Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-28-876/2012
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00564-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3. (N)
(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 23 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,
sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,
dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,
kaltinamajam M. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1985-03-20 Kybartuose, Vilkaviškio rajono savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis 9duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2002-08-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 35 str. laisvės atėmimu 6 mėn. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius BK 47 1 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. d.
n u s t a t ė:
M. M. 2011 m. spalio mėn. 19 d. apie 11 val. 45 min. Vilkaviškio gatvėje, Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui K. R. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos sargybos būrio specialistei A. J., sustabdžius jo vairuojamą automobilį Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiūlė 100 litų kyšį pareigūnams už tai, kad jo nebaustų už padarytus pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 2 d., 1241 str. 7 d., 123 str. 5 d., tai yra už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, už transporto priemonės registravimo dokumentų nepateikimą ir už transporto priemonės vairavimą nesant apdraustam transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
M. M. teismo posėdžio metu neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad niekam nedavė kyšio ir niekam nesiūlė. Jį sustabdė, neturėjo dokumentų automobilio. Jį nusivedė į automobilį ir rašė dokumentus. Jam pareigūnas sakė, kad „prisiūs“ kyšio davimą, nes truputį konfliktavo. Jis susistumdė su pareigūnų, nes pareigūnas jam laužė rankas ir bandė įsodinti į automobilį. Piniginės nebuvo išsiėmęs, piniginėje buvo tik 10 Lt. Kiti pinigai buvo kišenėje ir jis tuos pinigus būdamas užkardoje norėjo įsidėti į piniginę, tačiau tada jam pareigūnas sudavė per rankas. Taip pat patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai (b.l. 14-15) yra teisingi.
Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-10-19 dirbant su J. apie 11.45 val. jis sustabdė automobilį, o J. sustabdė vairuotoją, kuris nesegėjo diržų. Paskui jis priėjo prie to vairuotojo ir jis neturėjo automobilio registracijos dokumentų ir draudimo. Jo paklausus kieno automobilis, atsakė, jog jeigu domina, tai jie patys gali pasižiūrėti. Jis liepė vairuotojui sėstis į tarnybinį automobilį. Jis atsisėdo į keleivio vietą priekyje, o M. atsisėdo gale. Paėmė rašyti protokolą, tada M. pasakė, jog duoda 100 Lt, ir kad už tai jį paleistų. R. jam paaiškino, jog tai nusikalstama veika ir kad už tai bus pristatytas į Kudirkos Naumiesčio užkardą. Po to R. pradėjo viską neigti. Pasiūlymas buvo vieną kartą, pinigus buvo išsitraukęs, jis tai suprato kaip norėjimą išvengti atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis teisiamajam negrasino žodžiais, jog „prisiūs kyšį“. Automobilyje teisiamasis pasiūlė šimtą litų, jis šį pasiūlymą suprato, kaip norėjimą išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Pasiūlymas buvo vieną kartą, pinigus buvo išsitraukęs.
Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad spalio mėnesio 19 d. dirbo su Ramanausku. Prieš 12 val. jie susistabdė sunkvežimį ir ji pamatė, kad atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, kur vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Ji sustabdė automobilį, paprašė pateikti dokumentus, tačiau jis neturėjo draudimo ir automobilio registracijos dokumentų. Perdavė dokumentus R., pati atsisėdo tarnybiniame automobilyje prie vairo, o R. atsisėdo šalia. R. paklausė M., kam priklauso automobilis, tačiau šis atsakė, jog tai ne jo reikalas ir jeigu reikia, tegul pats pasižiūri . Po to M. pasakė, kad tokiom nesąmonėm neturi laiko, duoda 100 Lt ir vairuoja toliau. Išsitraukė iš piniginės 100 Lt, tada jie pasakė, kad tai nusikalstama veika ir todėl jis bus vežamas į užkardą. Pasiūlymas buvo vieną kartą, jis pinigus buvo išsitraukęs, po to pinigus įsidėjo į vidaus kišenę. Kyšį siūlė tikslu išvengti atsakomybės, nes neturėjo automobilio registracijos dokumentų, draudimo.
M. M. kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą įrodo:
Akistatos protokolas, kuriame K. R. ir M. M. davė parodymus apie įvykio aplinkybes (b.l. 22-23).
Administracinės bylos kopijos, iš kurių matyti, jog M. M. buvo nubaustas už pažeidimą dėl kurio padarymo siūlė pareigūnams kyšį. (b.l. 48-66).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo M. M. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 4 d. požymius.
Pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą, nepriklausomai nuo to, už kokį teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlyto, pažadėto ar duoto kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL dydžio, teismai nusikalstamą veiką pripažįsta baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.
M. M. traukiamas atsakomybėn už tai, kad, norėdamas, jog policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, pasiūlė jiems 100 Lt. Iš byloje surinktų įrodymų yra aišku, kad siūlant pinigus policijos pareigūnams K. R. ir A. J. iš esmės, dalyvavo tik pareigūnai ir teisiamasis, kurie tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai. Pareigūnai K. R. ir A. J. viso baudžiamojo proceso metu vienodai tvirtino, kad M. M. tiesiogiai ir be užuolankų pasiūlė 100 Lt, kuriuos buvo ištraukęs iš piniginės ir juos matė pareigūnai. Pareigūnai tai suprato, kaip kyšio davimą už tai, kad nepastebėtų padarytų KET pažeidimo (nebuvo užsisegęs saugos diržų, neturėjo automobilio registracijos dokumentų, draudimo). Tuo tarpu M. M. aiškino, kad papirkti policijos pareigūno nenorėjo, jiems pinigų nesiūlė, pareigūnai patys jam grasino, jog „prisiūs“ kyšį, už tai, kad jis konfliktavo. Akivaizdu, kad minėtų asmenų parodymai skiriasi dėl esminių aplinkybių. Tačiau teismas konstatuoja, jog M. M. parodymai yra nenuoseklūs, todėl jais nesiremtina. Paprastai asmuo, jei neįtakojamas subjektyvių veiksnių, esmines jam žinomas aplinkybes atpasakoja vienodai. Žinoma, dėl objektyvių faktorių žmogus kai ką gali pamiršti, tačiau netvirtinti priešingai. Iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, kad teisiamojo parodymai ir teiginiai yra prieštaringi detalėse, logiškai nesisieja su kitais byloje surinktais įrodymais, o liudytojų K. R. ir A. J. parodymai dėl visų esminių aplinkybių buvo vienodi viso baudžiamojo proceso metu, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Dėl to teismas daro išvadą, kad M. M. parodymai yra jo pasirinkta gynybos taktika, neigiant savo kaltę ir mėginant išvengti atsakomybės.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnai viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tuo tarpu M. M. pirminės apklausos metu teigė, jog jokio kyšio nesiūlė, vėliau akistatos metu nurodė, jog pareigūnai jam patys pradėjo sakyti, kad jis siūlė kyšį, nors realiai jis nieko nebuvo siūlęs. Teismo posėdžio metu teisiamasis taip pat teigė, jog nieko nesiūlė, o paklausus apie akistatos metu duotus parodymus, teigė, jog pareigūnai jam grasino, jog „prisiūs“ kyšį. Byloje nėra duomenų, jog K. R. ir A. J. turėtų pagrindo apkalbėti teisiamąjį, todėl teismas konstatuoja, jog jų parodymai yra objektyvūs ir teisingi. Visete įvertinus liudytojų K. R., A. J. parodymus apie kyšio pasiūlymo aplinkybes, galima daryti išvadą, kad M. M. suvokė, jog siūlė kyšį policijos pareigūnui. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad M. M. tikrai padarė administracinį teisės pažeidimą ir už tai jam grėsė protokolo surašymas – administracinė atsakomybė, nes automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržais, neturėjo automobilio registracijos pažymėjimo, draudimo.(b.l. 48-54). Kad M. M. suvokė tokius padarinius, teismui nekyla abejonių, nes ankščiau buvo baustas už toki pat pažeidimą. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių, kad teisiamasis tikėjosi tam tikrų konkrečių veiksmų iš paperkamų asmenų), kuriuos pastarieji turėtų atlikti papirkėjo naudai. Visuma aptartų įrodymų patvirtina teismo išvadą, kad M. M. suvokė, jog siūlė kyšį policijos pareigūnui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teisiamasis tiesiogiai pasiūlydamas 100 Lt išreiškė savo norą, kad policijos pareigūnai pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jiems pagal įstatymą priskirtų pareigų: nepastebėtų KET pažeidimų, už tai netaikytų jam administracinės atsakomybės, esant pagrindui taip veikti. Jis siekė, kad pareigūnai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytus pažeidimus, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neveiktų teisėtai. Tai atitinka kvalifikuotos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. numatytos papirkimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyvųjį požymį – tikslą – siekimą neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra –bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. yra nedirbantis, baustas administracine tvarka, tai yra sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, ir nors baudas sumoka, tačiau šios nuobaudos nepasiekia tikslų ir teisiamasis toliau daro teisės pažeidimus, kas leidžia daryti išvadą, jog paskyrus baudos bausmė, nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Kadangi M. M. teisiamas pirmą kartą (anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs), šiuo nuosprendžiu baudžiamas už baudžiamąjį nusižengimą, todėl jam skirtinas mažesnis negu numatytas bausmės vidurkis, tai yra 6 mėnesiai laisvės apribojimo. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad M. M. yra ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau ir toliau daro teisės pažeidimus, kas leidžia daryti išvadą apie jo nenorą taisytis, tad siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų M. M., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 20 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 303-307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Teisėjos parašas.
Nuorašas tikras:
Teisėja Judita Sungailaitė