Pranešėja D. Šiugždinytė                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-238/2014;

Teisėja S. Meškauskienė                                                Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00852-2013-8;

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. sausio 30 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei J. P., nuteistojo A. A. gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-25 nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

              A. A. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 11 d. apie 15.30 val., būdamas Respublikinės Kauno ligoninės Chirurginės klinikos Infekcijų skyriaus 308A palatoje, adresu Hipodromo g. 13, Kaune, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam  A. T. priklausantį 2000 litų vertės nešiojamąjį kompiuterį „DELL INSPIRON“ su jame įdėta 30 litų vertės USB atmintine.

              Apeliaciniame skunde A. A. prašo sušvelninti ar pakeisti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, jog prisipažino blogai pasielgęs, grąžino pavogtą daiktą, atsiprašė nukentėjusiojo. Teigia, kad nepagrįstai jo atžvilgiu buvo netaikytas LR BK 75 straipsnis ir jam už padarytą nusikaltimą buvo neskirti viešieji darbai. Pažymi, kad turi darbą, moka mokesčius, yra sukūręs jauną šeimą, turi mažametę dukrą. 

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

              Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

              Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

              Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

              Apeliantas prašo švelninti bausmę. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga.

              Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

              BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis  nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

              Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai vertino tą aplinkybę, kad A. A. teisiamas 13 kartą, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas bei polinkį nusikalsti, todėl siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. A. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio), todėl skyrė bausmę, mažesnę už nusikaltimo sankcijoje numatytą vidurkį. Taip pat taikė BK 641 straipsnio nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik griežčiausios LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo paskyrimas, gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Dėl šių aplinkybių A. A. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

              Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. A., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikšmę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino būtent didesnį nuteistojo pavojingumą, nes jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, padaryta veika tyčinė. Be to, didesnį jo pavojingumą, o taip pat ir poreikį skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį apibūdina ir tai, jog nuteistasis anksčiau teistas 12 kartų, ne kartą už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, todėl akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apelianto elgesiui nepadarė.

              Be to, kolegija konstatuoja, kad būtina vertinti ir BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pagrįstai jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

              Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistojo pavojingumą, jo antivisuomenines nuostatas ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai, ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo pavojingumą, paskirtosios bausmės nei rūšis, nei dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis turi darbą ir yra sukūręs šeimą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirtoji bausmė būtų aiškiai neteisinga ar per griežta.

              Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas A. A. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena būtinų sąlygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar pranešti apie savo nusikalstamą veiką. Šiuo atveju ši aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Taikyti A. A. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę A. A. nėra teisinio pagrindo. Taigi, apelianto apeliacinio skundo argumentas dėl bausmės skyrimo atmestinas.

              Apeliantas skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas.

              LR BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

LR BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju LR BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, nes bausmės paskirtis A. A. nebūtų pasiekta. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos analizė rodo, kad byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų. Kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r ė :

              Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.             

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Danguolė Šiugždinytė

Kolegijos teisėjai                                                                                                   Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                              Jurgis Kiškis