Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-600-826/2015
Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-00830-2015-0)
Procesinio sprendimo kategorijos:
99.1.4; 122.1; 122.4.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. kovo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės A. R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Divytis“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., A. N., UAB „Metalo laužo prekyba“,
n u s t a t ė:
pareiškėja UAB „Divytis“ 2015-01-26 kreipėsi į teismą su skundu, juo prašo panaikinti antstolės A. R. Ž. 2014-12-30 patvarkymą Nr. S-13220 „Dėl išieškotojo sutikimo perimti turtą“.
Klaipėdos miesto apylinkės 2015-01-29 teismas nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki civilinės bylos pagal skolininkės UAB „Divytis“ skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-29 nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015-03-30 13.30 val. teismo posėdyje.
Antstolė A. R. Ž. pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-01-29 nutarčių ir prašė jas abi panaikinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-09 nutartimi atsisakė priimti antstolės 2015-02-05 atskirojo skundo dalį dėl neskundžiamos 2015-01-29 nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje panaikinimo; taip pat teismas nustatė antstolei 7 dienų terminą atskirojo skundo dėl 2015-01-29 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad klausimai dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą gali būti išspręsti ir vėlesnėse bylos stadijose. Taip pat nurodė, kad nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra neskundžiama, dėl to skundas dėl jos negali būti paduotas. Teismas įpareigojo antstolę sumokėti 41,71 Eur žyminį mokestį už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atskiruoju skundu antstolė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą dėl 2015-01-29 nutarčių. Nurodė, jog teismo nurodymas, kad nutartis neskundžiama, neatima teisės skųsti nepagrįstos teismo nutarties. Teismas, priėmęs skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir paskyręs jį nagrinėti, atėmė iš antstolės galimybę skundą išnagrinėti LR CPK 510 str. nustatyta tvarka, todėl tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Teismas privalėjo pasinaikinti 2015-01-29 nutartį skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o ne pareikalauti iš skolininko duomenų, jog jis su 2015-01-16 prašymu visų pirma kreipėsi į antstolę. Pažymėjo, jog išnagrinėjo 2015-01-16 skolininko prašymą. Taip pat nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį, nes skundai dėl antstolių veiksmai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, dėl to negali būti apmokestinama ir atskira tokio proceso dalis. Teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes skolininkas, pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žyminio mokesčio nemokėjo.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolę sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes skundai vykdymo procese nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, be to, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes skolininkas, pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žyminio mokesčio nemokėjo. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 80 str. 2 d., kuri įsigaliojo nuo 2011-10-01, aiškiai nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 eurų žyminis mokestis. Šioje teisės normoje nėra jokių išimčių, įskaitant ir tokias, kai skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Antstolė teisingai nurodo, jog skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, tačiau skundas dėl antstolio veiksmų ir atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra du atskiri institutai, kurių apmokestinimą žyminiu mokesčiu reglamentuoja atskiri CPK straipsniai – 80 str. 2 d. ir 510 str. 6 d. Taip pat nepagrįsta skundo nuostata, jog teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes skolininkas, pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žyminio mokesčio nemokėjo, nes prašymams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtingai nei atskiriesiems skundams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra taikomas žyminis mokestis.
Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio kito pagrindo nemokėti žyminio mokesčio, nes antstolio statusas neatitinka CPK 83 str. 1 d. 5 p. nurodytų asmenų grupės statuso, nes šiuo atveju antstolis, nors ir yra valstybės įgaliotas asmuo, tačiau negina viešojo intereso. Antstoliui taip pat netaikytinas ir CPK 83 str. 1 d. 14 p., nes nei Kodekse, nei kituose įstatymuose nenumatyti atvejai, kai antstolis yra atleidžiamas nuo žyminio skundo už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris civilinėje byloje Nr. 2S-1875-777/2014 įpareigojo antstolį sumokėti žyminį skundą už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo.
Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos 2015-01-29 nutarties, ir teigia, jog teismo nurodymas, kad nutartis neskundžiama, neatima teisės skųsti nepagrįstos teismo nutarties. Su tokia skundo nuostata teismas nesutinka. Nutarčių (sprendimų) apskundimo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, taigi ir pirmosios instancijos teismas 2015-01-29 nutartyje nurodė, jog nutartis neskundžiama ne savo iniciatyva, o dėl to, jog tai nustatyta CPK. 2015-01-29 nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. LR CPK 233 str. nustatyta, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal Kodekso 334 str. 1 d. nustatytas taisykles. Taigi akivaizdu, jog 2015-01-29 nutartis yra neskundžiama, tuo labiau kad ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (LR CPK 334 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas, priėmęs skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir paskyręs jį nagrinėti, atėmė iš antstolės galimybę skundą išnagrinėti LR CPK 510 str. nustatyta tvarka, todėl tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Kaip jau buvo minėta, nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, priešingai, ja buvo paskirtas bylos nagrinėjimas. Taip pat nesutiktina su teiginiu, jog antstolei buvo atimta galimybė pačiai išnagrinėti skundą LR CPK 510 str. nustatyta tvarka. Skolininkas skunde teismui nurodė, jog LR CPK 510 str. 3 d. nustatytu terminu negavo atsakymo iš antstolės dėl pateikto skundo. Teisę kreiptis asmeniui tiesiai į teismą numato LR CPK 510 str. 4 d. Antstolė nurodė, kad dėl skolininko 2015-01-16 skundo priėmė sprendimą, skolininko skundas netenkintas. Esant tokioms aplinkybėms, bet kokiu atveju byla būtų nagrinėjama teisme.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-09 nutarties, kuria įpareigojo antstolę sumokėti žyminį mokestį, motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodė, kad mokėtinas žyminis mokestis yra 41,71 Eur. LR CPK 80 str. 2 d. nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur žyminis mokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas yra teikiamas per EPP, mokėtinas 75 proc. dydžio žyminis mokestis, tai yra 21,00 Eur (CPK 80 str. 7 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ši teismo nutarties dalis patikslintina nurodant, kad antstolė A. R. Ž. už skundą dėl 2015-01-29 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi sumokėti 21,00 Eur žyminį mokestį.
Vadovaudamasis LR CPK 336–339 str., teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-09 motyvuojamojoje dalyje antstolei A. R. Ž. nurodytą sumokėti žyminį mokestį ir įpareigoti antstolę sumokėti 21,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjas Marius Dobrovolskis