Administracinio nusižengimo byla Nr. II-33-878/2022

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00041-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 18.13; 21.9.10; 21.1.1; 21.1.5; 21.1.7; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4

(S)

 

 

 

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2022 m. balandžio 11 d.

Alytus

 

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant Inai Bencevičei, Gitanai Baležentienei,

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. J., 

nukentėjusiajam G. J.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo G. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 17 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

G. J. 2021 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Institucija) su pareiškimu dėl galimai melagingo pranešimo ir specialiųjų tarnybų veiklos trikdymo, nurodydamas, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 0.25 val. į jo namus (duomenys neskelbtini)atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie patikrino kartu su juo gyvenančios dukros G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatą, ir policijos pareigūnai, kurie patikrino jo bei dukros asmens dokumentus ir, nenustatę jokio pažeidimo, išvyko. Jis greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnų nekvietė, prašė išsiaiškinti, ar šį iškvietimą pateikusio asmens veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių (administracinio nusižengimo bylos lapai (toliau – adm. b. l.) 92–94).

Atlikusi tyrimą pagal G. J. 2021 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimą, Institucijos Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja O. Č. 2021 m. spalio 13 d. surašė A. J. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.25 val. adresu: (duomenys neskelbtini) žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešant, kad netinkamai prižiūrėtas nepilnametis vaikas, ir greitosios medicinos darbuotojai nurodant, kad sveikatos būklė nepilnamečio vaiko yra bloga (adm. b. l. 85–86).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. L. 2022 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti A. J. atžvilgiu pradėtą pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodė, kad atlikus tyrimą pagal G. J. 2021 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimą ir įvertinus patikrintas aplinkybes, nenustatyti duomenys, įrodantys, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 2 dalyje, kadangi nenustatyta faktinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. J., žinodama, jog pagalba yra nereikalinga, ją vis tiek tyčia kvietė (adm. b. l. 1–10). 

Nukentėjusysis G. J. nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą. Nurodė, jog Nutarimas priimtas nepagrįstai, neteisėtai ir šališkai vertinant byloje surinktus įrodymus. Tyrėjo padaryta išvada, kad A. J. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, padaryta jos neargumentuojant, nenurodant tokio sprendimo motyvų, įrodymų, kuriais remiamasi. Nutarime tik išvardinti visi surinkti duomenys, jų atskirai nevertinant, atsižvelgta tik į kritiškai vertintinus A. J. parodymus, tačiau pilnai neįvertintas nei 2021 m. rugpjūčio 27 d. Bendrosios pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojos pokalbis su A. J., nei greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotojų, policijos pareigūnų, jo (nukentėjusiojo) ir nepilnametės G. J. parodymai, nei pačios A. J. prieštaringi parodymai. A. J. 2021 m. spalio 13 d. apklausoje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu pasiėmė nepilnametę G. J. iš namų ir nuvyko į kirpyklą, susitikimo metu sužinojo, kad G. J. karščiuoja, turi temperatūros, tačiau vis tiek kartu važiavo į kirpyklą. 2022 m. sausio 13 d. apklausoje A. J. patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu jau žinojo, kad dukros G. J. būklė yra prasta. G. J. 2021 m. spalio 4 d. apklausoje, 2021 m. gruodžio 21 d. rašytiniuose parodymuose nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. 15 val. buvo su A. J. kirpykloje, motinai nurodė, kad turi 37 laipsnius temperatūros. Taigi A. J. apie G. J. sveikatos būklę, tai, kad ji karščiuoja ir turi temperatūros 37 laipsnius, žinojo nuo 15 val. iki 23.55 val., tačiau minėtu laikotarpiu dėl G. J. sveikatos būklės nesikreipė į medicinos įstaigą ar GMP tarnybą, tai yra 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.55 val. A. J., skambindama BPC, suprato ir žinojo, kad G. J. skubios medicinos darbuotojų pagalbos nereikia, tuo labiau policijos pareigūnų pagalbos. A. J. 2022 m. sausio 13 d. papildomoje apklausoje, keisdama 2021 m. spalio 13 d. parodymus, nurodė, kad nors 2021 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu jau žinojo, kad G. J. būklė yra prasta, nes jos buvo susitikę, tačiau vakare paskambino dukrai G. J. ir iš balso (prikimęs balsas, kosulys) suprato, kad dukros būklė pablogėjusi, ir, nors dukra sveikata nesiskundė, pagalbos neprašė, A. J. pati nusprendė kreiptis pagalbos į BPC. Tyrimo metu apklausta G. J. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 22 val. paskambinusi A. J. klausė, kokia jos sveikatos būklė, ji pasakė, kad jos sveikata nėra pablogėjusi, jaučiasi gerai, kad jai nereikia jokios skubios medicininės pagalbos, kad tėtis yra namuose. Šiuos G. J. parodymus patvirtina 2021 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūno tarybinis pranešimas, GMP darbuotojų E. B. ir R. K. apklausos protokolai, nukentėjusiojo 2021 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas ir jo paaiškinimai. Be to, 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.55 val. pokalbio su BPC darbuotoja metu A. J. nurodė, kad ji ieškojo vaiko teisių apsaugos darbuotojų, o tik paskui nusprendė, kad G. J. patikrintų GMP, tai yra nuo 22 val. iki 23.55 val. A. J. bandė susisiekti su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, kurie medicinos pagalbos neteikia. Įtarus, kad pablogėjo nepilnamečio vaiko sveikatos būklė ir kilo grėsmė jo sveikatai, gyvybei, pirmiausia skambinama dėl skubios medicininės pagalbos iškvietimo, o ne kitoms tarnyboms. Taip pat iš G. J. 2021 m. spalio 4 d. apklausos ir jos 2021 m. gruodžio 21 d. rašytinių parodymų, 2021 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūno tarybinio pranešimo ir GMP darbuotojų apklausų matyti, kad A. J. žinojo, jog G. J. 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.55 val. namuose buvo ne viena, dėl to A. J. parodymai, kad ji nežinojo, jog nukentėjusysis yra namuose su dukra, vertintini kritiškai. Priimant Nutarimą, neįvertintas ir 2021 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2021 m. rugpjūčio 27 d. 23.55 val. BPC darbuotojos pokalbio su A. J. garso įrašo perklausa. Šiame protokole užfiksuoti A. J. melagingi parodymai, susiję su pranešimu BPC. iš A. J. pokalbio su BPC darbuotoja matyti, kad ji prašė kviesti specialiąsias tarnybas ir žinojo, kad pagal jos prašymą jos bus iškviestos. Taip pat pokalbio su BPC metu A. J. tyčia pateikia klaidingą informaciją apie dukros būklę, nenurodydama, kad apie dukros karščiavimą ji žinojo jau nuo 15 val., kad dukrai yra 37 laipsnių temperatūra, kad dukra telefonu pranešė, jog namuose yra kartu su tėvu. A. J. nurodo, kad jai skambino nepilnametė G. J., kuri pasakė, kad namuose yra viena, tačiau jau minėta, kad G. J. parodymuose užfiksuota, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 22 val. ne ji, o A. J. skambino dukrai G. J.. A. J. taip pat nurodė, kad nors ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), yra netoli G. J. namų, tačiau negali pas ją nuvykti, nes nežino laiptinės durų kodo. Tačiau tame pačiame BPC pokalbyje A. J. taip pat nurodė, kad prie laiptinės durų telefonspyne reikia skambinti surinkus numerį 19. Taigi ji žinojo durų kodą ir turėjo galimybę atvykti pas dukrą pati, tuo labiau kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra tik 1,2 km (nustatyta pagal www.maps.lt duomenis). A. J. 2021 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu G. J. pasiėmė iš namų ir vežėsi pas kirpėją, todėl tai tik patvirtina, kad ji galėjo ir antrą kartą tą pačią dieną atvažiuoti pas dukrą į namus, ją patikrinti, jeigu būtų iš tiesų maniusi, kad dukrai yra pavojus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad A. J. teikė BPC darbuotai klaidingą informaciją, nes tyčia norėjo iškviesti specialiąsias tarnybas, žinodama, kad jų pagalba nereikalinga. Po skyrybų pagal 2020 m. sausio 29 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimą nepilnametės G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, ir A. J. nuolat rašo nepagrįstus skundus dėl dukros priežiūros ir bendravimo su ja. Išdėstytų aplinkybių pagrindu jis prašo Nutarimą panaikinti ir patraukti A. J. administracinėn atsakomybėn, paskiriant jai nuobaudą (skundo byla, b. l. 1–6).

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į G. J. skundą. Nurodė, jog pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Teismų praktikoje konstatuota, jog minėtos teisės normos dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Šioje situacijoje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad A. J., žinodama, kad pagalba yra nereikalinga, ją vis tiek tyčia kvietė. G. J. pareiškime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.25 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko GMP darbuotojai ir policijos pareigūnai. GMP darbuotojai patikrino dukros G. J. sveikatą, jai buvo 37 laipsnių temperatūra. Policijos pareigūnai patikrino jo ir dukros asmens dokumentus ir, nenustatę jokio pažeidimo, išvyko. Iš pareiškimo formuluotės matyti, kad A. J. inkriminuojamas administracinis kaltinimas iš esmės siejamas su tuo, kad nepasitvirtino GMP nurodyta informacija (pareigūnų A. J. nekvietė), ir tai prilyginama pagalbos iškvietimui žinant, kad pagalba nereikalinga. Institucijos vyriausiojo tyrėjo V. L. priimtame nutarime padaryta išvada, jog aptartoje situacijoje A. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos nepilnametė dukra namuose yra viena ir jos savijauta nėra gera, kadangi atvykę medikai nustatė mergaitei temperatūrą, tačiau jos savijauta nebuvo tokia bloga, kad ją reikėtų vežti į medicinos įstaigą. A. J. pripažįsta, kad skambino į BPC, prašydama pagalbos ir nurodydama, kad telefoninio pokalbio su dukra metu jautė, jog mergaitė jaučiasi prastai. A. J. galėjo per jautriai vertinti susiklosčiusią situaciją, būti įsitikinusi, kad pagalba dukrai reikalinga, ir toks jos įsitikinimas pranešimo BPC teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Iš surinktų ir pateiktų duomenų matyti, kad A. J. pagalbą kvietė, asmeniškai įvertinusi esamas aplinkybes, t. y. bendraudama su dukra telefonu, iš dukros balso suprato, kad jos sveikata pablogėjusi, G. J. nurodžius, kad ji namuose viena, A. J., nerimaudama dėl dukros sveikatos būklės, nusprendė, kad pagalba jai yra būtina ir reikalinga, todėl ir kreipėsi į BPC. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, šiuo atveju tokių įrodymų nėra. Išdėstytų aplinkybių pagrindu Institucija prašo skundo netenkinti (skundo byla, b. l. 24–31).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. J. savo skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog 2020 m. nutraukė santuoką su A. J., jų nepilnametės dukros G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su juo ir buvo susitarta dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau vėliau A. J. nusprendė, kad reikia nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką. Tuomet prasidėjo puolimas jo atžvilgiu, gąsdinimas vaikų teisėmis, policija. Kaip teigia A. J., 2021 m. rugpjūčio 27 d. vakare ji bandė susisiekti su vaiko teisių apsaugos specialistais ir informuoti, kad jis blogai prižiūri dukrą G., jiems nepavykus prisiskambinti, A. J. paskambino į BPC ir visiškai nepagrįstai į jo namus iškvietė policijos pareigūnus bei medikus. Po kelių dienų ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad jis blogai prižiūri nepilnametę dukrą G. J.. Tuo metu vyko privalomoji mediacija dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl, jo manymu, tokiu elgesiu A. J. siekė padaryti įtaką jo apsisprendimui dėl bendravimo su vaikais sąlygų. A. J. klaidina visus, nurodydama, kad tą vakarą negalėjo pati atvykti pas dukrą, kadangi laiptinėje nėra jokių užraktų, kodų, kurių ji nežinotų, atstumas nuo jos namų iki namų, kur gyvena dukra, visiškai nedidelis, ji ir pėsčiomis galėjo ateiti pas dukrą, tačiau skambino į BPC nurodydama, kad negalėtų patekti į butą, kur yra dukra. BPC darbuotoja jos klausė, ar reikalinga pagalba, ir ji atsakė, kad taip. Tačiau dukra G. telefonu A. J. jau buvo pasakiusi, kad jai pagalba nereikalinga, kad ji jaučiasi gerai. Jis taip pat A. J. buvo nurodęs, kad G. vakare jautėsi gerai. G. buvo du kartus skiepyta nuo Covid-19 ir jau sirgusi šia liga. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ji buvo kirpykloje, turėjo 37 laipsnius temperatūros, bet nesijautė labai blogai. Jis susiskambino su dukra iki jai išvykstant į kirpyklą, buvo grįžęs į namus apie 16 val., domėjosi dukros savijauta. Tą dieną didesnės pagalbos reikėjo sūnui J.i, kurį jis dėl saugumo atskyrė nuo dukros ir išvežė pas močiutę. Su sūnumi pabuvo iki 22 val. ir grįžo į namus, dukra tuo metu jautėsi gerai, jau migdėsi. Jis A. J. SMS žinute buvo informavęs, kad sūnų J. išveš į kitą butą, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. G. veš į Kauną daryti Covid-19 testą, taigi, A. J. žinojo, kad skubi pagalba dukrai G. nereikalinga. Nei medikai, nei policijos pareigūnai jam nepaskambino ir neklausė, ar reikia jiems važiuoti. Atvykę medicinos darbuotojai buvo nustebę, kad jie iškviesti dėl mergaitės sunkios sveikatos būklės, nes dukros temperatūra buvo iki 37 laipsnių, jie negalėjo suteikti dukrai jokios pagalbos. Vėliau atvykę policijos pareigūnai jokių pažeidimų nenustatė, jie taip pat negalėjo paaiškinti, dėl ko atvažiavo. Dėl tokio nepagrįsto policijos pareigūnų ir medicinos darbuotojų iškvietimo buvo sutrikdytas jo ir nepilnametės dukros normalus poilsis, tai turėjo neigiamą poveikį dukrai. Prašo A. J. už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą patraukti administracinėn atsakomybėn.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti šių motyvų pagrindu. Nurodė, kad A. J. skambino į BPC, nuogąstaudama, kad dukros sveikatos būklė blogėjo. Dėl mergaitės sveikatos būklės galėjo nuspręsti tik ją apžiūrėję medicinos darbuotojai, todėl teigti, jog motina A. J. tyčia iškvietė medikus, žinodama, kad jų pagalba nereikalingas, negalima. Policijos pareigūnų A. J. nekvietė, pareigūnai informaciją gavo iš GMP darbuotojų. Prašo skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Asmuo, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. J. teisme paaiškino, kad šiuo metu vyksta jos ir G. J. teisminis ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir G. J. elgiasi negarbingai, siekia jai kerštauti, ją apšmeižti. 2021 m. rugpjūčio 27 d. dieną ji su dukra G. J. važiavo į kirpyklą. Dukra, tik įsėdusi į jos automobilį, pradėjo stipriai kosėti. Kirpykloje dukros kosulys darėsi intensyvesnis, ašarojo akys, ji pūtė nosį, tačiau ji dukros nevežė pas gydytojus, kadangi G. J. jai tai draudžia, ir tą dieną ji su gydytoja nesikonsultavo, apie pastebėtą prastą dukros savijautą informavo tėvą G. J. SMS žinute. Dukra ją ramino, sakė, kad namuose pagulės, išgers vaistų ir viskas praeis. Parvežusi G. iš kirpyklos, ji dukrai skambino ir domėjosi jos sveikata. Laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 23 val. ji su dukra bendravo per „Messenger“ programėlę. Pokalbio metu jautė, kad dukrai nesveika, jos balsas buvo prikimęs, buvo kosulys, dukra taip pat sakė, kad blogai jaučiasi. 21.27 val. ji gavo G. J. SMS žinutę, kad jis su sūnumi J. bus kitame bute. Žinodama, kad dukra namuose viena, ji skambino dukrai ir klausė jos, kokie vaistai jai palikti, suprato, kad reikiamų vaistų dukra neturi. Jai buvo neramu dėl G. sveikatos būklės, dieną ji buvo įsitikinusi, kad G. J. dukra pasirūpins, o jis išvyko ir paliko ją vieną namuose be vaistų. 22.57 val. ji parašė G. J. ir įspėjo jį dėl dukros G. palikimo be priežiūros. G. J. prieš tai, gal 22.13 val. jai buvo parašęs dėl susitikimo su sūnumi J., kur tuo metu jis buvo, ji neklausė, buvo įsitikinusi, kad G. J. buvo pas savo tėvus. Vėliau G. J. jai neatrašė. Paskambinus dukrai, ši sakė, kad tėvas su broliu kitame bute, todėl ji pamanė, kad G. J. ir nakvos pas savo tėvus, nors anksčiau nėra taip buvę, kad jis liktų nakvoti pas tėvus, o G. būtų viena. A. J. nurodė, jog norint patekti į namo laiptinę, kur gyvena dukra, reikia skambinti į telefonspynę, mano, kad jai paskambinus dukra buto duris būtų atidariusi. Tačiau ji pati nevyko į G. J. butą pas dukrą, nes bijojo dėl savo saugumo, kadangi G. J. bendriems jų draugams sakė, kad siekia su ja susidoroti. Ji sakė G., kad atvyks prie laiptinės ir paims ją arba iškviesti jai taksi, bet dukra atsisakė. Tą vakarą 23.08 val. buvo paskutinis G. skambutis jai, dukra perskambino, nes rado jos praleistą skambutį, jos kalbėjo apie vaistus, kuriuos ji vartoja. Nežinodama, kaip jai elgtis tokioje situacijoje, ji skambino vaiko teisių apsaugos specialistams, norėjo pasikonsultuoti, tačiau jai telefonu niekas neatsiliepė. Paskambinusi į BPC pasakė, kad dukrai gali būti antrą kartą Covid-19, apibūdino jos būklę. BPC darbuotoja ją informavo, kad siunčia GMP. Ji apie tai pasakė G., ši – G. J.. Kai atvyko GMP, jai paskambino G. J. ir ją apšaukė, sakė, kad ji pasigailės. A. J. pažymėjo, jog pagrindiniai motyvai, kurie vertė ją manyti, kad dukra namuose viena, buvo dukros elgesys, nes ji atsiliepė telefonu, drąsiai kalbėjo, vaikščiojo po butą, o esant G. J. namuose, dukra nekelia jai telefono ragelio, taip pat tai, jog G. J. nereagavo į jos žinutes, kuriomis ji priekaištavo, kad jis dukrą palikęs vieną. Ji G. J. niekada neskambina, nes jis nekelia jai ragelio, todėl tą vakarą su G. J. bendravo tik SMS žinutėmis. G. J. tėvams neskambino, nes jo motina irgi neatsiliepia, ji yra sakiusi, kad bijo G. J.. Per BPC iškvietusi pagalbą, ji pati pas dukrą G. nevyko, medikams neskambino ir apie dukros sveikatos būklę po specialiųjų tarnybų iškvietimo jos niekas neinformavo. Kitą dieną ji pasidomėjo G. sveikata. Nusižengimo ji nepadarė, kadangi jos skambučio į BPC tikslas buvo iškviesti GMP, kad medikai įvertintų dukros sveikatą. Kad policijos pareigūnai taip pat važiuos į G. J. namus, pokalbio su BPC darbuotoja metu ji neužfiksavo, nes buvo susijaudinusi. 

 Teisme apklaustas liudytojas E. B., dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), parodė, kad jis su kolega pagal pranešimą, kad mergaitė serga Covid-19 ir jai blogai, vyko nurodytu adresu, apsirengę specialia apsaugos nuo Covid-19 apranga. Nuvykę pranešime nurodytu adresu, paskambino namo laiptinės telefonspyne, tačiau jiems durų neatidarė, atsiliepęs vyriškis pasakė, kad jis GMP nekvietė. Tada jie perskambino pranešėjos telefono numeriu ir moteris paaiškino, kad tuo adresu mergaitė labai serga ir reikia ją apžiūrėti, ji ten negyvena, o vyras dukros neprižiūri, moteris buvo susijaudinusi. Jie dar kartą paskambino į telefonspynę ir buvo įleisti į butą. Rado miegančią mergaitę, jų prašymu tėvas mergaitę pažadino. Jie mergaitę apžiūrėjo vizualiai, ji atrodė normaliai, buvo gal kiek sukaitusi, sakė, kad iš vakaro turėjo temperatūros, geria vaistus, tačiau kokius, jis nematė. Apžiūrėjęs mergaitę, jai temperatūros nematavo, kadangi esant aukštai temperatūrai, mergaitė būtų sunkiai kvėpavusi, tokiu atveju būtų siūlęs vežti ją į stacionarą. Jiems apžiūrint mergaitę, policijos pareigūnai tuo adresu nebuvo atvykę. 

Iš G. J. 2021 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimo dėl galimai melagingo pranešimo ir specialiųjų tarnybų veiklos trikdymo, matyti, kad jis kreipėsi į Instituciją, nurodydamas, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.25 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), atvyko greitosios pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai, kurie atliko patikrinimą, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams. Greitosios pagalbos darbuotojai patikrino kartu su pareiškėju gyvenančios dukros G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatos būklę, jai buvo nustatyta 37 laipsnių temperatūra. Policijos pareigūnai patikrino jo ir dukros asmens dokumentus ir, nenustatę jokio pažeidimo, išvyko. Jam paaiškinus, kad jis nekvietė nei greitosios pagalbos, nei policijos pareigūnų, greitosios pagalbos darbuotojas E. B. nurodė, kad atvyko pagal gautą melagingą pranešimą, jog minėtu adresu yra sunkios sveikatos būklės nepilnametė, kuriai reikalinga skubi pagalba, policijos pareigūnai paaiškino, kad atvyko dėl to, kad gautas melagingas pranešimas, jog nepilnametė yra blogai prižiūrima, palikta viena. Tokiu būdu 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.25 val., tai yra nakties metu, buvo sutrikdyta jo ir nepilnametės dukros ramybė bei poilsis, nepilnametė dukra buvo išgąsdinta, dėl svetimų asmenų lankymosi nakties metu patyrė psichologinę ir moralinę traumą. Prašo išsiaiškinti, ar pranešimą pateikusio asmens veiksmuose nėra nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių (adm. b. l. 92–94).

Iš 2021 m. gruodžio 9 d. apklausos protokolo matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno apklaustas G. J. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. ryte dukra G. J. karščiavo, buvo 37 laipsnių temperatūra, tačiau dukra jautėsi gerai, nekosėjo, neslogavo, jai neskaudėjo galvos, todėl į medikus nesikreipė, dukra liko gydytis namuose. Dukra buvo susitarusi su motina A. J. tą dieną apie 15 val. vykti į kirpyklą, todėl dukrai nurodė, kad į kirpyklą vyktų tik tuo atveju, jei jausis gerai, taip pat nurodė vartoti namuose buvusius vaistus nuo karščiavimo, gerti daugiau skysčių ir pats išvyko į darbą. A. J. apie dukros sveikatos būklę ir jos karščiavimą sužinojo iš dukros, ją veždama į kirpyklą. A. J., parvežusi dukrą iš kirpyklos į namus, nei jam, nei dukrai nenurodė kreiptis į gydymo įstaigą, taip pat ir pati dukros nenuvežė į gydymo įstaigą, kas parodo, kad A. J. suvokė, jog dukros būklė buvo nesunki, pavojaus jos sveikatai nebuvo. Vėliau A. J. su dukra bendravo tik apie 22 val. telefonu, iki jos skambučio į BPC 23.55 val. nei jis, nei dukra apie dukros sveikatos būklės pablogėjimą duomenų jai nesuteikė, dukros sveikata pablogėjusi nebuvo ir kodėl A. J. asmeniškai nusprendė, kad pagalba reikalinga, jis nežino, tačiau įtaria, kad tokiu būdu norėjo padaryti netiesioginį psichologinį spaudimą dėl vykstančio mediacijos proceso, kuriame buvo keičiama pasimatymų su vaikais tvarka. Mano, kad A. J. žinojo ir suprato, jog specialiųjų tarnybų skubi pagalba nakties metu dukrai nereikalinga, nes duomenų apie jos sveikatos būklės pablogėjimą neturėjo, iki iškvietimo pati jokių veiksmų dėl pagalbos dukrai nesiėmė, pranešime BPC nurodė klaidingą informaciją, kad dukra pati jai skambino ir prašė pagalbos, kad ji negali pati nuvykti į vietą ir kad nežino, kur yra tėvas. 2021 m. rugpjūčio 27 d. dukra namuose buvo likusi viena, tačiau pagal amžių ji yra brandi, geba savimi pasirūpinti, buvo palikta savo namuose, tai yra saugioje aplinkoje, o tai pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos išaiškinimą nėra pažeidimas (adm. b. l. 30–31).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. apklausta A. J. paaiškino, kad ji 2021 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu pasiėmė dukrą G. J. iš namų (duomenys neskelbtini), jos važiavo į kirpyklą. Tuo metu pastebėjo, kad dukros sveikatos būklė yra prasta, dukra taip pat patvirtino, kad jaučiasi prastai, turi truputį temperatūros, tačiau į kirpyklą vykti vis tiek norėjo. Vakare, apie 22 val. susiskambino su dukra per „Messenger“ programėlę, iš dukros balso išgirdo, kad jos būklė yra prasta. Ji pasiūlė iškviesti taksi „Bolt“, kuriuo dukra atvyktų pas ją į namus, kadangi ji į buvusio vyro butą eiti nenori. G. jai nurodė, kad ji yra viena namuose, kadangi G. J. išvyko su sūnumi į kitą butą. Ji iškart parašė savo buvusiam vyrui klausdama, kodėl G. viena be priežiūros, rašė, kad dukrą pasiims pas save arba kvies vaiko teises, tačiau buvęs vyras į jos žinutę nesureagavo. Paskui ji iki 23 val. visą laiką skambinosi su G.. Po 23 val. G. į jos skambučius neatsakė, todėl internete susirado vaiko teisių telefono numerį ir bandė su jais susisiekti, bet į jos skambučius niekas neatsakė. Todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paprašė, kad nuvyktų medikai apžiūrėti jos dukrą. Po skambučio bendruoju pagalbos telefonu paskambino dukrai ir pasakė, kad atvyks medikai, tačiau dukra nurodė, kad jų pagalbos jai nereikia, kad ji pasveiks ir taip. Mano, kad dukra buvo išsigandusi dėl situacijos ir dėl to teigė, kad nereikia medikų apžiūros. Dukra pati jai nenurodė, kad jos bloga sveikata, tačiau ji savo dukrą pažįsta, žino, kada jos sveikatos būklė būna bloga, ir mato, kada ji jaučiasi prastai. Dukra iškviesti medikų jos neprašė, ji pati nusprendė iškviesti medikus, kadangi dukra prieš kelias dienas buvo grįžusi iš Norvegijos, ji baiminosi dėl jos sveikatos (adm. b. l. 87).

A. J. apklausos protokole 2022 m sausio 13 d. užfiksuoti jos paaiškinimai, kad 2021 m. vasaros pabaigoje skambino BPC po to, kai negalėjo susisiekti su Alytuje dirbančia Vaiko teisių apsaugos tarnyba. BPC paskambino, siekdama pranešti apie namuose vieną likusią dukrą G. J., gimusią (duomenys neskelbtini) Žino, kad pagal amžių G. gali namuose būti viena, bet jai nerimą kėlė dukros sveikatos būklė, taip pat vėlus paros metas ir ji apie tai ir pranešė BPC. Buvęs vyras jai buvo nurodęs, kad bus kitame bute, ji suprato, kad dukra per naktį bus likusi viena. Su dukra vėliau negalėdama susisiekti, nežinodama, ar jai viskas gerai ir ar yra gavusi visą reikiamą pagalbą dėl sveikatos būklės, ji ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. BPC darbuotojai ji iš pradžių nurodė, kad negali susisiekti su Vaiko teisių apsaugos skyriumi Alytuje oficialiais numeriais, vėliau išdėstė visas aplinkybes apie dukros ligą ir pokalbį baigė. Ji asmeniškai pokalbio su BPC darbuotoja metu neprašė, kad į dukros namus vyktų GMP ar policija, BPC darbuotoja, išgirdusi situaciją, nusprendė, kad specialiosios tarnybos turi vykti, apie tai ją informavo. A. J. iš BPC darbuotojos gavusi informaciją, kad dukrą gali aplankyti medikai, apie tai paskambinusi pranešė dukrai, pasakydama, kad neišsigąstų, kad jei buvęs vyras G. negrįš, ji vis tiek turės pas ją atvykti. Po pranešimo BPC, jai paskambino G. J. ir šaukdamas, pasakė kad ji už „šitą melagingą atsiims“. Ji, skambindama BPC, galvojo, kad jos dukrai pagalba yra būtina ir reikalinga, kad jos būklė prasta, žinojo jau dienos metu, nes buvo susitikę. Pagalbą dukrai dienos metu siūlė, tačiau dukra atsisakė, patikindama, kad namuose turi reikiamų vaistų, nurodė, kad pagulės ir praeis. Nerimaudama, dėl dukros būklės, jai vakare nuolat skambino, dukrai atsiliepus, iš balso (prikimęs balsas, kosulys) suprato, kad dukros būklė pablogėjusi, dukra taip pat neneigė, kad turi temperatūros, pokalbio metu išvardijo namuose jai paliktus vaistus, ji suprato, kad tarp jų nėra nei vienų vaistų temperatūros mažinimui. Kadangi dukra informavo, kad namuose yra viena, tą patvirtino ir buvusio sutuoktinio žinutė, ji G. J. SMS žinute įspėjo, kad jei nepasirūpins vaiku, jam iškvies Vaiko teisių tarnybą. Pokalbio su dukra metu ji siūlėsi atvykti pas ją, kad galėtų ja pasirūpinti, tačiau dukra dėl būklės buvo irzli ir atsisakė. Kadangi visi jos bandymai padėti dukrai nepavyko, situacijos išsprendimui ji kreipėsi pagalbos į BPC (adm. b. l. 12–13).

R. K., dirbančio VšĮ Alytaus rajono greitosios pagalbos stotyje vairuotoju-pagalbiniu darbuotoju, apklausos 2022 m. sausio 7 d. protokole nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 24 val. val. gavo iškvietimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kvietimo kortelėje buvo nurodyta informacija, kad motina praneša, jog nurodytu adresu mergaitė serga Covid-19 liga ir karščiuoja. Atvykę nuodytu adresu, paskambino į telefonspynę, atsiliepęs vyras jų neįsileido. Tuomet jo kolega paskambino kvietimo kortelėje nurodytu numeriu ir pabendravo su pranešėja. Ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, tik baigęs pokalbį kolega pasakė, kad motina nurodė, jog bute yra serganti mergaitė. Dar kartą paskambinus į telefonspynę ir atsiliepusiam vyrui paaiškinus situaciją, jis juos įsileido. Bute su vyru bendravo kolega, vyras nurodė, kad mergaitė neserga ir jų atvykimo metu jau miegojo. Kolega mergaitę apžiūrėjo, jos sveikatos būklė buvo gera, kiek prisimena, šiek tiek karščiavo (adm. b. l. 14).

E. B. apklausos 2021 m. gruodžio 21 d. protokole nurodyta, kad jis dirba VšĮ Alytaus rajono greitosios pagalbos stotyje paramediku. 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 24 val., tikslaus laiko neprisimena, gavo iškvietimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), pagal pranešėjos (motinos) pranešimą, kad nurodytu adresu mergaitė serga Covid-19 ir karščiuoja. Atvykę pranešime nurodytu adresu, paskambino į telefonspynę, surinkę skaičių 19, į jų skambutį atsakė vyras ir nurodė, kad greitosios pagalbos jis nekvietė, mergaitė miega. Tuomet E. B. paskambino pranešėjos numeriu, moteris nurodė, kad namuose yra serganti mergaitė, kuri yra viena, neprižiūrėta ir jai yra reikalinga medikų pagalba, todėl jis vėl paskambino į telefonspynę, ir atsiliepusiam vyrui viską išaiškinus, jis į butą įsileido. Bute vyras paaiškino, kad mergaitė neserga, tačiau vyksta konfliktai su žmona dėl skyrybų, todėl ji ir bus iškvietusi pagalbą. Vyras leido apžiūrėti mergaitę. E. B., užėjęs į kambarį, mergaitę prikėlė, pasiteiravus jos, ar viskas gerai, ši nurodė, kad jaučiasi gerai ir medicinos pagalba jai nereikalinga. Mergaitė nurodė, kad tik vakare turėjo temperatūros 37 ir kelias dalis, tačiau daugiau kitų nusiskundimų nebuvo. Kadangi mergaitės bendra būklė buvo gera, į skubios pagalbos priėmimą jos vežti dėl tokios sveikatos būklės nereikėjo, po apžiūros mergaitę paliko namuose (adm. b. l. 15).

Iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. gruodžio 8 d. rašto ir GMP kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) Nr. 2115186575-1-1 matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.04 val. adresu: (duomenys neskelbtini), kviesta GMP, kvietimas gautas iš BPC, kvietimo priežastis – pagal skambinančiosios pranešimą: temperatūra. Paciento būklės vertinimas: oda paraudusi, karšta, prakaituota oda. Nurodytu adresu buvo nuvykę paramedikas E. B. ir GMP vairuotojas-pagalbinis darbuotojas R. K. (adm. b. l. 36, 37–38).

Iš Policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.04 val. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos A. J. telefoninis pranešimas apie tai, kad jos dukra šiuo metu yra palikta viena nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Mergaitė gyvena su tėvu (tėvo namuose nėra), mergaitė karščiuoja. Pranešėja teigia, kad dukra praeitą savaitę grįžo iš Norvegijos, paskiepyta ir persirgusi Covid-19, bet turi silpną imunitetą ir šeimos gydytoja įtaria, kad mergaitė vėl galėjo susirgti. Pranešėja yra adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal šį pranešimą adresu: (duomenys neskelbtini) išsiųstos pajėgos A1703. Prie registruoto pranešimo esančioje papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, jog atvykusius minėtu adresu pareigūnus pasitiko G. J., jis paaiškino, jog jau buvo atvykę GMP darbuotojai, kurie apžiūrėjo dukrą G. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir ją paliko namuose, teigė, jog su žmona A. J. vyksta skyrybų procesas, todėl ji skambinėja į policiją. Pareigūnai namuose rado prižiūrėtą G. J.. Pažeidimų nenustatyta (adm. b. l. 41–42).

 Institucijos Veiklos skyriaus tyrėjos O. Č. 2021 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.35 val. atvykęs policijos pareigūnų ekipažas adresu: (duomenys neskelbtini), rado G. J., kuris paaiškino, jog pas jį buvo atvykę GMP darbuotojai, apžiūrėjo dukrą G. J. ir ją paliko namuose. Vyriškis teigė, jog su žmona A. J. vyksta skyrybų procesas, todėl ji skambinėja į policiją. Pareigūnai namuose rado G. J. prižiūrėtą. Pažeidimų nenustatyta (adm. b. l. 102).

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad perklausytas BPC pateiktas A. J. skambučio pagalbos centrui graso įrašas pavadinimu „2021_08_27_23-55-01_37066719090“. Garso įrašo trukmė 04.38 min. Garso įraše girdėti moters (toliau žymima – M), BPC darbuotojos (toliau žymima – BPC), pokalbis: M – labas vakaras, niekaip negalim Alytaus mieste susisiekt su vaiko teisėm, nurodytais oficialiais telefonais ar jie ten miega visi ar nekelia? Gal galėtumėt pagelbėt? <...> 13 metų mergaitė yra palikta namuose, su temperatūra, karščiuojanti, Šiuo metu yra viena namuose, tai norėtumėm, kad tiesiog patikrintų <...> aš būsiu jos mama, jinai yra pasirinkusi gyvenamąja vietą su tėčiu, kurio šiuo metu nėra namuose, jis palikęs ją vieną <...> BPC – mergaitė karščiuoja ten taip? M – taip; BPC – medikų reikia? M – taip, reikia, nes įtariamas covidas. <...> M – jinai silpna, jinai turi silpną labai imunitetą ir vidaus gydytoja įtaria, telefonu nustatė, kad gali būti pakartotinai, teko bendrauti su gydytoja. <...> BPC – o kur jos tėvas? M – nežinoma. <...> M – kadangi jos vieta yra su tėčiu aš norėčiau, kad jinai būtų su manimi, bet jinai tiesiog atsisako, nes jai yra bloga. <...> BPC – o jūs negalite pas ją tiesiog nuvažiuoti, jeigu jei ten bloga? M – aš galėčiau, bet aš negalėčiau patekti į tą laiptinę <...> todėl, kad yra tėčio kodai visi sudėti, tai yra daugiabučio laiptinė, <...> M – nu tai aš šiaip, man nepavyktų patekti, ten jos gyvenama vieta, kaip ir minėjau. <...> M – kaip ir gerai, tik kad jinai karščiuoja. BPC – karščiuoja, bet jinai atrakins duris greitajai ir policijai? M – jinai atrakintų duris. <...>BPC – gerai supratau, siunčiam tada policiją ir medikus, (duomenys neskelbtini), gerai, dėkojame jums (adm. b. l. 103–105).

Garso įrašas patvirtina, jog A. J., paskambinusi į BPC nurodė, kad jos 13 metų dukra, pasirinkusi gyvenamąją vietą su tėvu, palikta viena namuose, dukra karščiuoja, įtariama Covid-19, ji sutinka, kad jos nurodytu adresu vyktų medikai ir policijos pareigūnai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip G. J. bendrauja su atvykusiais policijos pareigūnais, paaiškina, kad dukra G. turėjo temperatūros, šiuo metu miega, jis buvo išvykęs, sūnų nuvežė pas močiutę, taip pat nurodė, kad su buvusia sutuoktine jis nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos (adm. b. l. 101).

Tyrėjos O. Č. 2021 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 4 d., dalyvaujant tėvui G. J., buvo apklausta G. J., kuri nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. ji su mama A. J. buvo kirpykloje, tuomet mamai nurodė, kad turi 37 laipsnius temperatūros, tačiau apie tai, kad jaučiasi blogai, kad jos sveikata bloga, nenurodė. G. J. grįžus namo, tėtė pasakė, kad dėl saugumo brolį J. J. nuveš pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), užmigdyti, kadangi šis taip pat negalavo, prieš tai buvo sirgęs. G. J. su tuo sutiko. Tėčiui sugrįžus, apie 22 val. G. paskambino mama ir pasiteiravo, kokia jos sveikata. G. atsakius, kad su sveikata viskas gerai, blogai ji nesijaučia, mama pradėjo ant jos šaukti, kaltinti tėtį, kad paliko ją vieną stipriai sergančią, kad ji negali būti namuose serganti viena, kad jai reikalinga pagalba, kad atvažiuos su taksi pasiimti jos arba su greitąja medicinos pagalba. Tačiau G. J. mamai nurodė, kad jokios pagalbos jai nereikia, tėtis jau namuose, jos sveikata gera ir ji niekur iš namų nevyks. Tačiau mama neklausė jos, į jos sakomus žodžius nereagavo, tik šaukė, konfliktuodama padėjo telefoną, o vėliau perskambinusi nurodė, kad greitoji atvažiuos padaryti Covid-19 testą ir kad G. J. atidarytų duris. G. J. nurodė, kad jokio testo jai nereikia ir jos sveikata yra gera. Kai atvyko GMP darbuotojai, G. J. jau gulėjo lovoje, medikai, apžiūrėję ją, nurodė, kad buvo informuoti, jog G. J. būklė labai bloga, tačiau medikai nustatė, kad jos sveikata gera, temperatūra buvo 37 laipsniai, į gydymo įstaigą jos nevežė ir net nesiūlė, Covid-19 testo nedarė. Vėliau, išvykus medikams, G. J. išgirdo koridoriuje kalbančius policijos pareigūnus, tačiau su jais nebendravo, nuėjo miegoti (adm. b. l. 108).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. 2785 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalies nuostatas laikytina, jog nuo 7 metų vaikas jau gali likti namuose vienas. Už vaiką iki 18 metų teisiškai yra atsakingi jo tėvai, kurie turi pareigą rūpintis savo vaiku bei palikdami jį vieną namuose užtikrinti, kad tai nekeltų pavojaus jo sveikatai, gyvybei ir kt. Tėvai, palikdami vaiką vieną, turi atsižvelgti į vaiko amžių ir brandą, įvertinti jo savarankiškumą ir gebėjimą savimi pasirūpinti (adm. b. l. 25–26).

 Institucijos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu G. J. pripažintas nukentėjusiuoju šį sprendimą motyvuojant tuo, kad tyrimo dėl galimai melagingo policijos pareigūnų iškvietimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog G. J. patyrė neturtinę žalą (adm. b. l. 107).

A. J. 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai „Dėl gyvenimo sąlygų su tėvu įvertinimo“ prašė įvertinti G. J. kaip tėvo galimybę pilnavertiškai rūpintis dukra. Be kitų aplinkybių, prašyme nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. 23.54 val. ji kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešdama, kad G. J. yra palikęs sergančią, su temperatūra dukrą vieną bute. Ji skambino dukrai kas valandą ir prašė, kad dukra ateitų pas ją, siūlė ją parsivežti, tačiau dukra sakė, kad G. (tėvas) palikęs vaistų ir pats išvykęs, o ji negali be jo žinios taip pasielgti. Po 24 val. paskambino dukrai ir pranešė, kad atvažiuoja greitoji pagalba įvertinti jos būklę ir kad ji taip pat tuoj atvažiuos. Dukra apie šį jos skambutį pranešė G. J., dėl to jis iki atvykstant policijai jau buvo parvykęs į butą pas dukrą, galimai bijodamas dėl jos kreipimosi (adm. b. l. 127–128).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad G. J. skundas dėl Institucijos 2022 m. sausio 17 d. nutarimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Nutarimas panaikinamas, ir paskiriama administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal imperatyvias ANK 567 straipsnio nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi, administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas, vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištirtos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Institucijos 2022 m. sausio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas, išsamiai ir objektyviai neištyrus visų byloje surinktų duomenų, kas prieštarauja minėtoms ANK 569, 567 straipsnių nuostatoms, ir Nutarime padaryta išvada dėl A. J. atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukimo negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 618 straipsnio, reglamentuojančio ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, 2 dalies nuostatos įpareigoja priimtame administracinio nusižengimo byloje nutarime išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. motyvuojamojoje nutarimo dalyje turi būti nurodyti argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, tačiau šiuo atveju šis imperatyvus įstatymo reikalavimas yra pažeistas, skundžiamame Institucijos Nutarime apsiribota tik surinktų tyrimo metu duomenų išdėstymu, neatliekant šių duomenų išsamaus vertinimo ir nenurodant motyvuotų argumentų, kurių pagrindu padaryta išvada, jog A. J. veiksmuose nėra jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 493 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. J. 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.04 val. paskambino į BPC ir pranešė, kad jos 13 metų amžiaus dukra G. J., pasirinkusi gyvenamąją vietą su tėvu, karščiuoja, jai įtariama Covid-19 liga, ji palikta viena namuose, kur tėvas, nežinoma. Šio pranešimo pagrindu A. J. nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti policijos pareigūnai ir GMP (adm. b. l. 37–38, 41). Iš tyrėjos O. Č. 2021 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal A. J. pranešimą nuvykę adresu: (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai namuose rado G. J. ir prižiūrėtą jo dukrą G. J., pažeidimų nenustatyta (adm. b. l. 102). Tyrimo metu apklausti GMP darbuotojai R. K. ir E. B., kurie vyko pagal A. J. pranešimą dėl sergančios G. J., nurodė, jog G. J. bendra sveikatos būklė buvo gera, skubi pagalba jai nebuvo suteikta (adm. b. l. 14, 15). Teisme liudytoju apklaustas E. B. patvirtino, kad G. J. skubi medikų pagalba nebuvo reikalinga. A. J. už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą 2021 m. spalio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį (adm. b. l. 85–86). Byloje kilo ginčas dėl A. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo būtinojo sudėties požymio – kaltės. Minėta, kad ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Skundžiamame Nutarime konstatuota, jog nenustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad A. J. žinodama, jog pagalba yra nereikalinga, ją vis tiek tyčia kvietė, ir jos veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvaus požymio – tyčios. Institucija atsiliepime į skundą pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai. Institucijos vertinimu, A. J. pagalbą kvietė, asmeniškai įvertinusi esamas aplinkybes, ji, nerimaudama dėl dukros sveikatos būklės, nusprendė, kad pagalba dukrai yra būtina ir reikalinga, todėl ir kreipėsi į BPC. Nukentėjusysis G. J. tiek skunde, tiek ir duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, jog A. J., skambindama į BPC, suprato ir žinojo, kad G. J. skubios medicinos darbuotojų pagalbos nereikia, juo labiau nereikalinga policijos pareigūnų pagalba, tačiau sutiko su šių specialiųjų tarnybų vykimu jos nurodytu adresu. A. J. teisme paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. dieną ji su dukra G. J. vyko pas kirpėją, jau tuomet ji matė, jog dukra nesveikuoja, ji kosėjo, pūtė nosį, jos akys ašarojo, kirpykloje dukros kosulys tik intensyvėjo. Į medikus ji nesikreipė, kadangi dukrą vežti į medicinos įstaigas jai draudžia G. J., su kuriuo dukra gyvena. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas, kuriuo nutraukta G. J. ir A. J. santuoka bei patvirtinta jų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, patvirtina, kad G. J. ir A. J. nepilnametės dukros G. J. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. J. (adm. b. l. 23–25). Teismas pažymi, jog pagal Civilinio kodekso 3.156 straipsnio, įtvirtinančio tėvų valdžios lygybę, nuostatas tėvai ir nutraukus jų santuoką turi lygias teises bei pareigas savo vaikui, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Taigi A. J. turi tokią pat kaip ir G. J. pareigą rūpintis savo nepilnametės dukros G. J. sveikata, nepaisant to, kad dukra gyvena su tėvu, todėl A. J., susirūpinusi dukros sveikata ir manydama, kad ją turi apžiūrėti medikai, privalėjo kreiptis į medicinos įstaigą pati, be atskiro G. J. leidimo. Visgi šiuo atveju A. J. pati į medikus dėl dukros sveikatos būklės įvertinimo nesikreipė. Ji teigia, jog parvežusi dukrą į namus tikėjosi, kad dukra bus prižiūrėta G. J., tačiau tėvas paliko dukrą vieną, todėl ji nerimavo dėl jos sveikatos. Iš BPC darbuotojos pokalbio su A. J. įrašo matyti, jog A. J. pokalbio pradžioje nurodė, kad ji negali prisiskambinti vaiko teisių apsaugos specialistams. Teisme A. J. patvirtino, kad ji, susirūpinusi dėl dukros sveikatos ir įsitikinusi, kad dukra namuose viena, skambino vaiko teisių apsaugos specialistams, norėdama pasikonsultuoti, kaip jai elgtis susiklosčiusioje situacijoje, vaiko teisių apsaugos specialistams į jos telefoninius skambučius neatsiliepus, ji paskambino į BPC. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog A. J., susirūpinusi dėl dukros sveikatos būklės, ir, kaip minėta, turėdama pareigą rūpintis dukros sveikata, visgi pirmiausia bandė susisiekti su vaiko teisių apsaugos specialistais, kurie, akivaizdu, reikiamos medicininės pagalbos nebūtų suteikę, todėl toks A. J. sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad iš tiesų dukros savijauta jai kėlė tokį didelį nerimą ir buvo būtina skambinti į BPC dėl skubios pagalbos. Be to, A. J. teisme pripažino, kad ji turi Vaiko teisių apsaugos tarnybos Alytuje darbuotojos Ž. A. telefono numerį, bet šiai neskambino. A. J., paskambinusi į BPC, nurodė, kad jos dukra karščiuoja, įtaria jai Covid-19 ligą, BPC darbuotojos paklausta, kodėl ji įtaria Covid-19, atsakė, jog vidaus gydytoja telefonu nustatė, kad gali būti ši liga. Policijoje registruojamų įvykių registro išrašas patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.04 val. buvo gautas ir užregistruotas A. J. telefoninis pranešimas, be kitų aplinkybių nurodant, jog šeimos gydytoja įtaria dukrai Covid-19 (adm. b. l. 41). Tyrimo metu apklausta A. J. aplinkybių apie savo įtarimus dėl Covid-19 ligos nenurodė, o teisme jau paaiškino, kad tą dieną ji su šeimos gydytoja nesikonsultavo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog A. J., BPC darbuotojai teikdama informaciją apie dukros savijautą ir nurodydama, jog šeimos gydytoja telefonu nustatė Covid-19 ligą, sąmoningai klaidino BPC, ir būtina atsižvelgti į tai, jog Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet medikų darbas yra įtemptas, skubios medicininės pagalbos poreikis itin didelis, teikti žinomai klaidingą informaciją apie šią ligą yra ypač neatsakingas ir nepateisinamas poelgis. Pastebėtina ir tai, kad A. J., nors ir nepasikonsultavusi su gydytoju, tačiau, kaip ji teigia, įtardama dukrą sergant Covid-19 liga, vyko su dukra į kirpyklą, kai tokiu neatsakingu elgesiu galėjo sukelti grėsmę ir aplinkinių sveikatai. Todėl yra pagrindas spręsti, kad tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog dukrai įtariamas kovidas, A. J. nurodė tyčia, siekdama, kad atitinkamos tarnybos aktyviau reaguotų į tokį pranešimą.

Reaguojant į A. J. pranešimą BPC, jos nurodytu adresu buvo išsiųsta ne tik GMP, bet ir policijos pareigūnai, kadangi A. J. nurodė, jog nepilnametė G. J. palikta namuose be tėvo priežiūros, BPC darbuotojos paklausta, kur yra tėvas, ji nurodė, kad nežinoma. Tačiau tokie A. J. pranešimo duomenys taip pat nebuvo teisingi. Iš pateikto G. J. ir A. J. susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. A. J. susirašinėjo su G. J. nuo 15.09 val. G. J. tą dieną buvo pasiėmęs sūnų, gyvenantį su motina, todėl A. J. SMS žinute jį informavo apie sūnaus negalavimą, nurodydama, kad jam kojų infekcija. G. J. 21.27 val. parašė A. J., jog su sūnumi J. bus kitame bute nuo G. (adm. b. l. 114–116). Teisme G. J. patvirtino, kad dėl saugumo jis išvežė sūnų J. pas savo tėvus, kur ruošėsi jį užmigdyti, o pats grįžti į savo namus. Apklausta 2021 m. spalio 13 d. A. J. paaiškino, kad kalbant telefonu su G., ši nurodė, jog G. J. išvyko su sūnumi į kitą butą. A. J. 2022 m. sausio 13 d. apklausta paaiškino, kad G. J. jai buvo nurodęs, jog bus kitame bute. Teisme A. J. taip pat patvirtino, jog jai buvo žinoma ir ji buvo įsitikinusi, kad G. J. su sūnumi J. buvo pas savo tėvus. Taigi, A. J., skambindama į BPC, žinojo, jog G. J. sūnų J. išvežęs pas savo tėvus, todėl manydama, kad G. J. vis dar nėra namuose su dukra, galėjo BPC nurodyti jo buvimo vietą, kontaktus, tačiau ji pasielgė priešingai, pateikė žinomai klaidingą informaciją, nurodydama, kad jai nežinoma, kur yra mergaitės tėvas. A. J. parodė, kad G. J. visada sūnų veža savo tėvams, bet anksčiau nėra buvę, kad G. J. liktų nakvoti pas savo tėvus, o G. liktų viena. Taigi akivaizdu, kad ir šiuo atveju jai manyti, kad G. J. negrįš namo pas dukrą, pagrindo nebuvo. Be to, ji parodė, kad neskambino G. J., kad įsitikintų, ar šis grįžo namo, ji nesusisiekė ir su G. J. tėvais, pas kuriuos, jos įsitikinimu, jis galėjo likti. 

BPC pateiktas pokalbio su A. J. įrašas patvirtina, kad BPC darbuotoja tikslinosi, kodėl pati motina A. J. negali nuvykti pas dukrą. A. J. patikino, kad ji pas dukrą nuvykti negali, nes „ten tėčio kodai visi sudėti“, ji negalėtų patekti į tą laiptinę. Tačiau vėliau BPC darbuotojai nurodė, kad laiptinėje yra telefonspynė, reikia skambinti numeriu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje A. J. patvirtino, kad namo laiptinėje, kurioje gyvena G. J. su tėvu, yra tik telefonspynė, reikia skambinti numeriu (duomenys neskelbtini), teigė, kad jai atvykus dukra būtų ją įsileidusi, aplinkybių apie kitus esančius kodus, ji nenurodė. Tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. apklausta A. J. paaiškino, jog ji kvietė dukrą atvykti pas ją į namus, kadangi pati į buvusio vyro (G. J.) butą eiti nenori. A. J. 2022 m. sausio 13 d. apklausoje paaiškino, kad ji siūlėsi atvykti pas dukrą, kad galėtų ja pasirūpinti, tačiau dukra dėl būklės buvo irzli ir atsisakė. Teisme gi A. J. iškėlė vėl kitą versiją ir nurodė, kad ji pas dukrą nevyko, bijodama dėl savo saugumo, nes G. J. jai buvo grasinęs susidorojimu, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jai G. J. keliamą grėsmę, ji nepateikė. Tai vėlgi rodo, kad A. J. BPC darbuotojai tyčia nurodė klaidinančią informaciją dėl tėvo nebuvimo namuose, nes, jei ji iš tikrųjų būtų buvus įsitikinusi, kad G. J. nėra namie, jokios grėsmės jai pačiai atvykti pas dukrą tokiu atveju nebūtų. Atsižvelgus į tokius prieštaringus A. J. paaiškinimus, sprendžiama, kad A. J. BPC darbuotojai sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančias priežastis, dėl kurių ji neva negalėjo pati pasirūpinti dukra, iš tiesų jokių objektyvių kliūčių A. J. pačiai nuvykti pas savo sergančią dukrą nebuvo, juolab kad jos gyvenamoji vieta yra netoli dukros. Taigi, teismo vertinimu, A. J. turėjo realią galimybę nuvykti pas dukrą, nuvežti dukrai, jos manymu, reikiamus vaistus, ir tik po to, esant būtinumui, iškviesti GMP, tačiau A. J. pasielgė priešingai, ji net nebandė patekti pas dukrą, o paskambino į BPC ir, kaip minėta, teikė žinomai neteisingą informaciją.

Paskambinusi į BPC A. J. taip pat nurodė, jog pas ją vykti dukra atsisako, nes jai bloga, tačiau pagal bylos duomenis A. J. neturėjo pagrindo spręsti apie labai blogą dukros savijautą. Tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. apklausta A. J. paaiškino, jog dukra pati jai nenurodė, kad jos bloga sveikata, ir neprašė iškviesti medikus, tačiau A. J. pažįsta dukrą, žino, kada ji blogai jaučiasi, todėl pati nusprendė kviesti medicinos pagalbą. A. J. 2022 m. sausio 13 d. paaiškino, kad kalbėdama telefonu ji iš prikimusio dukros balso ir kosulio suprato, jog dukros būklė pablogėjusi, dukra neneigė, kad turi temperatūros. Atkreipiamas dėmesys, kad teisme A. J. nurodė, jog jau dieną, vykstant į kirpyklą, dukra stipriai kosėjo, kirpykloje kosulys intensyvėjo, tačiau iš A. J. elgesio galima spręsti, kad tuo metu dukros savijauta ir kosulys jai didelio susirūpinimo nekėlė, minėta, į medikus A. J. nesikreipė ir GMP dieną nekvietė. Tyrėjos O. Č. 2021 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime fiksuoti G. J. paaiškinimai, kad, važiuojant į kirpyklą, ji mamai pasakė, jog turi 37 laipsnius temperatūros, tačiau nenurodė, kad jos bloga savijauta. Apie 22 val. tėčiui (G. J.) sugrįžus į namus, jai paskambino A. J. ir pasiteiravo, kokia jos sveikata, ji atsakė, kad su sveikata viskas gerai, blogai ji nesijaučia, jokios pagalbos jai nereikia (adm. b. l. 108). Teismas šiais G. J. paaiškinimais netikėti neturi jokio pagrindo, jie atitinka kitus bylos duomenis. Iš pateiktų skambučių per „Messenger“ pokalbių programą duomenų matyti, kad A. J. skambino G. J. 2021 m. rugpjūčio 27 d. 22.55 val., tuo tarpu G. J. skambutis motinai fiksuotas tik vieną kartą 23.08 val. (skundo byla, b. l. 51-54), kaip teisme nurodė A. J., tą kartą G. J. jai perskambino, radusi jos praleistą skambutį, kalbėjosi jos apie vaistus. Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pati G. J. skambino motinai, nurodydama, jog ji labai blogai jaučiasi, dėl ko A. J. galėjo pagrįstai sunerimti dėl jos sveikatos. Teisme A. J. nurodė, kad būtent dukros elgesys, tai, kad ji atsiliepė telefonu, laisvai su ja kalbėjo, vertė ją manyti, kad dukra namuose viena, nes esant G. J., dukra telefono ragelio jai nekelia. Tokiu būdu logiška manyti, kad būdama namuose viena ir blogai pasijautusi, kaip teigia A. J. – tėvui ja tinkamai nepasirūpinus, G. J. galėjo pati paskambinti motinai, tačiau ji savo iniciatyva motinai neskambino ir blogėjančia savo sveikata nesiskundė. Iš A. J. paaiškinimų taip pat matyti, kad nei G. J., nei dukra jai nesakė, jog G. J. pas savo tėvus, t. y. kitame bute bus visą naktį, o G. namuose liks viena, taip nusprendė pati A. J.. Kaip jau minėta, teisme A. J. nurodė, jog G. J. anksčiau niekada nebuvo likęs nakvoti pas savo tėvus ir nebuvo palikęs G. vienos namuose. 2021 m. spalio 4 d. tyrimo metu apklausta G. J. patvirtino, kad mamai paskambinus apie 22 val., ji pasakė, kad tėtis jau namuose. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. 00.04 val. skambindama į BPC A. J. žinojo, kad G. J. jau namuose su dukra, jokia skubi pagalba dukrai nereikalinga, ir visų pirmiau aptartų aplinkybių kontekste teigti, jog A. J. klaidingai suvokė ar įvertino realiai egzistuojančias aplinkybes, nėra pagrindo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 7 d. rašte Nr. 2785 nurodytą aplinkybę, jog nuo 7 metų vaikas, užtikrinant jo saugumą, jau gali likti namuose vienas (adm. b. l. 25–26). Taigi, ta aplinkybė, jog G. J. buvo palikęs 13 metų amžiaus dukrą namuose vieną šiek tiek nesveikuojančią, pati savaime nėra tėvų valdžios pažeidimas, dėl kurio turėtų būti kviečiama policija, o duomenų, kad G. J. buvimas namuose be suaugusiųjų priežiūros tuo metu kėlė grėsmę jos sveikatai ir saugumui, nėra.

BPC darbuotoja, išklausiusi A. J. ir įvertinusi jos pateiktą informaciją apie nepilnametės G. J. sveikatos būklę, tai, kad ji karščiuoja ir tėvo palikta namuose viena, kad įtariamas kovidas, o motina nuvykti pas ją negali, aiškiai ir konkrečiai pasakė, kad A. J. nurodytu adresu bus siunčiami medikai ir policija, A. J. sutiko su šių specialiųjų tarnybų iškvietimu, atsakydama „gerai, dėkojame Jums“. Teisme A. J. nurodė, jog jos BPC pranešimo tikslas buvo medikų iškvietimas, kurie dukrą apžiūrėtų ir įvertintų jos sveikatos būklę, kad vyks ir policijos pareigūnai, ji nesuprato, kadangi buvo susijaudinusi. Tačiau teisme perklausius BPC darbuotojos ir A. J. pokalbio garso įrašą, nustatyta, kad A. J., paskambinusi į BPC, kalbėjo ramiai ir gana užtikrintai nurodė visas aplinkybes, spręsti apie jos didelį susijaudinimą, dėl kurio ji negalėjo suprasti, kaip į jos pranešimą bus sureaguota ir kad be medikų bus išsiųsti dar ir policijos pareigūnai, nėra jokio pagrindo. A. J. skambučio BPC turinys tik patvirtina, kad ji puikiai suvokė, kam skambina ir kokie specialiųjų tarnybų atstovai pagal jos pranešimą bus išsiųsti jos nurodytu adresu, ir su tuo sutiko ir to siekė.

Pagrįstų abejonių dėl A. J. paaiškinimų, kad ji skambino į BPC, nes jaudinosi dėl namuose be priežiūros paliktos dukros sveikatos būklės, kelia ir A. J. elgesys po šio skambučio. Iškvietusi GMP, A. J. pati pas dukrą nevyko, nerodė jokios iniciatyvos būti šalia dukros medikams ją apžiūrint ir įvertinant jos sveikatos būklę, ja pasirūpinti, nors, A. J. teigimu, dukra buvo karščiuojanti, viena ir neprižiūrėta. A. J., iškvietusi specialiąsias tarnybas, pati nepasidomėjo, ar dukrai buvo suteikta skubi medicininė pagalba, kaip ji jaučiasi ir tik 2021 m. rugpjūčio 28 d. 14.09 val., tai yra kitą dieną po pietų ji parašė dukrai SMS žinutę, klausdama, kokia jos sveikata (skundo byla, b. l. 53). Tuo tarpu po to, kai pagal jos pranešimą atvykę policijos pareigūnai nenustatė pažeidimų, GMP medikai apžiūrėję mergaitę nenustatė jos sunkios būklės ir akivaizdžiai šių specialiųjų tarnybų pagalba nebuvo reikalinga, A. J. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu įvertinti G. J. kaip tėvo galimybę pilnavertiškai rūpintis dukra, prašymą, be kitų aplinkybių, motyvuodama ir tuo, kad ji 2021 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešdama, kad G. J. buvo palikęs bute vieną sergančią, su temperatūra dukrą (adm. b. l. 127–128). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal 2021 m. gruodžio 13 d. gautą A. J. ieškinį G. J. dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, pagal bylos duomenis (adm. b. l. 29) nuo 2021 m. balandžio 6 d. pagal A. J. prašymą vyko privalomoji mediacija. Taigi būtent A. J. iniciatyva keliamas ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, iš teisme duotų G. J. bei A. J. paaiškinimų matyti, kad jų santykiai yra konfliktiški. Teismo vertinimu, sprendžiant A. J. administracinės atsakomybės klausimą bei atskleidžiant jos veiksmų kaltės turinį, aplinkybė, kad įvykio metu jau buvo kilęs ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos A. J. iniciatyva, yra svarbi, ši aplinkybė, įvertinus A. J. elgesį po specialiųjų tarnybų iškvietimo, tai, kad iki pranešimo BPC ji teigė neprisiskambinusi vaiko teisių apsaugos specialistams, kad šie „tiesiog patikrintų“, leidžia pagrįstai abejoti, kad tikrasis A. J. pranešimo BPC motyvas buvo tik įsitikinimas, jog dukrai reikalinga pagalba, bet ne siekis susiklosčiusią situaciją panaudoti, sprendžiant su G. J. ginčą dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. J., gindamasi nuo jai pareikšto kaltinimo, gali ir nenurodyti tikrųjų jai inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų, juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas – atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tačiau visi aukščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog duoti A. J. paaiškinimai dėl jos 2021 m. rugpjūčio 28 d. pranešimo BPC ir suvokimo apie specialiųjų tarnybų pagalbos reikalingumą yra nenuoseklūs ir prieštaringi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenis ir neatitinka kitų tyrimo metu surinktų įrodymų, todėl teismas juos vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, ir jais nesivadovauja. Kai minėta, A. J. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teisme ištirti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiojo G. J. paaiškinimai, liudytojo E. B. parodymai,

Tokiu būdu teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad A. J. kaltė yra įrodyta, ji suvokdama, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas - policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, tyčia nurodydama BPC žinomai klaidingą informaciją apie netinkamai prižiūrimą blogos sveikatos būklės nepilnametį (13 metų amžiaus) vaiką. Šiuos veiksmus A. J. atliko, siekdama, kad specialios tarnybos reaguotų, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga, ir taip ji sutrukdė specialiųjų tarnybų darbą. Todėl tokie jos veiksmai atitinka ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika yra įrodyta. Dėl išdėstytų motyvų pripažintina, kad Institucijos 2022 m. sausio 17 d. nutarimas yra nepagrįstas, todėl panaikinamas, o A. J. už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama nuobauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas pažymi, kad A. J. susipažinusi su jai 2021 m. spalio 13 d. surašytu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo protokolu, jį gavo, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jai buvo paaiškintos, apie tai liudija jos parašas protokole (adm. b. l. 85-86), jai buvo žinoma, kuo ji yra kaltinama. Skundo nagrinėjimas teisme vyko žodinio proceso tvarka ir naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis administracinėn atsakomybėn patrauktai A. J. buvo užtikrintas, teisme ji davė paaiškinimus. Taigi, teismui išnagrinėjus A. J. administracinio nusižengimo bylą iš esmės, jos teisės nepažeidžiamos.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 eurų.

Skirdamas nuobaudą A. J., teismas vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. J. padarytu nusižengimu tyčia sutrikdytas specialiųjų tarnybų darbas. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtina minimali sankcijoje nustatyta bauda. 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis, 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 17 d. nutarimą nutraukti A. J. administracinio nusižengimo bylos teiseną.

A. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                  Inga Liubinienė

 

 

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 21144334980, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.