Civilinė byla Nr. e2A-634-803/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06844-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3;
(S)
2.6.29.3; 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ ir Estijos įmonei Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir hipotekos teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras S. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovių Luminor Bank AS ir UAB „Vilmstata“ 2022 m. kovo 16 d. sudarytą reikalavimo teisiu? perleidimo sutartį Nr. 45J; 2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovių Luminor Bank AS ir UAB „Vilmstata“ 2022 m. kovo 17 d. sudarytą hipotekos teisių perleidimo sutartį; 3) taikyti restitucija? ir grąžinti atsakovei Luminor Bank AS 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo teisiu? perleidimo sutartimi Nr. 45J ir 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartimi perleistas teises ir pareigas, o atsakovei UAB „Vilmstata“ priteisti sumokėtą 275 457,21 CHF kainą.
2. Nurodė, kad reikalavimo teisiu? perleidimo sutartimi atsakovė Luminor Bank AS perleido atsakovei UAB „Vilmstata“ reikalavimo teises pagal 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutartį Nr. BK 06/12/45J, su visais jos pakeitimais ir papildymais, o 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises pagal sutartinės hipotekos lakštus, kurių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutartis reikalavimo teisių perleidimo metu buvo galiojanti ir nenutraukta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintas imperatyvus draudimas ir ribojimas sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis, kylančias iš kreditavimo sutarties (būsto kredito sutarties). Kredito sutartis, yra vartojimo sutartis, skirta ieškovo poreikių tenkinimui ir skirta išskirtinai būstui (gyvenamajam plotui) įsigyti. Dėl to šalių teisiniams santykiams turėjo būti taikomos vartotojų teises ginančios teisės normos.
3. Atsakovė UAB „Vilmstata“ nėra įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ar į Viešąjį kredito davėjų sąrašą. Dėl to atsakovė Luminor Bank AS negalėjo perleisti, o atsakovė UAB „Vilmstata“ negalėjo įsigyti reikalavimo teisių, kylančių iš kreditavimo sutarties, nes toks perleidimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovė Luminor Bank AS yra Nordea Bank Finland Plc, Lietuvos skyriaus, su kuriuo ieškovas ir buvo sudaręs kreditavimo sutartį, teisių ir pareigų perėmėja. Atsakovė Luminor Bank AS yra finansinė institucija, todėl jos veiklai yra taikomi didesni patikimumo reikalavimai, ją kontroliuoja, prižiūri ir licencijuoja Lietuvos bankas. Luminor Bank AS turi pareigą užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir savo klientų, vartotojų, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Ieškovui yra ypatingai svarbu turėti valstybės institucijų kontroliuojamą ir prižiūrimą, licencijuotą ir aukštus veiklos standartus turintį kreditorių, kuris turi aiškias, suprantamas, skaidrias, visuomenei žinomas ir išviešintas veiklos procedūras bei taisykles, aiškius tikslus ir ketinimus. Kreditavimo sutartis nėra nutraukta ir galiojanti, todėl ieškovui kreditoriaus asmuo yra ypatingai svarbus.
4. Ieškovui yra pradėta fizinio asmens bankroto byla. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) yra numatyta galimybė fiziniam asmeniui, kuriam pradėta nemokumo procedūra, ir įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui sudaryti susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Ieškovo ir atsakovės UAB „Vilmstata“, santykiai šiuo metu yra ypatingai konfliktiški. Atsakovė UAB „Vilmstata“ ieškovo bankroto byloje siekia inicijuoti bankroto proceso nutraukimą, t. y. veikia prieš nemokaus asmens interesą atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovė UAB „Vilmstata“, perėmusi iš Luminor Bank AS reikalavimo teises, siekia nutraukti ieškovo nemokumo procesą, balsuodama tiek prieš mokumo atkūrimo planą, tiek kitaip veikdama prieš kitų kreditorių interesus.
5. Sutartinės hipotekos lakštais buvo užtikrintas ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas, todėl hipotekos teisių perleidimo sutartis yra reikalavimo teisių perleidimo sutarties išvestine sutartimi. Dėl to, pripažinus reikalavimo teisiu? perleidimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, hipotekos teisių perleidimo sutartis taip pat turi būti pripažinta negaliojančia. Atsakovė UAB „Vilmstata“ nėra įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ar į Viešąjį kredito davėjų sąrašą ir neturi teisės verstis šia veikla. Būsto kredito teikimas priskiriamas finansinėms paslaugoms, ši veikla yra licencijuojama. Dėl to reikalavimo teisių sutartis ir hipotekos teisių perleidimo sutartis pripažintinos negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį nuo sudarymo momento. Pripažinus šias sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento, taikytina restitucija.
6. Atsakovė UAB „Vilmstata“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi vartotojų teises ginančiomis teisės normomis, nes nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos FABĮ ir bendrosios CK nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja FABĮ reikalavimams. Nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais. Dėl to ieškovo prievolės mokėjimo terminas pagal kreditavimo sutartį suėjo 2021 m. rugsėjo 9 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Pagal kreditavimo sutartį atsiradęs Luminor Bank AS 262 065,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Taigi ieškovo prievolės faktas ir jos dydis konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Ieškovas prievolę kreditoriui privalo vykdyti nebe pagal kreditavimo sutartyje nustatytą tvarką, o pagal FABĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką.
7. Atsakovė UAB „Vilmstata“, perėmusi iš Luminor Bank AS reikalavimo teises į ieškovą nemokumo procese, netapo finansinių paslaugų teikėja pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 4 straipsnį. Atsakovė Luminor Bank AS, kaip kreditorė, ieškovo nemokumo procese neturi ir negali turėti bankrutuojančiam asmeniui esminės reikšmės. Esant teismo procesiniu sprendimu patvirtintam finansiniam reikalavimui, kreditoriaus asmuo nebėra svarbus skolininkui, nes asmuo, kuriam turi būti įvykdyta teismo procesiniu sprendimu nustatyta piniginė prievolė, negali daryti įtakos skolininko padėčiai, nulemti prievolių apimties padidėjimo, vykdymo sunkėjimo arba kitokio skolininko prievolės apsunkinimo. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovė UAB „Vilmstata“ neįgijo daugiau teisių į ieškovą, nei jų turėjo Luminor Bank AS.
8. Ieškovas nepagrįstai remiasi FABĮ numatyta galimybe sudaryti susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo, nes ieškovas su atsakove Luminor Bank AS nebuvo susitarę dėl turto išsaugojimo. Tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Vilmstata“ vykstantys teisminiai ginčai visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču ir neturi jokios įtakos ginčijamų sandorių teisėtumui. Pats ieškovas nesąžiningai naudojasi nemokumo procesu, vilkina kreditorinių reikalavimų tvirtinimą, geranoriškai nebendradarbiauja su kreditoriais, siekia tik skolų kreditoriams nurašymo įgyvendinimo. Ieškovo nemokumo procesas yra dar tik bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projekto rengimo etape. Be to, dar nebuvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas. Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB „Vilmstata“ nenori derinti visų kreditorių interesų.
9. Atsakovė Luminor Bank AS nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mokėjimo terminai pagal kreditavimo sutartį pasibaigė, ieškovui iškėlus bankroto bylą. Atsakovės turėjo teisę be ieškovo sutikimo sudaryti ginčijamas sutartis. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminę reikšmę. Atsakovė UAB „Vilmstata“, perėmusi reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį, kurios įvykdymo terminai perėmimo momentu jau buvo pasibaigę, netapo finansinių paslaugų pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 4 straipsnį teikėja. Atsakovė UAB „Vilmstata“ tiesiog įgijo materialiąsias teises reikalauti, kad ieškovas dengtų savo pradelstus finansinius įsipareigojimus.
10. Atsakovė Luminor Bank AS su ieškovu nėra sudariusi susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Dėl to ginčijamomis sutartimis nepažeistas nei vienas teisės aktas, kuriais remiasi ieškovas. Iki šiol ieškovo nemokumo byloje nėra patvirtintas jo mokumo atkūrimo planas, ieškovas siekia atstatydinti nemokumo administratorių ir t. t. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu jau buvo pasibaigę galutiniai piniginių prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminai, t. y. jau buvo pasibaigusi sutarties vykdymo stadija. Atsakovė perleido naujajai kreditorei reikalavimo teises į pradelstus finansinius įsipareigojimus. Naujoji kreditorė netapo finansinių paslaugų teikėja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Vilmstata“ iš ieškovo M. K. 4 492,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad kreditavimo sutarties perleidimui turi būti taikomos atitinkamos vartotojų teises ginančios teisės normos. Pagal FABĮ 1 straipsnio 6 dalį ir kasacinio teismo praktiką FABĮ yra pripažįstamas specialiuoju įstatymu (CPK 4 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykstant asmens nemokumo procesui taikytinos ne vartojimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, o specialiosios – FABĮ nuostatos, taip pat ir bendrosios CK nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiojo įstatymo (FABĮ) reikalavimams.
13. Prievolių pabaiga reglamentuota CK šeštosios knygos IX skyriuje, kuriame aptarti bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Prievolių pabaigos pagrindų sąrašas CK šeštosios knygos IX skyriuje nelaikytinas baigtiniu, nes prievolių pabaiga galima ir kitais pagrindais, kurie numatyti pačiame CK, kituose teisės aktuose arba šalių sutartyje. Pagal FABĮ 19 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 23 straipsnio 6 dalį kreditorių pareikštus reikalavimus tvirtina teismas.
14. Teismas padarė išvadą, kad teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, nepriklausomai nuo to, kokie skolų mokėjimo (prievolių vykdymo) terminai buvo nustatyti bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytose sutartyse, ir tokios skolos yra dengiamos bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Pagal FABĮ 19 straipsnį ieškovo prievolės mokėjimo terminas pagal kreditavimo sutartį suėjo 2021 m. rugsėjo 9 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti ieškovui fizinio asmens bankroto bylą. Pagal kreditavimo sutartį atsakovės Luminor Bank AS 262 065,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Dėl to ieškovas nemokumo proceso metu įsipareigojimus vykdo ne kreditavimo sutartyje numatyta tvarka, o jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu pagal FABĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką.
15. Pagal FABĮ 23 straipsnio 4 dalį fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Dėl to pripažintina, kad atsakovei UAB „Vilmstata“ nebuvo draudžiama įgyti reikalavimo teisę į ieškovą iš kreditorės Luminor Bank AS, o jas perėmusi, ji netapo finansines paslaugas teikiančiu subjektu pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 4 straipsnį. Ginčijamu sandoriu buvo perleistos reikalavimo teisės į įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą ieškovo nemokumo procese, o ne suteikta skolinimo paslauga. Be to, reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsigytos reikalavimo teisės neatitinka ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinės paslaugos apibrėžto turinio.
16. Teismas nesutiko, kad kreditoriaus asmuo, atsižvelgiant į tai, kad buvo suteiktas būsto kreditas, ieškovui yra ypatingai svarbus. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje taikytinos FABĮ nuostatos, kurios aiškiai reglamentuoja reikalavimų tenkinimo tvarką, esant patvirtintam atsakovo finansiniam reikalavimui.
17. Atsakovė UAB „Vilmstata“ nėra tapusi finansines paslaugas teikiančiu subjektu, todėl teismas pripažino, kad kreditoriaus asmuo nėra svarbus skolininkui. Asmuo, kuriam turi būti įvykdyta teismo procesiniu sprendimu nustatyta piniginė prievolė, negali daryti įtakos skolininko padėčiai, jo prievolių apimčiai ir jų vykdymo tvarkai, kuri yra aiški ir reglamentuota. Teisinėje doktrinoje nurodoma, kad, perleidžiant pinigines prievoles, paprastai laikoma, kad kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės, nes pastarajam nėra svarbu, kam sumokėti pinigus. Svarbiausia pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nagrinėjamoje byloje ieškovo sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikėjo, nes jo teisinė padėtis dėl kreditorių pasikeitimo nepasikeitė.
18. Ieškovas nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės Luminor Bank AS būtų sudarytas susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Galimybė sudaryti su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu nesudaro pagrindo spręsti, kad reikalavimo perleidimas pažeidė ieškovo, kaip skolininko, teises ir labiau suvaržė jo prievoles. Ieškovo bankroto byloje nėra patvirtintas nemokumo planas, nenustatyti atsakovės UAB „Vilmstata“ nesąžiningi veiksmai ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovo teiginiai apie galimus atsakovės UAB „Vilmstata“ veiksmus yra nepagrįsti. Teismas nenustatė, kad atsakovės Luminor Bank AS veiksmai turėtų akivaizdžių, be papildomo tyrimo galimų nustatyti nusikalstamos veikos požymių. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo prašymą kreiptis į prokurorą, nesudaro nagrinėjamos bylos dalyko ir nėra tiriamos šioje byloje. Dėl to teismas ieškovo prašymo netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19. Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Teismas paneigė ieškovo teisę į teisminę gynybą, nes nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus apklausti liudytojus ir išreikalauti įrodymus iš atsakovių. Teismas byloje nebuvo nešališkas ir objektyvus, nes atsakovėms buvo sudarytos išskirtinės galimybės, ginantis nuo ieškinio, neteikti įrodymų, neatsakinėti į klausimus. Nustačius faktą, kad abiejų atsakovių atstovai nedalyvavo derybose dėl ginčijamų sutarčių sudarymo ar jų pasirašymo procese, todėl nieko paaiškinti negali, teismas atsisakė apklausti betarpiškai dalyvavusius asmenis. Dėl to bylos esmė nebuvo atskleista, buvo pažeistas dispozityvumo principas. Teismas atsakovių atsisakymą teikti įrodymus, atsakinėti į klausimus turėjo vertinti kaip pačių blogiausių atsakovėms faktinių aplinkybių neginčijamą įrodymą.
19.2. Ginčijamoms sutartims turėjo būti taikomi CK 6.101 straipsnyje įtvirtinti draudimai. Perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, reikalavimo perleidimas taip pat pažeidžia skolininko teises ir labiau suvaržo jo prievoles. Būsto kredito sutartis yra vartojimo sutartis, skirta ieškovo poreikių tenkinimui ir gyvenamajam būstui įsigyti, todėl šalių teisiniams santykiams turi būti taikomos atitinkamos vartotojų teises ginančios teisės normos ir imperatyvūs įstatyminiai ribojimai kreditoriams. Ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl šis ginčas įpareigoja teismą būti aktyviu, nes byla susijusi su viešuoju interesu. UAB „Vilmstata“ nėra įrašyta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ar į Viešąjį kredito davėjų sąrašą. Būsto kredito sutartis nėra nutraukta ir ji nėra pasibaigusi.
19.3. Atsakovei Luminor Bank AS, kaip finansinei institucijai, yra keliami didesni patikimumo, kapitalo ir kiti reikalavimai, šios finansinės institucijos veikla yra kontroliuojama, prižiūrima ir licencijuojama Lietuvos banko. Prievolių mokėjimo terminų suėjimas ir kredito sutarties pasibaigimas (nutraukimas) yra dvi skirtingos teisinės kategorijos su skirtingomis teisinėmis pasekmėmis. Nagrinėjamoje byloje kredito sutartis nėra pasibaigusi ar nutraukta, o yra galiojanti ir vykdytina su FABĮ įtvirtintais apribojimais ir ypatumais. Dėl to teises ir pareigas pagal šią sutartį perleisti subjektui, kuris nėra įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, imperatyviai draudžiama.
19.4. Pagal FABĮ 10 straipsnio 3 dalį, nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos. Pagal FABĮ 19 straipsnį, kai fizinis asmuo ir įkaito turėtojai ir (ar) hipotekos kreditoriai susitaria dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais. Taigi nagrinėjamoje byloje kreditavimo sutartis nėra nei nutraukta, nei pasibaigusi, nes objektyviai neegzistuoja nei vienas CK nustatytas prievolės pasibaigimo pagrindas. Sutarčiai taikomas tik laikinas mokėjimo terminų pasibaigimas ir palūkanų mokėjimo sustabdymas, tačiau jai taip pat galioja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 221 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatyti imperatyvūs reikalavimai.
19.5. Pagal FABĮ 8 straipsnio 11 dalies 2 punktą, teismui patvirtinus planą, fizinis asmuo praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad bus nutrauktos fizinio asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias nutraukti numatyta plane. Taigi įstatymo leidėjas įsakmiai ir imperatyviai patvirtino, kad iškėlus bankroto bylą yra tik laikoma, jog yra suėję mokėjimo terminai pagal sudarytas sutartis, tačiau tai nereiškia, kad jos pasibaigia ar nutrūksta. Tik nemokus asmuo mokumo atkūrimo plane numato, kokios sutartys bus nutraukiamos, o kokios vykdomos. Nutraukus nemokumo bylą, ieškovas turės toliau vykdyti kreditavimo sutartį ir pagal mokėjimo grafiką iki 2045 m. grąžinti kreditą bei mokėti sutartines palūkanas.
19.6. UAB „Vilmstata“ neturi teisės verstis finansine veikla ir negalėjo iš atsakovės Luminor Bank AS įsigyti visų teisių, kylančių iš kreditavimo sutarties. Įstatymo leidėjo siekis kontroliuoti vartojimo kredito davėjų ir tarpininkų bei tarpusavio skolinimosi platformų operatorių veiklą ir taip geriau užtikrinti kredito gavėjų teises lėmė VKĮ papildymą 221 straipsniu, pagal kurį teisės ir pareigos pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali būti perleistos tik asmeniui, kuris atitinka keliamus nepriekaištingos reputacijos, patikimumo kriterijus, ir kurį priežiūros institucija yra įrašiusi į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. VKĮ 221 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinti reikalavimai taikytini ir tokioms sutartims, kuriomis teisės ir pareigos pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis perleidžiamos ne vieną, o keletą kartų. Dėl to UAB „Vilmstata“ negalėjo įsigyti, o Luminor Bank AS negalėjo perleisti teisių pagal kreditavimo sutartį.
20. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Luminor Bank AS nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovas netinkamai aiškina tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas. Priešingai, nei ieškovas teigia apeliaciniame skunde, jo procesinės teisės naudotis atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo suvaržytos. Aplinkybė, kad teismas netenkino nepagrįstų ieškovo prašymų dėl liudytojų apklausos ir įrodymų išreikalavimo, nesusijusių su byla, nereiškia ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymo ir teismo šališkumo ar subjektyvumo.
20.2. Atsakovės turėjo teisę sudaryti ginčijamas sutartis. Pagal FABĮ 19 straipsnį mokėjimo terminai pagal kreditavimo sutartį yra pasibaigę. Iškėlus ieškovui bankroto bylą, 2021 m. rugsėjo 9 d. suėjo ir bankrutuojančio asmens prievolės pagal kreditavimo sutartį mokėjimo terminas. UAB „Vilmstata“, perėmusi reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį, kurių įvykdymo terminai perėmimo momentu jau buvo pasibaigę, netapo finansinių paslaugų, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 4 straipsnį, teikėja. UAB „Vilmastata“ tiesiog įgijo materialiąsias teises reikalauti, kad ieškovas dengtų savo pradelstus finansinius įsipareigojimus. Perleistų materialiųjų teisių pobūdis patvirtina, kad Luminor Bank AS, kaip kreditorės, asmuo neturi ir negali turėti ieškovui, kaip skolininkui, esminės reikšmės.
20.3. Atsakovė Luminor Bank AS nebuvo sudariusi su ieškovu FABĮ numatyto susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Dėl to Luminor Bank AS, sudarydama ginčo sutartis, nepažeidė nei vieno teisės akto, kuriais remiasi ieškovas. Ieškovo bankroto byloje dar nėra patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Ginčijamų sutarčių sudarymo momentu jau buvę pasibaigę galutiniai piniginių prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminai, kitaip tariant, jau buvo pasibaigusi sutarties vykdymo stadija. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės į pradelstus finansinius įsipareigojimus. Naujoji kreditorė, perėmusi reikalavimo teises pagal kreditavimo sutartį, netapo finansinių paslaugų teikėja.
20.4. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, nepriklausomai nuo to, kokie skolų mokėjimo (prievolių vykdymo) terminai buvo nustatyti bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytose sutartyse, ir tokios skolos yra dengiamos bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Mokumo atkūrimo plane nustatyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, yra nurašomi, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo sutikimo, perleidžiant reikalavimą, nereikėjo, nes jo teisinė padėtis dėl kreditorių pasikeitimo nepasikeitė.
21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vilmstata“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovui nebuvo suvaržytos procesinės teisės naudotis atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis. Vien tai, kad teismas netenkino ieškovo nepagrįstai pareikštų prašymų dėl liudytojų apklausos ir įrodymų, kurie buvo visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču, išreikalavimo nereiškia ieškovo teisės į teisminę gynybą paneigimo bei teismo šališkumo ar subjektyvumo. Būtent ieškovo veiksmai, dirbtinai inicijuojant dar vieną šalių teisminį ginčą, ginčijant teisėtai sudarytus sandorius, kurie nepažeidžia jokių ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų, nesuderinami su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis, taip pat su civilinio proceso tikslais ir paskirtimi.
21.2. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad įstatymai imperatyviai draudžia reikalavimo teisių perleidimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas pradinės kreditorės esminę reikšmę nepagrįstai sieja su vartotojų teises ginančiomis teisės normomis, nes ieškovo bankroto proceso metu teisiniai santykiai yra modifikavęsi ir nagrinėjamoje byloje turi būti taikos FABĮ nuostatos. Teismas pagrįstai nusprendė, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, nepriklausomai nuo to, kokie skolų mokėjimo (prievolių vykdymo) terminai buvo nustatyti bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytose sutartyse. Ieškovo prievolės mokėjimo terminas pagal kredito sutartį suėjo 2021 m. rugsėjo 9 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla.
21.3. Kredito sutarties pagrindu atsiradęs pradinės kreditorės 262 065,66 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra patvirtintas teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi, t. y. ieškovo prievolės faktas ir jos dydis konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Dėl to ieškovas prievolę kreditorei privalo vykdyti ne pagal kredito sutartyje nustatytą tvarką, o pagal FABĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką. Ieškovui iškėlus bankroto bylą ir teismo nutartimi patvirtinus pradinės kreditorės finansinį reikalavimą, ieškovą ir pradinę kreditorę sieję kreditavimo teisiniai santykiai pasibaigė, o vietoj jų atsirado nemokumo proceso šalių – kreditorė ir skolininko teisiniai santykiai, kurie reglamentuojami FABĮ.
21.4. Ieškovas visiškai nepagrįstai reikalavimo teisės į teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą įsigijimą vertina kaip finansinę paslaugą. Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį reikalavimo teisės perleidimas (įsigijimas) nelaikytinas finansine paslauga. Ginčijama sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės į įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą ieškovo nemokumo procese, o ne suteikta skolinimosi paslauga. Ieškovas remiasi nebeaktualiomis vartotojų teises reglamentuojančiomis teisės normomis, nes ieškovą ir pradinę kreditorę sieję kreditavimo teisiniai santykiai ieškovo bankroto procese modifikavosi į bankrutuojančio fizinio asmens įsipareigojimų kreditoriams vykdymą (kreditorinių reikalavimų tenkinimą) pagal FABĮ.
21.5. Pagal FABĮ 23 straipsnio 4 dalį fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Dėl to pradinė kreditorė turėjo teisę be ieškovo sutikimo perleisti reikalavimo teisę UAB „Vilmstata“. Tokiu atveju kreditorės asmuo nėra svarbus ieškovui, nes asmuo, kuriam turi būti įvykdyta teismo procesiniu sprendimu nustatyta piniginė prievolė, negali daryti įtakos skolininko padėčiai, jo prievolių apimčiai ir jų vykdymo tvarkai, kuri yra aiški ir reglamentuota įstatymu. Pagal ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį UAB „Vilmstata“ neįgijo daugiau teisių į ieškovą, nei jų turėjo Luminor Bank AS, todėl ieškovo, kaip skolininko, teisinė padėtis nėra pasikeitusi.
21.6. Ieškovas savo teisių pažeidimą ir prievolių suvaržymą visiškai nepagrįstai sieja su FABĮ numatyta galimybe sudaryti susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Nagrinėjamoje byloje ieškovo susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu nebuvo sudarytas. Net ir esant tokiam susitarimui, reikalavimo perleidimo teisėtumui tai neturėtų jokios reikšmės, nes šis susitarimas būtų privalomas ir tokią reikalavimo teisę įsigijusiam asmeniui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
22. Apeliacijos objektas – specialiosios normos dėl vartotojo teisių apsaugos santykio su kita specialią norma – FABĮ, taikymo ir aiškinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas 2003 m. gruodžio 8 d. su Nordea Bank Finland Plc, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė Luminor Bank AS, sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 03/12/15J, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 169 470 Lt kreditas iki 2028 m. lapkričio 20 d. (el.b., failas 1, l. 20-32). Pagal papildomus susitarimus suteikta kredito suma buvo didinama ir konvertuojama į 162 022,75 Šveicarijos frankus (CHF) (el.b., failas 1, l. 33-43). Įsipareigojimai pagal 2003 m. gruodžio 8 d. būsto kreditavimo sutartį buvo užtikrinti hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įkeisti butas ir garažas (el.b., failas 1, l. 72-84).
23. Ieškovas 2006 m. gruodžio 7 d. su Nordea Bank Finland Plc, kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė Luminor Banks AS, sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 06/12/45J, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 850 000 Lt kreditas iki 2045 m. lapkričio 20 d. (el.b., failas 1, l. 48-62). Pagal papildomus susitarimus suteikta kredito suma buvo konvertuota į 403 417,18 CHF. Šio kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, garažas, pirtis, stoginė, tvora ir žemės sklypas (el.b, failas 1, l. 44-47). Įsipareigojimai pagal 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutartį buvo užtikrinti 2007 m. sausio 18 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įkeisti žemės sklypas ir gyvenamasis namas (el.b., failas 1, l. 93-95). Minėtas hipotekos lakštas 2015 m. rugsėjo 28 d. susitarimu (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) buvo papildytas, įkeičiant garažą, pirtį, stoginę ir tvorą (el.b., failas 1, l. 12-17).
24. Ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-225-1134/2023 buvo iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. Atsakovė Luminor Bank AS 2021 m. spalio 7 d. bankroto administratorei pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nurodydama, kad reikalavimą pagal 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutartį su jos visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais sudaro 275 457,21 CHF, pagal 2003 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį – 25 839,97 CHF, abi sutartys nėra nutrauktos, taip pat prašydama iš bankrutuojančio asmens atgautas sumas pervesti į atsakovės banko sąskaitą (el.b., failas 1, l. 11).
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame buvo patvirtintas ir atsakovės Luminor Bank AS 262 056,66 Eur reikalavimas ir atsakovės UAB „Vilmstata“ 629 497,79 Eur reikalavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovui nustatytą terminą mokumo atkūrimo planui patvirtinti pratęsė iki 2022 m. vasario 9 d. Kadangi dar buvo sprendžiami ginčai dėl kitų kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir jų reikalavimų dydžių tvirtinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pratęsė terminą mokumo atkūrimo planui patvirtinti 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu ieškovo bankroto byloje Nr. e2FB-225-1134/2023 dar yra sprendžiami ginčai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, mokumo atkūrimo planui pateikti terminas dar nėra suėjęs.
26. Atsakovė Luminor Bank AS 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 45J perleido atsakovei UAB „Vilmstata“ reikalavimą, kylantį iš 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. BK 06/12/45J, su visais jos pakeitimais ir papildymais, sutartinės hipotekos lakštų, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Naujoji kreditorė sutarties 3.2 punktu įsipareigojo visą reikalavimo kainą 275 457,21 CHF sumokėti į pradinės kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą (el.b., failas 1, l. 114-117). Atsakovė Luminor Bank AS 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Vilmstata“ hipotekos teises pagal hipotekos sandorį, sudarytą 2007 m. sausio 18 d., identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), ir hipotekos sandorį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 28 d., identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 109-113). Apie reikalavimo perleidimą ieškovui atsakovė UAB „Vilmstata“ pranešė 2022 m. kovo 18 d. (el.b., failas 1, l. 10; 107-108).
27. Atsakovė Luminor Bank AS 2022 m. vasario 10 d. pateikė bankroto administratorei kreditorinio reikalavimo patikslinimą, kuriame nurodė, kad pagal FABĮ 19 straipsnį kreditorinio reikalavimo, kylančio iš 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutarties, mokėjimo terminai yra pasibaigę, reikalavimas sudaro 275 457,21 CHF (el.b., failas 1, l. 136).
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo bankroto byloje Nr. e2FB-225-1134/2023 patvirtino kreditorės UAB ,,Vilmstata“ 631 948,04 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ir sustabdė UAB „Vilmstata“ prašymo dalies dėl kreditoriaus pakeitimo nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.
29. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus šios nutarties dalį dėl prašymo nagrinėjimo sustabdymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi pakeitė pradinę kreditorę Luminor Bank AS su 262 065,66 Eur dydžio finansiniu reikalavimu jos teisių perėmėja naująja kreditore UAB „Vilmstata“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1992-1097/2022 šią nutartį paliko nepakeistą.
Dėl kreditavimo sutarties pasibaigimo
30. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarčių pasibaigimą reglamentuojančias teisės normas ir FABĮ nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė Luminor Bank AS turėjo teisę perleisti reikalavimą pagal kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutartis nėra nutraukta ir nėra pasibaigusi nei vienu iš sutartyje ar CK įtvirtintų pagrindų. Ši sutartis yra galiojanti su tam tikrais FABĮ įtvirtintais ribojimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais.
31. Pagal CK IX skyriaus, reglamentuojančio prievolių pabaigą, nuostatas prievolė pasibaigia ją įvykdžius (CK 6.123 straipsnis), suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga (CK 6.124 straipsnis), šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnis), kai skolininkas ir kreditorius sutampa (CK 6.126 straipsnis), kai prievolės neįmanoma vykdyti dėl nenugalimos jėgos arba dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų aktų (CK 6.127 straipsnis), kai prievolės šalis miršta arba yra likviduojama (CK 6.128 straipsnis), kai kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės vykdymo (CK 6.129 straipsnis), įskaitymu (CK 6.130-6.140 straipsniai) ir novacija (CK 6.141-6.144 straipsniai). CK XVII skyriuje papildomai nustatyta, kad sutartys pasibaigia jas nutraukus (CK 6.217 straipsnis) bei pripažinus negaliojančiomis (CK 6.224 straipsnis).
32. Aptartas prievolių bei sutarčių pabaigos pagrindų sąrašas nėra baigtinis, tačiau pagal jį viena iš prievolių pabaigos sąlygų yra termino, kuris turi būti naikinamasis ir apibrėžtas, kaip prievolės pabaigos sąlyga, suėjimas. Pagal FABĮ 1 straipsnio 6 dalį fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi, nors FABĮ yra specialusis įstatymas (CPK 4 straipsnio 6 dalis), tačiau fizinio asmens bankroto proceso metu taip pat yra taikomos ir kitų įstatymų nuostatos, susijusios su kreditoriaus teisėmis į jo reikalavimų tenkinimą, tiek kiek jų nereglamentuoją FABĮ nuostatos. Specialiosios normos tarpusavyje nekonkuruoja.
33. Pagal FABĮ 19 straipsnį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia nuostata, padarė išvadą, kad ieškovo prievolės mokėjimo terminas pagal kreditavimo sutartį suėjo 2021 m. rugsėjo 9 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti ieškovui bankroto bylą, teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas Luminor Bank AS 262 065,66 Eur finansinis reikalavimas, todėl ieškovas nemokumo proceso metu įsipareigojimus vykdo ne kreditavimo sutartyje numatyta tvarka, o įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu pagal FABĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką.
34. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas FABĮ 19 straipsnio nuostatą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolės pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo sutartį pabaigą fizinio asmens bankroto byloje, aiškinimo ir taikymo. Tačiau nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo aptariama situacija, kai fizinio asmens bankroto procese jau buvo parduotas bankrutuojančiam asmeniui priklausantis būstas, bankroto byla buvo pasibaigusi, o klausimas buvo sprendžiamas dėl naujojo būsto įgijėjo prievolių buvusiam bankrutuojančio asmens kreditoriui.
35. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, o precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo byloje Nr. 26/07 konstatuojamosios dalies 9 punktas).
37. Kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021 išaiškino, kad teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, nuo tokios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai laikomi suėjusiais, nepriklausomai nuo to, kokie skolų mokėjimo (prievolių vykdymo) terminai buvo nustatyti bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių iki bankroto bylos iškėlimo sudarytose sutartyse, ir tokios skolos yra dengiamos bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka. Mokumo atkūrimo plane nustatyti ir likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, pasibaigus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, yra nurašomi, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis. Kasacinis teismas šią išvadą padarė, remdamasis jau suformuota teismų praktika, pagal kurią pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto procese likusių nepadengtų prievolių nurašymas reiškia fizinio asmens prievolės pabaigą dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).
38. Taigi kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-611/2021 sistemiškai aiškino FABĮ 19 straipsnį su 29 straipsnio 7 dalimi, reglamentuojančia kreditorių reikalavimų tenkinimo pabaigą, ir faktiškai išskyrė fizinio asmens prievolių pabaigą dėl bankroto būtent po nepadengtų prievolių nurašymo, t. y. faktiškai jau esant baigtai fizinio asmens bankroto procedūrai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dar nėra patvirtintas ieškovo mokumo atkūrimo planas, nes dar vyksta ginčai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Dėl to nagrinėjamoje byloje remtis cituota kasacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais FABĮ išaiškinimais negalima.
39. Pažymėtina, kad FABĮ 19 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, kad, fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojams ir (ar) hipotekos kreditoriams susitarus dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais. Taigi pačiame FABĮ 19 straipsnyje yra įtvirtinta išimtis, kada skolų mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais.
40. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
41. Pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas. Pagal FABĮ 8 straipsnio 11 dalies 2 punktą, teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą, fizinis asmuo praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad bus nutrauktos fizinio asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias nutraukti numatyta plane.
42. Pagal FABĮ 24 straipsnio 4 punktą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę suteikti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir (ar) jos nagrinėjimo metu, vykdymo: atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole – duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra.
43. Aptartos FABĮ nuostatos patvirtina, kad FABĮ 19 straipsnio nuostata, pagal kurią nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, jog visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, nereiškia tiesioginio sutarčių bei prievolių pagal jas pasibaigimo. Ši nuostata yra susijusi su laikinu bankrutuojančio asmens prievolių vykdymo sustabdymu iki tol, kol bus patvirtinti visų kreditorių (taip pat ir tų, kuriems prievolių vykdymas pagal sutartis dar nėra pasibaigęs) reikalavimai ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame bus numatyta šių prievolių vykdymo apimtis, galiojančių sutarčių tęsimas ar jų nutraukimas bei galima kreditorių pagalba.
44. FABĮ 8 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnio 11 punkte yra įtvirtinta fizinio asmens teisė bei galimybė išsaugoti turtą, taip pat ir įkeistą, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų).
45. Sistemiškai vertinant nurodytas FABĮ nuostatas darytina išvada, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes FABĮ 19 straipsnio nuostata nereiškia, kad teisiniai ieškovo ir atsakovės Luminor Bank AS santykiai pagal kreditavimo sutartį buvo nutrūkę nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjimo). FABĮ 19 straipsnyje apibrėžtas prievolių terminas nėra naikinamasis pagal CK 6.124 straipsnį. Faktiškai iki nemokumo plano tvirtinimo pagal FABĮ nuostatas šalys turi galimybę susitarti dėl tolesnio kreditavimo sutarties vykdymo.
46. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovas 2021 m. rugsėjo 13 d. teikė atsakovei Luminor Bank AS prašymą dėl susitarimo sudarymo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu (el.b., failas 1, l. 134). Atsakovė AB Luminor Bank AS 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovui atsakė, kad šiuo metu nedisponuoja informacija apie kitas ieškovo skolas, todėl iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo susitarimo dėl turto išsaugojimo nesudarys, taip pat nurodė, kad neatmeta galimybės sudaryti susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo bankroto procese, jeigu tam būtų pritarta kreditorių susirinkime, mokumo atkūrimo plane būtų numatyti mokėjimai kredito įmokoms ir mokumo atkūrimo planą patvirtintų teismas (el.b., failas 1, l. 135).
47. Atsakovė Luminor Bank AS 2021 m. spalio 7 d. prašyme bankroto administratorei dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo taip pat buvo nurodžiusi, kad kreditavimo sutartis nėra nutraukta (el.b., failas 1, l. 11). Tačiau 2022 m. kovo 16 d. atsakovė Luminor Bank AS 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 45J perleido atsakovei UAB „Vilmstata“ reikalavimą, kylantį iš 2006 m. gruodžio 7 d. kreditavimo sutarties Nr. BK 06/12/45J, su visais jos pakeitimais ir papildymais, sutartinės hipotekos lakštų, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 2.1.4 punkte nurodyta, kad reikalavimas 2022 m. kovo 16 d. sudaro 275 385,91 CHF negrąžinto kredito ir 71,30 CHF nesumokėtų delspinigių, iš viso – 275 457,21 CHF (el.b., failas 1, l. 114-117). Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, jog kreditavimo sutartis būtų nutraukta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kitus galimus kreditavimo sutarties pasibaigimo pagrindus.
48. Atsižvelgiant į aptartas FABĮ nuostatas ir reikalavimo perleidimo sutarties turinį, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas nemokumo proceso metu įsipareigojimus vykdo ne kreditavimo sutartyje numatyta tvarka, o jau įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu pagal FABĮ nustatytą kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarką. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovei UAB „Vilmstata“ buvo perleistos reikalavimo teisės ne į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintą Luminor Bank AS reikalavimą, bet į visumą reikalavimo teisių, interesų ir naudos, kurios kyla iš reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų sutarčių (įskaitant, bet neapsiribojant, kreditavimo sutartis, kaip jos apibrėžtos sutartyje) ar kitų teisinę galią turinčių dokumentų, įskaitant su jais susijusias užtikrinimo priemones, papildomas ir šalutines teises, interesus bei galimą jų padidėjimą (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas). Be to, ieškovo bankroto byloje dar nėra teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas ir nėra pradėtas kreditorių reikalavimų tenkinimas pagal mokumo atkūrimo plane ir FABĮ nustatytą tvarką.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių teisėtumo
49. Pagal FABĮ 23 straipsnio 4 dalį fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad reikalavimo perleidimui fizinio asmens bankroto procese nėra taikomos bendrosios CK nuostatos, kuriose reglamentuojamas reikalavimo perleidimas.
50. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).
51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimo perleidimas nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos (reikalavimo perleidimo) esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Tai gali sukelti keleriopus padarinius: 1) reikalavimo perleidimo sutarties forma priklauso nuo pagrindinės sutarties; 2) jeigu negalioja pagrindinė sutartis, tai toks pat likimas ištinka reikalavimo perleidimo sutartį; 3) reikalavimo perleidimas negali pabloginti ar pagerinti nei kreditoriaus, nei skolininko padėties.
52. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį pažymėta, kad įstatyme neapibrėžta atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011)
53. Principinė idėja, kuri taikoma visiems asmenų pasikeitimo būdams, – naujasis kreditorius įgyja tas pačias teises, kurias turėjo pradinis kreditorius, t. y. jo teisių apimtis negali būti nei didesnė, nei mažesnė. Šio santykio nekintamumas reikalavimo perleidimo atveju visų pirma skirtas skolininko padėties teisiniam tikrumui užtikrinti, neleidžiant, kad ji būtų pabloginama. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
54. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas pagal kreditavimo sutartį yra vartotojas. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, kartu ir gyvenamojo namo, įkeitimu, todėl šiai sutarčiai iš dalies taikytinos Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) nuostatos. Pagal SNTSKĮ 3 straipsnio 25 punktą priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų finansų rinkų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka vykdantis kredito davėjų, kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas. Pagal SNTSKĮ 25 straipsnio 1 dalį teisę verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį kredito davėjų sąrašą.
55. Pagal SNTSKĮ 33 straipsnio 1 dalį kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavėjais sudarytas galiojančias kredito sutartis tik į viešąjį kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką (SNTSKĮ 33 straipsnio 3 dalis). SNTSKĮ įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Pagal SNTSKĮ 58 straipsnio 4 dalį šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, netaikomos kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal SNTSKĮ 58 straipsnio 5 dalį šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6 ir 7 dalys, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Taip pat, jeigu keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos.
56. Pagal Lietuvos banko 2020 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 03-11, kuris įsigaliojo 2020 m. balandžio 1 d., patvirtintą Kredito davėjų teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis perleidimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktą Aprašas taikomas galiojančioms kredito sutartims, kurios nėra pasibaigusios teisės aktuose nustatyta tvarka (pavyzdžiui, nutrauktos), nepriklausomai nuo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo termino (toliau – galiojanti kredito sutartis). Pagal Aprašo 8 punktą kredito davėjas, veikiantis pagal SNTSKĮ, teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis gali perleisti tik į viešąjį kredito davėjų, veikiančių pagal SNTSKĮ, sąrašą įrašytam kredito davėjui.
57. Pagal Aprašo 12 punktą asmeniui, neįrašytam į viešąjį sąrašą, teisės ir pareigos pagal kredito sutartis gali būti perleistos tik tuo atveju, kai kredito sutartis yra pasibaigusi teisės aktuose nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nutraukta), arba tuo atveju, kai tik kai kurios funkcijos ar jų dalis pagal galiojančią kredito sutartį pavedama atlikti trečiajam asmeniui, neįrašytam į viešąjį sąrašą, kaip nustatyta Aprašo 6 punkte.
58. Pagal Lietuvos banko 2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 03-11 2.1 punktą Aprašo nuostatos taikomos teisių ir pareigų perleidimo pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis ir su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis santykiams, atsiradusiems nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos, neatsižvelgiant į tai, kada buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis arba su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito sutartis, pagal kurią kylančios teisės ir pareigos yra perleidžiamos. Taigi Aprašo 8 ir 12 punktų nuostatos taikytinos ir nagrinėjamoje byloje aptariamai ieškovo su atsakove Luminor Bank AS 2006 m. gruodžio 7 d. sudarytai kreditavimo sutarčiai.
59. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta jau galiojant Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymui, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą finansinės paslaugos, reglamentuojamos šio įstatymo apima ir skolinimą (įskaitant hipotekines paskolas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Vilmstata“ nėra išduota licencija ar leidimas teikti finansines paslaugas (el.b, failas 1, l. 174; failas 2, l. 63). Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vilmstata“ nėra įrašyta į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir viešąjį kredito davėjų sąrašą.
60. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kreditavimo sutartis nebuvo pradinės kreditorės nutraukta bei pasibaigusi kitais įstatymuose numatytais pagrindais, pradinė kreditorė buvo Luminor Bank AS, kurios veikla yra prižiūrima Lietuvos banko, kreditavimo sutartis buvo sudaryta dėl kredito būstui įsigyti gavimo, o naujoji kreditorė UAB „Vilmstata“ neturi nei licencijos teikti finansines paslaugas, nei yra įrašyta į viešąjį kredito davėjų sąrašą, pripažintina, jog kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikšmės. Dėl to pagal CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalį Luminor Bank AS negalėjo perleisti reikalavimo pagal kreditavimo sutartį be ieškovo sutikimo.
61. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Dėl to 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartis 45J pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujanti CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimams. Pagal 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo perleidimo sutarties 45J 2.2 punktą pradinė kreditorė įsipareigojo kartu su reikalavimu perleisti naujajai kreditorei visas teises į užtikrinimo priemones, kuriomis yra užtikrintas kreditorinio reikalavimo įvykdymas. Dėl to 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartis taip pat pripažįstama negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujanti CK 6.101 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimams.
62. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.2 punktą naujoji kreditorė įsipareigojo visą reikalavimo kainą 275 457,21 CHF sumokėti į pradinės kreditorės atsiskaitomąją sąskaitą (el.b., failas 1, l. 114-117). Pritaikius restituciją, pripažintina, kad atsakovei Luminor Bank AS grąžinamos reikalavimo perleidimo sutartimi ir hipotekos teisių perleidimo sutartimi perleistos teisės ir pareigos, o atsakovė UAB „Vilmstata“ įpareigotina grąžinti atsakovei Luminor Bank AS 275 457,21 CHF.
Dėl procesinės bylos baigties
63. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir FABĮ nuostatas, susijusias su ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį pasibaigimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
64. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
65. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas, duomenų, kad būtų patyręs kitų bylinėjimosi išlaidų, ieškovas nepateikė. Dėl to jam bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos.
66. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 75 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Atitinkamai iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistinas ir 75 Eur žyminis mokestis, ieškovo mokėtinas už apeliacinį skundą.
67. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškovo M. K. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovių Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, ir UAB „Vilmstata“, juridinio asmens kodas 300044576, 2022 m. kovo 16 d. sudarytą reikalavimo teisiu? perleidimo sutartį Nr. 45J ir 2022 m. kovo 17 d. sudarytą hipotekos teisių perleidimo sutartį.
Taikyti restitucija? ir grąžinti atsakovei Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, 2022 m. kovo 16 d. reikalavimo teisiu? perleidimo sutartimi Nr. 45J ir 2022 m. kovo 17 d. hipotekos teisių perleidimo sutartimi perleistas teises ir pareigas, o iš atsakovės UAB „Vilmstata“, juridinio asmens kodas 300044576, priteisti atsakovei Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, 275 457,21 CHF (du šimtus septyniasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis Šveicarijos frankus 21 centus).
Priteisti iš atsakovių Luminor Bank AS, juridinio asmens kodas 11315936, ir atsakovės UAB „Vilmstata“, juridinio asmens kodas 300044576, lygiomis dalimis valstybei 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 eurocentų) žyminio mokesčio, t. y. po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 eurocentų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas