Civilinė byla Nr. 3K-3-191-916/2018

                                          Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19151-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ ieškinį atsakovui J. L. dėl reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) atnaujinti praleistą senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14/04/30 (toliau – ir Sutartis, ginčo sutartis) pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovo J. L. ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ sudarytą Sutartį nuo jos sudarymo momento; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011 iš dalies tenkino įmonės „Polygrade L.L.C.“ ieškinį ir priteisė ieškovei „Polygrade L.L.C.“ iš atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ 25 776,50 Eur (89 001,11 Lt) piniginį įnašą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 1331,78 Eur (4598 36 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei M. S. firmai „Ugrima“ priteisė iš ieškovės „Polygrade L.L.C.“ 5921,85 Eur (20 446,95 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šio sprendimo pagrindu šalims išduoti vykdomieji raštai. Įmonė „Polygrade L.L.C.“ vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolių kontorai, antstolis S. V. pradėjo vykdymo veiksmus. 
4. M. S. firma „Ugrima“, sužinojusi apie įmonės „Polygrade L.L.C.“ likvidavimą (įmonė neegzistuojanti), pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2014 m. balandžio 15 d. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0127/14/00700 ir šią vykdomąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktų, 650 straipsnio 1 dalies, 651 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pagrindais. Antstolis netenkino šio skundo. Iš vykdomosios bylos dokumentų M. S. firma „Ugrima“ sužinojo, kad antstolis kreipėsi į Kauno apygardos teismą su 2014 m. gegužės 12 d. prašymu dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje, prašydamas vietoj įmonės „Polygrade L.L.C.“ išieškotoju nurodyti J. L.. Su minėtu prašymu antstolis pateikė ginčo sutartį, kuria įmonė „Polygrade L.L.C.“ perleido J. L. visas jai priklausančias reikalavimo teises pagal 2013 m. balandžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1021-431/2011 (žr. šios nutarties 3 punktą). Antstolio prašymą nagrinėjusiems teismams M. S. firma „Ugrima“ pateikė 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos sekretoriaus apostile patvirtintą Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyriaus sertifikatą, patvirtinantį, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ Sutarties sudarymo metu buvo likviduota ir neegzistuojanti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1203-302/2015) netenkino M. S. firmos „Ugrima“ atskirojo skundo ir paliko galioti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-1021-413/2011), kuria tenkintas antstolio prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl Sutarties pripažinimo niekine, tačiau pagrindas pripažinti ją niekine nėra tiek akivaizdus, kad teismas ex officio (pagal pareigas) taikytų niekinio sandorio pasekmes.
5. Ieškovė nurodė, kad Sutartis yra niekinė ir negalioja CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.63 straipsnio 1 dalis, 2.95 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyriaus 2014 m. birželio 12 d. sertifikatas (ir jį patvirtinanti 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos notaro apostilė) neginčijamai patvirtina, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracija buvo anuliuota dar 2012 m. rugsėjo 4 d. Likviduotas ir neegzistuojantis juridinis asmuo negali sudaryti sandorių, tokio asmens vardu sudaryta sutartis pažeidžia imperatyviąsias įstatymo normas, todėl Sutartis yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento, o jos pagrindu jokios reikalavimo teisės kitiems asmenims negalėjo būti perduotos. Kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ likviduota, papildomai patvirtina ir tai, jog vykdomojoje byloje įmonė nėra nurodžiusi ir savo pateikiamuose dokumentuose nenurodo privalomų savo atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedamos išieškomos lėšos, rekvizitų. 2013 m. balandžio 19 d. vykdomasis raštas vykdyti pateiktas su įmonės „Polygrade L.L.C.“ 2013 m. balandžio 29 d. prašymu, jame nurodoma, kad išieškotas lėšas prašoma pervesti į „Polygrade L.L.C.“ patronuojamosios įmonės „Holfman Ltd.“, registracijos Nr. 017663, sąskaitą AB Šiaulių banke. Vykdomojoje byloje nėra pateikti jokie dokumentai, galintys patvirtinti: 2013 m. balandžio 29 d. prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimus; kad įmonė „Holfman Ltd.“ yra patronuojamoji „Polygrade L.L.C.“ įmonė ir (ar) turi teisę gauti išieškotas lėšas į savo sąskaitą; kad įmonė „Holfman Ltd.“ būtų likviduotos įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisių ir pareigų perėmėja. Ginčo sutartyje nėra nurodyta perleidžiamų reikalavimo teisių pardavimo kaina (Sutarties 6–7 punktai), o Sutarties dalykas (Sutarties 1 punktas) apibrėžtas kaip reikalavimo teisės perdavimas naujajam kreditoriui, tačiau apskritai neaptarta naujojo kreditoriaus pareiga sumokėti už reikalavimo teisės perleidimą. Iki ginčo sutarties pateikimo į vykdomąją bylą duomenų apie įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisių ir pareigų perėmėją ir tokio galimo teisių ir pareigų perėmėjo įgaliojimus patvirtinančių dokumentų vykdomojoje byloje nebuvo, todėl įmonė „Polygrade L.L.C.“, būdama likviduota, ne tik neturėjo teisės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, bet ir antstolis neturėjo teisės priimti vykdomojo rašto ir pradėti vykdymo veiksmų. Be to, įmonė „Polygrade L.L.C.“, ginčo sutartimi perleisdama reikalavimo pagal 2013 m. balandžio 19 d. vykdomąjį raštą teisę, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, pagal 2013 m. gegužės 8 d. vykdomąjį raštą turinčios 5921,85 Eur (20 446,95 Lt) reikalavimą į „Polygrade L.L.C.“, teises, nes nesąžiningai ir neteisėtai labai sumažino savo turto masę, taip reikšmingai pablogindama kreditorės teisinę padėtį. Todėl Sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 6.66 straipsnio (lot. actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Nėra duomenų, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ privalėjo sudaryti sutartį su atsakovu J. L., atsakovas jokio atlygio už Sutartimi perleistas reikalavimo teises įmonei „Polygrade L.L.C.“ nesumokėjo (Sutartyje nenurodyta perleidžiamų reikalavimo teisių pardavimo kaina, t. y. sudarytas neatlygintinis sandoris). CK 6.66 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens (ne)sąžiningumo. Jeigu sandoris atlygintinis ir buvo sumokėta simbolinė kaina siekiant pridengti sandorio neatlygintinumą, toks atsakovo ir įmonės „Polygrade L.L.C.“ elgesys laikytinas nesąžiningu (CK 6.67 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
6. Dėl senaties termino ieškovė nurodė, kad M. S. firma „Ugrima“ apie ginčo sutartį sužinojo 2014 m. gegužės 27 d., kai ieškovės interesams atstovaujantis advokatas susipažino su vykdomosios bylos medžiaga ir pateikė jos kopiją ieškovei, kurioje ir buvo Sutartis. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas baigėsi 2015 m. gegužės 27 d. Sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė savo teises ir teisėtus interesus, kiek tai susiję su aptariamu ieškovės ir atsakovo ginču dėl Sutarties, aktyviai gynė kitomis teisinėmis priemonėmis, todėl senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šiuo pagrindu atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino praleistą senaties terminą reikalavimui dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti; pripažino Sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, 386,50 Eur žyminio mokesčio ir 202 Eur dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas, spręsdamas dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo, atsižvelgė į Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, sprendusių klausimą dėl išieškotojo pakeitimo (žr. šios nutarties 4 punktą), nustatytas aplinkybes, kad: į bylą pateikti prieštaringi duomenys dėl išieškotojos teisinio statuso; skolininkė M. S. firma „Ugrima“ klausimą dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo (civilinio procesinio veiksnumo) kelia ne pirmą kartą, tačiau jos argumentai (žr. šios nutarties 4 punktą) buvo paneigti išieškotojai pateikus viešus įmonės registracijos duomenis, pagal kuriuos įmonė „Polygrade L.L.C.“ yra veikianti ir nuo įsteigimo (2001 m. lapkričio 2 d.) savo veiklą vykdo 12 m. 5 mėn. Taip pat teismas atsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-226/2013 pagal ieškovės JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ ieškinį atsakovei M. S. firmai „Ugrima“ dėl piniginio įnašo, pelno dalies, žalos ir palūkanų priteisimo) nustatytas aplinkybes, kad, atsakovės teigimu, ieškovė yra neegzistuojantis juridinis asmuo (ieškovei atstovauja neįgalioti asmenys, neegzistuoja ieškovės sąskaitos); įmonė „Polygrade L.L.C.“, atsikirsdama į šiuos atsakovės argumentus, pateikė JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pažymėjimą, pasirašytą kompetentingo pareigūno (jo parašo ir antspaudo tikrumas patvirtinti apostile), kuriame nurodoma, jog, vadovaujantis Departamento Akcinių bendrovių skyriui pateiktomis pagal Kolumbijos apygardos Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymą privalomomis apskaitomis, „Polygrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma ir veikianti įmonė – įmonės įstatai Departamente gauti 2001 m. lapkričio 2 d.
9. Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama įrodyti Sutarties negaliojimą CK 1.80 straipsnio pagrindu, nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti kitokią išvadą, negu buvo konstatuota teismų sprendžiant dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo. Teismas sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog įmonė „Polygrade L.L.C.“ negalėjo sudaryti ginčo sutarties.
10. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio, pareikšto CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, senaties termino atnaujinimo, nustatė, kad apie Sutartį ieškovė sužinojo 2014 m. gegužės 27 d. Teismo vertinimu, senaties terminas skaičiuotinas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties (žr. šios nutarties 4 punktą), kai ieškovė suprato, kad savo pažeistą teisę gali ginti ne vykdymo procese, o kitu pagrindu kreipdamasi į teismą. Teismas ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą pripažino pagrįstu ir jį tenkino.
11. Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo teismas sprendė, kad buvo nustatytos visos būtinosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, ir šį ieškinio reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkintinu.
12. Spręsdamas klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog nėra apsisprendusi dėl bylos vedimo per advokatą. Pateikdama ieškinį ji nepateikė sutarties su advokatu, dokumentų, patvirtinančių, kad už ieškinio ruošimą buvo sumokėta. Teismas nustatė, kad advokatas yra pateikęs atstovavimo sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovė ir jai atstovaujanti advokatų profesinė bendrija, nuo 2007 m. balandžio 24 d. sudariusios teisinių paslaugų sutartį, į bylą įstojo tik 2016 m. spalio 20 d. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad būtent ši bendrija iki įstojimo į bylą atliko kokius nors veiksmus šioje byloje, todėl teismas nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už veiksmus, atliktus iki jų įstojimo į bylą, bei už dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose (jų trukmė buvo kiek daugiau kaip 2,5 valandos). Teismas sprendė, kad advokato išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1000 Eur. Įvertinęs, kad ieškinys tenkintas 50 proc., teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, 386,50 Eur žyminį mokestį ir 202 Eur dokumentų įteikimo ir vertimo išlaidų atlyginimą.
13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ ir atsakovo J. L. apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 30 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą pakeitė, pripažino Sutarties dalį dėl 20 446,95 Lt (5921,85 Eur) sumos perleidimo negaliojančia; kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovei 683 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, į valstybės biudžetą iš ieškovės – 40,65 Eur, o iš atsakovo – 11,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui 452,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.  
14. Teisėjų kolegija, vertindama sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, pagrįstumą sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus – kitų teismų nustatytas aplinkybes, iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV gautus duomenis apie įmonę „Polygrade L.L.C.“. Kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ ginčo sutarties sudarymo metu dar vykdė veiklą. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Lietuvos Respublikos ambasados JAV pateiktą teismui informaciją. Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
15. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos ir yra pagrindas ieškovei atnaujinti praleistą vienerių metų senaties terminą ieškiniui dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) pareikšti.
16. Kartu kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atnaujinęs senaties terminą ir pripažinęs, jog yra pagrindas ginčijamą sandorį naikinti CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu, t. y. kaip kreditoriaus teises pažeidžiantį sandorį, neįvertino svarbios aplinkybės, kad actio Pauliana atveju kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovei Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimu iš įmonės „Polygrade L.L.C.“ priteistas 20 446,95 Lt (5921,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl laikytina, kad jos reikalavimui patenkinti reikalinga tik ši suma. Taigi buvo pagrindas pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamą sandorį panaikinti ne visą, o tik jo dalį dėl 5921,85 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, keistina.
17. Pakeisdama skundžiamo sprendimo dalį, teisėjų kolegija ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia ginčo sutarties dalį – dėl 20 446,95 Lt (5921,85 Eur) sumos perleidimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
18. Spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kolegija pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Esant nuolatinei ieškovės su advokatų kontora sudarytai teisinių paslaugų teikimo sutarčiai nėra pagrindo netikėti, kad ieškovei paslaugas teikė advokatai, nors pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje procesiniuose dokumentuose ieškovė ir nurodė, jog neves bylos per advokatą. Patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu vienu iš ieškovo nurodytų pagrindų, akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas visiškai. Netenkinus ieškinio antruoju ieškinyje nurodytu pagrindu, kas faktiškai būtų ir neįmanoma, negalima vertinti, kad patenkinta tik 50 proc. ieškovės reikalavimų. Tačiau kolegija, pripažinusi, kad atsakovo J. L. apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, ne priteisė ieškovei, kaip ji prašė apeliaciniame skunde, visų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet iš naujo išsprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą.
19. Kolegija nustatė, kad ieškovė, paduodama pirmosios instancijos teismui ieškinį, sumokėjo 773 Eur žyminį mokestį, turėjo 1927,45 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 404 Eur kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (vertimai, procesinių dokumentų įteikimas užsienyje, valiutos keitimas). Iš viso ieškovė turėjo 3104,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kolegija sprendė, kad, byloje iš dalies patenkinus ieškinį, pripažinus dalį ginčijamo sandorio negaliojančia, ieškovės reikalavimai patenkinti 22 proc., todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti pastarosios turėtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai jos patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 683 Eur.
20. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neteikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir prašymo priteisti tokių išlaidų atlyginimą iš ieškovės nereiškė, todėl jam šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
21. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo 52,11 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą ir vertimus. Kolegija sprendė, kad šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 40,65 Eur iš ieškovės ir 11,46 Eur iš atsakovo.
22. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, turėjo 280,36 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant apeliacinį skundą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas.
23. Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 580 Eur žyminį mokestį. Jo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas tenkino iš dalies (78 proc.), todėl kolegija sprendė, kad jam iš ieškovės priteistinas 452,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu nuo jos sudarymo momento, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – reikalavimą tenkinti; priteisti iš atsakovo visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai ignoravo esminius ir tiesioginius bylos įrodymus – JAV vyriausybinių institucijų išduotus oficialius sertifikatus, vienareikšmiškai patvirtinančius, kad ginčo sutarties sudarymo metu įmonė „Polygrade L.L.C.“ buvo išregistruota ir neegzistavo, todėl negalėjo sudaryti Sutarties.  Teismai pasisakė, kad pirmiau nurodyti įrodymai byloje yra, tačiau neatliko šių įrodymų vertinimo, nepasisakė dėl jų įrodomosios galios (byloje pateikti JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės sertifikatai yra Lietuvoje Registrų centro išduodamų pažymų, turinčių prima facie (pirmumo) galią, atitikmenys), nevertino jų su kitais byloje esančiais įrodymais; nenurodė, kodėl minėtus įrodymus atmeta ar laiko nepatikimais, kodėl prioritetą suteikia kitiems, netiesioginiams įrodymams. Ieškovė į bylą pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas yra „panaikinta“, „anuliuota“ (angl. revoked), ši įmonė nuo 2012 m. rugsėjo 4 d., t. y. dar iki Sutarties sudarymo, yra išregistruota (likviduota), todėl Sutartis turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo. Ieškovė pateikė oficialius užsienio valstybės institucijos išduotus rašytinius įrodymus, kurių teismai nevertino:

24.1.1. JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyriaus 2014 m. birželio 12 d. sertifikatą (ir jį patvirtinančią 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos notaro apostilę) su vertimais į lietuvių kalbą, kuris neginčijamai patvirtina, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracija buvo anuliuota dar 2012 m. rugsėjo 4 d. Sertifikate aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta: „PATVIRTINAME, kad Vartojimo ir kontrolės reikalų departamento Korporacijų skyrius 2001 lapkričio 02 d. gavo ir užregistravo POLYGRADE L.L.C. sertifikatą ir registracijos dokumentą. Mes taip pat patvirtiname, kad minėtas sertifikatas ir registracijos dokumentas buvo anuliuoti 2012 m. rugsėjo 4 d.“;

24.1.2. JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir teisinio reguliavimo ministerijos Korporacijų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 ir 12 d. sertifikatus su išrašais iš registro duomenų bazės (ir juos patvirtinanti 2016 m. gruodžio 14 d. Ilinojaus valstijos notaro apostilė) su vertimais į lietuvių kalbą, kurie patvirtina, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracija buvo anuliuota dar 2012 m. rugsėjo 4 d. 2016 m. gruodžio 12 d. sertifikate aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta: „PATVIRTINAME, kad Vartotojų ir teisinio reguliavimo ministerijos Korporacijų skyrius 2001 lapkričio 02 d. gavo ir užregistravo įmonės POLYGRADE L.L.C. sertifikatą ir registracijos dokumentą. Mes taip pat patvirtiname, kad minėtas sertifikatas ir registracijos dokumentas buvo anuliuoti 2012 m. rugsėjo 4 d. <...> “. Be to, kaip matyti iš minėtų sertifikatų priedo (išrašo iš registro duomenų bazės), paskutinė įmonės „Polygrade L.L.C.“ ataskaita registro įstaigai buvo pateikta 2010 m. gruodžio 7 d., o tai patvirtina išvadą, kad po šio datos įmonė „Polygrade L.L.C.“ veiklos nevykdė;

24.1.3. 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. vasario 18 d. išrašus iš oficialaus JAV Kolumbijos apygardos įmonių registro su vertimais į lietuvių kalbą, patvirtinančius, kad šių išrašų peržiūrėjimo dieną įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas – „panaikinta“. Minėti oficialaus JAV Kolumbijos apygardos įmonių registro išrašai yra paimti iš oficialios JAV valdžios institucijos interneto svetainės https://corp.dera.dc.gov/. Interneto tinklalapių domeną .gov naudoja tik oficialios vyriausybinės institucijos. Taigi šie išrašai patikimi ir leistini įrodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo.

24.1.4. 2016 m. lapkričio 17 d. išrašą iš JAV vyriausybės Vartotojų ir reguliavimo reikalų departamento (angl. Department of Consumer and Regulatory Affairs (http://dera.dc.gov/) įmonių registro apie įmonę „Polygrade L.L.C.“ su vertimu į lietuvių kalbą;

24.1.5. 2016 m. spalio 25 d. išrašą iš įmonių paieškos sistemos https://www.bizapedia.com apie įmonę „Polygrade L.L.C.“ su vertimu į lietuvių kalbą.

2. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti procesinių dokumentų vertimus į anglų kalbą, kad dokumentai galėtų būti siunčiami į JAV ir įteikiami įmonei „Polygrade L.L.C.“. Tačiau teismo išsiųsti dokumentai grįžo neįteikti, nes nurodytu adresu įmonė „Polygrade L.L.C.“ nerasta. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“, kaip juridinis asmuo, neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasados JAV žemės ūkio ir komercijos atašė ir iš jo gavo atsakymą, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracijos dokumentai anuliuoti. Vis dėlto teismas nepagrįstai sprendė, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas pasikeitė po atašė atsakyme nurodytos datos (2014 m. gegužės 6 d.), t. y. neva jau po 2014 m. balandžio 30 d. Sutarties sudarymo. Šią aplinkybę paneigia ieškovės pirmiau nurodyti 2014 m. birželio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės sertifikatai, kuriuose aiškiai pasakyta, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracijos dokumentai buvo anuliuoti 2012 m. rugsėjo 4 d. Jokių kitų įmonės „Polygrade L.L.C.“ registracijos dokumentų anuliavimo datų sertifikatuose nėra nurodyta. Ieškovė pateikė aiškius ir nenuginčytus rašytinius įrodymus (žr. šios nutarties 24.1.1–24.1.5 punktus), kurie paneigia Lietuvos Respublikos ambasados JAV pateiktą informaciją, taip pat kitas ginčus tarp šalių nagrinėjusių teismų abejones dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ statuso. Atsižvelgiant į tai, turi būti laikoma, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ teisiškai nustojo egzistuoti nuo 2012 m. rugsėjo 4 d., t. y. dar gerokai prieš Sutarties sudarymą, todėl Sutartis niekinė ir negaliojanti, o buvo sudaryta tik nepagrįstai siekiant perleisti ir įvykdyti kažkada egzistavusį įmonės „Polygrade L.L.C.“ reikalavimą į ieškovę.
3. Aplinkybę, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ išregistruota (likviduota), papildomai patvirtina ir faktas, jog ji vykdomojoje byloje nėra nurodžiusi ir savo pateikiamuose dokumentuose nenurodo privalomų savo atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią turėtų būti pervedamos išieškomos lėšos, rekvizitų. Tai netiesiogiai patvirtina, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ neturi atsiskaitomosios sąskaitos, taigi ir neegzistuoja. Vykdomasis raštas vykdyti pateiktas su įmonės „Polygrade L.L.C.“ 2013 m. balandžio 29 d. prašymu, kuriame nurodoma, kad išieškotas lėšas prašoma pervesti į „Polygrade L.L.C.“ patronuojamosios įmonės „Holfman Ltd“, reg. Nr. 017663, sąskaitą AB Šiaulių banke. Tačiau vykdomojoje byloje nėra pateikti jokie dokumentai, galintys patvirtinti šį prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimus ar kad įmonė „Holfman Ltd.“ yra patronuojamoji įmonės „Polygrade L.L.C.“ įmonė ir (ar) turi teisę gauti išieškotas lėšas į savo sąskaitą, taip pat kad įmonė „Holfman Ltd.“ būtų išregistruotos (likviduotos) įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisių ir pareigų perėmėja. Taigi galima pagrįstai teigti, kad išieškotoja įmonė „Polygrade L.L.C.“ neegzistuoja, o prašant išieškotas lėšas pervesti nesusijusiam trečiajam asmeniui (įmonei „Holfman Ltd“), vėliau neva parduodant reikalavimo teisę į išieškojimą dar kitam trečiajam asmeniui J. L., siekiama neteisėtai, nesant teisinio pagrindo, išieškoti lėšas trečiųjų asmenų naudai, nors šie jokių teisių į šias lėšas neturi.
4. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens subjektiškumą (CK 2.33 straipsnio 1 dalis („Juridinio asmens sąvoka“), 2.63 straipsnio 1 dalis („Juridinio asmens įsteigimo momentas“), 2.95 straipsnio 3 dalis („Juridinių asmenų pabaiga“). Jeigu subjektas neatitinka pirmiau nurodytose teisės normose juridinio asmens subjektiškumui keliamų reikalavimų, jeigu yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, toks subjektas nėra ir negali būti laikomas juridiniu asmeniu, galinčiu juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, t. y. toks juridinis asmuo teisiškai neegzistuoja. Teismai nepagrįstai sprendė, kad dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo buvo sprendžiama kitose civilinėse bylose (žr. šios nutarties 4, 8 punktus), nes šiose bylose subjektiškumo klausimas nebuvo išsamiai ištirtas, nebuvo pateikti ir įvertinti visi reikšmingi įrodymai, kurie yra surinkti šioje byloje, be kita ko, JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės sertifikatai. Kaip matyti iš teismų procesinių dokumentų kitose bylose buvo likusi painiava dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisinio statuso vertinimo; nė vienas teismas šio klausimo aiškiai neišsprendė; tuo metu nebuvo pateikti ir įvertinti JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės sertifikatai ir kiti reikšmingi įrodymai, kurie pateikti šioje byloje.
2. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, kad teismai nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovės minėti įrodymai jau buvo jos teikiami ir vertinami kitose tų pačių šalių bylose (žr. šios nutarties 4, 8 punktus). Ieškovės įrodymai nepatikimi. 2014 m. birželio 25 d. apostilė išduota Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Tačiau Kolumbijos apygarda, kurioje buvo įsteigta įmonė „Polygrade L.L.C.“, yra ne Ilinojaus valstijoje. Ieškovė nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Kolumbijos apygardos sertifikatas patvirtintas Ilinojaus valstijoje. JAV valstijos turi atskirus įstatymus, įstatymų leidžiamuosius ir vykdomuosius organus. Jeigu ieškovė mano, kad vienos valstijos išduotas dokumentas gali būti patvirtintas kitoje valstijoje, jai tenka pareiga įrodyti tą daryti suteikiančių užsienio valstybės teisės normų turinį (CPK 178 straipsnis). Šios pareigos ieškovė neįvykdė, todėl nėra pagrindo vadovautis nepatvirtinta 2014 m. birželio 12 d. sertifikato kopija. Be to, kaip matyti iš apostilės turinio, Ilinojaus valstijos notarė nepatvirtino 2014 m. birželio 12 d. sertifikate esančio parašo, antspaudo ir jį pasirašiusio asmens pareigų tikrumo, reikalingų tam, kad vienos valstybės išduotus dokumentus galėtų priimti ir svarstyti kitos valstybės institucijos, o tik patvirtino L. K. iškilmingą priesaiką, jog „pridedamas dokumentas yra tikra ir tiksli anuliavimo sertifikato kopija“. Kas yra L. K., ieškovė nenurodė. Taigi, Ilinojaus valstijos notarė nepatvirtino ne tik 2014 m. birželio 12 d. sertifikate esančio parašo, antspaudo ir pasirašiusio asmens pareigų tikrumo, bet netgi 2014 m. birželio 12 d. sertifikato kopijos tikrumo. JAV išduotas dokumentas, netgi jeigu būtų pateiktas originalas, o ne nepatvirtinta jo kopija, turėtų būti legalizuotas apostile, kad jį galėtų vertinti Lietuvos Respublikos teismas. Teismai pagrįstai nesivadovavo 2014 m. birželio 12 d. sertifikato apostile nepatvirtinta kopija.
2. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ginčo sutarties sudarymo metu įmonė „Polygrade L.L.C.“ nebuvo išregistruota. Lietuvos Respublikos ambasados JAV antroji ambasados sekretorė savo atsakyme teismui  nurodė interneto puslapį (https://corp.dcra.dc.gov/ Account. aspx/LogOn?RetumUrl=%2 f), kuriame nurodyti oficialūs Kolumbijoje įregistruotų įmonių duomenys. Šiame tinklalapyje pateiktoje informacijoje aiškiai atsispindi įmonės „Polygrade L.L.C.“ įsteigimo diena (2001 m. lapkričio 2 d.) ir veiklos pabaigos diena (2014 m. gegužės 6 d.). Taigi sudarydama ginčo sutartį įmonė „Polygrade L.L.C.“ dar buvo egzistuojanti Kadangi šie įrodymai gauti iš patikimo šaltinio, jie gauti vėliau nei ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir gali būti patikrinami, teismai pagrįstai jais vadovavosi.
3. Kasacinis skundas, kaip ir ieškinys, nepagrįstai grindžiamas CK 2.33 straipsnio 1 dalimi, 2.63 straipsnio 1 dalimi, 2.95 straipsnio 3 dalimi. Šios teisės normos nustato juridinio asmens steigimą ir pabaigą Lietuvos Respublikoje, o įmonė „Polygrade L.L.C.“ įsteigta JAV. CK 1.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie juridiniai asmenys ar organizacijos yra įsteigti, teisę. Įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisnumas turėtų būti nustatomas pagal JAV teisę. Ieškovė šioje byloje neįrodinėjo JAV teisės normų, nustatančių juridinio asmens teisnumą, turinio, todėl nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti ieškinio CK 1.80 straipsnio pagrindu.
4. Ieškovė nuosekliai tvirtina, kad įmonė „Polygrade L.L.C.“ išregistruota, o atsakovas netapo jos teisių perėmėju, t. y. tikrasis ieškovės tikslas – išvengti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011, kurioje iš ieškovės įmonei „Polygrade L.L.C.“ priteista 27 108,28 Eur, įvykdymo. Dėl aktyvių ieškovės pastangų šis teismo sprendimas vis dar neįvykdytas. Pirma, ieškovė neatliko priešpriešinės vienarūšės prievolės įskaitymo, nors turėjo visas galimybes tokį įskaitymą atlikti ir taip įgyvendinti būtent tą teisę, kurią dabar bando apginti teismuose. Antra, ieškovė nesutiko sudaryti taikos sutarties. Atsakovas stengėsi pasiekti abipusį susitarimą taikos sutartimi, ir ne kartą siūlė sumažinti savo reikalavimą 5921,85 Eur suma, tačiau ieškovė sutiko tik su tomis sąlygomis, kurias išdėstė ieškinyje. Toks ieškovės elgesys šio proceso metu rodo, kad tikrasis jos tikslas yra ne pažeistų kreditoriaus teisių gynyba, o tikslas išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų, (ne)patvirtinančių įmonės „Polygrade L.L.C.“ civilinį procesinį veiksnumą, vertinimu

26. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).
28. Pagrindinį ieškinio reikalavimą – pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento – ieškovė grindė dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: 1) CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu – Sutartis pažeidžia kreditorės teises; 2) CK 1.80 straipsnio pagrindu – Sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.63 straipsnio 1 dalis, 2.95 straipsnio 3 dalis), nes viena iš Sutarties šalių (įmonė „Polygrade L.L.C.“) Sutarties sudarymo metu buvo išregistruota (likviduota) ir neegzistuojanti. Kasacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.
29. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Grįsdama šiuos teiginius, ieškovė nurodo, kad teismas ignoravo esminius ir tiesioginius bylos įrodymus – JAV vyriausybinių institucijų išduotus oficialius sertifikatus, patvirtinančius, jog ginčo sutarties sudarymo metu įmonė „Polygrade L.L.C.“ buvo išregistruota ir neegzistavo, todėl negalėjo sudaryti Sutarties (žr. šios nutarties 24.1–24.3 punktus).
30. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktinių aplinkybių nustatymas yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija, kasacinis teismas jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tik tiek, kiek tai būtina teisės normų taikymo pagrįstumui įvertinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2010; ir kt.).
31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą ir pasisakydamas dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo, vadovavosi Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (žr. šios nutarties 4 punktą), nustatytomis aplinkybėmis, kad: klausimas dėl pirmiau nurodytos įmonės subjektiškumo buvo vienas iš civilinės bylos nagrinėjimo dalykų; nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2014 m. balandžio 30 d. įmonė „Polygrade L.L.C.“ buvo likviduota; įmonė yra veikianti. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-226/2013 pagal atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo (žr. šios nutarties 3 punktą) konstatuotus faktus, kad nėra pagrindo daryti išvadą dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ veiklos pabaigos ir nėra galimybės daryti pagrįstą išvadą, jog 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis akivaizdžiai niekinis sandoris, nes jį pasirašęs pradinis išieškotojas yra likviduotas. Pirmosios instancijos teismas šiuos anksčiau išnagrinėtose bylose priimtus teismų procesinius sprendimus pripažino turinčiais prejudicinę galią (CPK 182 straipsnis 2 dalis) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju nepakanka pagrindo konstatuoti akivaizdžius sandorio negaliojimo pagrindus.
32. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, pirmiau nurodytoms teismo išvadoms pritarė, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir įrodymų vertinimą pripažino pagrįstais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negali sutikti.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; ir kt.).
34. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2A-226/2013 nagrinėjo atsakovės M. S. firmos „Ugrima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011 pagal JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ ieškinį atsakovei M. S. firmai „Ugrima“ dėl piniginio įnašo, pelno dalies, žalos ir palūkanų priteisimo; ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas 2004 m. birželio 7 d. šalių jungtinės veiklos sutartimi dėl konsorciumo įkūrimo žemės ūkio produkcijai gaminti, įsigyti, platinti ir realizuoti, kuria šalys susitarė dėl bendro verslo vykdymo, gauto pelno paskirstymo tvarkos ir sąlygų. Šiame civiliniame procese buvo keliami jungtinės veiklos sutarties turinio aiškinimo, faktinių aplinkybių dėl šalių proporcinių įnašų į jungtinę veiklą nustatymo, jų panaudojimo (grąžinimo), ankstesnių teismų procesinių sprendimų, susijusių su šalių jungtine veikla, res judicata (galutinis teismo sprendimas) ir prejudicine galia, procesinių palūkanų ir JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo klausimai. Teismas, spręsdamas dėl įmonės „Polygrade L.L.C.“ subjektiškumo, nurodė, kad M. S. firma „Ugrima“ pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, jog procesiniuose dokumentuose nurodytos ieškovės sąskaitos neegzistuoja ir jai (ieškovei) atstovauja neįgalioti asmenys, tačiau dėl šio įrodymo plačiau nepasisakė. Teismas vertino ieškovės pateiktą JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad „Polygrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma ir veikianti įmonė. Teismas sprendė, kad atstovavimo ieškovei santykiai įforminti laikantis įstatymo reikalavimų, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atstovavimo sutarties nutraukimą, bei konstatavo, jog atsakovas nepagrindė savo argumentų, kad ieškovė yra nebeegzistuojantis juridinis asmuo ir atsirado aplinkybės spręsti klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinėto.
35. Spręsdami klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1021-413/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1203-302/2015) teismai nustatė, kad prašymas pakeisti pradinę išieškotoją įmonę „Polygrade L.L.C.“ nauju išieškotoju J. L. grindžiamas 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Šiame civiliniame procese teismai pažymėjo, kad byloje pateikti prieštaringi duomenys dėl išieškotojos įmonės „Polygrade L.L.C.“ teisinio statuso: viešas (internetinis) Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad „Polygrade L.L.C.“ 2014 m. balandžio 17 d. buvo veikianti įmonė, o 2014 m. birželio 25 d. Ilinojaus valstijos sekretoriaus patvirtintame dokumente nurodyta, jog šios įmonės veikla nutraukta 2012 m. rugsėjo 4 d. Šių įrodymų pagrindu teismai sprendė, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ juridinis statusas nėra pastovus ir, esant tam tikroms aplinkybėms, gali keistis, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmę ir objektyvią išvadą, jog vykdymo procese įmonės „Polygrade L.L.C.“ veikla pasibaigė, o byloje nenustačius, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ veikla yra pasibaigusi, nėra ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis dėl to yra niekinė.
36. Taigi pirmiau nurodytos bylos materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) buvo kilęs iš JAV juridinio asmens „Polygrade L.L.C.“ ir M. S. firmos „Ugrima“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties, t. y. inicijuojant bylą ieškovo siekiamas materialinis teisinis rezultatas buvo prisiteisti iš M. S. firmos „Ugrima“ atitinkamas piniginio įnašo, pelno ir žalos atlyginimo sumas. Esminis nagrinėjimo objektas buvo aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos sutarties turiniu ir jos vykdymu. Nagrinėjamu atveju ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ pasirinktas pažeistų ir ginčijamų teisių gynimo būdas – 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas nėra tapatus ankstesnės bylos dalykui (kurioje spręsta dėl piniginio įnašo, pelno dalies, žalos ir palūkanų priteisimo pagal jungtinės veiklos sutartį); šiuo atveju siekiama pripažinti ginčo sutartį niekine ir negaliojančia, t. y. ginčo materialusis santykis tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek ankstesnėje civilinėje byloje kildinamas iš skirtingų teisinių pagrindų. Šios bylos nagrinėjimo objektas yra aplinkybės, dėl kurių Sutartį prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia. Vien ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2A-226/2013 vertino įmonės „Polygrade L.L.C.“ pateiktą JAV Kolumbijos apygardos vyriausybės Vartotojų ir priežiūros reikalų departamento 2010 m. gruodžio 7 d. pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad „Polygrade L.L.C.“ yra geros finansinės padėties, tinkamai valdoma ir veikianti įmonė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ir 2014 m. balandžio 30 d. sudarant ginčo sutartį šios įmonės civilinis procesinis veiksnumas nebuvo pasikeitęs ir (ar) nuo 2010 m. liko toks pat.
38. Minėta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. šios nutarties 33 punktą). Nesutampant nagrinėjamos bylos ir ankstesnės bylos ieškinio dalykui, teismai nepagrįstai šios nutarties 34–35 punktuose nurodytus teismų procesiniais sprendimais nustatytus faktus laikė prejudiciniais.
39. Vertinant, ar apeliacinės instancijos teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimo pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į gautus duomenis iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV žemės ūkio ir komercijos atašė, padarė pagrįstą išvadą, jog įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas pasikeitė 2014 m. gegužės 6 d., t. y. jau po ginčo sutarties sudarymo, teisiškai reikšmingas Lietuvos Respublikos ambasados JAV žemės ūkio ir komercijos atašė atsakymo (elektroninio laiško) turinys. Šioje 2016 m. lapkričio 30 d. elektroniniu laišku apie įmonę pateiktoje informacijoje nurodyti tik šie duomenys, gauti iš JAV Vašingtono įmonių registro interneto svetainės https://corp.dcra.dc.gov/Account.aspx/LogOn?ReturnUrl=%2f: „Įmonė „Polygrade L.L.C. buvo įsteigta 2001 m., tačiau dabar nebeveikia, adreso nėra nurodyta. Ji buvo uždaryta revoked out of compliance (tikėtina, kad neatliko tam tikrų įstatymo nustatytų reikalavimų). Taigi šiuo metu jos Vašingtone nėra. Daugiau informacijos nėra pateikiama.“ Taip pat nurodoma, kad duomenis apie registruotas įmones galima rasti kiekvienos valstijos valstybės sekretoriaus tarnybos (ar jai pavaldžios institucijos) interneto puslapyje.
40. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyta byloje nustatyta faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad teismai iš esmės netinkamai įvertino rašytinį įrodymą, gautą iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV žemės ūkio ir komercijos atašė.
41. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovė savo reikalavimą grindė, be kita ko, aplinkybe, kad įmonės „Polygrade L.L.C.“ statusas – „panaikinta“, ir įrodinėdama šią aplinkybę pateikė pirmosios instancijos teismui ne tik JAV vyriausybinių institucijų išduotus oficialius dokumentus (žr. šios nutarties 24.1.1–24.1.5 punktus), bet ir paaiškinimus, susijusius su vykdymo proceso metu nustatytais faktais (žr. šios nutarties 24.3 punktą). Bylos duomenys patvirtina, kad visi šie ieškovės pateikti įrodymai teismų liko netirti ir neįvertinti, procesiniuose teismų sprendimuose dėl jų (įrodymų) nepasisakyta.
42. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Minėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
43. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, t. y. kitų teismų nustatytos aplinkybės (žr. šios nutarties 34–35 punktus) ir iš Lietuvos Respublikos ambasados JAV gauti duomenys (žr. šios nutarties 39 punktą), leidžia daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonė „Polygrade L.L.C.“ Sutarties sudarymo metu dar vykdė veiklą, procesinį sprendimą priėmė neištyręs įrodymų visumos, neatlikęs visapusiško ir objektyvaus aplinkybių įvertinimo, nesilaikydamas kasacinio teismo suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, dėl proceso teisės normų pažeidimų naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 5 dalis).
44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Kasaciniame teisme patirta 4,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės M. S. firmos „Ugrima“ reikalavimas dėl 2014 m. balandžio 30 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14/04/30 pripažinimo niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gediminas Sagatys

                                                                      Donatas Šernas

                                                                      Dalia Vasarienė