Nr. DOK-2395

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00036-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2025 m. birželio 25 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, F. Š. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2025 m. kovo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 

1.       Teismas pažeidė CPK 217 straipsnio 3 dalį, kai netenkino prašymo apklausti abiejų teismo ekspertų, nors jų pateiktos išvados dėl ginčo turto vertės iš esmės skyrėsi, o ekspertų paaiškinimai būtų leidę išsiaiškinti vertinimo pagrindus ir pagrįstumą. Teismas vadovavosi tik vieno eksperto (K. V.) išvada, taip paneigdamas prof. S. R. ekspertinę išvadą, tačiau nesuteikė galimybės ją apginti apklausos metu, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, o tai prilygsta motyvų nebuvimui, kuris laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 puntas). Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti ginčo sandorio, nors ieškovė, kaip šalis, sudariusi mainų sutartį, turi teisę reikšti reikalavimus dėl jos negaliojimo, įskaitant dėl apsimestinio sandorio.

2.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnį dėl apsimestinio sandorio bei 6.193 straipsnį dėl sutarčių aiškinimo taisyklių – pažeidė civilinio proceso teisės normų, įtvirtinančių teismo pareigą kvalifikuoti šalių ginčą pagal faktines aplinkybes, nepriklausomai nuo šalių nurodytų teisės normų (CPK 12, 265 straipsniai), spręsdamas dėl to, ar ginčo šalių sudaryta mainų sutartis iš tikrųjų neatitiko tikrosios šalių valios ir buvo apsimestinis sandoris, slepiantis pirkimo–pardavimo teisinius santykius.

3.       Teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tinkamai nenagrinėjo sutarties sąlygų, ignoruodamas sutarties aiškinimą pagal sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas). Teismai nagrinėdami bylą šių prievolių nevykdė, nukrypo nuo teismų praktikos, bylą išnagrinėjo neteisingai.

4.       Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 4.103 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2024) ir teismų praktikos dėl nuosavybės objekto įgijimo ir buvimo civilinėje apyvartoje; dėl statybų teisinių santykių; dėl pareigos teisingai kvalifikuoti ginčą pagal faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, įvertintus pagal įrodymų visetą, ir dėl pareigos ex officio naikinti imperatyvioms normoms akivaizdžiai priešingą sandorį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė