LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. spalio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. spalio 11 d. pateiktu pareiškėjo E. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2021 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. B. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis palikta nepakeista, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pareiškėjas teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 3 punktą. Teismai nevertino pareiškėjo elgesio pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, netinkamai įvertino jo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, nepareikalavo papildomų duomenų ir dokumentų jo sąžiningumui įvertinti. Pareiškėjas nurodė, kad ėmęs vartojimo kreditus pradines įmokas mokėjo ir vertino savo mokumą. Teismai netinkamai vertino ir pareiškėjo suvokimo laipsnį, privalėjo atsižvelgti į jo gyvenimišką patirtį, kitas reikšmingas aplinkybes, ypatingai tai, jog pareiškėjas negalėjo numanyti, kad išvykus į užsienio valstybę jam nepasiseks (subjektyvusis kriterijus). Nuo 2019 m. birželio mėnesio pareiškėjas jokių papildomų kreditorių nebeturi. Taigi, faktiškai per visą vertinamąjį trijų metų laikotarpį susiklostė neprognozuojamas laikotarpis, kai pareiškėjas nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams.
Taip pat pareiškėjas argumentuoja, kad teismai, vertindami pareiškėjo sąžiningumą, nevertino pačių kredito institucijų veiksmų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kredito įstaigos suteikė pareiškėjui ne po vieną vartojimo kreditą, vadinasi ir pačios kredito įstaigos vertino pareiškėją kaip sąžiningą, mokų ir atitinkantį visus kriterijus vartojimo kreditui gauti. Byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad pareiškėjas sąmoningai klaidino kreditorius dėl savo finansinės padėties, nuslėpė turimą turtą ar gaunamas lėšas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė
Algirdas Taminskas