Civilinė byla Nr. 2-1166/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 110.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-1468-567/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“, V. M., K. K. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas žalos, kilusios nevykdant finansavimo bei išperkamosios nuomos sutarčių, atlyginimo klausimas.
Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „Evekas“, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Evekas”, V. M., K. K. 3 603 256,28 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Evekas“ kreipėsi į AB „SEB lizingas“ dėl įsigyjamų transporto priemonių finansavimo. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo sudarytos finansavimo bei išperkamosios nuomos sutartys: 2005 m. lapkričio 25 d. Nr. K2005-110098, 2005 m. gruodžio 28 d. Nr. K2005-120115, 2006 m. vasario 15 d. Nr. K2006-020083, 2006 m. vasario 15 d. Nr. K206-020084, 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nr. K2006-080101, 2006 m. rugsėjo 27 d. Nr. K2006-090146, 2007 m. sausio 25 d. Nr. K2006-120065, 2007 m. rugpjūčio 2 d. Nr. K2007-080017, 2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. K2007-090078, 2008 m. kovo 12 d. Nr. K2008-020181, 2008 m. balandžio 24 d. Nr. K2008-010144, 2005-06-06 Nr. SPK2005-010058. Prie sutarčių buvo sudaryti mokėjimų grafikai - sąskaitos, kuriuose buvo detalizuotos nuomininko UAB „Evekas“ piniginės prievolės ir jų vykdymo terminai. 2009 m. sausio mėn. atsakovas UAB „Evekas“ ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių sutartyse ir mokėjimo grafikuose nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą UAB „Evekas“ su 2009 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 02-4727 ir pranešė, kad šiam nepadengus 2 269 146,65 Lt įsiskolinimo iki 2009 m. spalio 1 d., ieškovas nuo 2009 m. spalio 2 d. sudarytas sutartis vienašališkai nutrauks. Minėtu raštu ieškovas pareikalavo atsakovo per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos grąžinti visą pagal sutartis perduotą turtą. Atsakovas UAB „Evekas“ skolos ieškovui negrąžino, todėl ieškovas 2009 m. spalio 2 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis. UAB „Evekas“, vadovaujamas generalinio direktoriaus V. M. bei valdybos, kurią tuo metu sudarė V. D., V. M. ir K. K., neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė grąžinti pagal sutartis perduotą turtą. Ieškovui ėmusis teisinių priemonių jam nuosavybės teise priklausančiam turtui susigrąžinti ir pareiškus ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos iš atsakovo UAB „Evekas“ priteisimo bei turto išreikalavimo, atsakovai UAB „Evekas“ vardu pareiškė du ieškinius dėl sutarčių sąlygų pakeitimo bei dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuriais užkirto ieškovui galimybę atsiimti turtą teisėsaugos institucijų pagalba bei apsaugoti jį nuo nuolatinio dėvėjimo ir vertės mažėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. spendimu atmetė UAB „Evekas“ ieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-1523-104/2011). Ieškovas pažymėjo, jog visi neteisėti veiksmai buvo atlikti bendrovei vadovaujant V. M. bei valdybos nariui K. K., todėl minėti asmenys taip pat laikytini atsakingais už ieškovui padarytą žalą. Nuo 2004 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. be generalinio direktoriaus V. M. UAB „Evekas“ veikė ir bendrovės valdyba. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovams nuolat naudojant pagal lizingo sutartis perduotą ieškovo turtą, šiam turtui daroma tiesioginė žala, kadangi turtas nuolat dėvimas ir praranda savo vertę. Be to, pabrėžė, kad lizingo būdu UAB „Evekas“ buvo perduotos transporto priemonės, kurioms būdinga tai, kad laikui bėgant jų vertė krenta savaime, netgi jų nenaudojant.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas AB „SEB lizingas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - solidariai areštuoti atsakovams UAB „Evekas“, V. M., K. K. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar nepakankant, atsakovų lėšas bei turtines teises 3 603 256,28 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas atsakovo UAB „Evekas“ pagal lizingo sutartis perduotą turtą pareikalavo grąžinti prieš 2 metus, tačiau atsakovai negrąžina ir toliau naudoja jį savo veikloje. Esant tokiems nesąžiningiems atsakovų veiksmų požymiams, yra didelė tikimybė, kad per ilgą laiką, iki kol bus baigta nagrinėti ši byla, atsakovai gali iššvaistyti turtą ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims. Be to, pažymėjo, kad ieškinio suma (3 603 256,28 Lt) yra pakankamai didelė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šio ieškinio pagrindu pradėtoje civilinėje byloje atitiktų Lietuvos teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles. Taip pat pabrėžė, kad UAB „Evekas“ turtas yra areštuotas kitose bylose pareikštiems reikalavimams užtikrinti, be to UAB „Evekas“ veiklą vykdo nuostolingai, dėl ko atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir nebus pakankama tokio dydžio ieškinio reikalavimams patenkinti.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi tenkino ieškovo AB „SEB lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams UAB „Evekas“ bendrai 3 603 256,28 Lt sumai, V. M. bendrai 3 603 256,28 Lt sumai ir K. K. bendrai 3 603 256,28 Lt sumai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, atsakovui UAB „Evekas“ uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovui UAB „Evekas“ atlikti mokėjimus darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą, Sodrai ir atsiskaitymams su ieškovu AB „SEB lizingas“, o atsakovams V. M. ir K. K. uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis, bei atlikti atsiskaitymus su ieškovu AB „SEB lizingas.
Atsakovas V. M. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant atsakovui V. M. disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu ir jam prilyginamomis pajamomis, vykdyti šiuos mokėjimus: ieškovui, Danske Bank A/S (Lietuvos filialui) - pagal Kredito sutartį Nr. BS2040060705, UAB G4S“ – pagal elektronines saugos sutartį Nr. SNm7062, UAB „Kauno vandenys“ – pagal atsiskaitymų už tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį sutartį Nr. 26164, AB „Lietuvos dujos“ – pagal Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21100378, AB LESTO – pagal Elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) sutartį Nr. 2006/2009-100, UAB „Kauno švara“ – pagal mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį Nr. 10047801/02, Kauno lopšeliui/darželiui „Gintarėlis“ – pagal priešmokyklinio ugdymo sutartį Nr. 167, Mandatum Life Insurance Baltic SE (Lietuvos filialui) – pagal draudimo liudijimą (sutartį) (prašymo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), AB TEO LT – pagal interneto paslaugas / užsakymą Nr. 4721717. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotos visos asmeninės sąskaitos. Kadangi atsakovui priklausančių sąskaitų yra ne viena, bendrai areštuota lėšų suma yra ženkliai didesnė nei bendra areštuotino turto visiems trims atsakovams vertė. Pažymėjo, kad atsakovas neturi galimybės disponuoti jokiomis savo gaunamomis pajamomis – darbo užmokesčiu, taigi ir vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims – vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigoms, apmokėti būtinas savo gyvenimo ir buities išlaidas. Teigė, jog nutartimi jam suteikta teisė tik gauti darbo užmokestį, tačiau ne juo disponuoti, t.y. panaudoti būtinosioms šeimos ir gyvenimo ir/ar buities išlaidoms, prekėms ir paslaugoms. Nurodė, kad būtinąsias išlaidas sudaro mokėjimai, susiję su atsakovui ir jo šeimai priklausančiu individualiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos visoms atsakovo gaunamoms ir gautoms lėšoms, įskaitant ir tas lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Nutarties rezoliucinės dalies formuluotė, leidžianti tiktai gauti ir tiktai darbo užmokestį, taip pat leidžiant tokiomis lėšomis disponuoti tik su ieškovu, prieštarauja imperatyvioms CPK normoms. Pabrėžė, kad atsakovas siekia užtikrinti savo mažamečių vaikų interesus, jų sveikatos apsaugą bei ugdymą, kurie apmokami atsakovo gaunamomis pajamomis.
Atsakovas K. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui K. K.: disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu ir jam prilygintomis pajamomis, vykdyti mokėjimus ieškovui, AB „Kauno energija“ – pagal 2012 m. sausio 27 d. Šilumos vartojimo pirkimo - pradavimo Sutartį Nr. 27702806, UAB „Kauno vandenys“ – pagal 2012 m. sausio 25 d. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, AB LESTO – pagal 2012 m. vasario 9 d. Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20151973 -52310/222724, DNSB „Bokšto bendrija“ – tikslines, kaupiamąsias bei kitas įmokas, susijusius su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimu, eksploatavimu ir minėtam pastatui teikiamomis kitomis komunalinėmis paslaugomis bei patarnavimais, „Swedbank“ AB – dengti kreditą pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 04-05743-RK. Pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotas visos atsakovo V. K.asmeninės sąskaitos, o kadangi jis turi ne vieną sąskaitą, bendrai areštuota lėšų suma viršija 20 000 000 Lt, todėl atsakovas neturi jokios galimybės disponuoti jokiomis gaunamomis pajamomis, tvarkyti finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms. Nutartimi suteikta teisė gauti darbo užmokesti, tačiau ne juo disponuoti, t.y. panaudoti būtinosioms gyvenimo išlaidoms – maistui, drabužiams, kitoms būtinosioms prekėms ir paslaugoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi tenkino atsakovų K. K. ir V. M. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas pažymėjo, jog areštavus visas atsakovų banko sąskaitose esančias lėšas, atsakovai, kaip fiziniai asmenys, netektų galimybės patenkinti būtiniausius tiek pačių atsakovų, tiek jų šeimų narių poreikius. Todėl, atsižvelgęs į atsakovų nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis ir dokumentus, teismas nurodė papildyti 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant galimybę atsakovams K. K. ir V. M. disponuoti darbo užmokesčiu ir jam prilygintomis pajamomis, gaunant 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio lėšas pragyvenimui, atsiskaityti su įstaigomis už suteikiamas paslaugas bei dengti kreditą pagal su atsakovais sudarytas sutartis, išlaikant proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti prieštaravimus dėl atsakovų prašymų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kas pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Ieškovas tik 2012 m. kovo 9 d. gavo teismo pranešimą apie prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo V. M. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Tik 2012 m. kovo 14 d., kartu su 2012 m. kovo 8 d. nutartimi, ieškovas gavo atsakovo K. K. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. 2012 m. kovo 9 d. gautame teismo pranešime net nebuvo užsiminta apie atsakovo K. K. prašymą, tačiau teismas to paties posėdžio metu išsprendė ir minėtą prašymą. Be to, pažymėtina, kad K. K. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones data yra 2012 m. kovo 8 d., t.y. šio prašymo data sutampa su skundžiamos nutarties priėmimo data. Tokia skubi teismo reakcija prasilenkia su įprasta tokių prašymų nagrinėjimo praktika. CPK nenumato galimybės nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo nepranešus ieškovui, o situacija, kai teismas minėtą klausimą išnagrinėja nepranešęs apie posėdį bylos dalyviams, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
2) Teismas skundžiamoje nutartyje neapribojo, kokias sumas atsakovai gali pervesti jų prašymuose nurodytoms įmonėms, todėl atsakovai gali disponuoti bet kokiomis sumomis. Atsakovai gali grąžinti anksčiau laiko pasiimtus kreditus ir visas pajamas nukreipti jiems naudinga linkme, o realiai gyventi iš kitų šeimos narių gaunamų pajamų. Tokiu būdu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės būtų panaikintos.
3) Nutartimi, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo pernelyg varžomos atsakovų teisės. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitiko pareikšto reikalavimo pobūdį ir mastą. Teismas buvo apribojęs tik disponavimo turtu teisę, bet neuždraudė atsakovams šio turto valdyti ir juo naudotis, todėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė.
4) Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad apribojimų pakeitimas siejamas su būtiniausių poreikių patenkinimu, tačiau manytina, kad išlaidos, skirtos kredito padengimui, ar draudimo išlaidos nėra priskiriamos prie būtiniausių poreikių tenkinimo.
5) Teismas leido atsakovams atsiskaityti su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, tačiau nesiaiškino, ar atsakovai yra vieninteliai šeimos maitintojai ir ar tik jie vieninteliai turi galimybes atsiskaityti su šiomis įmonėmis.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas K. K. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Nepranešimas kitai šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti atitinkamą procesinį teismo sprendimą negaliojančiu, kadangi net ir nepranešimo atveju kita šalis turi visas sąlygas būti išklausyta ir pateikti savo argumentus dėl pareikšto prašymo, taip suteikiant šaliai galimybę būti išklausytai.
2) Nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo suvaržyta atsakovo teisė disponuoti lėšomis net būtiniausių poreikių tenkinimui, be to, buvo keliama reali grėsmė atsakovo nuostoliams atsirasti dėl nevykdomų sutarčių su trečiaisiais asmenimis.
3) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo suvaržiusios ir tą atsakovo turtą ir lėšas, į kurias net negalėtų būti nukreiptas ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas.
4) Nutarties priėmimas skubos tvarka atitiko protingumo ir sąžiningumo principus, nes greičiau buvo atkurta ginčo šalių interesų pusiausvyra, buvo išvengta realiai gresiančių nuostolių dėl perteklinių ir neproporcingų suvaržymų.
5) Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas tariamai neapribojo leistinų disponuoti sumų. Atsakovas yra pateikęs teismui sutartis su trečiaisiais asmenimis, kuriomis atsakovas yra įsipareigojęs atsiskaityti už konkrečias poreikiams būtinas komunalines, finansines ir kitas paslaugas. Vykdant atitinkamus mokėjimus atsakovas neturės teisinio pagrindo mokėti kitų pinigų sumų, nei pagal sutartis priklausys mokėti už atitinkamas paslaugas. Be to, teismas ir neturėjo teisinio pagrindo nurodyti konkrečių sumų, kurios ateityje turėtų būti sumokėtos tretiesiems asmenims pagal atitinkamas sutartis, nes negali jų tiksliai žinoti.
6) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžė atsakovo teises ir teisėtus interesus, nes 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi nebuvo leista disponuoti jokiomis lėšomis, išskyrus teisę atlikti mokėjimus ieškovui. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kėlė grėsmę, kad atsiras nuostoliai dėl nevykdomų sutarčių su trečiaisiais asmenimis.
7) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi leidžiamos atlikti išlaidos nėra būtinos. Leistos atlikti išlaidos yra susijusios su būsto išlaikymu, todėl neaišku, kodėl jos yra bereikalingos.
8) Šiuo metu nėra jokių trečiųjų asmenų, turinčių pareigą prisidėti prie atsakovo būtinų pragyvenimo išlaidų.
9) Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones nėra užtikrinamas teismo sprendimo įvykdymas, jei toks sprendimas būtų palankus ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neturės esminės reikšmės ieškovo teisėtų interesų apsaugai šioje byloje. Vykdant 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį jau yra areštuotas atsakovui priklausantis nemažos vertės nekilnojamasis turtas Kaune, keli kitam atsakovui V. M. priklausantys nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio atsakovo UAB „Evekas“ turtas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos kitų pajamų (ne darbo užmokesčiui ir jam prilygintų pajamų, pajamų, į kurias galima nukreipti išieškojimą) atžvilgiu.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas V. M. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir K. K., tik papildomai nurodo, kad nesuprantama, kodėl ieškovas siekia pažeisti atsakovo mažamečių vaikų teises, atimant iš jų ikimokyklinį ugdymą ar gyvybės bei sveikatos draudimą. Be to, pažymėjo, kad skundžiama nutartimi leistos atlikti išlaidos yra skirtos atsakovo ir jo šeimos bendriesiems poreikiams tenkinti, todėl prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo atsakovas turi teisinę pareigą. Taip pat pabrėžė, kad teismo nutartimi nustatyti teisėto disponavimo uždirbamomis pajamomis atvejai neapima visų būtinų šeimos poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų (transporto išlaidos, maisto, rūbų pirkimas ir t.t.), prie kurių prisideda sutuoktinė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovų K. K. ir V. M. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant disponuoti darbo užmokesčiu ir jam prilygintomis pajamomis, gaunant 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio lėšas pragyvenimui, atsiskaityti su įstaigomis už suteikiamas paslaugas bei dengti kreditą pagal su atsakovais sudarytas sutartis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai ir jam suteikiama teisė disponuoti didesne suma, palyginus su ta, kuria jis galėjo disponuoti pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovų V. M., K. K., taip pat UAB „Evekas“ turtą 3 603 256,28 Lt sumai. Teismas atsakovams V. M. ir K. K. uždraudė areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, tačiau leido atsakovams gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis, bei atlikti atsiskaitymus su ieškovu AB „SEB lizingas“. Atsakovai V. M., K. K. prašė teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu bei jam prilyginamomis pajamomis, vykdyti prašymuose nurodytus mokėjimus ieškovui, kredito įstaigoms, draudimo įmonei, mokėti komunalinius mokesčius, taip pat mokesčius už vaikų ugdymą. Teismas prašymus tenkino, tačiau ieškovas atskiriame skunde įrodinėja, kad atsakovų atžvilgiu teismo panaikinti nutartyje nurodyti suvaržymai, suteikiant teisę iš areštuotų lėšų vykdyti einamuosius mokėjimus (draudimo įmokų mokėjimas, kredito padengimas), nėra susiję su būtinų šeimos poreikių tenkinimu. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantai yra fiziniai asmenys. Areštavus visą jų turtą, taigi, ir lėšas, ir neleidus iš jų vykdyti jokių mokėjimų, fiziniai asmenys negalėtų vykdyti einamųjų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, teikiantiems paslaugas pagal komunalinių paslaugų teikimo, ilgalaikės paskolos būstui, draudimo ir kitas sutartis. Tokia situacija galėtų sukurti pagrindą nutraukti sutartis su fiziniais asmenimis dėl prievolių pagal jas nevykdymo, išprovokuoti eilę ginčų (taip pat teisminių) su kitais kreditoriais, dėl ko bendrasis fizinių asmenų mokumas dar labiau galėtų pablogėti. Tai neatitiktų ir paties kreditoriaus (ieškovo) šioje byloje interesų. Dėl sutarčių su trečiaisiais asmenimis nevykdymo (kredito įmokų nemokėjimo, komunalinių mokesčių nemokėjimo) fiziniams asmenims galėtų iškilti reali būsto ar kito turto netekimo grėsmė, o tai sukeltų neadekvačius teisinius padarinius (pavyzdžiui, būsto pardavimas iš varžytynių ir pan.) ir akivaizdžiai nepagrįstai suvaržytų tokių asmenų teises, prieštarautų ir paties ieškovo teisėtiems interesams (turtas tokiu būdu paprastai parduodamas už mažesnę, nei rinkos, kainą). Taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones su tokio pobūdžio apribojimais būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, taip pat proporcingumo ir ekonomiškumo principai. Todėl atsakovų prašymai leisti iš areštuotų lėšų ne tik gauti minimalias lėšas pragyvenimui, bet ir leisti mokėti įmokas už paimtą kreditą, draudimo įmokas, konkrečius komunalinius mokesčius, kai jie pateikė visus tokių sutarčių sudarymą bei mokesčių mokėjimą patvirtinančius dokumentus, yra pagrįsti.
Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pareikšti prieštaravimus dėl atsakovų prašymų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kas pažeidė lygiateisiškumo ir rungimosi principus, nepagrįstas. Nepranešimas kitai šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimo nagrinėjimą nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti atitinkamą procesinį teismo sprendimą negaliojančiu, nes ši šalis turi visas sąlygas būti išklausyta ir pateikti savo argumentus dėl pareikšto prašymo atskirajame skunde, o pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, gali su juo sutikti ir panaikinti nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas išklausė ieškovo atskirojo skundo argumentus, tačiau su jais nesutiko ir bylą apeliacine tvarka perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenustatė, kokias sumas atsakovai gali pervesti jų prašymuose nurodytoms įmonėms, todėl atsakovai gali disponuoti bet kokiomis sumomis, todėl atsakovai gali grąžinti anksčiau laiko pasiimtus kreditus ir visas pajamas nukreipti jiems naudinga linkme, o realiai gyventi iš kitų šeimos narių gaunamų pajamų. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti keičiamos taip, kad iš esmės sudarytų sąlygas pažeisti vienos šalies interesus kitos šalies sąskaita. Kolegijos nuomone, teismas, leidęs atsakovams atlikti mokėjimus su nutartyje nurodytais subjektais, privalėjo apibrėžti sutarčių, iš kurių kyla atsakovų pareiga atlikti šiuos mokėjimus, vykdymo ribas ir leisti atlikti tik periodinius mokėjimus. Neapibrėžus šių sutarčių vykdymo ribų ir atsakovams atliekant ne tik periodinius mokėjimus pagal sutartis, gali būti apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymas. Todėl yra pagrindas keisti šią nutarties dalį, nurodant, kad atsakovai turi teisę su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais trečiaisiais asmenimis atlikti tik periodinius mokėjimus.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų keistina, nurodant, kad atsakovai V. M. ir K. K. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytiems tretiesiems asmenims gali atlikti tik periodinius mokėjimus pagal su jais sudarytas sutartis. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 4 p., 338 str.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,152 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti ir nurodyti, kad atsakovai V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gali atlikti tik periodinius mokėjimus nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytiems tretiesiems asmenims pagal su jais sudarytas sutartis.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Vasarienė
Egidijus Žironas