Administracinė byla Nr. eA-3088-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01737-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui  P. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ŠRATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo  P. Š. 20,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga ir jam yra pavestas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava)  administravimas. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T-173 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4.1, 4.2 ir 4.3 punktai nustato, jog vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje savininkai, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų bei gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas. Atsakovas P. Š. įsiskolinimo laikotarpiu buvo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamojo turto objektas) savininkas. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą. Atsakovas šio prašymo surašymo dieną yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovo skola sudaro 20,82 Eur. Pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos dėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimo ir taip pat prašė priteisti 18 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

3.       Atsakovas P. Š. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti, įpareigoti ŠRATC pateikti duomenis ar iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. buvo paimta atliekų, pareiškėjo reikalavimui už pirmus du 2014 metų ketvirčius taikyti senatį.

4.       Atsakovas nurodė, kad vietinė rinkliava skaičiuojama ketvirčiais, todėl reikalavimui už pirmus du 2014 metų ketvirčius yra suėjusi ieškinio senatis. Vietinė rinkliava gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų. Atsakovas teigė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neturėjo jokių atliekų, jo pajamos yra mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis, todėl gyvena iš natūrinio ūkio, kur jokių atliekų nesusidaro. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai kėsinasi į jo nuosavybę.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino visiškai, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo P. Š. 20,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Joniškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-188 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintais Nuostatais.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovas P. Š. gyvena Joniškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, įskaitant gyvenamąjį namą, kuriam nustatyta tvarka yra suteiktas adresas, ir pagal Nuostatų 4.1 bei 15 punktus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

8.       Teismas nurodė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta vietinė rinkliava ir (ar) vietinės rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis atleistas atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka nebuvo. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl to jis buvo kreipęsis, tačiau atleistas nebuvo, sprendimo neskundė. Teismas pabrėžė, kad jei pareiškėjas, kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovas, netinkamai vykdė savo pareigą dėl komunalinių atliekų išvežimo, atsakovas turi teisę kreiptis į patį pareiškėją ar į teismą dėl patirtos žalos, tačiau tai nepanaikina atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

10.       Teismas iš pareiškėjo pateiktos pažymos nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 20,82 Eur. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

11.       Teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo 18 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.). 

III.

12.       Atsakovas P. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimui už pirmus du 2014 metų ketvirčius taikyti senatį ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo, įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis ar iš atsakovo per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo paimta atliekų.

13.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad vietinė rinkliava skaičiuojama ketvirčiais, todėl reikalavimui už pirmus du 2014 metų ketvirčius yra suėjusi ieškinio senatis. Vietinė rinkliava gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų. Atsakovas tvirtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. neturėjo jokių atliekų, jo pajamos yra mažesnės nei minimalių vartojimo poreikių dydis, todėl gyvena iš natūrinio ūkio, kur jokių atliekų nesusidaro, o pareiškėjas nepagrįstai kėsinasi į jo nuosavybę. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes pagal teisės aktus tik atliekų turėtojas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, o kas atliekų neturi, neprivalo mokėti ir vietinės rinkliavos.

14.       Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis, kiek per ginčo laikotarpį iš jo buvo paimta atliekų, tuomet atsakovas būtų įrodęs, kad atliekų neturėjo ir nėra vietinės rinkliavos mokėtojas. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir pažeidė atsakovo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

15.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo. Vietinė rinkliava nepagrįstai priteista pareiškėjui, nes ji turi būti renkama į savivaldybės biudžetą. Todėl vietinę rinkliavą galėjo rinkti Joniškio rajono savivaldybė, o ne pareiškėjas.

16.       Pareiškėjas ŠRATC atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Byloje kilo ginčas dėl 20,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo P. Š. už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

18.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 20,82 Eur vietinės rinkliavos bei 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra atliekų turėtojas, nes atliekų neturėjo, jos iš jo valdos nebuvo vežamos, todėl neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą; teismas neįpareigojo pareiškėją pateikti duomenų apie iš atsakovo išvežtas atliekas, nesprendė pareiškėjo reikalavimo taikyti ieškinio senatį; pareiškėjui negalėjo būti priteista vietinė rinkliava, nes ją rinkti turi teisę Joniškio rajono savivaldybė, o ne pareiškėjas.

20.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p.).

23.       Joniškio rajono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. T-173 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų naują redakciją. Pagal Nuostatų 2 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės biudžetą. Pagal Nuostatų 4.1 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys – gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Jie: moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičių (4.1.1 p.); turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš asmenų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, atlyginti jam už minėtus asmenis patirtas vietinės rinkliavos išlaidas (4.1.2 p.).

24.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

25.       Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog atsakovas nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamąjį namą su priklausiniais. Šiuo adresu deklaruota ir atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju nėra surinkta duomenų (pateikta įrodymų), jog atsakovas nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo.

26.       Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, jog jis komunalinių atliekų neturi (jos nesusidaro) arba savarankiškai jas sunaikina (išrūšiuoja), o ŠRATC jokių paslaugų jam neteikia.

27.       Teisę – mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą tokių duomenų nepateikė.

28.       Teisėjų kolegija dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinio senaties termino praleidimo pažymi, kad vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015), nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Be to, šią senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).

29.       Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo  Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei aplinkybę, kad pareiškėjas į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2019 m. liepos 25 d., įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo buvo suformuotas 2018 m. lapkričio 15 d., darytina išvada, kad šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, ir ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

30.       Pareiškėjas ŠRATC ginčui aktualiu laikotarpiu buvo paskirtas vietinės rinkliavos administratoriumi Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 9.1 punktą administratorius (t. y. pareiškėjas)  vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: kuria ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, siunčia raginimus (įspėjimus) mokėtojams sumokėti vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos apskaitą, išieškojimą, vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą, atlieka kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti. Vadovaujantis Nuostatų 20 punktu vietinės rinkliavos lėšos iš administratoriaus sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą iki sutartyje numatytų terminų ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos. Taigi pareiškėjas turėjo teisę rinkti vietinę rinkliavą, kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumokėtą vietinę rinkliavą priteisė pareiškėjui. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

31.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Audrius Bakaveckas

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                        Milda Vainienė