Baudžiamoji byla Nr. 1A-277-300/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67287-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.14.1.2.1;
(S)
2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,
gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, T. R. skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) iki 8 (aštuonių) mėnesių.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. R. skirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu T. R. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir T. R. skirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaityta pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį paskirta ir T. R. iš dalies atlikta bausmė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
T. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 7 d., apie 19 val., ties (duomenys neskelbtini), iš N. S. rankų atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai N. S. priklausantį turtą: rankinę, kurios vertė 50 Eur, su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 112“, kurio vertė 30 Eur, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, kurio vertė 10 Eur, akiniais, kurių 150 Eur, pinigine, kurios vertė 30 Eur, ir joje buvusiais 50 Eur, padarydamas nukentėjusiajai N. S. 320 Eur turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Konkrečiu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. R. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, įvertino tai, kad T. R. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri įstatymų leidėjo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 str. 2 d.; 11 str. 4 d.), jog nusikalto būdamas teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka.
Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad T. R. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Svarstant nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės dydį atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių, yra žymiai mažesnė už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 1 metams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių) ir galutinę subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 11 mėnesių) vertinti kaip aiškiai per griežtas ar dar labiau jas švelninti, nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju, kaip nurodyta anksčiau, tokių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, T. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Todėl tenkinti deklaratyvų nuteistojo T. R. apeliacinį skundą ir sušvelninti jam skirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.
Šiaulių apygardos teisme 2016 m. rugsėjo 8 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus el. paštu buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, prašant priteisti turėtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo T. R.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas nepagrįstas ir todėl netenkintinas. Pažymima, kad šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo T. R. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus išlaidų nepriteisti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Boleslovas Kalainis