VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui R. V.,

atsakovės atstovei A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Olego transportas“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, ir Komisija) 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. KS-249 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ (OLLEX)“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad 2021 m. liepos 7 d. VTEK priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, 2021 m. kovo 23 d. raštu (siųstu elektroniniu paštu) „Probleminės susisiekimo paslaugų sritys“ su priedu „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo“ (toliau – ir Raštas) pateikusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui (toliau – ir Ministras) konkrečius pasiūlymus dėl Ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintų Autobusų stočių veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nustatytą Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. VTEK Sprendime konstatavo, jog „darytina išvada, kad Bendrovė Raštu susisiekimo ministrui pateikė konkretų pasiūlymą dėl teisės akto nuostatų pakeitimo, t. y. pakeisti (papildyti) Įsakymu patvirtintų Nuostatų VI skyrių („Privaloma informacija keleiviams“) nauju punktu ir išdėstyti minėto Nuostatų skyriaus 28 punktą nauja redakcija, todėl Bendrovės veiklai netaikytina Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis.“ Sąvokos „konkretus pasiūlymas“ ir „konkretus teisės akto projektas“ nėra tapačios. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio nuostatos leidžia reikšti nuomonę dėl teisėkūros ir tokio nuomonės reiškimo nelaiko lobistine veikla. Nuomonė dėl teisėkūros gali būti išreiškiama tik konkrečiais pasiūlymais – įvardijant konkrečius teisės akto trūkumus, išreiškiant konkrečią nuomonę, kaip aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti. Neteikiant konkrečių siūlymų, būtų ne nuomonės dėl teisėkūros išreiškimas, o neargumentuota kritika ar abstraktus nepasitenkinimo išreiškimas. Todėl pasiūlymai visada yra konkretūs, būtent konkretaus pasiūlymo pateikimas ir yra nuomonės išreiškimas. Teisės akto projektas yra įstatymo reglamentuota sąvoka. Šiuo atveju būtini abu elementai: teisės akto projekto parengimas ir būtent šio teisės akto projekto svarstymo iniciavimas. Įstatyme yra konkrečiai įvardyta sąvoka „teisės akto projektas“, tai yra dokumentas turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Išsakyta nuomonė dėl teisėkūros išsakant pasiūlymus dėl konkrečių teisinio sureguliavimo momentų ir problemų negali būti tapatinama su teisės akto projekto parengimu ir pateikimu svarstyti. Sutapatinus šias dvi sąvokas būtų suvaržoma žodžio laisvė ir teisė į valdžios kritiką. Draudimas iškelti problemą ir išsakyti nuomonę dėl teisės akto normų formuluočių siekiant šią problemą išspręsti yra nesuderinamas su demokratijos principais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėja nerengė teisės akto projekto, o iškėlė problemas dėl pasenusio teisinio reguliavimo, kuris neatitinka šiandienos techninės pažangos ir riboja konkurenciją. Ministrui pateiktame (adresuotame) Rašte nebuvo siūloma „inicijuoti teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka“, kaip tai nustato Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 dalis, o buvo prašoma „Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome peržiūrėti ir pakeisti Įsakymu patvirtintus Nuostatus“, bei pateikti keli pasiūlymai, kokie pakeitimai, rašto autoriaus nuomone, yra galimi, tai yra siūlymas kaip galimų pakeitimų, kurie, autoriaus nuomone, būtų tikslingi siekiant sureguliuoti srities veiklą, tačiau šis pasiūlymų sąrašas nėra nei baigtinis, nei galutinis ir yra tik dalies iškeltų probleminių klausimų galimas sprendimas. VTEK Sprendime nurodo, kad „Bendrovės konkretūs pasiūlymai dėl Įsakymu patvirtintų Nuostatų pakeitimo susisiekimo ministrui buvo pateikti priede „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo“. Pati VTEK konstatuoja, kad buvo pateiktas ne teisės akto projektas, o pasiūlymai išdėstyti Rašte. VTEK vertino tik du Rašto sakinius, nors visas Raštas yra problemą pagrindžiančių argumentų išdėstymas, o tai akivaizdžiai patvirtina, kad tai nėra teisės akto projektas. UAB „Olego transportas“ Rašte buvo klausiama, ar planuojami autobusų stočių nuostatų, kurie buvo priimti 2003 m. gruodžio 31 d. Ministro įsakymu Nr. 3-734, pakeitimai. Dėl galiojančių autobusų stočių nuostatų suteikiamų konkurencinių pranašumų problema keliama jau keletą metų, diskusijos vyksta tiek su Susisiekimo ministerijos, tiek su Lietuvos transporto saugos administracijos atstovais. Diskusijų metu UAB „Olego transportas“ buvo paprašyta pateikti konkrečius siūlymus, ką reikėtų keisti, todėl buvo išdėstytos konkrečios autobusų stočių veiklos problemos ir pateikta nuomonė kaip viena iš galimybių, kaip galima išspręsti susidariusias konkurencijos ribojimo problemas. Buvo pateikta tik nuomonė dėl dalies iškeltų problemų sprendimo, o daugiau nei pusė nurodytų nuostatų trūkumų, leidžiančių nesąžiningą konkurenciją, buvo tik nurodyta, nes problema reikalauja gilesnės analizės ir tai turėtų atlikti specialistai. Pagrindinis 2021 m. kovo 23 d. Rašto tikslas buvo gauti informaciją, ar pasikeitus ministerijos vadovybei yra iškeltų problemų nagrinėjimo tęstinumas, ar iškeltais klausimais yra priimti sprendimai.

2. Atsakovė Komisija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagrindiniai Lobistinės veiklos įstatymo tikslai yra du, t. y. kad lobistinę veiklą vykdytų tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka. VTEK šiuo atveju vertino, kad pareiškėja nebuvo registruota lobistų sąraše, kaip tai nustato Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis; ji siekė daryti įtaką dėl Įsakymu patvirtintų Nuostatų keitimo; tai darė savo iniciatyva. Duomenų, kad Susisiekimo ministerija būtų prašiusi pareiškėjos pateikti konkrečius siūlymus dėl teisės akto tobulinimo, VTEK negauta. Pareiškėja Raštą Ministrui teikė savo iniciatyva, taip pat ministerija nebuvo pateikusi derinti su visuomene Įsakymo, kuriuo patvirtinti Nuostatai, pakeitimo projekto. Pareiškėja Susisiekimo ministerijai teikė ne bet kokio pobūdžio raštą, tačiau raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjos nuomonė dėl Įsakymu patvirtintų Nuostatų, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo. Vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo nuostatomis, pareiškėja, siekdama daryti įtaką dėl Įsakymo, kuriuo patvirtinti Nuostatai, pakeitimo, turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti. Pareiškėjos nuomone, VTEK nepagrįstai nevertino, kad ji rengė Raštą kaip keleivinio transporto srityje besispecializuojantis subjektas pačių ministerijos atstovų prašymu, tai yra atliko veiksmus, kurie nėra laikomi lobistine veikla, vadovaujantis Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 2 punktu. Pareiškėja Raštu su priedais kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ne tik aptarti teisinio reguliavimo problematiką, bet ir siekdama pakeisti Įsakymu patvirtintų Nuostatų nuostatas, todėl kartu su Raštu Ministrui pateiktas priedas „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo“, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą nuo 2021 m. sausio 1 d., VTEK buvo vertinamas kaip neatsiejama Rašto sudėtinė dalis, kuriuo pareiškėja prašė peržiūrėti ir pakeisti Įsakymu patvirtinus Nuostatus, siūlė galimus pakeitimus (siūlė pakeisti Nuostatų VI skyrių), jį papildant nauju punktu, ir išdėstyti minėto Nuostatų skyriaus 28 punktą nauja redakcija. VTEK Sprendime konstatavo, kad pareiškėjos veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą (siųsdama Raštą Ministrui pareiškėja savo veiksmais siekė daryti įtaką, kad būtų pakeisti Įsakymu patvirtinti Nuostatai), taip pat kad pareiškėjos Raštu buvo teikiami konkretūs pasiūlymai dėl Įsakymu patvirtintų Nuostatų keitimo. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis pareiškėjai galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei ji būtų ministerijai išdėsčiusi tik savo nuomonę dėl Įsakymu patvirtintų Nuostatų ir nebūtų Raštu pateikusi konkrečių pasiūlymų dėl minėto teisės akto keitimo. VTEK nurodo, kad Lobistinės veiklos įstatymas neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. VTEK nekvestionuoja pareiškėjos siųstame Rašte keltų problemų reikšmingumo, tačiau, siekdama daryti įtaką, pareiškėja privalo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“; Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė.

Atsakovės atstovė su skundu nesutiko. Atsakovės atstovė iš esmės pripažino, kad LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata Sprendime buvo išaiškinta plečiamai, tačiau tai buvo daroma atsižvelgiant į minėto įstatymo tikslą ir jame apibrėžiamą lobistinę veiklą.  

Teisėjų kolegija 

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VTEK 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Olego transportas“ 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į Susisiekimo ministeriją (Ministrą) su Raštu, kuriame nurodė, kad esminės probleminės sritys, kuriose reikalingi ministerijos sprendimai, yra: 1) autobusų stočių taisyklės; 2) oro uostai; 3) užsienio šalių vežėjai. Prie pirmos srities „Autobusų stočių taisyklės“ pareiškėja nurodė: „Ar bus pakeisti Autobusų stočių veiklos nuostatai, kurie buvo priimti 2003 m. gruodžio 31 d. ministro įsakymu Nr. 3 – 734 ir kuomet jie bus priimti, kadangi šiuo metu jie neatitinka šios dienos reikalavimų. Šiuo metu informacija neteikiama internetu, operuoja atskiri vežėjai ir t.t.“ 

Papildomai atskirame dokumente pridėjo savo pasiūlymus dėl veiklos nuostatų pakeitimo. Taigi, šiame dokumente (priede) „Dėl autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo“ pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad dabar Lietuvos Respublikos autobusų stočių veiklos sektoriuje susidariusi padėtis galimai pažeidžia Europos Sąjungos reglamentavimą bei tikrai prieštarauja skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principams. Mano, kad Įsakymu patvirtintus Nuostatus būtina peržiūrėti ir pakeisti. Labiausiai keistinos yra nuostatos, kurios suteikia vežėjams, kurie yra ir autobusų stočių valdytojai, konkurencinį pranašumą, o aktualiausios iš jų, tai: 1) informacijos keleiviams apie maršrutus ir reisus pakeitimas; 2) autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifų nustatymas. Pareiškėja prašė peržiūrėti ir pakeisti Įsakymu patvirtintus Nuostatus, siūlė šiuos galimus pakeitimus: papildyti Nuostatų VI skyrių „Privaloma informacija keleiviams“ nauju punktu: „Pirmos kategorijos autobusų stotys skelbia maršrutų krypčių pavadinimus, atvykstančių ir išvykstančių autobusų eismo tvarkaraščius internete, laisvos prieigos interneto svetainėje“; Nuostatų 28 punktą išdėstyti nauja redakcija: „Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams taiko vienodus paslaugų tarifus“. Taip pat nurodė, kad, siekiant sureguliuoti šią sritį, kurioje autobusų stotys yra monopolistės, atskiru teisės aktu turėtų būti patvirtinta tarifų nustatymo metodika.

6. VTEK, gavusi informaciją dėl galimai vykdytos neteisėtos lobistinės veiklos ir vadovaudamasi Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1 dalies nuostata, 2021 m. balandžio 21 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkto nuostatai, reglamentuojančiai neteisėtą lobistinę veiklą. Apie pradėtą tyrimą buvo informuota pareiškėja ir Susisiekimo ministerija.

7. Pareiškėja 2021 m. balandžio 30 d. pateikė Komisijai rašytinį paaiškinimą „Apie informacijoje apie pradėtą tyrimą 2021 m. balandžio 21 d. Nr. S-1205-(3.3) nurodytas aplinkybes“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ji tik išreiškė savo nuomonę, mano, kad Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų nepažeidė. Pareiškėja nesiekė naudos sau ir jos neveikė kiti subjektai, kurie siektų naudos, o siekė vienodų konkurencinių sąlygų visiems vežėjams. Nemano, kad patys nežinodami ir nemokėdami to padaryti parengė teisės akto projektą ir siūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

8. VTEK 2021 m. liepos 7 d. priėmė Sprendimą, kuriame pripažino, kad pareiškėja, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, 2021 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu siųstu raštu „Probleminės susisiekimo paslaugų sritys“ su priedu „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo“ pateikusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui konkrečius pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3 – 734 „Dėl Autobusų stočių veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Autobusų stočių veiklos nuostatų pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, nustatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; įpareigojo VTEK Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistę surašyti protokolą dėl pareiškėjos padaryto Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Susisiekimo ministerija nebuvo pateikusi derinti su visuomene Įsakymo, kuriuo patvirtinti Nuostatai, pakeitimo projekto ir neprašė pareiškėjos pateikti pasiūlymų dėl teisės akto keitimo. Pareiškėja į Susisiekimo ministeriją kreipėsi savo iniciatyva. Tad jos veiklai netaikytina Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 dalies punkte nustatyta išimtis, susijusi su dalyvavimu teisėkūros procese (pasiūlymų dėl teisės aktų ar jų projektų teikimas), kai ši veikla nelaikoma lobistine. Taip pat nurodė, kad pareiškėja Raštu Ministrui pateikė konkretų pasiūlymą dėl teisės akto nuostatų pakeitimo, t. y. pasiūlė pakeisti (papildyti) Įsakymu patvirtintų Nuostatų VI skyrių („Privaloma informacija keleiviams“) nauju punktu ir išdėstyti minėto Nuostatų skyriaus 28 punktą nauja redakcija, todėl pareiškėjos veiklai netaikytina ir išimtis dėl lobistinės veiklos, įtvirtinta Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja nėra įrašyta į lobistų sąrašą. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėja, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, pateikdama Raštą Ministrui, savarankiškai atliko veiksmus, taip pat, teikdama konkretų pasiūlymą pakeisti (papildyti) Įsakymu patvirtintų Nuostatų VI skyrių ir išdėstyti Nuostatų skyriaus 28 punktą nauja redakcija, vykdė lobistinę veiklą ir turėjo registruotis į lobistų sąrašą bei Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti. Pareiškėja pripažinta pažeidusi Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.

9. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, todėl skundžia jį teismui.

10. LVĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta kas yra lobistinė veikla, t. y. fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

LVĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. LVĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.

LVĮ 7 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai veikla nelaikoma lobistine. Konkrečiai LVĮ 7 straipsnio 2, 4 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad lobistine veikla nelaikoma: asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą (2 punktas); įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai (4 punktas); fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas (6 punktas).

11. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja nustatyta tvarka nėra įrašyta į lobistų sąrašą. Tačiau tam, kad būtų teisingai išspręsta ši byla, būtina atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos atlikta veikla nepatenka į sąrašą veiklų, kurios nelaikomos lobistine veikla.

12. Komisija konstatavo, kad pareiškėja Raštu Ministrui pateikė konkretų pasiūlymą dėl teisės akto nuostatų pakeitimo, todėl jai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis.

Minėta, kad, pagal LVĮ 7 straipsnio 6 punktą, lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos pozicija, kad sąvokos „konkretus pasiūlymas“ ir „konkretus teisės akto projektas“ nėra tapačios. Teisės akto projektas yra įstatymo reglamentuota sąvoka. Reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, t. y. 14 straipsnyje ir kt. LVĮ 7 straipsnio 6 punkte minima formuluotė „juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka“ turi būti suprantama taip, kad juridinis asmuo parengė konkretų teisės akto projektą, kuris atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus reikalavimus, bei siūlo inicijuoti parengto teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo parengusi pagal įstatymo reikalavimus jokio konkretaus teisės akto projekto, tad negalėjo ir siūlyti iniciuoti jo svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka. Komisija iš esmės plečiamai išaiškino LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatą, t. y. išimties išimtį, tai, beje, pripažino ir pati Komisijos atstovė teismo posėdyje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad plečiamasis viešosios teisės normų aiškinimas, kuris suponuoja asmens nubaudimą, yra negalimas. Atsakovė šio teisės principo nepaisė.

Be to, teisėjų kolegija dar atkreipia dėmesį, kad vertinant LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nurodytos sąvokos „nuomonė dėl teisėkūros“ apimtį turi būti atsižvelgiama į įstatymo leidėjo toliau nurodomus atvejus, kurie nėra laikomi „nuomone dėl teisėkūros“, t. y. kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Šie atvejai tam tikra prasme apibrėžia sąvokos „nuomonė dėl teisėkūros“ ribas. Minėtos sąvokos riba baigiasi, kai pateikiamas juridinio asmens parengtas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir pan. Tai reiškia, kad ši sąvoka „nuomonė dėl teisėkūros“ aiškinama pakankamai plačiai, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, apima ir pareiškėjos atliktus veiksmus. Šiuo atveju neužtenka vien tik formaliai, kaip daro atsakovė savo atsiliepime, remtis termino „nuomonė“ apibrėžimu.     

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjos teiktą Raštą, jo turinį ir formą, įskaitant priedą, daro išvadą, kad pareiškėja Raštu Ministrui teikė būtent nuomonę dėl teisėkūros. Akivaizdu, kad Rašte buvo iškeltos tam tikros problemos dėl autobusų stočių veiklos, informacijos keleiviams apie maršrutus ir reisus pateikimo, autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifų nustatymo ir pan. bei pateikta nuomonė su konkrečiais pasiūlymais, kaip šias problemas būtų galima išspręsti. Tad ši pareiškėjos veikla, teisėjų kolegijos nuomone, patenka į LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį, kuri tokios veiklos nelaiko lobistine. Taigi ši pareiškėjos veikla negali būti laikoma neteisėta; tokiai veiklai vykdyti nėra būtina, kad asmuo būtų įrašytas į lobistų sąrašą. 

14. Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi bylos medžiagą kitais aspektais, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodytos LVĮ 7 straipsnio 2 ir 4 punktų nuostatos, kurios taip pat reglamentuoja veiklas, kurios nelaikomos lobistine veikla, pareiškėjos atžvilgiu netaikytinos, nes akivaizdžiai nėra tam pagrindo.

Nepaisant to, minėta, kad pareiškėjos veiklai šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju taikytina lobistinės veiklos išimtis, įtvirtinta LVĮ 7 straipsnio 6 punkte, o tai pareiškėjos veiksmus leidžia kvalifikuoti kaip nedraudžiamus.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VTEK Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tad yra pagrindas jį panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. atitinkamas LVĮ nuostatas. Taigi, pareiškėjos skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, tad ji turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nepateikė. Tad pareiškėjai iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 22,50 Eur.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti. 

Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. KS-249 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Olego transportas“ (OLLEX)“.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Olego transportas“ iš atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                            Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                 Saulius Jakaitis

                                                 Fausta Vitkienė