Civilinė byla Nr. e2-484-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kurioje suinteresuoti asmenys (kreditorės) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d.).
2. Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė pateikė 2021 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašo bei kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Į tvirtintinų reikalavimų sąrašą įtraukė ir pareiškėją (kreditorę) UAB „NT paslaugos“ su 4 638 454,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pareiškėja nurodė, kad jos reikalavimą sudaro: 1 057 207,68 Eur skola (664 340 Eur pagrindinė skola, 165 321,76 Eur palūkanų, 227 545,92 Eur delspinigių) pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį; 2 984 236,10 Eur skola (698 228,47 Eur palūkanų, 574 517,93 Eur delspinigių) pagal 2018 m. spalio 19 d. sutartį; pagal vekselius antstolio vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/01752 (neišieškota 294 433,20 Eur suma), Nr. 0042/20/0153 (neišieškota 146 648,11 Eur suma), Nr. 0042/20/01010 (neišieškota 155 929,71 Eur suma).
3. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesutiko su UAB „NT paslaugos“ reikalavimu, prašė pripažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytą sutartį niekine, taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir netvirtinti UAB „NT paslaugos“ 4 638 454,71 Eur dydžio finansinio reikalavimo. Nurodė, kad UAB „NT paslaugos“ reikalavimą pagrindžiančius dokumentus pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos. Kadangi nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti per įstatymo nustatytą terminą, administratorė turėjo juos atsisakyti priimti. UAB „NT paslaugos“ atsiliepime į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodžiusi, kad jos kreditorinio reikalavimo suma – 478 567,40 Eur. Tokia pat suma buvo nurodyta ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teismui pateiktame kreditorių sąraše bei 2021 m. gegužės 17 d. susitarime dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo. Jau vien ši aplinkybė sudaro prielaidas abejoti pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 yra patvirtinta, kad UAB „NT paslaugos“ vadovė D. V. veikė organizuotoje grupėje su S. R., ir buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2025-1122/2021, kurioje, be kitų kaltinamųjų, kaltinimai pareikšti S. R., D. V., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šios aplinkybės patvirtinta, kad UAB „NT paslaugos“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra susijusios įmonės. 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis buvo sudaryta siekiant vienintelio neteisėto tikslo – trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams, tuo pačiu trukdant kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese. Dėl to šis sandoris laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnis). Pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį visa suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėja teigia, kad pagal šią sutartį buvo mokamos sumos ir 2020 m. gruodžio 31 d., ir po šios datos. Pagal pateiktus dokumentus pareiškėja 2021 m. už BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo 13 645,85 Eur ir išmokėjo grynais pinigais 64 000 Eur. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2021 m. išmokėtos sumos buvo paskola, kurią BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo grąžinti. Administratorė nepatikrino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nėra žinoma, ar iš tiesų paskolos sumos buvo gaunamos, ar jos nebuvo grąžintos. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad D. V. klastojo dokumentus, todėl vien tik pareiškėjos vadovės parengtais dokumentais neturėtų būti remiamasi. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjai iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo išieškota 1 240 304,87 Eur. Dėl to šia suma turėtų būti mažinamas pareiškėjos reikalavimas.
4. Kreditorė UAB „EDS INVEST“ taip pat nesutiko su UAB „NT paslaugos“ reikalavimu ir prašė jo netvirtinti. Nurodė, kad byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ gavo pareiškėjos nurodytas sumas. Pagal viešus duomenis UAB „NT paslaugos“ negalėjo pagrįstai įgyti tokio dydžio reikalavimų, nes šios bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 2 500 Eur, jos veikla – BMW automobilių nuoma. Paskutinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui pareiškėja pateikė tik už 2019 m. Pareiškėja nuo 2021 m. kovo 12 d. turi 1 030 Eur skolą UAB „Legal Balance“, nekilnojamojo turto neturi, jos metines pardavimo pajamas 2019 m. sudarė 221 048 Eur, o veiklos pelną – 4 100 Eur, turi nuolatinių skolų valstybinio socialinio draudimo biudžetui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymą patenkino iš dalies – patvirtino kreditorės UAB „NT paslaugos“ 1 373 853,92 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pareiškėja ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdamos sumažinti pastarosios patiriamus nuostolius dėl varžytynėse parduodamo jos nekilnojamojo turto už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, susitarė, kad pareiškėja, gavusi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą ir informaciją apie paskelbtas varžytynes, kuriose yra parduodamas pastarajai priklausantis turtas, įsipareigojo sumokėti varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvauti varžytynėse, siekdama nupirkti varžytynėse parduodamą turtą už ne aukštesnę nei šalių suderintą kainą (sutarties 2.1 punktas). Teismas konstatavo, kad pareiškėjos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties preambulė yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 583 straipsnio 1 dalis), todėl tai sudaro pagrindą pripažinti sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sutarties 2.1 punktas prieštarauja CPK 644 straipsnio 7 punktui, nes šalys, iš kurių viena yra skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sutarė siūlyti varžytynėse UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ iš anksto suderintą kainą, taip antstoliui trukdant tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, Sutarties 2.1 punkte susitarta veikti ne pagal CPK 700 straipsnio reikalavimus, nes skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tarpininkę UAB „NT paslaugos“ netiesiogiai pati siekė dalyvauti varžytynėse. Toks sutarties šalies UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veikimas neatitinka imperatyvios įstatymo normos, kurioje numatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis).
7. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis teismų nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2YT-17591-599/2020 (Nr. e2S-1137-560/2020), Nr. e2YT-14082-905/2020 (Nr. e2S-1310-967/2020) ir Nr. e2YT-18723-925/2021 (Nr. e2S-2292-854/2021) buvo konstatuota, jog dėl to, kad nebuvo sumokėta visa už iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kaina, varžytynės Nr. 185910, 185964, 185968, 185971, 206482, 206483, 206486, 206488, 206489, 206493, 206494, 206495, 206497, 206499, 206500, 206501 ir 206502, kuriose dalyvavo ir dalyvio mokestį sumokėjo pareiškėja, buvo pripažintos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 punktas). Tokiu atveju pagal CPK 721 straipsnio 3 dalį yra skelbiamos pakartotinės varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjos veiksmais, aptartais sutartyje, buvo užkertamas kelias nustatyti tikrąją parduodamo turto rinkos kainą, taip pat buvo vilkinamas visas turto realizavimo ir skolos išieškojimo procesas, tuo pačiu darant žalą išieškotojams, nes varžytynių dalyvio mokestis galėjo padengti tik itin mažą jų reikalavimų dalį.
8. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pareiškėja neperdavė jokio turto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet mokėjo varžytynių dalyvio mokestį, kuris buvo paskirstytas išieškotojams, tai yra sąžiningiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.
9. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjos 1 057 207,68 Eur finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.
10. Spręsdamas dėl reikalavimo dalies, grindžiamos 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartimi, teismas nustatė, kad pareiškėja šia sutartimi įsipareigojo suteikti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne mažesnę nei 1 000 000 Eur paskolą, o pastaroji įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumokėti 12 proc. palūkanų. Pagal sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjui dalimis pagal atskirus paskolos gavėjo prašymus. Paskolos suma yra perduodama grynais paskolos gavėjos atstovui, sumokama pavedimu į paskolos gavėjos sąskaitą arba atliekant mokėjimus paskolos gavėjo kreditoriams pagal paskolos gavėjo prievoles. Pagal sutarties 6 punktą, jei paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą nustatytu terminu, tai jis privalo mokėti delspinigius – už kiekvieną pradelstą dieną po 0,2 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos. Pareiškėja pagal šią sutartį reikalauja grąžinti 1 720 489,61 Eur paskolintos sumos, tai yra didesnę sumą, nei numatyta pačioje sutartyje. Taip pat pareiškėjos pateiktose lentelėse nurodyti mokėjimai buvo atliekami ir po 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. balandžio 16 d., už šiuos mokėjimus taip pat skaičiuojant palūkanas ir delspinigius. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kad aptariamos paskolos sutarties sąlygos būtų pakeistos ar ji būtų pratęsta.
11. Pagal vieną iš pareiškėjos pateiktų lentelių pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 78 100 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 26 218,50 Eur, o delspinigiai – 11 358,46 Eur, iš viso – 115 676,96 Eur. Pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti atlikti mokėjimai nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Anot teismo, šis išrašas patvirtina, kad pareiškėja atliko lentelėje nurodytus mokėjimus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tai yra sutampa mokėjimų datos bei jų sumos. Tačiau mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, kad šios sumos yra mokamos „pagal sutartį“. Taigi nėra nurodyta, pagal kokią sutartį yra atliekami šie mokėjimai. Išraše taip pat užfiksuota, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. į šią sąskaitą pareiškėjai pervedė pinigų sumas (iš viso 7 500 Eur), nurodydama, kad mokama už paslaugas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, atskleidžia, kad pareiškėją ir bankrutuojančią įmonę siejo ir daugiau sutartinių teisinių santykių, kurių pareiškėja teismui neatskleidė. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėja neįrodė, jog 78 100 Eur bankrutuojančiai įmonei pervedė pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį.
12. Kitoje lentelėje pareiškėja nurodė, kad už bankrutuojančią įmonę grynais pinigais nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. liepos 12 d. sumokėjo 1 131 440 Eur, už kuriuos apskaičiavo 565 927 Eur palūkanų ir 389 398,40 Eur delspinigių, iš viso – 2 086 765,40 Eur. Nurodytų mokėjimų faktinį atlikimą pareiškėja grindžia kasos pajamų orderių kvitais. Anot teismo, pateikti kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad pareiškėja bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, nurodydama, kad moka „pagal sutartį“. Pateikti kvitai atitinka antroje lentelėje nurodytas sumas, kvitų numerius ir iš dalies jų datas. Tačiau kvituose nurodyti žodžiai „pagal sutartį“ šiuo atveju taip pat nepatvirtina, kad buvo mokama būtent pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį, nes patys mokėjimai buvo atliekami ir po 2020 m. gruodžio 31 d., tai yra po to, kai visa paskolos suma turėjo būti grąžinta. Be to, bendra atliktų mokėjimų suma yra didesnė, negu paskolos sutartyje nurodyta suma.
13. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, kaip ji teigia, bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, tačiau byloje nėra įrodymų apie realų pinigų perdavimą, o kasos pajamų orderių kvitai neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimo, teismas nutarė pareiškėjos prašymą patvirtinti 2 086 765,40 Eur finansinį reikalavimą atmesti (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį).
14. Pareiškėja taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė, kad už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo tretiesiems asmenims nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. iš viso 510 949,61 Eur, už kuriuos apskaičiavo papildomai 97 082,97 Eur palūkanų ir 173 761,07 Eur delspinigių, iš viso – 781 793,65 Eur. Pareiškėja pateikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovo pareiškėjai pateiktus prašymus, kuriuose nurodyta pareiškėjai pervesti konkrečias apibrėžtas sumas konkretiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Šie prašymai atitinka aptariamoje pareiškėjos lentelėje nurodytiems asmenims pervestas sumas. Pareiškėja taip pat pateikė sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindi lentelėje nurodytomis datomis konkretiems asmenims pervestos pinigų sumos. Pervedimuose nurodyta, kad mokama už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos pateikti duomenys dėl 510 949,61 Eur atliktų mokėjimų už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš esmės atitinka paskolos sutarties 2 punkto sąlygą, nes mokėjimai buvo atliekami pagal pateiktus paskolos gavėjus prašymus, atliktų mokėjimų duomenys atskleidžia, kam buvo mokama, kokios sumos buvo mokamas, taip pat, kad buvo mokama už paskolos gavėją. Pareiškėjos apskaičiuoti 173 761,07 Eur delspinigiai atitinka sutartyje numatytą 0,2 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (180 dienų) reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) pareikšti. Tačiau teismas sumažino pareiškėjos apskaičiuotus delspinigius ir palūkanas suma, kuri buvo apskaičiuota už mokėjimus, atliktus po 2020 m. gruodžio 30 d., nes paskolos sutartis šiuo metu jau buvo pasibaigusi, o duomenų, kokiu pagrindu už vėliau sumokėtas sumas pareiškėja reikalauja palūkanų ir delspinigių, nepateikė.
15. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos 776 842,90 Eur (510 949,61 Eur + 96 201,90 Eur (97 082,97 Eur – 881,07 Eur) palūkanų + 169 691,39 Eur (173 761,07 Eur – 4 069,68 Eur) delspinigių) reikalavimo dalis yra tvirtintina.
16. Spręsdamas dėl 597 011,02 Eur reikalavimo pagal vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus pagrįstumo, teismas nustatė, kad antstolis A. Bublys vykdė išieškojimus pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytus vekselius ir notaro atliktus vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/01752, Nr. 0042/20/01010 ir Nr. 0042/20/01543, kurias užbaigė patvarkymais ir persiuntė vykdomuosius dokumentus (vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolio teismui perduoti dokumentai patvirtina, kad bendra pagal vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškėjai neišieškota suma yra 597 011,02 Eur. Nagrinėjamoje byloje nei kreditorė VMI, nei UAB „EDS INVEST“ nepareiškė reikalavimo dėl antstolio pateiktų vekselių ir pagal juos išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, taip pat nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos reikalavimo dalis pagal šiuos vekselius galėtų būti pripažinta nepagrįsta. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 597 011,02 Eur, išieškotinų pagal vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus, yra pagrįsta, todėl tvirtintina.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
17. Pareiškėja (kreditorė) UAB „NT paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria netvirtinta jos finansinio reikalavimo 3 264 600,79 Eur dalis, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „NT paslaugos“ 4 629 265,03 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje; priimti naujus įrodymus, kuriuos gavo po skundžiamos nutarties priėmimo. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Teismas nepagrįstai 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pripažino negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies ir 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Įvykus kiekvienoms varžytynėms, šalys sudarydavo papildomas sutartis, kuriomis pareiškėja perleisdavo varžytynių laimėtojo teises UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Po perleidimo 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties dalis dėl pradinės įmokos įmokėjimo jau traktuotina kaip paskolos sutartis. Šiuo atveju turėtų būti traktuojama, kad atsakovė pati nusprendė pasiskolintas iš pareiškėjos lėšas naudoti dalyvavimui savo turto varžytynėse. Tokia teisę atsakovė turi – nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo pačiam skolininkui dalyvauti savo turto varžytynėse. Kadangi VĮ „Registrų centras“ neturi funkcijos varžytynių dalyviu laikyti kitą asmenį, nei tą, kuris sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, pareiškėja ir atsakovė susitarė po kiekvienų laimėtų varžytynių ne vėliau kaip per 30 dienų perleisti varžytynių laimėtojo teises atsakovei, kad atsakovė būtų varžytynių laimėtoja ir realizuotų savo teisę sumokėti nupirkto turto kainą bei įgyti turto nuosavybės teisę. Jokie teisės aktai nedraudžia tokių susitarimų, tokie susitarimai yra praktikoje realizuojami ir vykdomi antstolių, vadinasi, yra galimi ir leistini. Pareiškėja negali būti laikoma kaip nesumokėjusi likusios turto kainos ar kitaip trukdžiusi vykdymo procesui. Pareiškėjos veiksmuose šiuo atveju nėra ir negali būti konstatuotas joks viešojo intereso pažeidimas, nes tikroji varžytynių dalyvė ir likusios kainos už turtą mokėtoja – atsakovė.
17.2. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „NT paslaugos“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi siekė pažeisti viešąją tvarką ar gerą moralę. Sutartimi šalys siekė sumažinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patiriamus nuostolius, nes jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Vykdydama sutartį, pareiškėja dalyvaudavo varžytynėse, jos sumokėtu pradiniu įnašu buvo dengiamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsiskolinimas išieškotojui. Taip buvo ne tik padengta beveik visa skola išieškotojai UAB „EDS INVEST“, bet ir buvo išsaugotas didelės vertės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas, kuris galės būti panaudotas kitų kreditorių reikalavimams dengti. Šalių veiksmais pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį niekam žala nebuvo padaryta.
17.3. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis prieštarauja CPK 583 straipsnio 1 daliai, 644 straipsnio 7 punktui ir 700 straipsniui, tačiau šios normos negali būti laikomos imperatyviomis. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukciją ir kitus norminius teisės aktus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. CPK 644 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas. CPK 700 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Visos šios teisės normos negali būti traktuojamos kaip imperatyviosios teisės normos, nes jose nesuformuluoti paliepimai, nėra konkrečių draudimų, teisės normų įgyvendinimo sąlygų. Minėtos teisės normos pagal savo esmę yra deklaratyvios, jose apibrėžiami reguliuojami teisiniai santykiai, nurodant, kad šiuos santykius reglamentuoja kiti teisės aktai (normos). Todėl teismas nepagrįstai 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pripažino negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
17.4. Pareiškėjos reikalavimas grąžinti 1 720 489,61 Eur paskolintos sumos neprieštarauja paskolos sutarties sąlygoms. Paskolos sutartis yra realinė sutartis, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja grąžinti visą pagal paskolos sutartį perduotą sumą, kurios dydis atitinka sutarties sąlygas (ne mažesnė, nei 1 000 000 Eur suma). Nors dalis paskolos sumos buvo suteikta pasibaigus paskolos sutartyje numatytam grąžinimo terminui (2020 m. gruodžio 31 d.), tačiau tai nepanaikina paskolos gavėjos prievolės grąžinti gautą paskolos sumą bei sumokėti sutartyje numatytas 12 proc. palūkanas.
17.5. Teismo nurodyti mokėjimai 7 500 Eur sumai buvo atlikti vykdant pareiškėjos ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarytą sutartį dėl atstovavimo išnuomojant turtą Nr. TN-2018/09/10R. Pagal šią sutartį pareiškėja su atsakove yra atsiskaičiusi. Pareiškėja pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėja per banką yra sumokėjusi atsakovei 78 000 Eur sumą, jokių kitų sutarčių, išskyrus 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį bei jau nurodytą 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį dėl atstovavimo išnuomojant turtą Nr. TN-2018/09/10R, šalys nebuvo sudariusios, pagal kurią atlikti mokėjimai nebuvo įtraukti į finansinio reikalavimo sumą, todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjos 115 676,96 Eur reikalavimą.
17.6. Pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutarties sąlygas paskolos suma turėjo būti perduota paskolos gavėjai ne tik grynais, bet ir kitais būdais, todėl darytina išvada, kad sutartis neprivalėjo būti notarinės formos. Nors dalis paskolos sumos grynais – 64 000 Eur – buvo perduota atsakovei jau pasibaigus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui (2020 m. gruodžio 31 d.), tačiau tai nepanaikina paskolos gavėjos prievolės grąžinti gautą paskolos sumą bei sumokėti sutartyje numatytas 12 proc. palūkanas. Tačiau apeliantė pripažįsta, kad nuo šios paskolos sumos neturėjo būti skaičiuojami delspinigiai, todėl sutinka nuo šios paskolos dalies pagal lentelę priskaičiuotų delspinigių suma, t. y. 5 120 Eur suma, sumažinti savo finansinį reikalavimą. Teismas turėjo patvirtinti 2 081 645,40 Eur reikalavimą, nes paskolos sumos perdavimo faktas yra patvirtintas pirminiais buhalteriniais dokumentais – kasos pajamų orderių kvitais.
17.7. Net ir tuo atveju, jei būtų padaryta išvada, kad 2018 m. spalio 19 d. sutartis yra negaliojanti dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, t. y. CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, tai bet kokiu atveju teismas privalėjo tvirtinti pareiškėjos reikalavimą grynais pinigais perduotos sumos – 1 131 440 Eur – dydžio. CK 1.93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris negalioja dėl to, jog nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
17.8. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas, bet ne paskolos sutarties galiojimo terminas. Paskolos sumos perdavimas po 2020 m. gruodžio 31 d. nepanaikina paskolos gavėjos prievolės grąžinti gautą paskolos sumą bei sumokėti sutartyje numatytas 12 proc. palūkanas. Dėl to darytina išvada, kad teismas galėjo netenkinti reikalavimo dalies dėl 4 069,68 Eur delspinigių, kurie buvo paskaičiuoti nuo paskolos dalies perduotos po 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau nepagrįstai netenkino reikalavimo dalies dėl už tą patį laikotarpį priskaičiuotų 881,07 Eur palūkanų.
18. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kreditorė UAB „Rentopa“ atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria netvirtinta UAB „NT paslaugos“ finansinio reikalavimo 3 264 600,79 Eur dalis, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „NT paslaugos“ 4 638 454,71 Eur finansinį reikalavimą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:
18.1. Teismas, aiškindamas 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutarties nuostatas, iš esmės pažeidė įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Sutartyje naudojama sąvoka „ne mažesnę, nei 1 000 000 Eur (vieną milijoną) paskolą“ reiškia, kad suteiktina paskolos suma gali būti ir bus didesnė. Paskolos sutarties šalys negalėjo iš anksto numatyti tikslaus paskolos sumos dydžio, todėl susitarė dėl minimalios paskolos sumos ribos, kuri pagal poreikį gali būti didinama.
18.2. Šalys buvo žodžiu susitarusios dėl paskolos sutarties pakeitimo, susitariant dėl naujo galutinio paskolos sutarties grąžinimo termino. Toks pakeitimas galėjo būti atliktas arba raštu, arba konkliudentiniais šalių veiksmais, t. y. toliau vykdant paskolos sutartį. Administratorė dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų neturi galimybės atlikti kreditorių nurodomų aplinkybių palyginimo su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl nurodyti, ar šalys paskolos sutarties pratęsimą įtvirtino raštu, nėra galimybės. Net jei tokio rašytinio susitarimo nebūtų, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad 91 291,70 Eur suma (sumokėta po 2020 m. gruodžio 31 d.) buvo suteikta ne pagal paskolos sutartį.
18.3. Teismas, nesutikdamas su kreditorės ar administratorės nurodomu pinigų pervedimo pagrindu, turi pareigą kvalifikuoti ginčo santykius ir pritaikyti kitą teisės normą, kad nebūtų pažeisti kreditorės interesais. Tai reiškia, kad teismas neturi jokio pagrindo ir jokios teisės apskritai paneigti piniginės prievolės egzistavimo fakto, nes priešingu atveju teismas sudarytų prielaidas nepagrįstam bendrovės praturtėjimui kreditorės sąskaita.
18.4. Byloje esantys kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad pareiškėja bankrutuojančiai įmonei sumokėjo grynaisiais pinigais; visi pinigai buvo perduoti pakvitavimo dokumentuose nurodant „pagal sutartį“; grynieji pinigai bendrovei buvo perduoti paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu; paskolos sutartis numato galimybę skolininkei lėšas išmokėti grynaisiais pinigais (paskolos sutarties 2 punktas), todėl darytina išvada, kad kreditorės reikalavimo dalis, grindžiama grynaisiais pinigais suteikta paskola, yra pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma.
18.5. Paskolos sutarties formos nesilaikymas nepanaikina paties sandorio (šalių veiksmų buvimo), sandorio sudarymo (kad ir neteisinga forma) fakto, tuo pačiu ir teismo konstatuotų atitinkamų faktinių aplinkybių, jog šalys šį sandorį sudarinėjo, t. y. atliko valingus veiksmus, derino sandorio sąlygas ir jas išreiškė paprastąją rašytine forma (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad grynaisiais pinigais suteiktos paskolos dalyje (1 131 440 Eur) buvo nesilaikyta privalomosios notarinės formos, tai gali turėti įtakos tik palūkanų ir delspinigių apimčiai, tačiau tai niekaip negali paneigti bendrovės pareigos grąžinti faktiškai grynaisiais pinigais sumokėtą sumą.
18.6. Kreditorės reikalavimas yra grindžiamas įrodymais, kurių dalis laikytini pirminiais apskaitos dokumentais. Byloje nėra nustatyta jokio objektyvaus pagrindo abejoti pateiktų kreditorės reikalavimą pagrindžiančių dokumentų realumu. Teismas padarė abejonėmis grindžiamą išvadą, jog nepaisant byloje esančių dokumentų visumos, kreditorės reikalavime nurodomos lėšos galėjo būti sumokėtos kitų sutarčių pagrindu. Tokia teismo išvada pažeidžia kasacinio teismo suformuotą taisyklę, nustatančią, kad įrodymais pagrįstas reikalavimas gali būti paneigtas tik atitinkamos įrodomosios galios kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
18.7. Teismas nepagrįstai 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pripažino niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes byloje nėra konstatuota, kokiai imperatyviai įstatymo normai sudaryta sutartis prieštarauja. Administratorė sutinka, kad teismo nurodyta teisės norma (CPK 644 straipsnio 7 punktas) yra imperatyvi, tačiau nagrinėjamu nėra nustatyta, kokia forma ši teisės norma buvo pažeista bei ar šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas.
18.8. Bendrovės ir kreditorės tikslas nebuvo trukdyti antstoliui imtis visų teisėtų priemonių, jog teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis), todėl nesutiktina su teismo išvadomis, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis buvo sudaroma turint vieną tikslą, t. y. užkirsti antstoliui kelią vykdyti sklandų varžytynių procesą. Tokiu būdu teismas nepagrįstai išplečia 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties ribas, itin plečiamai aiškina sutarties nuostatas, nukrypdamas ne tik nuo CK 1.80 straipsnio ribų, tačiau ir pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis).
18.9. 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi buvo siekiama bendrovei suteikti finansinę pagalbą, nes kreditorės sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis bet kuriuo atveju bus nukreipiamas ir bendrovės kreditorių reikalavimams dengti. Nepaisant to, kad dalis bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto liko neparduota, ši susidariusi situacija nepažeidė jos kreditorių interesų. Neparduotas nekilnojamasis turtas šiuo metu yra nuomojamas iš to gaunamos nemažos pajamos, kurios bus panaudotos bankroto procedūroje.
18.10. Teismo formuojama teisinė situacija iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuotą dvigubo baudimo draudimą. Kreditorė už iš esmės tuos pačius veiksmus, t. y. neva dalyvavimą varžytynėse, neturint tikslo įsigyti nekilnojamojo turto, jau yra sulaukusi finansinių sankcijų civilinėse bylose Nr. e2YT-17591-599/2020, Nr. e2YT-14082-905/2020.
19. Kreditorė UAB „Rentopa“ atskirajame skunde, be iš esmės tų pačių argumentų, papildomai nurodė, kad UAB „Rentopa“ (pradinė išieškotoja UAB „EDS INVEST“) naudai antstolis Donatas Kisielius vykdė priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto, skelbdamas ir vykdydamas varžytynes. Skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siekė išsaugoti savo nekilnojamąjį turtą ir dengti skolą apeliantei antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose dalimis, kaip tai leidžia įstatymas, t. y. dalyvaujant varžytynėse, mokant 10 procentų varžytynių dalyvio kainą ir šią sumą skiriant pastoviam kreditorės reikalavimų dengimui. Išieškotojai tiko toks skolos dengimo būdas, kuris leidžiamas CPK, išieškotoja tam neprieštaravo ir neprieštarauja. Tokiu skolos dengimo metodu praktiškai buvo padengta visa skola išieškotojai UAB „Rentopa“, o skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išsaugojo didelės vertės turtą kitų kreditorių finansiniams reikalavimams padengti. Jei turtas būtų parduotas antstolio vykdytose varžytynėse, iš turto pardavimo gauta suma būtų atitekusi tik išieškotojai UAB „Rentopa“. Tuo tarpu dengus skolą 2018 m. rugsėjo 5 d. nusimatytu būdu, turtas buvo išsaugotas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola išieškotojai UAB „Rentopa“ dalimis per varžytynių dalyvio mokesčio mokėjimus buvo beveik padengta, o turtas pateko į bendrą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto masę ir bus skiriamas visų kreditorių reikalavimams dengti.
20. Kreditorė VMI atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo apeliančių UAB „NT paslaugos“, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Rentopa“ atskiruosius skundus atmesti; priimti su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus. Nurodo šiuos atsikirtimus į apeliančių argumentus:
20.1. UAB „NT paslaugos“ teikia naują versiją, kurios nenurodė pirmosios instancijos teismui, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis yra paskolos sutartis. 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi pareiškėja įsipareigojo dalyvauti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto varžytynėse, o ne paskolinti šiai bendrovei pinigines lėšas, taigi ši sutartis neatitinka CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktos paskolos sutarties sampratos, todėl negali būti laikoma paskolos sutartimi. Pareiškėja iš esmės teigia, kad skolino pinigus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tam, kad ši bendrovė įsigytų turtą, kuris jai pačiai priklausė nuosavybės teise.
20.2. Pateiktose sutartyse dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo yra nurodyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sąskaitos yra areštuotos, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negalės atsiskaityti nei su pačia pareiškėja, nei sumokėti pareiškėjos varžytynėse pasiūlytos turto kainos. Net jei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų turėjusi lėšų sumokėti varžytynėse pasiūlytą turto kainą, turto pardavimas vis tiek nebūtų įvykęs, nes BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebūtų galėjusi būti jai pačiai priklausančio turto pirkėja.
20.3. Pareiškėjos neteisėtas veikimas vykdymo procese yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2292-854/2021, o atskirajame skunde nurodomi teiginiai, kad pareiškėja nebuvo tikroji varžytynių dalyvė, yra tiesiog gynybinė pozicija. Vienintelis 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties tikslas ir tikroji sutarties šalių valia buvo trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams realizuojant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą, tuo pačiu trukdant kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese. To nepaneigia aplinkybė, kad varžytynių dalyvio mokestis buvo panaudotas išieškotojo skolos dengimui.
20.4. Atsakovės atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi buvo sutarta teikti finansinę pagalbą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nes po tokios tariamos finansinės pagalbos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojimai nesumažėjo, taigi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negavo jokios finansinės naudos, o įvertinus tai, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, įsipareigojimai palūkanų ir delspinigių forma tik išaugo.
20.5. Atsakovės teiginiai, kad palikus galioti skundžiamą nutartį būtų įteisinta dvigubą baudimą savo esme atitinkanti situacija, yra nepagrįsti. Atskirajame skunde minimose bylose UAB „NT paslaugos“ baudos buvo skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, prašymus taikyti laikinąsias priemones, o ne dėl trukdymo vykdyti turto realizavimą dalyvaujant varžytynėse. Ir net jei UAB „NT paslaugos“ būtų buvusi nubausta už trukdymą realizuoti turtą varžytynėse, tai nereikštų, jog atsisakant tvirtinti jos finansinį reikalavimą, UAB „NT paslaugos“ būtų pakartotinai baudžiama, nes atsisakymas tvirtinti kreditoriaus reikalavimą nėra bausmė nei civilinės, nei administracinės, nei baudžiamosios teisės prasme.
20.6. UAB „Rentopa“ atskirojo skundo teiginys, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi buvo sutarta dengti skolą dalimis, sumokant varžytynių dalyvio įmoką, neatitinka pačios sutarties sąlygų, nes toks tikslas nebuvo deklaruotas sutartyje. Be to, dengti skolą dalimis galima ir nedalyvaujant varžytynėse, o dalyvavimas jose, neturint tikslo įsigyti parduodamo turto, neatitinka vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir už tokį neteisėtą veikimą UAB „NT paslaugos“ ne kartą buvo skirtos baudos.
20.7. UAB „NT paslaugos“ turėjo suvokti, kad didelę dalį paskolos sutarties išmokės grynaisiais pinigais ir kad tokiai sutarčiai yra privaloma notarinė forma ir kad jos nesilaikymas turės teisines pasekmes, bet pati pasirinko tokį veikimo būdą. Nesant pakankamų įrodymų, kad pareiškėja būtų perdavusi pinigines lėšas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 2 081 645,40 Eur reikalavimo tvirtinimo.
20.8. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pinigų perdavimo faktą ir jo neginčijo. Skundžiamos nutarties 47 punkte yra nurodyta, kad byloje nėra įrodymų apie realų pinigų perdavimą.
20.9. Pareiškėja nurodo, kad naujus įrodymus gavo jau po to, kai byla buvo išnagrinėta, tačiau nepateikia tai įrodančių dokumentų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šių dokumentų negalėjo gauti anksčiau, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama laiku gauti šiuos dokumentus. Pareiškėja nepaaiškina, kokiu būdu gavo ir nemokumo administratorei pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį, taip pat ir kitus dokumentus, jei dokumentai buvo paimti kratų metu. Pareiškėja nei prašyme nemokumo administratorei, nei atsiliepime nenurodė, kad egzistuoja kažkokios papildomos sutartys, kurios įrodytų jos finansinio reikalavimo pagrįstumą ir kurių ji negali pateikti. Labiau tikėtina, kad tiek prašymai, tiek sutartys dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo buvo parengtos atgaline data, jau po bylos išnagrinėjimo, siekiant pagrįsti naujai sukurtą versiją dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties traktavimo kaip paskolos sutarties. Dėl to nėra teisinio pagrindo priimti su UAB „NT paslaugos“ atskiruoju skundu naujai teikiamų įrodymų.
21. Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ atsiliepimuose į atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir kreditorės UAB „Rentopa“ atskiruosius skundus prašo šiuos skundus tenkinti.
22. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimuose į pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ ir kreditorės UAB „Rentopa“ atskiruosius skundus prašo šiuos skundus tenkinti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ pateikė 4 638 454,71 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino iš dalies – patvirtino kreditorės UAB „NT paslaugos“ 1 373 853,92 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti dalį kreditorės UAB „NT paslaugos“ finansinio reikalavimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
25. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Kreditorė UAB „NT paslaugos“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties dėl atstovavimo išnuomojant turtą Nr. TN-2018/09/10R ir šios sutarties pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kopijas, 2022 m. vasario 15 d. prašymo prokuratūrai ir 2022 m. kovo 28 d. prašymo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (toliau – FNTT) kopijas, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymus ir sutartis dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo. Anot kreditorės, šie dokumentai buvo paimti per FNTT atliktą kratą, todėl anksčiau negalėjo būti pateikti.
27. Sutiktina, kad dalies įrodymų, t. y. 2018 m. rugsėjo 10 d. sutarties ir jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pateikimo būtinybė apeliantei atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, siekiant pagrįsti pirmosios instancijos teismo nurodytus atsakovės mokėjimus (iš viso 7 500 Eur) į pareiškėjos sąskaitą. Todėl šiuos naujus įrodymus teisėjų kolegija priima. Likę dokumentai, kuriais apeliantė papildomai grindžia savo reikalavimo dalį dėl skolos pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį, t. y. prašymai ir sutartys dėl varžytynių laimėtojo visų teisių ir pareigų perleidimo, pirmosios instancijos teisme ne tik nebuvo pateikti, bet ir apskritai nebuvo nurodyti (nors atsiliepime į prašymą dėl kreditorių reikalavimų netvirtinimo pareiškėja nurodė, jog yra pateikusi visus savo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus). Kadangi tokios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jomis negali būti grindžiamas pareiškėjos atskirasis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija minėtų naujų įrodymų nepriima.
28. Kreditorė VMI kartu su atsiliepimu į UAB „NT paslaugos“ atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos gavo tik 2021 m. kovo 22 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą. Anot VMI, pateikti klientų apyvartos žiniaraščiai ir didžiosios knygos operacijų žurnalai patvirtina, kad UAB „NT paslaugos“ yra skolinga BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 031 453,81 Eur. Šie dokumentai, anot VMI, paneigia UAB „NT paslaugos“ įrodinėjamas aplinkybes dėl įsiskolinimo dydžio.
29. Kadangi suinteresuotas asmuo tokių įrodymų anksčiau pateikti negalėjo ir apie jais grindžiamas aplinkybes anksčiau negalėjo žinoti, teisėjų kolegija priima šiuos naujus įrodymus.
Dėl 1 057 207,68 Eur reikalavimo teisės pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pagrįstumo
30. Pareiškėja reikalavimo 1 057 207,68 Eur dalį grindė 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi, pagal kurią dalyvaudama 25-iose varžytynėse sumokėjo iš viso 664 340 Eur, todėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal šią sutartį turi grąžinti pareiškėjai nurodytą sumą, taip pat sumokėti 165 321,76 Eur palūkanų ir 227 545,92 Eur delspinigių. Kreditorė VMI prašė šią sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu pagal CK 1.81 straipsnį, nes jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir netvirtinti šios kreditorinio reikalavimo dalies.
31. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį UAB „NT paslaugos“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdamos sumažinti atsakovės patiriamus nuostolius dėl varžytynėse parduodamo jos nekilnojamojo turto už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, susitarė, kad pareiškėja, gavusi atsakovės prašymą ir informaciją apie paskelbtas varžytynes, kuriose yra parduodamas atsakovei priklausantis turtas, įsipareigoja sumokėti varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvauti varžytynėse, siekdama nupirkti varžytynėse parduodamą turtą už ne aukštesnę nei šalių suderintą kainą (sutarties 2.1 punktas). Pareiškėjai laimėjus varžytynes, atsakovė įsipareigoja surasti investuotoją, kuris ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėtų už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduodamas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, arba padengtų išieškotojui visą atsakovės skolą (sutarties 2.2 punktas).
32. Pagal sutarties 2.3 punktą, tais atvejais, kai atsakovės investuotojas sumoka už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, pareiškėja pasirašo turto pardavimo iš varžytynių aktą ir viešame registre įregistruoja nuosavybės teisę į varžytynėse įsigytą turtą savo vardu. Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosavybės teisių į varžytynėse įsigyto turto įregistravimo pareiškėja įsipareigoja pirkimo–pardavimo sutartimi perleisti varžytynėse įsigytą turtą atsakovės investuotojui arba kitam jos nurodytam pirkėjui. Pardavimo kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartį turi būti tokia, kad už parduotą turtą pareiškėja gautų pinigų sumą, kad būtų padengtas pareiškėjos įsiskolinimas atsakovės investuotojui, pareiškėja atgautų varžytynių dalyvio mokestį, o taip pat gautų 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio sumokėjimo dienos iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
33. Pagal sutarties 2.4 punktą, tais atvejais, kai varžytynes laimi kitas dalyvis arba atsakovė neranda investuotojo, varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis, nes pareiškėja nesumoka skirtumo tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio arba varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis kitais pagrindais arba varžytynės yra atšaukiamos, atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 40 dienų nuo varžytynių datos kompensuoti pareiškėjai sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį bei 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo dienos iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
34. Pagal sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, kad atsakovei 2.4 punkte nustatytais atvejais vėluojant grąžinti pareiškėjai varžytynių dalyvio mokestį, už kiekvieną uždelstą dieną yra skaičiuojami delspinigiai – 0,2 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
35. Vertinant tokį šalių susitarimą, pirmiausiai pažymėtina, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), kurios tikslas yra parduoti skolininko turtą už didžiausią pasiūlytą kainą (CPK 713 straipsnio 13 dalis). Varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose varžytynėse (CPK 709 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 710 straipsnio 2 dalį asmuo varžytynių dalyviu įregistruojamas, jeigu yra įvykdytos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, be kita ko, nurodomi savo ir atstovo, jeigu asmuo dalyvauja varžytynėse per atstovą, duomenys, taip pat atstovavimo pagrindas, sumokamas varžytynių dalyvio mokestis.
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja atsakovės turto varžytynėse dalyvavo asmeniškai (byloje nėra duomenų, kad ji atsakovės turto varžytynėse dalyvavo kaip kito asmens atstovė), todėl jai tenka neigiamos pasekmes, pasireiškiančios tuo, kad sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis nėra grąžinamas, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos (CPK 711 straipsnio 1 dalis).
37. Pažymėtina, kad negalimas toks šalių susitarimas, pagal kurį pats skolininkas, kurio turtas priverstinai parduodamas iš varžytynių, nurodytu atveju įsipareigoja grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos ir atsakovės sudaryta 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką, taip trukdant antstoliui tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
38. Šią išvadą patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis galutinai išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2YT-17591-599/2020 (Nr. e2S-1137-560/2020), Nr. e2YT-14082-905/2020 (Nr. e2S-1310-967/2020) ir Nr. e2YT-18723-925/2021 (Nr. e2S-2292-854/2021) yra konstatuota, jog dėl to, kad nebuvo sumokėta visa už iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kaina, varžytynės Nr. 185910, 185964, 185968, 185971, 206482, 206483, 206486, 206488, 206489, 206493, 206494, 206495, 206497, 206499, 206500, 206501 ir 206502, kuriose dalyvavo ir dalyvio mokestį sumokėjo pareiškėja, buvo pripažintos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 punktas). Tokiu atveju pagal CPK 721 straipsnio 3 dalį yra skelbiamos pakartotinės varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veiksmais, aptartais minėtoje sutartyje, buvo užkertamas kelias nustatyti tikrąją parduodamo turto rinkos kainą, taip pat buvo vilkinamas visas turto realizavimo ir skolos išieškojimo procesas, tuo pačiu darant žalą išieškotojams, nes varžytynių dalyvio mokestis galėjo padengti tik nedidelę jų reikalavimų dalį.
39. Minėtos išvados nepaneigia apeliančių argumentai, kad pareiškėjos sumokėtais varžytynių dalyvio mokesčiais buvo padengta beveik visa skola išieškotojai UAB „EDS INVEST“ ir kad išieškotoja tam neprieštaravo; kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi buvo siekiama atsakovei suteikti finansinę pagalbą nekilnojamajam turtui išsaugoti. Laikantis tokios pozicijos, kaip teisingai nurodoma VMI atsiliepime, atsakovės įsipareigojimai nesumažėja, o tik išauga palūkanų ir delspinigių forma, atsakovei neturint galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
40. Pagal CPK 644 straipsnio 1 punktą skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įvertinus 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties sąlygas ir jomis siekiamus šalių tikruosius tikslus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pripažintina, kad šis sandoris prieštarauja minėtai imperatyviai įstatymo normai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, jog šis sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
41. Be to, skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tarpininkę UAB „NT paslaugos“ netiesiogiai pati siekė dalyvauti varžytynėse. Kaip minėta, 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartyje numatyta perleisti pareiškėjos iš varžytynių įsigytą atsakovės turtą neįvardintam investuotojui. Toks sutarties šalies UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veikimas neatitinka CPK 704 straipsnio reglamentavimo, kuriame numatyta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
42. Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį sumokėtais varžytynių dalyvio mokesčiais, kurie buvo paskirstyti atsakovės išieškotojams, t. y. sąžiningiems tretiesiems asmenims. Todėl teismas, konstatavęs, kad minėtas sandoris yra niekinis, šiuo atveju pagrįstai netaikė restitucijos.
43. Nesutiktina su atsakovės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad skundžiama nutartimi sudaryta situacija iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuotą dvigubo baudimo draudimą, nes pareiškėjai UAB „NT paslaugos“ už iš esmės tuos pačius veiksmus, t. y. neva dalyvavimą varžytynėse, neturint tikslo įsigyti nekilnojamojo turto, jau buvo paskirtos baudos civilinėse bylose Nr. e2YT-17591-599/2020, Nr. e2YT-14082-905/2020. Minėtose bylose baudos buvo skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, prašymus taikyti laikinąsias priemones, o ne dėl trukdymo vykdyti turto realizavimą dalyvaujant varžytynėse. Be to, atsisakymas tvirtinti kreditoriaus reikalavimą nėra bausmė.
44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti kreditorės UAB „NT paslaugos“ reikalavimo 1 057 207,68 Eur dalį.
Dėl reikalavimo 2 207 393,11 Eur dalies pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį pagrįstumo
45. Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ savo reikalavimo dalį grindė su atsakove UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryta 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartimi, pagal kurią, anot pareiškėjos, atsakovė liko skolinga 1 720 489,61 Eur pagrindinės skolos, 698 228,47 Eur palūkanų ir 574 517,93 Eur delspinigių, iš viso 2 984 236,01 Eur. Pareiškėja nurodė, kad pagal šią sutartį atsakovei į sąskaitą pervedė 78 100 Eur, grynaisiais sumokėjo 1 131 440 Eur bei tretiesiems asmenims už atsakovę sumokėjo 510 949,61 Eur.
46. Pirmosios instancijos teismas patvirtino pastarąją skolos dalį (t. y. 510 949,61 Eur) ir dalį apskaičiuotų palūkanų (96 201,90 Eur) bei delspinigių (169 691,39 Eur) už šią sumą, iš viso 776 842,90 Eur. Apeliantės nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos reikalavimo dalį, grindžiamą atsakovei į sąskaitą pervestomis ir grynaisiais sumokėtomis pinigų sumomis.
47. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
48. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir po jos sudarymo perduodant (skolinant) sutartyje nurodytą pinigų sumą. Paskoliniai teisiniai santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo gali būti susidarę anksčiau žodinės sutarties pagrindu ir įforminti vėliau sudarant rašytinę sutartį. Paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir tarp verslu užsiimančių asmenų tarpusavio atsiskaitymus įforminant paskolos sutartimis. Todėl, kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių, kiekvienu atveju būtina išaiškinti paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018, 34 punktas).
49. Paprastai paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).
50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį pareiškėja įsipareigojo suteikti atsakovei ne mažesnę, nei 1 000 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumokėti 12 proc. palūkanų.
51. Pagal šios sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad paskolos sumą paskolos davėja perduoda paskolos gavėjai dalimis pagal atskirus paskolos gavėjos prašymus. Paskolos suma yra perduodama grynaisiais paskolos gavėjos atstovui, sumokama pavedimu į paskolos gavėjos sąskaitą arba atliekant mokėjimus paskolos gavėjos kreditoriams pagal paskolos gavėjos prievoles. Pagal sutarties 6 punktą, jei paskolos gavėja vėluoja grąžinti paskolą nustatytu terminu, tai ji privalo mokėti delspinigius – už kiekvieną pradelstą dieną po 0,2 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos.
52. Pagal vieną iš pareiškėjos pateiktų lentelių pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėjo atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 78 100 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 26 218,50 Eur, o delspinigiai – 11 358,46 Eur, iš viso – 115 676,96 Eur. Pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti atlikti mokėjimai nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Šis išrašas patvirtina, kad pareiškėja atliko lentelėje nurodytus mokėjimus atsakovei, t. y. sutampa mokėjimų datos bei jų sumos. Tačiau kai kurių mokėjimų paskirtyje nieko nenurodyta, o kitų mokėjimų paskirtyje yra abstrakčiai nurodyta, kad šios sumos yra mokamos „pagal sutartį“. Taigi nėra nurodyta, pagal kokią sutartį yra atliekami šie mokėjimai.
53. Vertinant šios paskolos realumą, atsižvelgtina į tai, kad šalių sudarytoje 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartyje nėra nurodyta konkreti paskolos suma(-os) (įsipareigota suteikti atsakovei ne mažesnę, nei 1 000 000 Eur paskolą), jos suteikimo momentas ar laikotarpis. Pažymėtina, kad dalis mokėjimų atlikta dar iki paskolos sutarties sudarymo, tačiau sutartyje šios paskolų sumos nėra nurodytos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo pačiu laikotarpiu atsakovė keliais mokėjimo pavedimais pervedė pareiškėjai iš viso 7 500 Eur už paslaugas. Nors pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė šalių sudarytą 2018 m. rugsėjo 10 d. sutartį dėl atstovavimo išnuomojant turtą Nr. TN-2018/09/10R ir šios sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias buvo atlikti nurodyti mokėjimai, tai nepaneigia teismo išvados, kad pareiškėją ir atsakovę siejo ir daugiau sutartinių teisinių santykių, kurie teismui nebuvo atskleisti. Tokią išvadą leidžia daryti ir VMI kartu su atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pateikti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ klientų apyvartos žiniaraščiai ir didžiosios knygos operacijų žurnalai, iš kurių matyti, kad UAB „NT paslaugos“ taip pat turėjo tam tikrų įsipareigojimų atsakovei.
54. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 yra patvirtinta, jog UAB „NT paslaugos“ vadovė D. V. veikė organizuotoje grupėje su S. R., ir buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-263-1122/2022, kurioje, be kitų kaltinamųjų, kaltinimai pareikšti S. R., D. V., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šios aplinkybės patvirtinta, kad UAB „NT paslaugos“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra per valdymo organus ir akcininkus susijusios įmonės, per jas buvo vykdomos nusikalstamos veikos. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šalis siejusių paskolinių teisinių santykių realumo apeliančių nurodoma apimtimi.
55. Be to, kaip nurodoma pačios atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde, nemokumo administratorė dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų neturi galimybės atlikti kreditorių nurodomų aplinkybių palyginimo su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi minėtos abejonės dėl nurodytos paskolos suteikimo realumo nėra paneigtos konkrečiais atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja neįrodė, jog 78 100 Eur atsakovei pervedė pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis).
56. Pareiškėja nurodo, kad kitą paskolos dalį, t. y. 1 131 440 Eur, sumokėjo atsakovei grynaisiais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. liepos 12 d. Nurodytų mokėjimų faktinį atlikimą pareiškėja grindžia atsakovės išrašytais kasos pajamų orderių kvitais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja atsakovei mokėjo grynais pinigais „pagal sutartį“. Tačiau nėra nurodyta konkrečiai, pagal kokią sutartį atliekami šie mokėjimai. Be to, dalis mokėjimų atlikta jau pasibaigus paskolos sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui, o įrodymų, jog šalys susitarė pratęsti šį terminą, nepateikta. Vertinant šios paskolos suteikimo atsakovei realumą taip pat atsižvelgtina į jau minėtų 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutarties sąlygų abstraktų pobūdį, šalis siejusį tarpusavio ryšį per susijusius asmenis (žr. šios nutarties 54 punktą), taip pat tą aplinkybę, kad nemokumo administratorė pripažino, jog jai nebuvo perduoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog minėtų sumų, sudarančių didžiąją dalį pareiškėjos nurodytos paskolos, sumokėjimas grynaisiais realiai įvyko. Šių pinigų sumokėjimas ir panaudojimas atsakovės veikloje neatsispindi jos buhalteriniuose dokumentuose. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad šalims teigiant, jog buvo susitarta suteikti atsakovei ne mažesnę, nei 1 000 000 Eur paskolą, ir įrodinėjant, kad didžioji dalis paskolos (t. y. virš milijono Eur) atsakovei buvo suteikta grynaisiais, paskolos sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka, kaip tokiu atveju reikalaujama pagal CK 6.871 straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
57. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pripažinus 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį negaliojančia dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, t. y. CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, tokiu atveju pagal to paties straipsnio 5 dalį atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepaneigiantį teismo išvados, kad šioje byloje neįrodyta, jog pareiškėja realiai suteikė atsakovei 1 131 440 Eur dydžio paskolą grynaisiais pagal minėtą sutartį.
58. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai nutarė nepatvirtinti kreditorės UAB „NT paslaugos“ reikalavimo 2 207 393,11 Eur dalies pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia nurodytų teismo išvadų ginčo klausimu, todėl nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Dėl to atskirieji skundai netenkinami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis