas neparuoš ir nepateiks visų dokumentų, reikalingų sutarties sudarymui, ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 12 d., arba atsisakys sudaryti šia sutartimi numatytais terminais, įsipareigojimais ir susitarimais pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas grąžinti pirkėjui gautą 10000 eurų sumą ir sumokėti 10000 eurų baudą už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

8.       Kaip matyti iš šalių sudarytos preliminarios sutarties, nustatytas 6 mėnesių terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kartu nustatytos atsakovo pareigos – paruošti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus sutarties sudarymui, ir šiuos veiksmus jis turėjo atlikti iki 2020 m. gruodžio 12 d. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, 6 mėnesių terminas buvo pasirinktas dėl to, kad name, kuris buvo sutarties objektas, gyveno nuomininkai, todėl pirma atsakovas su jais turėjo nutraukti nuomos sutartį, tada surinkti pažymas apie su parduodamu turtu susijusias skolas (ar informaciją, kad skolų nėra). Atsakovas nuolat gyvena Norvegijoje. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad dėl nenugalimos jėgos negali atvykti į Lietuvą sudaryti sutartį laiku, iki gruodžio 17 d., nes jo šeimos nariai yra padidintos rizikos grupėje, jis negali rizikuoti jų ir savo sveikata ir gyvybe. Atsakovas pasiūlė atidėti sutarties pasirašymą iki bus saugu keliauti į Lietuvą. Be to, nurodė, kad gyventojai, kaip ir yra numatyta, yra išsikraustę iš namo, o sutarties juodraštis užsakytas pas notarę.

9.       Taigi, atsakovas rėmėsi nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

10.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

11.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstais pripažino atsakovo argumentus dėl pandeminės situacijos ir sprendė, kad atsakovas pagrįstai negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje nustatytu laiku. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

12.       Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviu pripažįsta atsakovo argumentą, kad karantino dėl COVID-19 pandemijos režimas turėtų būti pripažintas svarbia priežastimi, iš esmės apsunkinusia jo galimybes vykdyti sutartines pareigas. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma ribojančia sutartinių pareigų įgyvendinimą. Kitų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis, dėl kurių jis negalėjo atlikti parengiamųjų veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

13.       Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2020 m. birželio 17 d., t. y. iš karto pasibaigus pirmajam karantinui. Tuo metu pandeminė situacija buvo gera. Tačiau kartu įvertintina tai, kad jau 2020 m. rugpjūčio mėn. registruotų COVID-19 susirgimų skaičius pradėjo augti. Pandeminei situacijai nuolat blogėjant 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbtas antras karantinas, kuris tęsėsi iki 2021 m. pavasario. Todėl spręstina, ar esant tokiai situacijai, preliminarios sutarties šalis, žinanti, kad turi atlikti sutartyje numatytas pareigas, šias pareigas galėjo atidėti termino pabaigai, pagrįstai tikėdamasi, jog jas galės įvykdyti.

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių preliminarioje sutartyje nustatytas terminas, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų/neveikimo skaidytinas į kelis etapus. Akivaizdu, kad atsakovas, name gyvenant nuomininkams, turėjo nutraukti nuomos sutartį. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nuomininkai iš namo išsikėlė 2020 m. spalio mėn. Todėl spręstina, kad atsakovas pagrįstai iki 2020 m. spalio mėn. neatliko jokių veiksmų. Išsikėlus nuomininkams, atsakovui neliko kliūčių paruošti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus sutarties sudarymui. Tuo metu nebuvo paskelbtas ir karantinas. Todėl laikotarpyje nuo nuomininkų išsikėlimo iki 2020 m. lapkričio 7 d. nebuvo jokių kliūčių atlikti preliminarioje sutartyje numatytas pareigas ir spręstina, kad atsakovas delsė nepagrįstai. Kaip jau minėta, nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pandeminė situacija Lietuvoje nuolat blogėjo ir tai pripažintina visuotinai žinoma aplinkybe. Net ir įvertinant tą aplinkybę, jog atsakovas gyvena Norvegijoje, jis, žinodamas, jog turi atlikti tam tikrus veiksmus Lietuvoje, žinodamas, kad gyvena su padidintos rizikos grupės šeimos nariais, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo galimybes ir pareigą tokią informaciją sekti ir priimti sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad pagrindinė sutartis nebūtinai turėjo būti sudaryta 2020 m. gruodžio 17 d. Ji galėjo būti sudaryta ir anksčiau. Taigi, 2020 m. spalio mėn. išsikėlus nuomininkams atsakovas turėjo visas galimybes atlikti preliminarioje sutartyje numatytus veiksmus. 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje paskelbus karantiną iki 2020 m. gruodžio 17 d. atsakovas, įvertinęs pandeminę situaciją, jau nustatytus judėjimo ir kt. apribojimus, turėjo 40 dienų savo pareigų atlikimui, tačiau tik 2020 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į ieškovą prašydamas pratęsti terminą pagrindinės sutarties sudarymui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad net ir tuo laikotarpiu nebuvo apribojimų atvykti į Lietuvą, be to, atsakovas galėjo pasirūpinti atstovu, įgalioti kitą asmenį (tame tarpe ir už atlyginimą), kad būtų tinkamai įvykdytos preliminaria sutartimi prisiimtos pareigos. Tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko. Todėl atsakovo delsimas atlikti veiksmus laikytinas nepagrįstu.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šalims sudarant preliminarią sutartį aplinkybių, susijusių su paskelbtu karantinu, nebuvo, tačiau termino, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, eigoje jų atsiradimą buvo galima protingai numatyti. Be to, net ir dėl susidariusių aplinkybių sutartį objektyviai galima buvo įvykdyti. Todėl, nenustačius CK 6.212 straipsnyje numatytų force majeure aplinkybių visumos (kumuliatyvių sąlygų), nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

16.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

17.       Be to, atsakovas teismo proceso metu ir neteigia, kad jis savo pareigų nesuprato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kaip vidutiniškai apdairus žmogus (bonus pater familias) privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir racionaliai. Todėl turėjo pareigą operatyviai atlikti preliminaria sutartimi prisiimtas pareigas, o jo delsimas neatitinka protingo ir apdairaus žmogaus standarto, dėl to toks asmuo turi prisiimti visus iš to kylančius neigiamus padarinius. Darytina išvada, kad sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta išimtinai tik dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).

18.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas byloje net nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nesudaryto sandorio patyrė finansinių bei turtinių nuostolių ar negavo kažkokių pajamų, todėl jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindinio sandorio suma buvo numatyta 850 000 Eur. Tokia suma savaime laikytina didele suma, o ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį ir numatydamas 6 mėnesių terminą, per kurį galėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis, turėjo savo finansus tvarkyti taip, kad galėtų nedelsiant išmokėti atsakovui sutarties kainą. Taigi, atsakovas šios sumos negalėjo investuoti kitur ir akivaizdu, kad atsakovas patyrė tam tikrus netiesioginius nuostolius.

19.       Sprendžiant dėl netesybų dydžio, nors numatyta 10 000 Eur netesybų suma yra pakankamai didelė, tačiau ji taip pat vertinama viso sandorio kainos kontekste, ir sudaro 1,176 proc. nuo visos sandorio kainos. Todėl spręstina, kad netesybų suma nėra pernelyg didelė ir neprotinga.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas visiškai.

                        Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme

21.       Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistinos visos jos patirtos - 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš jų 450 Eur žyminis mokestis, 1 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

22.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 6,83 Eur, jos buvo nepaskirstytos pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškinį patenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23.       Apeliacinis skundas patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos 1325 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 5 d.), iš jų 225 Eur žyminis mokestis, 1100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti. Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NUVIS“, juridinio asmens kodas 302751917, 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) netesybų.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NUVIS“, juridinio asmens kodas 302751917, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,83 Eur (šešis eurus 83 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NUVIS“, juridinio asmens kodas 302751917, apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Dalė Burdulienė

                                                Laima Kriaučiūnaitė

Tomas Romeika