Civilinė byla Nr. e2A-645-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00601-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantijos išmokos išmokėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi kredito unija (toliau – BKU) Centro taupomoji kasa (toliau – ir Unija) prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau - ir INVEGA) 56 583,14 Eur garantijos išmoką ir 6 proc. metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti garantijos išmoką, kurią turėjo sumokėti ieškovei pagal 2014 m. spalio 22 d. atsakovės išduotą garantiją, remiantis ieškovės su atsakove 2012 m. gegužės 15 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartimi (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). Šia garantija buvo garantuojamas ieškovės suteikto kredito gavėjai UAB „Niksoft“ 80 proc. kredito sumos pagal 2014 m. spalio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. P14/00060 (toliau – Kreditavimo sutartis) grąžinimas.

3.       Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė atsisakė išmokėti dalį garantijos išmokos ieškovei pagal Smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. 04999 (toliau – Garantija), išduotą remiantis ieškovės ir atsakovės 2012 m. gegužės 15 d. sudaryta Bendradarbiavimo sutartimi.

4.       INVEGA Garantija buvo garantuojama Unijos išduotos paskolos gavėjo UAB „Niksoft“ paskolos, kurios dydis 174 640 Eur, pirmosios dalies (139 712 Eur) grąžinimas, t. y. Garantija buvo išduota dėl 80 proc. Unijos skolininkei UAB „Niksoft“ suteikto kredito sumos pagal Kreditavimo sutartį. Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui Unijos naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, dėl kurio tinkamo realizavimo ginčo tarp bylos šalių nėra, taip pat išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis visai paskolos su palūkanomis sumai: 651 234,10 Lt (188 610,43 Eur) (toliau – Vekselis). Vekselio davėja – skolininkė UAB „Niksoft“. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl teisinių pasekmių, nulemtų faktinės aplinkybės, kad 2016 m. kovo 8 d. pratęsiant Kreditavimo sutartį nebuvo pratęstas ir Vekselio apmokėjimo terminas.

II. Pirmosios, apeliacinės, kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismas nustatė, kad atsakovės suteikta garantija yra sąlyginė.

5.2.                      Teismas sprendė, kad ieškovė neįvykdė vienos iš garantijos suteikimo sąlygų – kredito grąžinimui užtikrinti turėjo būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn. po jo. Ieškovei išduotas Vekselis atitiko šią sąlygą iki Kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriuo kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 10 d. Pratęsus kredito grąžinimo terminą, ieškovės prašymu atsakovė 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. G-16-0183 „Dėl garantijos suteikimo sąlygų pakeitimo už BKU Centro taupomoji kasa UAB „Niksoft“ išduodamą paskolą“ pakeitė Sprendimu dėl garantijos sąlygų nustatytas 5 ir 7 punktų sąlygas, susijusias su kredito grąžinimo terminu ir kredito grąžinimo grafiku, tačiau 12 punkto sąlyga – kredito grąžinimui užtikrinti ieškovei turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn., liko. Ieškovė, pratęsusi kredito grąžinimo terminą, nesiėmė jokių veiksmų, kad Vekselio terminas atitiktų Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nustatytą vekselio terminą.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad vekselis yra perteklinė kredito užtikrinimo priemonė ir ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Niksoft“ pagal Kreditavimo sutartį, net ir realizavus Vekselį, nebūtų pasikeitusi, todėl atsakovės padėtis, nerealizavus Vekselio, nepablogėjo. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 3.2 punktą ir Sprendimo dėl garantijos sąlygų 12 punktą kredito grąžinimo užtikrinimas vekseliu yra esminė Kreditavimo sutarties sąlyga, o paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ Vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn., yra viena iš garantijos suteikimo sąlygų. Bendradarbiavimo sutarties 3.4 punktu ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos Garantijos suteikimo sąlygos.

5.4.                      Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „Niksoft“ iškėlė bankroto bylą, o pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, įsiteisėjus šiai nutarčiai, išieškojimas iš UAB „Niksoft“ pagal neapmokėto vekselio pagrindu notaro išduotą vykdomąjį įrašą nebebūtų galimas, ir ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito būtų tenkinamas proporcingai su kitų kreditorių reikalavimais, nepateisina ieškovės atlikto Garantijos suteikimo sąlygų pažeidimo. Ieškovė dar iki bankroto bylos UAB „Niksoft“ iškėlimo privalėjo įvykdyti Garantijos suteikimo sąlygą – užtikrinti, kad būtų pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn. po jo.

5.5.                      Teismas sprendė, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties 10.4 punkto 2 papunktį atsakovė turi teisę mažinti pagal Garantiją išmokamą sumą (garantijos išmoką), jeigu ieškovė be atsakovės rašytinio sutikimo pakeitė esmines paskolos sąlygas ir tai pablogino atsakovės, kaip garanto, padėtį. Jei ieškovė be atsakovės raštiško sutikimo atsisakė nuo paskolos grąžinimo užtikrinimo (įkeisto turto ar jo dalies ar kito jos naudai nustatyto paskolos grąžinimo užtikrinimo) ar nesiėmė veiksmų numatytoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms gauti, atsakovė atleidžiama nuo atsakomybės ta apimtimi, kuria atsakovė būtų galėjusi patenkinti savo reikalavimą iš paskolos grąžinimo užtikrinimo, kurio ji atsisakė.

5.6.                      Ieškovė nesiėmė veiksmų numatytai kredito grąžinimo užtikrinimo priemonei – paprastajam neprotestuotinam UAB „Niksoft“ Vekseliui visai kredito sumai su palūkanomis, kuris turėtų galioti ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn., gauti, todėl atsakovė turėjo teisę pagal Bendradarbiavimo sutarties 10.4 punkto 2 papunktį sumažinti Garantijos išmoką. Ieškovė ieškinyje neginčijo tvarkos, kuria buvo apskaičiuota išmokėta Garantijos išmokos dalis, ir šios išmokos dalies dydžio pagrįstumo.

6.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės bankrutavusios kredito unijos Centro taupomosios kasos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

7.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinio teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

7.1.                      Pagal Bendradarbiavimo sutarties 9.1 ir 10.4 punktą atitinkamų Garantijos suteikimo sąlygų neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia atsakovės teisę ne atsisakyti mokėti pagal Garantiją išmokamą sumą (garantijos išmoką), bet ją mažinti.

7.2.                      Atsakovė turi teisę mažinti pagal Garantiją išmokamą sumą (garantijos išmoką), jei Unija be atsakovės rašytinio sutikimo pakeitė esmines paskolos sąlygas ir tai pablogino atsakovės, kaip garanto, padėtį.

7.3.                      Bendradarbiavimo sutarties 10.4.2 papunkčio analizė leidžia daryti išvadą, jog Garantijos išmokos mažinimo pagrindas pagal šią sutarties sąlygą yra bet kurio iš šių veiksmų atlikimas – esminių paskolos sąlygų be atsakovės rašytinio sutikimo pakeitimas, paskolos grąžinimo užtikrinimo be atsakovės rašytinio sutikimo atsisakymas ir veiksmų nesiėmimas nurodytoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms gauti bei šių veiksmų nulemtas atsakovės kaip garanto padėties pablogėjimas.

7.4.                      Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog, pakeitus Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygų paskolos grąžinimo terminą, šio sprendimo 12 punktas, apibrėžiantis vekselio išdavimo sąlygas, nebuvo pakeistas, todėl atitinkamai turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į pakeistą paskolos grąžinimo terminą. Kita vertus, šios pareigos tinkamam vykdymui vertinti teisėjų kolegija manė esant reikšmingas ir ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ieškovė turėjo vekselį, atitinkantį pradines paskolos sutarties sąlygas, kreipdamasi į atsakovę dėl paskolos sąlygų pakeitimo, ji nurodė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, tarp kurių vekselis nebuvo nurodytas, atsakovė dėl šių ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių jokių pastabų nepateikė ir pakeistame Sprendime dėl garantijos suteikimo vekselio pakeitimo sąlygų neaptarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti nustatyta, kiek pačios atsakovės elgesys, nededant pastangų aiškiai apibrėžti, kaip turi būti vykdoma Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nustatyta ieškovės pareiga, kai yra pakeičiamas paskolos grąžinimo terminas, prisidėjo prie to, kad atsakovės padėtis galimai pablogėjo.

7.5.                      Atsakovės prievolės išmokėti garantijos išmoką dydis yra proporcingas atsakovės kaip garanto padėties pablogėjimui. Ši sąlyga suponuoja, kad garanto padėties pablogėjimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju vertinant konkretų ieškovės atliktą neteisėtą veiksmą.

7.6.                      Teisėjų kolegijos teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nustatęs ieškovės pareigos pateikti vekselį pažeidimą, šios pareigos pažeidimo pasekmes iš esmės vertino kaip sudarančias atsakovės teisę atsisakyti išmokėti Garantijos išmoką, o ne ją sumažinti, todėl netyrė ir nevertino antrosios Bendradarbiavimo sutarties 10.4.2 punkte nustatytos sąlygos, t. y., ar ieškovės pareigos pažeidimas lėmė atsakovės padėties pablogėjimą ir kokiu mastu.

7.7.                      Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog byloje dalyvauja bankrutuojanti įmonė ir dėl to turi būti ginamas viešasis interesas, nesudaro teisinio pagrindo plačiai aiškinti Garantijos sąlygas bei keisti joje nurodytus vienašalius garanto įsipareigojimus, taip paneigiant sandorio šalies valią ir pažeidžiant sutarčių laisvės bei teisėtų lūkesčių principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovė BKU Centro taupomoji kasa prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Priešingai, nei įvertinta pirmosios instancijos teismo sprendime, Unija nepažeidė Bendradarbiavimo sutarties 10.4 punkto 2 papunkčio, kuriame numatytas atvejis, kuomet atsakovė  turi teisę mažinti pagal Garantiją išmokamą sumą (garantijos išmoką). Unija būtų pažeidusi Bendradarbiavimo sutarties reikalavimus, jeigu būtų atlikusi bet kurį iš šių veiksmų: pakeitusi esmines paskolos sąlygas be atsakovės rašytinio sutikimo; atsisakiusi nuo paskolos grąžinimo užtikrinimo be atsakovės rašytinio sutikimo; nesiėmusi veiksmų numatytoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms gauti. Tačiau nei vieno iš šių veiksmų ieškovė neatliko.

8.2.                      Unija atliko Kreditavimo sutarties pakeitimą turėdama rašytinį atsakovės sutikimą. Unijos prašyme nurodytos užtikrinimo priemonės apsiribojo tik nekilnojamojo turto įkeitimu. Nei Unijos prašyme, nei atsakovės direktoriaus įsakyme nebuvo nurodyta, kad turėtų būti pratęstas Vekselio galiojimas – tai atsakovė neabejotinai matė ir, jeigu matytų poreikį, būtų galėjusi reikalauti Vekselio terminą pratęsti.

8.3.                      Unija neatsisakė nuo paskolos grąžinimo užtikrinimo be atsakovės rašytinio sutikimo. Kreditavimo sutarties užtikrinimui išduotas Vekselis nebuvo keičiamas ir galiojo nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2017 m. vasario 10 d., t. y. iki pačiame Vekselyje numatytos datos. Kita vertus, jeigu Vekselio termino nepratęsimas būtų traktuojamas kaip Vekselio atsisakymas, turėtų būti pripažinta, kad tam gautas atsakovės rašytinis sutikimas. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovė negalėjo pakeisti Vekselio datos be atsakovės sutikimo. Vadinasi, kadangi Vekselis nebuvo pakeistas ir jo nebuvo atsisakyta, o atsakovė iš esmės pritarė (neprieštaravo) tokiai situacijai, nors turėjo tam galimybę, kadangi Unija prašė atsakovės sutikimo dėl Garantijos sąlygų keitimo, negalima teigti, kad Unija būtų atsisakiusi nuo paskolos grąžinimo užtikrinimo be atsakovės rašytinio sutikimo.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime padarė išvadą, kad Unija neįvykdė vienos iš Garantijos suteikimo sąlygų – kredito grąžinimui užtikrinti ieškovei turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn. Priešingai, Unija garantijos suteikimo sąlygą įvykdė ir Vekselį gavo, pilnai įgyvendindama visas sąlygas, kurios Unijai buvo iškeltos Garantijos suteikimo sąlygose, Garantijos suteikimo metu 2014 m. spalio 22 d. Vekselis atitiko sąlygą, kuri buvo numatyta įsakymo dėl Garantijos suteikimo sąlygų 12 punkte – Vekselis galiojo 4 mėnesius ilgiau, nei numatytas Kreditavimo sutarties terminas. Garantijos suteikimo sąlygose (12 punkte ar kitur) nebuvo reglamentuota, kaip turi būti elgiamasi, jeigu Kreditavimo sutartis vėliau yra pratęsiama. Todėl Unija neturėjo pagrindo manyti, kad, pratęsiant Kreditavimo sutartį ir nesant jokių atsakovės pastabų, Garantijos suteikimo sąlygų 12 punkto reikalavimas turėjo būti įgyvendinamas tokiu būdu, kaip kilus ginčui reikalauja atsakovė. Vadinasi, Unija ėmėsi visų atsakovės reikalautų veiksmų numatytoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms gauti.

8.5.                      Apeliantės teigimu, turėtų būti pripažinta pačios atsakovės atsakomybė dėl Bendradarbiavimo sutarties 10.4 punkto 2 papunkčio pažeidimo situacijos sukūrimo. Kadangi atsakovė neišreiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl nepratęsiamo Vekselio termino, Unija pagrįstai tikėjosi, kad šis reikalavimas buvo aktualus tik Garantijos suteikimo metu ir atsakovei jis nebeaktualus. Todėl, jei Unija ir pažeidė Bendradarbiavimo sutarties 10.4 punkto 2 papunkčio reikalavimą (kaip įvertinta skundžiamame sprendime) pati atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos, kadangi suklaidino Uniją (leido sąžiningai klysti).

8.6.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, kad apeliantė negalėjo turėti jokių Vekselio realizavimo galimybių. 2017 m. vasario 10 d. suėjus Vekselio apmokėjimo terminui Unija neturėjo teisės ir negalėjo realizuoti vekselio, kadangi kredito pagal Kreditavimo sutartį, kaip pagrindinio sandorio, grąžinimo terminas tuo metu nebuvo suėjęs (buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 10 d.), o Kreditavimo sutarties pakeitimui, pratęsiant paskolos grąžinimo terminą, tačiau nepratęsiant Vekselio termino, buvo gautas atsakovės sutikimas. Kredito gavėjas UAB „Niksoft“ iki Vekselio apmokėjimo termino tinkamai ir laiku atlikdavo dalinius kredito pagal Kreditavimo sutartį mokėjimus.

8.7.                      Unijai net ir realizavus Vekselį ar pratęsus Vekselio apmokėjimo terminą, Unijos reikalavimo teisė į UAB „Niksoft“ negrąžintą kredito dalį nebūtų pasikeitusi. 2017 m. lapkričio 20 d. kredito gavėjui UAB „Niksoft“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto byloje patvirtintas Unijos trečios eilės kreditorinis reikalavimas lygus 140 714,36 Eur sumai. Pagal tuo metu galiojantį ĮBĮ visi vykdomieji dokumentai antstolių turėjo būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, nors teoriškai Unija galėjo po 2017 m. vasario 10 d. (suėjus Vekselio apmokėjimo terminui ir kredito gavėjui UAB „Niksoft“ jo neapmokėjus) kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, tačiau faktinė situacija dėl to nebūtų pasikeitusi – atitinkamai Unijos veiksmais nebuvo pabloginta garanto (atsakovės) padėtis.

8.8.                      Vekselio pratęsimas po 2017 m. vasario 10 d. taip pat nebūtų sudaręs galimybių Unijai pasinaudoti šiuo Vekseliu. Jeigu ir būtų pratęstas Vekselio apmokėjimo terminas, jis vis tiek nebūtų suėjęs kredito gavėjo UAB „Niksoft“ bankroto bylos teisme iškėlimo metu, kadangi bankroto byla iškelta 2017 m. lapkričio 20 d., o Vekselio apmokėjimo terminas būtų suėjęs tik 2020 m. vasario 10 d. (galutinis atsiskaitymo pagal Kredito sutartį terminas plius dar 4 mėnesiai).

8.9.                      Skundžiamame sprendime netinkamai įvertinta, kad Vekselis konkrečioje situacijoje buvo perteklinė užtikrinimo priemonė, todėl jos galiojimas ar negaliojimas niekaip nekeitė santykių tarp Unijos ir skolininko UAB „Niksoft“. Vekselį pasirašė ir Unijai pateikė pati skolininkė UAB „Niksoft“. Tai reiškia, kad pagal Vekselį Unija negalėjo įgyti jokių papildomų teisių ar garantijų, nei jau buvo įgijusi pagal pagrindinę Kreditavimo sutartį, kadangi tiek Kreditavimo sutartimi, tiek Vekseliu ta pati skolininkė UAB „Niksoft“ prisiėmė tą pačią prievolę. Vekseliai panašiais atvejais Unijoje buvo pasirašomi siekiant supaprastinti skolų išieškojimo procesus, kadangi Vekselis gali būti teikiamas notarui ir nereikalaujama prieš tai inicijuoti skolos prisiteisimo teisminiu būdu. Tačiau tokiu būdu yra reguliuojami tik procesiniai klausimai (išieškojimo atvejais), o prievolės esmė dėl vekselio pasirašymo ar nepasirašymo niekaip nepasikeičia ir negali pasikeisti. Tai reiškia, kad nepratęsdama Vekselio galiojimo ir / ar nepasirašydama naujo Vekselio Unija jokia apimtimi neprarado ir neatsisakė reikalavimo teisės į skolininką UAB „Niksoft“, kadangi Vekseliu buvo dubliuojami įsipareigojimai skolininko prisiimti pagal Kreditavimo sutartį. Taigi, Unija niekada neturėjo teisės reikšti atskirų reikalavimų tiek Vekselio, tiek Kreditavimo sutarties pagrindu – tai buvo alternatyvūs tos pačios paskolos įforminimo dokumentai. Vadinasi, nepratęsusi Vekselio, Unija iš esmės neprarado jokių teisių ir pareigų, išskyrus procesines galimybes išieškojimo atveju kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo per notarą (Vekselio pagrindu).

8.10.                      Skundžiamame sprendime liko nevertinti Unijos argumentai, kad atsakovės sprendimai neatitinka Garantijos esmės, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei sutarčių aiškinimo principų. Byloje ginčyti atsakovės sprendimai lemia, kad Unija negalėjo pasinaudoti Garantijos suteikiamomis teisėmis ir apsauga, t. y. buvo paneigta pačios Garantijos esmė. Byloje dėstoma atsakovės pozicija, kad Unija galėtų gauti pilną išmoką pagal Garantiją, jeigu būtų pabandžiusi realizuoti Vekselį vien formaliai ir tik tam, kad būtų formaliai tenkinamos atsakovės keliamos Garantijos išmokėjimo sąlygos. Akivaizdu, kad tokie veiksmai, kurių tikslai yra tik formalūs, nebūtų pagrįsti ir neturėtų nei teisinės, nei ekonominės logikos.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė INVEGA prašo apeliantės skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Garantija kredito įstaigai (garantijos gavėjui) buvo suteikta vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 322 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Vadovaujantis Nuostatų (redakcija, galiojusi Garantijos suteikimo dieną) 17 punktu, atsakovė garantijos gavėjui garantuoja paskolos gavėjui suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios atsakovės atsakomybės limitą, grąžinimą. Paskolos gavėjui grąžinus dalį paskolos, šia suma pirmiausia sumažinama atsakovės Garantija užtikrinta paskolos dalis (tai yra šia suma sumažinama garantijos suma). Pagal suteikiamą Garantiją atsakovės atsakomybė yra subsidiari. Kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, atsakovė Garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Paskolos negrąžinimo atveju iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų išieškotos pinigų sumos pirmiausia dengiama atsakovės Garantija neužtikrinta paskolos dalis, tada bendrovės garantija užtikrinta paskolos dalis. Atsakovė, priimdama sprendimą dėl Garantijos išmokos mokėjimo, privalo įvertinti, ar yra įvykdytos visos Garantijos suteikimo sąlygos. Skundžiamas teismo sprendimas visiškai atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

9.2.                      Apeliantė nesutinka ir mano, kad atsakovė nepagrįstai sumažino mokėtiną Garantijos išmoką, Unijai nerealizavus vienos iš paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių – paprastojo neprotestuotino vekselio. Unija nurodo, kad paprastojo neprotestuotino vekselio galiojimo terminas buvo susietas su pirmine paskolos grąžinimo termino data (t. y. 2017 m. vasario 10 d.), todėl 2017 m. vasario 10 d. suėjus paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo terminui, Unija neturėjo teisės ir negalėjo realizuoti vekselio, kadangi paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 10 d. Tačiau, atlikusi garantuotos Kreditavimo sutarties pakeitimą, t. y pratęsusi paskolos grąžinimo terminą iki 2019 m. spalio 10 d., Unija nesiėmė jokių veiksmų, kad pratęsiant paskolos grąžinimo terminą būtų užtikrintas Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės galiojimas. Tokiu būdu Unija neįvykdė Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodytos garantijos suteikimo sąlygos.

9.3.                      Įvertinus Unijos kartu su prašymais dėl Garantijos išmokos mokėjimo pateiktą informaciją, nustatyta, kad būtent dėl Unijos nerūpestingumo ir neapdairumo buvo prarasta Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodyta užtikrinimo priemonė (paprastasis neprotestuotinas vekselis). Unija neužtikrino nurodytos užtikrinimo priemonės galiojimo visą Kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį. Tokie Unijos veiksmai pablogino atsakovės, kaip garanto, padėtį, todėl Unija neturi pagrindo reikalauti Garantijos išmokos mokėjimo pilna apimtimi.

9.4.                      Kaip nepagrįsti vertintini Unijos argumentai ir modeliuojama situacija, kad paprastojo neprotestuotino vekselio vis tiek nebūtų buvę galima realizuoti, net ir tuo atveju, jei jis būtų galiojęs ir paskolos grąžinimo termino pratęsimo laikotarpiu, nes jį išdavė tas pats paskolos gavėjas, kuris vėliau tapo nemokus, todėl nebūtų galėjęs įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų nei pagal Kreditavimo sutartį, nei pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendradarbiavimo sutarties nuostatos neužkerta kelio Unijai kreiptis į atsakovę ir prašyti pakeisti esmines paskolos suteikimo sąlygas, tarp jų ir sąlygas dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Bendradarbiavimo sutartis numato galimybę keisti sąlygas, susijusias su paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis. Šiam veiksmui atlikti turi būti gautas rašytinis atsakovės sutikimas (Bendradarbiavimo sutarties 3.2 punktas). Tačiau Unija tokia galimybe nesinaudojo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad paskolos grąžinimas būtų užtikrintas (galimai ir kitokia paskolos grąžinimo užtikrinimo priemone) ir atsakovės, kaip garanto padėtis, nebūtų pabloginta.

9.5.                      Šiuo atveju Unija netinkamai vykdė ir susitarimą su pačiu paskolos gavėju. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 10.2.1 punkte įtvirtinta, kad kredito gavėjas paskolos grąžinimui užtikrinti Unijai turi pateikti paskolos gavėjo paprastąjį neprotestuotiną vekselį visai paskolos su palūkanomis sumai ir visam paskolos terminui. Tad Unija neužtikrino ne tik Garantijos suteikimo sąlygų tinkamo vykdymo, bet nesiėmė veiksmų ir Kreditavimo sutarties sąlygų užtikrinimui.

9.6.                      Bendradarbiavimo sutarties 3.4 papunktyje taip pat įtvirtinta, kad garantijos suteikimo sąlygos yra nustatomos atsakovės priimtame sprendime dėl garantijos suteikimo. Unija turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos Garantijos suteikimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju Unija nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų įvykdyta Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nurodyta sąlyga – suteikta paskola būtų užtikrinta paskolos gavėjo pateiktu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu visai paskolos sumai visu paskolos grąžinimo termino laikotarpiu ir 4 mėnesius jam pasibaigus.

9.7.                      Iš Sprendimo dėl garantijos suteikimo nuostatų bei Bendradarbiavimo sutarties nuostatų Unijai iš anksto buvo žinoma, kad visą garantijos išmoką Unija galės gauti tik tuo atveju, jei bus įvykdytos visos Garantijos suteikimo sąlygos ir atsakovei bus pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Unija sutiko su tokiomis sąlygomis, niekada joms neprieštaravo, neprašė atsakovės keisti nei Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygos dėl neprotestuotino vekselio pateikimo visam paskolos galiojimo terminui, nei keisti šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, įpareigojančias vykdyti visas Garantijos suteikimo sąlygas. Todėl neįvykdžiusi Sprendimo dėl garantijos suteikimo ir Bendradarbiavimo sutarties nuostatų, Unija turi prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes – gauti tik dalį Garantijos išmokos.

9.8.                      Apeliantė nurodo, kad atsakovė nepagrįstai, remdamasi tik savo pačios vidinių tvarkų nuostatomis ir jų aiškinimu, sumažino Unijai mokėtiną Garantijos išmoką. Su nurodytu teiginiu atsakovė nesutinka, kadangi Garantijų teikimo nuostatų 14 punkte įtvirtinta, jog atsakovės valdyba turi teisę nustatyti papildomas garantijų suteikimo sąlygas, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo politiką ir siekdama valdyti pagal suteikiamas garantijas prisiimamą riziką. Pažymi, kad atsakovės valdybos priimti sprendimai, susiję su garantijų teikimo veikla, buvo ir yra viešai skelbiami atsakovės interneto svetainėje, jie visada buvo ir yra viešai prieinami kiekvienai atsakovės paskolų garantijomis besidominčiai finansų įstaigai. Taigi, jau kreipdamasi dėl garantijos suteikimo paskolos gavėjui išduodamai paskolai, ieškovė žinojo garantijų išmokų apskaičiavimo taisykles. Apie atitinkamas taisykles Unija buvo informuota Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Su tokiomis taisyklėmis Unija sutiko, priešingu atveju galėjo neteikti prašymo dėl garantijos suteikimo paskolos gavėjui suteikiamai paskolai, galėjo prašyti paaiškinti nurodytą garantijos išmokos apskaičiavimo taisyklę, tokią taisyklę kvestionuoti, siūlydama Bendradarbiavimo sutartyje nustatyti kitokią Garantijos išmokos mažinimo tvarką, esant nerealizuotam ir (arba) atsisakytam Vekseliui. Tačiau jokių nurodytų ar panašių klausimų dėl Garantijos išmokos apskaičiavimo taisyklių Unija nekėlė, todėl neturi pagrindo teigti, kad sumažinta Garantijos išmoka buvo apskaičiuota pagal neaiškias, pačios atsakovės sukurtas vidines taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų; byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 

11.       CPK 362

12.       Šiuo atveju bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsikirtimo į jį argumentus, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus šioje byloje.

Dėl naujų rašytinių paaiškinimų

13.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. balandžio 11 d. gauti atsakovės ir ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalys pateikia poziciją dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartyje iškeltų klausimų vertinimo ir įtakos byloje kilusio ginčo išsprendimui.

14.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, atsižvelgusi į apeliacinio proceso paskirtį ir į šioje byloje priimtą kasacinio teismo nutartį, nelaikė būtinu prašyti šalių paaiškinimų, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo nutarties išaiškinimus. Taigi, byloje dalyvaujančių asmenų naujuose rašytiniuose paaiškinimuose teikiama pozicija vertintina kaip apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą jau išdėstytos šalių pozicijos papildymas, kuris pasibaigus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį padavimo terminui, nėra leidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko visus paaiškinimus ir įrodymus teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu ar atsiliepimu į jį, o ne paskutinę dieną prieš pat paskirtąjį posėdį apeliacinės instancijos teisme. Todėl, atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų naujus rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kurios 1.1 punkte nustatyta, jog ši sutartis reguliuoja ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius, atsirandančius atsakovei teikiant ieškovei paskolų garantijas, kuriomis užtikrinamas paskolų grąžinimas. Pagal Bendradarbiavimo sutarties 1.2 punktą atsakovė teikia garantijas vadovaudamasi Nuostatais. Bendradarbiavimo sutartis reglamentuoja ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius tiek, kiek jų nereglamentuoja Nuostatai.

17.       2014 m. spalio 22 d. atsakovė išdavė Garantiją, kuria buvo garantuotas ieškovės išduoto kredito UAB „Niksoft“ grąžinimas. Pagal Kreditavimo sutartį kreditas turėjo būti grąžintas iki 2016 m. spalio 10 d., o 2016 m. kovo 8 d. susitarimu Kreditavimo sutartis buvo pakeista ir kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2019 m. spalio 10 d.

18.       Kredito grąžinimą UAB „Niksoft“ buvo užtikrinusi nekilnojamojo turto įkeitimu ir paprastuoju neprotestuotinu vekseliu visai kredito sumai su palūkanomis (651 234 Lt / 188 610,43 Eur), kurio apmokėjimo terminas – 2017 m. vasario 10 d.

19.       UAB „Niksoft“ netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį, todėl ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutraukė Kreditavimo sutartį. Įkeistas nekilnojamasis turtas buvo realizuotas vykdymo procese, gauta suma iš dalies padengta skola pagal Kreditavimo sutartį.

20.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Niksoft“ iškėlė bankroto bylą. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Niksoft“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Niksoft“ bankroto procese liko nepatenkintas 140 714,36 Eur ieškovės (kreditorės) finansinis reikalavimas, kilęs iš Kreditavimo sutarties.

21.       Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl Garantijos išmokos išmokėjimo. Atsakovės direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. G-IŠMOK-19-0013 „Dėl garantijos išmokos mokėjimo bankrutuojančiai kredito unijai Centro taupomoji kasa už UAB „Niksoft“ negrąžintą 174 640,00 paskolą“ buvo nuspręsta išmokėti ieškovei 41 980,74 Eur Garantijos išmoką. Šiuo sprendimu Garantijos išmoka buvo sumažinta 56 583,14 Eur (nepateikto apmokėti Vekselio suma (188 610,44 Eur) x 30 proc.). Atsakovės direktoriaus 2020 m. kovo 18 įsakymu Nr. G-IŠMOK-20-0012 „Dėl garantijos išmokos mokėjimo bankrutuojančiai kredito unijai Centro taupomoji kasa už UAB „Niksoft“ negrąžintą 174 640,00 paskolą“ atmestas ieškovės prašymas išmokėti likusią 56 583,14 Eur Garantijos išmoką.

22.       Atsakovė atsisakė išmokėti visą Garantijos išmoką motyvuodama tuo, kad ieškovė neįvykdė vienos iš Garantijos suteikimo sąlygų – kredito grąžinimas nebuvo užtikrintas paprastuoju neprotestuotinu UAB „Niksoft“ vekseliu ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojančiu ne trumpiau kaip kredito terminas ir dar 4 mėn.

23.       Mokėtiną Garantijos išmoką atsakovė sumažino 56 583,14 Eur (188 610,44 Eur Vekselio suma x 30 proc.), vadovaudamasi atsakovės valdybos 2013 m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl garantijos išmokos mokėjimo principų nustatymo, kai tam tikros aplinkybės nėra apibrėžtos garantijų teikimo nuostatuose, procedūrų vadove ar bendradarbiavimo sutartyje“.

24.       Pagal Bendradarbiavimo sutarties 3.4 punktą Garantijos suteikimo sąlygos yra numatytos atsakovės priimtame sprendime dėl Garantijos suteikimo. Ieškovė turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos Garantijos suteikimo sąlygos. Viena iš Garantijos suteikimo sąlygų yra nustatyta Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte – paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovei turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas paskolos gavėjo vekselis ieškovės naudai visai paskolos sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip paskolos terminas ir 4 mėn.

25.       Pagal Bendradarbiavimo sutarties 8.1 punktą garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė. Ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovės vykdyti savo įsipareigojimus pagal Garantiją, t. y. atlikti pilną Garantijos išmoką tik po to, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo. Sprendimo dėl garantijos suteikimo 17 punkte taip pat nustatyta, kad Garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė ir pagal ją mokama tik esant įvykdytoms garantijos suteikimo sąlygoms ir realizavus pirmaeiles paskolos grąžinimo priemones, nurodytas 11 ir 12 punktuose.

26.       Kreipdamasi dėl Garantijos išmokos sumokėjimo ieškovė, be kitų dokumentų, turi pateikti atsakovei dokumentus (jų kopijas) ir įrodymus, patvirtinančius atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo numatytų garantijos suteikimo sąlygų įvykdymą (Bendradarbiavimo sutarties 8.3 punkto 4 papunktis). Analogiška sąlyga nustatyta ir Nuostatų 18 punkte (redakcija, galiojusi Garantijos išdavimo metu).

27.       Nesutikdama su atsakovės pozicija (nemokėti dalies Garantijos išmokos), ieškovė kreipėsi į teismą dėl likusios – 56 583,14 Eur Garantijos išmokos priteisimo. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, jog, pakeitus Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygų paskolos grąžinimo terminą, šio sprendimo 12 punktas, apibrėžiantis vekselio išdavimo sąlygas, nebuvo pakeistas, todėl atitinkamai turėjo būti vykdomas atsižvelgiant į pakeistą paskolos grąžinimo terminą. Kasacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad ieškovė neįvykdė vienos iš Garantijos suteikimo sąlygų – kredito grąžinimui užtikrinti ieškovei turėjo būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ Vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn. Nepaisant to, kasacinio teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek pačios atsakovės elgesys, nededant pastangų aiškiai apibrėžti, kaip turi būti vykdoma Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nustatyta ieškovės pareiga, kai yra pakeičiamas paskolos grąžinimo terminas, prisidėjo prie to, jog atsakovės padėtis galimai pablogėjo, jei toks jos padėties pablogėjimas būtų nustatytas, kitaip tariant, būtina nustatyti, kiek pati atsakovė prisiėmė rizikos dėl atsiradusios situacijos. Be to, kasacinio teismo vertinimu, atsakovės prievolės išmokėti Garantijos išmoką dydis yra proporcingas atsakovės kaip garanto padėties pablogėjimui, todėl turi būti tiriama, ar ieškovės pareigos pažeidimas lėmė atsakovės padėties pablogėjimą ir kokiu mastu. Taigi, konstatavus ieškovės pareigos neįvykdymą, papildomai būtina nustatyti, ar atsakovė savo veiksmais prisiėmė riziką dėl galimo ieškovės pareigos neįvykdymo bei, ar dėl ieškovės pareigos neįvykdymo, atsakovės padėtis pablogėjo, jei taip, kokia apimtimi.

Dėl garantijos sąlygų

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis), t. y. garantija yra savarankiška prievolė, kai garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės.

29.       CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

31.       Garantijų teikimo nuostatų 2 punkte nurodyta, kad garantijos išmoka – pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, t. y. teisinis garantijos išmokos mokėjimo pagrindas – paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas. Garantijas teikiančios bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas vykdymą reglamentuojančiame Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad, kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Nuostatų 18 punkte įtvirtinta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, garantijos gavėjo garantijas teikiančiai bendrovei pateikiamas reikalavimas įvykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais. Pagal Nuostatų 19 punktą bendrovė garantijos išmoką sumoka garantijos gavėjui bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka.

32.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįvykdė vienos iš garantijos suteikimo sąlygų – kredito grąžinimui užtikrinti ieškovei nebuvo pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ vekselis ieškovės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn., t. y., kad pratęsus kredito grąžinimo terminą, apeliantės prašymu atsakovė 2016 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. G-16-0183 „Dėl garantijos suteikimo sąlygų pakeitimo už KU Centro taupomoji kasa UAB „Niksoft“ išduodamą paskolą“ pakeitė sprendimu dėl garantijos sąlygų nustatytas 5 ir 7 punktų sąlygas, susijusias su kredito grąžinimo terminu ir kredito grąžinimo grafiku, tačiau 12 punkto sąlyga – kredito grąžinimui užtikrinti apeliantei turi būti pateiktas paprastasis neprotestuotinas UAB „Niksoft“ vekselis apeliantės naudai visai kredito sumai su palūkanomis, galiojantis ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn., liko nepakeista.

33.       Apeliantė su tokiais teismo argumentais nesutinka ir nurodo, kad ji atliko Kreditavimo sutarties pakeitimą turėdama rašytinį atsakovės sutikimą, o atsakovė neginčijo fakto, kad ji davė raštišką sutikimą apeliantei, jog ši pakeistų Kreditavimo sutarties sąlygas. Apeliantės teigimu, šiuo atveju turėtų būti pripažinta pačios atsakovės atsakomybė dėl Bendradarbiavimo sutarties 10.4 punkto 2 papunkčio pažeidimo situacijos sukūrimo, kadangi atsakovė neišreiškė jokių pastabų ar prieštaravimų dėl nepratęsiamo Vekselio termino, dėl ko Unija pagrįstai tikėjosi, kad šis reikalavimas buvo aktualus tik Garantijos suteikimo metu ir atsakovei jis nebeaktualus.

Dėl atsakovės veiksmų keičiant Garantijos suteikimo sąlygas

34.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d. ieškovė atsakovei pateikė prašymą dėl UAB INVEGA garantuotos paskolos (lizingo) sąlygų keitimo, kuriuo prašė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2019 m. spalio 10 d. UAB INVEGA generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 6 d.  įsakymu Nr. G-16-0183 „Dėl garantijos suteikimo sąlygų pakeitimo už KU Centro taupomoji kasa UAB „Niksoft“ išduodamą paskolą“ ieškovės prašymui buvo pritarta, tuo pačiu buvo pakeisti Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygų 5 ir 7 punktai. Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygų punktai, susiję su paskolos grąžinimo užtikrinimu keisti nebuvo.

35.       Apeliantės teigimu, ji turėjo Vekselį atitinkantį pradines paskolos sutarties sąlygas, kreipdamasi į atsakovę dėl paskolos sąlygų pakeitimo nurodė paskolos grąžinimo užtikrinimo priemones, tarp kurių Vekselis nebuvo nurodytas, atsakovė dėl šių ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių jokių pastabų nepateikė ir pakeistame Sprendime dėl garantijos suteikimo vekselio pakeitimo sąlygų neaptarė, todėl pati turėtų prisiimti atsakomybę dėl susidariusios situacijos. Sutikti su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

36.       Bendradarbiavimo sutarties 3.2 punkte įtvirtinta, kad planuodama keisti numatytas esmines paskolos sąlygas ieškovė apie planuojamus pakeitimus atsakovę privalo informuoti raštu iki jos sprendimo dėl garantijos suteikimo priėmimo dienos (t. y. pateikti naują prašymą ir atitinkamų dokumentų kopijas). Taigi, po atsakovės sprendimo dėl garantijos suteikimo priėmimo dienos esminės paskolos sąlygos, kurios yra numatytos atsakovės sprendime dėl garantijos suteikimo, be rašytinio atsakovės sutikimo negali būti keičiamos. Sutiktina, kad šiuo atveju esminėmis paskolos sutarties sąlygomis laikytina: paskolos dydis, paskolos suteikimo (naudojimo) sąlygos, paskolos lėšų panaudojimo paskirtis, galutinis grąžinimo terminas, grąžinimo grafikas, taip pat Unijai įkeičiamas turtas ir kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės. Kaip jau minėta, ieškovė nepateikė atsakovei prašymo keisti kitas paskolos sąlygas (konkrečiai paskolos įvykdymo užtikrinimo priemones); byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė būtų vienašališkai šias sąlygas pakeitusi.

37.       Bendradarbiavimo sutarties 3.4 punkte yra įtvirtinta, kad garantijos suteikimo sąlygos yra nustatomos atsakovės priimtame spendime dėl garantijos suteikimo. Kredito unija turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos visos nurodytos garantijos suteikimo sąlygos. Kaip aukščiau paminėta, sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte yra nustatyta sąlyga, kad suteikta paskola turi būti užtikrinta paskolos gavėjo pateiktu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu visai paskolos sumai, visu paskolos grąžinimo termino laikotarpiu ir 4 mėnesius jam pasibaigus. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantei išduotas Vekselis iki tol, kol buvo pakeista Kreditavimo sutartis, atitiko šią sąlygą. Tačiau nuo to momento, kai Kreditavimo sutartis buvo pakeista, o paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 10 d., skolininkės išduotas Vekselis neatitiko sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nustatytos sąlygos. Todėl apeliantė turėjo imtis veiksmų šiam trūkumui pašalinti.

38.       Kaip minėta, sąlyga dėl paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių yra esminė ir nei vienai iš sutarties šalių, keičiant Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygas, nekilo poreikio ją papildomai aptarti, todėl laikytina, kad ši sąlyga sutarties šalims buvo aiški ir suprantama. Taigi, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė nedėjo pastangų aiškiai apibrėžti, kaip turi būti vykdoma Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte nustatyta ieškovės pareiga, kai yra pakeičiamas paskolos grąžinimo terminas, kadangi tokio poreikio nebuvo, nes paskolos sutarties termino pratęsimas nedaro įtakos kitoms esminėms paskolos sutarties sąlygoms (tame tarpe ir paskolos gražinimo užtikrinimo priemonėms), todėl nereikalinga šias sąlygas atskirai aptarti. Be to, paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės – Vekselio galiojimas nebuvo apibrėžtas konkrečia data, o susietas su paskolos grąžinimo terminu, kas papildomai patvirtina, jog, keičiant paskolos grąžinimo terminą, atskirai aptarti Vekselio pateikimo aplinkybes, nebuvo pagrindo.

39.       Pažymėtina ir tai, kad, keičiant paskolos grąžinimo terminą, Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punkte numatyta užtikrinimo priemonė buvo galiojanti (Vekselis galiojo iki 2017 m. vasario 10 d.), dėl ko atsakovei taip pat nekilo papildoma pareiga tuo metu reikalauti ieškovės pateikti atnaujintą užtikrinimo priemonę. Tuo tarpu ieškovė, remiantis Sprendimo dėl garantijos suteikimo 12 punktu, turėjo pareigą pateikti atsakovei UAB „Niksoft“ išduotą vekselį, galiojantį ne trumpiau kaip iki 2020 m. vasario 10 d., tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti neigiamas šio neveikimo pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Kreditavimo sutarties nuostatas kredito gavėja UAB „Niksoft“ privalėjo reguliariai ieškovei teikti informaciją apie savo finansinę būklę, taip pat informuoti apie susidariusius ūkinius – finansinius sunkumus, jų pobūdį ir tokiu būdu ieškovei turėjo būti žinoma apie prastėjančią UAB „Niksoft“ finansinę padėtį ir tai, jog, pasibaigus Vekselio galiojimo terminui, ieškovė neteko vienos iš paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių. Ieškovė be kita ko turėjo teisę, remiantis Kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų 31 punkto nuostatomis, reikalauti UAB „Niksoft“ pateikti ir papildomas prievolių užtikrinimo priemones, tačiau ieškovė jokių priemonių nesiėmė.

40.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė savo veiksmais (šiuo atveju neveikimu) nesuteikė ieškovei pagrindo manyti, kad pratęsus kredito grąžinimo terminą yra atsisakoma vienos iš paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių – vekselio visai kredito sumai su palūkanomis, galiojančio ne trumpiau kaip kredito terminas ir 4 mėn. po jo.

Dėl atsakovės kaip garanto padėties pablogėjimo

41.       Šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties 10 punkte numatyti atvejai, kuomet atsakovė turi teisę nemokėti pagal garantiją išmokamų sumų arba jas mažinti. Bendradarbiavimo sutarties 10.4.2 papunktyje numatyta, kad atsakovė turi teisę mažinti pagal garantiją išmokamą sumą (garantijos išmoką), jei: ieškovė be atsakovės rašytinio sutikimo pakeitė esmines paskolos sąlygas ir tai pablogino atsakovės, kaip garanto, padėtį. Jei ieškovė be atsakovės raštiško sutikimo atsisakė nuo paskolos grąžinimo užtikrinimo (įkeisto turto ar jo dalies ar kito jos naudai nustatyto paskolos grąžinimo užtikrinimo) ar nesiėmė veiksmų numatytoms paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėms gauti, atsakovė atleidžiama nuo atsakomybės ta apimtimi, kuria ieškovė būtų galėjusi patenkinti savo reikalavimą iš paskolos grąžinimo užtikrinimo, kurio ji atsisakė.

42.       Šiuo atveju, nustatyta, kad ieškovė nesiėmė veiksmų Sprendime dėl garantijos suteikimo sąlygų numatytai paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonei gauti, t. y. nepateikė atsakovei UAB „Niksoft“ išduoto vekselio, galiojančio ne trumpiau nei iki 2020 m. vasario 10 d. Ieškovės teigimu, net, jei ir būtų nustatytas ieškovės pareigos pateikti nurodytą paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę pažeidimas, tai jokiu būdu nepablogino atsakovės kaip garanto padėties. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

43.       Šiuo atveju, jei ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygas, be UAB „Niksoft“ įkeisto turto, ji būtų turėjusi papildomą paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę – vekselį, galiojantį ne trumpiau nei iki 2020 m. vasario 10 d. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis).Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnis), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

45.       Šie išaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad, išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje, turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), kad, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

46.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vekselis buvo išduotas vadovaujantis Kreditavimo sutarties 10.2.1 punktu, kuriame nurodyta, jog paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovei turi būti pateiktas paskolos gavėjo neprotestuotinas vekselis visai paskolos su palūkanomis sumai ir visam paskolos terminui. Taigi, pačioje Kreditavimo sutartyje expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad vekselis išduodamas Kreditavimo sutarties vykdymui – paskolos grąžinimui – užtikrinti. Kreditavimo sutarties pagrindu UAB „Niksoft“ išdavė vekselį, galiojusį iki 2017 m. vasario 10 d.

47.       Pažymėtina, kad UAB „Niksoft“ nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kreditavimo sutartį nutraukė. Šios sutarties nutraukimo metu ieškovei nebuvo pateikta paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonė – galiojantis vekselis. Šiuo atveju, nors ir sutiktina, kad vekselis, išduotas kaip Kreditavimo sutarties užtikrinimo priemonė savaime nesukuria papildomos prievolės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Kreditavimo sutarties nutraukimo metu ieškovei turint galiojantį vekselį, jo realizavimo tikimybė egzistavo. Kaip jau minėta, Kreditavimo sutartis su UAB „Niksoft“ nutraukta 2017 m. rugpjūčio 10 d., taigi, nuo šios datos ieškovė įgijo teisę pasinaudoti paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis. Vilniaus apygardos teismas tik 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Niksoft“ iškėlė bankroto bylą. Taigi, jei ieškovė Kreditavimo sutarties nutraukimo metu būtų turėjusi UAB „Niksoft“ išduotą vekselį, kaip to reikalauja Kreditavimo sutartis ir Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygos, ji būtų turėjusi galimybę vekselį (jo dalį) realizuoti ar bent jau kreiptis dėl vekselio realizavimo. Realizavus vekselį ar jo dalį, atsakovės padėtis būtų pagerėjusi, nes realizuota suma būtų mažinama Garantijos išmoka. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad ieškovei Kreditavimo sutarties nutraukimo metu neturint Sprendimo dėl garantijos suteikimo sąlygų 12 punkte nurodytos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės – vekselio, atsakovės kaip garanto padėtis pablogėjo. Savo ruožtu byloje nesant duomenų apie UAB „Niksoft“ turtinę padėtį iki bankroto bylos iškėlimo dienos ir realias ieškovės galimybes atgauti vekseliu užtikrintą pinigų sumą (ar jos dalį), nėra įmanoma nustatyti šios padėties pablogėjimo masto.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų (redakcija, galiojusi Garantijos suteikimo dieną) 14 punkte įtvirtinta, jog bendrovės (atsakovės) valdyba turi teisę nustatyti papildomas garantijų suteikimo sąlygas, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo politiką ir siekdama valdyti pagal suteikiamas garantijas prisiimamą riziką. Remiantis INVEGA valdybos 2013 m. vasario 18 d. sprendimo (posėdžio protokolas Nr. 008) „Dėl garantijos išmokos mokėjimo principų nustatymo, kai tam tikros aplinkybės nėra apibrėžtos garantijų teikimo nuostatuose, procedūrų vadove ar bendradarbiavimo sutartyje“ 1 punktu, kai garantijos kredito unijai suteikimo sąlygose nurodytas įkeisti turtas nėra įkeistas ir nebus realizuojamas arba nėra realizuotas, esamos skolos kredito unijai suma yra mažinama neįkeistos užtikrinimo priemonės rinkos verte buvusia garantijos suteikimo metu (kuri buvo pateikta banko teikime ar kitame dokumente) arba pirkimo kaina (kai rinkos vertė nebuvo nurodyta), taikant nekilnojamajam turtui – abiem atvejais 50 proc. koeficientą, o kitam turtui – abiem atvejais 30 proc. koeficientą. Taigi, nurodytame atsakovės valdybos sprendime yra aiškiai aptarti mokėtinos garantijos išmokos mažinimo atvejai, taikytini skirtingi išmokos mažinimo koeficientai, kurių dydis priklauso nuo turto rūšių.

49.       Vadinasi, šiuo atveju atsakovės valdyba savo sprendimu, kuris yra privalomas INVEGA garantijos gavėjams, įskaitant ir ieškovę, nustatė procedūras, kokia apimtimi yra mažintina garantijos išmoka, jei garantijos kredito unijai suteikimo sąlygose nurodytas turtas nebus realizuojamas arba nėra realizuotas. Sutiktina, kad šis valdybos sprendimas užtikrina šalių pusiausvyrą ir proporcingumo principo taikymą paskolos užtikrinimo priemonių nerealizavimo atveju, kuris priklauso nuo neįkeistos ar kitu būdu netektos ir dėl to nerealizuotinos užtikrinimo priemonės rūšies. Nagrinėjamu atveju dėl negalimumo realizuoti vekselio, kurio suma atitiko paskolos sumą, atsakovė nenurodė atsisakanti apskritai mokėti garantijos išmoką, taip pat mokėtinos garantijos išmokos nemažino vekselio suma, proporcinga atsakovės pagal garantiją prisiimtam atsakomybės limitui (80 proc.), tačiau mokėtiną garantijos išmoką mažino suma, atitinkančia 30 proc. vekselio sumos. Ši garantijos išmokos apskaičiavimo taisyklė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra sąžininga ir proporcinga, įvertinus tai, kad garantijos sąlyga nebuvo įvykdyta išimtinai dėl ieškovės neveikimo. 

50.       Tuo pačiu teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, įtvirtintą CK 6.200 straipsnyje ar kad ieškovės padarytas pažeidimas laikytinas formaliu.

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).

52.       INVEGA garantijų teikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintais Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad nurodytos bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė (4 punktas). Nurodytų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai (valstybės pagalbai, kuriai taikomas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo svarbą aptariamo pobūdžio garantijų teikimo santykiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Garantijų teikimo nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinamos ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto nuostatose įtvirtintos garantijos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-469/2016, 49 punktas).

53.       Atsižvelgiant į INVEGA teikiamų garantijų specifiką, priimdama sprendimą dėl garantijos išmokos mokėjimo INVEGA privalo įvertinti, ar yra įvykdytos visos garantijos suteikimo sąlygos. Tokią INVEGA prievolę nustato Garantijų teikimo nuostatų 18 punktas bei aukščiau nurodyta teismų praktika, suformuota aiškinant INVEGA teikiamų individualių garantijų specifiką. INVEGA taip pat privalo vadovautis Valdybos sprendimu, nustatančiu garantijos išmokos apskaičiavimo taisykles, kai išmokos tyrimo metu nustatoma, kad kredito unija neįvykdė visų garantijos sąlygų. Atsižvelgiant į nurodytą, vertindama ieškovės pateiktą prašymą dėl Garantijos išmokos išmokėjimo, atsakovė privalėjo vadovautis tiek šalies siejančios sutarties, tiek imperatyvių teisės aktų nuostatomis, kurios nesuteikia pagrindo ieškovės padaryto pažeidimo laikyti formaliu bei susidariusios situacijos vertinti kitaip.

54.       Pažymėtina, kad apeliantė sutiko su Bendradarbiavimo sutarties sąlygomis ir niekada nereiškė dėl jų prieštaravimo, todėl laikytina, jog apeliantė suprato, kad garantinę išmoką ji gaus tik įvykdžiusi visas garantijos suteikimo sąlygas bei pateiks atsakovei visus reikalaujamus dokumentus. Taigi, akivaizdu, neįvykdžiusi šių sąlygų apeliantė privalo prisiimti dėl savo veiksmų kilusias pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė neatsisakė tenkinti apeliantės prašymo dėl Garantijos suteikimo pilna apimtimi, t. y. apeliantė gavo dalį garantinės išmokos – 41 980,74 Eur, kurios išmokėjimo tvarkos ir dydžio nagrinėjamoje byloje neginčijo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo nurodymų, ginčui aktualios teismų praktikos ir, atmesdamas ieškinį. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovės ir atsakovės 2022 m. balandžio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiems asmenims.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                        Rasa Gudžiūnienė

                                Danguolė Martinavičienė

                                Alma Urbanavičienė