Civilinė byla Nr. e2A-760-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-001335-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.8.9.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir A. P. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, dėl su akcijomis susietų obligacijų pasirašymo sutarčių ir pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo, išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos Bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

                                                                    I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai I. M. (I. M.), G. K., P. K. ir A. P. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – atsakovas, bankas) žalos atlyginimą: ieškovui I. M. – 68 746,78 Eur,??????????? ieškovui G. K. – 131 741,71 Eur, ieškovui G. K. solidariai su ieškovu P. K. – 168 512,92 Eur, ieškovui A. P. – 139 686,38 Eur; netenkinus šio reikalavimo, taikyti alternatyvų ieškovų teisių gynybos būdą, t. y. pakeisti nuo sudarymo pradžios ieškovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis, nustatant, kad atsakovas ieškovams pagal šias sutartis skolina pinigus su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimui už 75 procentus mažesnę palūkanų normą, nei buvo nustatyta šiose sutartyse (skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse); priteisti iš atsakovo, kaip be pagrindo gautą pinigų sumą, ieškovo A. P. naudai 139 686,38 Eur; priteisti ieškovui A. P., kuris visas palūkanas atsakovui pagal ginčo SASO obligacijas skolintomis lėšomis yra sumokėjęs, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovai nurodė, kad 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 2K–55 buvo patvirtintas akcinės bendrovės (toliau – AB) DNB banko susietų obligacijų bazinis prospektas, leidęs atsakovui viešai platinti vidutinės trukmės nesubordinuotas, negarantuotas ir nekonvertuojamas su vertybinių popierių indeksu susietas obligacijas. Atsakovas pradėjo viešai platinti susietas SASO obligacijas, kurias platino trimis būdais: SASO obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos nuosavomis investuotojo lėšomis, SASO obligacijos, kurios būdavo įsigyjamos iš dalies investuotojo nuosavomis lėšomis ir iš atsakovo skolintomis lėšomis. Po atsakovo individualaus pasiūlymo ir suteiktų investavimo rekomendacijų, kad tai yra saugus ir patikimas būdas panaudoti ieškovų turėtą nekilnojamąjį turtą arba patikimai ir saugiai investuoti savo lėšas ir gauti garantuotą prieaugį, ieškovai sudarė obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutartis. Tačiau ieškovų įsigytos ginčo obligacijos sukėlė jiems nuostolius, kurie pasireiškė palūkanomis, mokėtinomis atsakovui už paskolas SASO obligacijų įsigijimui. Atsakovas sąmoningai ieškovams pateikė klaidingą ir/arba melagingą informaciją apie ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis riziką. Ieškovai laikytini neprofesionaliais investuotojais, kuriems atsakovas turėjo taikyti maksimalų investuotojų apsaugos lygį. Atsakovo platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis neturėjo nieko bendra su atsakovo platintomis SASO obligacijomis nuosavomis lėšomis, o tai lėmė, jog atsakovo platintos SASO obligacijos skolintomis lėšomis buvo platinamos be parengto, patvirtinto ir viešai paskelbto prospekto, t. y. civilinėje apyvartoje buvo neteisėtai. Atsakovas visiškai neatskleidė investavimo į SASO obligacijas skolintomis lėšomis rizikos, neturėjo ir nebuvo parengęs rizikos aprašymo, kuris būtų skirtas būtent tokioms obligacijoms. Visiškas atsakovo rizikos, susijusios su investavimu į SASO obligacijas skolintomis lėšomis, neatskleidimas atsakovo klientams yra konstatuotas tiek Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015. Atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, neteisėtai veikė esant interesų konfliktui. Atsakovas, platindamas SASO obligacijas skolintomis lėšomis, paskolos sumą pervesdavo pats sau, t. y. neprivalėjo turėti ir/arba į šį procesą investuoti savo lėšų, tačiau tuo pačiu metu gaudavo garantuotas palūkanas iš asmenų, įsigijusių SASO obligacijas skolintomis lėšomis. Akivaizdu, kad ginčo obligacijų platinimu atsakovas neprisiėmė rizikos dėl pinigų skolinimosi ir likvidumo krizės, tačiau eliminavo savo paties skolinimosi sąnaudas, kurios įprastai sudaro didžiausią dalį banko veiklos kaštų. Atsakovas SASO obligacijas skolintomis lėšomis sąmoningai melagingai reklamavo, kaip saugią ir pelningą investiciją, nors iš tikrųjų siūlė sudaryti itin rizikingą finansinį sandorį. Ieškovams iš anksto, t. y. iki ginčo sutarčių sudarymo, nebuvo pateikti prospektai ir kita investiciniams sprendimams priimti būtina medžiaga, dalis dokumentų pateikta tik sutarčių pasirašymo metu. Tokiu būdu atsakovas šiurkščiai pažeidė informavimo pareigą. Atsakovas neužtikrino, kad investicines paslaugas ieškovams, susijusias su SASO obligacijų skolintomis lėšomis platinimu, teiktų tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Atsakovas nei savo rengtuose prospektuose, nei ginčo objektu esančiose sutartyse, nei kituose dokumentuose nebuvo numatęs rizikos veiksnio, kad ieškovams, įsigijusiems SASO obligacijų skolintomis lėšomis, atsakovo nemokumo ar bankroto atveju tektų grąžinti ne tik susikaupusias palūkanas, tačiau ir visą pagrindinę skolą. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie lėmė ieškovų nuostolius dėl ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimo sutarčių sudarymo. Prašomų priteisti nuostolių nebūtų atsiradę, jei atsakovas nebūtų atlikęs eilės neteisėtų veiksmų, t. y. tarp atsakovo veiksmų ir ieškovų patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Ieškovų nuostoliais laikytini atsakovui mokėtinos palūkanos už ginčo obligacijų pirkimui paskolintų lėšų grąžinimą. Atsakovas yra verslininkas–bankas, kuriam keliami didžiausi profesinio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis atsako be kaltės. Ieškovai laikytini neprofesionaliais investuotojais, t. y. asmenimis, kurie yra laikomi silpnesnėmis teisinių santykių šalimis ir kuriems teisės aktai nustato papildomą jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ginčo sutartys suteikė atsakovui, kaip finansų ir kapitalo rinkų profesionalui, perdėtą ir nepagrįstą pranašumą ieškovų, kaip neprofesionaliųjų investuotojų, atžvilgiu, todėl yra pagrindas pakeisti ginčo sutartis nuo jų sudarymo momento, nustatant, kad atsakovo suteiktos paskolos ieškovams ginčo SASO obligacijų skolintomis lėšomis įsigijimui yra suteikiamos su 75 procentais mažesnėmis palūkanomis, nei ieškovų su atsakovu sudarytose ginčo skolinimo obligacijų įsigijimui sutartyse.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kurį vėliau patikslino, prašydamas taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo ir ieškovų I. M., G. K., P. K. ir A. P. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovai turi verslo ir gyvenimiškos patirties, sudarė visą eilę sudėtingų sandorių, investavo, todėl suprato ar turėjo suprasti investavimo riziką, jos ypatumus atsižvelgiant į pasirinktas strategijas. Ieškovų, kaip neprofesionalių investuotojų, statusas nepaneigia jų turimų žinių ir patirties. Priešingai, ieškovai piktnaudžiauja savo, kaip neprofesionalių investuotojų, statusu, ir nepagrįstai jį sureikšmina, siekdami savanaudiškų tikslų – išvengti įsipareigojimų pagal skolinimo sutartis vykdymo, t. y. nemokėti palūkanų. Ieškovų įsigytos obligacijos buvo platinamos pagal 250 000 000 Lt su vertybinių popierių arba prekių indeksais susietų obligacijų programos bazinį prospektą, 500 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, vėliau padidinant programą iki 700 000 000 Lt, 1 250 000 000 Lt vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, kurie buvo parengti vadovaujantis Komisijos 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 1K–21 patvirtintomis Vertybinių popierių prospekto parengimo ir tvirtinimo bei informacijos atskleidimo taisyklėmis ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Bendrijų Komisijos reglamentu Nr. 809/2004, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skelbimo. Nurodytus prospektus patvirtino Komisija atitinkamai 2006 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 2K–55, 2007 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2K–22 ir 2007 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 2K–309. Prospektai buvo paskelbti viešai banko ir Komisijos interneto svetainėje, o investuotojui pareikalavus bankas privalėjo investuotojui pateikti atspausdintą prospekto kopiją. Kadangi prospektas yra skirtas visai obligacijų programai, pagal kurią yra išleidžiamos atskiros ir skirtingu laiku platinamos obligacijų emisijos, o rengiant prospektą nėra iš anksto žinomos visos būsimos konkrečių emisijų sąlygos, kiekvienos konkrečios obligacijų emisijos sąlygos (obligacijų platinimo laikotarpis, investavimo koeficientas, indeksai, su kuriais susiejamos obligacijų palūkanos (akcijų indeksų krepšelis), išpirkimo laikotarpis ir t. t.) nurodomos galutinėse sąlygose, kurios sudaro neatskiriamą prospekto dalį. Ieškovai neįrodė, kad ginčo sutarčių sudarymo metu tikimybė neuždirbti ieškovams buvo itin didelė, nors investicijos grąžos tikimybės skaičiavimas yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių žinių, o nei pasaulinėje, nei Lietuvos praktikoje nėra unifikuoto tokio skaičiavimo metodo. Ieškovai, teigdami, kad atsakovas agresyviai reklamavo obligacijas, kaip visiškai nerizikingas, remiasi reklaminiu leidiniu, tačiau nepateikė įrodymų apie tai, kokią konkrečiai reklamą matė ar girdėjo. Baziniame prospekte kartu su galutinėmis sąlygomis investuotojui yra pateikiama visa esminė informacija apie obligacijų emisiją ir su kuria investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti, gali ir privalo susipažinti. Atsakovas tinkamai įvykdė informavimo pareigą, kurios įvykdymą patvirtina baziniai prospektai, obligacijų emisijų galutinės sąlygos, kreditavimo sutartys, susitikimai su ieškovais, kurie iš nurodytų šaltinių negalėjo nesuprasti apie galimą riziką patirti nuostolį, t. y. sumokėti palūkanas už paskolintas lėšas. Atsakovas, parduodamas ieškovams obligacijas, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar obligacijos uždirbs prieaugį, ar ne, kadangi indeksai, su kuriais buvo susietos obligacijos, nėra išleisti atsakovo, ir jis jų svyravimų nekontroliuoja. Atsakovas pagal visas kreditavimo sutartis suteiktus kreditus pervedė ieškovams ir tik po to, kai lėšos buvo įskaitytos ieškovų sąskaitose, jos dar kartą buvo perverstos bankui, kaip obligacijų įsigijimo kaina. Kadangi šalys susitarė dėl tikslinio kredito, ieškovai gautų lėšų negalėjo panaudoti kitais tikslais nei įsigyti obligacijų. Atsakovas pažymėjo, kad rekomendacija investuoti į tam tikrą finansinių priemonių rūšį laikytina bendro pobūdžio konsultacija, o ne investavimo rekomendacija. Ieškovų kaltinimai dėl banko darbuotojų kvalifikacijos neturi teisinės reikšmės, kadangi investavimo rekomendacijos ieškovams nebuvo teikiamos. Tiems ieškovams, kurie obligacijas įsigijo po 2007 m. lapkričio 1 d., buvo atliekamas licencijuotų banke dirbančių finansų maklerių parengtas finansinių priemonių tinkamumo ieškovams testas (išskyrus ieškovus, kurie atsisakė pateikti apie save informaciją, todėl bankas negalėjo atlikti tinkamumo testo), t. y. užpildoma kliento anketa. Obligacijų pasirašymo sutartis ir kreditavimo sutartis pasirašę atsakovo darbuotojai atlieka tik informacijos surinkimo ir suteikimo, bendros informacijos apie banko siūlomus investicinius produktus pristatymo, dokumentų įforminimo ir kitais technines funkcijas, kurioms nėra būtina finansų maklerio licencija. Ieškovai nepagrįstai prašo nuostolių atlyginimo, kadangi jiems buvo žinoma apie prievolę mokėti palūkanas pagal kreditavimo sutartis. Apie tariamai pažeistas teises ieškovai vėliausiai turėjo ir galėjo sužinoti atsakovui išpirkus SASO ir ieškovams negavus pelno ar atsiradus prievolei sumokėti palūkanas, todėl ieškovas A. P. apie savo teisių pažeidimą turėjo suprasti vėliausiai iki 2013 m. kovo 24 d., G. K. – iki 2013 m. gruodžio 8 d., P. K. – iki 2013 m. kovo 1 d., I. M. iki 2014 m. kovo 18 d. Ieškinys teismui pateiktas tik 2014 m. birželio 20 d., todėl ieškovai praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolį dydį. Palūkanų už kreditą mokėjimas yra ne ieškovų nuostoliai, o teisėtų sutarčių vykdymo padariniai, nes palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais. Kai kurios obligacijos neuždirbo prieaugio ir ieškovų pareiga mokėti palūkanas iš nuosavų lėšų atsirado ne dėl banko veiksmų, o dėl nepalankiai susiklosčiusių rinkos sąlygų – pasaulinės ekonominės ir finansų krizės. Ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina išsiaiškinant investavimo skolintomis lėšomis riziką bei įsigyjant šį investavimo produktą, todėl atsiradusios pasekmės, vykdant skolinimo sutartį dėl palūkanų mokėjimo, negali tekti išimtinai atsakovui. Ieškovai neįrodė, kad prieš sudarant sutartis, jie neturėjo laiko su jomis susipažinti ar neturėjo galimybės pasikonsultuoti su šios srities profesionalais. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovų didelio neatsargumo. Ieškovai visiškai nepagrindė, kodėl, prašydami pakeisti skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, parinko 75 procentų atsakomybės paskirstymo santykį.

4.       Vienas iš ieškovų – I. M. – 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti niekinėmis ir/arba nuginčytomis nuo jų sudarymo momento skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo: 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67 dėl 955  746,06 Eur su 6,50 proc. metinių palūkanų su Artimųjų Rytų įmonių akcijomis susietos obligacijos Nr. 1 (33 000 vnt.); 2008 m. kovo mėn. 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 dėl 637 100 Eur su 4,32 proc. metinių palūkanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1 (6 371 vnt.); 2008 m. kovo mėn. 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 dėl 63 716, 40 Eur su 4,32 proc. metinių palūkanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1(6 371 vnt.); 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 1 656 562,40 Eur; 3) taikant alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą, priteisti iš atsakovo 1 656 562,40 Eur; 4) priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Patikslintame ieškinyje ieškovas I. M. nurodė, kad dėl atsakovo individualaus pasiūlymo ir suteiktų investavimo rekomendacijų jis su atsakovu sudarė ginčo obligacijų pasirašymo bei obligacijų pasirašymo skolintomis lėšomis sutartis. Ieškovas į atsakovo platintas SASO obligacijas investavo vien tik atsakovo skolintas lėšas ir patyrė nuostolius, prarado jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su namu.

6.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo I. M. patikslintą ieškinį, prašydamas jį atmesti ir taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams priteisti tariamus nuostolius pagal 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – už akivaizdžiai nepagrįsto patikslinto ieškinio pareiškimą skirti ieškovui teismo nuožiūra nustatyto dydžio baudą, 50 procentų paskirtos baudos paskiriant sumokėti atsakovo naudai.

7.       Atsakovas nurodė, kad ieškovas I. M. iš viso sudarė dvi skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis (2008 m. kovo 6 d. ir 2008 m. kovo 12 d.), o ne tris. Ieškovas 2018 m. kovo 21 d. sudarė kreditavimo sutartį dėl 63 716,40 Eur paskolos su kintama palūkanų norma, o ne 4,32 procento fiksuota metinių palūkana norma. Kredito paskirtis: 33 689,76 Eur kredito dalis skiriama akcinės bendrovės Parex bankas paskolos, suteiktos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti, pagal 2002 m. birželio 14 d. kredito sutartį Nr. BKS/13, refinansavimui; 30 026,64 Eur kredito dalis skiriama gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), remontuoti. SASO buvo įgyjamos, sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, o ne kreditavimo sutartį. 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis nėra susijusi su SASO įsigijimu, todėl ieškovo nurodytas naujas ieškinio pagrindas ir dalykas turėjo būti vertinamas kaip naujo ieškinio pareiškimas. Kadangi ieškovas tinkamai nevykdė 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutarties sąlygų, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. vienašališkai nutraukė sutarties galiojimą ir pradėjo priverstinį įsiskolinimo išieškojimo iš įkeisto turto procesą. 2019 m. kovo 20 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu 2019 m. vasario 14 d. vykusiose varžytynėse už 139 899 Eur buvo parduotas ieškovo I. M. nekilnojamasis turtas. 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis buvo sudaryta daugiau nei prieš vienuolika metų, todėl, ieškovui I. M. prašant priteisti nuostolius, kilusius iš šios sutarties sudarymo, taip pat taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas I. M. jau buvo pareiškęs ieškinį dėl 2008 m. kovo 6 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2008-67 pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2092-852/2017 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-54-943/2018 ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Vadinasi, civilinė byla dalyje pagal nurodytą tapatų patikslinto ieškinio reikalavimą turi būti nutraukta. 

8.       Išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad Komisija, kuri iki 2011 m. gruodžio 31 d. vykdė licencijuojamos veiklos – investicinių paslaugų teikimo – valstybinę priežiūrą, 2010–2011 m. atliko AB DNB banko veiklos, platinant su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, jų įsigijimą finansuojant iš to paties banko pasiskolintomis lėšomis, tyrimą, kurio metu buvo siekiama įvertinti atsakovo sisteminį pasirengimą teikti paslaugas. 2011 m. liepos 28 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 2K-I61 dėl teisės pažeidimo, kurį bankas apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas banko skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, šalinant iš Komisijos sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, kad AB DNB banko veikla, teikiant SASO platinimo banko skolintomis lėšomis paslaugą, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir bankas šią paslaugą teikė netinkamai, bankas nebuvo pasirengęs vykdyti strategijos platinimo ir tuo pačiu negalėjo sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, ir t. t. Vadinasi, atsakovo veiksmų teisėtumas administracinėje byloje nebuvo patikrintas. Komisija tyrimo metu netyrė ir nevertino atsakovo veiksmų, teikiant SASO platinimo skolintomis lėšomis konkretiems banko klientams paslaugas, nes tyrimo metu buvo vertinamas sisteminis banko pasirengimas teikti minėtą paslaugą.

9.       Išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – išvadoje nurodė, kad ji nėra įgaliota pasisakyti dėl ginčo reikalavimų, kadangi jie nėra kildintini iš vartojimo teisinių santykių.

                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo I. M. reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67, restitucijos arba alternatyvaus teisių gynimo būdo dėl nuostolių atlyginimo taikymo ir ieškinius tenkino iš dalies – iš atsakovo ieškovo A. P. naudai priteisė 42 985,36 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 42 985,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo ieškovo G. K. naudai priteisė 87 827,81 Eur palūkanų; iš atsakovo ieškovų G. K. ir P. K. naudai priteisė 15 782,17 Eur palūkanų; atleido ieškovą I. M. nuo 41 479,93 Eur palūkanų mokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69; priteisė iš atsakovo 3 614 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.?

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovų su atsakovu sudarytose skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse ir/ar pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse šalys susitarė, jog paskolos suma, palūkanos ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokamos banko ir kliento priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymo būdu, t. y. bankui išpirkus obligacijas. Pažymėjo, kad ieškovai žalos atsiradimą sieja su negautu pelnu ir prievolės sumokėti bankui palūkanas po obligacijų išpirkimo atsiradimo momentu, t. y. obligacijų pardavimo atsakovui. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas A. P. apie savo teisių pažeidimą turėjo suprasti vėliausiai (nevertinant ankstesnių obligacijų išpirkimų) iki 2013 m. kovo 24 d., ieškovas G. K. – iki 2013 m. gruodžio 8 d., ieškovas P. K. – iki 2013 m. kovo 1 d., ieškovas I. M. iki 2014 m. kovo 18 d. Teismo vertinimu, momentas, kai ieškovai sužinojo, kad jokio garantuoto pelno iš obligacijų negaus ir jiems dar teks sumokėti palūkanas už skolintas lėšas obligacijų įsigijimui, laikytinas ieškinio senaties pradžios momentu. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas 2011 m. liepos 28 d., t. y. dar bankui neišpirkus obligacijų pagal vėliausiai sudarytus ir ginčijamus sandorius, todėl akivaizdu, kad ieškovams nebuvo kliūčių reikalavimus dėl žalos atlyginimo reikšti nepraleidus ieškinio senaties termino arba jį praleidus nežymiai (dėl anksčiausiai sudarytų sandorių). Ieškovai ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo atnaujinti neprašė. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nenustačius ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo ir atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškovų ieškinius dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo.

12.       Teismas byloje nustatė, kad ieškovai obligacijas pirko atsakovo paskolintomis lėšomis, nuosavomis ir skolintomis lėšomis (ieškovai A. P., G. K.) arba tik skolintomis lėšomis su nekilnojamojo turto įkeitimu (ieškovai I. M., G. K., A. P.), sudarydami su atsakovu skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis ir/arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovai priskirtini neprofesionaliųjų investuotojų kategorijai, taip pat, kad nė vienam iš ieškovų, sudariusių ginčo sutartis iki 2007 m. lapkričio 1 d., nebuvo pateiktos pildyti kliento anketos, nebuvo reikalaujama pateikti kitokio pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų nurodyta informacija apie jų finansinę padėtį, investavimo tikslus, patirtį. Pažymėjo, kad atsakovas neginčijo ieškovų nurodytų aplinkybių, jog ginčo obligacijų įsigijimo sandoriai yra susiję su aukštu rizikos prisiėmimo laipsniu, todėl teismo vertinimu, esant aukštam sandorių rizikos laipsniui, atsakovas turėjo surinkti informaciją apie ieškovus ne tik žodžiu, bet ir ją tinkamai užfiksuoti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovų, sudariusių ginčo sutartis iki 2007 m. lapkričio 1 d., atžvilgiu netinkamai įvykdė pareigą surinkti informaciją apie kliento finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus bei tokią informaciją išsaugoti.

13.       Sprendime taip pat pažymėta, kad atsakovo įspėjimas dėl negalimumo įvertinti ieškovų A. P., P. K., G. K. pasirinktos finansinės priemonės tinkamumo, jiems neužpildžius anketos, ar patarimas ieškovui I. M. apie jo pasirinktos investavimo priemonės netinkamumą neatleidžia atsakovo nuo pareigos atskleisti obligacijų investavimo riziką ir įspėti apie galimas neigiamas investavimo pasekmes.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovams su programos baziniu prospektu buvo siūloma susipažinti internete, o galutinės sąlygos buvo pateikiamos, pasirašant sutartį ar jas išsiunčiant. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo platinamo didesnį investicinio produkto rizikos laipsnį, toks atsakovo pasirinktas informavimo apie investavimo rizikas būdas nepatvirtina atsakovo pareigos tinkamai informuoti investuotojus įvykdymą, kadangi obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytas neprofesionalaus investuotojo parašas gali turėti įtakos tik sprendžiant, kad investuotojas pagal turimas profesines žinias, verslo ir gyvenimo patirtį, susipažinęs su sandorių dokumentais, nebuvo suklaidintas tiek, jog negalėjo suprasti garantuoto SASO prieaugio neegzistavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nesuteikęs visiems ieškovams tikslios, aiškios ir neklaidinančios informacijos apie siūlomą SASO įsigijimą skolintomis lėšomis, neatsižvelgė į visų ieškovų turimą patirtį, informuotumą, ir siūlomo produkto rizikingumą.

15.       Teismas, išanalizavęs ieškovų veiksmus pasirašant ginčo sutartis, sprendė, kad net ir nustačius atsakovo pažeidimus, yra pagrindas pripažinti, jog ieškovai taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, kiek buvo būtina, siekiant išsiaiškinti investavimo skolintomis lėšomis riziką ir įsigyjant šį investavimo produktą, todėl už atsiradusias neigiamas pasekmes, vykdant ginčo sutartis dėl palūkanų mokėjimo, nėra atsakingas vien tik atsakovas. Ieškovai, prašydami pakeisti ginčo sutartis dalyje dėl jose nustatytų palūkanų dydžio sumažinimo iki 75 procentų, iš esmės ir neginčija savo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, sudarant ginčo sutartis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti esminės ieškovų ir atsakovų nelygybės. Tai, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neatskleidė ieškovams, kaip neprofesionaliesiems klientams visos investavimo rizikos, yra pagrindas sumažinant ginčo sutartyse nustatytas palūkanas 50 procentų, kadangi neigiami ginčo investavimo padariniai turi tekti abiem sandorio šalims.

16.       Teismas, nagrinėdamas 2019 m. lapkričio 5 d. priimtą savarankišką ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiomis ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis ir taikyti restituciją arba taikyti alternatyvaus teisių gynimo būdą, priteisiant iš atsakovo 1 656 562,40 Eur, nurodė, kad dėl 2008 m. kovo 6 d. ieškovo I. M. ir atsakovo sudarytos skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2008 67 vertinimo yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriuose taip pat yra išspręstas klausimas dėl tos pačios skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, netaikant restitucijos ir netaikant alternatyvaus ieškovo teisių gynimo būdo. Teismas sprendė, kad negalima ieškovo ieškinio reikalavimo dėl 2008 m. kovo 6 d. sudaryto ginčo sandorio laikyti skirtingu teisių gynimo būdu, kadangi ieškovas iš esmės siekia peržiūrėti iš naujo jau išnagrinėtas bylas dėl prievolės sumokėti atsakovui palūkanas sumažinimo ir/ar panaikinimo. Naujai pareikštais reikalavimais ieškovas I. M. ginčijo jo ir atsakovo sudarytos sutarties teisėtumą, todėl šis ieškinio reikalavimas, teismo vertinimu, yra laikytinas tapačiu jau išnagrinėtiems. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67 ir dėl restitucijos ir taikymo alternatyvaus teisių gynimo būdo dėl nuostolių atlyginimo jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, teismas nustatė esant pagrindui šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

17.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad 2008 m. kovo 21 d. ieškovo I. M. ir atsakovo sudaryta kreditavimo sutartis nėra susijusi su SASO įsigijimu, kadangi nenustatyta, jog paskolos lėšos buvo panaudotos SASO įsigijimui. Ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimai pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 ir taikyti restituciją arba taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, priteisiant nuostolių atlyginimą, nėra susiję su ginčo dalyku ir ieškinyje nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindais, kuriais ieškovas ginčijo būtent su SASO įsigijimu susijusius sandorius, todėl ieškovo I. M. ieškinys šioje dalyje, teismo manymu, turi būti atmestas, kaip nepagrįstas. 

18.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, kaip ir ieškovo I. M. kartu su kitais ieškovais pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikytina ieškinio senatis ir ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmetamas, kadangi žalos atsiradimas kildinamas iš tų pačių ieškovo I. M. ir atsakovo 2008 m. kovo 12 d. sandorių dėl SASO įsigijimo ir paskolos sutarties jų įsigijimui sudarymo.

19.       Teismas, sprendime pasisakydamas dėl ieškovo I. M. reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio (kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms), CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindais pažymėjo, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovas I. M. neįrodė, jog atsakovas tyčia siekė suklaidinti ieškovą. Ieškovas I. M. taip pat nenurodė argumentų, kad ginčo sutarties turinys prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms.

20.       Teismas nesutiko, kad ieškovas I. M., sudaręs su atsakovu SASO įsigijimo už skolintas lėšas sandorius, laikytinas vartotoju.

21.       Apibendrinęs išdėstytą, teismas iš dalies tenkino ieškovų I. M., G. K., P. K. ir A. P. ieškinius, sumažinant ginčo sutartyse nustatytas palūkanas 50 procentų. Priteisiant konkrečias sumas, teismas atsižvelgė į byloje pateiktų Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akte (toliau – ekspertizės aktas), ieškovo P. K. iniciatyva pateiktą K. A. 2017 m. lapkričio 21 d. išvadą (toliau – auditoriaus išvada), ir atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymose apie priskaičiuotas palūkanas nurodytą informaciją, kadangi ieškovai nepateikė konkrečių skaičiavimų, pagrindžiančių reikalaujamas priteisti sumas. Teismas nustatė, kad atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymoje nurodyta, jog ieškovas A. P. atsakovui sumokėjo 85 970,71 Eur palūkanų, todėl ieškovui priteistina 42 985,36 Eur suma. Ekspertizės akto ir atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymos duomenys patvirtina ieškovo G. K. atsakovui sumokėtą palūkanų sumą, todėl, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą ir patenkinto reikalavimo dalį, ieškovui G. K., teismo manymu, turi būti priteistina 87 827,81 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovas G. K. kartu su ieškovu P. K. pagal 2007 m. kovo 16 d. sutartį iš viso sumokėjo bankui 31 564,34 Eur palūkanų, todėl ieškovams turi būti priteista 15 782,17? Eur. Atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovas I. M. pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį turėjo sumokėti atsakovui 82 959,85 Eur palūkanų, tačiau jų nesumokėjo, todėl šis ieškovas, teismo vertinimu, turi būti atleistas nuo pareigos sumokėti atsakovui 41 479,93 Eur palūkanų sumą.????????????????

22.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo A. P. reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi šiam ieškovui priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas I. M. pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį nesumokėjo atsakovui 82 959,85 Eur palūkanų, teismas atmetė ieškovo I. M. reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24.       Teismas nustatęs, kad ieškovo I. M. pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, pripažino nesant pagrindo daryti išvadą, kad jis piktnaudžiavo procesu, todėl atmetė atsakovo prašymą skirti šiam ieškovui baudą.

                               III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

25.       Ieškovas I. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują – patikslintą ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas I. M. apeliaciniame skunde nurodė argumentus, išdėstytus jo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui. Ieškovas I. M. papildomai pažymėjo, kad:

25.1.                      Ieškovai ginčo objektu esančių sutarčių net nebūtų sudarę, kadangi šiomis sutartimis ieškovų įsigytos obligacijos aiškiai ir akivaizdžiai neatitiko ieškovų patirties, kompetencijos ar žinių finansinių priemonių rinkose, obligacijos buvo daug kartų rizikingesnės, nei teigė atsakovas ir daug kartų rizikingesnės, nei įsivaizdavo ieškovai, o ieškovų patirti nuostoliai ženkliai viršijo ieškovų galimybes juos prisiimti.

25.2.                      Ieškovų nuostoliais laikytini atsakovui mokėtinos palūkanos už ginčo obligacijų pirkimui paskolintų lėšų grąžinimą. Ieškovas I. M. patyrė 91 662,37 Eur nuostolių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015 suformuota praktika, kiekvienam iš ieškovų priteistinos žalos dydis mažintinas 25 procentais, t. y. priteisiant 75 procentus jų patirtos žalos iš atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 50 procentų nuostolių yra nepagrįstas.

26.       Atsakovas atsiliepime į ieškovo I. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį procesą pagal šį skundą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.                      Apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinį skundą per EPP sistemą 2020 m. sausio 16 d. parengė bei pateikė fizinis asmuo I. B.. Byloje nėra duomenų (įrodymų), kad ieškovas I. M. ir I. B. yra artimieji giminaičiai ar sutuoktiniai (sugyventiniai), todėl I. B. neturėjo teisės parengti bei per EPP įkelti aptariamo apeliacinio skundo.

26.2.                      Ieškovas I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą bei tenkinti patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo I. M. naudai 1 656 562,40 Eur. Taigi, nors ieškovas nenurodo apeliaciniu skundu ginčijamos sumos, tačiau ji sudaro 1 656 562,40 Eur, todėl ieškovas I. M. privalėjo sumokėti valstybei 11 250,00 Eur žyminio mokesčio.

26.3.                      Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su antstolės veiksmų ginčijimu, kas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

27.       Ieškovai G. K. ir P. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies punktą „Priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS 15 782,17 Eur palūkanų ieškovų G. K. ir P. K. naudai“ vienu iš dviejų alternatyvių būdu: arba priteisti iš atsakovo 123 232,44 Eur palūkanų ieškovų G. K. ir P. K. naudai, arba konstatuoti, kad palūkanos pagal ieškovų G. K. ir P. K. sudarytas ginčo sutartis su atsakovu yra mažinamos 50 proc.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai G. K. ir P. K. nurodė, kad:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti ieškovų mokėtinas palūkanas atsakovui pagal ginčo sutartis 50 proc., suklydo apskaičiuodamas konkrečią sumą. Skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje buvo nurodyta, kad ieškovui G. K. iš atsakovo priteista 87 827,81 Eur palūkanų pagal tas ginčo sutartis, kurias ieškovas G. K. su atsakovu buvo sudaręs vienas, yra teisinga. Tačiau sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje yra nurodyta, kad ieškovams G. K. ir P. K. abiems kartu yra priteistina 15 782,17 Eur palūkanų iš atsakovo (t. y. pagal tas ginčo sutartis, kurias jie sudarė abu), yra neteisinga ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

27.2.                      Ieškovai buvo pateikę auditoriaus K. A. pateiktus skaičiavimus dėl ieškovo P. K. patirtų nuostolių pagal ginčo sutartis. Remiantis šiuo byloje esančiu rašytiniu įrodymu, ieškovas P. K. vienas patyrė 123 232,44 Eur nuostolių. Kadangi ginčo sutartys, kurias ieškovai sudarė bendrai, buvo identiškos, sudarytos tą pačią dieną, dėl tokių pačių sumų ir dėl tokių pačių finansinių priemonių įsigijimo, todėl analogiškus nuostolius iš sutarčių, kurias ieškovai P. K. ir G. K. sudarė bendrai, patyrė ir ieškovas G. K.. Vadinasi, ieškovai P. K. ir G. K. iš tų sutarčių, kurias jie sudarė bendrai, patyrė iš viso 246 464,88 Eur nuostolių, kurie buvo patirti būtent dėl mokėtinų palūkanų pagal ginčo sutartis. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė sumažinti ieškovų mokėtinas palūkanas 50 proc., vadinasi, iš atsakovo ieškovų P. K. ir G. K. naudai turi būti priteista ne 15 782,17 Eur, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, o 123 232,44 Eur.

28.       Atsakovas atsiliepime į ieškovų G. K. ir P. K. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Su apeliaciniu skundu nesutinkama dėl šių argumentų:

28.1.                      Auditoriaus išvada, kuria remiamasi apeliaciniame skunde, nėra laikoma ekspertizės aktu, kaip klaidingai nurodoma dokumento pavadinime.

28.2.                      Byloje nėra ginčo, jog auditorius yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą suteikiant teisę atlikti audito ekspertizę. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia, kad Auditoriaus išvada yra neginčijamai teisinga ir/ar yra privaloma teismui. Auditoriaus išvadoje yra pakankamai daug netikslumų, prieštaravimų, neteisingų išvadų, kurios suponuoja Auditoriaus išvados klaidingumą, nepatikimumą. 

28.3.                      Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vengė nurodyti konkrečias ginčijamas sutartis, t. y. tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą. Toks ieškovų elgesys buvo sąlygotas aplinkybės, kad dalis ieškovų su atsakovu sudarytų investavimo į SASO sandorių buvo pelningi, todėl teismui nebūtų pagrindo atleisti ieškovus nuo kredito palūkanų mokėjimo ar mažinti pelningo sandorio kredito palūkanų normą.

28.4.                      Apeliacinio skundo reikalavime nėra aiškiai nurodyta, kokių konkrečiai sutarčių palūkanas prašoma sumažinti.

29.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovų A. P., G. K., P. K. patikslintas ieškinys, ir šių ieškovų patikslintą ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo apeliacinio skundo reikalavimo, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas 50 procentų palūkanų mažinimas, nustatant 30 procentų palūkanų mažinimo proporciją, o likusioje dalyje ieškovų A. P., G. K., P. K., I. M. patikslintą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, kad ieškovo A. P. investicija buvo nesėkminga. Teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat 2015 m. birželio 30 d. banko pažymos Nr. 30.56-17/608 turinį, todėl neteisėtai bei nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas A. P. iš investavimo į SASO patyrė nuostolį. Ieškovas A. P. į bylą nepateikė savo nuostolių paskaičiavimų ir šią aplinkybę sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas.

29.2.                      Teismo sprendimas dėl ieškovo G. K. naudai priteistų 87 827,81 Eur taip pat yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nepateikė priteistos sumos paskaičiavimo paaiškinimų. Be to, į priteistų palūkanų sumą nepagrįstai įskaičiavo sutarčių sudarymo ir/ar jų pakeitimo mokesčius, į ieškovui G. K. priteistą palūkanų sumą antrą kartą įtraukė jam kartu su ieškovu P. K. priteistą palūkanų sumą. Tiek banko 2015 m. birželio 30 d. pažyma Nr. 30.56-17/610, tiek Ekspertizės aktas patvirtina, jog dalis ieškovo G. K. sudarytų investavimo į SASO sandorių buvo pelningi. Sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino aukščiau minėtų aplinkybių, todėl neteisėtai bei nepagrįstai priteisė didesnę sumą (87 827,81 Eur), nei nurodyta Ekspertizės akte (47 276,18 Eur).

29.3.                      Sprendimu neteisėtai bei nepagrįstai ieškovams G. K. ir P. K. 50 procentų buvo sumažintos 2007 m. kovo 16 d. Kreditavimo sutartimi nustatytos palūkanos. Tiek ieškovas G. K. atskirai (67 247,16 Eur), tiek kartu su ieškovu P. K. (90 882,96 Eur) uždirbo pelną. Todėl sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovų G. K. bei P. K. naudai buvo priteista 15 782,17 Eur palūkanų turi būti panaikinta.  

29.4.                      Pirmosios instancijos teismo nustatyta priteistinų nuostolių proporcija yra neteisinga, kadangi teismas iš dalies netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina ne paprastą neatsargumą/neatidumą, o didelį ieškovų neatsargumą, elementarių elgesio taisyklių pažeidimą, pasireiškiantį tiek sudaromų sutarčių neskaitymu, tiek sutartis lydinčių dokumentų neskaitymu, tiek nesikonsultavimu su teisininkais, makleriais ir kt., atsisakymą bankui pateikti informaciją apie investavimo tikslus, patirtį ir kt.

29.5.                      Sprendimo nepagrįstumą (proporcijų nustatymą) galėjo sąlygoti klaidingas pirmosios instancijos teismo manymas, jog SASO įsigijimo finansavimo šaltinis turėjo būti nurodytas baziniame prospekte. Tačiau pirmosios instancijos teismas pats sprendime pripažino, jog SASO įsigijimo šaltinis nėra bazinio prospekto dalykas. Šių aplinkybių visetas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai suponuoja išvadą, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingą kredito palūkanų sumažinimo proporciją, kuri turėjo būti nustatyta bent jau 70 procentų/30 procentų būdu. 

29.6.                      Pirmosios instancijos teismas neteisėtai bei nepagrįstai nepriteisė iš ieškovų atsakovo naudai proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui bylinėjimosi išlaidų, kurių sumokėjimą patvirtinantys įrodymai yra byloje.

30.       Ieškovai G. K. ir P. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

30.1.                      Vienintelis įrodymas byloje, atsakovo manymu, įrodantis, kad ieškovas A. P. iš ginčo sutarčių su atsakovu gavo pelną, yra paties atsakovo į bylą pateikta pažyma, kurią sudarė pats atsakovas. Atsakovo pateikti duomenys nesutampa su kitais byloje esančiais įrodymais – auditoriaus K. A. paskaičiavimais, Ekspertizės aktu.

30.2.                      Ekspertizė ieškovo G. K. nuostoliams paskaičiuoti buvo atlikta pagal išimtinai atsakovo pateiktus duomenis. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad atsakovas ekspertizei atlikti, sąmoningai ar nesąmoningai, galėjo nepateikti dalies duomenų, kas nulėmė, kad ekspertizė galėjo netinkamai suskaičiuoti ieškovo G. K. nuostolius.

30.3.                      Į bylą yra pateikti auditoriaus K. A. paskaičiavimai, pagal kuriuos ieškovas P. K. iš ginčo sutarčių su atsakovu patyrė 123 232,44 Eur nuostolių. Analogiškus nuostolius patyrė ir ieškovas G. K.. Nepaisant to, atsakovas ir toliau klaidina teismą savo teiginiais apie tai, kad ieškovai uždirbo pelno, nors iš tikro patyrė didžiulius nuostolius.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                             IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

32.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovų su atsakovu sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių sąlygų, numačiusių palūkanų normą, pakeitimo.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia pirmosios instancijos teismo sprendimo iš dalies tenkinti ieškovų reikalavimus nepagrįstumo klausimą, teigdamas, kad ieškovams tiksliai nesuformulavus ieškinio reikalavimų (nenurodžius konkrečių skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių, nepateikus prašomos priteisti sumos detalizacijos) nebuvo pagrindo net ir iš dalies tenkinti ieškovų ieškinį, taip pat atsakovui nesutinkant su sprendimu nustatytu šalių atsakomybės už nepelningą investavimą į SASO obligacijas laipsniu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų tikslinga pirmiausia pasisakyti dėl šio apeliacinio skundo argumentų.

34.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimais, pritaria atsakovui, kad ieškovai nėra tiksliai nurodę, kokių konkrečių skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių nuostatas jie siekia pakeisti, taip pat nenurodė sumų, priteistinų iš atsakovo ieškovams kaip be pagrindo sumokėtas palūkanas (išskyrus ieškovą A. P.). Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovų reikalavimus, vadovavosi apskaičiuotomis sumomis ieškovams teikiant prašymą dėl žalos (nuostolių), patirtų dėl nepelningo investavimo, priteisimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, atsakovas, siekdamas įrodyti dėstomą poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, pateikė 2015 m. birželio 30 d. pažymą Nr. 30.56-17/608, kurioje nurodė duomenis apie ieškovų įsigytas atsakovo išleistas su indeksais susietas obligacijų emisijas. Ieškovai šios pažymos neginčijo, neįrodinėjo joje užfiksuotų duomenų neteisingumo, sutiko su nurodytu šalių sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių sąrašu, neprašė sumažinti palūkanas sutarčių, neįtrauktų į atsakovo pateiktą sutarčių sąrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra tikslinga atsakovo aptartus ieškinio trūkumus vertinti kaip esminius, sudarančius pagrindą pripažinti atsakovo teisės gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ribojimą.  

35.       Faktas, kad ieškovai, prašydami pakeisti nuo sudarymo pradžios ieškovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis, nustatant, kad atsakovas ieškovams pagal šias sutartis skolina pinigus su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis įsigijimui už 75 procentus mažesnę palūkanų normą, nei buvo nustatyta šiose sutartyse (skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse) ir priteisti iš atsakovo, kaip be pagrindo gautas lėšas, nenurodė konkrečių prašomų priteisti sumų (išskyrus ieškovą A. P.) taip pat negali sąlygoti besąlygišką ieškovų reikalavimų atmetimą. Kaip matyti iš ieškovų pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patikslintame ieškinyje pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo konkretaus dydžio žalos atlyginimą, patirtą kiekvieno iš ieškovo, buvo suformuotas pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis sumokėtų palūkanų pagrindu. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant alternatyvų ieškovų reikalavimą dėl sudarytų sandorių sąlygų pakeitimo bei palūkanų priteisimo, būtų tikslinga vadovautis ieškovų nurodytomis sumomis, apibrėžiančiomis jų patirtų nuostolių (žalos) ribas.         

        Dėl pirmosios instancijos teismo taikytos palūkanų mažinimo proporcijos  

36.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai įsigydavo atsakovo platintas SASO obligacijas ne tik savo, bet ir atsakovo skolintomis lėšomis, todėl ieškovai su atsakovu sudarydavo skolinimo obligacijų apmokėjimui, pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis. Vadovaujantis šių sutarčių nuostatomis, ieškovai privalėjo mokėti palūkanas už jiems suteiktą kreditą nuo visos negrąžintos sumos, ir palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki atitinkamos kredito sumos grąžinimo bankui dienos (5.1 punktas). Skolinimo sutartyse taip pat buvo numatyta, kad įkeičiamas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai su pastatais, butas su garažu, negyvenamosios patalpos ar pan.), priklausantis ieškovams (1.11, 7.2. punktai). Ieškovų I. M., G. K., A. P. prievolių pagal skolinimo sutartis įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Obligacijų išpirkimo dieną ieškovų mokėtinos už kreditą palūkanos buvo didesnės, nei iš obligacijų įsigijimo gautas prieaugis. Tokiu būdu ieškovai, pasiskolinę lėšas iš atsakovo jo platintoms obligacijoms įsigyti, patyrė nuostolius.

37.       Anot ieškovų, pateikusių ieškinį, dėl atsakovo nesąžiningų, neteisėtų veiksmų, pasireiškusių per investavimo rizikos neatskleidimą, pasirašant minėtas sutartis šalys buvo nelygioje padėtyje, kas suponuoja ginčo sutarčių nustatytų palūkanų mažinimą 75 proc. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovams tenkanti pareiga mokėti palūkanas buvo nulemta ne išimtinai atsakovo veiksmų, neatitinkančių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bet ir pačių nukentėjusiųjų (ieškovų) didelio neatsargumo. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo jam, kaip SASO obligacijų platintojui, konstatuotos pareigos tinkamai atskleisti obligacijų investavimo riziką ir įspėti apie galimas neigiamas obligacijų įsigijimo pasekmes nevykdymo, tačiau apeliuoja į neteisingą jo atsakomybės laipsnio – 50 proc. – nustatymą. Atsakovo teigimu, pačių ieškovų aplaidumas, neatsargumas pasirašant ginčijamas sutartis (sutarčių neskaitymas, įspėjimų apie investavimą netinkamumą ignoravimas, atsisakymas pateikti atsakovui informaciją apie investavimo tikslus, patirtį) didžiąja dalimi sąlygojo nuostolių patyrimo faktą, todėl skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartyse numatytos palūkanos turi būti mažinamos tik 30 proc. Teisėjų kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka.

38.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014). Kasacinis teismas šios kategorijos bylose taip pat yra pažymėjęs, kad palūkanų mokėjimas pagal paskolos sutartį yra šios kategorijos sutartims būdinga sąlyga, sudarant sutartį su banku – įprasta, todėl kiekvienam apdairiam ir rūpestingam asmeniui lengvai suvokiama. Dėl to netgi neprofesionalus finansų rinkos dalyvis, tačiau turintis verslo ir gyvenimiškos patirties, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėtų suvokti, kad kredito teikimas yra atlygintinė paslauga, todėl palūkanas, nepakankant investicijų pelno, vis tiek teks mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-248/2015).

39.       Atsakovas, apeliaciniame skunde aprašęs ieškovų, sudariusių ginčo sandorių, neapdairų, nerūpestingą, neatidų elgesį, prašydamas nustatyti kitą sutarčių šalių kaltės paskirstymo proporciją, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2A-678-178/2017. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šios bylos aplinkybėmis, nustatė, kad joje buvo nustatyta, jog nukentėjęs asmuo buvo verslininkas, vieno iš valstybėje veikiančio banko tarybos narys, šios tarybos pirmininkas, dėl ginčo produkto įsigijimo su atsakove bendravęs kelių susitikimų metu.    

40.       Kalbant apie nagrinėjamą bylą, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė išsamų kiekvieno ieškovo gyvenimiškos, verslo, profesinės patirties apibūdinimą, nurodė jų turimą investavimo patirtį. Ieškovai sutiko su atsakovo pateikta informacija. Šalys neginčijo, kad ieškovai nėra priskirtini prie profesionalių investuotojų kategorijos. Ieškovai pripažino, kad į ginčo sutarčių sąlygas nebuvo įsigilinę, sutarčių net neskaitė, kadangi pasitikėjo atsakovu. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad ieškovų profesinės savybės būtų susijusios su darbu finansų sferoje. Aplinkybės, kad jie užsiėmė verslu, ėjo įmonių direktorių pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovų pakankamą patirtį įsigyjant atsakovo platinamas obligacijas ir taikyti jiems didesnį atsakomybės laipsnį sprendžiant palūkanų mažinimo klausimą, kaip buvo konstatuota minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje e2A-678-178/2017.     

41.       Papildomai nurodytina, kad civilinėje byloje, kurioje nustatytos aplinkybės ir kilę teisės taikymo bei aiškinimo klausimai panašūs į esančius šioje byloje, nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos, išaiškinta, jog tokiu atveju, kai sprendžiama dėl investuotojo prievolės bankui pagal skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties, kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, gali būti taikoma prievolių teisės norma – CK 6.64 straipsnis. Taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės. Šalių sutartų mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad už skolinimo sutarties sąlygos dėl palūkanų mokėjimo tinkamą įvykdymą yra atsakingos abi šalys, todėl, vadovaujantis CK 6.64 ir 6.206 straipsnių nuostatomis, paskirstytini joms tenkantys neigiami padariniai, atleidžiant skolininką nuo dalies palūkanų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015). Teismas šioje byloje nustatęs abiejų šalių atsakomybę vykdant sutartines sąlygas dėl palūkanų mokėjimo, atleido ieškovę nuo 50 proc. įsipareigojimų bankui įvykdymo. Atsižvelgiant į cituotą kasacinio teismo išaiškinimą, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos taisyklės, sprendžiant šalių ginčą dėl sutartinių palūkanų mažinimo apimties.

42.       Atsakovas klysta teigdamas, kad neteisingos proporcijos nustatymą įtakojo pirmosios instancijos teismo klaidinga išvada dėl atsakovo pareigos SASO finansavimo šaltinius aprašyti baziniame prospekte egzistavimo. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2015, kaip nurodančia šią atsakovo pareigą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodyta nutartimi, nustatė, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, atmetė atsakovo argumentus, jog teisės aktai neįpareigoja baziniame prospekte nurodyti visus galimus vertybinių popierių įsigijimo finansavimo šaltinius ir atskirai aptarti riziką, susijusią su SASO įsigijimu nuosavomis ar skolintomis lėšomis, kaip nepagrįstus. Šioje nutartyje yra akcentuojamas investavimo rizikos kartu su finansavimo šaltiniu aprašymas baziniame prospekte, o ne atskiras finansavimų šaltinių nurodymas; ieškovai turi suprasti, jog tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunamos palūkanos turi atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Tokia pat prasme, o ne kaip nustatantis besąlygišką atsakovo pareigą baziniame prospekte aprašyti SASO finansavimo šaltinius, aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas buvo paminėtas skundžiamo sprendimo kontekste.

43.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime esą prieštaravimų – pasisakydamas dėl atsakovo informavimo pareigos pažeidimo, teismas pripažino atsakovo pareigą SASO finansavimo šaltinį nurodyti baziniame prospekte, tačiau vėliau sprendime pažymėta, kad finansavimo šaltinis nėra prospekto dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas klaidingai suprato kontekstą, kuriame buvo kalbama apie obligacijų įsigijimo šaltinį kaip bazinio prospekto dalyką. Pirmosios instancijos teismas nepritarė ieškovams, kad obligacijų įsigijimo lėšos turi būti bazinio prospekto dalyku kalbant apie atskirą, savarankišką prospektą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenustatė ir prieštaravimo tarp sprendime nurodytų motyvų. Be to, apeliacinės instancijos teismui atlikus skundžiamo sprendimo turinio analizę nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių taikomo atsakomybės laipsnio už nesėkmingas investicijas yra grindžiama atsakovo neįvykdytų pareigų visuma, kaltės laipsnį nediferencijuojant pagal atskirus atsakovo neatliktus veiksmus. Konstatuota aplinkybė apie atsakovės pareigą SASO finansavimo šaltinį aprašyti baziniame prospekte nebuvo lemiama nustatant mažintinų palūkanų dydį, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad šis aspektas turi esminę įtaką ginčo sutarčių palūkanų mažinimui.  

44.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas yra pagrįstai nustatęs, jog atsiradusios pasekmės vykdant skolinimo obligacijų apmokėjimui, pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis dėl palūkanų mokėjimo tenka ieškovams ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. 50 proc., ir keisti šios proporcijos, vadovaujantis atsakovo apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl ieškovams priteistos palūkanų sumos

45.       Apeliaciniame skunde ginčijamas ieškovams A. P., G. K., ieškovams G. K. ir P. K. (pagal 2007 m. kovo 16 d. jų abiejų sudarytą kreditavimo sutartį) iš atsakovo pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydis. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrįsta priteisti iš atsakovo ieškovo A. P. naudai 42 985,36 Eur palūkanas, ieškovui G. K. – 87 827,81 Eur, ieškovams G. K. ir P. K. – 15 782,17 Eur palūkanas, ir atleisti ieškovą I. M. nuo 41 479,93 Eur palūkanų mokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 (šis ieškovas palūkanų atsakovui nebuvo sumokėjęs).

46.       Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai nepateikė prašomų priteisti sumų apskaičiavimo, vadovavosi trimis byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovams priteistinas (ieškovo I. M. atveju palūkanų sumą, nuo kurios mokėjimo jis yra atleistinas) sumas: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės aktu, kuriame pasisakyta dėl ieškovo G. K. patirtų nuostolių, ieškovo P. K. iniciatyva K. A. 2017 m. lapkričio 21 d. paruošta auditoriaus išvada ir atsakovo 2015 m. birželio 30 d. pažyma (toliau – atsakovo pažyma).

47.       Iš sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant dėl ieškovui A. P. priteistinos sumos, teismas rėmėsi atsakovo pažyma, kurioje nurodyta, jog šis ieškovas atsakovui iš viso yra sumokėjęs 85 970,71 Eur palūkanų, todėl ieškovui priteistina 42 985,36 Eur suma (50 proc.). Pasisakydamas dėl ieškovo G. K., teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto ir atsakovo pažymos duomenys patvirtina ieškovo G. K. atsakovui sumokėtą palūkanų sumą, todėl, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą ir patenkinto reikalavimo dalį, šiam ieškovui priteistina 87 827,81 Eur. Iš ekspertizės akto teismas nustatė, kad ieškovas G. K. kartu su ieškovu P. K. pagal 2007 m. kovo 16 d. sutartį sumokėjo atsakovui 31 564,34 Eur palūkanų, todėl ieškovams turi būti priteista 15 782,17? Eur. Atleisdamas ieškovą I. M. nuo 41 479,93 Eur palūkanų sumokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. sutartį, teismas vadovavosi atsakovo pažyma, pagal kurią ieškovas I. M. turėjo sumokėti atsakovui 82 959,85 Eur palūkanų.  

48.       Atsakovas, apeliuodamas į sprendimo nepagrįstumą, visų pirma, remiasi argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs ieškovui A. P. 42 985,36 Eur, neteisingai ištyrė atsakovo pateiktą pažymą, kuri parodo ieškovo A. P. investavimo pelningumą, kas paneigia jo teisę prašyti atlyginti jam nuostolius.

49.       Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, atkreipia dėmesį į ieškovų pasirinktą savo pažeistų teisių gynybos būdą. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė iš atsakovo priteisti jų patirtus nuostolius, o netenkinus šio reikalavimo – pakeisti nuo sudarymo pradžios ieškovų su atsakovu sudarytų ginčo skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutartis (ieškovui A. P. priteisti 139 686,38 Eur). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, nustatė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškovai praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, todėl jis buvo atmestas. Tačiau ieškovų alternatyvus reikalavimas – pakeisti nuo sudarymo pradžios ieškovų su atsakovu sudarytų skolinimo obligacijų apmokėjimui arba pinigų obligacijų įsigijimui skolinimo sutarčių sąlygas – teismo buvo patenkintas iš dalies taikant CK 6.64, 6.206 straipsnių nuostatas.     

50.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl SASO obligacijų įsigijimo toks teisių gynybos būdas, kuriuo keliamas sutarčių dėl SASO įsigijimo ar jų atskirų sąlygų galiojimo klausimas ir kuriuo siekiama prievolės bankui pagal skolinimo sutartį mokėti palūkanas apimties sumažinimo ir visiško ar dalinio atleidimo nuo prievolės vykdymo, yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015). Kasacinės instancijos teismas panašioje teisinėje situacijoje yra nurodęs, kad šalių sutartų mokėjimo palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas, tarp jų ir CK 6.206 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). 

51.       Iš anksčiau aptarto matyti, kad ieškovų reikalavimo tenkinimo pagrindas nėra civilinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, o sutarčių teisės normos – CK 6.64 (atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę), 6.206 straipsniai (kitos šalies veiksmai). Šių normų taikymas nepriklauso nuo nuostolių patyrimo fakto, nagrinėjamu atveju – investavimo rezultatų, todėl atsakovas neteisus teigdamas, kad ieškovas A. P. turėjo pareigą įrodinėti patirtų nuostolių dydį. Esant išdėstytiems motyvams, atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl būtinybės atsižvelgti į ieškovo A. P. gautą pelną įsigijus SASO obligacijas kaip pagrindą atmesti šio ieškovo reikalavimą, yra teisiškai nepagrįstas.  

52.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, sprendžiant ieškovui A. P. priteistinų palūkanų dydžio klausimą, vadovautis atsakovo pažyma (kadangi kitų įrodymų, patvirtinančių sumokėtų palūkanų sumą, byloje nėra) ir šiam ieškovui priteisti pusę pažymoje nurodytų (šia nutartimi apeliacinės instancijos teismui nutarus nekeisti šalims taikytos atsakomybės proporcijos), ieškovo A. P. atsakovui sumokėtų palūkanų – 42 985,36 Eur. 

53.       Nesutikdamas su ieškovui G. K. priteista palūkanų suma – 87 827,81 Eur – atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nebuvo argumentavęs priteistinos sumos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo sprendime nėra paaiškintas ieškovui G. K. priteistinų palūkanų apskaičiavimo metodas, tačiau tai nesuponuoja pagrindo tenkinti atsakovo prašymą atmesti ieškovo G. K. reikalavimą.

54.       Minėta, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, nėra pateikę duomenų apie atsakovo naudai sumokėtas palūkanas bei jiems šiuo pagrindu priteistinas sumas. Byloje yra ekspertizės aktas bei atsakovo pažyma, nurodantys ieškovo G. K. palūkanų atsakovui sumokėjimo sumą, tačiau šios sumos nėra tapačios: pagal ekspertizės aktą tai yra 922 592,22 Eur (ekspertizės akto 2 priedas), pagal atsakovo pažymą – 879 756,62 Eur. Pats ieškovas G. K. ieškiniu prašė priteisti 131 741,71 Eur, teismo sprendimo priteisti jo naudai 87 827,81 Eur neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad suma, sudaranti 50 proc. nuo ekspertizės akte bei atsakovo pažymoje nurodytos sumokėtų palūkanų sumos (461 296,11 Eur ir 439 878,31 Eur), viršytų pirmosios instancijos teismo priteistą sumą – 87 827,81 Eur, apskaičiuotą kaip prie ieškiniu prašomos sumos – 131 741,71 Eur, kuri sudaro 75 proc. mažintinų palūkanų sumos – pridėjus 25 proc. (lygu 175 655,62 Eur), ir nuo jos apskaičiavus 50 proc., ir į tai, kad ieškovas G. K. sutinka su šia suma ir jo reikalavimas buvo mažesnis nei ekspertizės akte bei atsakovo pažymoje nurodytos sumos, o atsakovas ją ginčija tik neaiškumo ir nemotyvavimo pagrindu, tačiau pagal savo paties pateiktą pažymą pripažįsta ieškovo G. K. palūkanų sumokėjimo faktą 879 756,62 Eur apimtyje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai priteisti iš atsakovo ieškovo G. K. naudai 87 827,81 Eur.

55.       Dėl šios nutarties 51 punkte nurodytų argumentų teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad ieškovas G. K. privalėjo, tačiau neįrodė savo patirtų nuostolių dydžio, dėl ko ieškovo G. K. reikalavimas turi būti atmestas.  

56.       Iš skundžiamo sprendimo turinio nenustačius, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovui G. K. priteistinos palūkanų sumos yra grindžiama būtent ekspertizės aktu, kadangi, kaip minėta, ieškovo G. K. sumokėtų palūkanų dydį patvirtina ir atsakovo pažyma, nėra pagrindo išsamiai analizuoti atsakovo apeliacinio skundo teiginius apie ekspertizės akto trūkumus.

57.       Atsakovo apeliaciniame skunde apeliuojama ir į ieškovams G. K. bei P. K. nepagrįstai priteistas 15 782,81 Eur palūkanas, grindžiamas jų abiejų su atsakovu 2007 m. kovo 16 d. sudaryta kreditavimo sutartimi. Ginčydamas tokį teismo sprendimą, atsakovas neišreiškė nesutikimo argumentų dėl nagrinėjamu atveju taikomo ekspertizės akto, kaip įrodymo, nurodančio visą ieškovų G. K. ir P. K. palūkanų sumą, o vadovaujasi tuo, kad šie ieškovai iš investavimo, kuriam buvo panaudotas atsakovo suteiktas kreditas, gavo pelną. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakydamas dėl ieškovo A. P. reikalavimo tenkinimo pažymėjo, kad galimybė mažinti ginčo sutartimis prisiimtas palūkanas nepriklauso nuo investavimo rezultato. Ši išvada taikytina ir nagrinėjamu klausimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovams G. K. ir P. K. priteistų palūkanų vertina kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui.

58.       Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kuriuo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu neskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija pasisakys įvertinusi ieškovų pateiktų apeliacinių skundų pagrįstumą.

Dėl ieškovų G. K. ir P. K. apeliacinio skundo

59.       Ieškovų G. K. ir P. K. nuomone, sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad jiems abiems iš atsakovo yra priteistina 15 782,17 Eur palūkanų, yra neteisinga ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams – o būtent – auditoriaus išvadoje pateiktiems skaičiavimams. Anot ieškovų G. K. ir P. K., vadovaujantis auditoriaus išvada, parengta ieškovo P. K. patirtiems nuostoliams apskaičiuoti, ieškovas P. K. vienas dėl nepelningo investavimo patyrė 123 232,44 Eur nuostolių; kadangi ieškovai G. K. ir P. K. su atsakovu sudarė bendras sutartis, ieškovas G. K. patyrė analogiškus, kaip ir ieškovas P. K., nuostolius, t. y. kiekvienas po 123 232,44 Eur, todėl jiems iš atsakovo priteistina suma turi būti 123 232,44 Eur (50 proc. nuo 246 464,88 Eur).

60.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovams G. K. ir P. K. 50 proc. sumokėtų palūkanų pagal 2007 m. kovo 16 d. šių ieškovų bendrai sudarytą kreditavimo sutartį, atsižvelgė į ekspertizės akte nurodytą ieškovo G. K. kartu su ieškovu P. K. sumokėtą palūkanų sumą – 31 564,34 Eur, todėl ieškovams priteisė 15 782,17 Eur (50 proc.).     

61.       Ieškovai G. K. ir P. K. apeliaciniame skunde neginčija ekspertizės akte padarytų išvadų, neapeliuoja į šio rašytinio įrodymo trūkumus, tačiau siūlo išvadas, padarytas ieškovo P. K. atžvilgiu ir užfiksuotas auditoriaus išvadoje, automatiškai taikyti ir ieškovui G. K., pripažįstant, kad kiekvienas iš jų patyrė analogiškus nuostolius pagal vienasmeniškai su atsakovu pasirašytas sutartis.

62.       Bylos duomenimis nustatyta, kad skolinimo obligacijų apmokėjimui ir pinigų obligacijų įsigijimui sutartys ieškovų G. K. ir P. K. su atsakovu buvo sudarinėjamos kaip kiekvieno iš jų, taip ir jų bendrai (2007 m. kovo 16 d. kreditavimo sutartis). Iš auditoriaus išvados turinio matyti, kad ją parengusio specialisto buvo prašoma atsakyti į klausimą – kokius tiesioginius nuostolius yra patyręs ieškovas P. K., įsigijęs atsakovo platintas obligacijas, paėmęs paskolas, mokėjęs palūkanas ir atlikęs kitas ūkines operacijas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Siekdamas atlikti jam skirtą užduotį, specialistas analizavo P. K. su atsakovu sudarytus sandorius, jų sudarymo sąlygas bei priėjo išvadą, kad ieškovas P. K., įsigijęs atsakovo platintas obligacijas, paėmęs paskolas, mokėjęs palūkanas ir atlikęs kitas ūkines operacijas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. patyrė 123 232,44 Eur nuostolių.

63.       Atkreiptinas ieškovų G. K. ir P. K. dėmesys, kad specialisto K. A. tyrimo objektas buvo visos konkrečiai ieškovo P. K. su atsakovu sudarytos sutartys. Teismui palyginus ieškovo G. K. ir P. K. savarankiškai su atsakovu sudarytus sandorius matyti, kad skiriasi obligacijų pirkimo ir išpirkimo datos, perkamų finansinių priemonių kiekis, emisijos, kainos bei atsakovui sumokėtos palūkanos. Visa tai įgalina teigti, kad ieškovų G. K. ir P. K. apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti, jog šie ieškovai sumokėjo tą pačią palūkanų sumą pagal su atsakovu sudarytas sutartis, bei ieškovo G. K. atžvilgiu taikyti auditoriaus išvadoje užfiksuotas išvadas, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkintas.

Dėl ieškovo I. M. pateiktų dokumentų pridėjimo prie bylos ir jo apeliacinio skundo argumentų 

64.       Ieškovas I. M. apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 20 d. pateikė 2020 m. spalio 19 d. datuojamą kasacinį skundą dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarčių, adresuotą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo I. M. teismui pateiktas rašytinis dokumentas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra svarbus apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, teisėjų kolegija jį priimti atsisako.  

65.       Pateiktu patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas I. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio mėn. 16 d. sprendimą dalyje, kuria atmesti ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti – pripažinti ieškovo I. M. ir atsakovo sudarytas skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis niekinėmis ir/arba nuginčytomis, o būtent – 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 dėl 637 100 Eur su 4,32 procentų metinių palūkanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1 (6 371 vnt.), 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 dėl 63 716, 40 Eur su 4,32 procentų metinių palūkanų su maisto kainomis susietos obligacijos Nr. 1 (6 371 vnt.); taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 1 656 562,40 Eur; taikant alternatyvų ieškovo teisių gynimo būdą priteisti iš atsakovo 1 656 562,40 Eur; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš atsakovo dokumentus.

66.       Kaip buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje, kuria ieškovas I. M. prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67, ir taikyti restituciją arba alternatyvų teisių gynimo būdą dėl nuostolių atlyginimo, nutraukė. Pasisakydamas dėl ieškovo I. M. reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2008 77 ir taikyti restituciją arba taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, priteisiant nuostolių atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ši sutartis nėra susijusi su SASO įsigijimu, kadangi nenustatyta, jog paskolos lėšos buvo panaudotos SASO įsigijimui, todėl pripažino nesant teisinio ryšio tarp ginčo dalyko ir ieškinyje nurodyto faktinio, teisinio pagrindo ir ieškovo I. M. ieškinį šioje dalyje atmetė. Vertindamas ieškovo I. M. reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69 arba taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą, priteisiant visus su sutarties sudarymu susijusius nuostolius pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė nesant pagrindo ginčo sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, tačiau iš dalies (41 479,93 Eur, t. y. 50 proc.) atleido ieškovą I. M. nuo prievolės mokėti atsakovui palūkanas, skaičiuojamas vadovaujantis šios sutarties nuostatomis.

67.       Ieškovas I. M. apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sprendime nurodyto teiginio, kad 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2008 77 nėra susijusi su SASO obligacijų įgijimu, tokiu būdu ir su ginčo dalyku, pagrindu, ydingumą.    

68.       Nepritartina ieškovui I. M., kad pirmosios instancijos teismas nebuvo vertinęs jo patikslinto ieškinio teiginių, reikalavimų. Iš ginčo sprendimo 98-107 punkto matyti, kad teismas preciziškai tyrė ginčo sandorių pripažinimo niekiniais sąlygas, tikrino ieškovo I. M. nurodytų aplinkybių reikšmę jo pareikštam reikalavimui dėl 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat teisiškai nepagrįstas yra ieškovo I. M. teiginys apie pirmosios instancijos teismo aplinkybės dėl ieškovo 1 656 562,40 Eur patirtų nuostolių eliminavimą. Spendimo 98 punkte nurodyta, kad ieškovo I. M. patikslinto ieškinio reikalavimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, kaip ir jo kartu su kitais ieškovais pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikytina ieškinio senatis ir ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmetamas.

69.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovas I. M., nurodęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepaaiškino, kokius konkrečiai jo apeliacinio skundo argumentus ja siekiama įrodyti. Be to, kasacinio teismo išaiškinimuose, priimtuose nagrinėjant bylas, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos nagrinėjamai bylai, atsakovo (banko) netinkamas elgesys ieškovų atžvilgiu (asmenys, įsigiję SASO obligacijas skolintomis lėšomis) buvo traktuojamas kaip pagrindas nustatyti mišrią šalių atsakomybę dėl nepelningo investavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-68/2014, Nr. 3K-3-206/2014, Nr. 3K-3-265/2014, Nr. 3K-3-391/2014, Nr. 3K-3-517/2014, Nr. 3K-3-77-378/2015), tačiau ne kaip pagrindą šalių sudarytas sutartis pripažinti niekinėmis bei negaliojančiomis. Ieškovas I. M. nepateikė duomenų, dėl kokių svarbių priežasčių egzistuoja teisinė prielaida nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, ir 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2008 69 sudarymo atveju atsakovo veiksmus traktuoti kaip suponuojančius šio sandorio pripažinimą niekiniu ir/ar nuginčytu.  

70.       Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokią įtaką priimto teismo sprendimo teisėtumui turėtų jo motyvas dėl Komisijos sprendimo, kuriame konstatuota, kad atsakovo veikla teikiant SASO platinimo skolintomis lėšomis paslaugą neprofesionaliems klientams buvo organizuota ir vykdyta netinkamai. Nors šiuo sprendimu ir buvo nustatytas atsakovo netinkamas veiklos vykdymas platinant obligacijas, tačiau tai nereiškia privalomumo sutikti su ieškovo I. M. reikalavimu dėl 2008 m. kovo 12 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties pripažinimo prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms ar sudaryta dėl suklydimo, apgaulės.      

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno šalių nurodyto argumento. Teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį teiginį, tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo I. M. manymu, sprendime nepasisakė dėl tam tikrų argumentų, kuriais rėmėsi ieškovas, savaime nedaro šio teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu.

72.       Apeliaciniame skunde neginčijant ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl žalos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo I. M. patikslinto apeliacinio skundo reikalavimą išreikalauti iš atsakovo dokumentus, patvirtinančius ieškovo patirtų nuostolių dydį, įskaitant ieškovo atžvilgiu susikaupusias palūkanas, sumokėtus komisinius mokesčius už sutarčių sudarymą, taip pat papildomai sumokėtas palūkanas, kurias ieškovas I. M. sumokėjo, sudaręs paskolos sutartis susikaupusių palūkanų išmokėjimui.

73.       Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo I. M. apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Ieškovas I. M. apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente daug dėmesio skyrė teisiškai nereikšmingoms aplinkybėms – kartojo nagrinėjamos bylos faktus, citavo jo atžvilgiu kitų teismų priimtus sprendimus, kasacinio teismo praktiką, tačiau aiškiai neišdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu motyvų, nepaaiškino, kodėl tam tikros sprendime užfiksuotos išvados yra nepagrįstos, neteisingos. Daugelis apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvūs, neturintys sąsajos su ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su ieškovo I. M. apeliaciniu skundu, nėra.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento dėl nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų

74.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad ieškovų ieškinys buvo tenkintas iš dalies, sprendė esant teisinga neatlyginti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą teigdamas, kad bylinėjimosi išlaidos šalims turi būti priteistos proporcingai jų atmestų bei patenkintų reikalavimų daliai.

75.       Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

76.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

77.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

78.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog šalių procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl sąlygų nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano esant būtinybei parskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

79.       Papildomai nurodytina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1288/2013).

80.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius pagrindą palikti nepakeistu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams iš atsakovo priteistinų sumų dydį (ieškovo I. M. atveju atleidžiant jį nuo palūkanų sumokėjimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo I. M. reikalavimai yra tenkinami 3 proc. (ieškovas I. M. atleistas nuo 41 479,93 Eur sumokėjimo, patikslintu ieškiniu prašė priteisti 1 656 562,40 Eur), ieškovo A. P. – 31 proc. (priteista 42 985,36 Eur iš 139 686,38 Eur), ieškovo G. K. – 67 proc. (87 827,81 Eur iš 131 741,71 Eur), ieškovų G. K. ir P. K. – 9 proc. (15 782,17 Eur iš 168 512,92 Eur).  

81.       Ieškovas I. M. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Iš 2019 m. spalio 21 d. pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 27 matyti, kad advokatė L. Ž. išrašė ieškovui I. M. 3 000 Eur sąskaitą už teisinę pagalbą (advokatės susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, konsultacija, atstovavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, užklausimų surašymas bei dokumentų surinkimas). Šių teisinės pagalbos išlaidų patyrimo faktui pagrįsti teismui buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. 819097), patvirtinantis tik 2 050 Eur sumokėjimą advokatei. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieškovo I. M. patikslintas ieškinys tenkintinas 3 proc., jam iš atsakovo priteistina 62 Eur atstovavimo išlaidų.

82.       Ieškovai A. P., G. K., P. K. pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių teisinės pagalbos išlaidų patyrimą, nepateikė.  

83.       Byloje esantis 2016 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina ieškovo G. K. 1 000 Eur avanso už teismo paskirtą ekspertizę sumokėjimą. Šio ieškovo reikalavimus tenkinus 67 proc., iš atsakovo ieškovui G. K. priteistina 670 Eur.

84.       Atsakovas į bylą yra pateikęs 2015 m. birželio 30 d. prašymą, kuriuo už atsiliepimą į ieškinį, tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžių metu prašė priteisti 6 050 Eur (su PVM). 2015 m. sausio 20 d. mokėjimo pavedimas Nr. APM4051296 patvirtina šios sumos sumokėjimą atsakovo atstovei. Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimais Nr. APML000160 ir Nr. APML000159 atsakovas atstovui sumokėjo 1 573 Eur ir 3 146 Eur už 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsiliepimo į ieškovų prašymą pakartotinai kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą parengimą, už pasirengimą 2019 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžiui ir už atstovavimą 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdyje. 2019 m. spalio 20 d. atsakovo prašyme nurodyta, kad prašomas atlyginti 726 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas 2019 m. spalio 17 d. (mokėjimo pavedimas Nr. APMT001041), sudaro pasirengimas 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžiui, atstovavimas šiame posėdyje. 2019 m. lapkričio 25 d. prašydamas priteisti 4 477 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas 2019 m. lapkričio 21 d. (mokėjimo nurodymas Nr. APMT001528), atsakovas nurodė, kad jos yra susijusios su 2019 m. lapkričio 11 d. prašymo dėl ieškovo I. M. patikslinto ieškinio, atsiliepimo į ieškovo I. M. patikslintą ieškinį parengimu, su pasirengimu 2019 m. lapkričio 25 d. posėdžiui, atstovavimu šiame posėdyje. Tokiu būdu atsakovas prašo priteisti jo naudai 15 972 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje atsakovo atstovo parengtų ir teismui pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, skaičių (atsiliepimas į ieškinį, triplikas, atsiliepimas į patikslintą ieškinį ir t. t.), atsakovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, bylos apimtį, nagrinėjamo ginčo sudėtingumą, bylos trukmę, pripažįsta atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis bei įrodytomis, todėl jos yra priteistinos atsakovui iš kiekvieno ieškovo proporcingai jų atmestų reikalavimų daliai.

85.       Pažymėtina, kad 3 872 Eur teisinės pagalbos išlaidos (atsakovo 2019 m. lapkričio 25 d. prašymas) yra susijusios tik su ieškovo I. M. pateiktu patikslintu ieškiniu, todėl ši suma prie priteistinų iš kitų ieškovų nepriskiriama. Ieškovo I. M. reikalavimus tenkinus 3 proc., iš jo atsakovui priteistina 3 755,84 Eur. 

86.       Atsakovui prašant priteisti 12 100 Eur išlaidas iš ieškovų su keturiais savarankiškais reikalavimais (išskyrus išlaidas, susijusias su ieškovo I. M. patikslintu ieškiniu), bei atsižvelgiant į ieškovų atmestų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovo I. M. priteistina papildomai 2 934,25 Eur, ieškovo A. P. – 2 087,25 Eur, ieškovo G. K. – 998,25 Eur, ieškovų G. K. ir P. K. – 2 752,75 Eur. Atlikus ieškovo I. M. ir atsakovo priteistinų sumų įskaitymą konstatuojama, kad atsakovui iš ieškovo I. M. priteistina 6 628,09 Eur.

87.       Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovui I. M. atidėjo 1 161,37 Eur (4 010 Lt), ieškovui G. K. 689 Eur (2 379 Lt), ieškovui A. P. 1 392,49 Eur (4 808 Lt), ieškovams G. K. ir P. K. – 2 073,38 Eur (7 159 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas I. M. sumokėjo 395 Eur, ieškovas A. P. – 873,20 Eur, ieškovas G. K. – 1 497,33 Eur, ieškovas P. K. – 480,47 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo I. M. reikalavimus tenkinus 3 proc., ir jam sumokėjus 395 Eur žyminio mokesčio, iš jo valstybei priteistina 1 114,67 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei – 46,7 Eur (skaičiuojant nuo 1 556,37 Eur mokėtino žyminio mokesčio). Taikant analogišką skaičiavimo metodą iš ieškovo A. P. priteistina valstybei 170,84 Eur, atsakovo – 702,36 Eur (skaičiuojant nuo 2 265,69 Eur mokėtino žyminio mokesčio), ieškovų G. K. ir P. K. valstybei – 1 843,53 Eur, atsakovo valstybei – 229,84 Eur (skaičiuojant nuo 2 553,85 Eur mokėtino žyminio mokesčio). Kadangi ieškovas G. K. turi mokėti 721,48 Eur žyminio mokesčio dalį (skaičiuojant nuo 2 186,33 Eur) ir jam sumokėjus 1 497,33 Eur, iš atsakovo ieškovui G. K. priteistina 775,85 Eur, valstybei – 689 Eur. Susumavus iš atsakovo valstybei priteistinas sumas, pripažintina jo prievolė sumokėti valstybei 1 667,90 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovui G. K. iš atsakovo 775,85 Eur priteistinos žyminio mokesčio ir 670 Eur už ekspertizės atlikimą sumokėtos sumos atėmus 998,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų, priteistinų iš šio ieškovo atsakovui, darytina išvada, kad atsakovas ieškovui G. K. turi atlyginti 447,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Dėl bylos procesinės baigties

88.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinių nuostatų keitimo pagrindą, tačiau netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas proporcingai paskirsčius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

89.       Atmetus ieškovo I. M., ieškovų G. K. ir P. K., atsakovo apeliacinius skundus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas už atsiliepimų į šiuos apeliacinius skundus parengimą (CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo I. M. 2019 m. lapkričio 4 d. pateiktą patikslintą ieškinį. Ieškovui I. M. apskundus minėtą nutartį, atsakovas parengė atsiliepimą į ieškovo I. M. atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo I. M. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų už atsiliepimo į ieškovo I. M. atskirąjį skundą parengimą, klausimas.

90.       Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo I. M. 968,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 726,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, viso 1 694,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovų P. K. ir G. K. lygiomis dalimis 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, už atsiliepimo į ieškovų P. K. ir G. K. apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikė šių išlaidų dydį ir faktą patvirtinančius įrodymus – 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAA Nr.0004197, 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAA Nr. 0004239, 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymus.

91.       Teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą buvo patirtos 2019 m. gruodžio 10 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 289 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimalus atlygis yra 515,6 Eur (1 289 Eur x 0,4). Nors atsakovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad Rekomendacijose nurodytas maksimalus užmokestis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl atsižvelgus į 2019 m. lapkričio 27 d. atsiliepimo apimtį, jame nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinės argumentacijos gausą, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, yra tikslinga priteisti 726 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra pagrindo viršyti Rekomendacijose numatytus užmokesčio dydžius. Susipažinus su atsakovo atsiliepimu į atskirąjį skundą nustatyta, kad jame išdėstyti argumentai yra atsakovo atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį motyvų santrauka, todėl šio atsiliepimo parengimas nereikalavo papildomo pasiruošimo ar specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo I. M. 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą tenkintinas iš dalies priteisiant atsakovui 516 Eur.

92.       Už atsiliepimų į ieškovų I. M., G. K. ir P. K. apeliacinius skundus surašymą Rekomendacijų 8.11. punktas numato 1,3 koeficientą. Išlaidos už šių procesinių dokumentų parengimą atsakovo patirtos 2020 m. vasario 20 d. (VDU imamas 2019 m. III ketvirčio), todėl maksimalus atlyginimo dydis pagal Rekomendacijas yra 1 712,88 Eur (1317,6 Eur x 1,3). Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo I. M. 968,00 Eur, iš ieškovų P. K. ir G. K. lygiomis dalimis 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisines paslaugas, surašant atsiliepimus į apeliacinius skundus, neviršija Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už tokias paslaugas maksimalaus dydžio. Papildomai nurodytina, kad atsakovas, prašydamas iš ieškovų P. K. ir G. K. priteisti 1 452 Eur, neteisingai nurodo prašomą priteisti iš kiekvieno iš šių ieškovų sumą – po 847 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas priteisti jam iš ieškovo I. M. 968 Eur, iš ieškovų P. K. ir G. K. 1 452 Eur, iš kiekvieno po 726 Eur, teisinės pagalbos išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

93.       Ieškovai I. M., G. K., P. K. duomenų apie teisinės pagalbos išlaidų patyrimą apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

94.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovui I. M. atidėjo 11 250 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atmetus ieškovo I. M. apeliacinį skundą, šio dydžio žyminis mokestis priteisiamas iš jo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:

„Nutraukti civilinę dalyje dėl ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia 2008 m. kovo 6 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 67, restitucijos arba alternatyvaus teisių gynimo būdo dėl nuostolių atlyginimo taikymo.

Ieškinius tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069,  42 985,36 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 36 centus) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 42 985,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 87 827,81 Eur (aštuoniasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus 81 centą) palūkanų ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 15 782,17 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 17 centų) palūkanų ieškovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atleisti ieškovą I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 41 479,93 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 93 centų) palūkanų mokėjimo pagal 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, sudarytą skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2008 69.

Likusioje dalyje ieškinius atmesti.

Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 628,09 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 9 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 087,25 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 376,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 447,60 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 114,67 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 67 centus) žyminio mokesčio. 

Priteisti valstybei iš ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,84 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 84 centus) žyminio mokesčio. 

Priteisti valstybei iš ieškovų P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 921,80 Eur (devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 80 centų) žyminio mokesčio. 

Priteisti valstybei iš atsakovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 1 667,90 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 90 centų) žyminio mokesčio. 

Nurodytas žyminio mokesčio sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.“

Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 484 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, iš ieškovų G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 250 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai        Artūras Driukas

        Aldona Tilindienė 

        Jūratė Varanauskaitė