Baudžiamoji byla Nr. 1S-705-317/2019

                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04058-2019-2                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;                                                 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. B. prašymas dėl jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarkos pakeitimo, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 36 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė 24 parų arešto bausmė.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. rugpjūčio 21 d. gautas nuteistojo R. B. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarkos pakeitimo, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Prašyme nuteistasis nurodė, jog, atliekant arešto bausmę įprasta tvarka, būtų apsunkintos jo galimybės dirbti.

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi R. B. prašymas atmestas. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog tiek BK 49 straipsnio 5 dalis, kurioje buvo nurodyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 59 straipsnio 2 dalies nuostata, numačiusi, kad „nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų“, neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d., o BVK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

4.       Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Tautvydas Tomkus skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą.

4.1.       Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 3 straipsnio 3 dalies ir BK 49 straipsnio 5 dalies bei 2019 m. birželio 27 d. BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad šiuo metu galiojanti BK 49 straipsnio redakcija sunkina nuteistojo padėtį, todėl žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vadovautis straipsnio redakcija, galiojusia iki 2019 m. liepos 6 d. Tokios praktikos laikosi Lietuvos teismai. Analogiškas aiškinimas suformuotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-252-870/2019.

4.2.       Skunde taip pat pažymima, jog nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, todėl, atlikdamas teismo skirtą arešto bausmę poilsio dienomis, turėtų galimybę išsaugoti darbo vietą, nenutraukti kitų socialinių ryšių, o tai labai svarbu įgyvendinant bausmės paskirtį bei atsižvelgiant į nuteisto asmens padėtį. Žemesnės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas.

5.       Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus skundas atmetamas.

6.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis R. B. siekia pakeisti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, prašydamas nustatyti šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

7.       Galimybė iki keturiasdešimt penkių parų asmeniui paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis buvo įtvirtinta BK 49 straipsnio 5 dalyje. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. Sutinkamai su tuo, nuo 2019 m. liepos 6 d. galios neteko ir BVK 59 straipsnio 2 dalis, nurodžiusi, jog nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, bei BPK 354 straipsnio 2, 3 dalys, numačiusios, jog teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BK 49 straipsnyje numatytais atvejais BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, jog ankstesnėje BVK 50 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti BVK 50 straipsnio 1 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 6 d.) numato, jog arešto bausmė atliekama pataisos įstaigoje. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad arešto bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 3 straipsnio 1 dalis numato, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog nuo 2019 m. liepos 6 d. neliko galimybės arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, ji atliekama tik pataisos įstaigoje, todėl apylinkės teismo sprendimas atsisakyti patenkinti nuteistojo prašymą dėl jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarkos pakeitimo, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai ir motyvai yra nepagrįsti.

8.       Atsakydamas į skundo argumentus, aukštesnės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nuteistojo gynėjas nėra teisus, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2019 m. liepos 6 d., kadangi nusikalstamą veiką, už kurio padarymą jam paskirta arešto bausmė, R. B. įvykdė dar iki 2019 m. liepos 6 d., o BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nors sutiktina su skundo autoriaus pozicija, jog nuteistojo R. B. teisinė padėtis, BK 49 straipsnio 5 daliai nuo 2016 m. liepos 6 d. netekus galios, pasunkėjo, tačiau BK 3 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl baudžiamojo įstatymo galiojimo laike šiuo atveju netaikytinos ir štai dėl ko.

9.       Įstatymo galiojimo laike principas yra įtvirtintas BK 3 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį atgal negalioja. Baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-684-92/2014, 1S-619-626/2015, 1S-430-870/2017, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-883-319/2017, 1S-411-530/2017). Taigi, sunkinančio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje.

10.       Atsižvelgdamas į visa, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pagrindo taikyti šiuo metu negaliojančių teisės aktų nuostatas R. B. atžvilgiu nėra. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo ir BVK nuostatas bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Tautvydo Tomkaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                      Algirdas Jaliniauskas