Administracinė byla Nr. A-1518-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03566-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo etapuotas į Lukiškių TI-K ir ten buvo laikomas iki 2017 m. spalio 5 d. Minėtu laikotarpiu Lukiškių TI-K nesuteikė pareiškėjui dietinio maitinimo, kuris jam buvo paskirtas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) gydytojo. Pareiškėjo teigimu, jis informavo Lukiškių TI-K pareigūnus apie paskirtą maitinimą, tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. Pažymėjo, kad nedietinio maisto jis nevalgė, todėl liko alkanas, negalėjo užmigti, patyrė didelį stresą. Be to, išvykstant iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys.   

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Lukiškių TI-K nurodė, kad dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Tokios rekomendacijos pareiškėjui išduota nebuvo. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K iš Alytaus PN atvyko 2017 m. gegužės 22 d.  Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašo apie pataisos namuose skirtą sustiprintą maisto davinį nerasta, o pareiškėjo pridedamas 2017 m. spalio 13 d. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos pažymėjimas Lukiškių TI-K administracijai pateiktas nebuvo. Sauso davinio iš Lukiškių TI-K išvykstantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) išdavimas bei šių asmenų maitinimas organizuojamas griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundą atmetė.

6.       Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

7.       Teismas nurodė, jog pareiškėjas ginčą kelia dėl 2017 m. spalio 2–5 d. laikotarpio. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad pareiškėjas minėtomis dienomis apskritai nebuvo laikomas Lukiškių TI-K, todėl darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K neturėjo pareigos nei išduoti pareiškėjui sauso davinio, nei maitinti pareiškėją dietiniu maistu. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.  

III.

8.       Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo skundą šališkai ir nevisapusiškai, tvirtina, kad skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo prideda dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ginčo laikotarpiu jis buvo Lukiškių TI-K, teigia, kad buvo kankinamas badu ir patyrė neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu.

10.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

11.       Lukiškių TI-K nurodo, jog apeliacinis skundas grindžiamas ne įrodymais, bet samprotavimais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertino situaciją. Apeliaciniame skunde nenurodomos naujos aplinkybės ir nepateikiami nauji įrodymai, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas S. M. kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 5 d. nesuteikus jam Alytaus PN gydytojo paskirto dietinio maitinimo ir išvykstant iš Lukiškių TI-K nesuteikus sauso maisto davinio.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas Lukiškių TI-K, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K ir pateikia su apeliaciniu skundu savo dosjė, iš kurios matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs 2017 m. spalio 2 d., iš Lukiškių TI-K išvyko 2017 m. spalio 5 d.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

15.       ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, prašymo nepagrindė iš esmės jokiais argumentais, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

16.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Tai nustato ABTĮ normos, reglamentuojančios  teismo įgaliojimus renkant, tiriant ir vertinant įrodymus (ABTĮ 56 str. 4 d., 80 str.). ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

17.        ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą).

19.        Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 str.).

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 2-5 dienomis nebuvo laikomas Lukiškių TI-K rėmėsi pareiškėjo dosjė (b. l. 60), kuriame nurodyti duomenys iki 2017 m. gegužės 29 d., kuomet pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą Lukiškių TI-K pateiktos Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenų (b. l. 62-65), iš kurių galima spręsti, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. atvyko, o 2017 m. spalio 5 d. išvyko į Alytaus PN (b. l. 65).  Taigi, byloje surinkti įrodymai negali būti laikomi išsamiais, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas (ABTĮ 80 str.), nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis ABTĮ nustatytų procesinių priemonių, kad surinktų aiškių ir išsamių įrodymų pagrindu būtų galima padaryti aiškias išvadas dėl fakto, buvo pareiškėjas laikomas Lukiškių TI-K jo skunde nurodytu laikotarpiu 2017 m. spalio 2-5 dienomis, ar ne. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nebuvo, pareiškėjo skunde nurodytų argumentų dėl jo laikymo sąlygų nenagrinėjo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas byloje negali priimti galutinio sprendimo. Apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais, ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

21.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

22.       Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – savo dosjė, iš kurio matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs 2017 m. spalio 2 d., iš Lukiškių TI-K išvyko 2017 m. spalio 5 d., kuriais siekia pagrįsti savo skunde nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai turėtų būti įvertinti kitų bylos įrodymų kontekste bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas

                                                        Rytis Krasauskas

                                                        Ričardas Piličiauskas