Civilinė byla Nr. e2-132-910/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.4.5.1; 3.4.4.5.5; 3.3.2.6.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) M. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo M. Z. pareiškimas atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo P. S. (P. S.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Open Banking LT“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022 palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
2. Byloje 2022 m. birželio 23 d. gautas pareiškėjo M. Z. pareiškimas (civilinė byla Nr. eB2-935-643/2024, DOK-23472) atnaujinti jam terminą kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo 500 000 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Open Banking LT“ bankroto byloje.
3. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo ir pinigų gavimo patvirtinimo (toliau – ir Susitarimas) pagrindu jis P. S. perdavė 50 000 Eur UAB Kevin LT „Initial coin offering“ kampanijai vystyti. Susitarimu UAB Kevin LT (dabar – BUAB „Open Banking LT“) įsipareigojo įtraukti pareiškėją į ICO (angl. Initial Coin Offering, liet. pradinis monetų siūlymas) kampanijos „smart kontraktą“, pagal kurį pareiškėjui turėjo būti skirta kampanijos metu išleistų 500 000 „tokenų“, bet ne mažiau kaip už 500 000 Eur. Susitarimu BUAB „Open Banking LT“ įsipareigojo pagal pareiškėjo reikalavimą išpirkti „tokenus“ už ne mažiau kaip 500 000 Eur; pinigai privalo būti išmokėti pareiškėjo reikalaujamu būdu, taip pat ir grynais. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė vykdė pirminį kevin tokenų (simbolis – KVT) siūlymą (ICO). Pareiškėjui buvo perduoti 500 000 KVT tokenų. Nepaisant to, bendrovė neįvykdė Susitarime numatyto įsipareigojimo išpirkti tokenus už ne mažiau kaip 500 000 Eur.
4. Pareiškėjas M. Z. 2022 m. birželio 14 d. kreipėsi į nemokumo administratorių su prašymu įvykdyti Susitarime numatytą įsipareigojimą ir iš pareiškėjo išpirkti 500 000 kevin (KVT) tokenų už ne mažiau kaip 500 000 Eur bei pateikti informaciją apie Bendrovės pirminį kevin (KVT) tokenų siūlymą.
5. Pareiškime teismui pareiškėjas nurodė, kad nei apie ketinimus inicijuoti bankroto bylą, nei apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą laiku ir tinkamai jam nebuvo pranešta, todėl terminas finansiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Nemokumo administratorius pareiškėjui nepateikė informacijos nei apie įsipareigojimų vykdymą, nei apie pareiškėjo finansinio reikalavimo įrašymą į bendrovės kreditorių reikalavimų sąrašą. Dėl to pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo finansinį reikalavimą.
6. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas E. Š. papildomai paaiškino, kad, nors pradiniame prašyme pareiškėjas suformulavo prašymą atnaujinti praleistą terminą kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti, tačiau, atsižvelgus į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje Nr. eB2-1431-643/2023 konstatavo, kad terminas BUAB „Open Banking LT“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti baigėsi tik 2022 m. birželio 27 d., o pareiškėjas su tokiu pareiškimu į bendrovės nemokumo administratorių kreipėsi 2022 m. birželio 14 d., į teismą – 2022 m. birželio 23 d., pripažintina, jog pareiškėjas nepraleido termino finansiniam reikalavimui pareikšti.
7. Pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, kad Susitarimo realumą įrodo net tik byloje surinkti rašytiniai įrodymai apie bendrovės vykdytą ICO, pareiškėjo Susitarimo pagrindu P. S. perduotus 50 000 Eur, bet ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024. Nurodytoje byloje dalyvavo tos pačios šalys, t. y. tiek pareiškėjas, tiek P. S., ginčas vyko dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl vykdant Susitarimą kasos pajamų orderiu pareiškėjo perduotų 50 000 Eur, dėl paties Susitarimo realumo ir teisėtumo. Dėl to Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024 padarytos išvados yra taikytinos ir nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui M. Z. praleisto termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti, pareiškimą patvirtinti jo 500 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje atmetė; priteisė P. S. iš M. Z. 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1463-643/2023 išvada dėl termino finansiniams reikalavimams Bendrovės bankroto byloje pareikšti pabaigos buvo padaryta analizuojant ir vertinant skirtingas nei nagrinėjamoje byloje aplinkybes. Nurodytoje byloje pareiškėjas M. Š., kitaip nei nagrinėjamos bylos pareiškėjas M. Z., nemokumo administratoriaus nebuvo asmeniškai informuotas apie bendrovei iškeltą bankroto bylą, jam nebuvo pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-3042-643/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022, t. y. išnagrinėtos bylos pareiškėjas jokia forma asmeniškai nebuvo informuotas apie teismo nustatytą ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnyje įtvirtintą 30 dienų terminą kreditoriaus finansiniams reikalavimams pareikšti.
10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nemokumo administratorius pareiškėją asmeniškai 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku, išsiųstu iš nemokumo administratoriaus Juozo Viščinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), informavo apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą (nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d.) ir nurodė konkretų terminą – iki 2022 m. vasario 28 d. – finansiniam reikalavimui pareikšti, todėl nėra pagrindo terminą skaičiuoti vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023 padaryta išvada.
11. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad 2022 m. vasario mėnesį jis atostogavo Lenkijoje, jog apie Susitarimo buvimą bendrovės nemokumo administratorių buvo informavęs žodžiu dar iki 2022 m. vasario 28 d. (termino finansiniams reikalavimams pareikšti pabaigos), kad Susitarimą jis surado tik 2022 m. birželio mėnesį, teismas įvertino kaip deklaratyvias, nulemtas subjektyviai pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, be to, prieštaraujančias paties pareiškėjo suformuluotai pozicijai, jog apie bendrovės bankroto bylą jis apskritai nebuvo informuotas. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas terminą finansiniam reikalavimui pareikšti siejo ne su nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo paskelbimu priežiūros institucijos internetinėje svetainėje, o su nemokumo administratoriaus nurodytu terminu. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad sąžiningai klydo, laukdamas informacijos apie bankroto bylą paskelbimo priežiūros institucijos internetinėje svetainėje.
12. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, ir, vadovaujantis JANĮ 41 straipsnio 6 dalimi, tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Kartu teismas nurodė, kad, siekdamas tinkamai užtikrinti JANĮ 3 straipsnyje įtvirtintą nemokumo proceso efektyvumo principą, mano esant tikslinga pasisakyti dėl pareiškėjo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo.
13. Teismas pažymėjo, kad finansinį reikalavimą pareiškėjas kildina iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimo, kuriame nurodyta, jog P. S. gavo iš M. Z. 50 000 Eur UAB Kevin LT „Initial coin offering“ (ICO) kampanijai vystyti. Suinteresuotas asmuo P. S. remiasi 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimu dėl pretenzijų atsisakymo, pasirašytu S. S.–Z., M. Z. ir A. Ž. bei adresuotu bendrovei ir P. S. (toliau – Patvirtinimas), kuriuo nurodyti asmenys patvirtino pretenzijų bendrovei ir P. S. atsisakymą. Patvirtinimu pareiškėjas M. Z. grąžino bendrovei kasos orderius, taip patvirtindamas, kad nuo Patvirtinimo pasirašymo momento neturi piniginių reikalavimų bendrovei (išskyrus įvardintus Patvirtinimo 1.1 papunktyje) (Patvirtinimo 4 punktas).
14. Teismas nurodė, kad patvirtinimas nėra savarankiškas sandoris, tai – 2021 m. birželio 10 d. skėtinės taikos sutarties, pasirašytos S. S.–Z., M. Z., A. Ž., T. T. ir P. S. (toliau – Skėtinė taikos sutartis), kuria buvo išspręstas bendrovės ir akcininkų S. S.–Z. bei T. T. ginčas dėl bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo, sudėtinė dalis.
15. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024 (buvęs bylos Nr. e2-2247-565/2023) padarė išvadą, jog yra įrodytas pinigų perdavimo pagal Susitarimą ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4, kuriuos toje byloje ginčijo P. S., faktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-360-467/2024 nurodytą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Remdamasis išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tas pačias aplinkybes vertinti kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).
16. Suinteresuoto asmens P. S. argumentą, kad pirmiau nurodytuose teismų procesiniuose spendimuose padarytos išvados prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 pateiktoms išvadoms, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-287-407/2023 išnagrinėtas M. Š. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023, kurioje nebuvo įvertintas šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 22–24 punktuose pateiktais išaiškinimais, konstatavo, kad nėra prieštaringų teismų išvadų dėl Susitarimo ir (ar) 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderio serija KE Nr. 4 realumo.
17. Teismas pažymėjo, kad bendrovės įsipareigojimas išpirkti tokenus už ne mažiau kaip 500 000 Eur nesusietas nei su bendrovės ICO („Initial coin offering“) kampanijos vystymu, nei su šios kampanijos sėkme. Suinteresuoto asmens P. S. pateiktą Susitarimo aiškinimą, kad bendrovės įsipareigojimai sumokėti pareiškėjui ne mažiau kaip 500 000 Eur būtų atsiradę tik tada, jeigu bendrovė būtų įtraukusi pareiškėją į ICO kampaniją „smart kontraktą“, teismas įvertino kaip neatitinkantį Susitarimo turinio sąžiningo aiškinimo principo. Bendrovės elgesį, kai ši po Susitarimo pasirašymo iki 2017 m. lapkričio 20 d. nepradėjo ICO kampanijos ir ne tik negrąžino pareiškėjui jo įneštų 50 000 Eur, tačiau toliau skolinosi iš jo dideles pinigų sumas (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024 nustatyti faktai), teismas pripažino neatitinkančiu sąžiningos dalykinės praktikos.
18. Teismas konstatavo, kad šalims (bendrovei, atstovaujamai P. S., ir pareiškėjui M. Z.) pasirašius Susitarimą, šalys sukūrė abipuses teises ir pareigas. M. Z., sumokėjęs bendrovei 50 000 Eur, įgijo teisę į 500 000 tokenų ir jų išpirkimą už ne mažesnę nei 500 000 Eur kainą.
19. Teismas pripažino, kad pareiškėjo M. Z. argumentus, jog Patvirtinimą jis pasirašė dėl sutuoktinės S. S.–Z., kaip bendrovės akcininkės, susitarimų su kitais akcininkais vykdymo, paneigia į bylą pateikta pareiškėjo ir jo sutuoktinės ikivedybinė sutartis, kuria nustatytas santuokoje įgyto turto režimas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo ketinimų atsisakyti reikalavimo teisių į Bendrovę. Byloje paneigtas pareiškėjo argumentas, kad Patvirtinimą jis pasirašė prisijungimo būdu, o jo sąlygos neatitiko tikrosios valios – derinant Patvirtinimo sąlygas ir jį pasirašant pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, derybos dėl Patvirtinimo sąlygų truko apie metus.
20. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo P. S. nagrinėjamoje byloje pagrįstai prašo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje kasacinėje byloje kreditoriaus reikalavimą bendrovei buvo pareiškęs reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus prieš Patvirtinimą perėmęs asmuo. Nagrinėjamu atveju susiklostė analogiška situacija – pareiškėjas savo reikalavimo teises į bendrovę 2021 m. birželio 1 d. perleido M. Š., o 2021 m. birželio 10 d. pasirašė Patvirtinimą, kuriuo atsisakė visų reikalavimų (pretenzijų) į bendrovę, ir bendrovės apie perleidimo sutartį neinformavo.
21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo lūkestį išsaugoti Susitarimo pagrindu turėtą reikalavimą į bendrovę paneigia faktas, jog dar iki Patvirtinimo jis šį reikalavimą perleido kitam asmeniui. Patvirtinimą pasirašę asmenys nekonkretizavo, kokių reikalavimų Bendrovei ir (ar) P. S. atsisako. Priešingai, Patvirtinime šalys nurodė išimtis, t. y. reikalavimus, kurių neatsisako. Dėl todėl teismas padarė išvadą, kad visi kiti reikalavimai, kurie nėra išvardinti kaip išimtys, patenka į atsisakytų reikalavimų apimtį.
22. Aplinkybę, kad Patvirtinimo pasirašymo dieną (2021 m. birželio 10 d.) pareiškėjas reikalavimo teises į bendrovę, turėtas Susitarimo ir kasos pajamų orderių pagrindu, buvo perleidęs M. Š., teismas įvertino kaip nedarančią įtakos pareiškėjo Patvirtinimu atsisakytų reikalavimų apimčiai. Patvirtinimo pasirašymo metu bendrovę ir pareiškėją M. Z., kaip pradinį kreditorių, siejanti prievolė (taip pat ir Susitarimo pagrindu) buvo nepakitusi.
23. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas M. Z., Patvirtinimu besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisakydamas visų pretenzijų, reikalavimų ar prašymų bendrovės ir (ar) P. S. atžvilgiu, atsisakė ir reikalavimo teisės į Bendrovę Susitarimo pagrindu, vadinasi, pareiškėjas prarado teisę reikšti finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje, todėl yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą patvirtinti jo 500 000 Eur finansinį reikalavimą.
24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo prašymas teismui ex officio (pagal pareigas) konstatuoti, jog Patvirtinimas yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento) dėl to, jog nepatvirtintas notarine tvarka, buvo išspręstas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad Patvirtinimas yra sudėtinė Skėtinės taikos sutarties dalis, o ją pasirašiusių asmenų valia visi ginčai dėl sutarties ir (ar) susiję su sutartimi spręstini Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Be to, nurodytas pareiškėjo prašymas yra susijęs ir su kitų, neįtrauktų į bylą asmenų, kurie nėra Bendrovės kreditoriai, teisėmis ir pareigomis, todėl negali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. Z. (toliau – ir apeliantas) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-395-643/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti M. Z. į BUAB „Open Banking LT“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą arba 2022 m. birželio 22 d. pareiškimą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) ex officio konstatuoti, kad 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimo dėl pretenzijų atsisakymo, kurį M. Z. pasirašė P. S. ir UAB „Open Banking LT“ atžvilgiu, dalis dėl UAB „Open Banking LT“ atleidimo nuo prievolių pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą ir pinigų gavimo patvirtinimą, pagal 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4 dėl 50 000 Eur, pagal 2018 m. vasario 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-01 dėl 40 000 Eur, pagal 2018 m. vasario 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-02 dėl 25 000 Eur, pagal 2018 m. kovo 23 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-03 dėl 42 000 Eur, pagal 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 20184 dėl 30 000 Eur, pagal 2018 m. gegužės 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05 dėl 47 000 Eur, pagal 2018 m. gegužės 30 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-05/2 dėl 16 000 Eur, pagal 2018 m. birželio 1 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/1 dėl 32 000 Eur, pagal 2018 m. birželio 25 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-06/2 dėl 19 000 Eur, pagal 2018 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-07/1 dėl 44 000 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/1 dėl 23 000 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-08/2 dėl 20 000 Eur, pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. kasos pajamų orderį serija KV Nr. 2018-09/1 dėl 34 000 Eur yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento).
26. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023 nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad terminas bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti baigėsi 2022 m. birželio 27 d. Apeliantas pareiškimą (DOK-23472) pirmosios instancijos teismui pateikė 2022 m. birželio 22 d., t. y. nepraleidęs JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
26.2. Skundžiama nutartimi be teisinio pagrindo konstatuota, kad apeliantui taikomas kitoks terminas (nustatytas nemokumo administratoriaus 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku) finansiniams reikalavimams pareikšti, nei nustatytas JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje ir kurio pabaigos momentas konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovės bankroto byloje Nr. eB2-1431-643/2023.
26.3. Teismo išvada, kad apeliantas Patvirtinimu atsisakė Susitarimo pagrindu reiškiamo reikalavimo į bendrovę, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino, kad suinteresuotas asmuo P. S. bylos nagrinėjimo metu neigė, jog apeliantas perdavė pinigus bendrovei, o vėliau teigė, kad apeliantas Patvirtinimu atsisakė visų reikalavimų bendrovei, net ir tų, kurių buvimą suinteresuotas asmuo neigė. Patvirtinime pavartotos bendro pobūdžio formuluotės dėl „visų“ ir „bet kokių“ reikalavimų atsisakymo negali būti aiškinamos apelianto nenaudai.
26.4. Arbitražo byloje Nr. V0062/2021e vykusiose derybose dėl taikaus ginčo užbaigimo, po kurių sudaryta Skėtinė taikos sutartis, apeliantui buvo iškeltas reikalavimas atsisakyti reikalavimų pagal 2018 m. balandžio 18 d. paskolos raštą dėl 5 bitkoinų (angl. „bitcoin“) (BTC) grąžinimo P. S., taip pat grąžinti dalį bendrovės kasos pajamų orderių, kuriais apeliantas bendrovei buvo perdavęs pinigines lėšas. Skėtinės taikos sutarties dalimi tapo Patvirtinimas, kuriuo jis atsisakė nurodytų reikalavimų. Sudarant Skėtinę taikos sutartį, nebuvo vedamos derybos dėl reikalavimų pagal Susitarimą atsisakymo, todėl Susitarimas nebuvo nurodytas Patvirtinimo tekste.
26.5. Patvirtinimo tekste buvo tiesiogiai įvardyti reikalavimai, nuo kurių jį pasirašę asmenys atleido suinteresuotą asmenį P. S. ir (ar) bendrovę, ir reikalavimai, kurių neatsisakoma. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 motyvų ir rezultato pakartojimu, tačiau neįsigilino į nutartyje pateiktas teisės aiškinimo dėl vienašalio sandorio taisykles. Apeliantas nedalyvavo civilinės bylos Nr. e3K-3-122-381/2024 procese, todėl teismas turėjo iš naujo spręsti dėl Patvirtinimo aiškinimo ir aiškintis tikrąją apelianto valią.
26.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 pateikti išaiškinimai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.129 straipsnio 2 dalies turinio. Apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai neišreiškė valios atleisti bendrovę nuo Susitarime numatytos prievolės vykdymo. Nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti Patvirtinimo tekstą apelianto atžvilgiu dėl prievolių, kurios nėra nurodytos Patvirtinime.
26.7. Teismas netinkamai įvertino apelianto pateiktus įrodymus dėl Skėtinės taikos sutarties ir jos priedų (tarp jų – Patvirtinimo) rengimo. Apeliantas pateikė elektroninį susirašinėjimą, kad Skėtinę taikos sutartį su priedais rengė suinteresuotas asmuo P. S. ir jo verslo partneris T. T. (jų pasitelkti advokatai). Ne apeliantas, o suinteresuotas asmuo, atstovaujamas profesionalių teisininkų, turėjo pasirūpinti, kad šalys susitartų ir Skėtinės taikos sutarties prieduose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai pareikštas Bendrovės atleidimas nuo prievolių vykdymo pagal Susitarimą (CK 6.129 straipsnio 2 dalis).
26.8. 2021 m. birželio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas, apelianto kreipimasis į bendrovės nemokumo administratorių dėl Susitarimo vykdymo ir finansinio reikalavimo, kildinamo iš Susitarimo, patvirtinimo įrodo, kad apeliantas neturėjo ketinimų atleisti bendrovę nuo prievolių pagal Susitarimą įvykdymo. Nei apelianto veiksmai, nei Patvirtinimo tekstas ir Patvirtinimo sąlygų aiškinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Patvirtinimu buvo įformintas bendrovės atleidimas nuo prievolės pagal Susitarimą įvykdymo (CK 6.129 straipsnio 2 dalis).
26.9. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. spalio 25 d. pareiškimu (DOK-37132) apeliantas pareiškė prašymą, kad teismas ex officio konstatuotų, kad Patvirtinimas yra niekinis ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento). Pirmosios instancijos teismas privalėjo įsitikinti, ar skolininko (bendrovės) atleidimas nuo prievolių vykdymo buvo tinkamai įformintas, tačiau to nepadarė. Pagal teismų praktiką ir CK 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatas Patvirtinimas privalėjo būti notarinės formos, tačiau šio formos reikalavimo neatitinka.
26.10. Bendrovė nėra Skėtinės taikos sutarties šalis, todėl apeliantas negalėtų arbitraže inicijuoti ginčo prieš bendrovę dėl Patvirtinimo pripažinimo negaliojančiu. Visi klausimai, susiję su bendrovės bankrotu, yra priskirtini būtent teismo kompetencijai.
26.11. Teismas iš apelianto nepagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į bylą pateikta sąskaita faktūra MA Nr. 2023-01-124 ir banko sąskaitos išrašas, tačiau suinteresuotas asmuo nepateikė prašomas priteisti išlaidas pagrindžiančių skaičiavimų ir išlaidas sudarančios bendros sumos detalizavimo. Dėl to nėra galimybės nustatyti, už kokias konkrečias nagrinėtoje civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas buvo sumokėta. Toks prašymas neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
27. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
27.1. Apeliantas žinojo apie bendrovės nemokumo procesą dar nuo 2022 m. vasario 3 d. ir be pateisinamų priežasčių nereiškė bendrovei finansinio reikalavimo iki 2022 m. birželio 14 d. JANĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų 30 dienų terminą finansiniam reikalavimui nemokumo byloje pareikšti. JANĮ 41 straipsnio 1 ir 6 dalys nesieja JANĮ taikymo su informavimo būdu, nes šių teisės normų taikymas ir aiškinimas susijęs su kreditoriaus pareiga domėtis.
27.2. Terminas finansiniam reikalavimui pareikšti apeliantui pradėtas skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 3 d. ir baigėsi 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023 terminas skaičiuotas skirtingai, nes pareiškėjas M. Š. nebuvo asmeniškai informuotas apie bendrovės nemokumo procesą.
27.3. Apeliantas 2021 m. birželio 10 d. Patvirtinimu atsisakė visų savo reikalavimų bendrovei. Patvirtinimas visiškai atitiko apelianto valią, derybose dėl Patvirtinimo sąlygų jam atstovavo profesionali teisininkė – advokatė (tiek derinant Patvirtinimo sąlygas, tiek 2021 m. birželio 10 d. Patvirtinimą pasirašant pačiam apeliantui).
27.4. Teiginys, kad 2021 m. birželio 10 d. Patvirtinime nėra konkrečiai įvardytas 2017 m. rugpjūčio 29 d. dokumentas, todėl nėra pagrindo manyti, jog apeliantas atsisakė reikalauti bendrovės vykdyti prievoles, prieštarauja CK 6.129 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Patvirtinime nėra nurodyta, kad apeliantas neatsisako reikalavimų, kuriuos jis kildina iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. dokumento (CK 6.129 straipsnio 1 ir 3 dalys). Skundžiama nutartimi pagrįstai pakartota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-381/2024 padaryta išvada.
27.5. Lietuvos bankas nustatė, kad M. Z., S. S.–Z. ir A. Ž. de facto (faktiškai) yra verslo partneriai, bendroje ūkinėje komercinėje veikloje kartu įgyvendina savo teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Byloje esanti M. Z. ir jo sutuoktinės ikivedybinė sutartis patvirtina, kad sutuoktiniai yra susitarę dėl asmeninės nuosavybės turto teisinio režimo. Apelianto verslo partnerių liudijimai įrodo, kad jo finansinio reikalavimo atsisakymu turi būti remiamasi nagrinėjamoje byloje.
27.6. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimas byloje Nr. V-0104/2023e turi res judicata (įsiteisėjusio teismo sprendimo) galią nagrinėjamai bylai (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jame konstatuota, kad apeliantas piktnaudžiavo cesijos ir prievolės pasibaigimo institutais bendrovės ir jos vadovo (suinteresuoto asmens) atžvilgiu, veikdamas tyčia, nesąžiningai ir apgaule.
27.7. Aplinkybė, kad apeliantas paslapčia nuo bendrovės sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su M. Š., nepanaikina bendrovės prievolės pasibaigimo pagrindo, kylančio iš apelianto atsisakymo nuo prievolės įvykdymo (CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.129 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.107 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis). vadovaujantis CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalavimo perleidimo sutartis gali būti panaudota ir įsigalioja skolininko atžvilgiu tik nuo skolininko informavimo momento.
27.8. Nepriklausomai nuo to, ar apeliantas perdavė pinigines lėšas, ar bendrovė pradėjo vykdyti ir (ar) įvykdė pirminį kripto valiutos siūlymą, yra kita sąlyga – apeliantas 2021 m. birželio 10 d. atsisakė reikalauti, kad bendrovė vykdytų bet kokias prievoles. Dėl to prievolės, kurios kildinamos iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. rašto, yra pasibaigusios.
27.9. Neįrodytas apelianto teiginys, kad 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimas negalioja dėl notarinės formos nesilaikymo. Kasacinis teismas šio argumento neįvertino kaip leidžiančio ignoruoti A. Ž. ir apelianto 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimu išreikštą turėtų reikalavimų bendrovei atsisakymą. Be to, net jeigu apeliantas galėtų reikšti tokį reikalavimą, jis turėtų būti reiškiamas Vilniaus komerciniame arbitraže, nes Patvirtinimas buvo Skėtinės taikos sutarties dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
28. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
29. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
30. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui neatnaujintas praleistas terminas pareiškimui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pateikti ir atsisakyta patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Taigi, apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti, ar teisingai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo susiformavimas, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindas, nemokumo teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje patvirtinimą.
Dėl nagrinėjamu atveju reikšmingų faktinių aplinkybių
31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi UAB „Open Banking LT“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022).
32. Bendrovės nemokumo administratorius 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku, išsiųstu, be kita ko, ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (toks elektroninio pašto adresas nurodytas pareiškėjos M. Z. pareiškime teismui, kituose jo procesiniuose dokumentuose), informavo galimus bendrovės kreditorius apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir pasiūlė finansinius reikalavimus pateikti iki 2022 m. vasario 28 d.
33. Bendrovės nemokumo administratorius apie 2022 m. sausio 27 d. įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) pranešė tik 2022 m. gegužės 27 d., tik nurodytą dieną nutartis apie bankroto bylos BUAB „Open Banking LT“ iškėlimą paskelbta priežiūros institucijos interneto svetainėje.
34. Pareiškėjas M. Z. 2022 m. birželio 14 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių su prašymu įvykdyti Susitarime numatytą įsipareigojimą ir iš pareiškėjo išpirkti 500 000 kevin (KVT) tokenų už ne mažiau kaip 500 000 Eur.
35. Pareiškėjas bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2022 m. birželio 23 d. pateikė pareiškimą atnaujinti jam terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jo 500 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.
36. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023, spręsdamas dėl kito bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, konstatavo, kad terminas BUAB „Open Banking LT“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti baigėsi tik 2022 m. birželio 27 d. Remdamasis tuo, kad pareiškėjas į bendrovės nemokumo administratorių dėl 500 000 Eur finansinio reikalavimo kreipėsi 2022 m. birželio 14 d., į teismą – 2022 m. birželio 23 d., pareiškėjo atstovas teigė, jog pareiškėjas nepraleido termino finansiniam reikalavimui pareikšti.
37. Pareiškėjas M. Z. jo prašomą patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje grindžia 2017 m. rugpjūčio 29 d. susitarimu ir pinigų gavimo patvirtinimu. Šiuo Susitarimu P. S. patvirtino, kad gavo iš M. Z. 50 000 Eur UAB Kevin LT „Initial coin offering“ kampanijai vystyti. Susitarimu P. S. UAB Kevin LT (dabartinis pavadinimas UAB „Open Banking LT“) vardu įsipareigojo įtraukti M. Z. į ICO kampanijos „smart kontraktą“, pagal kurį M. Z. turėjo būti skirta kampanijos metu išleistų 500 000 „tokenų“, bet ne mažiau kaip už 500 000 Eur. Susitarimu UAB Kevin LT taip pat įsipareigojo nuo 2017 m. lapkričio 20 d. pagal M. Z. reikalavimą išpirkti tokenus už ne mažiau kaip 500 000 Eur. Susitarime numatyta, kad pinigai privalo būti išmokėti M. Z. reikalaujamu būdu, taip pat ir grynaisiais.
38. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2024 nusprendė, jog yra įrodytas pinigų perdavimo pagal Susitarimą ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. kasos pajamų orderį serija KE Nr. 4, kuriuos nurodytoje byloje ginčijo P. S., faktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje Nr. e2A-360-467/2024 nurodytą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
39. Byloje yra pateiktas S. S.–Z., M. Z. ir A. Ž. 2021 m. birželio 10 d. pasirašytas patvirtinimas dėl pretenzijų atsisakymo, adresuotas UAB „Open Banking LT“ ir P. S.. Šiuo Patvirtinimu nurodyti asmenys kartu ir kiekvienas atskirai patvirtino, kad besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisako iki Patvirtinimo įsigaliojimo atsiradusių: 1) pretenzijų, reikalavimų ar prašymų bendrovės (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas akcininkų teises) ir (ar) P. S. atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimų vykdyti kokias nors sutartis natūra, įskaitant 2018 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį dėl 5 bitkoinų (BTC) P. S. paskolinimo (išskyrus 2018 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 25 000 Eur paskolos bendrovei suteikimo ir 2019 m. spalio 14 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 2 500 Eur paskolos bendrovei suteikimo ir 2019 m. sausio 10 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 48 000 Eur paskolos bendrovei suteikimo (toliau – Paskolos sutartys)), ir (ar) mokėti kokias nors baudas, nuostolių, išlaidų, sąnaudų ar mokesčių atlyginimą ir (ar) grąžinti kokias nors paskolas, įnašus ar kitus grąžintinus mokėjimus, ir (ar) sumokėti kokias nors sumas; 2) bendrovės ir (ar) P. S. atžvilgiu kitų reikalavimų (tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio), pretenzijų ir (ar) prašymų, įskaitant, bet neapsiribojant, perleisti Bendrovės akcijas, grąžinti sumokėtas ir (arba) paskolintas sumas (išskyrus šio Patvirtinimo 1.1 papunktyje numatytas išimtis), kompensuoti nuostolius, žalą, išlaidas, sąnaudas, mokesčius ir (ar) vykdyti kokias nors kitas pinigines ir (ar) nepinigines prievoles ar pareigas.
40. Patvirtinimo 2 punkte patvirtinantys asmenys kartu ir kiekvienas atskirai papildomai besąlygiškai ir neatšaukiamai patvirtino, kad: 1) Patvirtinimas yra galiojantis ir juos saistantis įsipareigojimas, kuris gali būti įgyvendintas priverstine tvarka; 2) Patvirtinimas buvo išduotas sąžiningai, apsvarsčius visus faktus ir aplinkybes; šį Patvirtinimą kiekvienas patvirtinantis asmuo išdavė niekieno neverčiamas, laisva valia; patvirtinantis asmuo supranta kiekvieną Patvirtinimo nuostatą ir jas patvirtina, nė viena Patvirtinimo nuostata nėra netikėta (siurprizinė) ar primesta Patvirtinančio asmens valiai; 3) Patvirtinimo nuostatos visiškai atitinka patvirtinančio asmens interesus, patvirtinančio asmens sąžiningos verslo praktikos principus ir jo laisvai pareikštą valią; 4) Patvirtinantis asmuo nėra silpnas, neinformuotas ar neturintis patirties ekonominiu požiūriu ir veikia apdairiai Patvirtinimo išdavimo metu bei turi reikiamą derybinę praktiką.
Dėl termino finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti pradžios
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo 2022 m. vasario 27 d., bendrovės nemokumo administratorius pareiškėjui asmeniškai elektroniniu paštu 2022 m. vasario 3 d. pranešė apie bendrovei iškeltą bankroto bylą ir nurodė konkretų terminą – iki 2022 m. vasario 28 d. – finansiniam reikalavimui pareikšti; pareiškėjas terminą praleido be svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti; vadovaujantis JANĮ 41 straipsnio 6 dalimi, tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
42. Atskirajame skunde apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, remdamasis tuo, kad teismas jo finansiniam reikalavimui pareikšti be teisinio pagrindo taikė kitokį terminą (nustatytą nemokumo administratoriaus 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku), nei nurodytas JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje, be to, kurio pabaigos momentas konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.
43. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus įstatyme nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus JANĮ straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta 30 dienų termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pradžia – šis terminas prasideda nuo teismo nutarties iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos. Nemokumo administratoriui nesuteikta teisė nustatyti kitokį aptariamo termino pradžios momentą. Tik JANĮ nuostatas atitinkantis kreditoriaus informavimas apie nemokumo bylą nulemia JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino finansiniam reikalavimui pareikšti pradžią.
45. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai priežiūros institucijos interneto svetainėje paskelbiama apie teismo nutartį iškelti bendrovei bankroto bylą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-819-407/2022).
46. Būtent tokia termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pradžia buvo nustatyta sprendžiant dėl kitiems BUAB „Open Banking LT“ kreditoriams taikytino termino finansiniams reikalavimams pareikšti skaičiavimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1431-643/2023).
47. Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą ir pacituotą teismų praktiką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 30 dienų termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžiai būtina dviejų juridinių faktų sudėtis: nutarties iškelti konkrečiam juridiniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimas ir įsiteisėjusios teismo nutarties paskelbimas AVNT interneto svetainėje. JANĮ normos nesuteikia nemokumo administratoriui teisės kitaip skaičiuoti aptariamo termino pradžią.
48. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 konstatavo, kad dėl UAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus klaidos apie 2022 m. vasario 27 d. įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį, kuria BUAB „Open Banking LT“ iškelta bankroto byla, AVNT interneto svetainėje paskelbta tik 2022 m. gegužės 27 d. Taigi, terminas UAB „Open Banking LT“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo, pareikšti baigėsi 2022 m. birželio 27 d.
49. Įvertinus tai, kad apeliantas su pareiškimu dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo į nemokumo administratorių kreipėsi 2022 m. birželio 14 d., o į teismą – 2022 m. birželio 23 d., yra pagrindas daryti išvadą, jog apeliantas nepraleido termino finansiniam reikalavimui pareikšti.
50. Aplinkybė, kad BUAB „Open Banking LT“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas pirmą kartą buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi, taip pat apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje aptartas apelianto elgesys iki pareiškimo patvirtinti finansinį reikalavimą pateikimo nepaneigia JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant prasideda termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eiga. Šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės, kad dėl bendrovės nemokumo administratoriaus klaidos informacija apie nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimą buvo paskelbta pavėluotai, dėl to pareiškėjas (apeliantas), kuris asmeniškai elektroniniu paštu buvo informuotas apie bendrovei iškeltą bankroto bylą ir teisę pareikšti finansinį reikalavimą, turėjo daugiau laiko finansiniam reikalavimui pareikšti, negali paneigti JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytos termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti pradžios.
51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas JANĮ 41 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias termino kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti eigos pradžią, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas (apeliantas) pareiškimą dėl jo finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinimo padavė praleidęs JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 30 dienų terminą, ir be pagrindo pritaikė JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje nurodytus šio termino praleidimo teisinius padarinius.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas (apeliantas) nepraleido JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino finansiniam reikalavimui BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pareikšti.
Dėl pareiškėjo (apelianto)finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
53. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad termino finansiniam reikalavimui pareikšti pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, visgi pasisakė ir dėl prašyto patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo. Dėl to teisėjų kolegija, padariusi priešingą išvadą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti, t. y. konstatavusi, kad šis terminas nepraleistas, turi pagrindą spręsti dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės.
54. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo 500 000 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš Susitarimo, remdamasis tuo, kad pareiškėjas Patvirtinimu, besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisakęs visų pretenzijų, reikalavimų ar prašymų bendrovės ir (ar) P. S. atžvilgiu, atsisakė ir reikalavimo teisės į Bendrovę Susitarimo pagrindu, taigi prarado teisę reikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje.
55. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad jis Patvirtinimu atleido bendrovę nuo Susitarime sulygtų prievolių vykdymo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patvirtinimą pasirašę asmenys nekonkretizavo, kokių reikalavimų bendrovės ir (ar) suinteresuoto asmens atžvilgiu atsisako, todėl visi reikalavimai, kurie nėra išvardinti kaip reikalavimai, kurių neatsisakoma, patenka į atsisakytų reikalavimų apimtį, yra teisiškai nepagrįsta. Apeliantas remiasi ir tuo, kad jis nebuvo dalyvaujantis asmuo byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, todėl teismas turėjo iš naujo spręsti dėl Patvirtinimo aiškinimo ir aiškintis būtent apelianto tikrąją valią. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
56. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tik tada, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
57. CK 6.129 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, jog prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą. Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Atleidžiama nuo visos prievolės vykdymo, išskyrus atvejus, kai kreditorius aiškiai nurodo, kad atleidžia tik nuo prievolės dalies vykdymo (CK 6.129 straipsnio 2–3 dalys).
58. Kai kreditorius skolininką atleidžia nuo visos neįvykdytos prievolės arba prievolės neįvykdytos dalies įvykdymo, tai prievolė baigiasi ne įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), o skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnis). Prievolei pasibaigti šiuo pagrindu, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių į kreditoriaus turtą, pakanka vien kreditoriaus valios, išskyrus atleidimo nuo prievolės vykdymo už atlyginimą atvejį.
59. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad CK 6.129 straipsnis nenustato atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, todėl kreditoriaus valia gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai jos išraiškos formą nustato įstatymas arba sutartis. Bet kuriuo atveju atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
60. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. S.–Z., M. Z. ir A. Ž. 2021 m. birželio 10 d. pasirašė patvirtinimą dėl pretenzijų atsisakymo, adresuotą UAB „Open Banking LT“ ir P. S. (šios nutarties 39 punktas). Šiuo Patvirtinimu jį pasirašę asmenys kartu ir kiekvienas atskirai patvirtino, kad besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisako iki šio Patvirtinimo įsigaliojimo atsiradusių pretenzijų, reikalavimų ar prašymų bendrovei, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus vykdyti kokias nors sutartis natūra ir (ar) mokėti kokias nors baudas, nuostolių, išlaidų, sąnaudų ar mokesčių atlyginimą, ir (ar) grąžinti kokias nors paskolas, įnašus ar kitus grąžintinus mokėjimus, ir (ar) sumokėti kokias nors sumas (1.1 papunktis); kitų reikalavimų (tiek piniginio, tiek nepiniginio pobūdžio), pretenzijų ir (ar) prašymų, įskaitant, bet neapsiribojant, perleisti bendrovės akcijas, grąžinti sumokėtas ir (arba) paskolintas sumas, kompensuoti nuostolius, žalą, išlaidas, sąnaudas, mokesčius ir (ar) vykdyti kokias nors kitas pinigines ir (ar) nepinigines prievoles ar pareigas (1.2 papunktis).
61. Kartu Patvirtinimą pasirašę asmenys aiškiai įvardijo išimtis, nurodydami, kokių teisių ir reikalavimų jie neatsisako: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų akcininko teisių, reikalavimų pagal 2018 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 25 000 Eur paskolos bendrovei suteikimo, pagal 2019 m. spalio 14 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 2 500 Eur paskolos bendrovei suteikimo ir pagal 2019 m. sausio 10 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 48 000 Eur paskolos bendrovei suteikimo.
62. Patvirtinime yra įvardinta 2018 m. balandžio 18 d. paskolos sutartis dėl 5 bitkoinų (BTC) P. S. paskolinimo, nuo kurios vykdymo skolininką atleido Patvirtinimą pasirašę asmenys. Pasak apelianto, jeigu jo valia būtų buvusi atleisti bendrovę ir nuo prievolių pagal Susitarimą vykdymo, tai Susitarimas, iš kurio kildinamas siekiamas patvirtinti finansinis reikalavimas, Patvirtinime turėjo būti įvardytas analogiškai, t. y. kaip prievolė, nuo kurios įvykdymo jis atleidžia bendrovę ir (ar) suinteresuotą asmenį P. S.. Apelianto įsitikinimu, priešingu atveju nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus valia dėl skolininko atleidimo nuo prievolės vykdymo pagal Susitarimą išreikšta tinkamai CK 6.129 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.
63. Sutiktina, kad CK 6.129 straipsnio dispozicija įpareigoja kreditorių aiškiai išreikšti valią dėl skolininko atleidimo nuo prievolės įvykdymo. Kartu pažymėtina tai, kad ši teisės norma nenustato, kaip kreditorius turėtų tokią savo valią išreikšti – išvardyti konkrečias prievoles, nuo kurių vykdymo skolininką atleidžia, ar, bendrai nurodęs, jog skolininką atleidžia nuo prievolių vykdymo, įvardyti konkrečias prievoles, nuo kurių vykdymo skolininkas visgi nėra atleidžiamas. Darytina išvada, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu iš pirmiau nurodytų būdų išreikš savo valią dėl skolininko atleidimo nuo prievolės vykdymo.
64. Šios nutarties 39 punkte pacituota Patvirtinimo teksto formuluotė leidžia teigti, kad Patvirtinimą pasirašę asmenys valią atleisti bendrovę ir (ar) suinteresuotą asmenį nuo prievolių vykdymo išreiškė nepateikdami sąrašo prievolių, nuo kurių vykdymo atleidžia, bet įvardydami konkrečias teises ir reikalavimus, kurių jie neatsisako. Toks valios išreiškimo būdas, priešingai nei teigia apeliantas, yra aiškus ir atitinka CK 6.129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad atleidimas nuo prievolės vykdymo būtų aiškus ir neabejotinas.
65. Apelianto pozicija, kad tik Susitarimo įvardinimas, kaip prievolės, nuo kurios vykdymo skolininkas buvo atleistas, atitiktų apelianto valios išraišką CK 6.129 straipsnio prasme, yra nepagrįstas. Kreditoriams Patvirtinime pasirinkus nurodyti, kad bendrovė atleidžiama nuo visų prievolių vykdymo, išskyrus Patvirtinime įvardytas konkrečias išimtis, bet kuri kaip išimtis neįvardyta prievolė patenka į prievolių, nuo kurių vykdymo bendrovė kaip skolininkė yra atleista, apimtį (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
66. Tokį Patvirtinimo turinio aiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024, kurioje įvertintas kito BAUB „Open Banking LT“ kreditoriaus A. Ž., pasirašiusio Patvirtinimą, finansinio reikalavimo pagrįstumas (kasacinio teismo nutarties 49, 51–55 punktai).
67. Aptariamoje kasacinėje byloje išspręstas to paties juridinio asmens bankroto byloje kilęs ginčas; abiem (kasacinės ir nagrinėjamos bylų) atvejais pradiniai kreditoriai (A. Ž. ir M. Z.) sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis su trečiaisiais asmenimis ir, apie tai neinformavę bendrovės kaip skolininkės, vėliau pasirašė tą patį Patvirtinimą dėl pretenzijų atsisakymo. Be to, pareiškėjai iš esmės tapačiais argumentais ginčijo jų valios išraišką pasirašytame dokumente jos turinio prasme. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės savo esme sutampa su nagrinėjamoje byloje atskleistomis aplinkybėmis bei suinteresuotų šalių argumentais, ir pagrįstai vadovavosi šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktais CK 6.101–109, 6.193, 6.129 straipsnių išaiškinimais, vienašalio sandorio aiškinimo taisyklėmis.
68. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje tik pakartojo kasacinio teismo nutarties, priimtos byloje, kurioje apeliantas nedalyvavo, motyvus ir rezultatą, tačiau nesiaiškino būtent apelianto tikrosios valios pasirašant Patvirtinimą dėl bendrovės atleidimo nuo prievolių vykdymo, yra nepagrįsti. Apskųstoje nutartyje teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo byloje, kurios aplinkybės iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pateiktais teisės išaiškinimais, išsamiai išanalizavo pareiškėjo argumentus dėl Patvirtinimo sąlygų ir motyvuotai įvertino būtent pareiškėjo (apelianto) tikrąją valią dėl Patvirtinime pateikto bendrovės ir (ar) suinteresuoto asmens atleidimo nuo prievolių, konkrečiai – nurodytų Susitarime, iš kurio pareiškėjas kildina prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, vykdymo.
69. Apeliantas neatskleidžia, kokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 pateiktos vienašalio sandorio aiškinimo taisyklės paneigia pirmosios instancijos teismo apskųstoje nutartyje padarytą išvadą dėl apelianto finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad Patvirtinime apeliantas aiškiai išreiškė savo valią atsisakyti iš bendrovės reikalauti vykdyti prievoles, kildinamas iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimo, pagrįstai pasirėmė kasacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-381/2024 pateiktais išaiškinimais.
70. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Patvirtintino 4 punkte nurodyta, jog kartu su šiuo Patvirtinimu apeliantas grąžino bendrovei kasos orderius, taip patvirtindamas, kad nuo šio Patvirtinimo pasirašymo momento nebeturi jokių piniginių reikalavimų Bendrovei (išskyrus įvardintus šio Patvirtinimo 1.1 papunktyje, jeigu atitinkamus reikalavimus S. S.–Z. gali įgyvendinti tik su apeliantu, siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų, tokia išlyga neapriboja S. S.–Z. įgyvendinti savo reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarčių). Toks apelianto elgesys papildomai patvirtina, kad jis atleido bendrovę nuo prievolių vykdymo (CK 6.129 straipsnio 4 dalis, 6.193 straipsnio 5 dalis).
71. Apeliantas pirmosios instancijos teisme 2024 m. spalio 25 d. pareiškimu (DOK-37132) pareiškė prašymą teismui ex officio konstatuoti, kad Patvirtinimo dalis yra niekinė ir negaliojanti ab initio dėl notarinės formos reikalavimo nesilaikymo. Šį reikalavimą pakartojo ir atskirajame skunde, teigdamas, kad Patvirtinimas privalėjo būti notarinės formos, nes savo esme sukuria dovanojimo sandorio teisinius padarinius. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
72. Skolininko atleidimas nuo prievolės vykdymo (CK 6.129 straipsnis) ir dovanojimo sutartis (CK 6.465 straipsnio 1 dalis) yra skirtingi civilinės teisės institutai. Apelianto siekis, kad skolininko atleidimo nuo prievolės vykdymo vienašaliam sandoriui teismas ex officio taikytų dovanojimo sutarties formai nustatytus reikalavimus yra nepagrįstas.
Dėl pirmosios instancijos teismo suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų
73. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą iš jo suinteresuotam asmeniui priteisti 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto teigimu, suinteresuotas asmuo nepateikė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių skaičiavimų, detalios ataskaitos, todėl jo prašymas neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
74. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
75. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl nepakankamo suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimo išlaidų pagrindimo nepaneigia suinteresuoto asmens teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašomų atlyginti išlaidų dydžio, atsižvelgė į individualias šios civilinės bylos proceso aplinkybes.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
76. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjos (apelianto) praleisto termino finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje pareikšti, netinkamai pritaikė nemokumo teisės normas, reglamentuojančias termino kreditoriaus finansiniam reikalavimui pareikšti pradžios momentą, dėl to padarė neteisingą išvadą, jog šis terminas praleistas. Tačiau šis proceso teisės normų pažeidimas nelemia kitokio bylos išnagrinėjimo rezultato. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo nepagrįstumo iš esmės, teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindą, prievolės pasibaigimą, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės vykdymo, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą netvirtinti pareiškėjo (apelianto) finansinio reikalavimo. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
77. Apeliantas pateikė prašymą atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 560 Eur. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo P. S. taip pat pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepridėjo jas patvirtinančių rašytinių įrodymų.
78. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme.
79. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pripažinta nepagrįsta apskųstos nutarties dalis dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo, tačiau materialusis šalių ginčo rezultatas lieka nepalankus apeliantui – jo finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje nepatvirtintas. Dėl to nėra pagrindo apeliantui priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
80. Suinteresuotas asmuo P. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Dėl šios priežasties jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza