Administracinė byla Nr. eAS-1140-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01973-2025-5

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) ,,idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) ,,pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės prin-cipo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teis-mas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės“; 3) ,,panaikinti Teisingumo ministerijos 2025-03-04 raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (neveikimą/ vilkinimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) 1998-07-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai/teisingai išnagrinėti pareiškė-jo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų/neveiki-mo)“; 4) ,,priteisti iš atsakovės, sumokėtą žyminį (22.50 Eur.) mokestį“.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą. 

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui 2025 m. rugpjūčio 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis paduotu skundu (pareiškimu) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas), tačiau nenurodo kada gavo šį ginčijamą aktą. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjui 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie šiame skunde (pareiškime) ginčijamą Raštą, kadangi pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šis skundas (pareiškimas) dėl Rašto teismui pateiktas tik 2025 m. rugpjūčio 19 d., konstatavo, jog pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir neprašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundus su tapačiais reikalavimais jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-17700-952/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025, Nr. eI3-14401-621/2025, Nr. eI3-14584-631/2025, kuriose teismas nutartimis atsisakė pareiškėjo skundus priimti ir visose bylose dėl teismo priimtos nutarties atsisakyti priimti skundą pareiškėjas yra padavęs atskiruosius skundus, kurie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nėra išnagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-763-1188/2025 nurodoma, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 221 byla (1 – pagal apeliacinį skundą, 220 – pagal atskiruosius skundus), o pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus, inicijuoja vis naujus teismo procesus ir tuo atveju, kai pareiškėjo skundas yra priimtas teisme. Teismas nurodė, kad minėtoje teismo nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką, į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skirtina 200 Eur bauda.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas);  2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį visa apimtimi ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį ,,dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. 

Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu vertinimu dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu ir teigia, kad teismas turėjo teisę pareikalauti sumokėti žyminį mokestį, o išvada skirti baudą nepagrįsta ir tendencinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie Rašto įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Raštą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (administracinės bylos numeris: eI3-10928-780/2025) bei pateikė teismui ginčijamo Rašto kopiją. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Raštas buvo įteiktas pareiškėjui, jis žinojo apie atsakovo Raštą ir jo turinį vėliausiai 2025 m. kovo 31 d. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) 2025 m. rugpjūčio 19 d., taigi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas gali atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025; kt.).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo tendencingas kreipimasis su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-492/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-502/2025; kt.).

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame reikalavime formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai          Gintaras Kryževičius

                                        Egidijus Šileikis

                                        Virginija Volskienė