Administracinė byla Nr. eAS-699-789/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01452-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai G. U. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2025 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2-251(2.10) (toliau – ir 2025 m. vasario 26 d. raštas) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Užsienio reikalų ministerija, URM) 2025 m. kovo 17 d. rašto Nr. (3.1E)3-1540 (toliau – ir 2025 m. kovo 17 d. raštas) dalį dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. V. priėmimo; 2) nutraukti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakyti pareiškėjui rinkimų stebėtojui G. U. dėl jo priėmimo ir abiem pareiškėjams į jų 2025 m. vasario 21 d. prašymo dalį dėl tarnybinio patikrinimo pagal pareiškėjų 2025 m. sausio 7 d. prašymą atlikimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kompetencijos srityje; 3) priteisti pareiškėjams iš Lietuvos valstybės po 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Regionų administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2025 m. balandžio 28 d. pašalinti skundo trūkumus – per nustatytą terminą pateikti teismui pareiškėjų 2025 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai teiktą prašymą bei patikslinti aplinkybes, susijusias su jų teiktais prašymais ir į prašymus gautais atsakymais (be kita ko, patikslinti, į kokį prašymą URM atsakė pareiškėjams 2025 m. kovo 17 d. raštu).
Šalindami nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjai pateikė teismui patikslintą skundą atsakovams VRK, URM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai URM ir VRK, kuriame prašė: 1) panaikinti VRK 2025 m. vasario 26 d. raštą ir URM 2025 m. kovo 17 d. rašto dalį dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. V. priėmimo; 2) nutraukti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakyti pareiškėjui rinkimų stebėtojui G. U. dėl jo priėmimo ir abiem pareiškėjams į jų 2025 m. vasario 27 d. prašymo dalį dėl tarnybinio patikrinimo pagal pareiškėjų 2025 m. sausio 7 d. prašymą atlikimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kompetencijos srityje; 3) priteisti pareiškėjams G. U. ir Z. V. iš Lietuvos valstybės po 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės Z. V. 314,32 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo skundo priėmimo nagrinėti teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti VRK 2025 m. vasario 26 d. raštą, nutraukti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakyti pareiškėjui rinkimų stebėtojui G. U. dėl jo priėmimo. Teismas laikė skundo reikalavimą priteisti Z. V. iš Lietuvos valstybės 314,32 Eur turtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas nepaduotu. Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti 2025 m. kovo 17 d. URM rašto Nr. (3.1E)3-1540 dalį dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. V. priėmimo; 2) nutraukti atsakovo URM neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakyti pareiškėjams į jų 2025 m. vasario 27 d. prašymo dalį dėl tarnybinio patikrinimo pagal pareiškėjų 2025 m. sausio 7 d. prašymą atlikimo URM kompetencijos srityje; 3) priteisti G. U. ir Z. V. iš atsakovo Lietuvos Respublikos po 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Regionų administracinis teismas nutarė nelaikyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atsakovu, nutarė laikyti VRK trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovu, nutarė spręsti galutinai dėl šalių tinkamumo teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.
Pareiškėjai G. U. ir Z. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties, prašydami panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti VRK 2025 m. vasario 26 d. raštą bei nutraukti neteisėtą URM neveikimą ir įpareigoti atsakyti pareiškėjui G. U. dėl jo priėmimo. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti nutarties dalis, kuriomis skundas dėl turtinės žalos atlyginimo Z. V. laikytas nepaduotu ir VRK procesinė padėtis byloje iš atsakovo pakeista į trečiąjį suinteresuotą asmenį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-658-556/2025 tenkino pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą iš dalies, panaikino Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo reikalavimą panaikinti VRK 2025 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2-251(2.10), ir perdavė šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį paliko nepakeistą, nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria nutarta laikyti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o ne atsakovu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjai skunde reiškė nesutikimą su VRK 2025 m. vasario 20 d. atsakymu, o ne su vėlesniu VRK 2025 m. vasario 26 d. raštu, kuriuo persiunčiamas VRK 2025 m. vasario 20 d. atsakymas, nors skundo reikalavimą suformulavo dėl VRK 2025 m. vasario 26 d. rašto. Teisėjų kolegija vertino, kad šiuo aspektu pareiškėjų skundo reikalavimas nėra aiškus, kadangi nesusijęs su skunde dėstomais argumentais (skundo pagrindu), todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti pareiškėjams terminą pašalinti šį skundo trūkumą, o ne atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.
Regionų administraciniame teisme 2025 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2-216 (2.10) (toliau – ir 2025 m. vasario 20 d. raštas) ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2025 m. kovo 17 d. rašto Nr. (3.1E)3-1540 dalį dėl Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro Z. V. priėmimo.
Pareiškėjai paaiškino, kad tikslina skundą, atsižvelgdami į tai, jog, teikiant teismui skundą, buvo padarytas apsirikimas ir vietoje Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) buvo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2-251(2.10), t. y. lydraštį.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslintą skundą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VRK 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) turinį, priėjo prie išvados, jog šis raštas yra informacinio pobūdžio, kadangi juo URM ir pareiškėjai informuojami apie tai, kad nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl balsavimo komisijų, veikusių Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), buvo paaiškintos tokio sprendimo priežastys ir nurodytas teisinis pagrindas. Teismo vertinimu, minėtas raštas nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai) tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims, todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).
Teismas atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą dėl URM 2025 m. kovo 17 d. Nr. (3.1E)3-1540 rašto dalies panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, konstatavęs, kad teismas jau yra priėmęs nagrinėti šį pareiškėjų reikalavimą.
III.
Pareiškėjas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų G. U. ir Z. V. patikslinto skundo dalį dėl VRK 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) panaikinimo.
Pareiškėjo vertinimu, VRK 2025 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2-216 (2.10) yra tiesiogiai susijęs su kitais pareiškėjų skundo reikalavimais, t. y. reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas turės vertinti šio rašto teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsakovas ir Lietuvos Respublikos valstybės atstovas URM pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą, prašydamas atmesti atskirąjį skundą ir palikti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. URM taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
URM pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų ginčijamas VRK 2025 m. vasario 20 d. raštas Nr. 2-216 (2.10) yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjai informuojami apie tai, kad nebuvo pradėtas balsavimo komisijų, veikusių Lietuvos Respublikos ambasadoje (duomenys neskelbtini), tarnybinis patikrinimas, paaiškintos tokio sprendimo priežastys ir nurodytas teisinis pagrindas. Šiame rašte nėra suformuotos jokios privalomojo elgesio taisyklės individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatytos privalomos vykdyti pareigos ar suteiktos teisės. Ginčijamo rašto panaikinimas neturės įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai. Taigi šis VRK raštas, kuris yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
Atsakovas vertina kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad VRK 2025 m. vasario 20 d. rašto teisėtumas yra susijęs su pareiškėjų keliamais reikalavimais dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog pareiškėjai skundu neskundžia ir neprašo vertinti atsakovų atstovų (duomenys neskelbtini) veiksmų ir neveikimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų G. U. ir Z. V. patikslinto skundo reikalavimą dėl VRK 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą dėl VRK 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) panaikinimo, konstatavęs, kad šis raštas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, todėl negali būti nagrinėjimo teisme objektu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjų skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi. Pareiškėjai skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį / skundo dalis laikyta nepaduota. Pareiškėjai pateikė pirmosios instancijos teismui patikslintą skundą, kurio priėmimo klausimas išspręstas šioje byloje ginčijama Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi. Taigi atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kai, pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis, kuria, be kita ko, pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 26 d. raštą Nr. 2-251(2.10) priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjams termino patikslinti šį reikalavimą. Pareiškėjai dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties priėmimo patikslino skundo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 26 d. rašto Nr. 2-251(2.10) panaikinimo ir patikslintame skunde, be kita ko, prašė panaikinti ne 2025 m. vasario 26 d., t. y. lydraštį, o 2025 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2-216 (2.10), kurio priėmimo klausimas išspręstas šioje byloje ginčijama Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi. Taigi, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo klausimai galėjo būti sprendžiami, priimant vieną teismo procesinį sprendimą, tačiau, atsižvelgdama į susiklosčiusią procesinę situaciją, be kita ko, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį, vadovaudamasi proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, teisėjų kolegija nagrinėja pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties iš esmės.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – administracinio proceso tikslas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-226-520/2024).
Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-390-602/2025 ir kt.).
Pažymėtina, kad nors asmenims suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadas ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimus (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019). Joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015). Viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai) patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims, todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai G. U. ir Z. V. 2025 m. sausio 7 d. prašymu kreipėsi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą, prašydami atlikti tarnybinį patikrinimą dėl rinkimų pažeidimų, už kuriuos atsakinga Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), susitikti su rinkimų stebėtojais šioje ambasadoje bei priimti dėl šių aplinkybių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.. Užsienio reikalų ministerija persiuntė minėtą pareiškėjų prašymą nagrinėti pagal kompetenciją VRK. VRK 2025 m. vasario 26 d. raštu Nr. 2-251(2.10) informavo pareiškėjus G. U. ir Z. V., kad išnagrinėjo jų 2025 m. sausio 7 d. prašymą ir pateikė atsakymą Užsienio reikalų ministerijai, pridėjo prašymo nagrinėjimo rezultatus, t. y. VRK 2025 m. vasario 20 d. raštą Nr. 2-216(2.10), pareiškėjams susipažinti.
Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai 2025 m. sausio 7 d. prašymu įgyvendino teisę inicijuoti tarnybinį patikrinimą, todėl jie įgijo tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tačiau nagrinėjamu atveju jie neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti patį tokio prašymo išnagrinėjimo rezultatą, t. y. VRK 2025 m. vasario 20 d. raštą. Pareiškėjai nenurodė, kokias savo subjektines teises gina, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia, kokia apimtimi pareiškėjų teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto, kaip jie pakistų reikalavimo tenkinimo atveju. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju VRK 2025 m. vasario 20 d. raštas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administracinėje byloje objektu. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai turėtų įgalinimus ginti viešąjį interesą (ABTĮ 55 str.).
Regionų administracinio teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti 2025 m. kovo 17 d. URM rašto Nr. (3.1E)3-1540 dalį dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. V. priėmimo; 2) nutraukti atsakovo URM neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakyti pareiškėjams į jų 2025 m. vasario 27 d. prašymo dalį dėl tarnybinio patikrinimo pagal pareiškėjų 2025 m. sausio 7 d. prašymą atlikimo URM kompetencijos srityje; 3) priteisti G. U. ir Z. V. iš atsakovo Lietuvos Respublikos po 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjų skundo dalis buvo priimta nagrinėti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjo Z. V. atskirasis skundas atmetamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
URM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išspręsta iš esmės ir nėra priimtas galutinis sprendimas, URM prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų G. U. ir Z. V. patikslinto skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2025 m. vasario 20 d. rašto Nr. 2-216 (2.10) dalies panaikinimo, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Rasa Ragulskytė-Markovienė