Civilinė byla Nr. e2YT-7818-940/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04264-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,
sekretoriaujant Evelinai Urbonaitei, Irenai Miliukienei,
dalyvaujant pareiškėjos Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovės atstovei Ramūnei Glinskienei,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise.
2. Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad nuosavybės teisė įgyta įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka – statybų būdu, tačiau pareiškėja negali atlikti valdomo pastato teisinės registracijos, nes neturi jos nuosavybės teises patvirtinančio dokumento. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai dingę ir kitokia tvarka jų gauti neįmanoma. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Į teismą pareiškėja kreipiasi siekdama atlikti šio pastato teisinę registraciją. Pareiškėja pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pastatas nuosavybės ar patikėjimo teise būtų valdomas Panevėžio rajono savivaldybės. Pastatas taip pat nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybėje. Nuosavybės teisė į statinį nėra įregistruota jokių asmenų vardu.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrių (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) ir Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyrių (toliau – ir Teritorinis registratorius) su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – kitos paskirties pastato 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Kadastro tvarkytojas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. SPR5-10671 (14.4) pareiškėjos prašymą atmetė, nurodydama, kad pateiktuose dokumentuose nėra duomenų prašomam įrašyti Statiniui identifikuoti. Teritorinis registratorius 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SPR4-7929 (14.5 E) taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes tik įregistravus nekilnojamąjį daiktą, galima registruoti nuosavybės teises į jį.
4. 2019 m. gruodžio 13 d. pareiškėja dėl Kadastro tvarkytojo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo pateikė skundą Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Ginčų komisija), kuri 2019 m. gruodžio 20 d. Sprendimu Nr. CSPR-336 paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą, remdamasi tuo, kad pateikto 1993 m. priėmimo - perdavimo akto kopija yra neįskaitoma, todėl toks dokumentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, negali būti laikomas tinkamu pagrindu Statiniui ir Bendrovės nuosavybės teisei į juos registruoti, nes nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados dėl pateikto dokumento turinio.
5. Pareiškėja pabrėžė, jog jos nuosavybės teisė į dujų reguliavimo punkto pastatą atsirado statybų būdu ir šią aplinkybę įrodo teismui pateikti rašytiniai dokumentai. Pažymėjo, jog priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, yra tai, kad pastatas statytas dar sovietmečiu, statybų projektą vykdė tuomet dar Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkis, kurio buvę darbuotojui, susibūrę į pajininkų grupę, 1993 metais kartu įkūrė Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovę, buvusį kolūkio turtą, kaip pajus, perduodami bendrovei. Pradžioje pajininkų skaičius siekė net 255 asmenis. Perduodant turtą naujai įsteigtai žemės ūkio bendrovei, nemažai dokumentų dingo – dalis buvo pamesti, dalis galėjo būti likę pajininkų rankose ir šiuo metu jų jau niekas neranda. Pažymėjo, kad remiantis tuo pačiu 1993 m. priėmimo - perdavimo aktu buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į karvides.
6. Pareiškėja pažymėjo, jog Statinio kadastro byla buvo parengta jos iniciatyva ir lėšomis. Kadastro byloje aprašyto pastato paskirtis nurodoma kaip kita, o pastato pavadinimas – kitos paskirties pastatas. Pagal pareiškėjos archyvuose atrastus išlikusius dokumentus, pastatas yra viena viso didelio Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio dujofikacijos projekto dalis – dujų reguliavimo punktas.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad sprendimo priėmimo klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismui, pagal nustatytas bylos aplinkybes. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
8. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Jeigu byloje būtų nustatyta, jog yra visos sąlygos prašomo juridinio fakto nustatymui, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
9. Suinteresuoto asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
10. Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė įsteigta 1993 m. sausio 5 d. steigėjų susirinkimo nutarimu (steigėjų susirinkimo 1993 m. sausio 5 d. protokolas Nr. 1) ir 1993 m. gegužės 18 d. įregistruota, įregistravimo Nr. ŽB-93-160. 1992 m. sausio 31 d. protokolas Nr. 1 ir 1993 m. gegužės 10 d. pajų pasirašymo sutartis Nr. 9 patvirtina, jog Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė įsteigta vietoje buvusio Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio. Panevėžio Daukniūnų žemės ūkio bendrovėje buvo sudarytas ir pasirašytas Turto priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo buvo perduota dujofikacija ir Daukniūnų dujų pastatas (šio akto 118 psl. skyriaus „Nebaigta statyba“ 1 ir 6 punktai).
12. Byloje pateiktas 1982 m. lapkričio 16 d. Lietuvos TSR Valstybinio plano komiteto raštas Nr. 18/8-4204, 1983 m. vasario 1 d. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio paraiška LTSR Žemės ūkio ministerijai, 1983 m. vasario 14 d. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio raštas Nr. 61, 1983 m. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio dujofikavimo schema, 1983 m. gruodžio 12 d. suderinta su Panevėžio rajono architektu, patvirtina, jog Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkiui buvo leista naudoti gamtines dujas projektuojamoje Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio gamybinio cecho katilinėje, taip pat pareiškėja gavo technines sąlygas Daukniūnų kolūkio gamybinio centro katilinės schemos sukūrimui ir statybai bei buvo parengta Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio dujofikavimo schema. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir 1998 m. lapkričio 30 d. Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos Dujų tiekimo sistemų, dujas vartojančių įrenginių ir prietaisų priėmimo naudojimui pažyma Nr. 10-81171, iš kurios matyti, jog Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovės lauko dujotiekio tinklai Daukniūnuose, Panevėžio rajone, požeminio vidutinio slėgio dujotiekis atitinka techninių sąlygų, projekto, statybos normų ir taisyklių bei kitų norminių aktų reikalavimus ir yra tinkamai parengtas naudojimui.
13. AB „Energijos skirstymo operatorius“ rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis dujų reguliavimo punkto pastatas nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybėje. Iki minėto pastato sumontuotas dujotiekis yra užaklintas, pastate dujų įrenginiai nebuvo įrengti. Apie pastato priklausomybę AB „Energijos skirstymo operatorius“ informacijos neturi.
14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio mėn. užsakė parengti Dujų reguliavimo punkto pastato kadastrinių matavimų bylą. Turto objektui buvo suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. CSPR-336 matyti, jog pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrių ir Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyrių su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto – kitos paskirties pastato 1H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Panevėžio skyrius 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. SPR5-10671 (14.4) pareiškėjos prašymą atmetė, nurodydamas, kad pateiktuose dokumentuose nėra duomenų prašomam įrašyti Statiniui identifikuoti. Registrų centro Turto tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Panevėžio skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SPR4-7929 (14.5 E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, jog tik įregistravus nekilnojamąjį daiktą galima registruoti nuosavybės teises į jį.
15. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Todėl bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (CPK XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti.
16. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos nurodyto nekilnojamojo daikto – pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise fakto nustatymo.
17. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą. 18. Statinių valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš įstatyme numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t. y. neteisminiu, būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Teisminio nagrinėjimo dalykas šiose bylose yra konstatavimas, kad praeityje pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą tam tikru pagrindu ir visą laiką daiktą valdė nuosavybės teise, tačiau nėra išlikę pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Teismui nustačius šį juridinį faktą, pareiškėjas nuosavybės teisę įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju jis laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo to momento, kai daiktą jis įgijo tam tikru pagrindu praeityje. Šiose kategorijos bylose priimtas teismo sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas visą laiką nuo valdymo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo valdė daiktą nuosavybės teise.
19. Tam, kad būtų nustatytas statinių valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
20. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, visuma byloje pateiktų rašytinių dokumentų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkis, kaip nurodė pareiškėja, vykdė dujofikacijos projektą, kurio dalis buvo ir dujų reguliavimo punktas, kurio statybas patvirtina 1982 m. lapkričio 16 d. Lietuvos TSR Valstybinio plano komiteto raštas Nr. 18/8-4204, 1983 m. vasario 1 d. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio paraiška LTSR Žemės ūkio ministerijai, 1983 m. vasario 14 d. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio raštas Nr. 61, 1983 m. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio dujofikavimo schema, 1983 m. gruodžio 12 d. suderinta su Panevėžio rajono architektu, 1998 m. lapkričio 30 d. Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos Dujų tiekimo sistemų, dujas vartojančių įrenginių ir prietaisų priėmimo naudojimui Pažyma Nr. 10-81171 (šio sprendimo 12 punktas).
21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo 2 straipsnyje nustatyta, jog privatizavimo objektą sudaro žemės ūkio įmonių turtas, išskyrus grąžinamą savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ numatytiems asmenims. 1991 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ nustatyta, kad žemės ūkio įmonių turtas privatizuojamas natūra (parduodant aukcione) arba vertine išraiška. Privatizuojant žemės ūkio įmonių turtą vertine išraiška (pasirašant pajus), steigiamos žemės ūkio bendrovės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 90 „Dėl Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo” 1 punkte nustatyta, kad žemės ūkio įmonės turtas privatizuojamas atskirais gamybiniais-technologiniais komplektais, įsigyjant komplekto pagrindu numatomos steigti žemės ūkio bendrovės pajus. Asmenų, įsigijusių gamybinį-technologinį komplektą, pajai laikomi jų pradiniu įnašu steigiamoje bendrovėje.
22. Teismui pateiktame Turto priėmimo - perdavimo akte nėra aiškiai matyti akto datos, tačiau iš nekilnojamojo turto registro duomenų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. CSPR-336, nustatyta, kad registruojant pareiškėjos nuosavybės teises į karvides (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), karvides su pieno bloku (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), veršides (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mėšlo siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo remiamasi tuo pačiu Turto priėmimo - perdavimo aktu ir nurodyta, kad akto data – 1993 m. gegužės 10 d. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad akto data yra ne kaip nurodo pareiškėja pareiškime – 1993 m. spalio 5 d., o 1993 m. gegužės 10 d.
23. Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus – 1993 m. sausio 5 d. Žemės ūkio bendrovės Daukniūnai (dabar Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė) steigėjų susirinkimo nutarimą (steigėjų susirinkimo 1993 m. sausio 5 d. protokolą Nr. 1), 1993 metų gegužės 18 d. Žemės ūkio bendrovės įregistravimo pažymėjimą Nr. ŽB-93-160, 1992 m. sausio 31 d. protokolą Nr. 1, 1993 m. gegužės 10 d. Pajų pasirašymo sutartį Nr. 9 ir 1993 m. gegužės 10 d. Panevėžio Daukniūnų žemės ūkio bendrovėje sudarytą ir pasirašytą Turto priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo buvo perduota dujofikacija ir Daukniūnų dujų pastatas – konstatuoja, kad 1992 metais vyko Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio turto privatizavimo procesas. Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio dalies turto – dujofikacijos ir Daukniūnų dujų pastato, nurodyto 1993 m. gegužės 10 d. Turto priėmimo - perdavimo akte, privatizavimas vyko vertine išraiška, t. y. pasirašant pajus ir įsteigiant Žemės ūkio bendrovę Daukniūnai (dabar Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė), įsteigtai bendrovei perduodant Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio turto dalį. Tarp privatizuojamų Panevėžio rajono Daukniūnų kolūkio objektų buvo ir ginčo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 1993 m. gegužės 10 d. Turto priėmimo - perdavimo akte įvardintas kaip Daukniūnų dujų pastatas, Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė įgijo nuosavybės teisę į minimą nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, pagal sandorį – 1993 m. gegužės 10 d. Turto priėmimo - perdavimo aktą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, šių aplinkybių neginčija ir suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir AB „Energijos skirstymo operatorius“. Duomenų, jog kiti asmenys pretenduotų į minimą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), byloje nėra.
24. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo –perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam (2006 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006). Teismo nuomone, visuma byloje ištirtų rašytinių dokumentų ir 1993 m. gegužės 10 d. Turto priėmimo - perdavimo aktas pakankami, kad patvirtintų jame nurodyto turto nuosavybės teisių perleidimo Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovei sandorį.
25. Remiantis aukščiau minėtu valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. CSPR-336 (sprendimo 14 punktas) ir atsižvelgiant į pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą bei su juo pateiktą 2021 m. rugsėjo 27 d. prašymą susipažinti su valstybės archyve saugomais dokumentais, dokumentų užsakymo lapu, darytina išvada, jog nėra dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė nekilnojamąjį daiktą – pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise ir nėra galimybių jų gauti ar juos atkurti neteismine tvarka.
26. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas savavališkai.
27. Remiantis išdėstytu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja nurodytą nekilnojamąjį daiktą – pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Panevėžio rajono Daukniūnų žemės ūkio bendrovė, juridinio asmens kodas 168577867, valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą – pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turtinis faktas nustatomas daiktinių teisių įregistravimo ir nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė