Administracinė byla Nr. eA-2506-1062/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01379-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja S. V. (toliau – ir prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-3)12PR-61 (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojama dėl motinos E. S. vykdytos žurnalistinės veiklos. Nurodė, kad jos motina nuo 2017 m. dirbo televizijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą patalpino vaizdo įrašą, atskleidžiantį rinkimų pažeidimus. Minėtame socialiniame tinkle vaizdo įrašas peržiūrėtas 100 000 kartų. Teigė, kad po motinos patalpinto vaizdo įrašo pareiškėją persekiojo nežinomi asmenys, per prievartą ją įsodino į automobilį, grasino susidoroti ir išprievartauti, taip pat buvo sumuštas ir jos brolis. Pažymėjo, kad kitą kartą ji buvo užpulta kartu su motina, užpuolikai smogė pareiškėjai per galvą, o motinai sužalojo pirštus, nes jėga siekė iš jos atimti kompiuterį. Nurodė, kad slėpdamiesi nuo persekiojimo gyveno Maskvoje pas motinos brolį, vėliau – Minske pas motinos tetą. Pareiškėjos teigimu, persekiojimą vykdo S. S. ir T. M..

3.       Pareiškėjos nuomone, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu. Pareiškėja nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, taip pat su išvada, kad jos motina kilmės valstybėje neatliko žurnalistinės veiklos. Pažymėjo, kad esminė aplinkybė, dėl kurios jai kyla pagrįsta baimė būti persekiojimai, yra ne jos motinos veikla televizijoje, o motinos socialiniame tinkle patalpintas vaizdo įrašas. Nurodė, kad dėl jos tėvo vykdomos veiklos motina taip pat buvo užpulta savo namuose, dėl patirtų sužalojimų jai atliktos dvi operacijos. Pabrėžė, kad dėl šeimai gresiančio pavojaus tėvas išvyko iš namų.

4.       Pareiškėjos teigimu, esminės jos ir motinos pasakojimo aplinkybės sutampa, o brolio ir motinos pasakojimai apie įvykius, vykusius 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 4 d., taip pat yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Akcentavo, kad šiems pasakojimams atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją ir juos vertinti prieglobsčio prašytojos naudai. 

5.       Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamentas neatliko pareigos surinkti ir parengti informacinio pobūdžio pažymą, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojos prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pareiškėja taip pat mano, kad atsakovas be pagrindo nesurinko ir nevertino pareiškėjos prieglobsčio prašymą patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, t. y. galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos patyrus sunkius sveikatos sužalojimus ar gaunant grasinimus, politikų korupciją ir santykį su teisėsaugos institucijomis.

6.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) jai gresia persekiojimas dėl jos motinos vykdytos žurnalistinės veiklos. Atsakovo teigimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos motinos veikla bei tariamu persekiojimu kilmės šalyje, buvo atmestos dėl patikimumo stokos, todėl nelaikytos nustatytais faktais ir nevertintos sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepagrindė savo baimės patirti persekiojimą. Migracijos departamentas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog jos pasakojimui dėl užpuolimų, vykusių 2017 m. balandžio 3 d. ir balandžio 4 d., turėjo būti taikoma abejonės privilegija.

8.       Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos motinos pasakojimas apie jos darbą televizijoje buvo nenuoseklus, prieštaringas. Pažymėjo, kad savo pasakojimo detales pareiškėjos motina keitė kelis kartus tos pačios apklausos metu, o vykdant pakartotinę apklausą, pasakojo kitus faktus. Atsakovo vertinimu, aplinkybę, jog pareiškėjos motina dirba televizijoje, patvirtina motinos pateiktas darbo pažymėjimas, tačiau atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad jos motina atliko žurnalistinę veiklą.

9.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiu dėl baimės būti persekiojamai dėl jos tėvo vykdytos veiklos, atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos motina apklausos metu nurodė, kad su vyru yra išsiskyrusi 10 m., buvęs sutuoktinis šeimos neišlaiko. Pažymėjo, kad pareiškėjos motina jokios informacijos apie vyro vykdytą veiklą nepateikė.

10.       Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog Migracijos departamentas tyrimą dėl pareiškėjos baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai. Nurodė, kad remiantis kilmės valstybės informacija nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) veikia universitetas, pavadinimu (duomenys neskelbtini), kuriame Žurnalistikos fakulteto nėra. Žurnalistikos specialybės – bakalauro ir magistro studijų programose buvo galima mokytis Kultūros fakultete, kuriame nuo 2010 m. įkurta atskira Žurnalistikos katedra (anksčiau ši katedra buvo bendra su Kinematografijos katedra). Atsakovo teigimu, ši informacija paneigė pareiškėjos teiginį, kad jos motina mokėsi Žurnalistikos fakultete, nes pareiškėjos motinos nurodytame universitete tokio fakulteto nebuvo. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad pasakojimų metu pareiškėjos motina negalėjo nurodyti nei vieno dėstytojo, bendrakursio pavardės, net nežinojo adreso, kur yra fakultetas, universitetas, negalėjo įvardinti ir tikslaus universiteto pavadinimo.

11.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog nagrinėjant jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Atsakovas teigė, jog pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjo, vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, o pareigos įrodinėti neiginius Migracijos departamentas neturi.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 m. birželio 21 d., atskrido į Maskvą, iš Maskvos 2017 m. liepos 10 d. atvyko į Minską, o iš Minsko – į Lietuvos Respubliką. Nurodė, kad pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko, nes 2017 m. pradžioje jos motina E. S. parašė straipsnį apie žinomą (duomenys neskelbtini) deputatą, kuris po 2017 m. balandžio 2 d. vykusių rinkimų jos motinai, jai ir broliui pradėjo grasinti susidorojimu, persekiojo, grasino išprievartauti. Kilmės valstybėje pareiškėja buvo sumušta, dėl to teko palikti mokyklą ir išvykti į Rusiją. Rusijoje pareiškėja taip pat sulaukė grasinančių skambučių. Pažymėjo, kad, pareiškėjos teigimu, ji į kilmės valstybę grįžti negali, nes bijo, jog su ja, jos motina ir broliu bus susidorota.

14.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. parengta išvada Nr. (15/6-3)13PR-61RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-3) 12PR-60, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjos motinai E. S. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Migracijos departamentas motyvavo tuo, jog E. S. pasakojimas, kad ji yra žurnalistė ir kilmės valstybėje užsiėmė žurnalistine veikla, nebuvo pripažintas nustatytu materialiniu faktu. Kadangi Migracijos departamento 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (15/6-3) 12PR-60 teisėtumas ir pagrįstumas šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo paneigtas, Migracijos departamentas pareiškėjos pasakojimą, kad jos motina kilmės valstybėje dirbo žurnaliste ir užsiėmė žurnalistine veikla, taip pat nepripažino nustatytu materialiniu faktu ir jo nevertino, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą.

15.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos paaiškinimu, sprendė, kad Migracijos departamentas pareiškėjos pasakojimą apie jos motinos paskelbtus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ pagrįstai nepripažino nustatytu materialiniu faktu ir nevertino. Teismui konstatavus, jog pareiškėjos pasakojimai apie jos motinos žurnalistinę veiklą ir įrašus socialiniame tinkle nėra labiau tikėtini, nei netikėtini, visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos, jos motinos ir brolio persekiojimu, teismo buvo įvertintos kaip asmeninis suinteresuotumas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai šiuos pareiškėjos pasakojimus nepripažino nustatytais faktais. 

16.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė jai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Nustatęs, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, teismas sprendė, jog pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

17.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę, dėl ko pagrindo išvadai, jog Migracijos departamentas pažeidė Aprašo nuostatas, nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Migracijos departamento ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

18.       Pareiškėja S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai. 

19.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog teismas skundžiamame sprendime iš esmės atkartojo atsakovo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neužtikrino objektyvaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tuo tarpu teismas, pritardamas atsakovo padarytoms išvadoms, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 

20.       Pareiškėjos teigimu, atsakovas padarydamas išvadą, kad Žurnalistikos katedra iki 2010 m. buvo bendra su Kinematografijos katedra, orientavosi tik į lingvistinius nesutapimus, t. y. pareiškėjos motinos nurodyto fakulteto iki 2010 m., kaip savarankiško objekto, nebuvo, o jis buvo sujungtas su Kinematografijos katedra. Pareiškėjos įsitikinimu, šis nesutapimas nėra esminis, todėl negalėjo būti traktuojamas pakankamu pagrindu konstatuoti jos pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos prieštaravimą.

21.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybės, susijusios su vaizdo įrašo patalpinimu socialiniame tinkle „Facebook“ ir po to prasidėjusiu persekiojimu, vertintinos kaip asmeninis suinteresuotumas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu. Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovo pozicija, jog aplinkybės, susijusios su pareiškėjos, jos motinos ir brolio užpuolimu, yra prieštaringos, todėl nepripažintinos nustatytais faktais. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjai kylančios grėsmės patirti persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje.

22.       Pareiškėjos nuomone, pasakojimų daliai, susijusiai su jos, jos motinos ir brolio patirtais užpuolimais bei grasinimais, turėtų būti taikoma abejonės privilegija ir minėti pasakojimai privalo būti vertinami prieglobsčio prašytojos naudai.

23.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

25.       Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą ir 2018 m. balandžio 6 d. Išvadoje Nr. (15/6-3) 13PR-61RN, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, detaliai nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgiant vertintas pareiškėjos teiginių patikimumas, kodėl pareiškėjai netaikyta abejonės privilegija. Teigė, kad ginčijamame sprendime pateikė pareiškėjos nurodytų aplinkybių įvertinimą bei priežastis, kodėl pareiškėjos nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai yra atmetami, todėl mano, jog pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, nėra.

26.       Atsakovo teigimu, išvada, jog pareiškėjos pasakojimas apie tai, kad jos motina yra žurnalistė ir užsiėmė žurnalistine veikla, nepripažintas nustatytu materialiniu faktu, padaryta įvertinus ne vien aplinkybę apie Žurnalistikos katedra iki 2010 m. sujungimą su Kinematografijos katedra, tačiau ir aplinkybes, jog pareiškėjos motina negalėjo įvardinti nei vieno dėstytojo pavardės, bendrakursio pavardės, nežinojo, kur įsikūręs jos fakultetas mieste, negalėjo įvardinti universiteto rektoriaus, ar fakulteto dekano, taip pat negalėjo įvardinti tikslaus universiteto pavadinimo. 

27.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pasakojimas apie persekiojimą ir užpuolimus nors ir buvo pakankamai detalus, tačiau prieštaravo jos motinos pasakojimui apie tą patį įvykį, taip pat faktai (apie gyvenamąją vietą) nesutapo su jos brolio nurodytais faktais. Mano, kad šie pasakojimų skirtumai buvo esminiai, todėl labiau tikėtina, jog pareiškėjos, jos motinos ir brolio paaiškinimai apie minėtus įvykius buvo iš anksto parengti, nei kad jie atspindi tikrąją pareiškėjos patirtį.  

28.       Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra nei tiesinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-3)12PR-61 teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, jog teismas skundžiamame sprendime pritardamas atsakovo pozicijai bylą išnagrinėjimo formaliai ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

33.       Deklaratyvūs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus ar rėmėsi tik vienos iš šalių pateiktais argumentais / įrodymais, dėl ko bylą išnagrinėjo formaliai ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta formaliai, o priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

34.       Santykiai, susiję su prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimu reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

35.       Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018).

36.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37.       Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

38.       Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39.       Pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalį prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

40.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės grindė aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) Respublikoje jos motina, dirbdama žurnaliste, socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino vaizdo įrašą, atskleidžiantį rinkimų pažeidimus ir korupciją, dėl ko kilmės valstybėje prasidėjo pareiškėjos, jos motinos ir brolio persekiojimas.   Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) Respublikoje ją, jos motiną ir brolį kelis kartus buvo užpuolę, pareiškėja patyrė grasinimus, todėl teko slapstytis ir išvykti iš kilmės valstybės. Migracijos departamentas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą bei pareiškėjos paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatų, reglamentuojančių pabėgėlio statuso įgijimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovo išvadomis, konstatuodamas, jog pareiškėjos pasakojimas apie jos motinos žurnalistinę veiklą ir paskelbtus įrašus socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat aplinkybės, susijusios su pareiškėjos, jos motinos ir brolio persekiojimu bei užpuolimais, vertintinos kaip asmeninis suinteresuotumas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu ir nepripažintinos nustatytu materialiniu faktu.  

41.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šie pareiškėjos paaiškinimai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais prieglobsčio suteikimo pagrindais. Sutiktina tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje surinkti duomenys ir pareiškėjos paaiškinimai nepatvirtinta aplinkybės, jog pareiškėjos motina yra žurnalistė ir kilmės valstybėje užsiėmė žurnalistine veikla. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad iki 2010 m. Žurnalistikos katedros kaip savarankiško objekto nebuvo, ji buvo sujungta su Kinematografijos katedra, negalėjo būti traktuojama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jos pasakojimas ir kilmės valstybės informacija prieštaringa, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jos minėta išvada nebuvo padaryta įvertinus vien tik aplinkybę, kad Žurnalistikos katedra iki tam tikro laiko buvo sujungta su Kinematografijos katedra. Pažymėtina, kad pareiškėjos motina, paklausta apie žurnalistės išsilavinimą ir atliekamą žurnalistinę veiklą, negalėjo nurodyti nei vieno dėstytojo, bendrakursio pavardės, nežinojo adreso, kur yra fakultetas, universitetas, negalėjo įvardinti ir tikslaus universiteto pavadinimo. Pasakojimo detales apie darbą televizijoje pareiškėjos motina keitė kelis kartus tos pačios apklausos metu, negalėjo nurodyti tikslaus televizijos kanalo, kuriame ji dirbo, pavadinimo.

42.       Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pareiškėjos paaiškinimus apie motinos žurnalistinę veiklą vertinti kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Be to, tiek pareiškėjos, tiek jos motinos ir brolio nurodytos aplinkybės, susijusios su įrašo patalpinimu socialiniame tinkle „Facebook“ ir po to prasidėjusiu persekiojimu bei užpuolimais, taip pat yra nenuoseklios ir prieštaringos, t. y. pareiškėja nurodė, jog 2017 m. gegužės 20 d. kartu su motina buvo užpultos važiuodamos iš svečių, taksi automobiliui sustojus prie namų, tuo tarpu pareiškėjos motina nurodė, jog užpuolikai užtvėrė kelią taksi automobiliui, kuriuo važiavo su dukra (pareiškėja) iš mokyklos. Tiek pareiškėja, tiek jos motina teigė, jog po šio įvykio namo nebegrįžo ir išvyko gyventi pas dėdę į Maskvą, tačiau pareiškėjos brolis nurodė, jog visa šeima į Maskvą išvyko 2017 m. balandžio 4 ar 5 d. Pareiškėjos brolis taip pat teigė, kad įrašas iš socialinio tinklo „Facebook“ buvo ištrintas 2017 m. balandžio 12–13 d., o pareiškėjos motina nurodė, jog įrašas ištrintas po 2017 m. gegužės 20 d. užpuolimo atėmus iš jos kompiuterį. Pažymėtina ir tai, kad nei pareiškėja, nei jos motina ar brolis į teisėsaugos institucijas dėl persekiojimo ir užpuolimų nesikreipė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog teisėsaugos institucijos (duomenys neskelbtini) Respublikoje nefunkcionuoja ir pagalbos nesuteikia.

43.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5092-525/2018, išnagrinėjęs pareiškėjos motinos apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir 2018 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5085-525/2018, išnagrinėjęs pareiškėjos brolio apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad pareiškėjos motinos ir brolio pasakojimai apie motinos žurnalistinę veiklą ir įrašus socialiniame tinkle, apie šeimos narių elgesį tariamo persekiojimo metu, yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl labiau netikėtini, nei tikėtini ir nėra nustatyti faktai, o visos nurodytos aplinkybės, susijusios su užpuolimais ir persekiojimu, vertinamos, kaip asmeninis suinteresuotumas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatu.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo ginčo esmę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, pažymi, jog šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-5092-525/2018 ir Nr. eA-5085-525/2018, kuriose taip pat buvo sprendžiama dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjos motinai ir broliui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, tiek pareiškėjai, tiek jos motinai ir broliui prašymus suteikti prieglobstį grindžiant iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.

45.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes nei jos buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. eA-5092-525/2018 ir Nr. eA-5085-525/2018, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatyti prieštaravimai bei neatitikimai tarp pareiškėjos, jos motinos ir brolio paaiškinimų vertintini kaip esminiai ir paneigiantys galimybę, jog pareiškėja savo kilmės šalyje gali būti persekiojimas dėl jos motinos veiklos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti abejonės privilegijos principą, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. nustatyti prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojos nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. 

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjos argumentus, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog ji atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas, o jos nurodytos grėsmės nelaikytinos persekiojimu Konvencijos kontekste, kadangi nėra pakankamai rimtos savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Nenustatęs, jog pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė jai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

47.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja gyveno, taip pat į tai, kad pareiškėja pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai.

48.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė